*
KVIEČIA FIZIKOS IR MATEMATIKOS FAKULTETAS
iiiiiiiiiiiiiiHiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiniiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiniiiuiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiimiiiiiiniiiiiiiiiiiiniiuiiHiiitiiiiiiiiniiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiimuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiimm
SĖKMĖS!
Visu saliu proletarai, vienykitės! 1964 METAI GEGUŽE 7 D.
KETVIRTADIENIS NR. 15 (484)
KAINA 2 KAP. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA TO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Matematika - mokslų karalienė
Dar neretai ir šiandien moksleiviui kyla klausimas: kam reikalinga matematika, kam ją mokytis. Juk ir iš vy resniųjų kartais tenka išgirsti, kad jie taip pat mokėsi mate matikos, bet seniai ją užmir šo, nes gyvenime tų žinių pa naudoti neprisiėję. Kai kas net teigia, kad matematika esanti reikalinga tik proto gimnastikai, kaip, sakysime, rebusai arba šachmatai. Pa galiau, dar ir šiandien pla čiojoje visuomenėje gana pa plitusi nuomonė, kad matema tikos mokslas jau seniai esąs užbaigtas, kad visa, kas buvę
galima atrasti, jau seniai su rasta ir surašyta vadovėliuose bei žinynuose, ir nieko naujo sugalviti esą negalima. Belie ka ti k iškalti tas žinias. Tai gi, matematika esanti „sau sas“ mokslas, jame nesą dirvos kūrybai. Todėl ir matematikai kartais įsivaizduojami kaip „sausi“, nuobodūs žmonės, iš kalę didelį skaičių formulių bei teoremų, ir visas jų užda vinys — tik perteikti tas iš kaltas žinias mokiniams. Daž nai net išsilavinę žmonės, gūsčiodami pečiais, nustebę klau sia: argi matematikoje dar galima padaryti ką nors nau jo. Ar iš tikrųjų taip yra? Matematikos žinių, kad ir nedaug, kad ir labai paprastų, kasdien reikia kiekvienam žmogui. Jei atidžiai paanali zuotume bet kurio žmogaus kasdieninę veiklą, tai pama tytume, kad jam kasdien ten ka skaičiuoti, susidurti su pa grindiniais matais, papras čiausiomis geometrinėmis for momis. Su visu tuo mes taip apsipratę, jog ir nepastebime. Žymiai daugiau matemati kos žinių reikia įvairių masi nių profesijų darbuotojams: kvalifikuotam darbininkui' ir t. t., nekalbant jau apie ar chitekto, inžinieriaus ir kitas profesijas, kurioms matema-
Dažnai jaunuoliui, baigu siam vidurinį mokslą, mate matiškai kalbant tenka spręsti lygtį su daugeliu nežinomųjų ir, be to, dar iš daugelio sprendinių reikia pasirinkti vieną, kuris geriausiai atitik tų uždavinio sąlygas. Sis už davinys — tai specialybės ar ba profesijos pasirinkimas. Uždavinys nelengvas, todėl, kad jaunuolio laukia fabrikai ir gamyklos, įvairios įmonės ir kolūkiai. Jį kviečia ir vilioja specialios viduri nės ir aukštosios mokyklos. Ir pasirinkti išties sunku, tuo labiau, kad mūsų šalyje visos
specialybės, visos profesijos yra vienodoje pagarboje, vie nodai reikalingos, kad žmo gus vertinamas ne pagal pro fesiją ar specialybę, o pagal visuomenei naudingą darbą, pagal tai, kokį indėlį jis įne šė į bendrą komunizmo rūmą. Patarti čia ką nors, aišku, sun ku. Galima tik tiek priminti, kad reikia pasirinkti tokią specialybę ar profesiją, kuri patinka, kurioje sugebėtum duoti visuomenei kuo daugiau naudos, kurioje sugebėtum būti pilhaverčlu komunizmo statytoju, kurioje būtum žmo gumi iš didžiosios raidės.
Zita MAČIULYTE FMF Komjaunimo komiteto Sekretoriaus pavaduotojas ideologlnam darbui
NUOBODŽIAUTI? NE! NETEKS! Nepakartojami studijų me tai! Iš tikrųjų, tai patys pui kiausi metai žmogaus gyveni,me. Skaudu, kai tenka nusi vilti pasirinkta specialybe, blaškytis iš vienos aukštosios mokyklos į kitą. Todėl baigus vidurinę reikia rimtai pagal voti, įvertinti savo sugebėji mus ir polinkius. O dirbti vi sur reiks, — ar pasirinktum mediciną, ar chemiją, ar fiziką-matematiką. Dažnai be rei kalo manoma, kad matematika — tai sunkus, sausas moks las. Negalima spręsti iš vidu rinės mokyklos elementaraus kurso apie visą matematiką. Nepabūgus darbo ir išstu dijavus nors pačius pa grindus, pamatysi, kad mateSiariatika — tai nuostabus, vis-
ką aprėpiantis mokslas, ne mažiau poetiškas už bet kurį kitą. Šiuolaikinės elektroninės skaičiavimo mašinos, teorinės kibernetikos problemos — ar tai sausas ir nuobodus moks las? O visa tai galima suži noti mūsų fakultete. Draugai abiturientai, pagal vokit, ar neverta stoti į fiziką ir matematiką? Nuobodžiauti prie formulių ar teoremų ne teks. Linksmas studentiškas gyvenimas! Fizmatai niekada nesnaudžia. Sutiksi juos ir sporto aikštelėje, ir saviveik los repeticijoje, ir turistiniam žygyje.
ĮSPŪDŽIAI NEBLĖSTA
/ FIZIKOS IR MATEMATI KOS FAKULTETO SPE CIALYBES IR SPECIA. ) LIZAC1JOŠ I. FIZIKOS į SPECIALYBĖJE: 1. Radiofizlka, 2. Puslaidininkių fizika, 3. Astrofizika, 4. Teorinė fizika, 5. Optika ir spektrosko pija. II. MATEMATIKOS SPECIALYBĖJE: 1. Skaičiavimo matema tika, ( 2. Funkcijų teorija. / 3. Tikimybių teorija ir matematinė statistika, 4. Geometrija ir popologija, 5. Algebra ir skai člų teorija
Prof. dr. J. KUBILIUS, universiteto rektorius, LTSR MA akademikas
tikos žinių ypač reikia šian dien, audringo technikos pro greso laikais. Matematika yra vienas iš pagrindinių mokslų. Be jos žinių negalima mokytis kitų dalykų: fizikos, astronomijos, chemijos, technikos ir t. t. Tiesa, matematikos žinios, kurių mokoma vidurinėje mo kykloje, jau seniai mokslui ži nomos. Tas, žinoma, nereiš kia, kad matematika jau už baigtas mokslas. Ji, kaip ir kiti mokslai, nuolat vystosi, turtėja naujais dideliais atra dimais. Gamyba ir kiti moks lai bei vidinė matematikos raida kelia kasdien naujas problemas. Be jų sprendimo nebūtų įmanoma kitų mokslų bei technikos pažanga. Mate matikos reikšmė ypač išaugo dabar, kai žmonija žengia į tarplanetiniu kelionių, atomi nės energijos ir kibernetinės automatikos amžių. Matematikos pritaikymų sri tis nepaprastai išsiplėtė. Sa lia klasikinių matematikos pri taikymo sričių — fizikos, ast ronomijos, chemi jos, technikos mokslų, kur nė žingsnio nega lima žengti be matematikos, į jos pritaikymų sferą pateko
N. CEKNYTE III k. matematikos spec., Lenino vardo stipdendinlnkė
----------------------------------
Šiemet man teko' dalyvauti Odesos Me nikovo v. univer siteto SMD XX konferencijo je. Buvo labai malonu pasida linti su darbo kolegomis pa tyrimu, susipažinti su jų pa siekimais, ateities planais tuo labiau, kad tiek jų puslaidi ninkių laboratorijose, tiek mū siškėse, atliekami panašios specifikos darbai. Gal dėl to ir nebuvo taip nuostabu, kad odeslečiai gerai prisiminė prieš mane atsilankiusius draugus, minėjo juos geru žo džiu, domėjosi, kaip Jiems se kasi dabar. Bet ne vien laboratorijose mes, svečiai, pamatėme daug įdomaus. įžymūs miesto-didvyrlo kovos paminklai,, garsie ji Operos ir Baleto teatro rū-
EINA NUO 1950 M.
_________________________________________
Gal daug Jūsų ateis į fizikos ir matematikos fakultetą, įsijungs į didelį draugišką fakulteto komjaunimo būrį. Įdomiai dirba komjaunuoliai, turiningai praleidžia laisva laikį. Fakultete organizuojami įdomūs ateistiniai, klausimuatsakymų vakarai, disputai apie dailę, muziką, na, žinoma, ir apie naujausius mokslo atradimus, technikos pasiekimus. Jūs, tikriausiai, girdėjote, kad komjaunuolių iniciatyva prie universiteto atidaryta mažamečiu nusikaltėlių mokykla, kurioje dėsto vyresniųjų kursų komjaunuoliai. Gera stu dentų iniciatyva daug vaikų buvo išplėšta Iš gatvės, jie susidomėjo knygomis, muzika, sportu, turistiniais žygiais, prieš juos atsivėrė naujas, įdomus, pilnas šių dienų roman tikos, gyvenimas. Patys geriausi iš jų buvo priimti į kom jaunimą. Jie pilnai pateisina komjaunuolio vardą. Ateina vasara. Kaip ir kiekvienais metais, vėl važiuosime į darbo stovyklas. Kiekviena pamaina dirba dvi savaites, palyginti nedidelis laiko tarpas, bet per tas 14 dienų žmo nės geriau pažįsta vienas kitą, bendro darbo metu sutvir tėja draugystė, išryškėja nauji charakterio bruožai, poillnkiai. Fakulteto komjaunuoliai ne tik gerai dirba, aktyviai dalyvauja visuomeniniame darbe, saviveikloje, sportinėse sekcijose, bet ir gerai mokosi, kovoja už visos grupės pa žangumą, už tvirtas žinias matematikoje, fizikoje, mecha nikoje. Jeigu domitės tiksliaisiais mokslais, ateikite pas mus, įsijunkite į komjaunuolišką fakulteto šeimą. Mes laukiame! O dabar, sėkmės laikant brandos atestato egzaminus!
mai, TSRS jūrų sostinės pra moninės ir kurortinės statybos, o taip pat carizmo žiaurumus primenantys, Potiomkino laip tai ir odesiečių mėgstama pa sivaikščiojimu vieta — Deribasovskaja, palieka stiprų įspūdį, kurį parsiveži namo. Atroao. kad niekad nesibaigs tie geri prisiminimai.
R. BAUBINAS IV k. studentas
I
Daugelį jūsų domina fizika ir matematika. Šiandien tai, žinoma, natūralu ir supranta ma. Juk mūsų amžius dažnai vadinamas atominės energijos ir kibernetikos amžiumi, o tai iš esmės yra fizika ir matema tika. Ir taip vadinamas mūsų amžius ne todėl, kad šios problemos yra naujos — jos yra gana fcenos, ta čiau šiandien jos tapo milijonų žmonių, ne vien tik fizikų ar ba matematikų problemomis, jos tapo praktinėmis prob lemomis. Milijonai žmonių šiandien suinteresuoti at skleisti didžiulius, medžiagos gelmėse slypinčius energijos šaltinius, suinteresuoti, kad atomas tarnautų talkai ir kū rimui, o ne griovimui ir pra žūčiai, suinteresuoti, kad rake tos ir kosminiai laivai vis gi liau skverbtųsl į kosminę erd vę. Matematinės mašinos šian dien ne tik kad pakeičia mi lijonų žmonių darbą, bet ir padeda jiems protauti. Mate matiniai metodai skverbiasi į žemės ūkio, biologijos ir me dicinos mokslus, o tai sudaro prielaidas gyvųjų organizmų, tame tarpe ir žmogaus, sanda. ros ir jų funkcijų dėsningu mams susekti, jie skverbiasi į ekonomiką, kalbą ir net į lite ratūrą. ..Matematlzuojami“ ne tik mokslai, bet atskiros ga mybos, atskiros liaudies ūkio valdymo šakos ir pan. Todėl šiais mokslais ir domisi visi. Apie fizikos ir matema tikos mokslų reikšmę akad. Bergas, vienas iš žymiausių mūsų šalies elektronikos ir kibernetikos specialistų, ne seniai taip pasakė: ,,kad mūsų dienomis mokslo išsivystymo lygį vienoje ar kitoje šalyje
Nukelta
biologija, medicina, ekonomi ka ir net kalbotyra. Šiandien vyksta visų mokslų matemaittzavimas, matematika virsta visų mokslų metodu. Matema tikos pritaikymas praplečia įvairių mokslų galimybes, praturtina jų metodus. Matyt, nebeužilgo be rimtesnio mate matinio pasiruošimo negalės apsieiti beveik visų sričių spe cialistai. Matematika kartu su kitais pagrindiniais mokslais yra pašaukta nušviesti techni kai ir gamybai naujus kelius, pažinti pasaulį ir pajungti žmogaus reikalams naujas gamtos jėgas. Ekonominio planavimo reikšmė yra labai didelė kiek vienoje šalyje. Ji ypač didelė mūsų šalyje, kur liaudies ūkis vystomas pagal vieningą vals tybinį planą. Nors planuojant remiamasi objektyviais duome nimis, tačiau dėl nepaprasto sudėtingumo čia didelę reikš mę turi atskirų darbuotojų intuicija, jų subjektyvios pa žiūros, patirtis. Todėl rasti geriausią plano variantą prak tiškai neįmanoma. Pastaruoju metu matematikams pavyko rasti optimalaus planavimo metodus, panaudojant elekt ronines skaičiavimo mašinas. Praktika rodo, kad daugeliu atvejų šie metodai duoda nuo dešimčių iki šimtų procentų ekonomijos. Šiuo metu vyksta spartus matematikos metodų veržimasis į ekonomikos moks lus. Matematika ir medicina. Iš karto atrodytų, kad jie nedaug teturi bendro. Tačiau šiandien jau projektuojamos ir bando mos klinikinėje praktikoje elektroninės skaičiavimo maši nos, padedančios gydytojui nustatyti širdies ir kitų ligų diagnozę, sukurti pirmieji nėr. vų impulsais valdomi protezai. Nervų sistemos veiklos tyrimai ir matematikos pažanga atve ria galimybes kurti mintimis valdomas mašinas. Matemati kos ir kibernetikos poveikyje atsirado nauja mokslo sritis bionika, kuri gyvų organizmų veiklos principus taiko tech nikoje. Kalbotyra beveik iki pasta rojo meto buvo laikoma moks lo šaka, kurioje matematikos metodai niekada nebus pritai kyti. Tačiau ir ji neatlaikė matematikos metodų atakos. Mašininis vertimas iš viėhos kalbos į kitą pareikalavo nau jų, galingų matematikos me todų. Atsirado nauja mokslo šaka — matematinė lingvisti ka, kuri matematikos metodais nagrinėja kalbų dėsnius. Didžiulio perversmo moks le ir gamyboje perspektyvas atveria tolesnė elektroninių skaičiavimo mašinų raida ir jų paplitimas. Kibernetinės ma šinos gali pakeisti ne tik žmo gaus raumenų jėgą, bet ir mechanizuoti daugeliu atvejų žmogaus protinį darbą. Šian dien jau sukurtos ir kuriamos mašinos, kurios gali valdyti iš tisus fabrikus, vairuoti lėktu vus, laivus, lošti šachmatais, balsu skaityti knygą, užrašyti raidėmis kalbą ir t. t. Pa grindinį vaidmenį kuriant to kias mašinas vaidina matema tikos metodai. Senovėjųe matematiką va dindavo mokslų karaliene. Šiandien ji bevelk tokia ir yra savo metodų universalu mu ir pritaikymų diapazono platumu.