Gegužis, 1961..
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 15 (394)
1961 m. gegužės 9 d.
Kaina 2 kap.
Taikaus darbo sargyboje
Aukštai iškelta plevena revoliucinių pergaliųir tautų solidarumo šilkas primena, Įpareigoja: neužmiršti, branginti, budėti!
vėliava.
Raudonų
vėliavų
Ukrainiety kultūros šventė Lietuvoje Gegužės 5 d. Tarybų Lietu je prasidėjo ukrainiečių kuliros dienos. Broliškos ukraiiečių tautos pasiuntiniai atežė į Vilnių ne tik gausius uzikos, dailės, literatūros ku ilius, bet taip pat brolybės draugystės šilumą, Kijevo
kaštonų šlamesį. Teatruose, koncertų salėse, klubuose, įmonėse Ukrainos meno meist rai susitinka su Lietuvos darbo žmonėmis, mūsų rašy tojais, artistais. Svečių tarpe gausus būrys rašytojų. Tai — Lenininės premijos laureatas
Gastrolės Maskvoje Neseniai iš gastrolių Mask)je grįžo Universiteto nusi ginęs dainų ir šokių ansambs. Šio ansamblio dalyvis Geminas Kazlauskas mums paįsakojo: — Maskviečiai labai šiltai įtiko mūsų ansamblio, o taip it ir „Kauno audinių“ fabrii akademinio choro pasirodyus. Pirmąjį koncertą surenime P. Lumumbos vardo lutų draugystės Universitete, aug aplodismentų susilaukė etuvių liaudies šokiai ir dal is. Jų klausėsi Afrikos, Lonų Amerikos, Kinijos, Irano, fganistano ir kitų pasaulio lių pasiuntiniai, besimokan ti Maskvoje. Karštai plojo itynų Amerikos studentai, ii mes atlikome liaudies reiliucijal skirtą kubiečių dal-
ną. Daug adresų, šiltų žodžių ir draugiškų šypsnių iš šito Uni versiteto atsivežėme į Vilnių. Pabuvojome Maskvos valsty biniame Lomonosovo v. Uni versitete Lenino kalnuose, koncertavome Kremliaus teat re, kur ansamblio pasirody mas buvo aukštai įvertintas. Laisvu nuo repeticijų ir kon certų metu aplankėme Lenino ir Stalino mauzoliejų. Ginklų palatą, susipažinome su Krem liumi. Mums nepaprastai pati ko Maskva, jos plačios ir šviesios gatvės, parkai, o svarbiausia nuoširdūs ir ma lonūs maskviečiai. Ilgai prisi minsiu šias kelias dienas ir draugystės koncertus šalies širdyje — Maskvoje.
rašytojas M. Stelmachas, Uk rainos TSR Tarybinių rašyto jų sąjungos valdybos pirminin ko pavaduotojas J. Zbanackis, poetas D. Pavlyčko ir kiti. Be rašytojų dalyvauja didelė gru pė Tarybų Ukrainos artistų. Jų tarpe TSRS liaudies artis tas D. Gnatiukas, Ukrainos TSR nusipelnęs artistas A. Kikotis, respublikos liaudies artistai E. Eršova ir E. Belovas, žymūs estrados artistai Stepselis ir Tarapunka — Uk rainos TSR liaudies artistai J. Timošenko ir E. Berezinas. Nepaprastai šiltai Lietuvos darbo žmonės sutinka Ukrai nos TSR Valstybinį nusipelnusį šokių ansamblį, Ukrai nos TSR valstybinį liaudies chorą. Respublikos kino teat ruose demonstruojami ukrai niečių filmai.
^fEGUZES 9-ji — Per^Jfgalės šventė. Si istori nė diena apvainikuota nemirtingų tarybinės liaudies žygdarbių šlove. Di džiajame Tėvynės kare tary binėms tautoms teko išlaikyti sunkiausius išmėginimus — sutriuškinti hitlerinę Vokieti ją, apginti Spalio revoliucijos laimėjimus, išgelbėti žmoniją ir civilizaciją nuo pražūties. Pergalė prieš fašizmą įrodė tarybinės visuomeninės san tvarkos gyvybingumą, jos eko nomikos pranašumą, darbinin kų ir valstiečių sąjungos neiš ardomumą. Kovoje su fašis tais dar labiau užsigrūdino ir sustiprėjo Tarybų Sąjungos tautų draugystė, kuri pasireiš kė ir Didžiojo Tėvynės karo frontuose, partizaninėje kovo je, užnugaryje. Tarybinių tau tų pergalė Didžiajame Tėvy nės kare dar kartą patvirtino V. I. Lenino žodžius: „Niekad nebus negalėta toji tauta, kurioje darbininkų ir vals tiečių dauguma sužinojo, pa juto ir pamatė, kad jie gina reikalą, kurio pergalė jiems ir jų vaikams užtikrins gali mumą naudotis visomis kultū ros gėrybėmis, visais žmo gaus darbo kūriniais“. Gilus tarybinės liaudies pa sitikėjimas Komunistų parti ja ir vyriausybe buvo didžiau sias pergalės prieš nuožmų priešą šaltinis. Tarybų Sąjungos pergalė pakeitė tarptautinę padėti. Susikūrė galinga socializmo stovykla, kuri suformavo tau tų tarpe naujo tipo santykius, paremtus brolybės ir savitar pio pagalbos principais. Tėvynės ginti stojo visi tarybinai žmonės, susibūrę apie rusų tautą, kuriai teko sun kiausia karo našta. Kova už tarybinės tėvynės laisvę jun gė į vieną šeimą visus tarybi nius karius. Tarybinė Armi ja savo pergalingais žygiais nešė išvaduotosioms tautoms laisvės, humanizmo, taikos ir pažangos idėjas. Tarybinė Ar mija savo kovų vėliavą per galingai nunešė nuo Stalin grado ir Maskvos ligi anapus Berlyno. Šiuo žygiu Tarybinė Armija išgarsino savo Tėvynę nuostabiu patriotizmu, atsi
davimu liaudžiai ir komunistų partijai. Tėvynės kare už pa rodytą narsumą ir didvyris Kurną Tarybų Sąjungos ordi nais ir medaliais apdovanota daugiau kaip 7 milijonai ta rybinių karių, jūrininkų, kari ninkų, generolų ir admirolų. Beveik 11 tūkstančių tarybi nių karių suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas. Tarybinė Armija užsigrūdinu si kautynių ugnyje, pasirodė kaip pirmarūšė mūsų laikų armija, turinti didžias moralines-kovines ypatybes. Didžia jame Tėvynės kare Tarybinė Armija pasireiškė kaip prieša kinio karinio mokslo nešėja. Tarybinės Armijos eilėse kovėsi įvairių tautybių kariai, juos jungė tautų brolybė ir draugystė. Apie nuostabius draugystės pavyzdžius pasako ja kiekvienas žygis, kiekvie nas mūšis. Rusų kariai, auko dami tai, ką žmogus turi brangiausio — gyvybę, gynė Baltarusijos, Ukrainos, Lietu vos ir kitų tautų laisvę. Ta rybų Lietuvos darbo žmonės su pagarba ir meile minės ar mijos generolo I. Černiachovs kio, F. Lysenkos, N. Timoflejevo, V. Chilenkovo ir kt. vardus. Būdami toli nuo Lietuvos. Oriolo žemėje, lietuviškojo junginio kariai kovėsi už Lietuvos laisvę, už socialisti nę Tėvynę. Jie nuėjo sunkų karo kelią nuo Volgos iki Baltijos jūros. Tarybiniai ka riai ir partizanai naikino priešą kiekviename žingsnyje. Neužmirštami vardai karių V. Jacenevičiaus, S. Selnausko, J. Daunio ir kt., partiza nų: I. Meskupo-Adomo, M. Melnikaitės, J. Vito, J. Aleksonio, A. Čeponio ir kt. Did vyriškos kovos ir gyvybės kai na yra pirktas šiandien kuria mas naujas gyvenimas. Iškovojusi didžią pergalę, tarybinė liaudis stojo į taikios statybos kelią. Nuo to laiko praėjo šešiolika metų. Perga lės dieną Tarybinė šalis su tinka dirbdama taikų darbą. Kiekviename žingsnyje kelyje į komunizmą tarybinė liau dis pasiekia nuostabius laimė jimus politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo srityse.
Tarybinė vyriausybė nuo sekliai ir kantriai kovoja už talkos išsaugojimą, už taikų sambūvį tarp tautų, už gink' lavimosl varžybų nutraukimą. Tarybų Sąjunga kovoja už taiką ne todėl, kad ji silpna, o todėl, kad ji stipri, kad ji vadovaujasi komunizmo ir tautų draugystės idėjomis, le nine užsienio politika. Taika---- tai kūryba, gyve nimas, laimė. Karai — tai ne laimės, mirtis, ašaros, tai griovimas ir gėrybių naikini mas. Todėl komunistai buvo ir bus prieš neteisingus, gro bikiškus karus. O dabar, ka ras tautoms kainuotų perdaug brangiai. Užtat būtina, kad žmonija neleistų kilti naiki namajam karui. Taika ir ko munizmo pergalė socialistinė se šalyse atves galų gale žmoniją į pasauline komuniz mo pergalę. Taika padeda pažangai, talka tarnauja komunizmui, priartina komunizmo rytdie ną. Ir tiktai būtinumo ver čiama Tarybų šalis imasi ginklo, kad apsaugotų Spa lio Socialistinės revoliucijos iškovojimus, kad išsaugotų so cializmo laimėjimus. TSRS turi pačias galingiausias gink luotąsias pajėgas pasauly, turi sukūrusi pačią tobuliau sią techniką, kad apsigintų nuo galimos agresijos. Bet mūsų tėvynė daugiausia už bet kurią kitą šalį stengiasi pasiekti visiško nusiginklavi mo ir visuotinės taikos. Nes tokia politika atitinka visos žmonijos valią, tokia politika yra visuotinai būtina ir dės ninga. Ir ji, be abejo, nuga lės. Imperializmas negali už pulti socializmo pasaulį, kad privengia atsakomojo smūgio, kad nujaučia neišvengiamą savo krachą kare. Bet impe rialistai vis dar nesutinka nu siginkluoti. Vadinasi, ir to liau yra būtina budėti, kad agresoriai nesutrikdytų visuo tinę taiką ir sykiu kovoti, kad bendromis visos žmonijos pastangomis būtų užkastas paskutinis tamachaukas, šį sykį — branduolinis. Šlovė Tarybinei Armijai, budriai saugojančiai komuniz mo kūrėjų taikų darbą!
Gegužis, 1961...“
Sienlaikraštis ir sesija Teisės mokslų fakultetas išido sienlaikraščio „Tarybinis isinlnkas“ šeštąjį numerį, alp jame nušviečiama jau asldėjusi sesija? Sienlaikrašje patalpinta trečio kurso udentės E. Vitkutės žinutė >ie tai. kad fakulteto trečio Jrso studentai gerai laiko kaminus, tačiau trejetų, >rs nedaug, bet yra. Slen’kraštis neturėtų pasitenkinti 1 jetais. Tai ir viskas apie siją. Kyla klausimas, ar „Tarynis teisininkas“, kartu ir kai Tie kiti fakultetų sienlaik
raščiai, teisingai daro šven čių ir jubiliejų progomis, ra šydami tik apie šias datas. Atrodo užmirštama, kad sien laikraštis kabos ne dieną kitą, bet savaitę, o gal ir daugiau. Skambūs žodžiai ir panegiri kos pasens. Tokį sienlaikraštį neįdomu skaityti ir, pagaliau, jo medžiaga nekovinga. „Ta rybinis teisininkas“ užmiršo pagrindinį savo tikslą —kovo ti už pažangumą, akademinę drausmę, rašyti apie pirmūnus, tempti į dienos šviesą apsilei dėlius. A. Aukštaitis
I
...TSRS piliečiams įstatymu garantuojama: gatvės eitynių ir demonstracijų laisvė...
žodžio, spaudos, susirinkimų ir mitingų laisvė (Iš TSRS Konstitucijos)