1934 m. Kaune universitete darbininkų ir .valstiečių vaikai sudarė tik nežymią studentų dalį, todėl ir pažangių čia bu vo, palyginti, nedaug. Bet jų veikla universiteto visuomeni niam gyvenimui turėjo nemaža reikšmės, nes ji atspindėjo en giamųjų klasių nuotaikas, troš kimus ir kovas. Gegužės Pirmąją pažangių studentų organizacijos iškil mingai minėdavo kiekvienais metais. Iš visų minėjimų mano atmintin ypač įstrigo 1934 metų Gegužės Pirmosios minė jimas, apie kurį ir noriu čia glaustai papasakoti. Komunistinių pogi-indlnių /rganizacljųiniciatyva bend-
MOKSLO KAINA I Jeigu tada, kai prieš dvide šimt metų įstojau į nelegalaus Komjaunimo eiles, man būtų lakę, jog Ir aš studijuosiu uni versitete, jokiu būdu nebūčiauĮiatlkėjęs. Todėl pirmoji diena ■loję mokslo šventovėje man buvo kaip Pergalės diena — ■ 945 m. gegužės devintoji, fctai šiandien kartu su jaunuo liais, už kuriuos esu dvigubai vyresnis, sėdžiu auditorijose, ■tudijuoju mėgstamą dalyką ir Itjaunėju širdimi. Bet aš gė lai žinau mokslo kainą, kurią ■umokėjo žmonės tūkstantmetėj; progreso kovoje prieš tamlias reakcijos Jėgas. Žinau ir lą kainą, kuria pirktas šlanlieninis musu gyvenimas, mu lų vaisingų studijų kiekviena Balanda. Tai žmogaus kančios, ■Saros ir kraujas —• deja, krau jas. Į tą kovos Jūrą ir aš buiau pasinėręs mažu lašeliu. I Pirmieji Tarybų valdžios Inetai mano gyvenime buvo tajytum pavasaris. Aš tada ga jau pastovų darbą, subrendau, jtamilau mergaitę. Ir viską jtėmė pirmoji šūvių papliūpa, lu daugeliu komjaunuolių pajmėme į rankas ginklą, pasiū lome fašistus tuo, ko jie bu to užsiprašę — švinu. Dau guvos krantais drauge su kari niu daliniu mes pasitraukėme i rytus tęsti pradėtąją kovą. I Antrą kartą patekau į tronją su lietuvišku daliniu^ žie mos speigui siaučiant. Niekajos neužmiršiu to 600 km žy lio. kai visą dešimtį dienų mes e.iome užimti fronte savo kovos b iro. Iš dešinės visą laiką ■lauksi minosvaidžiai, dunda •muolės, žaižaruoja karo gaiš inti, o mes žengiame per pusBynus, prisėdę pailsėti, užsnūsIne vėpūtėse. Vienok, iš mūsų po nebuvo dezertyrų! Visi ■ai žinojome, kad kelias i mus ir pergalę eina per ko!. Meilė gimtąjam kraštui, "šias už karo suardytą laiir šeimos židinį, tarybinių onių kančios bei ryžtas grūio mus, teikė drąsos. Susltlno su artimaisiais mylimais onėmis viltis lydėjo kovų iu. Deja, daugelio neteko iitlkti. Neradau ir aš savo rgaitės. Ir kiti kovos draul širdies krauju apraudojo 'uosius, dažnai nežinodami ‘ jų kapelio. Ne vienas iš nebesugrįžo iš kovos. Aš (Pirkau nuo mirties dviem leidimais ir priedo — atminli — gavau džiovą. Iš Jos ištraukė mane tarybinė ■edicina. štai kaip buvo užgfluyusl audra mus, viduri niosios kartos lietuvius ir mes, ■ pasidžiaugti, — įveikėme Ją, nepalūžome. Taip, brangi mokslo kaina, brangesnės mūsų mokslo šventovės, atkovotos iš prleš-
paskutinių tamsos gynėjų — hitlerininkų. Ačiū internacio nalinei tarybinei armijai, kad šiandien mes galime mokytis aukštojoje mokykloje ir neži nom knygų laužų, kurie pa vyzdžiui, neseniai buvo su liepsnoję Budapešto gatvėse, padegus hortistiniams išsigi mėliams. Kaip tai yra klaiku man nesunku įsivaizduoti, nes savo laiku teko stovėti prie Dotnuvos Žemės Ūkio Akade mijos rūmų griuvėsių, kalbėtis su profesoriais, kuriuos hitle riniai okupantai buvo palikę be darbo, uždarydami visas Lietu vos aukštąsias mokyklas. Tatai neturi ir negali daugiau pa sikartoti. Ir kol mes esame vie ningi savo siekiais, kol mes einame visos tarybinės tautos, Lenino nurodytais keliais, mums nebaisūs jokie grąsinimai. Taip galvojau aš, taip mąsto mano kovos draugai. Pamilau aš savo universite tą Ir jaunų draugų linksmą juoką. Myliu visa širdimi savą ją tėvynę, jeigu prireiktų, esu pasirengęs dar kartą ginti ją iš visų jėgų. Ir tvirtai tikiu, kad Iškovotas mokslas, apgin tos mokslo šventovės yra ir bus mūsų visiems laikams. V. DĖNAS,
IFF I k. žurnalistikos specialybės studentas.
Pagaliau Tu vėl pas mus atėjai, saulėtas, žvalus, kupinas džiaugs mo. Nuo Tavo pasirodymo suspro go medžiai, sučiulbo paukščiai, žiedais pasipuošė žemė, o ir žmo nės atjaunėjo, pagražėjo. Tur būt, pastebėjai, kaip atkuto Tave pa jutę mūsų studentėliai. Netgi di džiausieji miegaliai ir tie. supratę, kad saulė daug mielesnė nei pa talas, apnuoginę baltas it sūriai nugaras, ant stogų ir balkonų su virto. O kai pažvelgi į mūsų merginas-mergužėles. tai tikriausiai nuo gražiausių pasaulio kvietkų neatskirsi- — talo mielins ir oui-
kinus duris iš vidaus, be to, keliams draugams jams laikant diržu, užkabintų už rankenos, mes šiaip tai apsigynėme. Tačiau smurtininkams į tal ką netrukus atvyko stambus policijos dalinys. Grumtynės prie durų vėl prasidėjo. Da bar fiziška ir techniška per svara buvo užpuolikų pusėje, ir durys buvo išlaužtos. Esant tokioms aplinkybėms, toliau tęsti minėjimą buvo ne beįmanoma. Reikėjo sutrum pinti numatytų kalbėtojų sąra šą. Minėjimą baigėme giedo dami Internacionalą, prieš tai atidarę visus auditorijos lan gus, išeinančius Į judrią Do organiza- nelaičio gatvę. Kai mes ėjome iš auditori visų Salių proletarai, vienykitės jos, policija tikrino mūsų do kumentus, surašė visus dalyvasusius, vienu paleido, o ki tus suėmė. Ši procedūra vyko fašistiškų pažiūrų „kolegoms” visaip tyčlojantis iš mūsų ir koliojant mus įvairiausiais fa šistų keiksmažodžiais. Buvo suimta apie 40 asme nų. Vieną jų, drg. Lieponį, tuo metu tarnavusį kariuomenėje ir minėjlman atvykusį be savo viršininkų žinios, kariuomenės VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO EIU BIURO teisinas nubaudė. 12 metų sun ______ REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS kiųjų darbų kalėjimo, penkis Nr. 15—16 (254—255) ♦ 1957 m. gegužės 1 d., trečiadienis ♦ K alna 40 kap. draugus, pasirašiusius pareiš kimą minėjimo leidimui gau ti, karo komendantas ištrėmė * <įt ! Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto & Gijos. Jis įvyko universiteto rū iš Kauno, o visi minėjimo da partinis biuras, rektoriatas, komjaunimo ir profsąjun- \ muose Mickevičiaus ir Done lyviai, tarnavę valdžios Įstai gos komitetai sveikina Universiteto kolektyvą tarptau- X laičio gatvių kampe, antrame gose, policijos nurodymu bu tinęs darbo žmonių solidarumo šventės — Gegužės % aukšte, erdvioje auditorijoje, vo atleisti iš darbo. Pirmosios proga ir linki dėstytojams, aspirantams, stu Taip buržuazija atvirai su (tentams ir personalui naujų kūrybinių laimėjimų moks- X išpuoštoje atitinkamais šūkiais 4$ le ir darbe. ir portretais. Tai buvo vienas laužė savo pačios įstatymų nu -- ------- 4.---------- . iš pirmųjų žingsnių kuriant statytą ir užtikrintą universi Universiteto Rektorius drg. Bulavas Įsakymų atžy- e Lietuvoje liaudies frontą ko teto autonomiją, pagal kurią mėjo už našų darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą 39 \ vai su fašizmu. į minėjimą at policija neturėjo teisės net įei profesorius, dėstytojus, pagalbinio mokslo personalo ir Jį vyko visų socialistinių pakrai ti į universiteto patalpas, iš administracijos darbuotojus. \ pų studentai, t. y. visi, kuriuos niekino lietuvių tautos nacio Už pažangumą moksle ir visuomeninę veiklą atžy- X žavėjo socializmo mokslas, nalinę mokslo šventovę. Todėl mėti 53 studentai. jaudino pažangiausios idėjos, šis įvykis ne tik smarkiai su Už aktyvia, visuomeninę veiklą — 16 studentų. Už gerą bendrabučių priežiūrą ir kultūrinio laisvakurie gyveno Išnaudojamųjų jaudino universiteto studen laiklo organizavimą — 11 žmonių. V klasių, interesais, biaurėjosi tus, bet ir stipriai rezona Atžymėti taip pat universiteto saviveiklos kolektyvų fašistine priespauda ir teroru. vo plačiuosiuose Lietuvos vi — ansamblio ir dūdų orkestro — vadovai. Auditorija buvo pilna pilnutė suomenės sluoksniuose toli už lė. . . Buvo aišku, kad minėji universiteto ribų. O mes, pa mui gresia fašistinio pogromo žangieji studentai, tada tvirtai : pavojus. Ir Iš tikrųjų, prasidė- tikėjome, kad netrukus ateis I jus kalboms, fašistiškai nusi laikas, kai Gegužės Pirmąją teikę studentai su triukšmu galėsime švęsti laisvai, niekie no neterorizuojami ir netruk kios atrodo. Gi Vingio parke ir pendiją prarasti. tai, žiūrėk, ro luoja pietus (nuotr. ovale). Tai ne domi. Neapsirikome! maną apie meilę skaito, arba, kaip tuodu laiminguoju (nuotr. kairėje apačioje), meiliu pokalbiu laiką trumpina. Juk Tu žinai, kad tai blogai atsiliepia j mokymosi lygi, nukenčia akademinė drausmė. Negana to, žiūrėk, nė vienas jaunikaitis ir eiles merginai skirtas pagauna rašyti, perdėm daž nai kelnių klostes lyginti. O pas kui ir visai prapuola — nebeten ka apetito, sublogsta, pasidaro už maršūs, svajingas. Pažvelk i tą tą, ( saulę sprukti. O jei ir sėdi Jaunuoli, kuris taiD melancholiš kai be studentiško apetito gromukas iš nareicfos ar bijodamas sti
palei bendrabučius žolelė šviežia augti normaliai negali —- numindd jaunimas, tiek daug porų ir porelių vakarais vaikštinėja. Bendrai paėmus, Pavasari, esi. šelmis. Nors ir daug džiaugsmo mūsų jaunoms širdims suteikti, bet ir daug „tškados” pridarai, fitai, kad ir paskaitos. Jei anks čiau studentai auditorijose nuo šalčio slėpėsi, tai dabar kiekvie nas taiko, kad filč greičiau į gam
kotletas kaltus, o aišku — ..ji”, beširdiškai užtemdžiusl jo gyveni ma. Tačiau blogiausia, ką tu at neši. tat egzaminų sesija. N'eabe joju, kad jeigu Tau tektų per vie __________________ na naktį ,perskaityti 1000 knygų. ’ • — štai »»._•»•. . .. • - • . (nuotr. • • kaip šiam jaunikaičiui vidury), tai tikriausiai nebėpano•-*-* .............................................. rėtum daugiau pas mus sugrįžti. Na. bet kad Jau grįžai, būk svei kas. žaliuojantis Pavasari! Vieno— daugiau lietaus, nes kitaip vargu a'’ išlaikysim egzaminus.
R. SVPSNIO nuotraukos ir tekstas
/
te.
M
TMF vyr. dėstytojas A. KLIMKA