ĮTVIRTINTI DARBO ŽMONIŲ, VISŲ PIRMA JAUNOSIOS KARTOS SĄ MONĖJE TARYBINIO PATRIOTIZMO IR SOCIA LISTINIO INTERNACIO NALIZMO IDĖJAS, PASI DIDŽIAVIMĄ TARYBŲ SALIMI, MOŠŲ TĖVYNĖ, PASIRYŽIMĄ GINTI SO CIALIZMO IŠKOVOJI MUS — BUVO IR TEBĖ RA VIENAS SVARBIAU SIŲ PARTIJOS UŽDAVI NIŲ.
(IS TSKP CK GENERA LINIO SEKRETORIAUS DRG. L. BREŽNEVO PRA NEŠIMO PARTIJOS XXV SUVAŽIAVIMUI.)
Visų šalių proletarai, vienykitės!
CčMIVBIDIS sccioencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. balandžio 2 d. Nr. 12 (954)
Partijos suvažiavimo nutarimai - veiklos programa VLKJS CK V plenumas nutarė balandžio 2—10 dieno mis surengti sąjunginį komjaunimo susirinkimą „Įvykdysim TSKP XXV suvažiavimo nutarimus!", apsvarstyti jame TSKP XXV suvažiavimo rezultatus ir nužymėti konkrečius kiekvienos komjaunimo organizacijos uždavinius, vykdant jo nutarimus, toliau gerinant jaunimo komunistinį auklė jimą.
KIEKVIENA KOMJAUNIMO ORGANIZACIJA, KIEKVIENA KOMJAUNIMO GRUPĖ TURI JAUNIMO ORGANIZATORIUMI, VYKDANT SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS.
Komunistinis idėjiškumas, pabrėžė TSKP XXV suvažia vimas, tai žinių, įsitikinimų ir praktinės veiklos lydinys. Komjaunimo organizacijos turi atkakliai tobulinti darbą, formuojant vaikinų ir merginų komunistinę pasaulėžiūrą, kompleksiškai vertinti auklėjamąjį darbą, užtikrinant glau džią visų jaunimo grupių idėjinio politinio, darbinio ir do rovinio auklėjimo vienybę. 1976—1980 metais surengti są junginę lenininę įskaitą „TSKP XXV suvažiavimo nutari mus — į gyvenimą!"
Svarbiausias uždavinys, kurį iškėlė TSKP XXV suvažia vimas, — įtvirtinti jaunosios kartos sąmonėje tarybinio patriotizmo ir socialistinio internacionalizmo idėjas, pasidi džiavimą Tarybų šalimi, mūsų Tėvyne, pasiryžimą ginti socializmo iškovojimus. Komjaunimo organizacijos turi vi sokeriopai gerinti jaunimo karinį patriotinį ir fizinį auklė jimą, plėsti komjaunuolių ir jaunimo sąjunginį žygį tary binės liaudies revoliucijos, kovų ir darbo šlovės vieto mis. Jaunimo idėjinio politinio ir dorovinio auklėjimo sėk mės matas — konkreti veikla. Komjaunimo organizacijų uždavinys ir ateityje auklėti komjaunuolius ir jaunimą komunistinės pažiūros į darbą dvasia, visada vadovautis Lenino priesaku: tik dirbant kartu su darbininkais ir vals tiečiais, galima tapti tikrais komunistais. TSKP XXV suvažiavimo Lenino komjaunimui iškelti už daviniai reikalauja pagerinti komjaunimo veiklos kokybę, toliau stiprinti organizacinį politinį visų VLKJS grandžių darbą. Kiekviena komjaunimo organizacija, kiekviena kom jaunimo grupė turi tapti koviniu jaunimo organizatoriu mi, vykdant suvažiavimo nutarimus.
Komjaunimo komitetai turi visokeriopai panaudoti kom jaunimo dokumentų keitimą VLKJS narių darbiniam ir vi suomeniniam politiniam aktyvumui didinti, organizuotai jį baigti. Atkakliai įsisavinti lenininį darbo stilių. Ryžtingai kovoti su formalizmo, biurokratizmo, liberalinės pažiūros į trūkumus apraiškomis, vystyti kritiką ir savikritiką. Ple numas pabrėžia, jog būtina gerinti kontrolę, griežčiau tik rinti, kaip vykdomi priimti nutarimai. Sutelkti pagrindines komjaunimo komitetų pastangas tiesioginiam organizaci niam darbui, praktiškai padėti komjaunimo organizacijoms. Komjaunimo jėga — partijos vadovavimas, beribė išti kimybė brangiosios Komunistų partijos .eikalui.
Koks jis, tarybinis studentas? Apie tai šiandien pradedame pokalbį 2-ame puslapyje. Kviečiame visus pasidalinti mintimis. A. BARANAUSKAITĖS nuotr.
Šalies komunistų forumo nutarimai tapo tarybinės liau dies darbo programa. Mes džiaugiamės, ikad ir toliau Ta rybų Sąjunga laikosi taikaus sąmbūvio ir visapusiško bendradarbiavimo politikos. Mes remiame Komunistų par tijos politinę liniją ir esame tikri, kad taikaus darbo fron tuose sugebėsime įrodyti so cialistinės sistemos pranašu mus. Atitinkamą vietą komuniz mo kūrime užima studentija. Neatsitiktinai Partija ir Tary binė vyriausybė labai rūpina si jos auklėjimu. TSKP XXV suvažiavime drg. L. Brežne vas pažymėjo, kad „svarbiau sias kelias ideologinės veiklos aktyvumui didinti yra kom pleksinė pažiūra į visą auklė jamąjį darbą, glaudžios idėji nio politinio, darbinio ir do rovinio auklėjimo vienybės užtikrinimas, atsižvelgiant į įvairių darbo žmonių grupių ypatumus". Vadinasi, mes tu rime užtikrinti nepertraukia mą idėjinio auklėjimo proce są kiekviename kolektyve, mūsų atveju — akademinėje grupėje. Tai susiję ir su VPP
sistemos,populiarinimu, naujų darbo formų bei metodų ieš kojimu. Manome, daugiau dėmesio reikia skirti visuomeninės nuomonės tyrimui. Kaip tik taip išaiškinama darbo pras mė, įžvelgiamos menkiausios „smiltelės" tarp organizacijos mechanizmo „krumpliaračių". Kaip pavyzdį, galima paimti darbo su pirmu kursu pro blemas. Rudenį, gal būt, kiek formaliai supažindinome pir makursius su VPP sistema ir komjaunimo veikla universi tete. Dėl patalpų stokos vė liau šis auklėjamasis darbas susiaurėjo. Dažniausiai pasi tenkindavome aktyvo moky mu. Gyvenimas rodo, kad to per maža. Jau ne pirmi metai opus klausimas — grupės komjau nimo sekretoriaus rinkimai. Pirmakursiai dažnai dar savo draugų reikiamai nespėja pa žinti, o fakulteto komjaunimo biuras, geriausiu atveju, gali pasikliauti mokyklų pateikto mis charakteristikomis. Pro blema išsprendžiama gana subjektyviai. Kartais atsitin ka, kad vėliau tenka ieškoti sąžiningesnių ir darbštesnių žmonių. Pakalbėjęs su atskirų grupių komjaunuoliais, išgirs ti, kad jie su malonumu pri simena mokyklinius laikus ir abejoja, ar akademinės gru pės galės pakeisti klasę, o studijų draugai — klasės draugus. Išeina, kad ne visa da ir mūsų (biuro) veikla pa siekia eilinius studentus. To dėl labai svarbu, kad tarpu savio supratimas ir pagalba atsirastų kaip galima grei čiau, kad kuo geriau pažintu
me kiekvieną savo narį, jo sugebėjimus ir polinkius. Kalbėdamas apie idėjinio auklėjimo problemas bei nuo seklų jo darbą, norėčiau pa minėti kaip pavyzdingą III k. 3 grupę. Pradžia, kaip ir vi suomet, buvo nelengva. Rei kėjo apsiprasti su studijomis, pakitusia aplinka. Iš pirma kursių, paprastai, nesitikima didelio aktyvumo visuomeni nėje veikloje — lai mokosi, bet minėtos grupės studentai tapo malonia išimtimi. Jų uolumas neliko nepastebėtas. Aktyviausi ir dabar yra fa kulteto komjaunuolių avan garde, kaip pvz.: J. Ašmonas, A. Abišala, R. Jakytė. „TSKP XXV suvažiavimą pa sitikome geru mokymusi, — pasakoja grupės komjaunimo sekretorė J. Liangvinaitė. Gru pės pažangumo vidurkis 4,67. SMD konferencijoje perskai tėme šešis pranešimus vieto je planuotų penkių. Idėjiškai ir politiškai brandesni tapo komjaunimo susirinkimai". Paprastai žmonės kuklinasi ir nenori kalbėti apie save, o papasakoti galima apie daug ką. Pirmiausia, studijos neįsi vaizduojamos be darnaus ko lektyvo. Bendri darbai, džiaugsmai ir rūpesčiai jun gia. Grupė stengiasi kuo dau giau laiko praleisti kartu. Kartu dirbo darbo ir poilsio stovyklose, rengė turistinius žygius. O paskui popietės, vakarai-susitikimai. Visuomet kyla diskusijos, kai nagrinė jami tarptautinių santykių klausimai. Geriausi grupės politinformatoriai: G. Gruz dys, G. Jakimavičius. G. Račiukaitis.
TAPTI
KOVINIU
Vertos gero žodžio ir kitos grupės. Deja, pasitaiko atve jų, kai visuomeninėje veiklo je dalyvauja tik grupių akty vas. Eiliniai komjaunuoliai ir nesąjunginis jaunimas lieka nuošalyje. Tokia padėtis ne suderinama su svarbiausiais idėjinio politinio auklėjimo uždaviniais, kuriuos iškėlė TSKP XXV suvažiavimas. Artėja VPP atestacija, ge riausios akademinės grupės konkurso rezultatų sumavimas. Komjaunimo organizaci jos pateiks nuveikto darbo ataskaitas. Džiaugsimės pa siektais laimėjimais ir nenorė sime „pastebėti", kad yra komjaunuolių, kurie slepiasi už savo draugų nugarų, eg zistuoja kitų darbo sąskaita. Argi taip turi atrodyti busi mieji tarybiniai specialistai? Atsižvelgdamas į gyvenimo reikalavimus, TSKP XXV su važiavimo nutarimus, Fizikos fakulteto komjaunimo biuras ideologijos srityje nutaria: 1) toliau įgyvendinti kom pleksinę pažiūrą į visą auk lėjamąjį darbą, 2) skirti didelį dėmesį vi suomenės nuomonės tyrimui. Be abejo, visų fakultetų komjaunuoliai, išanalizavę TSKP XXV suvažiavimo nu tarimus, ieško kelių jiems praktiškai pritaikyti. Natūra lu, kad iškyla ar dar iškils problemų, kurios aktualios visiems studentams. Būtų naudinga išgirsti vertingų pa stabų, pasiūlymų.
St. STASIŪNAS FF komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotojas
Renkasi komjaunimo aktyvas BALANDŽIO 2 D. AKTŲ SALĖJE ĮVYKS KOM JAUNIMO AKTYVO MOKYMAS „ĮVYKDYSIM TSKP XXV SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS!" DALYVAUJA FAKULTETŲ KOMJAUNIMO BIU RŲ NARIAI IR AKADEMINIŲ GRUPIŲ KOMJAU NIMO SEKRETORIAI. PRADŽIA 16 VAL.
Nauja laikraščio redkolegija Kovo 24 d. partijos universiteto komitetas savo posėdyje patvirtino „Tarybinio studento" laikraščio redkolegiją. Ją sudaro: partijos komiteto sekreto riaus pavaduotojas V. Gobis, komjaunimo komite to narys dėst. A. Kasperūnas, studentų profkomitęto narė D. Cesnauskytė, Filosofijos istorijos ir ateizmo katedros aspirantas Z. Burnys, Teisės fakulteto dėstytojas A. Katkus, universiteto SMD tarybos na rys V. Rakštelis, IF kultūros klubo pirmininkė R. Ramulionytė, I k. žurnalistai G. Adomaitytė, L. Skirpstas, J. Steponavičius.