TRUMPAI
i
Pirmadienį Universiteto I k. žurnalistai susitiko su vienu iš Lietuvos meninės fotografi jos pradininkų, LTSR fotodraugijos organizacinio kos miteto nariu, fotomenininku P. Karpavičiumi. J. lucenaite
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 metų
•
1970 m. gegužės 15 d.
•
Nr. 17 (715)
NEUŽMIRŠIME! RAĖJUSĮ šeštadienį bū piliakalnio papėdėje, rikiuoja LKJS CK sekretorė V. Kllkūrys Universiteto stu si ir respublikos nusipelnęs nlenė, buvusio K. Kalinausko P dentų bei Švenčionių rajono kolektyvas — Universiteto
žemdirbių rinkosi prie gražaus Peršaukščio ežero. Čia taip pat atvyko buvę Lietuvos ir Baltarusijos partizanai, kovo ję Švenčionių, Ignalinos ra jonuose. O šeimininkai — Universiteto studentai ir Šven čionių rajono komjaunuoliai baigė paskutinius darbus prie supilto šlovės piliakalnio, skir to nemariems partizanų žyg darbiams. 15 valanda. Jau viskas pa ruošta. J. Jasenkos vadovau jamas dūdų orkestras renkasi
Akademinis choras. 16 valanda. į partizanų šlo vės piliakalnio supylimo cere moniją atvyksta Lietuvos KP CK pirmasis sekretorius A. Sniečkus, LKP CK skyriaus vedėjas A. Cesnavlčius, Lietu vos LKJS CK pirmasis sekre torius V. Morkūnas, LTSR Aukštojo ir spec. vid. mokslo ministras H. Zabulis, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pirmininkas J. Januitis, LKP CK skyriaus vedėjo pavaduo tojas A. Jakaitis, Lietuvos
partizanų būrio vadas, Tary bų Sąjungos Didvyris B. Urbo navičius, LKP Švenčionių ra jono komiteto pirmasis sek retorius R. Kaminskas, sekre torius A. Škoda, rajono Vyk domojo komiteto pirmininkė S. Purveneckaitė, Vilni rus universiteto prorektorius mo kymo reikalams B. Sudavičius, Partijos komiteto sekretorius P. Bernatavičius, Universiteto komjaunimo komiteto sekreto rius J. Karosas, sekretoriaus pavaduotojai R. Valentukevlčius ir P. Vyšniauskas, ,,Kom jaunimo tiesos" redaktorius V. Chadzevičius, buvę partiza nai. Skamba S. Nėries eilėraštis ,.Partizanai", Akademinis cho ras atlieka K. Kavecko dainą „Liaudis". Iškilmingą ceremo niją pradeda Švenčionių rajo no komiteto pirmasis sekreto rius R. Kaminskas: — Tik prieš kelias valan das mes padėjome gėles ir vainikus Švenčionių brolių ka pinėse. rusui ir lietuviui, uk rainiečiui ir armėnui, uzbekui ir tadžikui — atidavusiems savo gyvybę, kad taikiai ir laimingai gyventų taryniniai žmonės, kad pasaulis išsiva duotų iš rudojo maro... Baigdamas R. Kaminskas sa ko: — Leiskite man Lietuvos KP Švenčionių rajono komite-
•
Kaina 2 kp.
I UŽSIENĮ Su Prancūzijos matematikais Universiteto mokslininkai se niai palaiko dalykinius kon taktus. Nemaža prancūzų ma tematikų — prof. dr. H. Dellanžas, prof. d r. Ž. Pizo, prof. d r. Ž. Kahanas ir kt. — domisi mūsų darbais. Todėl neatsitiktinai prof. dr. J. Kubilius buvo pakvies tas | Prancūziją. Praeitą sa vaitę rektorius išvyko j pus antro mėnesio truksiančią viešnagę. Prof. dr. J. Kubilius skaitys paskaitas daugiausia Paryžiaus universitete, tikisi bendrai dirbti mokslinį darbą su tenykščiais mokslininkais. Pirmadienį j Vengrijos Bu dapešto universitetą skaityti paskaitų išvyko MMF dekanas doc. A. Raudeliūnas. Ten jis viešės dvi savaites.
Visą savaitę Filologijos fa kultete viešės profesorius iš Lvovo dr. A. Cičerinas. Žino mas mokslininkas skaitys pa skaitas apie rusų ir užsienio' literatūros problemas. Keletą paskaitų skaitys ir prancūzų kalba. F. TAUTVYDAS Pažymint Martyno Mažvydo gimimo 450-metį, Mokslinėje bibliotekoje, senų spaudinių ir bendrojoje salėse, surengta paroda apie lietuvių raštijos pradininką. Joje matome pir mąją lietuvišką knygą (foto grafuotas ir transliteruotas lo tyniškomis raidėmis 1547 m. leidinys), fotografuotus „Gies mės S. Ambraziejaus" ir „Perifrazio..titulinius pusla pius. Parodoje gausu kitų au torių knygų, nušviečiančių Mažvydo gyvenimą ir kūry bą. V. BALTINAS
Antradienį Aktų salėje koncertavo mieli draugai iš Demokratinės Vokietijos — Jenos miesto F. Šilerio uni versiteto studentų Makso Reimano ansamblis. V. DARGUŽIS
LENINO STIPENDININKAI
(Nukelta Į 2 psl.)
Gerinti studentų internacionalinį auklėjimą Universitetas — ne tik seniausia šalies aukštoji mokykla. Jis — vienas se niausių internacionalinių židinių, kur įvairių tautų vaikai ne tik sėmėsi moks lo, bet ir kartu kovojo prieš priespaudą. Mes ne tik prisimename ir su pagarba minime se nąsias draugystės tradici jas. Šios tradicijos tapo mūsų gyvenimo norma. Universiteto visuomeninės organizacijos, pedagogai skiria nuolatinį dėmesį stu dentų auklėjimui proiciaunio internacionalizmo dva sia. Tobulinamas auklėji mas, ieškoma naujų formų bei metodų šiam darbui pagerinti. Imkime pavyzdį: Gamtos fakultetasŠiuo metu fakulteto internacio nalinė sudėtis įvairi- Čia dirba ir mokosi beveik de šimties tautybių atstovaiApie internacionalinį darbą šiame fakultete pa pasakojo neseniai įvyku
siame Universiteto tary bos, partijos ir komjauni mo komitetų bendrame po sėdyje GF prodekanė doc. I. Šarkinienė. Fakulteto dekanatas, ka tedros, partinė ir visuome ninės organizacijos sten giasi, kad internacionali nio auklėjimo elementai būtų ugdomi nuolat ir sis temingai, kaip bendro jau nimo komunistinio auklėji mo dalis. Dabartiniu metu dekana tas pagrindinį savo dėmesį skiria katedrų darbui pa gerinti. Praktikuojami bendri dekanatų ir kated rų posėdžiai, kuriuose svarstomi ideologinio auk lėjimo klausimai. Katedrų posėdžiuose svarstomi grupių auklėja mojo darbo planai, išklau somos ataskaitos apie jų vykdymą. Katedrų vedėjai dalyvauja grupių susirin kimuose- Grupių vadovais parenkami komunistai, ak
tyvūs komjaunuoliai arba patyrę, turį autoritetą pe dagogai- Grupių vadovų darbas pagyvėjo, kai jam ėmė vadovauti ideologinės komisijos narė V. Suchockaja. Grupių darbo planai yra aptariami gru pių vadovų susirinkimuo se, jie koreguojami, kad visos grupės svarstytų po litinio ideologinio, o taip pat ir internacionalinio auklėjimo klausimus. Ypuč daug pastangų, gerinant internacionalinį auklėjimą, padėjo Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos ka tedros vedėjas doc. R. Tar vydas. Šioje specialybėje praktikuojami lietuvių ir intergrupių studentų susi tikimai, ruošiami interna cionaliniai vakarai, pradė tas leisti sienlaikraštis „Istočnik". Tradicija tapo Geologo diena- Nemažai renginių suruošta fakulte te sutinkant V. Lenino ju biliejų „Tarybinio gamti
ninko" numeriuose buvo išspausdinta straipsnių in ternacionalizmo klausi mais. Gerų internacionalinių renginių ruošia SDAALR: organizuoja žygius tėvų kovų keliais, pvz., Žemai čių pulko keliais, po Ura lą — Čiapajevo divizijos keliais, Leningrado aprūpi nimo blokados metu rajo nais ir kt. Iš žygių medžia gos ruošiami stendai. Pa skaitų ir laboratorinių dar bų bei seminarų, kitų praktinių užsiėmimų metu, ypač tokiuose kursuose, kaip užsienio šalių ir TSRS ekonominė geografi ja, TSRS geologija, geneti ka, biogeografija, biofizi ka, nuolat liečiami šios tematikos klausimai- Pa žymėtinos vyr- dėst. V- Suchockajos, prof. V. Chomskio, prof. M; Natkevičaitės-Ivanauskienės pa(Nukelta į 4 psl.)
VANDA BUTKUTĖ Gamtos fakulteto, hidrogeo logijos Ir inžinerinės geologi jos spec. ketvirtakursius ra dau besiruošiančius „Minera linių vandenų" Įskaitai. Var tė knygas ir ji, viena iš ke turiolikos busimųjų geologų, Vanda Butkutė, kurios studi jos šiais metais Įvertintos Le nino stipendija. Įsišnekėjom. Geologija? Vanda apie ją gal vojo dar besimokydama Sakių rajone. Lekėčių vid. mokyk loje. Tiesa, „literato siela", kaip sakydavo mokytojai, ją traukė arčiau literatūros... Tačiau noras keliauti, ieškoji mų nerimas ir romantika, meilė gamtai nugalėjo. Ir ji, aktyvi mokyklos komjaunuo lė, visuomenlnlnkė pasuko Į Gamtos fakultetą. Nesigailit? Tai, man atrodo, buvo nevy kęs klausimas, nes Vandos
akyse suspėjau pamatyti di delį nustebimą ir kažin kokių ilgesingų prisiminimų nuo trupas. Taip, ji dar nepamirš ta pirmųjų gamybinių prakti kų — Kryme, Kaukaze, Alta juje, pirmųjų sunkumų, geolo go duonos skonio. Ji nesigai li. Vanda žino, kas jos atei tis — ieškojimai, romantika, sunkumai, džiaugsmai, neri mas, vėl ieškojimai... Svarbu nepasimesti ir eiti tik pirmyn. .. .O dabar? Dabar aktyvus visuomeninis darbas grupėje, laisvalaikiu filmai, teatras, muzika, knygos ir... svajo nės. Draugų nuomone, Vandos darbštumas, kuklumas ir nuo širdumas jai padės pasiekti gyvenimo tikslą. I, AMŠIEJŪTĖ