VISU SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
Siame i
numeryje
suuoencas
UNIVERSITETAS:
DARBAI
1983 m. balandžio 29 d., penktadienis
Yra datų, kurios aukso raidėmis įrašytos į Tėvynės, viso pasaulio istoriją. Tokia ir 1945 metų gegužės 9-oji, tarybinės I liaudies pergalės Didžia nio komjaunimo ir jauni jame Tėvynės kare diena. mo žygio Komunistų par Iškilmingai pažymėdami tijos ir tarybinės liaudies I ją, mes lenkiame galvą revoliucinėmis, kovų ir I tarybiniam kariui — išva darbo šlovės vietomis orduotojui, atiduodame pa- ganizatoriai. I garbą didvyriams — gySvečiai susipažino su I viešiems ir kritusiems miesto istorinėmis ir aržūtbūtinėse grumtynėse chitektūrinėmis įžymybė už Tėvynės laisvę ir ne mis, lankėsi Lietuvos TSR priklausomybę. revoliucijos muziejuje. Gražia tradicija tapo ELTA Pergalės dienos išvakarė XXX se šalyje rengiama sąjun Balandžio 23-ąją Vilginė Atminimo sargyba. niuje buvo iškilmingai Pirmąkart, 1979 metais, pradėta sąjunginė Atmi jos ugnis buvo įžiebta nimo sargyba, skirta pa Naro Fominsko mieste gerbti kovų ir darbo di Pamaskvėje, vėlesniais dvyrių atminimą, Istorimetais jos atidarymas vy jos fakulteto SSB „Žiliko mieste didvyryje Vol nai-83" nariai tą dieną šefuojamo gograde, Taline, Rygoje. rinkosi prie žuvusių Šiemet sąjunginė Atmini keturių lakūnų, mo sargyba prasidėjo Ta vaduojant iš hitlerinių rybų Lietuvos sostinėje okupantų Vilnių, kapo, Vilniuje. Juodo granito obeliską Balandžio 22 d. Vilnius papuošė gėlių žiedai, Išnu. sutiko sąjunginės Atmini kilmingoje tyloje mo sargybos dalyvius. Į skambėjo tvirtas studentų iškilmes atvyko visų są pažadas garbingai tęsti junginių respublikų, mie šlovingas mūsų liaudies stų didvyrių, Rusijos Fe kovos ir darbų tradicijas, deracijos sričių delegaci būti vertais tų, kurie žu jos, žymūs karvedžiai, vo už mūsų laimę... O „Žilinai-83" kovoto karo ir darbo veteranai, VLKJS CK vadovaujan jų ketinimai iš tiesų netys darbuotojai, sąjungi-maži. Būrys su priiman-
Atminimo sargyba čia organizacija pasirašė darbo sutartį 55 tūkst. rublių sumai, tai net 10 tūkst. rublių daugiau, ne gu buvo numatęs Univer siteto SSB parengiamasis štabas. Tęsdami vieno seniau šių ir geriausių Universi teto SSB tradicijas, žiliniečiai ir šiais metais sieks viršyti numatytas užduotis, visus darbus atlikti taip, kad po to digalėtume džiuodamiesi mūsų pasakyti: „Štai darbo rezultatai". Glntaras
JEGELEVlClUS, SSB „Žilinai-83" komisaras XXX Jau 37 metai, kai tary binė liaudis, nugalėjusi vokiškąjį fašizmą, pado vanojo tautoms laisvę. Pergalės dienai skirta Są junginė Atminimo sargy ba. Šią dieną į Vilnių at vyko įžymūs karvedžiai, karo veteranai, darbo di dvyriai, partiniai, tarybi niai, komjaunimo dar buotojai, broliškų respub likų delegacijos, svečiai iš miestų - didvyrių...
žodžiu, visą praktinę, dės tytojui būtiną, pedagoginę medžiagą. Studentų pedago ginės praktikos vadovas — pedagogikos katedros suda ryti metodiniai nurodymai. Busimieji dėstytojai, visa
AB BŪSI GERAS DĖSTYTOJAS? Šeši Universiteto fakul tetai ruošia vienuolikos spe cialybių busimuosius dėsty tojus: kalbų, istorijos, ma tematikos, fizikos, gamtos ir kt. Taigi dėstytojus, o ne mokytojus. Koks gi skir tumas? Na, pirmiausia yra for malus skirtumas. Minėtų fa kultetų absolventų diplome įrašyta, kad jo savininkui suteikiama tam tikro dalyko dėstytojo kvalifikacija. Tuo tarpu pedagoginių institutų absolventams suteikiama mo kytojo kvalifikacija. Ta čiau kvalifikacinis skirtu mas išryškėja palyginus uni versitetinio ir institutinio
mokymo kryptis, kurios ge rai žinomos ir be paaiškini mų. .. .Jeigu anksčiau būsi miems dėstytojams būdavo skaitomos tik pedagogikos, psichologijos ir metodikos paskaitos, tai dabar studen tai gali parodyti savaran kiškumą seminarų arba pra tybų metu, pedagoginėje praktikoje pionierių sto vykloje ir mokykloje. Peda gogikos katedra yra suda riusi seminarų planus ir literatūros sąrašus, o peda gogikos pratyboms — moky tojo, klasės vadovo, vyr. pionierių vadovo darbo sistemos schemas ir planus,
tai panaudoję, galės vykdy ti pedagogo pareigas. Pedagogo pareigos. .. Kai kas mano, kad svarbiausia — mokėti atsistoti prieš kla sę, paklausinėti, papasako ti ar ką nors paaiškinti. Mė gėjai čiauškėti lyriniais „pe dagoginiais" balseliais suo kia apie širdies virpesius per pamoką, dideles mokinių akis, ištroškusias mokslų, apie pedagogų artistinius talentus ir 1.1. Visa tai, kuk liai tariant, —• beletristika, trenkianti blogu skoniu. Tarybinis pedagogas — šiuolaikinės materialinės ir dvasinės kultūros pažangos dalyvis, atsakingas už au
Nr. 15(1234)
su Svečiai susitiko> Vilniaus karinės įgulos dalinių kareiviais, dalyvavo šventiniame koncerte, mitinge, skirtame dukart Tarybų Sąjungos didvyriui Ivanui Bagramianui, pabuvojo teatrali zuotame vakare „Kritusių jų atminimui būsime ištikimi”... Šventės išvakarėse są. sarjunginės Atminimo gybos garbės svečiai aplankė Vilniaus Universi tetą. Svečius: aviacijos mar šalą, Tarybų Sąjungos di dvyrį S- Rudenko, VLKJS CK sekretorių D. Ochromij, LLKJS CK pirmąjį sekretorių P. Ignotą ir kitus Universitete šiltai sutiko Rektorius J. Kubi lius, drg. V. Gobis, A. Kumža, A. Sapožnikovas. Atminimo sargybos daly viai apžiūrėjo senąją AL MA MATER, kalbėjosi su dėstytojais ir studentais. Susidomė’° šeimininkai išklausė aviacijos marša lo S. Rudenkos pasakoji mą apie kovos kelius, karo praktiką ir darbą. Šis prityrusių partinių darbuotojų susitikimas su komjaunuoliais dar kartą akivaizdžiai parodo tvir tus Lenino partijos ir komjaunimo ryšius. S. KELIOTYTEj
gančios kartos visapusišką ir harmoningą fizinj bei psichini vystymąsi. Svarbiau si jo bruožai — kasdien to bulinti savo asmenybę idė jinėmis vertybėmis, mokslu, menu ir dora, kasdien rū pintis savo auklėtinių dvasi ne branda. Ne paslaptis, kad tarp pedagogų yra silpnų specialistų, doroviškai ne patvarių, kad nemažai moks leivių pasuka klystkeliais. Vieni ir kiti mūsų visuo menei kelia susirūpinimą. Ar būsi geras dėstytojas? Mūsų Universitetas teikia puikiausias sąlygas tapti ge ru dėstytoju. Deja, patirtis rodo, kad nemažai studen tų, kurie vėliau tampa tech nikumų dėstytojais, bendro jo lavinimo mokyklų moky tojais, nepasinaudoja, kas jiems taip dosniai teikia ma. Blogai lankomos pa skaitos, seminarai, neskai tomos būtiniausios knygos, nekomplektuojamos asmeni nės pedagoginės bibliotekė lės ir t. t. Turėjau progos Kaune, Klaipėdoje ir kituose mies tuose pakalbėti su daugeliu
X
K
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ S AVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
ŽMONĖS,
DATOS,
X
SMD
Žinios
Kaina 2 kap.
Vardinės stipendijos V. LENINO STIPENDIJA
Sergejus ALENS — Hidrogeologijos ir inž. geologijos spec. IV k. Bronius AISMONTAS — Matematikos spec. IV k. Rasa BUNKUTĖ — Vokiečių k. ir lit. spec. IV k. Birutė BUKLERYTE — Psichologijos spec. V k. Danguolė DAUKŠAITE — Taikomosios matematikos spec. V k. Albertas DVIL1NSKAS — Ekonominės informacijos me chanizuoto apdorojimo organizavimo spec. IV k. Egidijus KORYS — Teisės spec. TV k, Audrius NAVICKAS — Pramonės planavimo spec. IV k. Virginija PAPINIGYTE — Istorijos spec. IV k. Rimantas PERVENECKAS — Prekybos ekonomikos spec. IV k. Rimantas RAUDONIS — Chemijos spec. IV k. Gintautas STANKEVIČIUS — Gydomosios medicinos spec. IV k. Nerija VINClONAITE — Fizikos spec. IV k. K. MARKSO STIPENDIJA
Jolanta STAIŠlONAITE — Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimo spec. V k. F. DZERŽINSKIO STIPENDIJA
Romualdas BAKUTIS — Bibliotek. V k.
ir
bibliogr. spec.
L TOLSTOJAUS STIPENDIJA
Tatiana KONDRASOVA — Rusų k. ir lit. spec. III k. V. KAPSUKO STIPENDIJA
Diana TAMAŠAUSKAITE — Pediatrijos spec. IV k. P. CVIRKOS STIPENDIJA
Ramutė SKRICKAITfi — Prancūzų k. ir lit. sipec. III k.
jaunų mokytojų, tik ką bai gusių universitetą. Klausiu, ko jiems trūksta, kad galėtų lengviau ir sėkmingiau dirb ti. Vieniems nieko netrūks ta, kiti skundžiasi tai meto dinių, tai psichologinių, tai pedagoginių, tai dalykinių žinių trūkumu, menka prak tika. Įdomu konstatuoti, kad žinių trūksta kaip tik tiems, kurie blogai lankė paskaitas, seminarus, bibliotekas, žodžiu, studijų metais mažai rūpi nosi savo moksline ir peda gogine kultūra. Kai kurie net savo dėstytojų nepažįs ta. Išvada aiški: kaip pasi klosi, taip išmiegosi, ką jau nas išmoksi, tai ir senas teberasi. Yra tik vienas būdas tapti geru dėstytoju — specialy bės, dalykų metodikos, psi chologijos ir pedagogikos kruopščios studijos, aktyvus dalyvavimas pedagoginėje praktikoje. Šį būdą panau doja daugelis mūsų studen tų, ir nenuostabu, kad jais vėliau džiaugiasi mokyklos. Pastaraisiais metais busimų jų dėstytojų ruošimas uni versitete praturtėjo nauja
forma — vis daugiau studen tų įsijungia į mokslinius metodikos, psichologinės ir teorinės pedagogikos Lietu vos mokyklos ir pedago gikos istorijos tyrimus. Jų rezultatai pateikiami stu dentų mokslinėse konferen cijose: praėjusiais metais — 19 pranešimų, šiais metais — 38. Iš metodikos ir pedago gikos rašomi diplominiai dar bai. Štai tie studentai — ty rinėtojai ypač gerai pasi rengia pedagoginiam darbui. Mes už tai, kad jų vis daugėtų. Universiteto pedagogikos katedra kviečia studentus, kurie ruošiasi būti dėsty tojais, efektyviai panaudoti tą trumpą laiką (2—3 se mestrus), kurie skiriami pa sirengti pedagoginiam dar bui, aktyviau bendrauti su metodikos, psichologijos ir pedagogikos dėstytojais, įsi jungti į tiriamąjį darbą, kad galėtume būti gerais pedago gais. Prof. L. JOVAIŠA Pedagogikos katedros vedėjas