VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
CARŽ/I31D1S VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS 1982 m. gegužės 21 diena,
EINA NUO 1950 METŲ
Artėja birželio mėnuo. ir nemaža tokiu užrašu Damatvsime ant auditoriiu duru. Pra verkime šias duris ir pažvel kime i valstvbini egzaminą iš arčiau. Keleri metai esu skiriamas Prekybos fakulteto valstybi niu egzaminu komisijos na riu ir oolitinės ekonomijos egzaminatoriumi, todėl norė čiau pakalbėti apie politinės ekonomijos valstvbini eg zaminą. Manau, kad tai būdinga ne tik politi nės ekonomijos egzaminui. Iš pradžių reikia atsakyti i klausima, ko norime iš bu simojo specialisto ir kokiu keliu jis ateina prie valsty biniu egzaminu stalo. I pirmąją klausimo puse atsakysiu profesoriaus H. Zabulio žodžiais: ..Apskritai aukštojoje mokvkloie turi susiformuoti intelektualinio lygio asmenvbė, o ne vaikš čiojantis žodynas. SpeciaFsto. busimojo inteligento ug dymo svorio centras, sinte tinanti esmė vra visuomeni nė asmenybės mąstyseną, pagrista moksline pasaulė žiūra ir komunistiniu princi pingumu" Taigi norime, kad busimasis specialistas būtu harmoningai išvystyta asmenvbė. Atsakant i antraia klausi mo puse, reikia nusileisti i mūsų Universitetą ir paci tuoti rektoriaus prof. J. Ku biliaus mintis: ,.I pažinimu kiekvienas eina savais ke liais. Svarbu kuo anksčiau užčiuopti ta kelia, kad be rei kalo neeikvotume iaiko. Liūdna, kad nemaža dalis jau nuoliu taip ir baigia Universi tetą nesusiorientave savvie, visko po truputi išmokė, bet nesupratę, kam čia leido metus, ko atėjo. Mokėsi iš Pareigos arba iš reikalo (ne gi būsi blogesnis už kitus), baigia, kad turėtu diplomą. Čia vra didžioji problema. . ." O dabar sėskime prie vals tybiniu egzaminu stalo ir pasiklausykime studentu at sakinėjimo. Pirmas ir svarbiausias trū kūmas vra tas, kad dalis stu dentu ne aiškina bilieto klau-
Šiandien baigėsi Tartu universiteto mokslo dienos mūsų Alma Mater. Iškilmingai atidarytos. Di džiajame kieme. Tartu uni versiteto mokslo dienos atne
penktadienis
PRAŠOME TYLOS: VALSTYBINIS EGZAMINAS! simus. o pasakoja pagal va dovėli arba geriausiu atveju pagal dėstytojo paskaita, t. v. dėsto svetimas mintis. Tai mechaninis aiškinimas, iš ku rio nepaaiškėja siu klausimu svarba ir vieta mokslo žinių sistemoje.-t. v. studentas ne mato arba nesugeba matyti žinių vidinio priežasčių ry šio ir priklausomumo. Šita blogybė gimdo kita — bū tent nematomas vieno moks lo rvšvs su kitais mokslais. Ypač tai išryškėja visuome niniuose moksluose. Dažnai studentai kaip sva ru argumentą „savoms" min tims pagristi naudoja Pirma pasitaikiusi pavyzdi. Pateikus priešinga pavyzdi, studentas ieško naujo pavyzdžio ir nesupranta ko iš io norima. Čia vertėtu prisiminti V Lenino nurodymą, kad „Eko nominė analizė turi remtis ne atskirais pavyzdžiais ir fak tais. nes šiuolaikinio gyve nimo reiškiniu masėje ga lima surasti pavyzdžiu ir faktu bet kuriam teiginiui pagristi. Ekonominei analizei būtina esminiu pagrindiniu faktu visuma apie visas gy venimo puses". Ši V. Leni no mintis rodo, kad atskiri pavyzdžiai ir faktai dar nie ko nesako. Kiekvieno mokslo pradžia vra tam tikra kategorijų (sa voku) ir dėsniu sistema Ju supratimas — tai pirma moks lo pažinimo pakopa. Norint pradėti nagrinėti reiškinį, reikia ii išskirti iš kitu reiškiniu. Tai padaroma jo apibrėžimu. Kitokiu atve iu nežinome ka nagrinė jame ir nematome io rvšio su kitais reiškiniais. Čia nagrindinė bėda ta. kad dau giausia reiškiniai apibrė žiami kiekvbiškai. Tai pa daryti lengviausia. (Imperia lizmas — aukščiausioji kapi talizmo stadija; socializmas
šė daug džiaugsmo sve čiams ir šeimininkams. Įvyko iškilmingas Mokslinės tary bos posėdis Auloje, skirtas 350-osioms Tartu universite to metinėms, Teatro salėje dainavo Tartu universiteto kamerinis choras, koncerta vo Tartu universiteto nusi pelnęs liaudies dainų ir šo kių ansamblis, Mokslo muzie iuje atidaryta paroda, skirta Tartu universiteto jubiliejui. Taip pat buvo demonstruoįamas estu spalvotas filmas „Giesmė". Apie visus šiuos renginius skaitykite kitame numeivje. „T. S." inf.
— pirmoji komunizmo fazė, kapitalizmas — pažangesnė santvarka už feodalizmą; pa stovusis kapitalas — tai ga mybos priemonės ir pan.l. Nesuprantama, kad vienas reiškinys skiriasi nuo kito ne kiekvbiškai. o kokybiškai. Dar sunkiau sekasi aiškinti ekonominius dėsnius. Vėl ta pati bėda — nesupranta, kas vra apskritai dėsnis. O tai atveria galimvbes kalbėti ka tik nori ir kiek nori, bet tik ne i klausima. Čia išryškėja studento silpnas teorinis, da lykinis ir kitoks pasirengimas bei išprusimas. Iki šiol kalbėjome apie stu dentus. kurie kalba sveti momis mintimis. Tam. kad kalbėtum savomis mintimis, reikia per mastvmo aparata. t. v. galva perfiltruoti nema žai informacijos. Ir tik pas kui mintvs transformuojamos taip, kad jos taptų savomis. Dabar klausimas ne atpasa kojamas. o aiškinamas, ana lizuojamas ir. kas svarbiau sia, atsiranda savas požiūris bei vertinimas. Panašiai kaip šachmatuose: pirmieji ėjimai žinomi, o vėliau prasideda savas žaidimas. Jei studento „žaidimas“ baigiasi vadovė lio žiniomis, tai iš io daug nesitikėk. Iš to. kas pasakyta, matyti, kad vra du klausimu aiškini mo būdai: kasdieniškas, ma sinis („sveiko proto“) ir dia lektinis. istorinis. Pirmuoju būdu klausimai dažniausiai neaiškinami. o tiesiog vertinami „gerai“ ar „blogai". Ir tai daroma re miantis konkrečiu pavyzdžiu. Neretai studentu atsakymuo se daugiau pavyzdžiu, negu minčių. Nesakyčiau. kad studentai šito nežino. Šis būdas studentu vadinamas . skiedimu“. Liūdna tai. kad dalis iu mano, kad šito pa kanka. Ir nepaprastai nu
Nr. 18 (1197)
stemba, kai neišlaiko egzami no. Pailiustruosiu tipišku pavyzdžiu. Kai studentas gauna klausima „Visuomeni nio darbo našumo nuolati nio kilimo dėsnis" io veidas prašviesėja, o mano patam sėja. (Tokiu bendru klausimu vra ir daugiau). Šio klausimo aiškinimas reikalauja daug r giliu žinių, o studentas at sako: kad reikia kelti darbo našuma. kad jis didėja ir sparčiau negu kapitalizme, kokiais būdais galima didin ti darbo našuma ir kad tai labai svarbi komunizmo nastatvmo priemonė. Tačiau niekaip nesugeba atsakvti. kokia šio dėsnio esmė, iš raiška. kaip suprantamas in dividualus ir visuomeninis darbo našumas, sudaiktintas ir gyvasis darbas, iu santy kis. kokia šio dėsnio vieta ekonominiu dėsniu sistemoje. Antras klausimu aiškinimo būdas vra dialektinis, loginis, istorinis, kuriame suformu luojama problema ir duoda mas ios sprendimas. Čia rei kia ne mechaninio žinių kie kio. o mokslinio išprusimo 'r dialektinio atskiru mokslu ryšio. Ypač tai liečia visuo meninius mokslus, o kalbant apie politine ekonomija rei kia dar pridėti ir kitus ekono mikos mokslus. Noriu šias, gal kiek ir pa drikas. mintis baigti neretai pasitaikančiu jau baigusiojo aukštai a mpkvkla klausimu — ką man davė Universitetas? Tai neteisingas klausimas, nes Universitetas ne labdaringa draugija. iš kurios galima turėti naudos. Tai mokslo ištaiga, kuri suteikia calimv be pasinaudoti sukauptomis ir šviežiomis profesorių, do centu ir dėstvtoiu žiniomis Ir naujausiomis mokslo idėjomis Kiek ir kaip pasiimti, tai pri klauso nuo kiekvieno studen to noru ir gabumu. Mieli absolventai, nedary kite minėtu klaidu ir sėkmin gai laikykite valstybinius egzaminus! P. MlKUClONIS Tarpfakultetinės politinės ekonomijos katedros docentas
Kaina 2 kap.
Siame numeryje: ,,.. .Si diena mums brangi" — taip pavadintas pasakojimas apie šeštąjį Universiteto komjaunuolių sąskrydį.1
Apie jį skaitykite 2—3 psl.
GYVENIMAS IR DRAUGYSTĖ
Gegužės 11 diena Vilniaus 30-o|e profesinėje technikos mokykloje ivyko Vilniaus V. Kapsuko universiteto studentu mokslinės draugijos (SMD) sekcijos „Gyvenimas ir draugystė" IV konfeiencija „Lietuvos TSR ir Veng rijos LR kultūriniai bei moksliniai ryšiai", skirta TSRS įkūrimo 60-mečiui. Ją organizuoti padėjo Ta rybų Sąjungos — Vengrijos LR draugystės draugijos Lie tuvos skyrius. 30-oji profesinė techni kos mokykla buvo pasirink ta ne atsitiktinai. Jau nuo 1976 metų ii palaiko glau džius ryšius su Vengriios LR Mlškolco miesto profesine technikos mokykla, yra ko lektyvinis, jau minėtos .TSRS —VLR draugystės draugijos Lietuvos skyriaus narys. Apie šių mokyklų draugyste, bend radarbiavimo formas pa pasakojo mokyklos direkto riaus pavaduotoja B. Banie nė. Kiekvienais metais pa žangiausi moksleiviai, akty viausi visuomenininkai iš šios mokyklos vyksta i Veng rijos LR Miškolco miestą. Ten lie atlieka 2 savaičių gamybine praktika — susi pažįsta ir dirba su vengrų gamybos staklėmis. įrankiais. Be to. per dvi savai tes 30 sios profesinės tech nikos mokyklos pasiuntiniai susipažįsta su šios respub likos pasiekimais ekonomi kos ir kultūros gyvenime, su istorijos ir architektūros pa minklais. Laisvalaikiu ren giamos sporto varžybos, draugystės vakarai. Lietuvos pasiuntiniai pabuvodavo ir prie įžymiojo Balatono eže ro, kur vykdavo turisti nlai sąskrydžiai. Moksleiviai iš Vengriios atsiveža nau iu draugų adresus, griže su sirašinėja, dalijasi savo mokyklų, miestų, respublikų pasiekimais.
Po to kalbėjo Universite to SMD sekcijos „Gyvenimas ir draugystė" pirmininkė L. Bulotaitė, kuri papasakojo apie šios sekcijos veiklą. Ji buvo įkurta 1975 metais. Skirtingai nuo 30-tos pro lesinės technikos mokyk los, sekcijos nariai daugiau sia užsiima ne praktine, o teorine veikla — renka me džiagą apie Lietuvos TSR, Tarybų Sąjungos bndradar blavimą su Vengriios LR. Rengiami taip pat ir susitiki mai su vengrų studentais bei dėstytojais. Didžiausias toks susitikimas įvyko 1979 metais su vengrų studentais, studijuojančiais mūsų šaly je. Be to, norėdami arti miau susipažinti su VLR, Universiteto studentai pra dėjo mokytis vengrų kal bos — 1928 metais buvo įsteigtas vengrų kalbos fa kultatyvas. Aktyviausi moks linės sekcijos nariai vyksta i Vengriios LR su Univer siteto studentu statybos bū riais. Ateityje numatoma dar labiau išplėsti veikią. Vėliau VU studentai su susirinkusiems mokiniams ir dėstytojams skaitė savo pra nešimus apie Lietuvos TSR ir Vengrijos LR mokslo bei kultūros ryšius. Pranešėjai įvairiapusiškai supažindino klausytojus su mūsų res publikos ir VLR bendradar biavimu. Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybės I kurso studentės I. Nekrošiūtė ir E. Bučelytė parengė pranešimą apie kultūrinių ryšių su Vengrija veiklos istorija (vadovė: TSRS—VLR draugystės draugijos Prezi diumo atsakingoji sekre torė. Lietuvos draugystės ir kultūriniu rvšlu su užsie nio šalimis draugijos vvr. re ferentė O. Tamašauskienė), apie VLR ir TSRS savitar pio pagalbos sutarties isto rine reikšme kalbėjo I kurNukelta j 4 psl.
FOTOINFORMACIJA
O Neseniai mūsų respubliko je viešėjo VFR lietuviai Astra ir Alfredas Šalčiai. Jaunimui ši pavardė gerai pažįstama — Astros ir Alfre do atliekamos dainos skam bėjo Vilniaus radijo jau nimo bangos diskotekoje Svečiai aplankė Kauną, Trakus, susipažino su mūsų sostinės istorijos ir archi tektūros paminklais. Astra ir Alfredas Šalčiai pabuvojo ir Universitete, grožėjosi mū sų Alma Mater kiemeliais. V. Naujiko nuotraukoje: Astra ir Alfredas Šalčiai Universiteto Astronomijos kiemelyje.