Lietuvos dailininkų
Z. BUOŽIO TRUPEI-PIRMOJI VIETA Praėjusį sekmadienj Vilniaus miesto Statybininkų rūmuose (vyko Respublikinė teatrinių studijų apžiūra. Konkurse dalyvavu sios Universiteto teatrinės studijos pasirodymas buvo (vertintas labai gerai — visų respublikos aukštųjų mokyklų ir miesto dra mos kolektyvų vienaveiksmių pjesių apžiūroje M. Meterlinko veikalui „GYVENIMO DRUSKA" pripažinta pirmoji vieta. Tai ilgo ir sunkaus dėstyto]o-režisieriaus Z. Buožio ir aktorių R. Karpauskaitės, V. Rukšaitės, A. Zigmantavičiaus, V. Mirončiko ir R. Zabulio darbo rezultatas. M. Meterlinko „GYVENIMO DRUSKA" — kūrinys, nukreiptas prieš karą, prieš žmones, kurie verčia žudyti vieni kitus. Pjesėje itin ryškiai atskleisti žmonių charakteriai, tarpusavio santykiai, moralė. Jau nuo pat pirmos minutės žiūrovą užvaldo gili gyveni mo tiesa. Tikimės, jog netolimoje ateityje M. Meterlinko pjesę matysime Universiteto Aktų salėje. J. GIRDVAINIS
Vuų tolių prolttorai, vlenykititt
I I I Į II
0
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 13 (560).
1966 metų balandžio mėn. 27 d KAINA 2 KAP. EINA NUO 1950 METŲ
Penkmečio keliu Atkakliame J , I darbe J. ALEKSANDRAVIČIUS, SMD Tarybos pirmininkas
Lenino paveikslas... Lai kas neišdildė iš atminties brangių didžiojo proletarinės revoliucijos vado bruožų. Li ko Juos įamžinę kino kadrai, liko jo meto dailininkų dar bai ir piešiniai, amžininkų prisiminimai ir fotografijos, liko V. Lenino Raštų tomai, liko Jo nemirtingos idėjos... Štai kodėl menininkai vėl ir vėl grįžta prie niekad ne išsemiamos ir niekad nesens tančios lenininės temos. Ne maža darbų, skirtų V. Leni nui, yra sukūrę ir Tarybų Lietuvos dailininkai. Plačiai žinoma tapytojo A. Savicko drobė, vaizduojanti Leniną Vilniuje. Du V. Lenino port retus yra nutapęs žymus mūsų portretistas V. KarataJus. Ypač daug į tarybinės dai lės leninianą yra įrašę mūsų skulptoriai. P. Vaivada, K. Bogdanas, B. Bučas, V. žuklys, J. Vasilevičius, V. Vil džiūnas savo darbuose pa vaizdavo V. Leniną ryžtingą ir susimąsčiusį, dirbantį ir besiklausantį mėgiamos L. Bethoveno „Apasionatos“. Lenino paveikslą yra įamži nęs ir vienas žymiausių lie tuviškos skulptūros meistrų B. Pundzius. Gal būt, šios senos kalto meistrų tradicijos nulėmė ir Lenininės premijos laureato G. Jokūbonio pasisekimą kon kurse V. Lenino paminklui sukurti. Kaip žinia, neseniai pasibaigusioje visuomeninėje apžiūroje G. Jokūbonio pro jektas, kurį Jis pateikė kar tu su architektu E. Čeka nausku, surinko daugiausia balų. Vladimirą Leniną daili; ninkas pavaizdavo tarsi iš> ėjusį pasivaikščioti, pailsėti ; ir minutėlei susimąsčiusį... Paminklą numatoma pasta tyti Maskvoje, Kremliaus so
de.
— Manęs ir architekto E. Čekanausko laukia didelis darbas, — papasakojo ELTOS korespondentui G. Jokūbonis — 4,2 metro aukščio V. Le nino figūrą esame numatę pastatyti ant nedidelio pje destalo. Darbo procese kai kurios detalės gali pasikeisti. Respublikos skulptoriams iškilo dar vienas labai atsa kingas uždavinys — sukurti V. Lenino paminklą J. Jano nio aikštei Kaune papuošti. Paskelbtas konkursas šiam paminklui, kuris bus pastaty tas sutinkant Tarybų valsty bės penkiasdešimtmetį. Kaip pažymėjo konkurso žiuri ko misijos pirmininkas profeso rius J. Kuzminskis, kalto meistrai labai aktyviai daly vauja šiame konkurse. — Nauji puslapiai į lietu vių dailės leninianą, — pa reiškė profesorius, — bus be abejo, įrašyti, sutinkant Di džiojo Spalio penkiasdešimt metį Ir ypač 100-ąsias V. Le nino gimimo metines.
(ELTA). NUOTRAUKOJE: G. Jokūbo nio paminklo V. Leninui Maskvoje modelis.
— Gal Jau turite komandi ruočių pažymėjimų į Tartu, Le ningradą, Rygą, Kišiniovą, Gor kį, Astrachanę, Volgogradą, No vosibirską? Tai teiraujasi VVU Studentų Mokslinės Draugijos nariai, ga vę kvietimus į kitų aukštųjų mokyklų SMD mokslines konfe kvietimų rencijas. šiais metaisi gavome iš' tikrųjų labai daug, nesuminėsi. Kviečia visų jų ir pedagogai, mus ne tik Šiaulių Politechnikos instituto Kauno ~ ................ studentai, latviai ar estai, mes turime kelialapių net iš tolimo sios Baškirijos. Kviečia Jereva no ir Tbilisi jaunieji mokslinin-
Konferencijoje Š. m. balandžio 6—8 d. d. mes dalayvavome Odesos Universite to Studentų Mokslinėje konferen cijoje. Susipažinome su Univer sitetu ir būrelių veikla, apžiūrė jome patį miestą. Apgaubtos ne permatomu rūku, stovėjo žydin čios obelys ir vyšnios. Medžiai skleidė pirmuosius lapus. Svetin gai mus sutiko šio gražaus mies to studentai. Pačios konferencijos organiza vimas ir dabar mums buvo šiek tiek neįprastas. Pirmą dieną visi Universiteto studentai dirbo kar tu. Buvo perskaityti trys prane šimai bendro pažintinio pobūdžio temomis. Vieni nagrinėjo miesto istoriją, kiti — klimatines Sąly gas, dar kiti — chemijos moks lo pasiekimus. Sekančią dieną posėdžiai vyko fakultetuose. Geologai ir geogra fai, dirbdami kartu, per dieną perskaitydavo po 8—9 praneši mus, kuriuose buvo kalbama dau giausia ekonominės geografijos, jūrų geologijos, o taip pat dir vožemių savybių bei erozijos klausimais. Beveik tas pačias problemas sprendė ir svečiai, Ne nuėjo veltui nė viena laisvo lai ko minutė, nes tarp pranešimų nebūdavo jokių pertraukų. Mes gi stengėmės kuo daugiau pama tyti ir sužinoti. Neužmirštamą įspūdį paliko Operos ir Baleto teatras, Potiom kino laiptai, Pionierių rūmai, pa-
I
kai, Sverdlovsko teisininkai, Z Azerbaidžano filologai, Simfero- Z polio medikai ir kt. Z Kvietimų daug, bet ar pasl-Z naudoja Jais fakultetų Jaunieji Z mokslininkai? Toli gražu ne vi-z si. 1 draugų kvietimus išban-Z dytl savo jėgas nebyliais lieka Z teisininkai. Jie beveik niekur Z nevažiuoja, todėl nenuostabu,Z kad ir savose konferencijose ne-Z sulaukia svečių. Ekonomikos fa-Z kulteto studentai taip pat beve-Z lija geriau namuose pasėdėti, Z negu trankytis kažin kur. Be Z to, pranešimą reikia išversti į Z rusų kalbą, o tai dažnai sudaro Z „didelių sunkumų“. Z Daugiausia važinėja Medici-Z nos, Chemijos, Matematikos ir Z mechanikos, Gamtos ir Fizikos Z fakultetų SMD nariai. Yra moks-Z linių būrelių, kurių beveik visi Z nariai yra pabuvoję pas savo Z kolegas, kitų aukštųjų mokyk-Z lų studentus. Yra ir tokių būre-Z lių, kurių nariai gal tik svajoja Z kur nors nuvažiuoti su moksli-Z niu pranešimu. Tačiau prie sva-Z Jonių reikia pridėti darbo. Z Moksliniai vadovai turi būti su-Z interesuoti, kad Jų jaunesnieji Z pasekėjai kuo daugiau pamaty-Z tų, daugiau sužinotų, pasidalin-Z tų darbo praktika, patirtimi. Z Klysta tie. kurie mano, kad Stu-Z dentų mokslinės draugijos lė-Z šas, skirtas mokslinėms koman-Z diruotėms galima panaudoti, pa-Z vyzdžiui, turizmui. Komandiruo-Z tęs | kitų aukštųjų mokyklų SMD Z mokslines konferencijas reikia Z užsidirbti atkakliu darbu labo-Z ratorijose, prie knygų. Būdamas Z komandiruotėje, studentas turi Z domėtis viskuo, kas Jį supa. Su-Z grįžęs jis privalo duoti fakulte-Z to SMD ataskaitą, apie tai, ką Z naujo sužinojo, aoie kitų aukš-Z tųjų mokyklų SMD veiklą, orga-z nizacinę struktūrą, pareikšti, sa-Z vas mintis. Tik šitaip dirbant, Z galima bus pagerinti SMD moks-Z linę veiklą. Z Šiuo metu dalyvauti SMD kon-Z ferencijose išvyko daugiau kaip Z 70 narių.
ypatingai — Juodoji jūra. Greitai prabėgo mums skirtas^ laikas, ir vėl turėjome skirtis su Z savo naujais pažįstamais. Tačiau Z draugystė su Odesos studentais Ž nenutruks. M. TELYČENAITE, R. MAČIULYTE, Z IV kurso geografės g
l Susitikimas su abiturientais I I Balandžio 23 dieną Šiauliuose vyko abiturientų sąskrydis, ku riame dalyvavo Universiteto prorektorius doc. J. Grigonis, kom jaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas Ant. Skrupskelis ir kultūros klubo vedėjas J. Srėbalius. Svečiai iš Vilniaus abiturientams plačiai papasakojo apie Uni versitetą, jo istoriją ir tradicijas, būsimus studentus supažindino su Universitete esančiais fakultetais ir specialybėmis, priėmimo tvarka Ir stojamųjų egzaminų taisyklėmis, (telkė „Tarybinio stu dento" naują numerį, kuris, beje, ir buvo skirtas visų respubli kos mokyklų abiturientams. Po susitikimo vidurinės mokyklos Ak tų salėje pasirodė meninė agitbrigada „Faktas". Žiūrovai šiltai sutiko naują programą „Infantiliada". Reikia manyti, tokie susi tikimai su respublikos vidurinių mokyklų abiturientais bus orga nizuojami ir ateityje. Tai ne tik graži agitacinio darbo forma, bet kartu ir pagalba bręstančiam jaunuoliui, beieškančiam tikrojo gyvenimo kelio. „T. stud". koresp.
TSKP CK ataskaitoje XXIII suvažiavimui buvo pabrėžta, kad mokslas tampa betarpiška gamybine jėga, reikalaujančia, kad į ga mybą operatyviai būtų jdiegiami naujausi mokslo atradimai. Per septynmetį žymiai išaugo Universiteto mokslinio darbo ap imtis. Apginta daug kandidatinių ir daktaro disertacijų, o kiek viena disertacija — tai jau tam tikras indėlis į vieną ar kitą mokslo sritį. Dabar Universitete yra 10 fakultetų, 68 katedros ir 5 probleminės laboratorijos, kuriose dirba 34 mokslų daktarai, bei profesoriai, 246 kandidatai ir docentai. Vien praėjusiais metais Universiteto darbuotojai paskelbė respublikinėje, sąjunginėje ir užsienio spaudoje daugiau kaip 500 darbų. Universiteto moksli ninkai vis dažniau išpildo įmonių ir organizacijų užsakymus, taip vadinamas ūkines sutartis. Sis darbas ypač suaktyvėjo šiais metais, nes buvo įsteigtas specialus mokslinių tyrimų sektorius. Šiuo metu Universitetas pats neturi teisės leisti mokslinių darbų rinkinių ir monografijų. Norint atspausdinti mokslinį straipsnį, reikia nugalėti eilę barjerų, iš kurių daugelis-grynai formalūs. Užbaigti moksliniai darbai ilgai užsiguli leidyklose, praranda ak tualumą ir efektyvumą. Be abejo, Universitetui reikalinga sava leidykla, kuri praktiškai galėtų spręsti užbaigtų mokslinių darbų publikavimo klausimą. Suprantama, kad gero mokslinio ir mokomojo darbo neįmanoma organizuoti be stiprios materialinės bazės. Mes dėkojame LKP Centro Komitetui ir Vyriausybei už tą dėmesį, kurį jie rodo Uni versitetui, stiprindami jo bazę. Šiais metais Fizikos fakulteto stu dentai jau mokysis naujame priestate, bus užbaigtas naujas bend rabutis. Greitu laiku Universitetas ir Mokslų akademija gaus nau ją namą, kuriame gyvens jaunieji specialistai. Užplanuota Uni versiteto miestelio statyba Nemenčinės plento rajone. Statybą reikia pradėti 1967 metais, bet projektinė dokumentacija rengiama lėtai; bibliotekos priestato statyba irgi per mažai rūpinamasi. TSKP XXIII suvažiavimo rezoliucijoje pabrėžiama, kad svar biausias aukštųjų mokyklų uždavinys — „pagerinti specialistų ruošimą". Todėl reikia ieškoti naujų, progresyvių mokymo formų, plačiau .įdiegti programuotą, mašininį mokymą, tobulinti savaran kišką studentų darbą, gerinti dėstymą. Būtina stabilizuoti mokymo planus ir programas. Pavyzdžiui, neseniai kai kurių specialybių studentams buvo įvestas 4 metų mokymas, o dabar jau sklinda gandai, kad vėl bus grįžtama prie 5 metų mokymo. Visa tai Uni versitetui sudaro tam tikrų sunkumų. Daugiau turime rūpintis dėstytojų pedagoginio meistriškumo ugdymu. Ypač dideli reikalavimai keliami ekonomistams. Be teorinio-ekonominio pasiruošimo jie turi gauti solidų ir įvairiapusišką matematinį pasiruošimą, privalo išmokti praktiškai taikyti mate matinius metodus ekonomikoje, pažinti skaičiavimo techniką. Jie turi būti pasiruošę praktikoje ieškoti naujų kelių, naujų, tobules nių ekonomikos vystymosi metodų. Pasiekti visa tai yra nelengva. Daug problemų kelia šiuo metu labai išplitęs neakivaizdinis bei vakarinis mokymas. Pavyzdžiui, Ekonomikos ir Teisės fakultetuose neakivaizdinio ir vakarinio skyriaus absolventų išleidžiama dvigu bai daugiau, negu stacionarinio. Tačiau neakivaizdininkų ir va karinio skyriaus studentų pažangumas gana žemas. Atrodo, kad neakivaizdinis ir vakarinis mokymas turėtų būti praktikų, dirban čių atskirose liaudies ūkio šakose, kvalifikacijos kėlimo forma, o ne būdas fabrikuoti žmonių kategorijai su aukštosios mokyklos diplomais. 1965 m. iš bendro priimtų į neakivaizdinį skyrių stu dentų skaičiaus tik apie 50% sudaro dirbantieji pagal specialybę, o vakariniame skyriuje — tik 30%. Tai taip pat turi įtakos pažan gumui. Lvovo Universiteto rektoriaus N. Maksimovičiaus paskaičiavi mai rodo, kad specialisto paruošimas stacionare atsieina 4,7 tūks tančio rublių, o neakivaizdininko — 3,3 tūkstančio. Jei priskaičiuo sime tą didelį antramečiavimą bei nubyrėjimus (net iš vyresnių kursų), pamatysime, kad neakivaizdinis mokymas yra kur kas brangesnis. Todėl pilnai galima pritarti, tiesa, dar neryžtingoms TSRS Aukštojo mokslo ministerijos pastangoms — sparčiau didinti stacionarinio skyriaus studentų kontingentą neakivaizdininkų są skaita. TSKP CK ataskaitiniame pranešime, delegatų kalbose ir suva žiavimo rezoliucijoje labai svarbi vieta skiriama idėjinio-politinio komunistų ir visų darbo žmonių auklėjimo klausimams. Universite tas turi ugdyti teisingą, komunistinę pažiūrą j darbą, į socialistinę nuosavybę; turi stiprinti internacionalinį auklėjimą, griežtai kovoti prieš bet kokius nacionalizmo pasireiškimus. L. I. Brežnevas pabrėžė, kad „įeikia baigti su esama nuomone, jog visuomeniniai mokslai turi tik propagandinę reikšmę, privalo tik aiškinti ir komentuoti praktiką: jų rekomendacijų įdiegimas į praktinį gyvenimą turi lygiavertę reikšmę, kaip ir visų kitų gam tos mokslų šakų laimėjimų panaudojimas tiek materialinės gamy bos sferoje, tiek ir turtinant žmogaus vidinį pasaulį". Mūsų visuomeninių mokslų specialistai turi išsamiai analizuoti socialinius procesus ir nurodyti, kaip optimaliai planuoti ir valdyti juos. Didelę reikšmę šiuo atveju turi konkretūs socialoginiai tyri mai. Apie tai buvo kalbėta ir suvažiavime. Todėl Universitetas turi imtis priemonių, kad pradėti tyrimai (tam yra speciali socialoginių tyrimų laboratorija) būtų žymiai išplėsti, kad į juos įsijung tų platesnis tyrinėtojų būrys, kad šie tyrimai duotų apčiuopiamų rezultatų. Tai būtų konkretus mūsų atsakymas į suvažiavimo nutarimus, žengiant nauju lenininio penkmečio keliu.