SVEIKAS GEGUŽI!
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
Vilnius,
1959 m. gegužės mėn.
UVENTAI
7 KETVIRTADIENIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
I
Kaina 20 kap.
PASINAUDODAMAS PASIULYMU PARAŠYTI Todėl, kad mes su Jumis gy bų Lietuvoje kiekvienam STRAIPSNELĮ SPAUDOS DIENOS PROGA, NORIU, vename visiškai kitame pa tūkstančiui gyventojų tenka KAD JŪSŲ LAIKRAŠTIS ATSPAUSDINTŲ MANO saulyje Ir apie tai, kas buvo 606 egzemplioriai laikraščių TRUMPĄ ATSAKYMĄ VIENAM „TARYBINIO STU „anksčiau“, galime skaityti tik ir žurnalų. O Prancūzijoje, DENTO” SKAITYTOJUI Į KLAUSIMUS, UŽDUOTUS „France-soir’’ ar kituose pa nežiūrint visų buržuazinės našiuose buržuaziniuose laik spaudos triukų ir pigių sen PERTRAUKOS METU. raščiuose. Mums įdomu skai sacijų, vienam tūkstančiui — Anglijos karalienė vyk tyti apie mūsų gamybininkų gyventojų — 246 egz. Nega Po paskaitos vienas šio laikraščio skaitytojų paklau dama į Ameriką pasiėmė 150 laimėjimus todėl, kad nauji lėjo pasigirti „anksčiau” bur savo gražiausių suknelių. . . miestai yra statomi MUMS, žuazinės Lietuvos spaudos lei sė: — Kodėl mūsų laikraščiai Karas Alžyre mums grasina kiekviena nauja! iškasta rū dėjai savo dideliais tiražais, tiek daug rašo apie gamybą, infliacija. . . Geriausias vais dos tona skirta MUMS. Mums nors Jūs, atvirai kalbant, ne statybas, žemės ūkį ir kuku tas nuo gripo — kokteilis įdomu ir miela skaityti apie pažindami jų spaudos ir ne Montparnaso auksines jaunuolių rankas to gyvendami tais laikais, ją rūzus? Juk tas neįdomu skai „Sputnik”. .. tyti. Reiktų daugiau rašyti teatro artistė nužudė savo vy dėl, kad jos šiandien stato perdaug idealizuojate. apie žmonių buitinius daly rą ir motiną. . . Galite turtin komunizmą, kuria geresnį ir Galima mūsų laikraščiams kus, spausdinti daugiau Įvai gai ištekėti tik dėvėdami šviesesnį rytojų. daryti nemaža priekaištų, kad renybių. Sako, kad anksčiau „Boussac” paltus.. . kaina Ar nemalonu Jums, mano jie kartais nevisai įdomiai ra laikraščiai buvo žymiai įdo 35.000—52.000 frankų. . . jaunasis pašnekove, būtų skai šo apie tarybinių žmonių did Kaip matote, jų „sensaci tyti „Tarybinio studento” vyrišką darbą, kad kartais mesni. .. Prisipažinsiu, kad šis klau jos” yra visai kitokios negu straipsnį apie Jūsų gerą dip apie tikrai įdomius dalykus simas buvo nelauktas, nes mūsų spaudoje. lominį darbą? Galiu drąsiai „moka” rašyti sausai ir nuo Atsiverskime antruosius šių tvirtinti, kad Jūs tą laikraš bodžiai. mano pašnekovas nėra „anks čiau” gyvenęs, jis užaugo mū dviejų laikraščių puslapius. čio numerį pasillktumėt at Tačiau čia kalta ne tarybi Pravda” minčiai. Tai kodėl Jums ne nė spauda, bet mes patys — sų laikais, mokosi tarybinia „Komsomolskaja spausdina straipsnį „Auksinės me universitete. įdomu skaityti apie tokį kaip žurnalistai. Mes dar nepakan Nenorėdamas knaisiotis, rankos”, kuriame rašo apie Jūs, tik gal kuklesnį tarybinį kamai pažįstame gyvenimą, mokyklos jaunuolį, kuris apsirengęs dul nevisada gerai pažįstame pa „anksčiau”, t. y. buržuazi Gorkio techninės niais metais, išleistos gelto Nr. 11 auklėtinius — darbo kėtu darbininko kombinezo prastus eilinius žmones — nos spaudos šiukšlyne, noriu pirmūnus, prisiėmusius naujus nu stato Jums naują bendra pagrindinius materialinių gė patelkti vieną gana būdingą socialistinius įsipareigojimus butį, arba melžėją, kuri ne rybių kūrėjus. Spalio garbei. Čia praneša klausiusi paskaitų, tačiau dabarties pavyzdį. Reikia mums patiems akty Prieš mane ant stalo guli korespondentai iš įvairių mū rodo komunistinio darbo pa viau dalyvauti kūrybiniame „Komsomolskaja Pravda” sų šalies kampelių džiuginan vyzdžius, kodėl Jums neįdo gyvenime, daugiau ir atidžiau apie pastatytus mu, kad mūsų šalyje surasti jį stebėti. Tada mūsų straips 1957 m. spalio 9 d. numeris čias žinias pirktas Maskvoje ir buržua naujus klubus, naują miestą nauji geležies klodai, primelž niai bus įdomūs, turiningi ir zinio laikraščio „France-soir" — Komsomolską prie Pečio- ta daugiau pieno? Man atro niekas nedarys priekaištų, 1957 m. spalio 10 d. nume ros, apie tai, kad Zangezuros do neįdomu todėl, kad tai da kad laikraščius nūobodu skai kalnuose surasti turtingi ge roma ne Jūsų rankomis. ris, pirktas Paryžiuje. tyti. „Komsomolskaja Pravda” ležies klodai. Noriu priminti, kad daugu „France-soir ” šaukia: „Ko rašo apie pirmąjį tarybinį že ma tarybinės spaudos skaity V. ZENKEVIČIUS mės palydovą, apie teisėtą ta munistinės Kinijos industrijos tojų yra kitos nuomonės. Žurnalistikos katedros rybinių žmonių pasididžiavi augimas baugina Vakarus...”, Apie tai kalba faktai. Tary dėstytojas mą savo socialistinės Tėvynės „Infliacijos pavojus neišven ♦ giamas ” , „Pine nepavyko su mokslo ir technikos laimėji mais, spausdina užsienio šalių formuoti naujos vyriausybės”, Hitlerinė Vokietija, nukalusi Valandėlę slinkome be žodžių. pančius visai Europai, Mintys mūsų buvo ne per gied mokslininkų pasisakymus, ku „Pirkite šviežius mėsos kon vergijos 1941 m. birželio 22 d. rytą už riausios. Tiesa, pasipriešinimas rie vadina palydovą didžiau servus. . . pagamintus iš ge griuvo Tarybų šalį. Staigumo gerokai pasistūmėta į sia XX a. sensacija. Pirmaja riausios amerikietiškos mė pritrenkti žiūrėjo respublikos palaužtas, priekį, bet... Visiems aišku, jog pasienio valstiečiai į keliais viršila tikriausiai nesuras naujo me puslapyje išspausdinta ir sos”, „Penkios žmogžudystės taikstančius hitlerininkus. O žy sios būrio apsistojimo vietos, ir kita žinia, kuri labai domina per vieną naktį”, „Alio, Alio! giavo Jie kupini puikybės, žvan duokite policiją. . ., Dešimt gėdami geležimi, stengdamiesi turi apsiprasti su mintimi, kad tarybinius žmones. tiesiai laikyti masyvaus šalmo IS ATSIMINIMŲ — Tai džiugina liaudį! Ša minučių siaubo” ir t. t. galvą, kiti atlapota Kodėl mums įdomesni yra i svarinamą lis gavo pieno daugiau, negu krutinę, atraitotomis rankovė Pravda” mis, kad „žygis į Rytus” atro bet kada anksčiau — skelbia „Komsomolskaja dytų tikrai „eine Lustrelse ”. „Komsomolskaja Pravda” straipsniai apie statybas ir minime 14-ąsias gegužės spausdindama Statistikos val gamybą, apie jaunuolius — 9 Rytoj dienos metines. Bet ne pigiai auksinių rankų meistrus, apie guvo iškovota Pergalė. Tarnau dybos pranešimą. III Baltarusijos fronto Gal mano jaunajam pašne naujus klubus ir miestus, iš damas gvardijos pulko eilėse, turė tavo vidurių nešildys vakarienė. taigoje, apie tai, 293 kovui įdomu sužinoti kuo augusius jau progos iš arčiau matyti O Jeigu Stepanas Pavlovičius ir I džiugina savo skaitytojus kad šalyje daugiau primelžta žmones, išsklaidžiusius mitą padarytų tokią malonią staig armijos nenugali meną, tai prie Jo išganingai ga pieno ir Išauginta kukurūzų? apiehitlerinės „France-soir”? mumą ir priartinusius šią didin
negu vokiečiams. Ir reikalas yra: nuo sauso davin'o, nuo pa raku dvokiančio oro, o labiau siai nuo sūrių trofėjinių konservų visi kenčia troškulį. Parnešiu van dens, bent valandėlę pabūsiu po namų stogu. Laimei, ir migla tirštėja. Duryse svečią pasitinka šuo — ištikimiausias namų gyvento jas. Jis stato šerį, bet pakalbin tas ima vizginti uodegą. Nustebę žiūri š sienų garbin gi proseneliai, į pirmąjį rusą. O štai ir šūvių papliūpa pa drioksėjo. Kontrataka vėl prasi deda. Reikia skubėti į savo pos tą. Priešo pusėje, rodos, t:k už kelių žingsnių trata kulkosvai dis. Zvembia kulkos, bet vis vir šum gaivos, viena kita dzapteiėja į gluosnio stuobrį, po kuriuo matau pusiau gulomis įsitaisiusį man nepažystamą karinnką. su telefono rageliu rankoje. Taip mažai, rodos, teužtrukau, o per tą laiką žiūrėk, kokių pasikeiti mų esama! — Aukštuma Nr. NN. Karto ju: aukštuma Nr. NN. Ugnis! Ug nis! Ugnis! — praeidamas aiš 4 kiai girdžiu karimnKO zoažius. Tik staiga suterskejusi nuošia kulkosvaiozio saivė. bpeju suma tyti iš miglos taip ūmai išnirusį reginį: dvi tamsias vokiečių gre nadierių figūras, užgulusias kulkosvaidį, įtaisytą artilerijos sviedinio duooeje. — Tu sakyk Jam, kad Jis eitų Ir šitaip tu man kiauliškai pra šen, — kreipėmės Į jo draugą. šauk! Bet ir tai nepadėjo. Matyt, apsi galvojęs, kad vis dėlto geriau llkt! pas senąjĮ šeimininką — į UŽNUGARĮ nors pagyrimo už tokią sargybą Iš jo tikėtis negalėjo — mūsų Cypauja po kareiviškais ba kulkosvaid'ninkas pagaliau dingo tais sutryptas sn.egas, žvangsi už kertės. automatų diskai, skimočioja šo Danginomės iš kur atėję Ir vinių patronai — visur jų p Ina: mes. žinoma, su grobiu. Iš be kuprinėje, kišenėse. Visą parą laisvio sužinojome, kad g:nkluo- trunka žygis iš ugnies linijos t -ų hitlerininkų kaime visa kuo užfrontės „ištormav.mo” punk pa. tą. Viršum galvų nukaukia pa klydęs artilerijos svied nys. ūar puikiai atskiri vienodą, gerai pa „NIEKIENO ŽEMĖJE" žįstamą „Maksimo” kalenimą Ir vokiško MG sal žlegėdami šovinių Juostų ir karštligiškas dujokaukių geležimi, trumpais ves. raSKUi ausį tepasiekia tik prislopintas, duslus fronto dun perbėgimais mūsų naujas pozici jas ką tik kontratakavo vokie dėjimas. — Bent ausys pailsės, — ban čiai. Bet tegul tik apflsta šau dymas — eisiu. Eisiu „Į sve do kažkas užmegzti pokalbį. Nie čius” — į vienkiemį niekieno kas jam neatsaKo. Ką ir beatsa žemėje; Jis mums arčiau kyti! Argi nespėta priprasti prie tos muzikos! uar buvo beprade dąs aiškinti, jog miestą cinten paimti sutrukdžiusi anuoji kuo pa, kad vokiečiai bucų galėję mus atkirsti prie Melcnersaorro, Jeigu patys taip paniškai neoutų Dijoję apsupimo. Niekas — nė mur mur, tyli visi, engiami ne numaldomo miego. Kaip gerai, kad kojos pačios žino savo nesu dėtingas pare.gas. Akimirką į akis teškia aštri šviesa, tuoj prigęsta „otudeoekerių" vora su amunicija, su kariuomene, — antra, tremia... Ko visi taip sužiurę? — Mes dar grįšim! — riktelėja vienas iš musų Į Jų nebylų klausimą. Skurdi spinksulės švieselė, prasiskverbusi pro stropiai aptemdyto namo lango plyšeliuką, įkyriai primena, kad yra pasau lyje tokie daikta', kaip kamba rys, židinio šiluma, lova. .., ir dar labiau svarina miegu galvą. Kada paskutinį kartą miegota po stogu? Dviejų minučių poilsis — „pa rūkymas”. Griūva kur kas sto vėjo. Priekyje šmėkštelėja judėjimo reguliuotojo figūra su rausva žibintuvėlio šviesele ant krūti nės, su vėliavėle rankoje. Kairės suk mu žengte marš!” — skardosi iš užpakalio komanda, į koloną įsijungia nauji būriai. Ir taip visas kelias miegančios kariuomenės.
portuosime, kad „būrio apsistoji mo artumoje Jokių priešo buvi mo žymių nepastebėta”. Tik — štai, peržengę griovį, kelio at šlaitėje vos nesuklumpame ant šviežia5 surausto žemių kaubu rio. Apkasas! Ties Juo, kaip iš po žemės šdygsta palapinė. Kulko svaidžio lizdas! Tuo akies mirks niu iš po palapinės pasirodo vo kietis, šoka prie kulkosvaidžio, gul'nčio prie pat mūsų kojų, bet, išvydęs nelauktus svečius taip arti, nutėrsta ir kilsterėja rankas: „Nicht schiessen!” Pri........ durmu kyštelėja galvą «r antras. Tačiau greit sumetęs, kuo viskas kvepia, leidosi tolyn apkasu, atsiremianču į namo kertę. O keistoko LZ__ ___ būta žmogaus. Pabėgėjęs tiek, kad vienas žings>njSxJ šoną, ir jis bus už namo kertės, stabtelėjo, ir atsisukęs ŽiŪri Į mUSj |yg _________ lyg negalėdamas Įsitikinti, ar akys Jam nemeluoJa. — Komm! pamojame ranka. Bėglys tik papurtė galvą, vis ta’p mus įdėmiai sekdamas.
FRONTO IDILIJA“
1,-
gą dieną. ŽVALGYBOJE
Spaudos dienos proga 10,
Centrlnių rūmų Aktų salė je — sienlaikraščių apžiūra. „Tarybinis medikas”, „Už tarybinį mokslą”, „Tarybinis ekonomistas”, — skaitot jūs isienlaikraščių pavadinimus, lyginant straipsnelius, apipa vidalinimą, juokiatės iš šau nių karikatūrų. Šiomis dieno mis apsilankęs apžiūroje eko-
nomlstas gali nemažai sužinoti apie medikus, fizikus, o teisininkai, tikriausiai, pasido mės gamtininkų gyvenimu. Gamtininkų? Ne, jų slenlaikraščių čia kol kas nesimato. Tikėsimės, kad draugai iš Gamtos fakulteto pasistengs greičiau užpildyti tą dėl jų kaltės likusią tuščią vietą.
Klek Jų Jau pražygiuota, tų Rytprūsių kaimų ir bažnytkai mių! Vieni atmintyje išliko savo puikia apylinkės panorama, kiti — įspūdingu gaisro reginiu. O šis — atsitikimu, panašiu į nuo tykiu Musų, trijų žvalgų, žygis, tie. sa, nepasižymėjo visais budrumo privalumais. Bet būk tu žmogus budrus, kai gerą dienos kelio gabalą būsi padaręs ne kojomis, o pilvu. Ir dar per pažliugusį kovo mėnesio sniegą. Ar ne taip jaučiasi žmogus tramdomuosiuo se marškiniuose, kai išmirkę per dieną drabužiai pradeda stingti ant tavęs vakaro šaltyje?
ruojančio puodo nešios į eilę Genadijus Medvedevas, Buračiokas, Ciganas... Ak, liko Jie gu lėti purviname kovos lauke. O kam dabar eilė? Juk Ir rytoj, o gal dar ir šiąnakt sutikę vo kiečius, vėl ne su bulvėmis mėtysimės! Bet vokiečių — nė balso. — Et, tik vergiškas karinio Įstaty mo vykdymas toji mūsų žvalgy ba — Įkyriai visus persek'ojo mintis. O mūsų Anatolis, spjovęs Į bet kokį atsargumą, jau buvo bebandąs užsirūkyti, ir keikėsi radęs degtukus sumirkus. Jau pats kaimo vidurys, o niekur nė rjyvos, dvasios. Net šuns balso niekur negirdėti. Tad nėra ir slampinėti Dar keli žingsniai, ir grįžę atgal ra-
iš® IRAZILIJA
1S
Tūkstančiai Rio do Žaneiro studentų dalyvavo Nacionalinio lanko Prezidento. p. Kampos laidotuvių parodijoje, nes Jis re'caiauja dar didesnių užsienio kapitalo lnvestacijų Brazilijoje abal svarbioje naftos pramonėje, o tokią pažiūrą studentai lai to Išdavikiška. Procesijos priešakyje ėjo būrys studentų, kurie nešė plaka is ir karstą su studentu, vaizduojančiu mirusį p. Kampos. Studentai pritaikė žodžius karnavalo dainoms, reikalaudami Nacionalinio Banko prezidento atsistatydinimo, nes tokiam žmo ni! negalima leisti vadovauti bankui, ypač dabartiniu metu, kai Irazilljos liaudis reikalauja nacionallnės-ekonominės nepriklau somybės. I Šį kartą net policija nesutrukdė demonstrantams, bet San ratilo mieste panaši demonstracija buvo uždrausta ir studentai Pasitenkino atnešę karstą prie Valstybės Parlamento ir palikę 'lakatą: „Čia guli Brazilijos išdavikas Roberto Kampos”.
•rancozija
/i
Togo studentų sąjunga Prancūzijoje nepaprastajame savo ‘Ongrese priėmė deklaraciją, dar kartą pabrėžiančią būtinumą Usivienyti visoms Togo nacionalinėms partijoms kovai dėl ttkF* nepriklausomybės. Togo jaunimas kartu su liaudimi kovos geresnę visų darbininkų ateitį ir palaikys Togo vyriausybės plksmus, vedančius prie Togo nepriklausomybės.
fRAlKIJA U- I Pagal oficialius Atėnų statistikos duomenis 2.500.000 — mažu- ■aiJg l/q visos Graikijos gyventojų yra beraščiai, o aukštąjį
l'okslą yra baigęs maždaug 1 proc. gyventojų. Graikijai trūksf mokytojų — vienam mokytojui tenka 100—150 mokinių, nors ■"e 5000 Jaunų baigusių aukštąjį mokslą mokytojų yra be darMokyklų pastatai netinkami, mokytoji! atlyginimai menki.
Uniyersitoto
kolona
šventinėje demonstracijoje.
PIKCILINGIS