I
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS*
Pavasario egzaminų sesija
PRASI DĖJO studentų rugiapiūtė. . . egminų sesija vėl prasidėjo. Dar taip nese niai, atrodo, buvo laikomi rudens semestro egzaminai, karpomos atsilikusios „uodegos", dabar ir vėl užgriuvo naujų darbų kalnas. Kai kurie kursai jau užbaigė pavasario egzamlnų sesiją ir išvažiavo į praktiką, gi dau guma studentų dar renka įskaitas, ruošiasi egzaminui. Darbymetis pačiame įkarštyje. Egzaminų sesija ši — maža kuo skiriasi nuo .ankstyvesniųjų. Ir, vis dėlto, skiriasi. Daugelyje akademinių grupių mokymosi pro gramos žymiai pertvarkytos, dėstomasis kur sas priartintas prie gyvenimo, labiau supran:amas studentui, patrauklesnis, labiau gyve•įmiškas. Todėl ir egzaminų sesijai buvo gaiimybių pasiruošti geriau, kruopščiau. Stuientai dirbo uoliau, geriau įsisavino jiems iestomus dalykus, labiau suprato praeitą me džiagą. Tai, be abejo, turėjo įtakos ir tiems. <urie dar ateis prie egzaminų stalo. Gerai šlaikė pavasario sesijos egzaminus Teisės noksiu fakulteto III k. studentai A. Steckas, A. Marcijonas, E. Vitkutė, J. Lauraitis, E. ’alskys, Istorijos-filologijos fakulteto III k. urnalistas L. Braziulis ir kiti. Tačiau ir šis pavasaris dar kai ką nuliu lino, ir šio pavasario egzaminų sesija ne be ,dų. Nuliūdino blogi studentai savo dėstyojus ateidami laikyti įskhitų ar egzamino am nepasiruošę arba blogai pasirengę. Lai;ant įskaitas, vis dar apstu mėgėjų _pakartoi „trylika užbėgimų“. Vis dar įkyrima dėsytojams prašinėjimu, ne retai gelbsti skęsantį draugą „advokatai“ — visa akademiič grupė „graudina“ dėstytoją, kad pasiraytų įskaitą silpnai dalyką žinančiam kur siokui ar kursiokei. Dažnai tai nieko ne.-elbsti, o kai kada ir padeda draugui išsiapanotl iš „keblios“ padėties. Tokių faktų, :ai silpnai pasiruošlama įskaitoms, pasitaikė FF, TMF ir EMF. Tatai rodo, kad vis dar ra atlaidžių dėstytojų ir dar blogiau — taai rodo, kad nesveikas kolegialumas, „sir;imas“ už aptingusį draugą vis dar neišgy endintas iš studentiškos praktikos. Jaunieji
draugai nesupranta arba supranta, bet ne paiso tos tiesos, kad blogai besimokąs studentas bus blogas specialistas. Ir jam po to bus sunkus gyvenimas. Ir dar sunkiau bus tiems, kuriuos jis žalos mokykloje, dėl blo go specialisto nukentės darbas, nukentės žmonės. Todėl reikia būti reiklesniems savo draugui, tik tada tinginiai ir apsileidėliai pranyks iš mūsų pandangės. Komjaunimo or VILNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. ganizacijos šiuo klausimu privalėtų susirū PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS pinti visų pirma. Kaina 2 kap. Kaip bebūtų koktu, bet jau ir šį pava Nr. 16 (395) 1961 m. gegužės 22 d. sarį kai ką aplankė ne linksmos kregždutės, o juodvarniai. . . Kai kas jau suspėjo prisi rinkti dvejetų. Gaila, bet tai faktas. Atskirai tenka pakalbėti apie artėjančius valstybinius egzaminus. Ir jiems draugai ab solventai ruošiasi nepakankamai. Tai rodo, kad ir toks faktas: TSKP istorijos apžvalgi Vienas didžiausių VVU bus. 82 proc. diplominių dar „Biržų spaustuvės istorija iki nes paskaitas lanko, toli gražu, ne visi dip fakultetų — Istorijos-filologi bų įvertinta labai gerais ir ,1940 metų“; lietuvių kalbos lomantai. Kur gi kitur galima būtų tiek at jos. Jame mokosi 2059 stu gerais pažymiais, tik 18 proc. ^specialybės stud. A. Sobllnsnaujinti savo žinias, jeigu ne šiose paskaito dentai. Didesnė pusė iš jų — (9 darbai) — patenkinamai. ko diplominis darbas „Stilisti se. Tai rimtas signalas, rodąs visoms diplo 1174 studijuoja neatsitraukda Iš labai gerai įvertintų dar nės dialogo funkcijos“, rusų mantų grupėms, jog valstybiniams egzami mi nuo gamybos — neakivaiz bų pažymėtini: istorijos spe literatūros specialybės studen nams vis dar kaip reikiant nesiruošiama. diniu būdu. Tai žmonės įvai cialybės studento V. Gudman- tės G. Andrašiūnienės — Egzaminų sesija prasidėjo. Visa eilė aka rių profesijų: mokytojai, bib to ,,Darbo žmonių priešinima „Psichologizmas A. Tolstojaus deminių grupių dar žiemą parodė, kad gali liotekininkai, žurnalistai ir kt. sis hitleriniams okupantams trilogijoje „Kančių keliai“, specialy S. m. birželio mėnesį dau Vilinaus mieste"; žurnalistikos bibliotekininkystės ma mokytis be trejetų, kad galima užbaigti mokslo metus be įsiscklinimų. Todėl visos giau kaip 60 studentų-neakl- specialybės studentų J. Clvil- bės studento J. Baltušio — grupių komjaunimo organizacijos privalo valzdlnlnkų kartu su staciona kaltės diplominis darbas tema „Kauno Viešoji biblioteka išanalizuoti padėtį savosiose grupėse ir pada rais laikys valstybinius egza „Korespondencija laikraštyje", 1950 — 1960 m.“ ir kt. ryti rimtas išvadas. Tuos studentus, kurie minus, 50 iš jų jau sėkmin L. Zelanskio — „Vedamasis •) pamėgo „plaukioti", reikėtų labai rimtai „iš-1 gai apgynė diplominius dar- žurnale", N. Pelanytės — -|M prausti“, priversti dirbti. Tiems, kurie reika lingi paramos, reikėtų ją suteikti. Tačiau jo kio užtarimo tinginiams ir apsileidėliams! Kas besimokydamas aukštojoje mokykloje valgo liaudies duoną, tas privalo parodyti, kad jis tai užsidirbo, nusipelnė. Egzaminai yra žymia dalimi studentų pareigingumo, darbštumo veidrodis. Todėl jiems reikia ge ral gerai ruoštis ir šios egzaminų sesijos me tu pasiekti geresnių rezultatų nei anksty vesnėse. Tam yra visos sąlygos.
Diplomantai neakivaizdininkai-gerai
V IMTAI vilniečių — darbininkų, studentų, mokslininkų — suslrino„ į aikštę prie Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto centri nių rūmų. Čia įvyko iškil mingas mitingas, skirtas atidengti memorialinei len tai didžiajam ukrainiečių liaudies kobzariui Tarasui Ševčenkai. Į mitingą atvy ko draugai F. Bieliauskas, V. Niunka. K. Kairys, " ' . ................ J. Paleckis, A. Sniečkus. B. Sarkovas, M. Sumauskas, G. Zimanas, L. Diržinskaltė, V. MeščerlakoUkralnos vas, ministrai, TSR kultūros ministras R. Babijčiukas, gausus bū rys ukrainiečių ir lietuvių rašytojų, mokslo, kultūros darbuotojų. Mitingą atida rė LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekreto rius F. Bieliauskas. — Mes čia susirinkome. — pasakė akademikas K. Korsakas, — pagerbti nemirtingojo Taraso Šev čenkos atminimo — ati dengti memorialinės lentos. Senojo Vilniaus Universi teto rūmuose prieš daugel) metų pas dailės profesorių J. Rustemą mokėsi jaunas baudžiauninkas Tarasas Sevčenko. Vilnius, didžios šlovės miestas, kaip j) va dino T. Ševčenka, davė
S
Kalba rašytojas M. Stelmacnas.
KOBZARIUI ATMINTI jo genijui kūrybinį polėkį. Vilniaus gatvėmis vaikščio jo šis žmogus, kurio var das šiandien žinomas visa me pasaulyje. Ukrainos TSR kultūros ministras R. Babijčiukas kalba apie tai, kad memorialinės lentos atidenglmas T. Ševčenkai yra didelė šventė visai ukrainiečių tautai, liudijanti abiejų mūsų tautų draugystę. Skambant TSRS Valsty biniam himnui, Ukrainos TSR ir Lietuvos TSR him nams, iškilmingai atiden giama memorialinė lenta su T. Ševčenkos bareljefu. Lietuvių, ukrainiečių ir rusų kalbomis iškalti žo džiai: „Šiuose rūmuose
dailininko J. Rustemo stu dijoje mokėsi didysis Uk rainos poetas-revoliucionlerlus Tarasas Ševčenka“. Su giliu jausmu mitinge kalbėjo Lenininės premijos laureatas M. Stelmachas. Aikštėje ąkamba lietuvio darbininko Vilniaus skai čiavimo mašinų gamyklos meistro B. Zulono žodžiai, kupini meilės T. Ševčenkai. Ukralniętiškal apie T. Šev čenką, apie meilę jo kūry bai Lietuvoje j susirinku sius prabyla Vilniaus Vals tybinio V. Kapsuko vardo Universiteto studentė J. Lysenko. Prie senųjų Vilniaus rū mų aidi T. Ševčenkos „Tes tamento“ žodžiai. „Testa-
mentą“ dainuoja Ukrainos TSR nusipelnęs liaudies choras, diriguojamas G. Veriovkos. K. Kavecko diri guojamas tas pats choras atliko Partiją ir tautų draugystę šlovinančią A. Filipenkos dainą „Šlovė Komunistų partijai“. — Brangūs draugai ir broliai, — sako lietuviškai TSRS liaudies artistas K. Dankevičlus. Jis skelbia šūkius Komunistų partijos, jos lenininio Centro Komi teto garbei, tarybinių tau tų draugystei, Ukrainos ir Lietuvos tautų brolybei.
4*