<1
ŠIAME . .. , _ NUMERYJE:
REKTORIAUS
SVEIKINIMAS • UNIVERSITETO S A VAITE • SESIJA JAU NE-
TOLI • E. KOLDVELO NOVELE • NAUJOS KNYGOS® ATEISTO TRIBŪNA sportas
•
.
Visu šalių proletarai, EINA NUO 1950 M.
1964 METAI BALANDŽIO
aHNtu
30 D. KETVIRTADIENIS NR. 14 (483)
KAINA 2 KAP.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA TO, PARTIJOS KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Džiaugsmingų švenčių! Švęsti Gegužės Pirmąją Im ta ne taip Jau seniai. Pagerb damas 1886 m. gegužės 1 d. įvykusius aktyvius Jungtinių Amerikos Valstijų darbininkų veiksmus, kuriais buvo siekia ma geresnių gyvenimo sąlygų ir 8 valandų darbo dienos, įlojo Internacionalo Pary žiaus kongresas pasiūlė pa saulio proletariatui kasmet tą dieną visose šalyse rengti ga lingas darbo žmonių manifes tacijas. Si idėja susilaukė vi suotinio pritarimo, ir netrukus Gegužės Pirmosios šventimas tapo neatskiriamu proletariato judėjimo atributu. Iš pradžių švenčiama tik Europoje ir Siaurės Amerikoje Gegužės Pirmoji greitai įsigalėjo viso se šalyse ir streikais, mitin gais, demonstracijomis {rody davo kapitalizmui darbininkų klasės jėgą ir pasiryžimą ko voti dėl socialistinės santvar kos. Gegužės Pirmoji — pati internacionališkiausia šventė, ----------- • •' tarptautinė darbo žmonių so lidarumo, jų kovingumo patik rinimo diena. Ir vis dėlto, nors v. simkus ir turėdama daugiau kaip 70 metų tradicijas, ji kiekvieno je šalyje švenčiama skirtingai. Tarybų Sąjungos ir socialisti 0 visos mirtys mirė lig ru nių šalių darbo žmonės tą die Vaikai, vaikai, dens. ną demonstruoja savo ekono Kodėl aklų nesaugot? mikos ir kultūros laimėjimus, Tos dienos — neišardomą partijos ir liau Ar Jūs nebijot susižeisti saule? dies vienybę, o kapitalistinė Tik vaivorykštėms, rugiams, se valstybėse Gegužės Pirmo ji, kaip ir anksčiau, liko ko Tik avilių ir fabrikų dūzgimui, vos su buržuazija diena. Ten O priemiesčiai savo šventę švenčiantiems dar .Tokie žallaaktyvūs, Tiktai gimimui, bininkams dar neretai tenka susigrumti ir su policijos kor Alyvos tokios drėgnos Drąsai, donais. Ir akytos, Laikas dirba socializmo, tai AtgiffliffiUL kos ir demokratijos jėgų nau dai, ir tą galime pastebėti kiekvienų švenčių metu. Ka pitalistinis pasaulis dreba nuo klasinių mūšių, kurie vis daž niau baigiasi proletariato per galėmis. Griūvančio kolonia lizmo valdos Afrikoje, Azijo je, Lotynų Amerikoje kasmet
siaurėja. Nepriklausomomis valstybėmis tapo Anglijos ko lonijos Kenija ir Zanzibaras, sugriuvo rasistinė Rodezijos ir Niaselendo federacija. Na cionalinio išsivadavimo kova yra apėmusi Portugalijos ko lonijas, ji vis labiau stiprėja Pietų Rodezijoje ir Pietų Af rikos Respublikoje, o Pietų Vietnamo patriotai itin stip riais smūgiais daužo Ameri kos interventus ir jų globoja mą marionetinę valdžią. Ne maža dalis išsivadavusių iš ko lonializmo šalių atmetė kapi talistinį vystymosi kelią ir radikaliomis reformomis orien tuojasi į socializmą. Socializmo šalyse vyksta ki tokio pobūdžio procesai. Čia didžiuojamasi naujomis ga myklomis, dideliais naujų du jotiekių ir naftotiekių kilo metražais, tūkstančiais naujų gyvenamųjų namų, milžiniška mokslo ir kultūros pažanga. Mūsų šalyje vien pastaraisiais mėnesiais buvo apsvarstytas ir priimtas didžiosios chemijos sukūrimo ir liaudies ūkio che mizavimo planas, paskelbtas įstatymas dėl žemės ūkio ga mybos planavimo. O šiomis dienomis šalis susipažino su nauju didžios svarbos doku mentu — draugo Chruščiovo laišku TSKP CK Prezidiumui, siūlančiu naujas efektyvias, moksliškai pagrįstas priemo nes žemės ūkiui intensyvinti. Visa tai rodo, kad didžiausiajam mūsų tikslui — komunis tinės ateities kūrimui — ski riamas milžiniškas dėmesys. Komunizmui reikalinga tal ka, ir Komunistų partija, ta rybinė vyriausybė negaili pa stangų, kad ji būtų išsaugota ir sustiprinta. Per metus, pra ėjusius nuo pernykštės Gegu žės Pirmosios, šioje srityje buvo pasiekta iš tikrųjų daug. Absoliuti pasaulio valstybių dauguma pasirašė Maskvos su tartį, draudžiančią branduoli nius bandymus, Tarybų Są junga ir Jungtinės Amerikos
Kryme ir kitur. Vasaros mes visi laukiame ir po Naujų metų jau planuojame, kur keliausim, dirb sim, poilsiausim. Na, bet grįžkim l universitetą. Posėdis Komjaunimo komite te. Baigėsi personali nių bylų svarstymai, aptarti visi klausi mai. Liko vienas klausimas: „Ką veik sime vasaros metu?“ Savaime suprantama, pirmame plane — darbo ir poilsio sto vyklos respublikos kolūkiuose. (Tarp kit ko, jau anksčiau bu vo nuspręsta, Jog dar bo ir poilsio stovyk los bus organizuoja mos tik Kėdainių ir Molėtų rajonuose....O
į komitetą laiškane šiai atneša vis naujus ir naujus laiškus. Daug respublikos kol ūkių prašo universi teto studentų pagal bos. Norėtųsi padėti visiems be išimties, bet juk respublikoje kolūkių ir tarybinių ūkių gana daug.) Stovyklose bus dir bama kaip ir praėju siais metais, tai yra, keturiomis pamaino mis, kurios keisis kas antrą savaitę. Stovykloms vadovaus komjaunimu biurų paskirti stovyklų vir šininkai. — Be to, — pa sakė Komjaunimo ko miteto sekretorius Just. Karosas, — l Kėdainius persikels komitetas, vienu žo
džiu, būsim visų priešaky. Po Lietuvą gastro liuos ir universiteto meniniai saviveikli niai kolektyvai... Daug kalbėjo apie vasarą ir fakultetų biurų sekretoriai. Juk komjaunimo or ganizacijos uždavi nys sunkus — pada ryti viską, kad visi studentai be išimties vasaros metu puikiai pailsėtų Ir padirbėtų, kad, baigiantis vasa rai, kolūkiečiai pasa kytų mūsų studen tams: — Gerai dirbate, valkeliai. O tai pasiekti ne bus lengva. Fakulte tų komjaunimo orga nizacijų sekretoriai
šalies darbo žmonės susumuo ja savo laimėjimus. Nemaža jų yra pasiekęs ir Vilniaus universitetas. Didelis būrys dėstytojų apgynė mokslų kan didato laipsnio disertacijas, keletas docentų baigė didelės apimties darbus, kurie bus gi nami kaip daktaro disertaci jos. Sustiprėjo mokslinio dar bo kompleksiškumas, jo teori nė ir praktinė reikšmė. Semi narai, koliokviumai, egzami nai rodo, kad studentų pažan gumas, Jų pasirengimas busi majam darbui taip pat kasdie ną gerėja. Stiprėja komunis tinis sąmoningumas, vis gi liau įleidžia šaknis komuniz mo kūrėjų moralinio kodekso principai. Universiteto kolek tyvas yra pasiryžęs dirbti taip pat sropiai, energingai ir kū rybingai, kaip ir visa Tarybų šalis. Džiaugsmingų švenčių, drau gai! Prof. dr. J. KUBILIUS Universiteto rektorius
MŪSŲ GRETOS TVIRTOS! Štai ir atėjo gegužės šventės. Kokia bebūtų šventiš ka nuotaika, man visuomet prisimena, kaip prieš daugelį metų buvo švenčiama ši diena. Draugų kraujo ir gyvybių kaina viso pasaulio žmonės iškovojo Gegužės Pirmąją — darbininkų solidarumo šventę. Nuo to laiko praėjo daug metų. Bet aš, rodos, ir dabar matau ,pirmąsias darbininkų šventiškas demonstracijas. Aš džiaugiuos, kad štai dabar mes, tarybiniai studentai, kartu su darbininkais ir tarnautojais žengiame darnioje Geguži nėje demonstracijoje. Žiūrėdami į ryžtingus darbininkų vei dus, mes pagalvojame, kad jokia jėga negali išsklaidyti jų vienybės ir nieks nepajėgs sulaikyti mūsų veržlaus žengi mo į komunizmą. A. BALČIŪNAITE IFF IV k.
TAI BUVO POKARIO METAIS
Vasara beldžiasi į auditoriją Iki mokslo metų pabaigos likusias die nas galima suskai čiuoti ant pirštų. Greitai eina dienos. Nespėjo atmintyje iš dilti praėjusios vasa ros rūpesčiai ir džiaugsmai, o į audi torijų duris beldžiasi nauja studentiška va sara — tų, kurie šiais metais dar neatsisvei kins su universitetu, kurie myli darbą, dai ną, kurie myli audrin gą gyvenimą. Tie, kurie mokosi universitete ne pir mus metus, žino ją, studentišką darbo ir poilsio vasarą. Tai ir kelionės Po Tarybų Sąjungą, ir darbas darbo ir poilsio sto vyklose, poilsis Pa langoje, kur nors
Valstijos susitarė nemilitarizuotl kosmoso, o visai nese niai TSRS, JAV ir Anglija paskelbė sumažinančios skai domųjų medžiagų gamybą. Tiems reikšmingiems susi tarimams pritarė visa žmoni ja, išskyrus Goldvoterio tipo reakcionierius. Šie susitarimai nedžiugina ir avantiūristų iš Kinijos Komunistų partijos vadovų tarpo. Pastarieji, už sibrėžę tikslą suskaldyti tarp tautinį komunistinį judėjimą ir tapti jo hegemonais, sten giasi kaip beįmanydami komp romituoti kiekvieną Tarybų Sąjungos talkos iniciatyvą, kursto rasinį nepasitikėjimą, bando marksizmą-leninizmą pakeisti maodzedunizmu. Ta čiau tos trockistinės tendenci jos pasmerktos žlugti. Švęsda mi tarptautinę darbo žmonių solidarumo dieną, visų šalių komunistai stiprina kovą dėl savo vienybės, dėl marksizmoleninizmo idealų realizavimo. Švenčių išvakarėse mūsų
šitą žino gerai. Jau natviška energija ir valia pasieks savo, — tuo mes, komjaunuo liai, tikime. ...O vasara bel džiasi į universiteto auditorijų duris. Kai kuriuose fakultetuose jau prasidėjo sesija — eilinis žinių patik rinimas. Mokytis uni versitete nelengva — tai žino' visi studen tai; tad sukaupkime visas savo žinias ir ryžtą tam, kad stu dentiška vasara būtų’ tikrai studentiška.
G. GALVYTIS Mūsų spec. koresp.
2velglu į seną, pageltusią nuotrauką — prieš mane 1947 metų Gegužės Pirmosios demonstracija Rokiškyje. Miesto gatve žygiuoja negausus žmonių būrelis. Šaligat viuose — irgi žmonės. Vieni jų — su baime ir neapy kanta žiūri į pavasariniame vejyje plevėsuojančią raudoną ją vėliavą. Kitų veidai švyti džiaugsmu. O gatvės viduriu drąsiai, aukštai Iškėlę galvas, eina tie, kuriems nebaisūs ■pikti, grąsinantys žvilgsniai. Žmonės žino — ši diena dar bininkų solidarumo diena. Nedaug žmonių, bet jie — vie ni iŠ pirmųjų. Mes, studentai, žygiuodami šventiškai pasipuošusiomis senojo Vilniaus gatvėmis, plevėsuojant ne vienai, bet šim tams raudonųjų vėliavų, prisiminsime pačius pirmuosius. A. KEPALAITE II k. lituanistė SU ŠVENTĖM, BENDRAKURSIAI Gegužės Pirmoji — darbi ninkų solidarumo diena. Viso pasaulio dirbantieji šią šven tę sutinka su didžiuliais laimė jimais, priimdami dar dides nius įsipareigojimus, gerinda mi išleidžiamos produkcijos kokybę, keldami darbo našu mą. Šią didžiąją šventę studen tai irgi sutinka su laimėji mais. Jie studijuoja, ieško naujovių, domisi pasirinktąją specialybe. Kiekvieno didžiau sia svajonė —tapti geru spe
cialistu, aktyviu komunistinės visuomenės kurėju. Dauguma studentų yra labai geri akty vistai, puikūs visuomeninkai. Šios šventės proga norė čiau pasveikinti savo fakulte to draugus studentus, kurie pirmą kartą Gegužės Pirmąją švęs studentijos tarpe, ir pa linkėti būti visada ir visur pirmųjų gretose. M M. SAULENAITE FMF I kursas