VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS
LENININES DIENOS UNIVERSITETE
* Balandžio 22 a. Aktų salėje įvyko iškil mingas universiteto kolektyvo susirinkimas, kil tas V. I. Lenino gimimo 87-osloms meti kėms paminėti. Pranešimą padarė TSKP istoijos katedros vedėjas drg. Navickas. * Universiteto mokslinėje bibliotekoje ati taryta paroda, kurioje eksponuojami pirmieji Lenino veikalų vertimai į lietuvių kalbą. * Teisės m. fakulete įvyko studentų suslikimas su advokatu drg. J. Zaleckių, kuris papasakojo savo prisiminimus apie V. I. Le piną. Spausdiname drg. Zaleckio prisiminimus.
B
I
Balandžio mėn. 13 d. iškilfningame plenariniame SMD losėdyje buvo susumuoti X lubiliejinės studentų mokslinės konferencijos rezultatai, apdo vanoti geriausių mokslinių llarbų autoriai. Buvęs SMD tarybos narys, [Kauno Valstybinio Istorijos Jnuziejaus mokslinis bend-rallarbis Z. Kondratas papasako jo atsiminimus apie šios drau gijos veiklą per pastaruosius (10 metų. — Daugiau kaip prieš 10 Lietų universitete egzistavo [Akademinė studentų draugija. [Jos nariais galėjo būti tik vi sapusiškai Išsilavinę studentai, [dirbantieji rimtą mokslinį dar bą. Jaunesniųjų kursų studen tai draugijoje beveik nedaly vaudavo. Tai buvo lyg ir Sa votiška uždara kasta. Aukšto jo mokslo ministerija, siekda ma, kad mokslinį darbą dirbtų didesnis studentų skaičius, re organizavo Akademinę studen tų draugiją į SMD. Pirmas mokslinis būrelis susikūrė prie lietuvių literatū ros katedros: Trim mėnesiais vėliau buvo suorganizuotas ki tas mokslinis būrelis Medici nos fakultete. Dabar jis yra suskaldytas į keletą mokslinių būrelių. Dabartinės fiziologijos būrelis tęsia pamatines minėto mokslinio būrelio darbo tradi cijas. Iš SMD narių išėjo daug gerų mokslininkų: IFF deka nas doc. J. Palionis, filologi jos m. kandddatas Z. Zinkevi čius, filologijos m. kandidatas V. Mažiulis, filologijos m. kandidatas Laučka, fizikos-ma tematikos mokslų kandidatas Kybartas.
Pirmą kartą V. I. Leniną aš pamačiau 1919 m. liepos 11 d., mokydamasis Sverdlovo universitete — Tarybinio ir partinio darbo trumpalaikiuose kursuose. Tą dieną Vladimi ras Iljičius universitete skaitė paskaitą apie valstybę. Mes savo brangų, mylimą vadą ir moky toją sutikome gausiais plojimais ir ant rankų nunešėme prie tribūnos. Iš ten aš ir išgirdau pirmuosius jo žodžius. Leninas iš pradžių mus perspėjo, kad jo paskaita, gal būt, mums būsianti nesuprantama, bet prašė pasiklausyti Tačiau mes viską puikiai supratome, nes Le ninas medžiagą dėstė labai nuosekliai, logiš kai. o kartu paprastai, aiškiai. Leninas sakė, kad mes sulaužėme seną valstybės aparatą ir sukūrėme naują valstybę, kur nėra išnau dojamųjų ir išnaudotojų, kur visi žmonės ly gūs. Baigęs skaityti paskaitą, Leninas išėjo iš salės, o mes visi ilgai tylėjome ir mąstėme apie šį nuostabų žmogų. Tų pačių metų rugpiūčio 29 d. Leninas antrą kartą skaitė paskaitą apie valstybę. Ta da pertraukos metu aš piiėjau prie Vladimiro Iljičiaus ir paklausiau, kodėl mes, buvę par tizanai, raudonarmiečiai, esame mokykloje, kada Denikinas, Judeničius ir Kolčakas puo la mūsų jauną tarybinę valstybę. Į šį klau simą V. I. Leninas atsakė taip: „Brangūs draugai! Jums reikia mokytis, mokytis, mo kytis, nes, baigę mokyklą, jūs eisite į mases, pas darbininktis, į Raudonosios Armijos dalis Jums taip pat teks dirbti valstiečių tarpe, nešti į mases bolševikinį žodį”. Trečią kartą sutikau Leniną baigiantis kur sams, tai yra 1919 m. pabaigoje. Leninas mus perspėjo, kad išėję iš mokyklos mes neišpulktumę, skaitytumės su paprastais žmonė mis, visuomet galėtume jiems paaiškinti, kas tai yra socialistinė valstybė, patys būtume negailestingi kovoje su priešais.
DARBĄ kos-matematikos fakultete vienas iš geriausių buvo V. Denlo ir M. Kaveckytės moksli nis darbas „Releksacijos pro cesai polikristaliniame CdS apšvietus minkštais rentgeno spinduliais”. Chemijos fak. IV k. studento R. Sližio — „Elektroninio indikatoriaus 6E5 panaudojimas galvaninių tyniu kontrolei”, Chemijos fak^ stud. Urbonaitės, Djačeako, Artamonovos ir Goldfarb kolektyvinis darbas, Gamtos m. fak. IV k. studento Stanai čio — „Ežerų geografinis pa siskirstymas Lietuvos TSR”, V k. stud. L. Prielgauskaltės „Lapų pigmentai ir jų vaid muo foto sintezėje”. Neapsieita ir be trūkumu: konferencijoje mažai dalyvavo žemesniųjų kursų studentai, dažnai nebūdavo gyvesnių dis kusijų, kai kuriuose fakulte tuose, pvz„ IFF, mažai stu dentų susirinkdavo paklausyti savo draugų pranešimų.
Pas mus
Dalyvaudama jūsų studentų mokslinėje konferencijoje, aš daug sužinojau, susipažinau s.i jūsų mokslinių būrelių darbu. Noriu trumpai papasakoti apie literatūros būrelio darbą Latvi jos Valstybiniame Universitete Latvių literatūros būrelis tu ri apie 20 narių. Studentai rašo darbus, kurių tematiką numato būrelio vadovybė ir studentų moksliniams darbams vadovau jantieji dėstytojai. Du kartūs per mėnesį šaukiami būrelio su sirinkimai, kuriuose skaitom' referatai, aptariamos literatūros naujienos ir nauji latvių rašy tojų kuriniai. Kartais į aptari PROFESORIUS S. JAN mus pakviečiami ir patys auto KAUSKAS APIBENDRINO riai. Ruošiami taip pat naujau KONFERENCIJOS REZUL sių spektaklių aptarimai, kuriuo TATUS se dalyvauja aktoriai. Literatū ros būrelis palaiko ryšius su — X studentų mokslinė, kon bibliotekomis ir literatų bure ferencija, — kalba jis, — su liais vidurinėse mokyklose. Bu tampa su pasirengimu Spalio lelis daro ekskursijas į tas vie revoliucijos 40-osloms meti tas, kurios yra susijusios su vie nėms. šios įžymios datos gar no ar kito rašytojo veikla. bei spalio mėn. bus organizuo Studentų mokslinės konferen ta speciali studentų mokslinė cijos ne 'ik padeda daug ko su konferencija. žinoti, išmokti, bet ir sutvirtina X studentų mokslinė konfe draugystę tarp įvairių respubli rencija parodė žymiai pagerė kų studentų. jusią mokslinių darbų kokybe. Labai učių už draugiškų pri Vertingą darbą apie pažangų ėmimą jūsų studentų mokslinė Amerikos lietuvių moterų žur je konferencijoje. Puikus senasis nalą „Motetų balsas” paruošė Vilnius su suvo architektūri IFF Ui k. stud. R. Petronytė. niais paminklais, draugiški stu M. Katkaus kūrybą anali dentui man ilgai paliks atmin zavo diplomantė A. Palavins- tyje.
kaitė. iš Teisės m. fak. svars tytų darbų pažymėtinas V k. stud. P. Raslmavičiaus darbas „Santuokos nutraukimo pa grindai (pagal Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo medžią gą)”. Reikia taip pat atžymėti ir kitus mokslinius darbus. Fizi-
-o fvr--w -te
*- p-Or-'-
«*-* i> t jį (i>
tu*.*.
kL.-j.u,
-t T Į.-į, ■
Neseniai įvyko tradicinis bibliotekininkų vakaras. To kius vakarus rengia pirmas ir antras kursas, sutikdami grįž tančius iš praktikos III ir IV kursų studentus. Vaitkevičiūtė, Tupčiauskas. dėstytojas Žukas ir kt. nuo taikingai papasakojo įspū džius iš praktikos. O ji buvo įdomi: Lenine vardo bibllo
ūrarriu VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 14 (253) * 1957 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis * Kaina 20 kap.
MOKYTIS. MOKYTIS IR DAR KARTĄ MOKYTIS Sėkmingai Šiais metais Chemijos fakul tetą baigia 51 žmogus. Nors diplomantai pasiskirstę specia lybėmis, nors kiekviena jų gru pė turi savo atskirą sritį, tačiau šiuo metu visi lygiai įtemptai dirba, baigdami rašyti ir besi ruošdami ginti diplominius dar bus. Visose katedrose diplominių darbų ruošimas vyksta sėkmin gai. Fizinės chemijos (vedė/as doc. Kaikaris) ir neorganinės chemijos (vedėjas prof. Dauk šas) katedrose visi diploman-
diplominiai
teka Maskvoje, Šalty kovo Kai visi susėdo prie vaiŠčedrino biblioteka, Vyborgo šėmis apkrautų stalų, studen kultūros namai Leningrade! . . tai atliko įdomią, gausiai ju Juk iš filologų tik vieniems bibliotekininkams tenka tokia moru persunktą menines sa viveiklos programą. laimė. Vakare dalyvavo katedros Ilgai po senus universiteto dėstytojai, Kultūros ministeri jos atstovai, svečiai iš Kauno, rūmus aidėjo skambi jaunat sostinės bibliotekų, fakulteto viška daina. vadovaii. . . P. Aleksas
metalų nustatymo ir atskyrimo metodų suradimas. Kadangi pas mus respublikoj metalurgijos pramonė nėra išvystyta, šių dar bų kol kas praktiškai pritaikyti nebus galima, tačiau tai nema žina jų mokslinės vertės. Diplomantai Įizikai-chemikai ruošia keletą darbų, kuriuos bus galima pritaikyti praktiškai arti miausiu metu. Štai, prof. Matu lio vadovaujamas dipl. Jankoviakas rado būdą chemiškai po liruoti geležį. Doc. Kaikario va dovaujama dipi. Rimdžiūtė bai gia darbą. Jame aprašytais me todais bus galima nustatyti kai kuriuos farmaceutinius prepara tus. Darbą numatoma paskelbti spaudoje. Dipl. Petkevičius išty rė cheminio nikeliavimo metodą (darbo vadovas m. k. Januševičienė). Sis metodas tuoj po diplominio darbo apgynimo bus pritaikytas įmonėje. Visų katedrų vedėjai gerai atsiliepia apie diplomantus, pa žymi, kad jie daug ir kruopščiai dirba, stengiasi parengti diplo minius kiek galima geriau. A. NARUŠYTE
S e s i j a —č i a
S Medicinos fak. konferencijos rezultatai Konferencijoje buvo nagri nėjamos aktualiausios proble mos. Pavyzdžiui, I vietą už ėmę V k. stud. O Borysaitė ir IV k. stud. V. Sirvy dis savo darbe „Eksperimenti nė hipotermlja” nagrinėjo dirbtinio organizmo atšaldymo ir operacijų širdies srityje problemą. Šis darbas bus skaitomas ir Rygos medicinos Instituto studentų mokslinėje konferencijoje. Kadangi dabar medicinos srityje plačiai panaudojami antibiotikai, gaunamos kai ku rios komplikacijos. Jas nagri nėjo V k. stud). N. Užkevičiū tė ir N. Sipelytė moksliniame darbe „Kondidomikozlų reikš mė kūdikių vid'urlavimų patogenezėje”. už kurį” buvo pa skirta II premija.
ruošiami
tai jau baigė ar baigia ekspe rimentines darbų dalis ir dabar tiniu metu aprašo, literatūriškai aptvarko juos. Čia 5 diploman tai jau apgynė savo darbus, kiti gins šiomis dienomis. Greitu laiku numatoma diplominių dar bų gynimą užbaigti. Kalbant apie pačius darbus, reikia pasakyti, kad visi jie yra svarbūs, turi nemažą teorinę, o kai kurie ir praktinę reikšmę. Visi diplomantų-neorganikų darbai yra iš analitinės chemi jos. Bendras darbų pobūdis —
III vietą užėmė VI k. stud. Juršienės darbas „Sinestrollo taikymas kovoje su pogimdyviniais kraujavimais”. Konferencijoje savo darbus ir skaitė svečiai iš Rygos " Kauno medicinos institutų, Mūsų universiteto studentai taip pat dalyvauja kitų aukš tųjų mokyklų mokslinėse kon ferencijose. IV k. stud. B. Skėraitytė ir J. Steikūnaitė dalyvauja Leningrado Pavlovo vardo medicinos instituto stu dentų mokslinėje konferencije, Kirplluk ir Artamonova skaitys savo darbą Tartu uni versiteto medicinos fakulete, stud. Užkevičiūtė ir Slpeiytė — Kauno medicinos institute. IV k. stud. J. Žungallaltė
Trečio kurso matematikai šį semestrą turi palyginti daug darbo. Reikia ne tik gerai pa siruošti egzaminams, kurie, kaip ir praeitą semestrą, bus „kieti", bet ir parašyti kursinius darbus. Tiesa, daugumas kursi nius jau baigia rašyti, kai kas jau baigė. Sirmytė, Petruškevičiūtė ir Grigelionis savo darbus skaitė mokslinėje konferencijoie, kurioje Grigelionis užėmė antrą vietą. Iki egzaminų liko nedaug lai ko, o kursas platus. Beveik vi sus egzaminus reikės laikyti ne iš vieno semestro, bet iš visų metų kurso. Todėl skaityklose dažnai galima rasti Stulpelį. Juodeškaitį ir kitus. Tiesa, ne visi dar jaučia artė jančius egzaminus. Keletas gal voja „šturmuoti" ir raminasi
pat
tuo, kad dar liko mėnuo iki se sijos, o „juk egzaminai ne kiek vieną dieną, ką gi darysi per 5 dienas". Tokių minčių mūsų tarpe neturi likti! Yra studentų, kurie, lygindami paskaitų ir miego koeficientą, išskaičiuoja, kad sėdėti audito rijoj ir snausti — nehigieniška. ,.Sveikata — brangiausias mū sų turtas! Tad miegokime, drau gai!" — su tokia mintimi gy vena ir studijuoja matematiką V. Tėvelis. Nuo jo nenori atsi likti Pilkauskas, kuris irgi užuot nuėjęs į paskaitas, bevelija nu snausti. Laikas būtų šiems draugams susirūpinti, kad sesijos metu ne tektų skęsti ašarose.
Br. KVEDARAS, III kurso seniūnas
KONFERENCIJA
t
Pastabos apie studentu valgyklą Kas iš mūsų nemėgsta so 1954 m., dirbdama dar sena turtingas ir įvairus ne tik vie namą produkciją atsakytų tie, čiai, pigiai ir gardžiai papie aptarnavimo forma, kai ku nos dienos bėgyje, kaip kad kurie ją gamina — virėjai ga tauti! Studentams tai aktuali riais mėnesiais aptarnaudavo dabar yra, o viso mėnesio bė mintojai, o ne gamybos orga problema. Savo darbe „Stu per dieną 600 — 700 lankyto gyje. Antra, valgykla turi pa nizatoriai — vyr. virėjai. siekti, kad įrašyti meniu pa Manau, kad mano nauja dentų „Tauro” valgyklos veik juO kokia padėtis gamyboje? tiekalai išliktų per visą darbo mintis — virėjų atsakomybės los analizė, pietų produkcija ir priemonės jai pagerinti”, Jei padidėjo gamybiniai' pajė dieną. Galima patarti valgyk padidinimas už patiekalų ko mėginau panagrinėti šį klausi gumai, turėtų padidėti ir pati lai sumažinti antrųjų patiekalų kybę — yra teisinga. Tai pa gamyba. Tačiau praktikoje skaičių iki 5—6, ką jau prak tvirtina ir praktikai, su ku mą. Valgykloje įvestoji saviap- gamyba sumažėjo. Pavyzdžiui. tikuoja priešakinės visuome riais man teko kalbėtis, Tltarnavimo forma, pranašesnė 1957 m. Per pirmą šių metų ninio maitinimo įmonės. Tre kiuosi savo pasiūlymą įgyven ' Stankevičius, . .............. už senąją. Tačiau šios formos ketvirtį pirmųjų patiekalų su čia, būtina padidinti virėjų dinti. J. Prekybos ekonomikos įdiegimo rezultate padidėjo ir mažėjo ė proc., o antrųjų — atsakomybę už patiekalų koky būrelio narys įmonės gamybiniai galimumai. 9 proc., palyginus su 1956 m. bę. Tai reiškia, kad už gamiPavyzdžiui, dvigubai padidėjo pirmuoju- ketvirčiu. Tokie faktai kalba apie ne valgyklos salės praleidžiamu mas. Jei anksčiau per darbo patenkinamą valgyklos darbą. valandą valgykla galėjo ap- Kokios gi to priežastys? Pa tarnauti 150—200 žmonių, grindine priežastimi aš laikau tai šiuo metu daugiau kaip blogą patiekalų kokybę. Kai 300 lankytojų. Aišku, kad pa mieste buvo jaučiamas maisto didinus sėdimų vietų skaičių produktų trūkumas, studentai (tam galima panaudoti apva lankė mūsų valgyklą nebodami liūs stalus, pagreitinti patieka patiekalų kokybės. Maisto lų išdavimą), šis lankytojų produKtų kiekiui padidėjus miesto prekybiniame tinkle, skaičius dar padidėtų. valgyklos produkcija li Dabar valgykla ir virtuvė mūsų ko tokia pati. techniškai aprūpintos. Šių Taigi, iškilo uždavinys pa mokslo metų pradžioje viena gerinti produkcijos kokybę. me iš Čiurlionio bendrabučių Kiekvienam žinoma, kad nuo buvo atidarytos valgyklos fi darbininkų kvalifikacijos, dar lialas (30 vietų). Reikia ma bo stažo, darbo organizacijos nyti, kad valgykla kartu su tiesiogiai priklauso gaminamos filialu galėtų per dieną aptar produkcijos kokybė. Tačiau dar kiti nemažiau svarbūs nauti iki 1000 studentų. Šio yra faktoriai, kuriuos ir iškėliau skaičiaus realumą patvirtina savo darbe. Visų pirma, me Konferencijoje dalyvavo svečiai iš sąjunginių respublikų. Tarp ir tas faktas, kad valgykla niu klausimas. Meniu turi būti jų ir mūsų studentų užsimezgė glaudi draugystė.