VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
) )
f > >
PRIE GYVENIMO SLENKSČIO
Nr. 13 (324)
Vilnius, 1959 m. balandžio mėn.
♦
f > > >
9 KETVIRTADIENIS
)
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 20 kap.
V <'
Tebevyksta diplomantų skirstymas. . . Sprendžiami rimti, svarbūs klausimai. Nuo tinkamo vie tos pasirinkimo priklausys ne vienos dienos darbas. Todėl nenuostabu, kad daugumas diplomantų rimtai apgalvoja komisijos pasiūlymus, visapusiškai apsvarsto juos. Dažnas prašo papildomai laiko pagalvoti, pasitarti su draugais. Pa grindinė diplomantų dalis, priimdama komisijos pasiūlymus, žino, jog vyksta ten, kur jo darbas labiausiai reikalingas. Tačiau yra ir nepatenkintų. Daugelis jų jau ne naujo kai nepasitenkinimo srityje — turi solidų stažą. Žemesniuosezkursuose jie būdavo nepatenkinti, kad reikia anksti kel tis ir eiti klausyti paskaitų, kad reikia ruoštis įskaitoms, egzaminams, kad dėstytojai nepasirašo neklausinėję, nepa tenkinti, kad Universitete reikia laikytis bent elementariau sių drausmės reikalavimų. Dabar gi jiems visų siaubingiau sias žodis — „rajonas”.
Susirinkime buvo pažymė ta, kad katedrų profgrupės ne visuomet atsakingai renka proforgus ir pasiūlė į prof sąjungos darbą įtraukti rim čiausius katedrų dėstytojus. Pranešėjas ir kalbėję dis Į įvairias respublikos mokyklas buvo paskirstyti stu„Pasiekti, kad kiekvienas Profgrupės, proforgai dar re kusijose drg. drg. Palionis, 1959 m. balandžio 3 d. įvyko Istorijos-filologijos fa mūsų išleidžiamas specialis- tai svarsto principinius, gamy Kanopienė daug vietos skyrė dentai-rusistal. Reikia tikėtis, kad jie, kaip ir kiti Univer kulteto partinės organizacijosi tas būtų ne tik aukštos kva binius klausimus, retai iškelia moksliniam darbui. Drg. Ka siteto auklėtiniai, dirbs ne tik pedagoginį darbą, bet akty atviras susirinkimas, kuris lifikacijos darbuotojas, bet rimtus, kūrybinius pasiūlymus nopienė pabrėžė, kad dauge viai dalyvaus visuomeniniame gyvenime, vystys saviveiklą, apsvarstė klausimą: „Apie ir tobulų moralinių savybių, moksliniam, mokomajam-auk- lis laborantų nesusilaukia nei sportą. Tikriausiai Pandėlyje, kur dirbs daugkartinis Uni proforgų darbo pagerinimą”. politiškai subrendęs žmogus. lėjamajam darbui pagerinti. iš profgrupių. nei iš katedrų versiteto čempionas A. Vaupšas, padidės sporto entuziastų rimtos pagalbos moksliniame skaičius; be abejo, nemažai prisidės prie Gelgaudiškio sa Pranešimą šiuo klausimu pa Didžiuliai uždaviniai iškyla Susirinkime daug buvo kal darbe. vlveiklininkų meistriškumo augimo E. Dapkūnas. darė fakulteto partinio biuro ryšium su mokyklų pertvar bėta apie tai, kad žymų vaid Daugelis merginų-rusisčlų dvejojo: rinktis vidurines kymu, kuris netrukus bus pra pažymėjo, narys drg. Zabulis. Susirinkimas menį profgrupių darbe vaidi ar darbo jaunimo mokyklas. Į pastarąsias baugu važiuoti — Pranešėjas pažymėjo tą dėtas. Nuo šių visų uždavi na proforgas. Drg. drg. Už- kad fakultete yra dar daug mokiniai gali pasitaikyti net vyresni už mokytojus, kaip didžiulį dėmesį, kurį skyrė nių profsąjunga neturi stovė kalnls, Pikčilingls, Tijūnely- trūkumų politinio švietimo, čia autoritetą išsikovosi? XXI partijos suvažiavimas ti nuošaliai, ji visur turi būti tė, Valtkūnas savo paslsaky- studentų auklėjimo darbe. Reikia padaryti rimtų priekaištų rusų kalbos ir litera profsąjungų darbo pagerini įvykių sūkuryje, o kur tokio muose užakcentavo, kad nuo Beveik visi kalbėjusieji pa tūros katedroms, kurios tinkamai nepasirengė skirstymui. sūkurio nėra — pati jį su mui. Profsąjungų artimiau proforgo darbo, jo aktyvumo brėžė, kad dėstytojų profgru Katedrų atstovai neturėjo duomenų apie studentų pageida sius uždavinius konkrečiai kelti, pašaukti visus profsą žymia dalimi priklauso ir vi pės neturi glaudaus ryšio su vimus, nežinojo, kas juos riša su paskirstymo vietomis. suformulavo XII profsąjungų jungos narius paskui save”, sos profgrupės darbas, jos au studentų profgrupėmis. Drg. Todėl ne kartą tekdavo jau paskirstytus diplomantus suvažiavimas, kurio nutarimo — kalbėjo drg. Zabulis. toritetas, keliamų klausimų drg. Bielinis, Užkalnis siūlė kviesti atgal, prašyti pasirinkti kitą vietą. Dėl to neretai pagrindinė mintis yra ta, kad Tačiau daugelyje dėstytojams dalyvauti kartu geri studentai, kuriems buvo duota teisė pirmiesiems Da Pranešėjas plačiai išanali svarbumas. svarbiausias profsąjungų už profgrupių proforgai nepade su studentais vasaros darbo reikšti savo pageidavimus, gaudavo blogesnes vietas. davinys — nenuilstamai ko zavo profsąjunginių organiza da katedrų vedėjams gerinti stovyklose, kartu su jais or voti už partijos iškeltų užda cijų darbą fakultete, nurodė, politinį darbą dėstytojų tar ganizuoti įvairias kultūrines vinių įgyvendinimą, už sep kad fakulteto dėstytojų prof pe. Daug ir aštrios kritikos išvykas. tynmečio plano įvykdymą, už Susirinkimas rekomendavo susirinkime susilaukė lietuvių Istorijos specialybės studentams buvo siūloma įvairaus komunizmo pastatymą mūsų grupių darbe yra daug trūku literatūros katedros profgrupė dėstytojų profgrupėms plėsti profilio darbo vietų: į archyvus, muziejus, vidurines mo mų, nelanksčių darbo formų. (proforgas drg. Sprindis), ku- politinį šalyje. švietimą, visuomeninį . kyklas, vadovauti rajono kultūros skyriui. Todėl čia visi -♦-----------------ri mažai padeda katedros ve- darbą, sustiprinti . mokomą jį- diplomantai liko daugiau ar mažiau patenkinti. Tiesa, ner dėjui suaktyvinti katedros auklėjamąjį bei mokslinį-tlrla- vų, matyt, ir jiems nemažai kainavo: neveltui regimai pa gyvenimą, įtraukti visus ka- mąjį darbą, kad profsąjungos tenkinta savo paskyrimu į Čedasų vid. mokyklą A. Misiū tedros narius į principinę taptų tikrai didele jėga fa naitė pasakė, kad jai sunku bus pasirašyti — dreba ran mokslinę diskusiją, svarstyti kultete, įgyvendinant didžius kos. Vienintelė problema, kurią sprendė diplomantai — kokią Kai I kurso rusistų komjaunimo organizacijos susirin katedros narių visuomeninę Ir svarbius aukštajai mokyk kime buvo perskaitytas komjaunuolio Siniakovo pranešimas veiklą, jų politinį mokymąsi, lai keliamus uždavinius. Buvo vietovę geriau pasirinkti. Čia visomis išgalėmis stengėsi susitikimus su padėti komisijos nariai: apibūdino darbo sąlygas, dalinosi „Dėl tolimesnių studentų lankomumo ir pažangumo page profgrupėje. Visai apleistas nutarta ruoštišefuoti „Lelijos" savo žiniomis apie pasirinktą kraštą, Jo žmones, gamtą. rinimo priemonių Ir dėl studentų dalyvavimo visuome kultūrinių priemonių organi darbininkais, fabriką. nei naudingame darbe”, daugelis susimąstė. Ir juo la zavimas. Po to fakulteto partinės Rusų kalbos katedros dės biau reikėjo susimąstyti, kad pranešime iškelti kai kurie *** faktai, deja, buvo nemalonūs. Imkime, pavyzdžiui, ir lanko tytojai nejaučia draugiškos organizacijos sekretorius drg. Dalis diplomantų-bibliotekininkų jau specializavosi ku mumo klausimą. Mūsų grupėje be jokios pateisinamos prie kolektyvios savitarpio para Zaksas informavo susirinkimo žasties buvo praleista daugiau kaip 300 valandų, iš jų di mos, o proforgas drg. Drotvi- dalyvius apie respublikinio rioje nors srityje, mokslinėse bibliotekose, vaikų literatū roje ir kt. J. Sereikaitė, pavyzdžiui, įsisavino aklųjų raštą džiausią skaičių pasiekė drg. Dmitrijeva, Pavlovą ir kiti. nas nieko nedirba, atskirus Minėti draugai kažkodėl galvoja, kad tai tik jų vienų rei profsąjungos darbo klausimus pasitarimo ideologiniais klau ir liko dirbti Aklųjų draugijos bibliotekoje. kalas, ir nesiteikia pasakyti paskaitų praleidinėjimo prie palikdamas spręsti laborantei. simais rezultatus.' (Nukelta į 2 psl.) žasčių. Toks kurso bendrų reikalų ignoravimas turi būti /V\.'V\.'WWA svetimas tarybiniam studentui — ir iškėlę šį klausimą kurso draugai pasiūlė daug priemonių išgyvendinti tokias Koncertą pradėjo mažieji kol džiausios geologijos auditorijos pažiūras. „Būti studentams akademinės drausmės pavyz ūkiečiai — Dargužiu septynme langai drebėte drebėjo. Plojo, džiu, kovoti už privalomą paskaitų lankomumą, pavasario tės mokyklos mokiniai. Malonią skandavo už visas dainas, o la sesiją išlaikyti be įsiskolinimų”, — toks svarbiausias ir šypseną kėlė mažųjų šokiai, plo biausiai už „Lepšį”, „Jau slavai jimais buvo sutiktas mergaičių sukilo...”. Pagaliau ar galima būtiniausias mūsų komjaunuoliškas . įsipareigojimas. Ta choras. Kuo blogiau mažieji buvo azartiškai neploti moterų čiau be jo mes apsvarstėme ir įtraukėme į savo planus ir (nuotr. 2) šoka už mūsų an sekstetui, dainininkei senute' G. tokias geras priemones, kaip dalyvavimą vasaros darbų sto sambliečius? Pagaliau ar turime Aukštuolytei? mes kursuose tokias dainininkes, vyklose, dešimties valandų darbą Vilniaus miesto gyvena — Taip, jiems tikrai reikia kaip kolūkio merginų choras, kultūros namų, — teisingai pa mųjų namų statyboje ir mūsų fakulteto kiemo sutvarkyme, (REPORTAŽAS) geriausios kolūkio melžėjos A. stebėjo studentai. — Šauniai ryšių užmezgimą su įmonės jaunino brigada, kovojančia už Tegu koncertuoja. gulėjo Kazilionytės solo dainos? Daug tokių akmenų komunistinio darbo brigados vardą. Tie, kurie turės gali Tą vakarą Gamtos fakultete pirčiupiečių sklypeliuose, dažnai jų dainavime dar yra trūkumų, neprityrusios, bet studentai ilgai dalinosi mintimis mybės būti rajonuose, kolūkiuose, įsipareigojo skaityti pa už jų kliūdavo valstiečio žagrė, tegu jos dar užtat iniciatyva, entuziazmas! su kolūkiečiais ir darbininkais. Kaip vanduo bėga metai, keičiaskaitas, rinkti, kur bus sąlygos, istorinę medžiagą apie O dar didesnė staigmena — Tą vakarą tarp studentų, kol si žmonės, kitokia tampa ir Dzū komjaunimą. tėvelių, jau garbingo amžiaus ūkiečių ir darbininkų užsimezgė kija. Ir nenorom prisimena pra sulaukusių vyrų ir moterų, cho dar nuoširdesnė, dar tvirtesnė įsipareigojimai, kuriuos įvykdysime, bus tinkamas mū eitis. .. Na, ir dainavo Dzūkijos draugystė. — Taip, praeitį užmiršti sun ras. sų komjaunuolių atsiliepimas į TSKP XXI suvažiavimo nu močiutės ir tėvukai! Ne Der di J. Vaicekauskas ku, — vakaro-susitikimo metu tarimus. kalbėjo „Pirčiupio” kolūkio pir I. Burkoj mininkas V. Babraitis. — Bet
SUSTIPRINTI IR PAGYVINTI DĖSTYTOJŲ PROFGRUPIŲ DARBA
Musų įsipareigojimai
Tą neužmirštamą vakarą Gamtoje
Sugrįžome Labiau išaugo — Geriau eiti į šachtą, ■egu į klasę, — pareiškė praktikos metu istorikas K. Navickas, kai jam nepavyko susitvarkyti su mokiniais. Iš tikrųjų, nemažai teko pergy venti IV kurso istorikams pir mos pedagoginės praktikos dienomis. Apie tai jie ir kal bėjo neseniai įvykusiame praktikos aptarime. Istorikai praktikoje domė josi mokyklų gyvenimu Vil niuje, Kaune, Telšiuose. Jų praktikos vadovai, dėstytojai Bendžius, Galvydis, Krutulytė, Drulytė su pasitenkinimu kalbėjo apie praktikantus. Nuoširdus darbas visada duo da gražius rezultatus: istorikų praktika įvertinta tik gerai ir labai gerai. Per pusantro mėnesio Tel šių mokyklos kolektyvas pa milo mūsų studentus istorikus
P. Vitkauską, gerai atsiliepė apie Grybo ir Tumosaitės pa mokas. Pasižymėjo ir kitų grupių praktlkantai — Michelbertas, Strumskis, Gobis. Praktikos aptarime buvo pažymėta ir tai, kad nors Uni versiteto studentai stropiai ruošėsi pamokoms, yra neblo gai įsisavinę medžiagą, jie vis dar nepakankamai gerai pa mokoje išryškina įvairių epo chų socialinių - ekonominių procesų prieštaringumą, ne visada sugeba dėstomą me džiagą jungti su ideologiniu auklėjamuoju darbu. Trūksta jiems ir metodikos žinių. Ir vis dėlto iš praktikos istorikai sugrįžo labiau „iš augę", labiau priartėję prie gyvenimo ir jam žymiai ge riau pasiruošę.
V. Bangaitė
NAUJI ŽURNALAI AKLIESIEMS Bendrojoje skaitykloje gautas naujas žurnalas aklle»iems „Aklųjų gyvenimas” (rusų kalba). Mėnesiniame žurnale talpinama įvairi n edžiaga, liečianti aklųjų gyve nimą. Jame yra grožinės lite ratūros muzikinis, satyros
ir jumoro, šaškių ir šachma tų, aklųjų gyvenimo sąjungi nėse respublikose ir kiti sky riai. Taip pat akliesiems pasiro dė žurnalas „Mūsų žodis” lie tuvių kalba. A. Petrauskas
mes žvelgiame į ateitį. O ateitis šviesi. „Pirčiupio” kolūkis — vie nas stipriausių Eišiškių rajone. Audringais plojimais vakaro šei mininkai sutiko kolūkio atstovų pareiškimą, kad „Pirčiupio” kol ūkis savo septynmetį nutarė įvykdyti per dvejus metus. Per dvejus metus? Tai ne fantazija? Ne. Štai pora skaičių: 1958 m. kolūkis per vieną mė nesį primelždavo tiek pieno, kiek per visus 1953 metus, ke Nuotraukoje: ..Pirčiupio” leriopai pakilo mėsos gamyba, kolūkio pirmininkas V. Babraitis žymiai padidėjo pasėlių plotai, pasirašo sutarti dėl kultūros na derlius. mų statybos. Kolūkyje net dvi brigados — J. Vaicekausko nuotr. mechanizatorių ir gyvulininkys tės — kovoja už teisę vadintis AU seniai gamtininkai komunistinėmis. Tai stipri ir, be draugauja su Eišiškių ra abejo, auganti jėga kolūkyje. — Jeigu taip dirbtų visi, kaip jono „Pirčiupio” kolūkio kolūkiečiais. Jie jau keletą kar dirba šios dvi brigados, — pa tų lankėsi kolūkyje, vaikščiojo sakė pirmininkas V. Babraitis, — įvykdytumėm per po fermas, domėjosi kolūkio gy septynmetį venimu, planais, surengė įdomų vienerius metus. saviveiklininkų pasirodymą. Karštais plojimais studentai pas priėmė „Pirčiupio” — Būtinai atvažiuokit pirmininko mus, — kvietė gamtininkai pir- V. Babraičio pasiūlymą patalki čiupiečius pas save. ninkauti kolūkiečiams, pastatant Ir štai Gamtos fakultetas „Pirčiupio” kolūkyje kultūros laukė brangių svečių — ,. namus, GMF, EMF, ChMF įsipa čiupio” kolūkio atstovų, o taip reigojo „Pirčiupio” kolūkyje stu pat ir į fakultetą pakviestų Vil dentiškų atostogų metu ne tik niaus M. Melnikaitės vardo kon pastatyti kultūros namus, bet ir diterijos fabriko darbininkų. užveisti prie jų didelį parką, Svečiai nedrąsiai žengė per dirbti _ , _____ * masinį-kulturinį darbą. Universiteto slenkstį: juk pirmą Kolūkis studentus aprūpins sta kartą tokioje „aukštoje” įstai tybine medžiaga, transportu, goje. Tiktai vaikai, kaip visada, įrankiais. Iškilmingai pasirašyta greitai įsidrąsina. Jų linksmo abipusė sutartis. klegesio netrūko ir čia. Septynmečio statybų entuziaz — Ką jums parodyti? — mas apėmė ne tik kolūkius, bet klausinėjo č. Kudaba. — Gal ir fabrikus bei gamyklas. Kaip musų muziejų? dirba darbininkai, kokiomis min Svečiai smalsiai apžiūrinėjo timis jie ųyvena, studentams pa paukščių ir žvėrių iškamšas, pasakojo M. Melnikaitės v. kon gyvūnų kaulus. diterijos fabriko darbininkė M. — 0 tokių akmenų ir pas mus Augulytė. yra, — sako močiutė iš Pirčiu — O dabar — kolūkio savi pio, apžiūrinėdama mineralų ko veiklininkų pasirodymas, — lekcijas. skelbia penktos klasės pipiras.
J