Konkursui „MUSŲ UNIVERSITETAS“
ŠARVUOTIS 14-69“
I'uu laitų proletarai, vienykitės!
(TEATRINĖS STUDIJOS PIRMAKURSIŲ PREMJERA) Gegužės 22 d. Vakaras. Per sirengimo kambaryje sujudimas: į sceną ruošiasi Teatrinės studi jos I k. studentai. Pagaliau režisierius VI. LlMANTAS duoda ženklą pradėti. Visų dėmesys nukreiptas į sce ną, kur atgyja 1919 metų vaiz dai, žmonės. ...Šalis pavojuje: baltagvar diečių gaujos stengiasi už gniaužti jauną Tarybų respub liką. VERSININAS (art. Č. BLA ŽYS) ruošia valstiečių sukili mą. Aidi ryžtingi „Ura*4! Visi veržiasi į priekį. Kinietis Sin-Bin-U (art. V. Jūras) drąsiai stoja į kovą prieš baltagvardie čius ir, negailėdamas gyvybės, guldo galvą po traukinio ratais... Universiteto Teatrinė studija ieško naujovių, Ne vienas žiūrovas nustebo, matydamas, kaip keičiamos dekoracijos — uždangos šį kartą nebuvo. Kostiu mui __ visų vienodi, tik atski ros detalės padėjo atskirti kari darbininninką nuo valstiečio, Daugelis ką nuo inteligento, žiūrovų suglumo, kai R. KALVELIS, prieš tai vaidinęs Nepasirodė Pekzelasovą, staiga levanovo rolėje. št uPo spektaklio Teatrinės vadovas Z. dijos Iii ku**so sėkmingo BU'OŽIS palinkėjo šturmo scenoje. V. TEBELIŠKIS
O
5^0
O
TUKINTAI
į
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 16 (563)
1966 metų gegužės mėn. 25 <1 EINA NUO 1950 METŲ
AINA 2 KAP.
Agitpunktuosc—pagyvėjimas Rinkiminės apylinkės Nr. 2 agitpunkte, Įsikūrusiame Aktorių namuose, judru Jau sudaryta rinkiminės apylinkės komisija, tikslinami rinkėjų sąrašai. Ket virtadieniais 18—20 valandomis teikiamos medicininės, o penkta dieniais juridinės konsultacijos. Ypač daug dėmesio savo darbui skiria Bibliotekininkystės kated ros vyr. dėstytojas, istorijos mokslų kandidatas J. Basiulis, Archeologijos-etnografijos ka tedros vyr. laborantė D. Petraus kaitė ir kt. Į agitpunktą dažnai ateina rinkėjai su Įvairiais pageidavi-
mais, o kartais tiesiog pasiklau syti paskaitos ar koncerto. Gegužės 15 d. Universiteto Ak tų salėje vyko paskaita, tema „LTSR ir Vilniaus miesto vysty mosi perspektyvos". Po to kon certavo IFF saviveiklininkai. Ypač rūpinamasi tais rinkėjais, kurie ateis baisuoti pirmą kartą. Gegužės 27 d. jiems rengiamas klausimų-atsakymų vakaras, tema „Meilė—draugystė—šeima". I klausimus atsakinės filosofijos mokslų kandidatas N. SolovjoA. GIRCYTE
Sesija ne uz kalnų
Šoki, trypki, bernu-uži...
I
Foto A. MATULIONIO
Prie egzaminų slenksčio
„Bet žmonės vis eina ir eina... Mokosi, dirba, stengiasi, Aš, matyt, tarp j ų neradau savo vietos", — atmintyje tūno vieno• laiško žodžiai. Aš nesiruošiu autorei duoti atsrkymo. Ir vargu, ar ji mane iš girstų, nes ta mergina čia jau nesimoko. Mano nuomone, iši dalies ji yra teisi. Iš tikrųjų, kam penkis metus trinti audito rijos suolą ir kiekvieną dieną jausti, kad ne čia tavo vieta. S į kartą aš noriu rašyti ne apie tai. Noriu probėgom papa sakoti apie tuos, kurie šiandien mokosi ir kurie nori mokytis. Kai TFF komjaunimo komitete paklausiau, kokia grupė pirmauja, skretoiė Gema Jurkūnaitė ne iš kaito atsakė. — Neblogai mokosi ir akty vūs visuomeniniame darbe I ir IV kurso prancūzų kalbos ir literatūros specialybės studentai, nuo jų neatsilieka I kurso ger manistai. Tuo tarpu I ir IV kur so ru.sistais negalime džiaugtis. Po žiemos sesijos pastarajame kurse — net 13 Įsiskolinimų. Kai kur dar nelikviduotos senos skolos, o juk neužilgo sesija, Kiekviename kurse vyrauja savotiškos nuotaikos, Artinasi sesija. Studentai dirba, jaudinasi. Štai IV romanistų kurse mokosi 13 žmonių. — Kursas nedidelis, bet drau giškas, — pasakoja studentė M. Bieliauskaitė. — Per ketverius metus susigyvenom, turim savas tradicijas. Dirbti tenka daug. Ka dangi mums paskaitos po pietų, tai iš ryto renkamės užsienio kalbų kabinete ir mokomės. Dabar ne laikas suvedinėti žiemos sesijos rezultatus, bet, kada kalbama apie pavasario se-
siją, veita prisiminti ir praėju sią. Rusų kalbos ir literatūros I kurso studentai ruošiasi mažiau už kitus. Jei L. Nikolajevą, L, Markzon, G. Ščegolkova ir kiti žiemos sesiją išlaikė penketais, tai V. Jurevičiūtė ir B. Sčepakėnaitė dar ir šiandien turi įsiskolinimus iš antikinės literatūros. Ne kažin kokių rezultatų pasiekė šios specialybės IV kur sas. Jei ir ši sesija rusistams taip „pasiseks", lai „pavasario links mybes" tikrai bus nelinksmos. Užsukusi pas I kurso prancūzų kalbos ir literatūros specialybės studentes, kambaryje radau tik vieną Vidą Vaškevičiūtę. — Kitos mokosi, ruošiasi ryt dienos paskaitoms, — į mano klausimą atsakė ji. — Aš irgi skubu mintinai išmokti tekstą, o paskui eisiu į operą. Visos mes stengiamės kuo dažniau aplanky ti teatrus, nepamirštame kino. Bet daugiausia laiko skiriame mokslui. Gal dėl to ir sesijos mums nebūna tokios baisios. Vieno nesuprantu, kaip galima visą laiką sėdėti prie knygų ar ba iki pat sesijos visai jų ne paimti į rankas. Panašiai gyvena ir pirmo kur so germanistai. — Mūsų jau tokia specialybė. Jeigu kiekvieną dieną nesimoky si — nestudijuosi, — sako jie, nes per mėnesį vien namų skaitymo reikia paruošti net 203 puslapių. Sakoma, nėra namų be dūmų. Pasitaiko ir šiose grupėse nesutarimų, pasitaiko dvejetų už kolokvijumus. Bet žmonės vis eina ir eina. Stengiasi, dirba... St. RADlSAUSKAITE (Mūsų koresp.)
irmo kurso lituanistus Į Universitetą atvedė didelės vil tys ir geri norai. Stojamuosius egzaminus laikė beveik šimtas žmonių. Be jaunimo, atėjusio iš vidurinių mokyklų, lietuvių kal bą pradėjo studijuoti ir trys buvę kariai. Su geru pluoštu pirmųjų beletristinių bandymų 1 literatūrini aukštosios mokyklos gyvenimą įsijungė Jonas Bučys, Petras Dirgėla, M. Kontrimaitė. Nedrąsiai ir su viltimis į litera tūrą žengė B. Kašelionis, Algis Krapavickas, Viktoras Brazaus kas. Pirmas kurso susirinkimas. Li tuanistai — 40 merginų ir 8 vaikinai — susikaupę klausėsi kurso vadovo lietuvių kalbos katedros vyr. dėstytojo A. Gir denio žodžių. Vadovas pabrėžė, kad dauguma lituanistų į Uni versitetą ateina, norėdami tapti poetais ar rašytojais. Tačiau il gainiui ši pačių studentų tapo ma drobė nublunka. Praėjusių metų statistika parodė, kad ra šytojais ir poetais į gyvenimą išėjo tik patys gabiausi ir darbščiausi literatai. Kiti tik šiaip sau specializuojasi literatū roje. O kas lieka tretiesiems? Kalba? Taip, kalba. Ir nebūtinai kal ba. Tretiesiems, patiems nuosek liausiems ir pastoviausiems, lie ka lietuvių kalba ir li teratūra. Juk tokią specialy bę pasirinko jie patys, stodami į Universitetą. Tačiau ne visi tai supranta, šiaip ar taip, dau gumą čia atvedė pirmieji eilė raščiai, išspausdinti rajoniniuo se laikraščiuose, skaityti literatų būrelių susirinkimuose ar sle piami stalčiuose. Gal dėl to vienpusiško požiū rio į savo specialybę iš karto ir iškilo tiek daug sunkumų. Nuo pat studijų pradžios prasi dėjo paskaitų praleidinėjimas. Gimnazistiškas nuotaikas su drumstė jau pirmieji TSKP se minarai, kurių metu nebuvo ga lima kuo ramiausiai snausti ar ba puošti suolų pirmakursiškais
„šedevrais“. Pirmas žingsnis, kurĮ padarė studentai — bandymas suvokti seminarų esmę. Man atrodo, tai jiems nelabai pavyko. Nesukly siu pasakęs, jog dauguma mareikalingas nė, kad seminaras tik savarankiškam studentų darkontroliuoti. Todėl lituanisbu i bijodami, tai_ ,___ , kad jų žinios ne būtų papildytos nežinomais da lykais, ko nesuprasdavo — pra leisdavo. Tuo tarpu dėstytoja pabrėžė, jog seminaras reikalin gas tam, kad patys studentai, dėstytojui padedant, išsiaiškintų pateikiamą medžiagą. Pirmoji sesija parodė, kad daugelis stu dentų neturi tikro, reikalingo, subrendusio požiūrio 1 visuome nę, j jos istoriją. Pasyvus daly vavimas seminariniuose užsi ėmimuose buvo viena iš pagrin dinių priežasčių, dėl kurių stu dentai gana primityviai atsaki nėjo egzamino metu. Norėčiau pateikti keletą pa vyzdžių. Atsakinėjant Petrui Dirgėlai, jautėsi, kad jam istorija — mokslas. Kiekvienas sakinys, kiekviena daug kartų seminaruo se kartota tezė studento lūpose buvo jo paties mąstymas, jo pa ties pasaulėžiūra. Atsakinėjant J. Bučiui, (jis dabar — neakivaizdininkas) krito į akis pernelyg gausios smulkmenos, Aš neapsiriksiu, pasakęs, kad pirmagauti kursis tikrai nesitikėjo trejeto. Juk jis nepadarė jokios klaidos. čia jau neminėsiu tokių kurioklaida zų, kaip J. Galdikaitės „savo ____ ...strainsnyje . _____ „Efek (apie ją tyviau dėstyti TSKP istoriją" 4ame šių metų „Tarybinio stu dento“ numeryje rašė vyr. dėst. K. Semaška). Kituose egzaminuose taip pat paaiškėjo menkas lituanistų pa siruošimas, nerimtas požiūris Į mokslą. Kurse negabių studentų, „sun kiai auklėjamų“ ir pan. nėra. Tačiau vienas pirmakursis iki šiol neišlaikė dviejų pirmos se sijos jskaitų ir egzaminų. Kas
kaltas? Antanas Kalanavičius mė gina savo plunksną poezijoje. Tačiau Kalanavičius į savo stu dijas žiūri, kaip į antraeilį da lyką. Jam reikėtų prisiminti tas mintis, kurias išreiškė vyr. dėst. A. Girdenis pirmojo lituanistų susirinkimo metu: poetais tam pa didelio apsiskaitymo, plačios erudicijos žmonės. Visiems poe tams buvo reikalinga, ir lotynų ir bet kuri kita užsienio kalba, ir elementariausi kalbotyros pa grindai. Kalanavičius išimties ne padarys. Be egoistiško požiūrio į save, kaip į poetą, reikalingas nepalyginamai platesnis požiūris į mokslą. Kurso akademiniame darbe reikalingas didesnis kolektyviš kumas ir centralizuotumas. Į tai didesnį dėmesį turėtų atkreipti kurso pirminės komjaunimo or ganizacijos sekretorė J. Irnastatė ir grupių seniūnai. Jie negali apsiriboti vien tik dvejetais ir pliusais, rašomais į grupės lan komumo žurnalą. Pirmos- grupės seniūnai nuolat keičiasi. Išrinko J. Bučį — tas perėjo į neaki vaizdinį skyrių, išrinko G. Griš kevičių — pastarasis susirgo. Dabar vėl naujas seniūnas. Rei kėtų, kad kuo kruopščiau būtų vedamas lankomumo žurnalas — kurso komjaunimo organizacijos akademiniame pagalbininkas darbe. Artėja antroji pirmakursių sesija. Jau dabar prasideda pirmieji sunkumai, [ lietuvių literaturos kolokvijūmą, įvykusį prieš kelias savaites, atėjo' ma žiau negu pusė visų lituanistų. Kurgi jų meilė literatūrai?! . Vienas iš pagrindinių uždavi nių — atkreipti rimtesnį dėme sį į paskaitų lankymą. Dar di desnis gero žinių įsisavinimo rodiklis — aktyvus dalyvavimas paskaitose. Lituanistams nereikėtų už miršti, kad jie studijuoja lietu vių kalbą ir literatūrą — spe cialybę, kurią pasirinko patys. V. DARGUŽIS (Musų koresp.)
MOKSLINIO LIETUVIŲ KALBOS BŪRELIO MINĖJIMAS Gegužės 14 d. Įvyko Moksli nio Lietuvių kalbos būrelio (se niausio Universitetel) dvidešimt mečio minėjimas. Į iškilmingą susirinkimą atvyko svečiai iš LTSR MA Lietuvių kalbos ir lite ratūros instituto, VVU Lietuvių kalbos katedros dėstytojai ir bū relio nariai. Susirinkimui vado vavo vienas pirmųjų būrelio pirmininkų doc. J. PALIONIS. Sveikinimo žodĮ susirinku siems svečiams ir būrelio nariams tarė doc. J. PIKCIL1NGIS, būre lio pirmininkė D. TARVYDAITĖ perskaitė pranešimą „Iš būrelio
istorijos", o po to sekė įdomiau sia susirinkimo dalis — buvušių mokslinių vadovų, pirmininkų, narių atsiminimai. Apie būrelio veiklą pasakojo draugai — Vi. GRINAVECKIS, A. GIRDENIS, J. KABELKA, J. KAZ LAUSKAS, J. PALIONIS, A. PUP KIS, A. RYBELIS, J. SENKUS, V. URBUTIS, Z ZINKEVIČIUS, studentė R. VENCKUTE. Po to doc. Z. Zinkevičius labiausiai pa sižymėjusioms būrelio narėms — A. Kepalaitei, M. Svabaitei, D. Tarvydaitei, R. Venckutei įteikė Garbės raštus.
Prof. J. Balčikonis, negalėjęs atvykti į susirinkimą, atsiuntė dovanų. Pirmininkė D. Tarvydaitė bū relio narių vardu padėkojo sve čiams už Įdomius atsiminimus ir už linkėjimus, o lietuvių kalbos katedros vedėjui doc. J. Pikči" lingiui ir moksliniam vadovui vyr. dėst. A. Girdeniui — už glo bą ir paramą, kurios būrelis visa da sulaukdavo. Z. MASKELIŪNAITĖ, lietuvių kalbos būrelio narė