UNIVERSITETAS LAUKIA JŪSŲ JAUNIEJI DRAUGAI! r~
★
☆
visų Salių proletarai, vienykitEsį
MOKYTIS, MOKYTIS IR DAR KARTĄ MOKYTIS! eatpažįstamai pa S. LAZUTKA, sitetą. Viso šiemet Į staciona kilo mūsų šalis per tuos Prorektorius mokymo rą bus priimta 1005 žmonės, >| taip neilgus 43-jus Tareikalams iš ją: į dienines grupes — 'firybų valdžios metus. Neišpa820 žmonių ir į vakarines I įsakytai išaugo visas liaudies grupes — 185 žmonės. Į ne ■ūkis, darbo žmonių kultūra, suvažiavimą, ir čia išgirdo akivaizdinį skyrių šiemet bus Hlaudies švietimas ir aukštasis paties vado žodžius apie la priimta 635 žmonės. Taigi vi VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. ■mokslas, o mūsų technikos biausiai neatidėliotiną jauni so labo į Universitetą naujai PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS ■laimėjimai kas kart vis la- mo uždavinį — mokytis, kad įstos 1640 žmonių. nbiau stebina visą žmoniją. būtų įsisavinta visa tai, ką 1961 m. birželio 3 d. Nemokamai Į mūsų Universitetą nau Nr. 17 (396) [TSRS — pati raštingiausia gero iki šiol sukūrusi žmo jai bus priimamas jaunimas šalis pasauly, jos liaudis la nija. Ir tą uždavinį mūsų jau ne tik turįs darbo stažą, bet ibiausiai apsišvietusi, labiau nimas išsprendė. Mūsų liau ir be darbo stažo. Tai priklau siai išsilavinusi, nes kultūros dis šiam kilniam tikslui ne sys nuo to, į kurią specialy ir mokslo laimėjimai mūsų ša- pagailėjo nei lėšų, nei darbo. bę bus stojama. Tačiau įgy ly yra labiausiai prieinami Kaime ir mieste, statybose ir vendinant įstatymą „Dėl mo visiems darbo žmonėms. Už gamyklose mūsų jaunimas ne kyklos ryšio su gyvenimu su Įsivaizduoti mūsų senojo los istorijoje — daug pui laiko komjaunuolio studen tenka prisiminti, kad Tarybų tik dirbo, bet ir mokėsi, sė stiprinimo“, Universitetas pra Universiteto gyvenimą, pa kių puslapių. Komunisti to, aktyvisto vėliavą: D. Sąjungos aukštosios mokyk mėsi žinių. Ir tai pakeitė vi veda visą eilę priemonių stu justi jo karštą neramų nio darbo vasaros — mū Baubaitė, A. Morozovas, los išleidžia kasmet tris kar sos mūsų liaudies kultūrinį ly dentijos darbiniam-gamybidarbo pulsą be komjauni sų rankomis pastatyti kul H. Valukonls gauna vitus daugiau inžinierių, negu gį. Todėl šios kultūrinės per niam auklėjimui pagerinti, mo neįmanoma. Universite tūros namai Žilinuose, sąsąjunginę Lenino vardo labiausiai Išsivysčiusi kapita mainos mūsų šaly ne be rei nuolat jie ryžtingai kovoja to komjaunimo organizaci ūkiniai pastatai Švenčionių, stipendiją, vardines sti listinė valstybė — Jungtinės kalo . vadinamos kultūrine re prieš nesveikas baltarankių jos veikla — tai rengiami Šiaulių, Ignalinos ir kitų pendijas gauna komjaunuo voliucija. Amerikos Valstijos. veltėdiškas nuotaikas. jaunimo vakarai, pokalbiai, rajonų kolūkiuose, bendra liai V. Andrijauskas — Savo didžiuliais ekonomikos Pastaraisiais metais Parti disputai, tai darbas moksli vimas su kolūkiečiais ’ ........... ir P. Cvirkos, B. Jurkšaltė Mūsų Universitete Ekono augimo, liaudies švietimo ir ja ir Tarybinė vyriausybė pra mikos ir Istorijos-filologijos niuose būreliuose, įvairiose daug kitų darbo formų, — B. Sruogos, L. Pažūsis mokslo laimėjimais pagrįstai vedė visą eilę priemonių aukš fakultetų studentai, neturį sekcijose, ryšiai su kitų Vien tik praeitais metais — J. Janonio ir kt. didžiuojasi ir Tarybų Lietu tojo mokslo sistemai patobu darbo stažo, vienerius metus aukštųjų mokyklų studen mūsų komjaunuoliai, dirbDaug įdomių ir naujų va. Jeigu buržuazinės Lietu linti. Ypač svarbus yra nau mokosi ir dalyvauja gamybo tais, tai kova už ateities darni 13 darbo stovyklų, at- darbo formų randama kom už jaunimo grupėse, kurios žmogų, už gerą, visapusiš liko daugiau kaip vos aukštosiose mokyklose jai priimtas įstatymas „Dėl je, dirbdami įmonėse. Dirb mokėsi tik 2200 studentų, tai mokyklos ryšio su gyvenimu dami jie įgyja įvairias pro ką specialistą, tai pagaliau 2.000.000 rub. darbų. Universitete laikomos dė dabar, Tarybų Lietuvos aukš sustiprinimo“. Tas įstatymas fesijas: šaltkalvių, tekintojų, pilnos komjaunuoliško po Šiais metais stovyklų mesio centre. Štai Gamtos tosiose mokyklose stacionare padeda mūsų jaunimui glau statybininkų ir kt. Universi lėkio, darbo romantikos, vėliavos suplevėsuos taip mokslų fakultete dirba ko ir neakivaizdiniu būdu studi džiau sieti mokslą su gamyba, teto komunistinės darbo vasa pat Ariogalos, Šiaulių, Ig cr_ studentai-gamybininkal munistinio auklėjimo prob ros. juoja virš 25000 studentų. jaunimui skiepina meilę dar dirba penkiolikoje miesto nalinos, Sakių ir kituose lemų būrelis, veikia klu Dabar Tarybų Lietuvoje vie- bui, tuo pačiu kovojama prieš įmonių ir gamyklų. Mūsų komjaunimo orga rajonuose. Į kolūkius dirb bas: „Duok ranką, toli nizacija, praėjusi sunkų ir ti vasarą išvažiuos apie mas drauge!“. Komjaunimo lam tūkstančiui gyventojų baltarankius, kurių, deja, vis Visi Universiteto studentai ilgą kovos kelią pokario 1.600 studentų. Su kom grupėse svarstomi tokie yra studentų daugiau negu dar pasitaiko. Atsiliepdamas į dalyvauja darbe, tvarkant sa metais, turi turtingas ir jaunimo tokiose Vakarų Europos šaly- Partijos ir komjaunimo šau vo auditorijas, savo mokslo kelialapiais į klausimai: „Kaip aš įsi gražias tradicijas. Jos veik- VRES statybą bus nukreip vaizduoju ;e, kaip Belgija, Prancūzija, kimą, mūsų mokyklų jauni įstaigos aplinką, remontuoja ateities žmogų“, mas grupėmis, o neretai ir vi Olandija arba Švedija, bei ta 100 komjaunuolių. „Ką aš daviau komjaunibei taiso Universiteto pasta eitose, kurios aukštojo moks- sa klasė, išeina dirbti į ga tus bei savo bendrabučius. komjauni- mui“, „Ką tu galvoji apie Universiteto o laimėjimais dabar jau mums mybą: į fabrikus ir gamyklas, Virš pusantro tūkstančio mū prašo Jus nukreipti jaunimą Q savo kurso draugą“, „Ko jasigirti negali. O ponų Lie į kolūkius ir tarybinius ūkius. sų studentų, tai yra — dides studijuoti Į mūsų Universite- <? mo organizacija daug dlr- dėl aš netikintis“ ir daug ti va lygintis joms šiuo atžvil Ir visai teisingai daro. Mūsų nė pusė visų studentų kasmet tą tiek stacionariniu, tiek ne- \ ba auklėjant aktyvius ko- kitų. ruogiu nė nedrįso svajoti. Vien šalyje darbas bet kurioje ga vasaros atostogų metu talki akivaizdiniu būdu. Mūsų ša- /> munizmo statytojus, Įdomiai ir turiningai dir ik mūsų Universitetas šiemet mybos šakoje yra lygiai gar ninkauja kolūkiuose, dirbdami ly neturi būti baltarankių ir () šiant gerus kadrus respublikai. Mūsų komjauni ba taip pat Istorijos-filolo šleis 661 aukštai kvalifikuotą bingas ir visuomenei naudin po dvi savaites darbo stovyk specialistą. Daugelis iš mūsų gas. O jaunimas privalo tapti lose prie visuomeninių trobe dykaduonių! Bet mūsų šaly K mo organizacija didžiuoja gijos, Teisės mokslų, Fizi mini šiuos nepaprastai iškal- ne tik išsilavinusiu, bet ir sių statybos arba lauko dar negali būti ir nemokšų bei to- a si tokiais rašytojais ir poe kos-matematikos fakultetų vengti bus. Kiti gi vasarą išvyksta klų žmonių, kurie nesirūpintų Q tais, kaip Mykolas Sluckis, komjaunimo organizacijos. tingus aukštojo mokslo augi darbščiu, jis negali Algimantas Baltakis, Jus Aprašyti visą komjauni no tempus, bet labai nedau darbo. Jis turi pamėgti pa dirbti į savo tėviškės kolūkius jaunimo mokymusi, kurie nesitinas Marcinkevičius, ku mo veiklą trumpame gelis iš mūsų, o ypač iš jau milti darbą ir darbo žmones. bei tarybinius ūkius arba da rių ugningas, kupinas pi rūpintų įvairių specialybių \ straipsnelyje neįmanoma. nimo, susimąsto apie tai, kaip Džiugu, kad šia linkme jauni lyvauja turistinėse išvykose, lietinės aistros, komunistiš paruošiSu Universiteto komjauni r kokiu būdu mūsų šaly bu- mas ir eina, dar džiugiau, stovyklose dirba pionierių va kvalifikuotų kadrų principingumo žodis, ži mo veikla, darbu tu, jau «'O pasiekti šie milžiniški lai- kad yra ir apčiuopiamų pui dovais arba dirba sportinėje- mu. Mokslas — bendraliaudi- 0 ko nomas ne tik respublikoje, nėjmal. Kaip ir kokiu būdu kaus jaunimo darbo vaisių. sveikatingumo stovykloje. nis reikalas. Mūsų Tėvynė ir $ bet ir visoje Tarybų Są nasis drauge, susipažinsi a praeityje atsilikusi beraštė Tačiau, kai kuri jaunimo Mokslas, papildytas fiziniu ateityje galės pirmauti moks- <? jungoje. Mūsų komjaunimo atvykęs pas mus į Vilnių. Tavęs čia laukia nauji arinė Rusija tapo labiausiai dalis, nesugebanti dialektiš darbu arba kitu visuomenei išaugo taip draugai, įdomus ir turi šsivysčiusia aukštojo mokslo kai suprasti gyvenimo esmės, naudingu darbu padeda stu le tik tuo atveju, jeigu mes \ organizacijoje pat drg. drg. Burkauskas. alimi? Kaip ir kokiu būdu neperprato ir pastarojo lai dentijai geriau pažinti gyve visi rūpinsimės Įvairių spe- 4 Lazutka, dabar sėkmingai ningas darbas komjaunimo iraeityje atsilikusi kapltalisti- kotarpio Partijos ir Vyriausy nimą, o tuo pačiu įpareigoja cialistų paruošimu, mokslinių 6* dirbantieji atsakinguose ko- organizacijoje, kuri savo iė Lietuva, buvusi pramoni- bės nutarimų, tiek ir mūsų labiau branginti mokslą ir kadrų parengimu. Mūsų jau- \ munistinės statybos pos- eilėse jungia apie 2.500 komjaunuolių. ių Vakarų šalių žaliavos Partijos politikos. Kai kas liaudį, kurios pastangų dėka nimas visada privalo atsimin- A tuose. ■įriedąs, mažaraštė ir nu- nusprendė taip: jeigu reikia Tad, iki susitikimo se komjaunimo najame mūsų Universitete! Šiandien ikriausta, kaip gi ji aplenkė eiti į gamybą įmonėse ar kol kiekvienam studentui atsive ti didžiojo Lenino priesaką- b gali išvardinti uos išgirtus Vakarus pagal ūkiuose, argi bereikia toliau ria tie platūs komunistinės „Mokytis, mokytis ir dar kar- <? organizacija J. NEKROŠIUS gerų komjaunuolių, tukštojo mokslo išsivystymo mokytis? Tai neteisinga, la ateities horizontai. tą mokytis“, kad komunistinė a šimtus studentų, kurie tęsia gar- Universiteto komjaunimo ygį? Ir ne vien šiuo atžvil bai žalinga ir kartu pavojin Brangūs mūsų jaunieji visuomenė per mokslą ir dar- į bingas jų tradicijas, tvirtai komiteto sekretorius giu. Tarybų Lietuvos liaudies ga nuomonė. Su tokia nuomo draugai — abiturientai! Ne bą taptų tikrove. Jį ikio ir darbo žmonių kultūros ne komjaunimo organizacija lugimo tempams jokiu būdu turi kuo aktyviausiai kovoti. svarbu, kada jūs baigėte vi legali prilygti bet kokia Eu- Mūsų mokyklos, visų žinybų durinį mokslą. . . Šiemet ar opos buržuazinė šalis. Kodėl ir organizacijų, įmonių ir kol aip atsitiko, kodėl taip yra? ūkių ar tarybinių ūkių vado anksčiau. . . Stokite studijuo Sis ,stebuklas“ galėjo įvyk- vai bei partinės organizacijos ti į mūsų Universitetą. Jūs stacionare, i tik dėka to, kad mūsų liau irgi privalo ryžtingai kovoti galite studijuoti tis, didžiosios Komunistų par- su tokiomis neteisingomis jau betarpiškai nedalyvaudami ga nimo darbo nuotaikomis, ly ijos vadovaujama, nuolatos giai kaip ir su baltarankiais. myboje, arba galite dirbti ii r atkakliai įgyvendina genia- Reikia, kad mūsų jaunimas, studijuoti vakarinėse grupėse aus savo vado V. Lenino vis vien ką ir kur jis bedirb arba mokytis neakivaizdiniu iriesakus: „Mokytis, mokytis tų, dirbdamas siektų daugiau būdu. Universitete yra visos žinoti, kad nuolatos lavintųsi, r dar kartą mokytis!“ Tik to mokytųsi. Mokytis privalo vi sąlygos ir galimybės, kad Jūs, jaunieji draugai, taptų lei, kad visas jaunimas pir- si. niau sėdo į mokyklos suolą, Mokytis privalo visi tuo la mėtė gerais tarybiniais specia J jau po to sėdo ant plieninio biau, kad dabar mokslui yra listais, tikraisiais komunistinės sirgo, prie automašinos val- kuo geriausios sąlygos. Me ateities kūrėjais. Universite iš metų aukštųjų mokyklų tas auklėja jaunus specialis 'o, stojo prie staklių fab tai tinklas mūsų šalyje vis la tus, kad nesibijotų darbo, ir rike. Tik todėl pakilo mūsų biau plečiamas. O, be to, yra liaudies išsilavinimas, jos kul- įvairios studijavimo formos, neaugina baltarankių ar velt ūros lygis, o mokslo paslap aukštojo mokslo galima siek ėdžių. Su šiais dykaduoniais tys buvo priverstos nusilenkti ti įvairiai: mokantis tiek sta kovojama ryžtingai ir nuola cionare arba vakarinėse gru larybiniam mokslininkui, kad pėse, tiek ir neakivaizdiniu tos. Ir todėl tie iš jūsų, kurie anomis rūsčiomis pilietinio būdu. Kur ir ko mokytis — dar neturite darbo stažo, Uni karo dienomis jau buvo mo tai jau kiekvieno norinčiojo versitete galėsite dirbti ir fi komasi ne vien tik kovos me mokytis asmeninis dalykas. zinį darbą, ir studijuoti. Pasirinkimas — įvairus. Brangūs draugai įmonių ir lo, bet ir rašto, buvo ruošia Šiemet žymiai padidėja stu mi specialistai naujos šalies dentų priėmimas | Lietuvos fabrikų, kolūkių ir tarybinių visapusio gyvenimo šakoms Žemės Ūkio Akademijos, tiek ūkių vadovai, mokyklų direk bei žinyboms. Tai tada, pačiu ir į Kauno Politechnikos in toriai ir pedagogai, partinių stituto pirmuosius kursus. ir komjaunimo organizacijų sunkiausiu metu, revoliucinės Žymiai padidės priėmimas liaudies jaunimo pasiuntiniai ir į mūsų, Vilniaus Valstybi vadovai! Universiteto rekto susirinko Į savo komjaunimo nį V. Kapsuko vardo Univer ratas ir partinė organizacija
N
MUSŲ KOMJAUNIMAS