hinc iturad astra
Spalio 34 Trečiadienis 4990 m. Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
Nr. 14 (1500)
BALANDŽIO 15 D.
Lapkričio 1-oji — mirusiųjų minėjimo diena ------------------Tyliai tyliai krito sniegas
ir alsuoti nemokėjom
tyliai leidos sutemos
ir kančios seniai nebuvo
vakaras variu tviskėjo
vienuma tarytum kraujas
ir nebuvo liūdna
mūsų kūnais plūdo sruvo
tavo lūpos man virpėjo
lapkritis suakmenėjo
apie sergantį mėnulį
medis nukirstas į dangų
apie dalgį apie kapą
yrėsi o mūsų akys
delno linijos kuždėjo
baigė atspindėti
švelniai vėrės du pasauliai
vėlines kai tyliai
ir dvi saulės švietė
krito atminimų sniegas
mes žydruodami tyl jom
sutemų šviesa nebyliai
nemokėdami kalbėti
mirusių veidais nubėgo
Valdas GEDGAUDAS
BALTOJI v.
Naujiko nuotr.
VĖLINIŲ ŠVIESA
Dainius DIRGĖLA
Spalvingas rudens peizažas, besitraukianti ir besi slepianti gyvybė, ankstyvas svečias vakaras su vi sais tamsos demonais, kasmet besikartojanti gyvybės mirtis, barstanti nasjos gyvybės sėklas — tai amžinas gamtos ratas, gyvybės ir mirties sąjunga, ateinanti tiek į išorinį, tiek J vidinį žmogaus gyve nimą; suteikdama jam ritmą, kurio siūbavimai, sudvasinti ir apsigobę ritualu, gula į mūsų sąmonę kaip tradicija. Mirtis nusineša iš mūsų tarpo žmogų, bet palieka gyviesiems atmintį apie jį, nes mirtis yra bejėgė nusinešt kartu ir atmintį, jeigu gyvieji balsu ar tyliai ją kartoja, perduoda iš kartos į kartą. Atmintis nemirtinga, ji visada gyvena gyvųjų tarpe. Kasmet, kai tas amžinas gamtos ratas atrieda į niūraus lapkričio pradžią, Lietuvoje sušvyti Vėlinių šviesos, patvirtinančios, jog atmintis gyva mūsuose, mūsų žodžiuose ar nebylioje žvakės liepsnelėje. Ir kasmet vis nauja karta, vyresniesiems kalbant apie išėjusius kaip apie esančius kažkur šalia, švep luodama apiberia suaugusius klausimais, apgyvendi na savyje Vėlinių vakarą kaip atminties pakartoji mą, kaip pagarbą išėjusiems. Tiesa, vargu ar ji gali apgyvendinti savyje tokį Vėlinių vakarą, kai į kapines nešamos vaišės mirusių vėlėms, kai jiems iškūrenama pirtis, paliekamas rankšluostis, o ir patys žmonės, vėlių belaukdami, eidavę pirtin praustis. Kai ant stalo dedamos vėlėms lėkštės, kai kieme uždaromi šunys, atidaromi gryčios langai, durys, kai kepama „džiedų" duona elgetoms, mat buvo ti kima, jog jie esą savotiški tarpininkai tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Visas Vėlinių apeigų ritualas jau iš nykęs, tik silpnučiai pabiri jo atšvaitai žybteli šiandieninėse mūsų Vėlinėse. Tačiau Vėlinės Lietuvoje gyvos. Nes žmogui yra būtinas ryšys su praeitim. Tiek su savo asme nine, tiek su visos tautos. Visi miruseji ir kiekvie no artimieji, ir visų žinomi tautos sūnūs bei dukros — visi anksčiau gyvenę buvo Lietuva. Mes, gyvenantys dabar, taip pat esame Lietuva, ir Vėlinių va karo ugnys sujungia mus visus į vieną nenutrūkstančią giją. Ji nebuvo nutrūkusi net tais laikais, kai Vėlinių šventimas Lietuvoje buvo persekiojamas. Visada susirinkdavo ar timieji prie jiems brangių žmonių kapų, prie stalo, uždengto balta staltiese, visada tauta prisimindavo jai brangius vaikus. Vieni su malda, kiti su tyliu susikaupimu ateidavo į to vakaro rimtį. Tą dieną vėl visi būsime kartu, gyvieji ir mirusieji, artimi ir tolimi, bičiuliai ir nepažįstamieji, ant mirusių kapų uždegę žvakeles, galvūgalius papuošę paskutiniais rudenio žiedais, susirinkę prie stalo balta staltiese. Vėl virš Lietuvos švytės baltoji Vėlinių šviesa.
Į PASKAITĄ-SU KAMUOLIU IR SPORTINE APRANGA Vilniaus Universiteto studen tai turėjo retą progą išklausyti Vokietijos profesoriaus Manfredo Kleino paskaitų ciklą apie žo džio ir judesio komunikaciją. „Pagrindinis mano paskaitų tik slas, — teigia profesorius, — iš mokyti žmones laisvai ir betar piškai bendrauti.“ Profesorius M. Kleinas gerai kalba lietuviš kai, dažnai lankosi Lietuvoje ir ateityje žada neužmiršti Lietuvos studentų. „U. V." lnform.
SPALIO 24-OJI — TARPTAUTINĖ
SNO
DIENA
NAUJA EKSPOZICIJA Tarptautinės SNO dienos proga spalio 24 d. Universiteto SNO bibliotekoje atidaryta paroda. Parodą organizavo SNO skaityklos darbuotojos Vida TURONIENĖ ir Jolita JURĖNAITĖ. — Parodos tikslas — atkreipti visų dėmesį į SNO, jos veiklą, svarbą dabartiniame gyvenime, — sakė organizatorės. Čia eksponuojamos knygos, žurnalai, laikraš čiai, bukletai, kuriuose atsispindi organizacijos veiklos kryptys bei gairės. Yra stendai, skirti ekonomikos, teisės, aplinkos, sveikatos apsaugos, žmogaus teisių gynimo klausimams. Yra ir UNESCO bei FAO stendai. Daug vietos skirta leidiniams nusiginklavimo klausimams. — Parodai parinkome literatūrą, kuri aktuali mums, ir labiausiai mus domina, — sako V. Turonienė. Surengta ir plakatų paroda, skirta SNO. Pla katuose tain pat vaizduojami pagrindiniai orga nizacijos veiklos princinai bei siekiai. Si paroda, nors surengta ir VU, bet skirta ne vien tik studentams. Ji labiau traukia specialis tų ar bent jau besidominčių SNO veiklą dėmesį. Jūratė SKĖPYTĖ
SVEČIUOSE TOMAS VENCLOVA . .. „Smegenys nebeaprėpia viso prarasto laiko,“ — tai žodžiai iš T. Venc lovos eilėraščio, perskaityto spalio 18 dieną Uni versitete įvykusiame susitikime su studentais ir dėstytojais. Auditorija plyšo nuo gausybės no rėjusiųjų išgirsti svečio žodį, tiek laiko tik skai tytą ar girdėtą iš toli — rašytojas po ilgo ne buvimo atvyko į Lietuvą pirmąsyk. Auditoriją domino viskas — išvykimo aolinkybės, Univer sitetinio paruošimo skirtumai ten ir čia, kuo ki tokia studentija, požiūris į spaudą ir į tai, kad Gorbačiovui paskirta Nobelio premija ir t. t. Pusantros valandos prabėgo nepaprastai greitai — perskaitęs porą eilėraščių, T. Venclova išsku bėjo į Rašytojų Sąjungą. „U. V.'' lnform.
LANKĖSI KIJEVO STUDENTAI
Spalio 18 dieną, ketvirtadienį, Universitete lankėsi keturi Kije vo Universiteto Filosofijos fa kulteto studentai. Studentų Są jungos sekretorius Osvaldas Markevičius pasirašė pareiškimą, kurį jis įteikė kijeviečiams. Ja me sakoma, kad Lietuvos studen tai palaiko visus badaujančių studentų reikalavimus. Tai jau buvo 16-oji Kijevo studentų ba davimo diena. Šią akciją organi zavo Ukrainos Studentų Sąjunga ir Studentų brolija. Studentai reikalavo, kad atsistatydintų Mi nistrų Tarybos pirmininkas V. Masolas, nebūtų pasirašyta są junginė sutartis, kad būtų nacio nalizuotas TSKP ir komjaunimo turtas Ukrainos teritoriioie, su
publikose. Palapinių miestelyje, pastatytame prieš Aukščiausiąją Tarybą tuo metu jau badavo apie 200 žmonių. Badavimo ak cijos prasidėjo ir kituose Ukrai nos miestuose. Nepaisant to, kad Kijevo gyventojai palaiko šią ak ciją, atneša badaujantiems šiltų rūbų, arbatos, aukoja pinigus, į badaujančių fondą, padėtis yra kritiška, — pasakoja vienas iš atvykusiųjų. „Septyni badaujan tys jau paguldyti i ligoninę, odų iš jų atsidūrė reanimacijoje. O tuo tarnu Ukrainos parlamento pirmininkas L. Kovalčiukas, apsi lankęs palapinių miestelyje, pa sakė, kad studentai gali badauti nors iki Naujų metų. Visi klau simai bus sprendžiami eilės tvar-
grąžinti į Ukrainą visi jos vai kinai, tarnaujantys kitose res
Nukelta J 4 paL