Visų šalių proletarai, vienykitės!
u uam/Binis suuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. balandžio 23 d Nr. 15 (957)
SĄŽININGAI IR GERAI ATLIKTI TAD PATIKĖTĄ
DARBĄ, TURĖTI AKTYVIĄ POZICIJĄ
GYVENIME, KOVOTI
UŽ KOMUNIZMO REIKALĄ — TOKS
PARTIJOS PRIESAKAS
MUMS.
R. JAUGOS nuotraukose matome universiteto pirmūnų vakaro kelis momentus. De šinėje — prorektorius B. Sudavičius įteikia III k. li tuanistui J. Pabrėžai ženkle lį „Už puikų mokymąsi". Juo, o taip pat dovanėlėmis buvo apdovanoti visi vakaro da lyviai — mokslo pirmūnai.
Praėjusį penktadienį geriausiems universiteto stu dentams nereikėjo svarstyti, kur praleisti laisvalaikį: ka vinėje vyko pirmūnų vaka ras. Į jį buvo pakviesti moks lo pirmūnai, vardiniai stipen dininkai, patys geriausi vi suomenininkai, patys ak tyviausi SMD nariai, patys. . . Kiekvienam vakaro dalyviui drąsiai tiktų visi aukščiau iš vardinti „komplimentai". Vakarą pradėjo universiteto komjaunimo komiteto narys K. Kirša. Jis pasveikino su sirinkusius „pirmūnų dienų" proga. Kovo—balandžio mė nesiais jos vyko kiekviena me fakultete. Pagerbti ge riausieji, kurių universitete
po šios sesijos 920 — dau giau kaip 12 proc. visų die ninio skyriaus studentų. Va karas kavinėje apvainikavo „pirmūnų dienas". Pasikalbėti buvo apie ką. Kaip suderinti visuomeninę veiklą su mokslu? Ar padeda studijoms darbas SMD? Kiek laiko skirti mokslui? — tai tik keli iš daugelio aptartų klausimų. Atrodytų, pirmūno neturėtų jaudinti panašios problemos: jis juk visur su spėja. Bet jau taip išeina, kad pats visur suspėdamas, ir kitam nori padėti. Neuž tenka vien gerai mokytis, turi visur būti pirmūnu. Tą pabrėžė ir vakare kalbėjęs prorektorius B. Sudavičius.
VAIKINAI IR MERGINOS! UOLIAI ĮSISAVINKITE MARKSIZMO-LENI NIZMO MOKYMĄ, MOKSLO, TECH NIKOS IR KULTŪROS LAIMĖJI MUS! GAUSINKITE ŠLOVINGAS TARYBINĖS LIAUDIES REVOLIU CINES, KOVŲ IR DARBO TRADI CIJAS! ŽENKITE PIRMOSIOSE KOVOTOJŲ UŽ SĖKMINGĄ TSKP XXV SUVAŽIAVIMO NUTARIMŲ ĮVYKDYMĄ GRETOSE! Iš TSKP CK Sūkių Gegužės Pirmajai
Per šį penkmetį universitetas numato parengti 11,6 tūkst. jaunųjų specialistų, aktyvių organizatorių, puikių savo dalyko žinovų. Tokiu netapsi, jei nelankysi paskaitų, blogai mokysies. Jau dėsninga, kad už nepažangumą išbraukiami tik nedrausmingi studentai. Pirmūnams verta susimąstyti apie savo įtaką kolegoms, pagalbą ir uždegantį pavyz dį. Į ką lygiuotis visiems, jei ne į pirmūnus? Kaipgi tampama pirmūnu? Vieni to pasiekia gabumų dėka, kiti — grynu darbu. Tačiau ir tiems, ir antriems reikia mokėti derinti darbą ir poilsį. Su tuo sutiko visi diskusijų dalyviai. Penketų
paslaptis gana paprasta: „Dirbu ir tiek“. Svarbiausia čia, matyt, atsakomybės, pa reigos jausmas. Ne kiekvie nas jį turi, .ne kiekvienam užtenka valios sistemingai mokytis. Pasisuko kalba it apie tvarkaraščius. Pirmūnai pa stebėjo, kad čia kai kuriuo se fakultetuose esama ne tvarkos: tvarkaraščiai sudari nėjami atsižvelgiant ne į stu dentų pageidavimus, o kad būtų patogūs tik dėstytojams. Todėl ir atsiranda įvairių Jangų", netolygiai išdėstomi užsiėmimai per savaitę. Vakaro dalyviai teisingai pastebėjo, kad daugiau dė mesio reiktų skirti pirmakur
siams: padėti jiems orientuo tis studijose, nuteikti rimtam darbui. Pirmūnai, prisimin dami savo pirmuosius žings nius aukštojoje mokykloje, pajuto tas adaptacijos spra gas. Jie taip pat pastebėjo, kad susitikimuose su viduri nių mokyklų moksleiviais, ne visada mūsų aktyvistai, dės tytojai teisingai orient’iiia busimuosius studentus, dau giau kalba apie pramogas, nutyli studijų sunkumus, ku riuos nugalėti abiturientai turi būti pasiruošę. Įvairiai ir daug diskutuo ta. Medikai A. Serapinas ir P. Alchovka, teisininkas K. Virketis, filologas J. Pabrėža, G. Kalčinskas iš Finansų ir
Mokytis reikia mokėti Filologijos fakulteto vokie čių kalbos ir literatūros spec. IV k. studentas Saulius La pinskas — vienintelis Lenino stipendininkas Iš germanistų. Sis garbingas vardas jam suteiktas ne veltui: Saulius — vokiečių kalbos specialy bės vyr. seniūnas, įvairių konkursų nugalėtojas ir pri zininkas, jo įskaitų knygutė je — vien penketai. Mūsų laikraštis siūlo interviu su S. Lapinsku. Studentai dažnai skun džiasi, kad jiems labai trūks ta laiko, jog dėl daugybės darbo jie neretai turi atsi sakyti kokio nors malonumo, dirbti laisvalaikio sąskaita. Ką Jūs galite apie tai pasa kyti? — Nemanau, kad ši prob lema labai jau didelė. Aiš ku, nenoriu tuo pasakyti, kad turiu nemažai laisvo laiko. Atvirkščiai, aš nuolatos esu ceitnote, bet tai net priverčia
labiau susikaupti, teisingiau įvertinti laiko svarbą. Aš galvoju, kad teisingai supla navus savo darbo dieną, ga lima nuveikti labai daug. Kas link laiko stokos, tai galiu pasakyti, te paroje būtų net 48 valandos, vis vien to bū. tų maža, norint nuveikti vi sus norimus darbus. Gal galėtumėte papasako ti, kaip Jūs mokotės, gal tu rite kokį „gero mokymosi" receptą? Gerai studijuoti nėra jau taip sunku, kaip kad dauge lis mano. Aiškaus „recepto" neturiu. Paprasčiausiai, mo kytis irgi reikia mokėti. Aš nebandau visko „iškalti", kas priimta studentų, o stengiuo si suprasti reikalo esmę, su rasti visur loginį ryšį, jį įsi dėmėti. Kadangi mano regi moji atmintis geriau išsivys čiusi, svarbesnes vietas pasi. žymiu įvairiais sutartiniais ženklais, pabraukiu skirtingo-
Ne kiekvienam žvejui mėgėjui pasiseka ištraukti ūsorių Ąiž ūso — tuo pasigirti gali IV k. biologas V. Knyva. Žvejyba Vytautui ne vien hobi. Kiekvieną vasarą jis atlikinėja praktiką prie Baltųjų Lakajų, kur renka medžia gą savo diplominiam darbui. Vytautas — fakulteto stu dentų mokslinės draugijos narys, vadovauja gamtos ap saugos būreliui. Neseniai jie svarstė labai aktualius ir opius klausimus dėl retųjų paukščių, žvėrių, augalų sau gojimo. — Nors ir mėgstu gaudyti upėtakius (jie, beje, ir ska niausi), tačiau stengiamės padidinti vertingųjų žuvų kie ki — i mažus upeliukus leidžiame mailių, — pasakoja Vytautas (žiūr. nuotrauką kai rėje). Ne vien Merkio ir Žeimenos upės jam pažįstamos. Ke lionių po Pavolgj metu teko paragauti ir Ufos žuvienės.
mis spalvomis. Todėl, kai perverčiu konspektus kelis kartus, jau gan neblogai bū nu įsisavinęs medžiagą. Prieš egzaminą pakartoju beveik išmoktą dalyką. Neatidengsiu paslapties, sakydamas, kad didžiai nau dingas knygų, laikraščių, žur nalų skaitymas. Nemažą dalį žinių aš gaunu kaip tik šiuo būdu, tuo suderindamas ma lonumą su nauda. Kiek žinau, nemažai laiko praleidžiate susirinkimuose, konferencijose Ir pan. Ar tai netrukdo mokymuisi? Anaiptol. Veikla SMD duo da didžiulę naudą, o grynai kanceliarinio pobūdžio dar bą tenka dirbti retai. Beje, būna dienų, kai darbo per akis, rodos, niekaip nesuspėsi, viską įvykdyti, tačiau kažkaip spėju. Nors ir ne visada. Jūs atliekate praktiką Vil niaus 16-oje vidurinėje mo kykloje. Gal galite pasidalinti
apskaitos fakulteto, daugelis kitų vienaip ar kitaip kalbė jo apie pirmūno pareigą ne tik gerai mokytis, bet padėti ir kitiems to pasiekti. Vakare taip pat kalbėjo Matematikos ir mechanikos fakulteto prodekanas P. Vait kus, studentų profkomiteto pirmininkas A. Kairys, kom jaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas, sekretoriaus pa vaduotoja Z. Besasparytė, SMD tarybos pirmininkas dėst. D. Kaunas. Platus problemų ratas. Net gi Istorijos fakulteto SEMT'o pasirodymas tik trumpam nutraukė ginčus. Pirmūnai žymėjo gaires savo būsimai veiklai. L. KLlSAUSKAS Įspūdžiais iš pirmųjų savaran kiškų žingsnių pedagogikoje? Mokykloje per trumpą lai ką įgavau daug gyvenimiškos išminties, kadangi čia galima praktiškai patikrinti žinias, gautas universitete. Kas, sė dint auditorijoje, atrodo vie naip, visai kitoje šviesoje nušvinta klasėje. Pasirodo, žinoma toli gražu ne taip daug, kaip norėtum — labai dažnai tenka suabejoti, ro dos, jau gerai žinomais da lykais,. tenka pasklaidyti žo dynus, gramatikas. Be abejo, praktika duoda didžiulę nau dą, darbas su vaikais man patinka. •Jau pasiilgau ir universite to, kadangi čia ne taip stip riai jaučiama kasdienybė, monotoniškumas. Ypač uni versitetas tampa mielas, pa galvojus, jog mokytis jame beliko vos kelios dešimtys dienų: paskutinius savo mokslo metus praleisiu VDR, Greifsvaldo universitete.
J. LOIBA
Ką matė, ką regėjo savo skvarbia akimi, kasdien fik suoja nuotraukose. Pernai universitete net asmeninę foto parodėlę surengė. Vytautas gerai mokosi. To pasiekti padeda nuolatinis ruošimasis seminarams, domėjimasis papildoma literatūra. Kiekvieną laisvą valandėlę jis lanko teatrus, koncertus, skaito grožinę literatūrą. „Lengva dirbti su tais studentais, kurie žino, ko nori. Vienas iš jų ir yra V. Knyva. Jis nori tapti geru spe cialistu, p^ts siekia žinių. Yra labai aktyvus, veiklus, drau giškas. Bendrauja su žemesnių kursų studentais, jiems padeda. Būtų labai gražu, kad tokių studentų turėtume kuo daugiau", — sako prodekanė doc. I. Šarkinienė. R. AMSlEJŪTE