VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
SIENLAIKRAŠČIO EILINIS NUMERIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 15 (326)
1959 m. balandžio 23 d., ketvirtadienis
Kaina 20 kap.
ĮVEIKTI TRUKUMUS PARTINIO ŠVIETIMO DARBE
V. Sierovo
paveikslas „Leninas skelbia
Tarybų valdžią”.
LENINO PORTRETAS (Iš Didžiojo Tėvynės karo Ugnies liežuviai lyžčiojo dangų, bombų sprogimas ir patran žemę, kų kanonada drebino Tankus durnų debesys dengė saulę. . . Štai dar vienas Lenkijos kai mas sugražintas gyveniman. žmonės — kas liko gyvi, grįžta į savo namus. Musų dalinys, po ilgų mūšių, pasilieka poilsiui. Kiti Tarybinės Armijos junginiai, drauge su lenkų kariuomene, neduoda prie šui nė minutės atsikvėpti, varo toliau. Vasaros vidurdienis. Karštis ir nuovargis, troškulys.. . Eime į šį namuką, — pa siūlo seržantas Ostapenko, pa stebėjęs šalia jo šulinio svirtį. Einame arčiau. Sena, įdubusi į žemę, apaugusi samanomis su mažais langeliais, bakūžė. Prie pat durų, ant pašerpėjusio nuo saulės ir lietaus suolelio sėdi neaukšta moteriškė. Pamačiusi mus atsistoja. Jos veidu prabė ga tarsi laimės ar džiaugsmo šešėlis. Moteriškės be laiko raukšlių išvagotam veide galima buvo išskaityti kiek rūpesčių, skaus mo ir vargo teko pakelti. .. — Rusai! Išlaisvintojai! . . — sušunka moteriškė. Jos akyse sublizga ašaros. — Kad išlaisvintojai, tai taip, bet ne visi mes rusai, — kiek pataisau. Komisarovas — rusas, Ostapenko — ukrainietis, o aš — lietuvis.. . O visi mes — ta rybiniai žmonės. Moteriškė suprato mus, visi mes — Tarybų šalies kariai, ku rie visų pavergtų tautų žmo nėms neša laisvę. . . Numalšinę troškulį pasiruošėme eiti, tačiau moteriškė apipil dama mus įvairiausiais klausi mais, paprašo užeiti į vidų. (Pabaiga
16 nr.)
prisiminimų) — Ten bus vėsiau, — sako. Kambarėlis švarus. Sienos aplipintos laikraščiais. Bet kas čia? Tiesiai priešais duris, tarp dvie jų langų, gerai matomoje vieto je priklijuotas Lenino portretas. Prieiname arčiau. Jis pagel tęs kaip ir laikraščiai. Čia jis ne nuo šiandien, ne nuo vakar. Iš kur šioje kaimo bakūžėlėje, baisiomis fašistinio teroro dieno mis atsirado šis portretas? Mes klausiamai žiūrėjome į lenkės akis, ieškodami atsaky mo. Ir moteriškė mums papasako jo. . . . Hitlerininkai įsiveržė į kai mą ir pradėjo šaudyti žmones. Seneliai ir moterys su vaikais pasislėpė kas kur galėjo. O vy rai, kurie turėjo ginklą, prieši nosi. Jos vyras Janas su grana ta rankoje pasitiko užpuolikus, tačiau priešo kulkos pakirstas krito. Žmona ir dukrelė, skausmo pervertos, sukniubo ant atšalu sios vyro ir tėvo krūtinės... Slinko savaitės. Keturiolikmetė dukrelė Jasia neramiai it paukš telis narvelyje blaškėsi. Jos gal velėje pynėsi sunkios mintys, o akutėse žiebėsi ryžto liepsne lės. Kartą Jasia tarė motinai: — Mama, aš viską mačiau, žinau, kaip tu su amžiną atilsį tėveliu vargai, kaip patys alka ni atiduodavote man paskutinį duonos kąsnį. O dabar? Dabar dar baisiau. Mama, aš eisiu į mišką, ten kur nuėjo Zosė Malinovska, Antanas Golemba, Bo leslavas Čechovskis, kartu su jais aš keršysiu priešui už pa vergtą tėvynę, už tėvelį. .. Motina be žodžių priglaudė prie krūtinės dukrelę, pabučia vo, paruošė maisto atsargos ry šulėlį, peržegnojo. E. DANILEVIČIUS
Septynmečio plano uždavi nių didingumas, kaip nurodė TSKP XXI suvažiavimas, rei kalauja toliau kelti komunisti nį plačiųjų darbo žmonių ma sių sąmoningumą, gerinti marksistinį-lenininį mūsų kad rų, visų tarybinių žmonių auklėjimą. Juo didesnis darbo juo masių sąmoningumas, sėkmingiau vykdomi ir komunistinės statybos uždaviniai. Visame auklėjimo darbe ypatingą dėmesį partija krei pia jaunajai kartai. Šiuo at žvilgiu svarbiausias vaidmuo skiriamas visoms mokykloms, tame tarpe ir aukštosioms, kurių tiesioginė paskirtis ruošti žmones, gerai įsisavinu sius savo specialybę, aktyvius ir karštus Lenino idėjų, Ko munistų partijos politikos gy nėjus, giliai įsitikinusius, kad komunizmo reikalas nugalės. Visa tai, kas pasakyta, lie čia ir mūsų Universitetą, jo kadrų kolektyvą — profeso rius ir dėstytojus, partinę, komjaunimo ir profsąjunsų organizacijas. Siekiant padė ti profesorių-dėstytojų kolek tyvui kelti savo marksistinįlenininį teoretini lygį ir tuo būdu gerinti komunistini stu dentijos auklėjimą, fakulte tuose veikia teoriniai semi narai, vykdomos kitos parti nio švietimo priemonės. Tam tikra dalis dėstytojų mokosi Vilniaus miesto partijos ko miteto Vakariniame marksiz mo - leninizmo universitete. Svarbiausias besimokančių partinio švietimo tinkle užda vinys dabartiniu metu — gilia’ Išstudijuoti TSKP XXI suvažiavimo medžiagą ir jo istorinius nutarimus. Teikdamas partinio švieti mo darbui svarbią reikšmę, Universiteto partinis biuras šiais metais du kartus svarstė padėtį partinio švietimo tink le. Savo sausio 7 d. nutarime partinis biuras konstatavo
MOKSLINIO DARBO PAVASARIS Partijos XXI suvažiavimas priimtame septynmečio plane iškėlė svarbų uždavinį • — žymiai plėsti ir gerinti spe cialistų su aukštuoju mokslu ruošimą. Pertvarkant aukštą ją mokyklą, svarbiausia glau džiau susieti ją su gyvenimu, žymiai pagerinti praktinį ir mokslinį-teorinį specialistų rengimą, auklėjant juos akty viais komunizmo statytojais. Vykdydamas partijos ir vy riausybės iškeltus uždavinius, aiškiai nužymėtus neeilinio partijos XXI suvažiavimo nu tarimuose, Vilniaus Valstybi nis V. Kapsuko vardo univer sitetas, partinės organizacijos vadovaujamas, turi gerinti darbą visose 18 specialybių, vykdyti parengimą kvalifikuo tų jaunųjų specialistų, sąmo ningų ir atsidavusių socialis tinei Tėvynei, tvirtai apsi ginklavusių mokslo žiniomis, tnarksistine-leninine metodo•oglja, pasirengusius jų lau kiančiam komunizmo statybos darbui ir degančius kūrybiniu troškimu. Todėl labai svarbu, kad studentai Universitete įgytus savarankiško mokslinio darbo įgūdžius mokėtų taiky ti praktikoje, kūrybingai su gebėtų teorines žinias susieti su gyvenimu, su praktika, su gamyba. Tik šia sąlyga gali
būti pasiekiamas tolesnis jau no specialisto augimas gamy binėje dirvoje. Savarankio darbo įgūdžių įdiegimas studentui ir yra viena pagrindinių uždavinių SMD, kurios veikla mūsų Universitete jau siekia 12 me tų. Dabartiniu metu Universite te veikia 78 moksliniai būre liai ir juose dirba apie 800 studentų. Būrelių tematika įgauna vis aktualesnį pobūdį ir politinę kryptį. Vis dides nės mokslinės vertės yra pa ruošti darbai. Fakultetų deka natai, katedros ir visuomeni nės organizacijos pradėjo kreipti didesnį dėmesį studen tų moksliniam darbui. Tačiau vykdant aukštosios mokyklos pertvarkymą, stipri nant jos ryšius su gyvenimu, SMD turi vaidinti žymiai di desnį vaidmenį. SMD turi ap imti kuo didesnį studentų skaičių, ugdyti Jų mokslinio darbo įgūdžius, padėti jiems tapti aktyviais komunistinės visuomenės kūrėjais, gerais idėjiniais ir profesiniais dar buotojais. XII Vilniaus Universiteto SMD konferencijos programa apima 10 sekcijų: istorijos, li teratūros, kalbos, chemijos, medicinos, fizikos, matemati-
kos, geologijos, geografijos ir biologijos mokslų. Ekonomi kos ir teisės mokslų studentai su savo pranešimais dalyvaus numatomoje šių metų rudenį ruošiamoje mokslo personalo konferencijoje. Konferencijos programoje numatyta perskaityti Ir ap svarstyti 114 pranešimų. Kaip teigiamą reiškinį rei kia paminėti kompleksinį bei kolektyvinį mokslinių darbų temų išpildymą Medicinos, Gamtos, Chemijos ir Fizikosmatematikos fakultetuose, nes atliktų ir konferencijoje skaitytų darbų išpildyme da lyvavo 116 studentų. Pagal fakultetus darbų konferenci jai buvo pateikta: Gamtos — 35, Medicinos — 23, Istori jos-filologijos — 22, Fizikosmatematikos — 21, Chemijos — 8. Kolektyvinis temos na grinėjimas sudaro sąlygas iš samiau, visapusiškiau bei dalykiškiau Išnagrinėti pasirink tąją temą, duoti platesnius apibendrinimus, ir, be to, to kio darbo stilius studentų tar pe turi svarbią auklėjamąją reikšmę. Ta prasme kolektyvi nis mokslinių darbų sprendi mas, priklausomai nuo jo cha rakterio, rekomenduojamas plačiau praktikuoti. (Nukelta į 3 psl.)
rimtus trūkumus partinio švie timo darbe. Kai kurių fa kultetų partinės organizacijos partinio švietimo darbui ne kreipė reikiamo dėmesio. Dėl šios priežasties teoriniai se minarai vyko nereguliariai. Silpnas buvo dėstytojų lan komumas seminaruose Che mijos, Medicinas ir Fizikosmatematikos fakultetuose. Kai kuriuose fakultetuose ne visi darbuotojai buvo įtraukti į mokymąsi partinio švietimo tinkle. Blogai dirbo politiniai rateliai. Partinis biuras tada pažy mėjo, kad visi šie trūkumai tapo galimi ne tik dėl to, kad kai kurios partinės orga nizacijos paliko teoretinių seminarų ir ratelių darbą sa vieigai, bet ir dėl to, kad šiuo reikalu visiškai nesirūpi no profsąjungos, o taip pat dekanai, katedrų vedėjai ir Universiteto administracijos skyrių vadovai. Partinis biuras pareikalavo iš fakultetų partinių organi zacijų pašalinti trūkumus. Balandžio 15 d. Universi teto partinis biuras klausė fa kultetų partinių organizacijų sekretorių informaciją, kaip vykdomas sausio 7 d. parti nio biuro nutarimas ir kaip vyksta partijos XXI suvažia vimo medžiagos studijavimas partinio švietimo tinkle. Buvo konstatuotas žymus partinio švietimo darbo pagy vėjimas. Pagerėjo dėstytojų lankomumas teoretiniuose se minaruose Fizikos-matemati kos, Medicinos, Chemijos, Gamtos fakultetuose. Padidė jo seminarų dalyvių aktyvu mas, nagrinėjant partijos XXI suvažiavimo medžiagą. Re guliariai užsiiminėjama poli tiniuose rateliuose. Šie teigia mi rezultatai buvo pasiekti dėka to, kad atitinkamos par tinės organizacijos ir jų sek retoriai ėmė daugiau rūpintis partinio švietimo reikalais, sustiprino savo iniciatyvą ir organizatorinį vaidmenį. Žy mia dalimi čia teigiamai pa veikė ir profsąjunginių orga nizacijų prisidėjimas. Drauge su tuo buvo pažy mėta, kad padėtis partinio švietimo tinkle aplamai, ir studijuojant partijos XXI su važiavimo medžiagą, konkre čiai, dar nėra patenkinama. Po suvažiavimo praėjo jau daugiau kaip 2 mėnesiai. Jei gu iki balandžio 15 d. Moks linėje bibliotekoje įvyko 3 seminariniai užsiėmimai, Che mijos fakultete—2 ir Ekono mikos m. fakultete prof. Bučo vadovaujamo seminaro — taip< pat 2 užsiėmimai, tai vi sur kitur tik po vieną užsi ėmimą, o drg. Solovjovo va dovaujamas seminaras nepra vedė nei vieno užsiėmimo. Neleistinai atsilieka ir Gam-
tos fakultetas, kurio teorinis seminaras užplanavo šiame se mestre pravesti iš viso tik du i užsiėmimus XXI suvažiavimo | medžiagai studijuoti. | Ne visur teoriniai semina- , rų užsiėmimai, skirti partijos , XXI suvažiavimo medžiagai studijuoti, praėjo aukštu idėjlniu-teoriniu lygiu. Šiuo ' atžvilgiu, pvz., smarkiai kri tikuotinas balandžio mėn. 9 d. Istorijos-filologijos fakultete įvykęs teorinio seminaro už siėmimas, kuriam vadovavo drg. Meškauskas. Užsiėmimas praėjo negyvai, be diskusijų, XXI suvažiavimo medžiagos nagrinėjimas buvo paviršuti niškas, galima sakyti, viduri nės mokyklos lygio. Ne visuose fakultetuose už tikrintas visų darbuotojų mo kymasis partinio švietimo tinkle ta ar kita forma. Ypač didelis chaosas vieš patauja Istorijos-filologijos fakultete. Čia yra nemaža žmonių, kurie iki šiol nėra įtraukti į jokią partinio švie timo mokymosi formą, pvz., drg. drg. Kardelytė, Urbutis, Pikčilingis, Ramunienė, Lukauskaitė ir kt. Iš 16 labo rantų mokosi tik du. Nepa tenkinamas fakultete ir semi narų lankomumas. Medicinos fakultete taip pat yra cįraugų, kurie teoretinius seminarus po senovei lanko blogai. Tai drg. drg. Gamperis, Pranckus, Vysockas, Gorodničienė, Skruibis, Mika lauskaitė ir kt. Šio kai kurių draugų nesimokymo partinio švietimo tinkle priežastį, matyt, suda ro neteisingas laisvanorišku mo principo supratimas. Marksizmas-lenlnizmas moko, kad laisvė — tai suprastas būtinumas, sąmoningi kiekvie no asmens veiksmai. Tur būt nieks neginčys būtinumo auk lėti jaunąją kartą komunizmo dvasia. Nieks neginčys ir to, kad šį darbą privalo vykdyti kiekvienas Universiteto dės tytojas. Bet šį darbą gali at likti tik toks dėstytojas, ku ris nėra užsidaręs vien savo siauroje specialybėje, kuriam rūpi visi mūsų ekonominio ir politinio gyvenimo klausimai, kuris nuolat kelia savo idėjinį-teorinį lygį. Tai irgi būtinumas. Jeigu šis būtinu mas bus suprastas, bus su prastas ir būtinumas mokytis partinio švietimo tinkle. Kam kam, o jau Universiteto dės tytojams netektų nusiskųsti būtinumo supratimo stoka. Kitą priežastį, dėl ko ne visi dėstytojai mokosi parti nio švietimo tinkle, sudaro pas mus iki šiol klaidingai toleruotas savarankiško mo kymosi būdas, kuris iš esmės sąlygoja savieigą ir anarchi ją mokymesi ir galutinėje iš vadoje — nesimokvmą. Šiai kategorijai priklauso kai ku rie Universiteto dėstytojai, kurie nepriklauso jokiai orga(Nukelta į 2 psl.)
V. I. Lenino minėjimas Chemijos fakultete Šeštadienio vakare Chemi jos fakulteto studentai ir dės tytojai susirinko pažymėti V. I. Lenino 89-tąsias gimi mo metines.
jo bendražygių, revoliucionie rių veiklą. Vėliau dėstytojas Simanavi čius įdomiai kalbėjo apie Le ningradą, tas vietas, kur gy Dėstytoja Bernotavičienė veno, dirbo V. I. Leninas. Po pasisakymų antrakursiai papasakojo apie didžiojo va atliko meninę programą. do gyvenimą, apie revoliucinę E. Kašinskaitė
Praeitą savaitę visuose ) fakultetuose baigėsi diplo mantų paskirstymas. Balan džio 13 d. buvo skirstomi chemikai. Jiems ir paskir tas paskutinis sienlaikraš čio „Tarybinis chemikas” numeris. Visi diplomantal-chemikai patenkinti savo busi mosiomis darbo vietomis. Apie tai vaizdžiai kalba gausius nuotraukos su pa aiškinimais prie jų. Tame pačiame sienlaik raščio numeryje yra įdėtas ir fakulteto komjaunimo biuro kreipimasis raginan tis vykti į vasaros darbo stovyklą Pirčiupio kolūky je. G. Kuolaitė KUR GAMINAMOS STAKLES.-..
Praktika, geras darbo proceso, jo technologijos pažinimas, yra būtina visų sričių specialistams. Todėl ekskursijos į gamyklas bei įmones yra įtrauktos ir į Universiteto studentų mo kymo planus. Chemikus, ekonomistus, fizikus beveik kasdien rasime kurioje nors Vilniaus gamykloje. Penktadienį I kurso pra monininkai, vadovaujami vyr. dėst. Aleksos, pirmą kartą buvo išvykę į Naujo sios Vilnios „Žalgirio” staklių gamyklą, kur ap žiūrėjo cechus, susipažino su darbo eiga. Trečiakur siai prekybininkai, vado vaujami vyr. dėst. Blažio, penktadienį susipažino su Naujųjų Verkių popieriaus fabriku. H. Lazdas POPIEŽIUS SUABEJOTŲ — Išgirdęs tokią paskai tą tikriausiai ir pats Ro mos popiežius suabejotų re ligijos mokslo reikalingu mu — kalbėjo šeštadienį Ekonomikos mokslų fakul teto studentai, pasibaigus profesoriaus Daukšos pa skaitai apie žmogų ir re ligiją. Paskaitoje profesorius papasakojo apie religijos kilmę, jos sąryšį su žmo gaus sąmonės vystymusi, apie religijos daromą žalą žmonijos progresui. Studentai labai dėkingi profesoriui Daukšai už įdo mią paskaitą.
MATEMATIKŲ TRADICIJA
Fizikos-matematikos fa kulteto studentai rimtai ruošiasi tradiciniam vaka rui. O tradicija tokia: kiekvienais metais susitin ka visos respublikos stu dentai — matematikai. Sį sekmadienį Aktų salėje įvyksiančiame susitikime dalyvaus Vilniaus ir Šiau lių pedagoginių institutų studentai. Penktadienį pra sidės ir tradicinės sporto varžybos. Mūsų matematikams — susitikimo organizatoriams, šiuo metu rugiapiūtė: kas meninę dalį — ruošia, kas rengiasi sutikti svečius, kas paruoš Jiems nakvynę. Visų kursų matematikai dabar įsitraukę į susitiki mo rengimo darbą. D. Ralytė GEGUŽES 10 — PREMJERA Universiteto centrinio dramos būrelio nariai, va dovaujami aktoriaus J. Meškausko, intensyviai ruošiasi Sebastijano 3 veiksmų komedijos „Be vardė žvaigždė” premjerai. Pagrindinius vaidmenis atlieka V. Jakutytė, I. Le das, V. Jancevičius, N. Baužytė. Pirmą kartą stu dentiškoje scenoje pasiro dys II kurso lituanistė R. Budaitė.