Visų šalių proletarai, vienykiVės!
CARVBIDIS scuoencAS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
SVARSTOME TSKP XXV SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS
Pirmiausia reikėtų keletu žodžių tarti apie komjaunimo aktyvo patį aktyvumą aka deminio mokymo ir komunis tinio auklėjimo procese. Man atrodo, kad tūlas aktyvistas ne visada gerai suvokia, kas tai yra aktyvumas, ką ir kaip privalo daryti aktyvistas; o jeigu ir' žino, ką jis turi da ryti, tai ne visada daro, nes arba trūksta valios, arba no ro, nusistatymo, arba pomė gio, arba ir sugebėjimo, kurį, žinoma, norint galima dau giau ar mažiau išugdyti. Kalbant apie mūsų aktyvu mą, pirmiausia, reikia jį lai kyti būtinu komjaunuolio bruožu, nes kitaip mes netu rėtume ir teisės vadintis ak tyvistais. Apie tai labai tei singai buvo pasakyta ataskai tiniame TSKP CK Generali nio sekretoriaus drg. L. Brež nevo pranešime XXV suva žiavimui: „Niekas taip neiš aukština asmenybės, kaip ak tyvi pozicija gyvenime." Taigi, ką mes vadiname aktyvia pozicija, aktyvumu? Šis klausimas yra aktualus ir filosofine, ir pedagogine, ir psichologine, ir sociologine prasme. Į‘jį, deja, dažnai ne sugeba atsakyti per egzami nus daugelis studentų, nors ne vienas jų laikomas, ir pats save laiko aktyvistu. Vi suomeniniu aktyvumu vadi name komjaunuolio sugebėji mą reaguoti į visuomeninius reiškinius ir jo veiklumą, sie kiant tenkinti kolektyvo, o tuo pačiu ir savo, kaip šio kolektyvo nario, visuomeni nius poreikius. Tačiau akty vumui reikalingas ne papras tas veiklumas, o, pirmiausia
Už aktyvią komjaunuolio poziciją — drausminga veikla, antra — reikalinga komjaunuolio iniciatyva, trečia — būtinas jo savarankiškumas, toliau — būtinas kūrybiškumas, pasta bumas, įsitikinimų tvirtumas bei sugebėjimas protingai mąstyti, būti iš tikrųjų pro tinga asmenybe. Ar mūsų komjaunimo akty vas turi šiuos bruožus? Ma nau, kad į šį klausimą gali ma atsakyti tik teigiamai. Taip, mūsų komjaunimo akty vistai iš tikrųjų be galo daug stengiasi išvystyti tokią veik lą, kurios reikalauja viso ko lektyvo, viso universiteto in teresai. Mūsų aktyvistai yra parodę daug iniciatyvos, sa varankiškumo ir kūrybiškumo tiek akademinio mokymosi procese, tiek užauditorinėje meno saviveiklos, sporto ir mokslo veikloje, tiek vadi namojo trečiojo semestro darbuose, kitose srityse. Dau guma mūsų komjaunuolių — ir aktyvistų, ir tų studentų, kurie tuo vardu nesivadina, — turi tvirtus komunistinius įsitikinimus, yra paprasti, kuklūs, protingi vaikinai ir merginos. Kaip tik šiomis mūsų komjaunuolių savybė mis remdamasis, rektoratas, partinis komitetas, komjauni mo komitetas ir visuomeninės organizacijos Raporte TSKP XXV suvažiavimui drąsiai priėmė įsipareigojimą siekti tokios veiklos, kad X penk mečio pabaigoje ir 400 metų jubiliejui universitetas taptų pavyzdine komunistine aukš tąja mokykla respublikoje. Savaime suprantama, kad šiam tikslui pasiekti visų pir ma reikalingas komjaunimo aktyvo dar didesnis veiklu-
Tarybinis teismas — demokratiškiausias Partija visiems teismų orga nams, taip pat ir liaudies teismams, nuolat iškelia svar bius kovos su nusikalstamumu uždavinius. Apie tolimesnį socialistinio teisingumo ir teisėtvarkos stiprinimą buvo kalbėta ir TSKP XXV suva žiavime. Tai ypač liečia liau dies teismų veiklą, nes prak tika rodo, kad jie yra pa grindinė tarybinės teismų sis temos grandis — nagrinėja daugiau kaip 95 proc. visų civilinių ir baudžiamųjų by lų pirmos instancijos tvarka, yra labiausiai priartinti prie plačiųjų liaudies masių, vyk do plačią teisinę propagan dą ir teisinį piliečių auklėji mą. Tai, kas paminėta, aiš kiai rodo, kodėl šiems teis mams partija ir vyriausybė skiria tiek daug dėmesio. Per liaudies teismus visuomenė dalyvauja kovoje su nusikals tamumu, per liaudies tarėjus — šalies valdyme. Taip įgy
j 1976 m. balandžio 9 d. Į ( Nr. 13 (955)
Balandžio 2 d. univer sitete vyko komjaunimo aktyvo mokymas tema „įvykdysim TSKP XXV suvažiavimo nutarimus". Pranešimus padarė univer siteto komjaunimo komite to sekretorius H. Ramo nas, LLKJS Vilniaus mies to Lenino rajono komite to pirmasis sekretorius R. Kutas, Finansų ir apskaitos fakulteto komjaunimo biu ro sekretorius G. Kalčinskas. Aktyvo mokyme kalbas taip pat pasakė partijos universiteto komiteto sek retorius K. Poškus, pro rektorius mokymo reika lams B. Sudavičlus. Spausdiname kiek su trumpintą drg. K. Poškaus kalbą, pasakytą aktyvo mokyme.
vendinami V. Lenino nurody mai apie plačiųjų liaudies masių įtraukimą į valstybės reikalų tvarkymą. Visuome nė kovoje su nusikalstamumu dalyvauja, be liaudies tarėjų, ir kitokiomis formomis: tai visuomeniniai kaltintojai ir gynėjai teisiamuosiuose po sėdžiuose, liaudies teisėjų ir tarėjų ryšiai su nepilnamečių reikalų ir jaunimo įdarbinimo komisijų aktyvu, draugiškai siais teismais, liaudies drau govėmis ir kt. Liaudies teismai, kaip ir vi si kiti, organizuojami ir vei kia pagal socialistinio teisin gumo principus, kaip antai: renkamumas, nepriklausomu mas ir klausymas tik įstaty mo, bylų nagrinėjimo kole gialumas, atsiskaitymas tiems, kas juos yra išrinkę, užtikri nimas gynybos kaltinamajam, teisėjų ir tarėjų lygios teisės, nagrinėjant ir sprendžiant by las, priimant nuosprendžius
mas, aktyvumas su visais sa vo bruožais. Mums pirmiausia reikalinga griežta ir sąmoninga draus mė. Aktyvas turi būti ne tik pats drausmingas, bet ir pa siekti, kad jo vadovaujamo kolektyvo nariai būtų draus mingi. Deja, šioje srityje dar yra nemaža apleistų dirvom). Mūsų aktyvistai, padėję ran ką ant širdies, tikrai negali pasakyti, jog viską padarė, kad, pvz., be reikalo nebūtų praleidinėjami akademiniai užsiėmimai, kad studentai vi sur dalyvautų, kur privalo dalyvauti, kad jie laiku at liktų tai, ką privalo atlikti. Aš manau, mes visi puikiai suprantame, 'kaip mums -rei kalinga drausmė, tik, deja, ne visada mums pakanka ryž to ir principingumo pareika lauti jos iš savęs ir savo draugų, tik ne visada mes suprantame, kad nuo smulkių drausmės pažeidimų lengva pereiti prie sistemingo ne drausmingumo. Taigi, aš ir norėčiau paagituoti gerbia mus aktyvistus ir visus kom jaunuolius, visus studentus būti principingesniems ir reiklesniems sau ir draugams. Patikėkite, nuo to nei jūs, nei jūsų draugai nė kiek nenu kentės, o atvirkščiai — tik išloš. Nuo to išloš ir studen tų kolektyvas, ir apskritai vi suomenė. Kad iš tikrųjų mes kartais esame neprincipingi, nereik lūs sau ir draugams, rodo to
kie pavyzdžiai, kaip kai ku rių komjaunuolių nepri-ncipinga pozicija nacionalistiškai nusiteikusių asmenų ir religininkų atžvilgiu, per daug at laidus ir liberalus draugų vertinimas už prastą akade minį pažangumą, už nedera mą elgesį visuomenėje, už girtavimą įvairiomis progo mis ir visai be progų ir t. t. Labai didelis pavojus tyko aktyvistų ir iš kitos pusės. Ne paslaptis, kad tūlas kom jaunuolis, draugų išrinktas į vadovaujantį postą, tapęs ak tyvistu, kartais ima nosį riesti, iš aukšto žiūrėti į savo draugus, susvetimėti ir atsi riboti nuo jų. Suprantama, taip lengvai galima tapti ne vykėliu biurokratu, tuščiu pa sipūtėliu, karjeristu, kurių, deja, mūsų gyvenime dar pa sitaiko. Mūsų būsimam aukštos kvalifikacijos specialistui, kad jis būtų vertas tikros asme nybės vardo, asmenybės, ku rioje -būtų įsikūnijusi anks tesniųjų kartų teigiama pa tirtis, trūksta kartais ne tik principingumo, bet ir inicia tyvos, ir savarankiškumo. Ir studentai, ir dėstytojai gerai suprantame, kaip svarbu, kad žmogus, kaip sakoma, galvą ant pečių turėtų, o ne žvalgytųsi dėl kiekvienos smulk menos j kitus ir lauktų ko mandos iš aukščiau. Tuo tar pu kaip dažnai mums dar pritrūksta „kvapo" studijuoti per semestrą, o ne tik per egzaminus, kaip dažnai mes savo iniciatyva nė gramo ne viršijame nustatyto minimu mo mokslo ir visuomeninės veiklos srityse! Kaip dažnai mes pasiduodame kvailai kitų
bei sprendimus. Šie principai ne tik paskelbti, bet ir garan tuojami įstatymų; pirmiausia — TSRS ir sąjunginių respub likų konstitucijų. Liaudies tei sėjai ir tarėjai, spręsdami ir nagrinėdami bylas, privalo griežtai laikytis socialistinio teisėtumo, visapusiškai išaiš kinti ir ištirti visas bylos ap linkybes. Tai sunkus ir sudė tingas darbas. M. Kalininas sakė, kad teisėjas liaudies akivaizdoje sprendžia ginčus, kaip geras dailininkas moka nutapyti puikų peizažą, taip ir prityręs, politiškai išsilavi nęs teisėjas išryškina tuos vi dinius procesus, kurie vyksta mūsų šalyje. Teisėjai pašauk ti kartu su tarėjais saugoti socialistinę santvarką, socia listinę ūkio sistemą, socialis tinę nuosavybę, įmonių, įstai gų ir organizacijų teises ir teisėtus interesus, gina pilie čių turto, buto, darbo, poli tines ir kitas teises bei tei sėtus interesus. Visiškai kitokia padėtis yra buržuazinėse šalyse. Čia teis mas yra viešpataujančios kla sės rankose, jis sudarytas an tidemokratiniais principais. Buržuazija, norėdama nuslėp ti buržuazinio teismo klasinį
pobūdį, bando teismo išorei suteikti demokratinį bruožą, bet tai ir lieka tik išoriniu bruožu. Jau vien tai, kad buržuaziniai teisėjai yra ski riami valdančiosios klasės, o ne renkami, kad teisėjai yra iš kapitalistų, rodo, kieno in teresus jie gina. Net ir ten, kur teisėjai formaliai ir ren kami, tokie rinkimai tėra vie nas iš paskyrimo būdų. Teis mų kova prieš bet kokį pa žangų judėjimą, susidoroji mas su komunistais, revoliu cionieriais, kovotojais už tai ką rodo buržuazinio teismo reakcinį pobūdį, jo tarnavimą išnaudotojų saujelei. V. Le ninas rašė, kad buržuazinis teismas dedasi ginąs tvarką, o iš tikrųjų yra aklas, rafi nuotas išnaudojamųjų slopini mo įrankis, ginantis pinigų maišo interesus. Teisėjo pa reigos dažnai perkamos, o teisingumas yra biznio daly kas. F. Engelsas rašė, kad Anglijos prisiekusiųjų teis mas, kaip labiausiai išbaigtas, yra melo ir amorališkumo viršūnė, teisėjai, kaip ir pri siekusieji posėdininkai, patys yra turtingi, jie rekrutuojami iš viduriniosios klasės, ir to(N ūkei ta į 2 psl.)
Kazy:; POŠKUS LKI' universiteto komiteto sekretorius
įtakai! Todėl ir studijos, ir visuomeninė veikla, ir mora lės normų bei principų lai kymasis tais atvejais virsta ne pasitenkinimu, ne laisva veikla, o savotiška prievarta, kurią mes patys sau užsi krauname ir kurios imame nekęsti. Todėl, tur būt, ir skubame iš auditorijos iš smukti, dėstytojui dar nespė jus užsičiaupti po paskaitos, skubame, patys nežinodami, kur ir ko — kad tik grei čiau atsiskyrus nuo grupės, nuo kurso, nuo kolektyvo, kurio iš esmės dažnai ir ne būna sukurto. Nebūna sukur to dėl to, kad mūsų aktyvis tai dažnai ir nežino, kaip jį kurti, ir, atvirai sakant, mes, dėstytojai, kuratoriai, kom jaunimo komitetas jiems čia ne visada ateiname į pagal bą. Vis dėlto, manau, kad kuratorius, dėstytojas čia, tur būt, negali ir neturi daryti to, ką privalo padaryti kom jaunimo aktyvas — t. y. for muoti kolektyvą, kelti jo na triams principingus reikalavi mus, kad paskui, sekančiame etape, visas kolektyvas, o ne .tik aktyvistai, kiekvieno sa vo nario paklausių — ką, mielasis, padarei kolektyvo labui; kad pagaliau ir patys kolektyvo nariai imtų iš sa vęs reikalauti prideramos veiklos ir elgesio. Taigi, man atrodo, jeigu norime turėti tvirtus grupių kolektyvus, privalome juos kurti, formuoti, nes savaime kolektyvas neatsiranda, savai me atsiranda tik laikinos ma žosios grupės, vadinamosios, kompanijos. Kurdamas kolek tyvą, aktyvistas visada priva lo atsiminti, kad tvirtas ko-
lektyvas bus toks, kuris ne tik kels tam tikrus reikalavi mus savo nariams, bet kuris taip pat plačiai išvystys vi suomenei naudingą bendrą veiklą — tai viena; antra — tikras kolektyvas privalo siekti bendro tikslo, naudin go visuomenei, kolektyvui. Aktyvistai turėtų itin rūpin tis ir tuo, kad komjaunuo liai būtų ruošiami perimti es tafetę iš vyresniųjų kartų. Populiarus yra teiginys, kad komjaunimas — partijos pir masis pagalbininkas ir jos rezervas. Tačiau nei pagalbi ninku, nei rezervu savaime jis taip pat netampa. Reikia jį ruošti tam. Todėl visų kom jaunuolių, visų aktyvistų vie nas svarbiausių veiklos ir asmenybės ugdymo uždavinių turi būti ruošimasis perimti šią estafetę iš komunistų, tapti Komunistų partijos na riais. Mūsų aktyvas šiam rei kalui turi skirti žymiai dides nį dėmesį; šiam reikalui efektyviau turi vadovauti ir komjaunimo biurai bei komi tetas. Asmenybės aktyvumas, apie kurį kalbėjo suvažiavime draugas L. Brežnevas, kom jaunuolio principingumas, vertinant gyvenimo, veiklos pozicijas bei poelgius, jo drausmingumas, kūrybišku mas, politinis idėjinis tvirtu mas ir atkaklus siekimas per imti vyresniųjų kartų laiko mą gyvenimo vairą į patiki mas, sugebančias ir protingas rankas — visa tai komj alini mui, jo aktyvui turi būti pir maeilės reikšmės tikslas ir už davinys.
BALANDŽIO 11 D: RINKSIME LIAUDIES TEISĖJUS mversiteto kolektyvas kandidate į Vilniaus miesto Lenino rajono teisėjus iškė lė A. Kvaraciejūtę. Kandidatė yra baigusi su pagyrimu mūsų Teisės fakul tetą. 1970 m. jii buvo išrink ta Ignalinos rajono liaudies teismo teisėja ir paskirta šio teismo pirmininke. A. Kvaraciejutė pasirodė kaip darbš ti, pareiginga teisėja, reikli ir gabi teisinio darbo oraanizatorė. Ji aktyviai dalyvau ja visuomeniniame gyvenime, skaito paskaitas, rašo j vie tinę spaudą, telkia pagalbą draugiškiems teismams, iš rinkta Ignalinos rajono DŽDT deputate, rajono valstybinių
Į ;
Įstaigų profsąjungos pirmi ninke. Balandžio 7 d. Studentų miestelyje jvyko susitikimas su kandidate. Ji jžanginiu žo džiu pradėjo FAF partinės organizacijos sekretorius J» Čičinskas. Su A. Kvaraciejūtės biogra fija supažindino partijos uni versiteto komiteto sekreto riaus pavaduotojas M. Sumi nąs. Teisės fakulteto docentas M. Maksimaitis papasakojo apie A. Kvaraciejūtės studijų metus ir visuomeninę veiklą universitete. Susitikime kalbėjo kandida tė j liaudies teisėjus A. Kvaraciejutė.
Balandžio 14 d. Aktų salėje (Čiurlionio 21/27) įvyks universiteto partinės organizacijos atviras susirinkimas „TSKP XXV suvažiavimo rezultatai ir universiteto parti nės organizacijos uždaviniai." Pranešėjas partijos universiteto komiteto sekretorius K. Poškus. Pradžia 15 vai. Registracija nuo 14.30 vai.