Komjaunimo žiburys
Universiteto komjaunimo organizacija vienija daugiau suvažiavimuo4000 studentų. Visasąjunginiuose komjaunimo se iki šiolei dar nedalyvavo nė vienas atstovas. Skirma Ja nutaitė — mūsų pirmoji delegatė. O didžiuotis tokiais žmonėmis iš tikrųjų verta. Nuo pat pirmųjų dienų Universitete S. Janutaitė pasižy mėjo savo stropumu ir dideliais organizaciniais sugebėjimais, kas įgalino ją būti ne tiktai mokslo pirmūne, tačiau ir ak tyvia visuomenininke. Atkaklios repeticijos Akademiniame, chore nesutrukdė penketais laikyti egzaminus. Neužilgo ji buvo išrinkta Universiteto komjaunimo komi teto nare, ėmė vadovauti Internacionaliniam klubui. Praėjo dar metai. Apie Interklubą ir apie Skirmantę pasirodė didoki straipsniai respublikinėje spaudoje. Draugai džiaugėsi, o ji pasiliko tokia pati — kukli, linksma ir draugiška. šeštadienį, gegužės 14 dieną, kartu su 40 delegatų iš Lie tuvos Skirmantė išvyko į Maskvą. Ji dalyvaus XV komjau nimo forume. Po to ir vėl neatidėliotini darbai. Pavasario sesijos egza minus reikės laikyti anksčiau už kitus: birželio 25 dieną į Sibiro statybas išvyksta Universiteto studentų būrys. Kartu su Jais važiuos ir mūsų Skirmantė.
Tradicija - premjera Negirdėtos, neregėtos tradicijos atkeliavo Į Istorijos ir filolo gijos fakulteto gausią studentų šeimą. Joms — kelią ir visą stu dentiškos jaunystės laisvaiaikj. (V. PREKEVlClAUS ir J. GIRD VAINIO fotoreportažą apie tai, kas vyko prieš tris dienas prie Filologijos berželio skaitykite 3-čiame puslapyje).
Garbingas jubiliejus Gegužės 8 d. lietuvių kalbos būrelis atšventė savo gyvavimo dvidešimtmetį. 1946 m. kovo mėn. 28 d. prof. J. Balčikonio bei dėstytojų J. Kruopo ir V. Kostelnickio iniciatyva buvo įkurtas kalbotyros (vėliau pavadintas lietuvių kalbos) būrelis, kurio tikslas — tyrinėti bendrosios kalbotyros ir ypač lietuvių kal bos mokslo klausimus, o taip pat domėtis lietuvių kalbos tar mėmis, istorija, žodynu, stilisti ka, vertimais. Taip byloja būre lio įstatai. Nuo pat įsikūrimo dienos lie tuvių kalbos būrelis tapo busi mųjų kalbininkų „laboratorija“. Čia jie gilindavo paskaitose įgy tas žinias, mokėsi savarankiškai spręsti painias kalbotyros prob lemas. Iš kuklių pranešimų, skaitytų studentų mokslinėse konferencijose, išaugdavo dip lominiai darbai, o vėliau ir di sertacijos. Universiteto lietuvių kalbos būrelis išugdė tokius plačiai žinomus kalbininkus, kaip Z. Zinkevičių, J. Palionį, V. Urbutį, J. Pikčilingį, J. Kazlauską, A. Laigonaitę ir kitus. Studentai daug padėjo Lietu vių kalbos katedrai bei Lietuvių kalbos ir litąratūros institutui, rinkdami diaiektoioginę medžia gą bei frazeologizmus. Savo gyvavimo laikotarpiu bū relio veiklos profilis keitėsi. Pradžioje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas dialektologijai, vėliau — kalbos istorijai. Da bartiniu metu veikia stilistikos ir struktūrinės-lyginamosios kal botyros sekcijos. Išsiplėtė ir na grinėjamų problemų ratas. Bū relio nariai rengia spaudai se niai pageidaujamą lietuvių-rusų frazeologijos žodyną, renka gim tosios kalbos sinonimus, seka gramatikos ir stiliaus klaidas. Be to, leidžiamas didelės apim ties sienlaikraštis „Lingva“, ruo šiami stendai „Taisyklingai kal bėkime“, „Tarybiniame studente“ dažnai spausdinami kalbos klai dų taisymai. „Tarybinio studento“ redakcija jubiliejaus proga sveikina visus būrelio narius ir Lietuvių kal bos katedros dėstytojus. Mes dėkojame jums už mūsų laikraš čiui teikiamą nuoširdžią pagal bą. Linkime sėkmės, mūsų mieli bičiuliai!
Sveikiname LIETUVIŲ KALBOS BŪRELIO NA RIUS IR JO VADOVUS DVIDE ŠIMTMEČIO PROGA. Aktyvi lietu vių kalbos būrelio veikla gali bū ti pavyzdžiu kitiems Universite to studentų moksliniams būre liams. Tur būt, neperdėsime, pa sakę, kad Lietuvių kalbos kated ros vedėjui doc. J. Pikčilingiul ir vyr. dėstytojui A. Girdeniui būrelis yra tiek pat brangus, kaip ir motinai kūdikis. Linkime seniausio Universitete būrelio nariams ir toliau dirbti vaisingą mokslo tiriamąjį dar bą. UNIVERSITETO SMD TARYBA
MEDIKŲ FORUMAS
IKI DIPLOMO BELIKO TIK VIENAS ŽINGSNIS. Kelią užkirto IRVIS (V. Jaskutėlis) ir LIBERALAS (K. Mačėnas).
Linkiu sėkmės Jūsų busimajame darbe, DRAUGAI DIPLOAI, nes tik darbe Jūs pajusite tikrą gyvenimo prasmę, — mėjo fakulteto prodekanas J. BALKEVIČIUS.
Balandžio 15—17 dienomis Vitebske įvyko aštuntoji Jungti nė Pabaltijo respublikų ir Bal tarusijos aukštųjų medicinos mokyklų studentų mokslinė kon ferencija. Joje, vadovaujama mokslinio vadovo doc. S. Pavilio nio, dalyvavo ir mūsų Universi teto Medicinos fakulteto SMD de legacija. r Dviejų Universitetų (Vilniaus Ir Tartu) Medicinos fakultetų ir penkių Medicinos institutų (Kauno, Rygos, Gardino, Vitebsko ir Minsko) studentai perskaitė ir apsvarstė 123 mokslinius prane šimus. 10 Jų paruošė mūsų Universiteto studentai, 15 — Kauno Medicinos instituto SMD nariai. Studentų mokslinių darbų pa ruošimas ir jų problemų aktua lumas parodė tinkamą studentų pasiruošimą moksliniam darbui. Du mūsų Universiteto moksli niai darbai (D. Malciūtės ir L. Dampkauskaitės „Chroninių sal pingitų gydymas“ ir J. Andrašiūnaitės ir G. Ramanausko „Ligo nių, sergančių mitroline stenoze, fonokardiografijos ir polikardiografijos rodikliai prieš ir po komisuratomijos“) atitinkamose sekei lose pripažinti geriausiais. Studentai apdovanoti pirmo laipsnio diplomais. Eksperimentinės medicinos sekcijoje ypatingo susidomėjimo su'aukė E. Adomaitytės, J. Va nagaitės ir A. Filipavičiūtės pa ruoštas darbas „Vaistinių žolių panaudojimas, gydant vėlyvąsias nėštumo toksikozes“. Jų moksli nio vadovo med. m. kand. P. Steponėno pasiūlytą vaistažolių receptą panoro gauti daugelis konefrencijos dalyvių. Sis ir kiti pranešimai apdovanoti antrojo lairsnio diplomais. Konferencija buvo ne vien tik studentų mokslinių darbų ataskaita ir įvertinimas, bet ir tikras draugystės forumas. P. JURKUS
ialių proletarai, ūienykitėst
O
0
TUBENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr lo 1 5 iijbzj iw?l l\r.
ij 1966EINA metll NCO ge8užėigso s mėn. 18 d. M£TlJ
:AINA 2 K.AP.
STUDENTŲ MOKSLINĖJE Neseniai Maskvoje baigė darba VLKJS CK ir TSRS Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos surengta pirmoji Visąsąjunginė Studenlų Mokslinė konferencija. Tai buvo pirmas taip plačiai atstovaujamas studentų aktyvis tų susitikimas, susilaukęs didelio dalyvių ir VLKJS CK pritari mo. TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos vadovai klausėsi gana rimtų ir dalykiškų pasisakymų mokymo proceso, studentų mokslinio-tiriamojo darbo, ideologinio ir inter nacionalinio auklėjimo klausimais. Savo įžanginėje kalboje TSRS Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministras drg ✓. Jeliutmas pabrėžė, kad aukštojoje mo kykloje paruošti specialistai turi sugebėti tobulinti, reformuoti mokslą, o ne tik vytis jį. Dabartiniu metu gamyboje dirba vis daugiau ir daugiau žmonių, turinčių vidurinį ir specialųjį viduri nį išsilavinimą. Žymiai išaugo mūsų visuomenės intelektas. Bai gęs aukštąją mokyklą, specialistas turi būti kolektyvo priešakyje. Iš jo yra daugiau laukiama ir daugiau reikalaujama. Jis priva lo ne tik gerai žinoti techniką, bet ir mokėti kurti tobulesnius moksliškai pagrįstus vadovavimo gamybai ir visuomenei metodus. — Sunku pasakyti, — kalbėjo V. Jeliutinas, — dėstytojui ar studentui tenka daugiau dirbti. Tačiau pasitaiko faktų, liudijan čių, kad dėstytojai paskaitoms nesiruošia, o skaito jas iš senų pageltusių konspektų, nesirūpindami, domisi kas nors dėstomu dalyku, ar ne. Kalbėdamas svečias iš Čekoslovakijos papasakojo, kad jų aukštosiose mokyklose dirba tik tokie dėstytojai, kurie gerai ži no savo dalyką, sugeba įdomiai perteikti tai, kas svarbiausia. SMD turi būti stipri organizaciniu atžvilgiu. Nuo to priklauso visa SMD veikla, o, tuo pačiu, ir jos autoritetas. Labai svarbus— kadrų klausimas. Reikia, kad SMD vadovau tų geri organizatoriai, mėgstantys savo darbą aktyvistai. Parinkti mokslinių būrelių bei SMD taiybų pirmininkus galėtų partinės bei komjaunimo organizacijos. Tačiau šiuo metu yra kitaip. Dažnai, rinkimams artėjant, paaiškėja, kad studentai, turintieji organizacinio darbo patirtį, jau yra išrinkti į profsąjungos ar komjaunimo komitetus O SMD greta savo tiesioginių uždavinių yra priversta ruošti kadrus organizaciniam darbui. Nuolatinį ryšį turi palaikyti komjaunimo komitetas ir SMD. Tai padėtų išspręsti daugelį bendrų problemų. Sąjungos aukštosiose mokyklose — padėtis labai nevienoda; vienose SMD tarybos pirmininkas yra komjaunimo komiteto na^ rys, o kitose komjaunimo komitete už SMD veiklą yra atsakin gas asmuo. Mūsų nuomone, jeigu tas pats žmogus būtų ir kom jaunimo komiteto narys ir SMD tarybos pirmininko pavaduotojas, (juk komjaunimo komitete yra akademinis sektorius) tai bū tų geriausias glaudaus bendradarbiavimo laidas, sustiprėtų kom jaunimo organizacijos vaidmuo moksliniame-tiriamajame darbe. Deja, mūsų Universitete to nėra , Mūsų chemikai, fizikai, gamtininkai, ekonomistai turėtų savo mokslinius tyrimus pritaikyti įmonėse, kuriose trūksta specialistų. Didžiausia įtaką studentų moksliniam tiriamajam darbui, — buvo akcentuojama konferencijoje, — turi katedros. Tačiau ne paslaptis, kad daugelis katedrų visiškai nesirūpina gerų spe cialistų paruošimu. Profsąjungos komitetas, Rektoratas Studenlų Mokslinę draugi ją remir materialiai. Aktyvių narių mokslinėms komandiruo tėms esame gavę nemažai lėšų. Tačiau, jeigu įsigilinsime į SMD Įstatus, pamatysime, kad Rektoratas ir dekanatai visiškai nepaiso 16 ir, iš dalies, 10 straipsnių, o taip pat neigiamai veikia mūsų Draugijos autoritetą. O jeigu SMD pirmininkas dalyvautų skirs tant stipendijas, būtų įgyvendinti tie reikalavimai, kurie numa tyti SMD įstatuose. Sekcijoje taip pat b.ivo svarstomi studentų mokslinių darbų spausdinimo, sričių, respublikų ir Sąjunginės SMD tarybos kaip metodologinio-koordinacinio centro sudarymo klausimai. Be abejo, ateityje, mokslinis-tiriamasis darbas vis labiau ir la biau artės prie mokymo proceso, kas iš pagrindų pakeis SMD struktūrą, padidins jos jėgas tiek kiekybiškai, tiek ir kokybiš kai. J. ALEKSANDRAVIČIUS, SMD tarybos pirmininkas DBCDlCDBC2>BCD«C2>BCDlCDBCDBCDlCD«CDBCr3BCDBCOBCZ
TRUMPAI V Medicinos faku'tete įvyko išplėstinis fakulteto SMD posėdis. Jame dalyvavo būrelių pirminin kai, vadovai, < antrinės SMD ta rybos atstovai, studentai, kurie savo darbus skaitė kitų aukštųjų mokyklų konfe< en’.iiose. Šiais metais į Są’unqos kštąsias mokyk'as buvo išvydę 38 studentai, perskaityta 20 pranešimų, pasi dalinta įspūdžiais, patyrimu. Mū« sų studentai maloniai buvo pri-
imti Vitebske, Rygoje, Gorkyje, Simferopolyje, Kaune.
Tartu, Kijeve,
A, Gegužės 10 d. [vyko Onkologiios būrelio susirinkimas. On kologijos būrelis susikūrė tik šiais metais ir darbai dar tik pra dedami, todėl Jo nariams dar ne teko dalyvauti Sąlungos moksli nėse konferencijose. Narių šiame būrelyje — tik 4. Tačiau mano me, kad mūsų būrelis didės, nes čia atliekami darbai yra labai [domūs ir gilūs. Kviečiame visų kursų medikus [ Onkologijos būrelį.