VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS
aMENTU
NUO ŠIO NUMERIO „TARYBINIS STUDENTAS “ VISĄ » LAIKĄ EIS KETURIŲ PUSLAPIŲ (Numerio kaina lieka ta pati). Dvigubai didesniame laikraštyje universiteto gyvenimas at sispindės žymiai plačiau. Laukiame jūsų laiškų. \\ Šiais mokslo metais išeis dar du „Tarybinio studento“ meriai. &_______
*
fe
J LNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 17 (256) * 1957 m. gegužės 16 d., ketvirtadienis ♦ Kaina 20 kp.
1
VVU REKTORIUI
Doc. Užkalniui
Leiskite išreikšti Jums <r Gegužės 2 dieną Istorijosvisam Vilniaus Valstybinio universiteto kolektyvui gi filologijos fakulteto docentui liausią dėkingumą už tą nuo Petrui Užkalniui sukako 50 širdų priėmimą ir svetingu metų. Dar 18 metų jaunuolis P. mą, kurį parodėte Talino Po litechnikos instiuto moterų Užkalnis pradeda dalyvauti chorui jo viešėjimo Vilniuje revoliuciniame judėjime ir už tąi buržuazinės Lietuvos vy metu. Labiausiai prašom padėkoti riausybės buvo persekiojamas. VVU Akademiniam chorui 1928 metais dlrg. Užkalnis • su dirigentu Pranų Sližiu buvo priverstas palikti Lietu Jie pasiryžę taip laikyti visus • priešakyje, choro seniūnui vą ir tampa politiniu emi egzaminus. Trečiakursiai, ge Augustinui Liuciui ir klubo grantu. Gyveno Maskvoje, kur dirbo Kominterne, mokėsi Li rai pradėję pavasario egzami vedėjui K. Sopauskui už nuo teratūros Institute. Nuo 1946 širdų dėmesį ir rūpestį, ap nus, paskatins ir kitus kursus supusį instituto studentes, . m. P. Užkalnis dirba mūsų taip pat sėkmingai tęsti sesiją. TPI choro dalyves, nuo pat universitete, skaito rusų tau pirmosios jų atvykimo į Vil tosakos, tarybinės literatūros, TSRS tautų literatūros, rusų S. RADVILA nių minutės. Talino Politechnikos Insti literatūros istorijos, literatūros tutas kviečia VVU Akademi mokslo įvado kursus. Ką beveiktų jubiliatas, nį chorą atvykti ateinančiais jis visą laiką susirišęs su metais į Taliną, kur chorinis Aš norėčiau visus savo literatūra. Pirmą kartą Jo dainavimas taip pat mėgsta draugus paskatinti mokytis, vardas spaudoje pasirodė kartoti kursą, kol dar yra mas ir vertinamas. Leiskite dar kartą Jums pa 1925 metais. Drg. Užkalnis bent šiek tiek laiko, nugalėti daug knygų, aįspaus,,pavasariškas” nuotaikas, vi dėkoti už nepaprastai šiltą išleido dlno apie 150 straipsnių. Iš. T PI kolektyvo priėmimą. somis jėgomis kibti į darbą. žymesnių reikia paminėti pro L. SMIDTAS O. ŽEMAITAITYTE zos knygą „Sutelktos rankos” Talino Politechnikos Fizikos-matem. lak. I k. stud. (1935) ir disertaciją ,.Maja instituto direktorius
gzaminai! Egzaminai! PUIKUS
^EKONOMISTU STARTAS jau visi fakulteto trečiasiai išlaikė po vieną egzalą. Džiugu, kad pirmaisiais ultatais galima pasidžiaugti: grupės išlaikė egzaminus n tik gerais ir labai gerais iymiais, trečioje grupėje — trejetai. lerą prekybos ekonomižinojimą parodė prekybikai. Studentai per metus tai padirbėjo, todėl ir retatai yra puikūs. Grupėje aža tokių studentų, kurie dlrfba visuomeninį darbą ir yra mokslo pirmūnai. Tai — Mar gius, Šalčius, Urlakis ir kiti. Visa grupė pirmąjį egzaminą išllikė be trejetų. Tai rodo ir labai gerą dėstytojo ButkeviČ1 us darbą. finansų specialybės studen tai! laikė ekonominių mokslų isterijos egzaminą. Si grupė taip pat egzaminus pradėjo sėkmingai. Grupėje—nė vieno trejeto. Ypatingai gerai atsa kinėjo Merčaltis, Grigelevlčiuk Varkalytė ir kiti. ’S’ramonės grupė laikė liau die: ūkio planavimo egzami ną*' kuriam grupė gerai pasi ruošė. Tokie studentai, kaip Bijūnas, Maslauskaitė, Rlmdžįitė per visus mokslo metus
rimtai mokėsi ir egzaminą iš laikė „labai gerai”. Grupėje atsirado tik pora žmonių, ku rie gavo trejetus. Tai — Rau donikis ir Petraitis. Nieko ne padarysi, yra toks principas: „pagal darbą ir atlyginimas”. Ekonomistai puikiai startuoja.
Sesijai I
Kaip greitai atėjo pirmasis studentiškas pavasaris, o su juo atskubėjo ir sesija — ant roji sesija mūsų studijose. Sį kartą teks laikyti daugiau eg zaminų. negu žiemos sesijos metu. Jei žiemą reikėjo Išlai kyti tik tris egzaminus ir gauti tris įskaitas, tai dabar prieš akis šešios įskaitos ir ke turi egzaminai. Pirmą kartą laikysim TSKP istorijos egza miną, teks parodyti, kiek iš mokom svetimos kalbos vidu rinėje mokykloje ir čia, per šiuos metus, kaip padirbėjom su matematika Egzaminai! Įskaitos! — kai kam šie žodžiai slepia kažką baisaus, nenugalimo. Tiems, kurie visą laiką sistemingai dirbo, šie žodžiai neskamba baisiai, nes jie žino, kad eg zaminus išlaikys.
Neakivaizdininko žodis ^fasiryžę įsigyti daugiau žiniu. mes, neakivaizdininkai, atidalėme universiteto duris. Tiesa, priėjusios sesijos rezultatais ^Bigirti negalime: laikėme juos ■ ilvnai. Nemaža neakivaizdinin kų nežinojo pačių pagrindinių dalykų: konkrečių Komunistų partijos nutarimų, kapitalistinės sua/aarfaM vystymosi dėsnių, neriorientavome žemėlapyje... tokio nemokšiškumo kalti, žinoma, mes patys. Namuose per mdžai mokėmės, galvojome, kad pasiruošime egzaminams sesijos matu, o tarp egzaminų buvo la bai mažai taiko. Kai kas |H ir į „špargalkes”, į’dėstytojųl.,gailestingumą“ dėjo viltis'. Bei. deja.. . Geda apie tai ir kalbėti. Juk mes, studentai, esa ma suaugę žmonės, turėtumėm pavaliau suprasti, kad į universrtlfę atėjome ne tam. kad gautumėm aukštojo mokslo diplo mą, o tam, kad daugiau išmok tumėm. ^Būrime priekaištų ir universi tetu . Buvome palikti, kaip sako ma likimo valiai: pranešęs mm apie tai, kad ,.priimta be ■ egįaminų“, universitetas tylėjo. Til vienam kitam buvo pasiųs tas darbų grafikas, programos
ir kontrolinių darbų tematika, o kiti net ėmėme abejoti, ar ne bus panaikintas neakivaizdinis skyrius. Teko per koresponden ciją ieškoti pas draugus progra mų, pasidalinti turima medžia ga. kad galėtumėm rašyti kont rolinius. Nepranešė mums ir kada prasidės įžanginė sesija. Pageidautumėm, kad universi tetas suda'ytų programas ne tik rusų, bet ir lietuvių kalbomis, nes yra mūsų tarpe silpnai mo kančių rusų kalbą, o ir mokan tiems nelengva išsiversti mate matikos ir kitų disciplinų termi nologiją. Galėtų universitetas bent mė nesį prieš egzaminų sesiją pa siųsti mums bilietų klausimus, tai mums labai padėtų. 1 Norėtųsi, kad kitais metais tarp mūsų ir universiteto būt į tampresni ryšiai, kad mes, išsi skirstę po Įvairius Lietuvos kam pelius, galėtume visą laiką jaus tis tikrais universiteto nariais. O mes iš savo pusės žadame ge riau pasiruošti .................................... ateinančiai ses'ijai. R. PAŠKEVIČIŪTE Ekonomikos m. fak. Finansų-kredito spec. I k. stud.
udijuoti pagrindinę literatūrą jBkonomikos mokslų fakulte to Įneakivaizdinio skyriaus I ir |II kursų studentai laikė TSIKP istorijos egzaminą. Didehbs dalies studentų žinios buv o įvertintos nepatenkinaI- Taip iš 81 I kurso stiu dei ko, laikiusio egzaminą, 24 ga’ dvejetus. Egzaminus pri iminėjo dėstytojai Sudiavičlus ’“'#luzminskis. Mūsų kores ir pondentas kreipėsi į drg. Kuzmir»kį, prašydamas papasakoti “j egzaminų rezultatus. gzaminatorius mums atsakė, kad kai kurie studentai, pvz • Balčiūnas, KochanausLukošius, Purkevičius atsal F labai gerai, parodė pui-
kų protavimą, mokėjimą sa varankiškai analizuoti faktus. Tačiau didelė dalis studentų pasiruošė paviršutiniškai. Tai rodo, kad jie semestro bė.gyie nesiruošė ir galvojo viską padaryti prieš egzaminą. Kai kurie studentai naudojosi tik Partijos isto rijos trumpuoju kursu, o ne skaitė pagrindinės literatūros — marksizmo-leninizmo klasi kų veikalų ir svarbiausių Par tijos nutarimų. į tai studentai turi atkreipti dėmesį.
„Tarybinio Studento” korespondentas
artėjant
Doc. Užkalnis aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikJoje, labai mėgsta profsąjungL nį darbą. Jis dažnas ir laukia mas svečias respublikos rajo nuose. Sveikiname jubiliatą ir Iinkovskis ir lietuvių literatūra” (išleista atskira knyga 1955, kirne jam daug ilgų kūrybinių metų. ------- ——
Pokario metais respublikoje baigė aukštąjį mokslą daugiau kaip 21 tūkstantis žmonių, t. y. maždaug 10 kartų daugiau, negu per dvidešimt metų trukusį bur žuazijos viešpatavimo laikotarpį. Rūpestingai naudodami senus kadrus, mes kartu nuolat rūpinamės jaunų specialistų auklėjimu ir iškėli mu. <? (Iš drg. A. SNIEČKAUS kalbos TSRS Aukščiausiosios Tarybos VII sesijoje). Neseniai mūsų universiteto likos vietas, iš kurių atvyko diplomantų gyvenime įvyko mokytis į universitetą. Štai svarbus įvykis: Jiems, 454- j Kapsuko IV-ąją vidurinę mo iems jauniems specialistams, kyklą su matematiko diplomu buvo nurodytos busimojo dar važiuoja kapsukietė Burdzibo vietos. Į Lietuvos TSR in- lauskaitė, į Radviliškį sugrįžta teligentų-gamybininkų eiles gydytoja Slamaitė. Uteniškis stoja 17-kos specialybių diplo teisininkas Bagbčlūnas savo muotų darbuotųjų būrys: isto mokslą panaudos Utenoje, o rikai, teisininkai, gydytojai, kėdainiškė istorikė Zakaraitė žurnalistai, matematikai ir 1.1. paskirta Kėdainių Kraštotyros Šiai laidai tenka didelė gar muziejaus direktoriumi. Visų bė įžengti į darbo barą tuo ir nesuminėsi! Kiekvienas dar metu, kai partija ir vyriausy bas, pradedant fizikos kabine bė numato priemones patobu tu universitete, kuriame dirbs linti liaudies ūkio valdymą. fizikas Mauza, ir baigiant Jos padės pasiekti dar didesnį Siaurės Atlantu, kuriame dirbs mūsų respublikos suklestėji klimatologijos ir meteorologi mą, dar daugiau sudomins vie jos vyr. inžinieriai Sabaliaus tinius kadrus darbu, suteiks kaitė ir Možukaitė, labai įdo daugiau įvairumo, sprendžiant mus, apie kiekvieną daug sva tiek ekonominius, tiek kultū jota, kiekvienam daug ruošta rinius liaudies gyvenimo už si. davinius. Su nauja kūrybine Palinkėsime sėkmės jaunie iniciatyva jaunieji specialistai siems specialistams! imsis darbo. Daugelis Jų grįž V. VAIDŽIŪTĖ ta dirbti į tas pačias respub-
Nautovės aspirantų priėmimo taisyklėse
V
TSKP Centro Komiteto ir TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 20 dienos nuta rimu atžymėti žymūs mūsų ša lies laimėjimai, ruošiant moks linius ir pedagoginius kadlrus. Tačiau kartu nurodyta, kad esamoji mokslinių ir pedago ginių kadrų ruošimo tvarka aspirantūroje ir doktorantūro je nebeatitinka mokslo ir tech nikos vystymosi bei liaudies ūkio poreikių. Ruošiant šluos kadrus, permaža būdavo atsi žvelgiama į vedamąsias liau dies ūkio ir kultūros sritis, permaža buvo mokoma specialistų iš fizikos, matemati kos, biochemijos ir daug kitų naujųjų mokslo ir technikos šakų. Todėl šiais metais TSRS Aukštojo Mokslo Ministerijos Vilniaus Valtsybinlo V. Kapsuko vardo universitetui numatytame aspirantų priėmimo plane aspirantų priėmimas į fizikos, matematikos ir che mijos mokslų specialybes la bai tvirtai užakcentuotas. Kita naujovė šių metų as pirantų priėmimo tvarkoje ta, kadi stojantieji į aspirantūrą privalo turėti ne mažesnį kaip
2-jų metų pasirinktosios spe cialybės praktinio darbo pa tyrimą. Jis akivaizdžiai paro do busimojo aspiranto sugebė jimus ir įgūdžius moksliniam darbut. Aspirantai bus priimami į stacionarinę ir neakivaizdinę aspirantūrą. Į stacionarinę as pirantūrą priimami šių specia lybių: lietuvių kalbos,, lietu vių literatūros, rusų literatū ros, TSKP istorijos, politinės ekonomijos, matematikos, fizi nės chemijos. Į neakivaizdinę — lietuvių kalbos, lietuvių literatūros, TSKP istorijos, politinės ekonomijos ir fizinės chemijos. Atėjusiems iš gamybos as pirantams pagerinamos ir ma terialinės sąlygos — jiems bus mokama padidinta stipen dija, jų buvusio atlyginimo dydžio, tačiau ne didesnė kaip 1000 rublių. Smulkesnė į aspirantūrą sto jimo tvarka, reikalingi pridėti dokumentai, jų padavimo ir stojamų egzaminų laikas ne trukus bus paskelbta. I. JASILIONIS VVU Aspirantūros sky riaus vedėjas
Bibliotekininkai Rygoje Gegužės mėn. 11—12 d. d. Mokslinės bibliotekos kolekty vas aplankė Rygą. Latvijos universiteto bibliotekos direk torius, latvių kultūros istorijos tyrinėtojas P. Baško ėmėsi sunkaus darbo — per dvi die nas parodyti mums įžymiausias Rygos kultūros bei mokslo įstaigas, supažindinti su mies to įžymybėmis. Įdomiausios bibliotekininkams kultūrlnės įstaigos —
bibliotekos, todėl mūsų eks kursija joms Ir skyrė didžiau sią dėmesį. Nuoširdžiai ir draugiškai mus sutiko Latvi jos universiteto Mokslinės bib liotekos kolektyvas, smulkiai supažindindamas su savo fon dais, jų apimtimi, struktūra, darbo organizacija, kaip lai mėjimais, taip ir nesėkmėmis. Kiekviename bibliotekos sky riuje buvo galima jausti dldėlę bibliotekininkų meilę sa-
aoni-
ZZ^-
^*‘****r'"''~'
Tai užrašė patys latviai.
vo darbui. Universiteto biblio teka šiais metais gauna pui kius rūmus, kurių apiformini mas pavestas geriausiems Lat vijos architektams. Erdvios ir šviesios patalpos, patogios skaitytojams salės, įtaisytos pagal moderniškiausius įren gimus knygų saugyklos iškels Latvijos universiteto bibliote ką, kaip vieną geriausių uni versitetinių bibliotekų. Gamy binio pasitarimo metu abiejų bibliotekų kolektyvai pasikei tė dovanomis ir gėlėmis. Susipažinome su Latvijos Respublikinės bibliotekos ir Knygų rūmų, priklausančių Respublikinei bibliotekai, dar bu. Latvijos TSR Mokslų Aka demijos biblioteka žymi se niausiais Latvijoje knygų fon dais. Nors vokiečių okupacijos metais šie fondai smarkiai nu kentėjo, didžioji dalis spra gų, ypač latviškos knygos, jau ■ užpildyta. Rygoje krito į akis visuo menės skiriamas dėmesys bib liotekoms. Joms sudaromos geros darbo sąlygos, nesigailivma lėšų, patalpų, padedama kelti darbo organizaciją.
-J •
Nemaža laiko skyrėme mu ziejams. Ypatingą įspūdį pali ko Buitlnis-etnografinis mu ziejus, vienintelis tokio pobū džio Tarybų Sąjungoje. Čia surinkti seniausi ir būdin giausi Latvijoje pastatai, išlai kant jų pirmykšte formą. Pla čiai nusitęsęs puikiame miške, prie ežero, šis muziejus perke lia mus į gilią praeitį, leisda mas pažinti, kaip gyveno bro liška mums tauta — latviai. Ryga — žalias ir pilnas gė lių miestas. Žalioji miesto pa norama matoma ne tik Rainio Ir Brolių kapuose, neytik mies to soduose ir parkuose, bet ir kiekvienoje gatvėje. Gėlės puošia muziejus, bibliotekas, jų galima rasti ant kiekvieno darbuotojo stalo, • nežiūrint, kokį darbą jis bedirbtų. Puikų įspūdį paliko Rygos įlankos aplankymas. Nuošir džiai atsisveikinę su svetingais šeimininkais, vėlų sekmadienio vakarą palikome Rygą, išslvežd.ami daug puikių, 'ilgai išlik siančių įspūdžių apie broliškos tautos gražiąją sostinę. I. VAITKEVIČIŪTE, M. JABLONSKYTĖ