Visų šalių proletarai, vienykitės!
sucinencas
1974 m. balandžio 19 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
TEGYVUOJA LENINO KOMJAUNIMAS — IŠTIKIMAS
KOMUNISTŲ PARTIJOS PAGALBININKAS IR REZERVAS, PRIEŠAKINIS JAUNŲJŲ KOMUNIZMO
STATYTOJŲ BŪRYS! Iš TSKP CK Sūkių 1974 m. Gegužės Pirmajai
LLKJS UNIVERSITETO KOMITETE
Komumstine Jaunimo Sąjunga
turi būti
smogiamoji grupė,
Ateinančią savaitę, balan džio 23 d., prasideda Lenino komjaunimo XVII suvažiavi mas. Jame dalyvaus ir mūsų kolegė, Istorijos fakulteto trečiakursė Nijolė Petkevi čiūtė. Pakiliai šį reikšmingą įvykį pasitinka Universiteto komjaunimo organizacija, di dėja jos eilės. Balandžio 11 d. įvykusia-
komjaunimo komiteto posėdyje į VLKJS narius priimti net devyni studentai: gamtininkai V. Juzolėnas, J. Siškevičiūtė, A. Tvarkūnaitė (I k.), A. Konsė ir Ž. Jekelytė (II k.), matematikės J. Apyvalaitė, L. Misiūnaitė (III k.), V. Račkauskienė (IV k.), teisininkas S. Gurevičius (iIII k.). Į TSKP narius rekomenduotas FF IV k. studentas, komjaunimo biuro sekretorius Z. Vaigauskas, kandida tais į TSKP narius — A. Paulauskas (IF V k.), P. Ci bulskas (MF V k.), A. Sera pinas (MF III k.).
Komiteto posėdyje nagri nėti šie klausimai: „Apie studentų statybininkų būrio štabo darbą paruošiamuoju laikotarpiu", „Apie pirminių komjaunimo organizacijų dar bo planus, jų kryptingumą ir konkretumą Medicinos fa kultete", „Apie internacio nalinį, karinį — patriotinį darbą Chemijos fakulteto pirminėse komjaunimo orga nizacijose". Priimti atitinka mi nutarimai. Komjaunimo komitetas pa tvirtino studentų statybinin kų būrio socialistinius įsipa reigojimus.
kuri bet kuriame
darbe teikia savo pagalbą, rodo savo
iniciatyvą, pirmoji pradeda. V. LENINAS
Z. BLIZNIKUI TSRS Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo 1974 m. balandžio 9 d. Įsaku dėl studentų — aktyvių studen tiškų būrių narių apdovano jimo TSRS ordinais ir meda-
ŠVYTURIU SVIESTI NELENGVA Iki šventės liko tik keletas valandų. Mažo kambarėlio šalia dekanato durys netai muzispėja užsidaryti: kantai renkasi, tai kostiumus ar plakatus atneša.. . Nijolei darbo — tik spėk suktis. Tą pataisyk, tam patark. .. O laikas irgi skuba. Dar pusva landis ir nuskambės „Salve medium!“ Istorijos fakultetui ir jai, trečiakursei psicholo gei. Tiesa, N. Petkevičiūtė specializuojasi filosofijoje. Visą pusmetį rimtai svarstė r rinkosi, kol netikėtai net pačiai sau atsisakė ilgametės svajonės — studijuoti anglų kalbą. — Pagalvojau, kad studi juojant užsienio kalbą reikia labai daug mokytis atminti nai. Aš gi labiau linkusi mąstyti, stengtis suvokti da lyko esmę, daryti išvadas. .. Mokykloje labiausiai mėgau visuomenės mokslą ir dabar mėgstu mažiausiai akademiš kas disciplinas, keliančias daugiausia problemų: pažini mo teoriją, bendrąją psichol°gijĄ. politinę ekonomiją. raigi, filosofiją pasirinkau neatsitiktinai. Kodėl ne pa-
čią psichologiją? Tada apie ją turėjau dar labai miglotą klaidingą supratiir, aišku, i.................... mą. Tačiau pasirinkimo vis tiek nekeisčiau. Ir ne vien dėl to, kad jie bus pirmieji diplomuoti filosofaii Universitete, ne vien dėl to, kad čia įdomiausia jai pačiai... Nijolė nori būti dėstytoja. Labai gera dėsty toja, o tai reiškia: dėstyti taip, kad jaustumeisi kažką davusi žmonėms — jie tave suprastų, jiems tai būtų įdo mu, uždegtų, verstų susimąs tyti. . . Ant stalo — pluoštas laiš kų. Algis ką tik atnešė: — Pašoktum, Nijole, bet žiūriu, kad ir taip prisišokinėji. O jinai nė atsakyt nespėjo — tiesiai į šventės sūkurį pasinėrė. Sakytum, viskas eina kaip iš pypkės: ir Bonifacas meistriškai kamščius svaido, ir Mediumas gudragalviauja, ir žiūrovai links mi, tačiau jai, fakulteto Kul tūros klubo pirmininkei, at rodo, kad kažko dar trūks ta. . . Klubas turėtų tapti fakul-
teto kultūrinio gyvenimo ži diniu, autoritetingu studentų laisvalaikio organizatoriumi, neapsieinama, be kurio Reikia, kad į jį ateitų žmonės, kurie sugeba ir nori dirbti. O kol kas.. . Štai daugelis studentų už gegužines. Į užmiestį išvažiuoti, žinoma, sunkiau, bet kodėl nepasinaudojus kad ir Skar gos kiemu? Juk studentiškos draugystės, kolektyviškumo jausmą ugdyti puikiausiai padėtų ne vien tik darbo ir poilsio stovyklos, bet ir sveiki studentiški pasilinks minimai. 22-oje vidurinėje mokykloję, kur buvo komjaunimo sekretore, viskas atrodė paprasčiau, Vakarai, išvykos šimtai pasiūlymų. Studentai žinoma, labiau užimti, ta čiau. . . Reikės pasikalbėti su kitų šalies aukštųjų mokyk lų atstovais, juk susitiks Maskvoje. Tada gal jau bus drąsiau, laisviau jausis.. . O dabar viskas taip neti kėta: VLKJS XVII suvažiavi mo delegatė, šimtai laiškų... Respublikos studentų atsto vė visos šalies komjaunuolių
suvažiavime — garbingas ir daug įpareigojantis vardas. Anksčiau atrodė, kad sude rinti mokslą ir visuomeninę veiklą labai paprasta: yra pertraukos, laisvos popie tės. . . O dabar, nors kažin ką begalvotum — neramu, kai diena iš dienos atidėlio ji kursinį, kuriam buvai nu tarusi skirti balandį ir ge gužę. Vienas mėnuo štai ir baigia prabėgti — 19 dieną, penktadienį, „Lietuva" jau riedės šalies sostinės link. O ten dešimt turiningų, kupi nų įspūdžių ir. .. darbo die nų. Pati Nijolė irgi rengia si dalyvauti diskusijoje. Kal bės apie tai, kas labiausiai rūpi jai, filosofijos speciali zacijos studentei: apie stu dentų marksistinės pasaulė žiūros formavimą. Labai pravers išgirsti kitų nuomo nių, patarimų... — Bet tokie netikėtumai, prisipažinsiu, šiek tiek su trikdo. Dabar visą laiką gy venu laukimo būsena, tarsi pravažiuojantis keleivis pe rone. Taip norisi kuo grei čiau viską pamatyti. . . Labai nenorėčiau išvažiuoti iš
MEDALIS
liais už aktyvų dalyvavimą, vykdant devintojo penkme čio trečiųjų lemiamųjų metų liaudies ūkio planus, labai gerą mokymąsi ir didelį vi suomeninį darbą apdovano tas:
MEDALIU „UŽ PASIŽYMĖJIMĄ DARBE“
Maskvos, nea p 1 a n k i u s i Žvaigždžių miestelio. O ir grįžus jau nebebus viskas taip, kaip įprasta, kaip anksčiau. Pažįstami ir nepažįstami, kolegos ir žur nalistai, ko gero, prašys pa pasakoti apie suvažiavimą ir apie ateities planus. — Artimiausius galiu pa sakyti ir dabar: nors nelabai linksma, bet teks atsisakyti puikios iškylos valtimis ir Gegužės Pirmosios šventes paaukoti kursiniam darbui.
Nors ir kaip būtum užsi ėmęs, koks aktyvus visuo menininkas bebūtum, treje tai — išankstinė busimojo specialisto degradacija. Žinoma, nelengva daug ko atsisakyti vardan pareigos, nuolat stengtis pažvelgti to liau, gyventi visų rūpesčiais ir dažnai dėl jų paaukoti sa vuosius. Bet juk yra tokių žmonių, kurie šviečia švytu riu, nors ir kaip sunku be būtų. ..
BLIZNIKAS Zenonas — Universiteto Chemijos fakul teto studentas.
G. kadžyte