visų Samų
proletarai, vibnykjtssi
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas
DĖL LIETUVOS TSR NUSI PELNIUSIO KULTŪROS VEI KĖJO GARBES VARDO SU TEIKIMO R. ŽIUGŽDAI Už vaisingą mokslini peda gogini darbą Ir aktyvią vi suomeninę veiklą suteikti Vilniaus valstybinio V. Kap suko universiteto visuotinės istorijos katedros vedėjui, is torijos mokslų kandidatui, docentui Robertui ŽIUGŽDAI Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo plimlnjnkas A. BARKAUSKAS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO Lietuvos TSR Aukščiausiosios REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Tarybos Prezidiumo sekreto rius S. NAUJALIS Kaina 2 kap. Vilnius, 1980 m. gegužės 16 d. Nr. 17 (1120) HNA NUO 1950 METŲ 1980 m. gegužės 23 d.
Liaudies
Atsakingas metas musų Universiteto diplomantams — valstybiniai egzaminai. Nuotraukoje — mokslinio komunizmo egzaminą laiko Teisės fakulteto penktakursiai.
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUME Už ilgameti vaisingą moks lini pedagoglnj darbą ir ak tyvią visuomeninę veiklą, ry šium su aštuoniasdešimtosio mis gimimo metinėmis Vil niaus valstybinio V. Kapsuko universiteto profesorius kon sultantas, Lietuvos TSR Moks-
lų Akademijos narys kores pondentas, Lietuvos TSR nusi pelnęs mokslo veikėjas Anta nas MINKEVIČIUS apdovano tas Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiumo garbės raštu.
damas studentu (1927 m.). Daugiausia profesorius nu veikė pokario metais. 1940 m. drauge su MatematikosGamtos fakultetu A. Minke vičius persikėlė į Vilniaus universitetą ir pradėjo vado vauti Botanikos katedrai. Vo kiečių okupacijos metais jis daug prisidėjo prie katedros turto ir Botanikos sodo išsau gojimo. Katedros vedėju jis išbuvo 1972 m. 1945 m. jau buvo suteiktas profesoriaus vardas. Profesoriaudamas Universi tete, prof. A. Minkevičius skaitė įvairius kursus — že mesniųjų augalų sistematiką, fitopatologiją, mikologiją, vi-
Jis yra konsultavęs, rengiant daktarines disertacijas. Būti profesoriaus mokiniu, bend rauti su juo, jausti tauraus ir teisingo žmogaus paramą darbe t— tai didelė laimė, ku rią patiria daugelis respubli kos botanikų. Prof. A. Minkevičius yra geras organizatorius mokslo darbe. Jis buvo vienas ini ciatorių 1959 m. pradėtos ir šiuo metu jau baigiamos leisti „Lietuvos TSR floros". Jo ini ciatyva, ir jam bendradar biaujant yra išleistas „Vado vas augalų ligoms pažinti" (1970 m.), „Augalų apsaugos darbuotojo žinynas" (1974 m.).
MUSŲ PROFESORIUS
1980 m. gegužės 30 d. prof. Antanui Minkevičiui sukanka 80 metų. Sį jubiliejų pažymi visas respublikos biologų ko lektyvas, nes visi pokario metais studijavę biologiją yra Prof. A. Minkevičiaus moki niai, vyresniosios kartos bio logai — jo mokslo draugai, bendradarbiai. Prof. A. Min kevičius pasižymi nepaprastai dideliu mokslinio darbo pro duktyvumu, gilia erudicija. Jis yra pagrindinių žemesnių jų augalų grupių — dumblių, grybų (valgomųjų ir paraziti nių), kerpių, be to samanų ir medžių specialistas.
Universitetą prof. A. Min kevičius baigė 1928 m. Jau 1930—32 m. specializavosi fi topatologijos srityje Ciuricho politechnikumo specialiosios botanikos institute, kur Įsigijo gamtos mokslų daktaro laips nį. Grįžęs A. Minkevičius to liau dirbo Botanikos sodo fitopatologu, kartu atlikdamas asistento pareigas Botanikos katedroje. Nuo 1937 pradėjo dėstyti fitopatologijos kursą biologams. 1939 m. skaitė bo taniką medicinos fakulteto studentams. Pirmuosius darbus apie pa razitinius grybus paskelbė bū-
rusologiją ir kitus. Mokslinį darbą jubiliatas daugiausiai dirbo fitopatologijos ir mikro biologijos srityse. Parengė ir išspausdino-, penkias mokymo priemones'. Kartu su savo mo kiniu J. Mazelaičiu išleido puikų, gražiai iliustruotą va dovą „Valgomieji ir nuodin gieji grybai" (1957 m.). Jam vadovaujant buvo ištirta di džiausio respublikoje gėlo vandens- telkinio — Kuršių marių flora. Apibendrinęs il gamečius samanų tyrimo re zultatus, parašė „Vadovą Lie tuvos TSR miškų, pievų ir pelkių samanoms pažinti" (1955 m.), kuris apdovanotas respublikinė premija. Profeso rius taip pat labai domėjosi spygliuočiais, kuriuos aprašė kitame savo veikale. Nuo MA Biologijos institu to įsikūrimo (1945 m.) iki 1961 m. profesorius dirbo ja me Botanikos sektoriaus, vė liau fitopatologijos sektoriaus vadovu. 1956 m. buvo išrink tas LTSR MA nariu kores pondentų, Prof. A. Minkevičius, dirb damas Universitete ir akade mijoje koordinuoja augalų tyrimą respublikoje ir pade da ugdyti kvalifikuotus kad rus. Jam vadovaujant apgin ta 39 kandidatinių disertacijų.
Nuo 1972 m. prof. A. Min kevičius yra Botanikos ir ge netikos katedros profesorius konsultantas. Plati ir įvairi jubiliato vi suomeninė veikla. Nuo 1948 m. jis yra „Žinijos", o nuo 1950 m. — Botanikos draugi jos narys, parašęs ir išleidęs keletą populiarių brošiūrų. 1955—57 m. prof. A. Min kevičius buvo Aukštųjų mo kyklų ir mokslo įstaigų dar buotojų profsąjungos respub likinio komiteto narys. 1966— 76 m. įėjo | Respublikinių mokslo ir technikos premijų komiteto sudėtį. Taip pat jis yra' fakulteto ir kai kurių institutų mokslinių ir proble minių tarybų narys. Partija ir vyriausybė, aukš tai įvertindama prof. A. Min kevičiaus nuopelnus, 1960 m. jam suteikė nusipelniusio mokslą veikėjo garbės vardą. Sunku sutalpinti prof. A. Minkevičiaus nuopelnus Į vie ną straipsnį. Dar sunkiau iš sakyti šios taurios asmenybės jautiumą žmogui, bendradar biui, mokiniui. Ypač darbš čiam, nuostabiai švelniam bendradarbiui, kantriam pe dagogui prof. A. Minkevičiui linkime geros sveikatos Ir to lesnių kūrybinių laimėjimų. Doc. I. SARKNIENE
kontrolė
Šiuo metu vykstančiose jos fakultete, fizinio auklėji liaudies kontrolės grupių atas mo katedroje ir kt. kaitose, rinkimuose susumuo „Darbo drausmė ir jos lai jami ir aptariami šio svar kymasis — kaip pabręžė dig. baus darbo rezultatai. Priimti L. Brežnevas savo kalboje įstatymai dėl liaudies kontro TSKP CK lapkričio plenume, lės organų darbo suteikė tvir - - labai svarbus dai/<is. Ap tą teisinį pagrindą, tiksliai sieitai drausmė ir tvaska rei nustatė grupių uždavinius, kalingi visada. Ir ne tik žo funkcijas, teises, reglamenta džiai apie ją. Ne tik ragini vo veiklos organizavimą ir mai žiūrėti tvarkos, o pu tvarką. tniausia — kruopštus, kasdie Nemažą darbą nuveikė ir ninis darbas, nuodugnus vyk VVU centrinė liaudies kont dymo tikrinimas". rolės (CLK) grupė. Apie tai Todėl mokymo sektoriaus buvo daug kalbama gegužės nariai nepalieka neišspręstų 14 d. vykusiame grupės ata klausimų. Atidžiai analizuoja skaitiniame rinkiminiame susi visus faktus, ieško sprendimų. rinkime. Platūs ir sudėtingi ūkįnės Pranešimą apie 1976—1980 sektoriaus darbo ba m. nuveiktą darbą padarė veiklos rai. Šio sektoriaus nariams CLK grupės pirmininkė N. be planinių patikrinimų ten Raguotienė. Ji pažymėjo, kad ka daug dirbti ir įvairiose ko Universitete daug nuveikta, tikrinant Universi vykdant mokslinius tyrimus, misijose, ir atskirų fakultetų pasi keliant dėstytojų mokslines teto kvalifikacijas. Šiuo metu ruošimą jubiliejui ir t. t. ūki nis sektorius domėjosi ir mokslinis darbas pasižymi moksline kur bu gilesne moksline mintimi, vo būtina biblioteka, išspręsti daug ak platesniais ryšiais su kitų tualių problemų. respublikų mokslininkais. Nors Be CLK grupės didelį dar mokslinių kadrų, mokslinio darbo barai nuolatos buvo bą nuveikė ir fakultetų, ad svarstomi Universiteto rekto ministracijos, Mokslinės bib rate, partijos komitete, CLK liotekos liaudies kontrolės grupės mokslinės veiklos sek grupės ir postai, gerinant mo torius rado neišspręstų klau kymo auklėjimo procesą, stip rinant gamybinę ir darbo simų. drausmę, kovojant už socia Viena tokių problemų — listinės nuosavybės saugoji tai literatūros komplektavimo mą. katedrose padėtis. Ypač kai Nuoširdžiai dirba kiekvie kuriose Medicinos fakulteto nas grupės narys, stengdama katedrose (bendrosios chirur sis šalinti trūkumus. Nenu gijos, infekcinių, vaikų ligų), ilstamai dirba B. Krakauskietaip pat vokiečių kalbos, nė, A. Stravinskas, doc. A. bendrosios fizikos ir spektro Uosis, doc. A. Kunavičius, skopijos, ekonominės kiber doc. P. Danisevičius, S. Pul netikos katedrose padėtis ne kauninkas ir kiti. patenkinama. Daug pasiūlymų konferen 1976 m. XI mėn. patikrinus literatūros komplektavimą ka cijos metu pateikė CLK gru tedrose padėtis pagerėjo, ta pės nariai. S. Pulkauninkas čiau šis klausimas vis dar do pabrėžė, kad postams reika lingi aktyvesni ryšiai su par mina CLK grupę. tine, komjaunimo, profsąjun Kitas aktualus klausimas — gos organizacijomis, kad bū mokslinio tiriamojo darbo tina metodinė parama nau efektyvumas, ūkiskaitinių su tarčių vykdymas, darbuotojų jiems grupės nariams. Partinio komiteto sekreto kvalifikacijos kėlimas. 1978 m. buvo patikrintas ūkiskaiti riaus pavaduotojas J. Bagdo nių mokslo tiriamųjų darbų nas apibendrino CLK grupes vykdymas Medicinos fakulte nuveiktą darbą, pabrėždamas, te. Nustatyta, kad iš 13 su kad būtina suaktyvinti kai tarčių vienuolika vykdo Hi kurias darbo sritis. Reikia gienos katedra. Dokumentai ir stiprinti veiksmingumą, iš ataskaitos pateikiamos sekto spręsti viešumo klausimą, nu riui pagal visus reikalavimus. matyti konkrečias priemones Taip pat 1978 m. buvo pa sektorių veiklai pagerinti. Susumuojant rezultatus, ap tikrintas programų ruošimas ir leidimas Istorijos fakultete. tariant nuveiktus darbus, Le Pastebėti esminiai trūkumai nino rajono liaudies kontro Lietuvos TSR katedroje (net lės komiteto inspektorius V. 28 skaitomiems kursams ne Prekevičius įteikė Garbės raš buvo paruoštos programos). tus aktyviausiems liaudies Tikrinimo medžiagą apsvars kontrolieriams. čius, padėtis pagerėjo. Susirinkimo dalyviai svars Aktyviai dirbo ir mokymo tė iškylančius klausimus, ap veiklos sektorius. Per ataskai mąstė naujų darbų planus. tinį laikotarpį atlikta per 20 Priėmė priesakus. patikrinimų: dėstytojų paskai Naujos CLK grupės pirmi tų krūvio paskirstymas, ap ninke išrinkta doc. N. Raguo skaita ir vykdymas Filologi- tienė.