VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
JIS BUVO UŽ VADOVĄ 700
Gegužės 5-ąją sukako 150 metų nuo Karlo Markso gimi mo dienos. Tai svarbi istorinė data. Sunku pervertinti Karlo Markso, mokslinio komunizmo pradininko, genialaus mąstyto jo, liepsningo revoliucionie riaus reikšmę tautų likimui. Marksistinio mokymo teisin gumą patvirtino Spalio revo liucija, naujos visuomeninės santvarkos pergalė mūsų ša lyje. Musų studentai ir dėstyto jai gegužės 8 d. Aktų salėje VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, paminėjo garbingą sukaktį. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Labai įdomiai apie Karlo Markso veiklą papasakojo Fi 1968 M. GEGUŽĖS 15 D. Kaina 2 kap. losofijos katedros vedėjas doc. Nr. 16 (639) TREČIADIENIS EINA NUO 1950 METŲ. E. Meškauskas. Susirinkusieji žiūrėjo kon certą, kurį parodė svečiai — Odesos I. Mečnikovo univer siteto studentai. Jie supažindi no su ukrainiečių bei rusų liaudies dainomis ir šokiais.
UbEMTAS
DARBO IR POILSIO stovyklos 1968 metais
1968-ji — komjaunimo ju biliejiniai metai. Visos orga nizacijos savo darbą skiria šios šventės garbei, prisiima naujus Įsipareigojimus, atlieka didelį naudingą darbą visuo menei. Žymiai didesnį užmojį šiais metais turės Universiteto stu dentų darbo Ir poilsio stovyk los. Todėl stovyklų organiza vime yra nemaža esminių pa kitimų, kurie iš visų stovyk lautojų ir stovyklų organiza torių pareikalaus didesnių pa stangų ir svarbiausia — tei singo ir sąmoningo jų įverti nimo. Norisi, kad ir visi stu dentai, kurie dirbs šiose sto vyklose, teisingai suprastų šių metų uždavinius ir pasisteng tų kad jų darbas duotų dides nę naudą, kad jie susidarytų sau palankiausias sąlygas turi ningam poilsiui. Pirmą kartą organizuojamos 3 stambios stovyklos prie Universiteto statybų: Ekono mikos fakulteto rūmų, biblio tekos knygų saugyklos bei centrinių rūmų remonto. Šios, o taip pat ir kitos stovyklos mūsų respublikoje, yra svar
biausios. Suprantama, kad daugelis norėtų stovyklauti ne Vilniaus mieste. Tačiau Uni versiteto statybos yra kiekvie no studento garbės reikalas, o apie norų prisidėti prie jo gražinimo ir plėtimo darbų, yra ne kartą kalbėta masi niuose susirinkimuose. Ir ne tik kalbėta. Labai džiugu, kad filologai su entuziazmu palai kė šių stovyklų organizavimą ir jau dabar užsirašė dirbti jo se daugiau šio fakulteto stu dentų, negu buvo numatyta. Darbas Vilniuje prie stam bių Universiteto statybų parei kalaus iš stovyklautojų dide lio organizuotumo ir draus mės. Tikimės, kad visi tai su pras. Bet iš anksto pasakysi me, jog drausmės pažeidėjai bus griežtai baudžiami. To reikalauja Universiteto, viso jo kolektyvo, komjaunimo organizacijos interesai. Išsiplečia ir stovyklų geo grafija. Daugiau studentų iš vyks į užsienį bei kitas są jungines respublikas. Studen tai, kurie vyks į kitas sąjun gines respublikas, turi nepa miršti, kad atstovauja mūsų
respublikai, turi tam gerai pa siruošti. Daryti vienarūšes stovyklas nėra galimybės ir netikslinga. Panašiai stovyklos bus organi zuojamos ir artimiausiais me tais, todėl studentai savo stu dijų metais galės pabuvoti įvairiose stovyklose. Pagal bendrą nutarimą vi sos respublikos stovyklos šiais metais dirba pamainomis, ku rių trukmė nebe dvi, o trys savaitės. Taip yra todėl, kad statybinių organizacijų darbo savaitę sudaro 5 darbo dienos ir, be to, norima, kad studen tai didesne dalimi prisidėtų prie savo mokyklų statybų. Stovyklautojai kolūkiuose dirbs pagal tame ūkyje priim tą darbo režimą. Tikimės, kad visi studentai teisingai supras šių metų dar bo ir poilsio stovyklų uždavi nius, praturtins senas stovyk lų tradicijas, įneš vertingą indėlį į mūsų Universiteto ir kitų objektų statybas.
M. BRAZIŪNAS
Studentai — Vietnamui Visas pasaulis su pasipikti nimu smerkia amerikiečių ka rą Vietname ir stengiasi pa dėti mažutei tautai. Sekmadienis — poilsio die na. Tačiau yisi vilniečiai dir bo. Savo darbą jie paskyrė kovojančiam Vietnamui. Cent rinių rūmų kiemas 9 vai. jau buvo pilnas studentų. Tai vi si Universiteto pirmakursiai suruošė sekmadieninę talką. Jie plušėjo naujos poliklini kos, gyvenamojo namo Mont vilos gatvėje statybose ir ki tuose objektuose. Gausus da lyvavimas yra įrodymas, kad kiekvienas studentas neabejingas šių dienų įvykiams.
A. SKRUPSKELIS VVU Komjaunimo komiteto sekretorius
B. PIKOLYTĖ, D. ŠEPETYTĖ, D. BANIKONYTĖ
ryškėja konfliktas tarp as menybės ir ją supančių žmonių. Aiškios poeto pa stangos per praeitį iš reikšti nūdieną. Justino Marcinkevičiaus dramą štato Valstybinis Akademinis dramos teat ras. Galima tikėtis tikrai įdomaus sceninio veikalo.
ji įsteigta, kokie pagrindi niai jos uždaviniai — apie tai ir papasakojo LTSR MA akademikas prof. A. Girdzijauskas Medicinos fakulteto higienos būrelio nariams. Prof. A. Girdzijauskas asmeniškai pažinojo vieną iš žymiausių medicinos is torikų Stradinį. Latvijoje yra įsteigtas jo vardo Me dicinos istorijos muziejus. Profesorius papasakojo mums ir apie šį žmogų. Valanda praleista Aka
SUSIRINKOME LAIMES DAINUOTI
Antradienis. Paskutinis ba landžio vakaras. Mūsų sceno je Universiteto Aktų salėje blykčioja žalios, raudonos, mėlynos prožektorių šviesos. Salėje šypsenos ir plojimai, scenoje įvairių rasių, įvairių šalių žmonės dainuoja apie draugystę. Gaudydamos minutes tarp programos numerių, kalbina me svečius ir šeimininkus. Patrio Lumumbos universite to delegacijos vadovas Niko lajus Androsevas: — Mūsų Universitetas dar labai jaunas, — kalba jis. — Vyriausybės nutarimu ruoš ti kadrams ekonomiškai atsili kusioms šalims 1960 m. bu vo įkurtas Patrio Lumumbos universitetas. Šiandien pas jus svečiuojasi studentai iš An golos, Čilės, Kongo, Ceilono, Kolumbijos, Brazilijos, Martinikos ir kitų pasaulio valsty bių. Visos delegacijos vardu noriu padėkoti Interklubui,
V VU Y Gausus studentų ir dėstytojų būrys susirinko praeito antradienio vakarą į centrinių Universiteto rūmų Aktų salę pasiklau syti Justino Marcinkevi čiaus 2 dalių dramos-poemos „Mindaugas". Kūriny
jo pirmininkei šauniajai Irenai už šilumą, kurią mes pajuto me Lietuvos žemėje. Laukia me jūsų studentų Maskvoje. Matėme jūsų ansamblio pro gramą. Ji nuostabi, kaip ir pati lietuvių tauta. Ačiū už viską! Helvė Toomla — Tartu uni versiteto atstovė: — Aš sužavėta! Malati — studentė iš Indi jos: — Savo šokiu aš noriu iš reikšti dėkingumą jums. Svečiai iš saulėtosios Turk mėnijos — Ašchabado univer siteto atstovai — Anaberdijevas Atagranas, Jezlijevas Čari, Begenčiova Ogulnujaz kal bėjo: — Nors pas jus dar nežydi gėlės, kraštas vis tiek pui kus. nukelta į 4 psl.
SAVAITE je, kurį skaitė autorius, atskleidžiamas sunkus Lie tuvai metas — feodaliniai vaidai, kova dėl valdžios, Mindaugo noras suburti mažo Pabaltijo kampelio žmones į didelę, galingą valstybę. Įvykių verpete
V. BAUŽA
Y Koks mokslo lygis buvo buržuazinėje Lietu voje, kas tai yra MA, kada
SUVESTI REZULTATAI Neseniai Universiteto studentų profsąjungos komitetas pravedė tarpfakultetinę meno saviveiklos apžiūrą ir bend rabučių konkursą, kurie skiriami komjaunimo penkiasde šimtmečiui pažymėti. ♦ Meno saviveiklos apžiūroje dalyvavo septynių fakultetų saviveikliniai kolektyvai. Dvi dienas vykusi apžiūra paro dė išaugusį meninį lygį, kūrybinį ieškojimą. Geriausių sa viveiklininkų vardą bei pereinamąją taurę iškovojo Ekono mikos fakulteto studentai, antri buvo — chemikai, trečioji vieta atiteko Medicinos fakulteto saviveiklininkams. Konkurse dalyvavo 5 bendrabučiai (II bendrabutis dėl jame vykusio remonto nedalyvavo) ir 35 kambariai. Šio konkurso metu buvo išaiškinti tvarkingiausi bendrabučiai, kambariai ir geriausiai dirbanti bendrabučio taryba. Konkurso rezultatai — tai visu mokslo metų darbo įverti nimas ir todėl, išaiškinant geriausiai besitvarkantį bend rabutį, buvo remiamasi visų metų patikrinimų įvertini mais. Tvarkingiausių bendrabučiu pripažintas V, antroje vietoje — VI (tarybos pirm. A. Jakimavičus) ir trečioje — I bendrabutis (tarybos pirm. E. Alijauskaitė). Tvarkingausių kambarių konkursas vyko visą balandžio mėnesį. Teisė dalyvauti konkurse buvo suteikta bendra bučių tarybų nutarimu tik geriausiai besitvarkantiems kambariams. (Kambarių konkurse dalyvavo ir II bendra bučio gyventojai). Kambariai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal gyvento jų skaičių iki 4 imtinai (18 kambarių) ir per 4 gyventojus (17 kambarių). Kambarių, dalyvavusių konkurse, gyventojai ypač gerai tvarkėsi, ir išaiškinti geriausius buvo labai nelengva ir bet kuri, iš pirmo žvilgsnio, smulkmena lėmė vietą. Suve dus rezultatus, paaiškėjo, kad I grupėje tvarkingiausio kambario vardą iškovojo VI bendrabučio 219 kambario gyventojai — MMF IV kurso studentai — A. Garbinčius, I. Krasauskas. A. Stankevičius, V. Sutkaitis, antrą vietą užėmė V bendrabučio 39 kambarys, trečioje vetoje — V bendrabučio 55 kambarys. II grupėje geriausio kambario vardą iškovojo II bend rabučio 54 kambario gyvento’os — IFF II kurso studentės — R. Daniulytė, D. Jadievič, V. Jakimovaitė, D. Koncevič, V. Paužolytė, O. Žukaitė, antrą vietą iškovojo III bendra bučio 52 kambarys ir trečią — V bendrabučio 48 kamba rys. Šių kambarių gyventojai 1968/69 metais bendrabučiu aprūpinami be eilės. Geriausiai dirba V. bendrabučio taryba, kurios darbui antrus metus vadovauja A. Ramašauskas. Ši taryba ket virtus metus iš eilės iškovojo geriausios tarybos vardą ir pereinamąją vėliavą. A. ABLINGIS Studentų profsąjungos komiteto narys
demijoje, mums davė daug naudos. G. LUKŠYTĖ Y Gegužės 12 d. skelbi mai pakvietė teatrinio me no mylėtojus Į A. Gribojedovo komediją „Vargas dėl proto". Tai paskutinė šių moks lo metų Universiteto teat rinės studijos premjera. Spektaklį režisavo Z. Buožls. Nelengvas uždavinys te ko II kurso lituanistui J. Kalinauskui — sukurti su
dėtingą Ciackio asmenybę. Repeticijų ir ilgų ieškoji mų valandos nenuėjo vel tui. Bene labiausiai žiūrovus sudomino kaprizinga ir iš lepinta Sofija, kurios pa veikslą sukūrė II kurso ekonomistė L Lukoševičiūtė. Po spektaklio žiūrovai karštais plojimais ir gėlė mis pasveikino jaunuosius aktorius ir režisierių. G. MILKEVIČIŪTĖ D. BANIKONYTĖ