VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS'
DAINUOJA AKADEMINIS CHORAS
3Brw-/7JCSLzTAf
UbENTM VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
1968 M. GEGUŽES 29 D. TREČIADIENIS
Nr. 18 (641)
Kaina 2 kap. EINA NUO 1950 METŲ.
DOKUMENTINIS PASAKOJIMAS APIE PIRMUOSIUS YVU KOMJAUNIMO ŽINGSNIUS • FOTOGRAFUOJA GAM!įj TININKAI • „PIRKITE ĮSKAITĄ..• ' LITERATŪRINIS PUSLAPIS • UŽSIE NYJE. PRANCŪZIJOS STUDENTAI • CHA-CHA! • KREPŠINIS IR GIMNAS TIKA ŽODIS DEKANUI
Darbymety ir studentas pluša Egzaminų sesija studentams ir dėstytojams — darbymetis. Chemikai egzaminų sesijai ruošiasi visą semestrą — la boratorijose laikydami koliokvijumus. Jie nemažai pa dirbėjo ir savarankiškai. Rei kia tikėtis, kad dauguma stu dentų egzaminus išlaikys kuo puikiausiai. Dabar gana intensyviai lai komos jskaitos, baigiami la boratoriniai darbai. Chemikų egzaminų sesijos nelengvos ir tenka nemažai dirbti. Todėl pastaruoju metu organizuoja ma žymiai daugiau konsulta cijų. Pagyvino darbą ir fakul teto komjaunimo organizaci ja. Ji semestro metu svarstė atsilikėlius moksle. Kai kurie studentai — komjaunuoliai gavo atitinkamas komjaunuo liškas bausmes. Norėtųsi, kad komjaunimas dar daugiau kovotų už studentų pažangu mą moksle. Grupės paprastai žino, kokie jų draugai silp niau mokėsi, todėl juos reikė tų daugiau pakontroliuoti, o taip pat padėti, išaiškinti jiems sunkesnius ir nesupran
tamus klausimus. Savalaikė pagalba padės mums suma žinti atsilikėlių mokslo skai čių. Labai gaila, nemaža stu dentų nesugebėjo laiku likvi duoti jsiskolinimus už praei tą semestrą ir jiems teks ar ba atsisveikinti su Universi tetu arba pasilikti antriems metams kurso kartoti. Jų tar pe yra ir tokių, kurie gali mokytis, bet aptingo. Didelį susirūpinimą mums kelia ir II kurso pagrindinės ir naftocheminės sintezės technolo gijos specialybės studentų grupė. Iš pirmame kurse priimtų 30 studentų teliko tik 18, o ir likusių tarpe dar yra silpnų. Paprastai ši grupė vi suomet egzaminus laiko blo giausiai. Birželio mėn. 3 d. praside da diplominių darbų gynimas. Šiais metais Chemijos fakul tetą baigia 82 absolventai, iš jų 21 — vakarinį skyrių. No rėtųsi jiems palinkėti kuo sėkmingiausiai apginti diplo minius darbus, o po to jų
darbe — daug sėkmės ir džiaugsmo. Chemijos fakulteto pedago gai tiki kad mūsų studentai šią sesiją išlaikys puikiai.
Doc. E. RAMANAUSKAS Chemijos fakulteto dekanas
Žinia, kad respublikos nusi pelnęs meno kolektyvas — Universiteto akademinis cho ras šią vasarą išvyksta į turistinę-koncertlnę kelionę, į Lenkijos Liaudies Respubli ką, jau nebe naujiena. Cho ras seniai ruošėsi šiai atsa kingai išvykai, į savo dainų repertuarą įtraukė ir lenkų liaudies dainas „Parlėkė paukštelė", „Atvažiavo sve čiai". Daug teko padirbėti ir prie savojo, lietuviškos dai nos repertuaro. Praėjusį sekmadienį j Uni versiteto Aktų salę atėjo žiūrovas pasiklausyti akade minio choro metų ataskaitoskoncerto. Šį kartą choras pa ruošė dviejų dalių puikią, nacionalinio turinio progra mą. Koncerto prologe nu skamba J. Naujalio daina „Užtrauksim naują giesmę, broliai". Ir mažos mergytės gėlės (žiūr. nuotraukoje), įteiktos choro dirigentui, LTSR nusipelniusiam artistui Pranui Sližiui, karšti žiūro vų aplodismentai, — tai lyg padėka visam kolektyvui už ką tik puikiai sudainuotą dai ną. Chorui, žiūrovų pagei davimu, daugelį repertuaro dainų teko pakartoti dar kartą. Savo klausytojus daininin kai supažindino su lietuvių chorine klasika, su tokiais nacionalinės chorinės kultū ros lobiais, kaip C. Sasnaus ko „Užmigo žemė", J. Nau jalio „Už Raseinių", S. Šimkaus dainos. Nuoširdžiai nuskambėjo choro sudainuo tos Pr. Sližio „Gegelė", „Gie du dainelę", J. Juzeliūno „Bangų barami". Bendras koncerto lygis rodo, kad choro kolektyvas sugeba pil nai atskleisti savo meninį su brendimą, darnu susidainavimą.
Koncertą choras užbaigė studentų himnu „Gaudeamus igitur". — Ačiū! Ačiū už visas dai nas, — po koncerto atėjo choristams padėkoti Rekto rius prof. J. Kubilius. — Noriu palinkėti visiems jums
sėkmės išvykoje, naujuose koncertuose. Kalbėjomės su choro val dybos pirmininku vyr. dėsty toju Steponu Imbrasu: — Choras savo metiniam ataskaitiniam koncertui, ruo šėsi, atrodo, kruopščiai. Pa dirbėjome nemažai. Liepos mėnesio pradžioje dainuosi me Pabaltijo studentų dainų šventėje Vilniuje, o jau lie pos 15 d. Lenkijos studentų sąjungos kvietimu išvykstame i Lenkijos Liaudies Respubli ką. Ten mūsų laukia su kon būrelio nariams — diploman certu Varšuvoje, Krokuvoje, tams V. Grabauskui, A. Kiš- Vroclave, Poznanėje. Šiemet chorui jau dvide kūnaitei, M. Švabaitei dova aštuoneri. Dvidešimt aš nas — H. Anderseno ir Bro šimt metus skamba šia lių Grimų pasakas — ir pa tuonerius linkėjo diplomantams kada me kolektyve daina: drąsi, nors dar geriau išversti jas į I jauna, studentiška. Metai su lietuvių kalbą. Lietuvių kal brandino kolektyvą, jo rebos katedros dėstytojai ir | pertuarą. būrelio nariai padėkojo prof. Teisingu kūrybiniu keliu J. Balčikoniui už įdomų pa i eina mūsų Akademinis chosakojimą ,ir pakvietė profeso rių dažniau atvykti į lietuvių | ras. Sėkmės jums, dainos bičiu kalbos būrelio susirinkimus. liai, jūsų artėjančioje konD. TARVYDAITE i certinėje vasaroje. u— Lietuvių k. būrelio narė J. POCIAUS tekst. R. KVIETKAUSKO nuotr.
PASAKOJA BALČIKONIS Lietuvių kalbos būrelio nariai sulaukė gerbiamo sve čio — LTSR MA akademiko profesoriaus Juozo Balčiko nio. Gerbiamas svečias suti ko būrelio susirinkime šį tą apie vertimus papasakoti. Pasak prof. J. Balčikonio, tik tas galįs gyvai, vaizdžiai ra šyti, kas turįs gyvą gimtosios kalbos jausmą. O kaip jį įgyti? Kiekvienas vertėjas tu rįs atsidėjęs dirbti: įsiklausyti į liaudies kalbą, užsirašinėti įdomesnius žodžius, posakius, skaityti geriausius dainų bei pasakų rinkinius. Tautosaka
ir liaudies kalba — tas aruo das, iš kurio vertėjas galįs pasisemti gyvo žodžio jėgos. Vadinasi, vertėjui reikia mo kėti ne tik svetimą kalbą, bet visų pirma reikia gerai mokėti ir jausti savo gimtąją kalbą. Be to, prof. J. Balčikonis paragino būrelio narius už rašinėti liaudies kalbos žo džius: ir pačius paprasčiau sius, ir įdomiausius, retesnius. Profesorius atsakė į Lietuvių kalbos katedros dėstytojų ir būrelio narių gausius klausi mus, įteikė aktyviausiems
oooooooooooooooooooooooooooooooooc
FILOSOFŲ KONFERENCIJA Gegužės 24—25 d. d. Uni versitete vyko Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ir Vilniaus uni versiteto Filosofijos katedros surengta respublikinė filosofų mokslinė konferencija, skirta K. Markso 150-sioms gimimo metinėms pažymėti. Trijuose posėdžiuose konferencijos da lyviai išklausė 19 pranešimų. Juos skaitė eilė atstovų iš kitų respublikos aukštųjų mo kyklų, bet didžiąją pranešė jų dalį sudarė Universiteto Filosofijos katedros dėstyto jai. Pranešimai buvo labai įvairūs savo problematika: pažinimo teorijos, filosofijos, istorijos, estetikos klausimai, tačiau dominavo aktualios ir sudėtingos istorinio materia lizmo, ateizmo, sociologijos problemos. Tai ir suprantama, nes Marksas didžiausią dėme sį skyrė pagrindiniams socia linio gyvenimo reiškiniams tirti. Giliais filosofiniais apmąs tymais pasižymėjo filosofijos
m. kandidatu E. Meškausko, J. Barzdaičio, J. Repšio pra nešimai. Doc. E. Meškauskas, konferencijos vadovas, kal bėjo apie Markso požiūrį į socialistinės revoliucijos turi nį, kuris yra šiuolaikinės ideologinės kovos pagrindinis objektas ir dėl to įvairiai in terpretuojamas. Filosofas pa žymėjo, kad Marksui buvo visiškai svetimas utopizmas. Savo laiku komunizmo teori jos pradininkas įsakmiai pa brėžė, kad komunizmas yra tai, kas vyksta pačioje tikro vėje, atsiranda iš gamybos vystymosi kapitalizmo sąly gomis tendencijų, o ne idea lus modelis, prie kurio reikia priderinti tikrovę. Tačiau ne žiūrint to, utopistinis socializ mo traktavimas ir pavertimas idealu dar tebėra gyvas (pvz. Kinijoje) ir neša didelę žalą pasauliniam komunistiniam judėjimui. Tokias utopistines tendencijas, pasireiškiančias tiek teorijoje ,tiek praktikoje, mes privalome kritikuoti ir,
remdamiesi marksistine me todologija, įrodinėti jų beperspektyviškumą. Doc. J. Repšys savo pra nešimą paskyrė kitam aktua liam dabarties klausimui — susvetimėjimo problemai, ku ri šiuo metu taip pat plačiai ir intensyviai diskutuojama. Šiuolaikiniai egzistencialistai, personalistai, neofroidistai šią problemą kelia į pirmą vietą ir skiria jai pagrindinį dėme sį. Tačiau jų darbai, kalbėjo pranešėjas, įgyja mokslinę prasmę tiktai potekstėje marksistinės koncepcijos, ku ri atskleidžia susvetimėj imo objektyvius pagrindus ir pa rodo realius kelius jam įveik ti. Aštrius ginčus ir diskusijas sukėlė doc. J. Barzdaičio pranešimas apie bažnyčios ir mokslo santykį viduramžiais. Mokslininkas kritikavo kai kuriuos ateistinėje literatūro je įsigalėjusius paviršutiniš kus vaizdinius šiuo klausimu ir stengėsi duoti marksistinę-
materialistinę bažnyčios veik los interpretaciją. Jo nuomo ne, bažnyčios kova prieš mokslą viduramžiais buvo apspręsta ne pačios religijos, o feodalinės ekonominės san tvarkos, nes feodalų klasė nebuvo suinteresuota mokslo vystymu ir jo pritaikymu ga myboje, — bažnyčia, kaip tam. tikras ideologinis ir po litinis institutas, kovodama prieš mokslą, tik atliko tą funkciją, kurią uždėjo jai feo dalinė santvarka. Aspirantas K. Stoškus kėlė labai Įdomią problemą: meno kūrinio intersemiotinis ver timas, prieidamas tokią išva dą, kad meno kūrinio loginės, vaizdinės ir emocinės struk tūrų perteikimas, verčiant iš vienos ženklu sistemos į ki tas, vyksta per vertimų ver timus, dėl ko atsiranda dideli informacijos nuostoliai ir priedai, tačiau nėra absoliu čiai neišverčiamų sistemų,
kaip nėra ir iki galo, pilnai išverčiamų. Turtingus ir įdomius — sa vitus pranešimus taip pat pa darė iilos. m. kandidatai B. Genzelis, R. Plečkaitis, N. Solovjovas, dėstytojai M. Podolskienė (KPI), E. Krakauskas, 2. Jackūnas (VVPI), R. Dapkus (2UA). Neišvengta ir trūkumų: kai kuriuose pranešimuose ir pasisakymuose prasikišo moralizatoriškos-vertybiškos bei dogmatiškos tendencijos. Tai svetima marksistiniam reiški niu aiškinimo metodui, kituo se (pvz., apie neotomistinę technikos filosofiją) marksiz mui priešingos pažiūros buvo kritikuojamos pernelyg vulgarokai. Tačiau apskritai konferencija parodė, kad mūsų filosofai, remdamiesi marksistine metodologija, kū rybiškai sprendžia svarbias dabarties problemas, tuo įro dydami savo tikrąją pagarbą K. Marksui. C. K.
SVEČIAS IŠ GRAIFSVALDO Gegužės 9—31 d. mūsų Universitete vėl viešėjo sve čias iš Vokietijos Demokrati nės Respublikos. Tai vokie čių filologijos instituto prie Graifsvaldo universiteto moks linis bendradarbis germanis tas daktaras Karlas Heincas Ilenburgas. IFF vokiečių kal bos specialybės studentams jis skaitė paskaitas iš dabar tinės vokiečių kalbos stilis tikos ir gramatikos, lankėsi penkto kurso germanistų leksikos įskaitoje bei stilisti kos ir sintaksės būrelio užsi ėmimuose. Vokiečių kalbos katedros posėdyje dr. Ilenburgas pasakojo apie darbą Graifsvaldo universitete, do mėjosi katedros mokymo pla nais ir germanistų paruoši mu. Svečias taip pat dalyva vo tradicinėse IFF diploman tų palydose. Paskaitos bei dalykiniai po kalbiai studentams ir dėstyto jams buvo labai naudingi. L. PETRAVIČIUS