VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKJTĖŠ!
UAI’VBIDIS
scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO ___________________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
tai ŽINOTINA
1984 m. balandžio 6 d„ penktadienis
KIEKVIENAM
VPP. Organizavimas ir problemos I Visuomeninės politinės praktikos tikslai ir uždaviniai Vienas pagrindinių aukšto sios mokyklos uždavinių — ne tik ruošti aukštos kvalifi kacijos specialistą, bet ir ugdyti visapusišką asmenybę. Didelis vaidmuo, sprendžiant šį uždavinį, tenka studentų visuomeninei-politinei prak tikai (VPP). Tačiau šiandien jos organizavimo lygis toli gražu neatitinka VPP siste mos tikslų, uždavinių, daug problemų kyla sudarant VPP valandėlių tematiką ir pan. Ir visų pirma tai yra dėl to, kad mums dažnai trū ksta elementarių žinių apie VPP valandėlių organizavi mą, jų paskirtį. Todėl norė tųsi nors trumpai panagrinė ti VPP sistemos metodologi nius klausimus, išsiaiškinant pagrindinius darbo trūkumus ir išryškinant problematiką. Šiandienai reikalingi ne tik aukštos kvalifikacijos specialistai, gerai įvaldę pro cesines bei technines žinias, bet ir specialistai, sugeban tys vadovauti kolektyvui, dirbti organizacinj-propagandinį darbą, turintys auklėja mojo darbo — kolektyve ži nių, įgūdžių ir patirties. Ta čiau mokslininkų atlikti tyri mai rodo, jog aukštosios mo kyklos absolventai, turintys fĮdėlį profesinių žinių bagaą, nepakankamai įgyja vi suomeninio - politinio darbo organizavimo kolektyvuose Hnių bei įgūdžių. Objektyvus tolesnis auklė jamojo darbo aukštojoje mo kykloje gerinimo būtinumas r sąlygojo visuomeninės-po litinės praktikos sukūrimą. Aukštosiose mokyklose ir anksčiau egzistavo (vairios isuomenlnės-polltlnės veiklos lurmos, tačiau trūko nuoseklumo, sistemingumo. įvedus VPP, visos studen
Trumpai Universitete viešėjo LTSR •alstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Teatri nei meno fakulteto studenai. Teatro salėje vyko susitinmas su mokomojo teatro rtistais. Žiūrovai matė liteatūrinių kūrinių insceniza1ias. Tai akimirkos iš J. Baltušio, I. Simonaitytės, J. Mikelinsko kūrinių. A. NORKUNAITĖ
tų visuomeninės-politinės vei klos formos buvo apjungtos į vieningą sistemą, siekiant tolygiai plėtoti auklėjamąjį procesą per visą mokymosi laikotarpį. Dabar jau galime apibrėž ti visuomeninės - politinės praktikos turinį, tikslus ir uždavinius. VPP yra aukštosios mo kyklos mokymo - auklėjimo proceso dalis, padedanti kie kvienam studentui Įgyti or ganizacinio, agltaclnio-propagandinio ir auklėjamojo darbo kolektyve žinių, įgū džių ir patirties. Dažnai visuomeninė-politinė praktika tapatinama tik su visuomeniniu darbu, kurį atlieka studentas. Tačiau niekada nepasieksime norimų rezultatų, jei už konkrečių visuomeninės veiklos organi zavimo formų nematysime to teorinio modelio, iš kurio iš plaukia visi šie uždaviniai, jei nežinosime optimalių šių klausimų sprendimo varian tų. Todėl VPP turinį sudaro dvi dalys — teorinė ir prak tinė. Teorinei daliai priklauso: 1. Visuomenės mokslų stu dijavimas. 2. Savarankiškas marksis tinės-lenininės teorijos stu dijavimas. 3. Dalyvavimas visuome nės mokslų konkursuose; vi suomenės mokslų referatų rašymas. 4. Studijavimas visuome ninių profesijų fakultete (VPF). 5. VPP teorinio kurso klausymas ir t. t. Praktinė dalis: 1. Darbas visuomeninių or. ganizacijų ir studentų savi valdos renkamuose organuo se (komjaunimo, profsąjun-
gos, SMD, bendrabučių tary bų ir kt.). 2. Agitacinis - propagandi nis darabas, visuomeninėpolitinė veikla gamybinių ir pedagoginių praktikų metu, statybos būriuose. 3. Nuolatinių bei vienkar tinių visuomeninių įpareigo jimų ir Įsipareigojimų vyk dymas. (Darbas LLD operaty vinėje grupėje, pedagoginia me būryje ir t. t.). 4. Įvairių visuomeniniųpolitinių, kultūrinių ir sporti nių renginių organizavimas. VPP sistema sprendžia tri jų rūšių klausimus, susijusius su jaunųjų specialistų paruo šimu specialių socialinių funkcijų vykdymui; Į. y. teorinio, metodinio bet prak tinio pobūdžio. Teorinis ir metodinis stu dentų paruošimas visuome ninei-politinei veiklai dau giausia vyksta studijuojant visuomenės mokslus. Visuo menės mokslų studijos ir VPP yra dialektiškai susiję. „Pavyzdiniuose VPP nuosta tuose" šis ryšys traktuoja mas, kaip vienas iš pagrindi nių studentų visuomeninėspolitinės praktikos organizaęvimo aukštojoje mokykloje principų. Tačiau nei viename visuo meninės disciplinos kurse specialiai nenagrinėjami va dovaujamojo - auklėjamojo charakterio klausima^ kurie labai aktualūs būsimiems jauniems specialistams. Kai kuriose šalies aukštosiose mokyklose per paskaitas ir seminarus nagrinėjamas spe cialus teorinis kursas. „Or ganizacinio ir vlsuomeniniopolitinio darbo kolektyve pagrindai". Ar nevertėtų pa galvoti apie tai, jog pana šaus pobūdžio kursas labai praverstų mūsų Universiteto auklėtiniams. Manau, jog to argumentuoti nereikia, reika lauja praktika. Labai pra verstų ir metodinės rekomen dacijos šia tematika, orga nizuojant VPP valandėles akademinėse grupėse. Bronius AISMONTAS, MaF komjaunimo organizacijos sekretorius Tęsinys kitame numeryje.
MOKSLO DIENOS Gražia tradicija tapo VU „Žinijos" organizuo jamos mokslo dienos res publikos rajonuose- Ne seniai mokslininkai viešė jo Rokiškio rajone. Ra jono lektoriams bei ūki niam aktyvui buvo or ganizuota konferencija „Sveikas gyvenimo bū das — valstybinis reika las". Šioje konferencijo je pranešimus skaitė prof, A. Pliuškys, docen tai J. Andriuškevičienė, V. Nekrašas, E. Bieliū-
nas. Konferencijos daly viai aplankė parodą, ku ri supažindino su rajono praeitimi ir dabarties lai mėjimais. Vėliau lektoriai skaitė paskaitas moksleiviams, žemdirbiams, fabriko „Ne munas" dirbantiesiems, žemės ūkio mašinų ga mintojams ir kt- Per dvi dienas rajone perskaity tos 24 paskaitos medici nos bei teisės klausimais.
Nr. 12 (1271)
iii -
A
II!!!........
NUMERYJE: monografija
APIE VU v ■'V
■»/Y
SMD ŽINIOS XXX
STUDENTŲ
Šventes
Kaina 2 kap.
r
Studijoj J
MATEMATIKAI APIE MOKYKLĄ Nauja mokyklų refor ma sukėlė daug diskusijų ir ginčų ne tik tarp peda gogų ir tėvų, bet ir tarp studentų, kurie ruošiasi tapti mokytojais. Vieni iš jų yra Matematikos fa kulteto studentai. Jų fakultete šis klausi mas buvo svarstomas itin aktyviai, nes šios specialybės'apie 60% ab solventų baigę eina dirb ti į mokyklas- Vasario mėnesį vyko renginiai, supažindinantys studentus su reforma ir jos aptari mas. Ką gi jie,'busimieji pe dagogai, apie tai mąsto, siūlo, kritikuoja? Savo nuomone paprašėme pasi dalinti Matematikos fa kulteto komjaunimo sek retorių, V kurso studen tą Br. Aismontą, IV kur so studentą G. Maniušį, I kurso studentą M. Rizgeli ir kitus. Pasirodo, ruošiant jau nuosius specialistus, išky la dar nemažai trūkumų
Siame
ir uždavinių. Pavyzdžiui, baigę šį fakultetą studen tai būna pakankamai stip riai paruošti techniškai, turi matematinių žinių, bet palyginti mažai pe dagoginių žinių, o juk reikia ne tik gerai išdės tyti pamokos medžiagą, bet ir auklėti vaikus. Studentų nuomone, jie per mažai gauna žinių apie vaiko psichologiją, apie mokytojo ir moki nio santykius, pagaliau kokia turi būti pirmoji pamoka. Atsirado entu ziastų, kurie siūlė sukur ti pedagoginį būrelį, bet, deja, pritrūko organizato rių, pritarimo, taip ir li ko idėja gražia svajone. Kodėl dauguma studen tų nenori būti mokyto jais? Galbūt tai dar atsi nešta iš savo mokyklos? Gal ir baimė imtis to kios didelės atsakomy bės- Juk vis dėlto vai kas ne mašina, kur taip lengva pakeisti detales, kad ji važiuotu į kitą pu
sę, tai žmogus, dar nesu siformavęs ir, norint jį išauklėti tikru piliečiu, pirmiausia pačiam reikia būti tokiu, kad vaikai matytų prieš. save pavyz di, kad norėtų lygiuotis į mokytoją, matytų jame idealą. Gal todėl refor moje pabrėžiama, kad „reikia gerinti mokytojų rengimą universitetuose", kad „reikia atrinkti jaunimą, linkusį dirbti su vaikais". Todėl, skirstant studentus į pedagogus ir gamybininkus, reiktų la biau atsižvelgti į žmo gaus savybes, interesus ir intelektą. Taip pat nerei ktų užmiršti ir balo: ko dėl, pavyzdžiui, studentai su aukštesniu balu pasi renka gamybininko kelią, o studentai su mažesniu balu, neturintys pasirinkimo, eina į mokyklas, dažnai be jokio pašauki mo- Argi tuo nemenkina mas mokytojo autorite tas? O kenčia dėl to ne tik pedagogai, bet ir mo kiniai, Reikia, kad moky tojas būtų suinteresuotas savo darbo kokybe, ma žiau formalizmo, daugiau laiko ir jėgų skirtų savo tiesioginiam darbui. Edita NARBUTAITE, I kurso žurnalistikos spec. studentė
Ukrainiečių poetas ir Lietuva Kovo 28 dieną Universitete įvyko vakaras, skirtas ukrainiečlų poeto Ir dailininko Taraso Ševčenkos 170-osioms gimimo metinėms pažymėti, Jį surengė Universitetas kartu su Lietuvos TSR rašytojų sąjunga. Vakare dalyvavo LKP CK kultūros skyriaus vedėjas S. Renčys, skyr. ved. pav. Z. Simanavičienė, mokslo ir mokymo įstaigų ved. pav. I. Imbrasas, LTSR rašytojų sąjungos pirmininkas A. Maldonis, Universiteto prorektorius B. Sudavičius.
Balandžio pirmąją mūsų Alma Mater Mokslo muzie juje pirmą kartą surengtas simfoninės muzikos koncer tas. J. Sibelijaus, J. S. Bacho, A. Vivaldžio kūrinius atliko LTSR nusipelnęs kolektyvas, „T. S." inf.Lenino komjaunimo premijos
Minėjimą teatro salėje bei vertimų. pradėjo FilF dekanas docenBuvo iškilmingai paskelbtas tas J. Balkevičius. Su Taraso dovanojimo aktas, pagal kuŠevčenkos asmenybe, kultu- rį Vilniaus universiteto mora ir ryšiais su Lietuva su- kslinė biblioteka perduoda pažindino rusų literatūros Kijevo T. Ševčenkos univerkatedros docentė B. Masio- sitetul I-ąją lietuvių kalba nienė. Menotyrininkas L. Ja- pasirodžiusią T. Ševčenkos siulis apžvelgė T. Ševčenkos knygą — L. Giros išverstą dailės palikimą. ir 1912 metais Seinuose išUniversitete svečiavosi uk- leistą rinkinį „Eilių vainikėrainlečių rašytojai Z. Gonča- lis". rūkas, D. Bakumenka, A. SiPabaigoje įvyko Universizonenka, mūsų poetai A. tetosaviveiklininkų koncerChurginas, E. Matuzevičlus. tas. Jie perskaitė savo kūrybos „T. S." Inf.
laureatas Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas profesorius S. Son deckis!. Koncertavo Rygos kameri nis choras „Avė sol". Jo vadovas ir dirigentas — Latvijos TSR J. Vitolo vals tybinės konservatorijos rek torius, profesorius J. Kokars. Koncertas vyko 405 Vil niaus universiteto įkūrimo metinių proga. Ateityje tai taps Universiteto tradicija. Mokslo muziejuje koncertuos Alma Mater saviveikliniai kolektyvai, respublikos me
nininkai, svečiai iš kitų res publikų. A. ŠILALYTE XXX Teisės fakultete vyko aka deminių grupių vakaras. Ja me dalyvavo I—IV kursų studentai. Vakaro programo je — miniatiūros iš grupių gyvenimo, studentiškos va saros prisiminimai, akimir kos iš praktikų. Vakaro pabaigoje teisinin kus linksmino diskoteka „Amicus". A. ŠALNAITĖ