1
■t
VISU ŠALIŲ PROLETARAI, V)ENYKJTES1
ŠIAME > NUMERYJE: * ATASKAITOS IR j JNKIMAI FAKULTETŲ 1 -autinėse organizaJ GIJOSE * LAIŠKAS 1S 1INSKO + VASARĄ — ) )ARBO STOVYKLOSE! J Į. DISKUSIJA * LITERA ) rORINĖS NAUJIENOS.
O
Tai laikina, bet
O b
būtina priemonė
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
Eina nuo 1950 metų
Nr. 17(428) 1962 m. birželio 9 d.
Kaina 2 kap.
t
Gi >«]
iegužės pabaiga. Antrojo rso bibliotekininkams — sesijos vasario egzaminų Liga. Birželio pati prar._ L. . . EMF pirmojo kursų Įmonės specialybės grupei [aminų sesijos pradžia. Ir Įni, ir kiti laiko TSKP isto[■ egzaminą, Ir taip, dvi fpės, du egzaminai, ir dvejų rezultatai. Biblioteki-
DVI GRUPES—DVEJI REZULTATAI ninku, finišas, reikia pasakyti, patenkinamas, bet ekonomistų startas, toli gražu, ne džiugi nantis, jis verčia susirūpinti. Antrojo kurso bibliotekinin kai atėjo laikyti šeštojo šį pa vasarį egzamino. Iš dvidešimt
žmonių tik du gavo patenki šieji penketai ir ketvertai. namus pažymius: O. Gelucevi- Dvejetai — A. Baniulytė ir čiūtė ir A. Raibikis. Ir abu J. Barštys. išėjo nepatenkinti. Tai rodė jtj Jiedu sugebėjo visai nepa veidai. Ką gi, nieko nepada siruošti egzaminui. Geriau ga rysi. Atlyginimas pagal nuo lėjo atsakinėti ir kiti draugai. pelnus. Jeigu supainiojai du V. Jankauskaitės atsakymas skirtingus dalykus, pats kal- apvylė. Nesugebėjo atsakyti į tink save. O drg. Raibikis klausimą, kada bolševikai ga taip ir padarė. Jam ir Pirma- lutinai atsiribojo nuo menševi sis pasaulinis karas, ir Antra- kų. Labai padrikai atsakinėjo raJ ėsi sis pasaulinis karas iki 1941 A. Račkauskas, A. PikturnaiIm Jau beveik mėnuo, kai gamtos fakulteto geografijos ir m. birželio mėn. 22 d. yra tė, B. Galdikaitė, I. Bytautai1 H Kardinskaitė, V. ............................ " Sieologijos specialybių studentai laiko egzaminus. Štai pirmo analogiški, o jų skirtumai bu tė,L. IN< urso geografai išlaikė tris, geologai — du egzaminus. Geo vo išsiaiškinti TSKP istorijos mulionytė. T. Zižiunaitė nega rgams sekasi geriau. Geriausiai egzaminus laiko Z. Palšiū- paskaitoje ir seminare. Deja, lėjo išaiškinti, kas tokie buvo laitė, D. Dalinkevlčiūtė, A. Gikis ir kiti. Gi geografai egza drg. Raibikis TSKP istorijos eserai, ką reiškia tas pavadi minus laiko blogai. Tik viena J. Švabauskaitė sugebėjo išlai- seminaruose buvo tylenis, se nimas, žinoma, ir eserų par įti visus tris egzaminus penketais. Per matematikos egza minarams nesirengdavo ir eg tijos esmė. Šiaip, ji kalbėjo miną net pusė studentų neišlaikė arba kai kas net visiškai zamine liko nepatenkintas dės sklandžiai ir norėdama, galė f nelaikė. O A. Kuzminskas ir I. Koženiauskas nutarė... visai tytoju, parašiusiu trejetą. O tų Išmokti geriau. bi belaikyti egzaminų. turėtų būti atvirkščiai. Pačiam Daug netikrumo buvo ir ki studentui reikėtų pagalvoti tų draugų atsakymuose. Pvz., R. RAMUNIS apie save labiau kritiškai ir A. Radzytės, Z. Vadeikio, J. suprasti, kad dėstytojas gali Zakarskaitės, A. Matuzevibūti labiau nepatenkintas, ne- čiaus. Jų visų viena bėda: ne:: gju jis. Raibikis traukia visą pasveria to, ką kalba. Ir su savo grupę žemyn. Drg. Ge- painioja. Tiesa, tai ne esminės luceVičiūtė silpniau žinojo abu klaidos, bet jos parodo, kad .... egzamino klausimus ir „gerai“ šie draugai išmoko dalyką ne jos atsakymo neįvertinsi. pakankamai tvirtai. R. Gyly u Likusieji visi bibliotekinin tė ir V. Survilaitė atsaikinėda:h I ■L kai pasidalino lygiomis: arba mos vieną dalyką aiškino, o „gerai", arba „labai gerai“. kitą sakė. Tiktai pakartojus Atsakinėjo Išsamiai, aiškiai, jų atsakymus, susiprato ir čia IH teisingai. pat pasitaisė. Be abejo, labai '■ L Pirmakursiai ekonomistai (šį ■gerai žinant, to neatsitiktų nė» ■ kartą kalbama apie pramonės vienam. specialybės grupę) pasiruošė Kodėl toks didelis skirtu žemiau galimybių, startas — mas tarp vienos ir kitos gru ir toks nepavydėtinas. Iš dvi pės rezultatų? Nevienodai dešimt penkių laikiusių — du dirbo. Bibliotekininkai daug dvejetai, devyni trejetai, liku- dirbo, lankė TSKP istori jos paskaitas, aktyviai daly vavo seminaruose ir jų rezul tatai daug geresni. Ekonomis Linksmas komjaunuo gis piršlys. Kad ir kaip tai buvo pasyvūs TSKP istoliškas vestuves atšventė jis teisinosi, kad ir kaip studentai — medikas J. Sa gražiai kalbėjo — nuo ■ rijos seminaruose, jiems gerai nepasiruošdavo. Ir egzaminui1 bonis ir chemikė E. Ka- sprendis buvo griežtas ir „pakarti“. nesugebėjo gerai pasirengti. fakul teisinga? — i ( šinskaltė. Chemjios Antra, kas ekonomistus „nu tete iki aušros skambėjo Tik jaunosios Elytės geros tupdė“ žemyn, tai nemokėji dainos, muzika, juokas. širdies dėka jis išvengė mas ruoštis egzaminams. Ruo Susirinkę jaunųjų draugai, kartuvių. .. Tur būt svo. šėsi egzaminui visi pavieniui, partinių ir visuomeninių čia Raguotienė išmalda. vo? . . nediskutuodami tarp savęs ir organizacijų atstovai pa todėl nemoka išreikšti savo linkėjo jaunajai tarybinei aktorius Nuotraukoje: les, pirmo kurso pramominčių, klumpa kalboje, pai šeiniai ilgiausių metų ir Rosinas skaito nuosprendį I specialybės ekonomistai daug daug laimės. Aišku, piršliui. niojasi. 1 linksma daina palikome V. KŪMAS R. GINEITIS nebuvo užmirštas ir melą. ių ir po keturių valandų buvome Baltarusijos sos. e Minske. Ekskursijai (i Ivavo technologijos dės „Moksle nėra plataus vieš tas drg. Aleksa. Pirmiau- kelio, ir tiktai tie gali pa Įsuradome universitetą, ir siekti žėrinčias jo viršūnes, bis pradėjo rūpintis stu kurie nebijo pavargti, kopda lai. Apgyvendino savo mi stačiais jo takais“. Besi Įrabutyje, aprodė univer- ruošdami pirmajam seminarui b, auditorijas, sales, ka. iš „Kapitalo“, 1959 metų pa lūs. Jų universitete mo. vasario semestre mes, naujai Į 63 revoliucinės Kubos susikūrusios EMF politinės Imtiniai. Taip pat buvome ekonomijos speGialybės stu dentai, susimąstėme labiau ne [iniame muziejuje. Slo. gu kada anksčiau. Juk ši spe Lola, R. Davtian, S. Gi. mūsų vadovybė? I patalpose posėdžiavo cialybė ruošia dėstytojus, M. Tad kritiškai pažvelkime į naitė J. Maiminas ir kt. Mes ideologinio fronto darbuoto |1)P I suvažiavimo deleliksime jiems nuošir save. Jeigu akademinė moky jus, kurių pareigos ir uždavi visada mo proceso eiga (paskaitos, niai dabar, išplėstinės komu džiai dėkingi, kad jie davė p ekskursijos tikslas bu- nizmo statybos laikotarpiu, mums tiek daug. Sistemin seminarai) s vyko daugumoje gas mūsų pačių darbas, dės sklandžiai, tai to negalima usipažinti su Autogamyk. itin dideli — auklėti mūsų tytojų pastangos nepraėjo vel pasakyti apie mūsų individua studentiją priešakinės-markMums tai buvo įdomiau. sistinės pasaulėžiūros dvasia, tui. Per palyginti neilgą •— linį mokslinį darbą. Ne visi Gamykloje padaromos Išmokyti ją suprasti visuome 2,5 metų laiką — mes, moks grupės studentai nuo žemes linių žinių atžvilgiu, labai iš niųjų kursų pasirinko moksli Į automašinų detalės, ir nės gyvenimo pagrindo — augome. nių darbų temas, o ir pasi ekonomikos — dėsningumus. Įirinkimo cecho išeina Tačiau dabar, kada studijų rinkusieji ne visi sistemingai I markės automašinos. Vos pasirinkę šią specialy metai jau visai baigiasi, kada prie jų dirbo. Dalis mūsų Ine nustebinti cechų di. bę mes supratome, kad reikės beliko vos vienas žingsnis grupės draugų per studijų giliai ir išsamiai studijuoti prieš žengiant į savarankiš metus neparuošė nė vieno I įrenginiais. marksizmo klasikų veikalus, ką gyvenimą — išlaikyti vals pranešimo nei politinės eko fskursija visi labai paten- perskaityti gausią pagalbinę tybinį egzaminą — tenka pa nomijos moksliniam būreliui, literatūrą, nuolat ruoštis semi galvoti, ar viskas padaryta nei fakulteto SMD mokslinei narams, diskusijoms, kelti ruošiantis mums tapti gerais konferencijai, nei, pagaliau, I. Zaborskaltė klausimus ir ieškoti atsakymo savo specialybės žinovais, ar SMD konferencijoms, vyks. IMjų žurnalistų mokyklos į juos. Mus mokė ir auklėjo viską padarėme mes, studen- tančoms kitų respublikų aukš. klausytoja prityrę ] pedagogai-docentai: tai, ar viską padarė dėl to tosiose mokyklose. O tokios
ss 5 I S I
Sesija baigiasi
■I
GAMYBINĖ KSKURSIJA
PARCIAIS tempais kyla mūsų žemės ūkis. Štai per pas\ taruoslus 8 metus šalies žemės ūkio bendroji produkcija didėjo kasmet 5,7 proc., o JAV tik 2,4 proc. Per tą patį laiką qrūdų gamyba šalyje padidėjo 66 proc., mėsos gamyba — 50 proc., pieno — 71 proc. Dar labiau išaugo že mės ūkio produktų paruošos ir pardavimas gyventojams. 1961 m. per valstybinę prekybą parduota du—tris kartus dau giau mėsos, pieno ir pieno produktų, kiaušinių negu 1953 metais. Ir vis dėlto tokie spartūs žemės ūkio gamybos kilimo tempai mūsų nepatenkina, Juo labiau, kad paskutiniais tri mis metais Jie sulėtėjo. Žemės ūkio produktų gamybos kili mas vis dar atsilieka nuo paklausos jiems, štai dėl ko partija iškėlė uždavinį artimiausiu laiku pasiekti tokią padėti, kad žemės ūkio produktų gamybos augimas aplenktų gyventojų paklausos kilimą. Naujoje partijos Programoje nurodyta. Jog jau per pirmąjį jos įgyvendinimo dešimtmetį mūsų šalyje turi būti sukurtas maisto produktų gausumas; žemės ūkio produk cija per šį dešimtmetį turi kasmet didėti 9,6 proc., talqi, be veik dvigubai spardau negu iki šiol. Tam pasiekti būtina: PIRMA, sparčiai intensifikuoti žemės ūkio gamybą, ANTRA, žymiai pakelti kolūkių ir kolūkiečių materialinį suinteresuotumą, didinti gamybą, ypač gyvulinin kystės produktų gamybą. Tam gi, savo ruožtu, būtina, kad vi sų žemės ūkio produktų gamyba kolūkiams būtų rentabili, t. y. kad gaunamos už parduotą valstybei produkciją kainos įgalintų padengti visas materialines gamybos sąnaudas, tin kamai apmokėti kolūkiečių darbą ir sudaryti būtinas sankau pas gamybai plėsti. " , Tuo tarpu iki šiol gyvulininkystės produktų paruošinės kai nos buvo per žemos: Jos nepadengdavo netgi gamybos išlai dų. Štai pas mus respublikoje galvijenos gyvojo svorio cent nerio savikaina kolūkiuose 1961 m. buvo 75,3 rb., tuo tarpu vidutinė valstybinė supirkimo kaina tik 64,7 rb., kiaulienos atitinkamai 128,1 ir 110,1 rb., avienos — 88,9 ir 61 rb„ kiau šinių 1000 vnt., savikaina 94 rb., o pardavimo valstybei kaina 67 rb. Taigi kolūkiai realizuodavo ayvulininkystės produkciją su nuostoliu, padengdami šį nuostoli iš dviejų šaltinių: iš gau namų grynųjų pajamų Iš cukrinių runkelių, linų ir sumažin dami kolūkiečių darbo apmokėjimą — (produkcijos savikaina kolūkiuose skaičiuojama įskaitant sąlyginį darbo apmokėjimą — 1,96 rb. už darbo dieną). Gyvulininkystės produkcijos nuostolingumas neleido kolūkiams kiek reikiant skirti lėšų gyvu lininkystės pastatams statyti, gamybai mechanizuoti, vertė juos pernelyg plačiai naudotis kreditu ir pan. Visiems aišku, kad tokia padėtis buvo nenormali. Ji likvi duota valstybei pakėlus nuo: š. m. birželio 1 d. supirkimo kai nas mėsai ir kiaušiniams. Apskaičiavimai rodo, kad respub likos kolūkiai vidutiniškai gaus dabar už qalvijleną 39 proc. aukštesnę kainą, už kiaulieną 15 proc, už paukštieną 31 proc; maždaug 11 proc. pakelta ir pieno supirkimo kaina. Aplamai, vien dėl kainų pakėlimo respublikos kolūkių piniginės įplau kos padidės šiais metais maždaug 15 proc. Tai įgalins kol ai įqalin ūkius, ypač ekonomiškai silpnesnius, žymiai padiciinti kol »adidinti ūkiečių darbo apmokėjimą, skirti daugiau lėšų išplėstinei reprodukcijai, tai sudarys normalias sąlygas gyvulininkystės produktų gamybai didinti. Žinoma, šis valstybinio supirkimo kainų pakėlimas atsi liepė tam tikru mastu į miestų gyventojų biudžetą, nes drau ge pakeliamos ir gyvulininkystės produktų mažmeninės kai nos. Apskaičiavimai rodo, kad vidutiniškai respublikoje dar bininkų ir tarnautojų šeimose mažmeninių kainų gyvulinin kystės produktams pakėlimas sudarys šiais metais apie 4 proc. jų darbo užmokesčio fondo. Bet drauge su tuo, kylant darbo našumui ir darbinei kvalifikacijai, didės darbo užmo kestis, didės taip pat valstybės išlaidos nemokamam švieti mui, sveikatos apsauųai, stipendijoms, pensijoms ir panašiai. Dėl viso to realios miesto darbo žmonių pajamos ir šiais metais, kaip visados mūsų šalyje, toliau padidės. Mūsų respub likoje, Jos padidės, skaičiuojant vienam asmeniui darbininkų ir tarnautojų šeimose, maždaug 7 proc. , Mažmeninių kalnų pakėlimas neįprasta'mūsų šalyje prie monė. Bet mes visi suprantame, kad ji šiuo metu būtina, neišvengiama. Visi mes taip pat žinome, kad tai yra laikina priemonė. Jos dėka yra sudarytos būtinos sąlygos ekonomiš kai silpnesnių kolūkių ekonomikai sustiprinti, darbo našumui visuose be išimties kolūkiuose pakelti, ir tuo pagrindu ne tik padidinti gyvulininkystės produktų gamybą, bet ir nuosek liai mažinti jų savikainą. Tai savo ruožtu, įgalins Jau neto limoje ateityje sumažinti gyvulininkystės produktų valstybi nes supirkimo ir mažmenines kainas. Kada konkrečiai tai įvyks, priklausys ir nuo kiekvieno iš mūsų. Visi mes, kiek vienas pagal savo išgales, galime ir turime prisidėti prie to, kad ši būtina, bet laikina' mūsų partijos ir tarybinės vy riausybės priemonė duotų geriausiu rezultatų kiekviename kolūkyje ir tarybiniame ūkyje. Tai įp'areigoja mus dar labiau sustiprinti gamybinius ir kultūrinius ryšius su kolūkiais ir tarybiniais ūkiais, dar geriau ir masiškiau negu iki šiol daly vauti vasaros darbo stovyklose, išplėsti masinį-politinį ir kul tūrinį darbą kaime. Doc. M. GREGORAUSKAS
MOKSLINIŲ DARBŲ APŽIŪRA Būreliai studen tų šiomis dienomis ■užeina į Universi teto kolonų salę, nes čia atidaryta respublikinė aukš-
tųjų mokyklų SMD mokslinių darbų apžiūra. Lankytojai pla čiai susipažįsta su kitų aukštųjų mo kyklų moksliniu
darbu. Taip pat parodoje daug vie tos skirta ir mūsų Universiteto SMD narių moksliniams darbams. i. PETRAUSKAS
mai pasitaikę mūsų studijų kelyje, sekančioms kartoms nebepasikartos, kad busimie ji politinės ekonomijos dėsty tojai bus ne tik gerai paruo šiami idėjiškai ir įgis daug teorinių žinių, bet kartu bus žymiai geriau paruošti ir praktiškam savo darbui pagal specialybę. Antanas Kiaušas, galimybės buvo visiems šios Jonas Venckus grupės studentams. politinės ekonomijos specia Reik tikėtis, kad tie trūkulybės diplomatai
IŠ MŪSŲ STUDIJŲ PRAKTIKOS
r
1
i
>
z
J :> j
Universiteto rektorius prof. d-ras J. Kubilius ir doc. J. Maiminas diplomantų tarpe.