hinc iturad astra 4989 m. Balandžio 28 d, Penktadienis Kaina 2 kaf).
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
Nr. 12 (1470)
BALANDŽIO 15 D.
Trumpai Tris dienas Kaune vyko konferencija „Tautinė aukštosios mokyklos koncep cija ir Kauno universitetas" (baigėsi tik šiandien). Į kon ferenciją susirinko lietuviai mokslininkai ne tik iš Lie tuvos. Profesorius Algirdas Avi žienis iš Kalifornijos univer siteto Los Andžele sakė, kad reikia užsibrėžti tikslą sukur ti geriausią pasaulyje uni versitetą, nes turint menkesnį
tikslą, neverta nė pradėti. Profesorė Liucija Baškaus kaitė, į Kauną atvykusi iš Švedijos, teigė, kad univer sitetą reikia atkurti jau da bar, pranešti Liaudies švie timo ministerijai, kad Uni versitetas veikia. Profesorė pasakė, kad nuo rudens gali atvažiuoti jame dirbti. Kiti svečiai buvo kiek santūres ni, tačiau savo pagalbą siū lė visi.
Pirmąją dieną dar kalbėjo akademikas Antanas Bura čas, profesorius Algirdas Cyras (VISI), akademikas Vy tautas Statulevičius (MA), profesorius Bronius Vaškelis (Ilinojaus universitetas, Či kaga), technikos mokslų kan didatas Gediminas Kostkevičius (KPI), ir kt. Daugumos kalbėtojų nuomone, Kauno universitetas turėtų būti hu manitarinis, nes humanitarų
Antradienio posėdyje VU taryba priėmė Universiteto Statutą (pagrindu), tačiau tjar dirbs penkių žmonių komi sija. Atsižvelgdama į posėdžio metu pareikštas pastabas, ji parengs galutini Statuto variantą, kuris, kalbiškai su redagavus, bus perduotas Lie tuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui. Kaunui labiausiai trūksta. Bū ta ir kitokių nuomonių: uni versitetą kurti sujungus KPI ir KMI, Kauno politechnikos instituto pagrindu kurti tech nologinį universitetą. Kai ku rie kalbėtojai teigė, kad Kau no universitetas turėtų tap
ti pasauliniu lietuvių kultū ros ar lituanistikos centru. Tokiai minčiai prieštaravo akademikas A. Buračas, saky damas, kad pasauliniu litua nistikos centru jau tapo Vil niaus Universitetas. Vakar vyko darbas sekci jose.
Reabilituojame nekaltai nukentėjusiu^ VU partinio biuro komisija ideologinėms byloms peržiūrėti tiria tik darbuotojų bylas, Studentų bylas nagrinėja patys stuTF dentai. Apie tai pasakoja studentas Gytis Kaminskas studentu įdeologinių bylų peržiūrėjimo grupės pirmininkas: — Grupė susikūrė maždaug prieš mėnesį prie Universiteto komjaunimo komiteto. Archyvuo se, Rektoriaus įsakymų knygo se surandame pašalintų stu dentų pavardes. Jau esame per-
žiūrėję septynerių metų bylas; per tuos metus iš Universiteto buvo pašalinti 236 studentai. Di delį sunkumą sudaro tai, kad neaiškios pašalinimo formuluotės, dažnai neaišku, kas slepiasi po žodžiais: „pašalintas už chuliga nišką elgesį, pašalintas už veik smus, nesuderinamus su tarybi nio studento vardu". Po tokiom formuluotėm dažnai slypi trispal vės iškėlimas ir pan. Mums rei kalinga papildoma informacija, liudininkai. Nemažai buvo tokių,
kurie pašalinti kaip ,,buožiniai elementai", už tai, kad broliai ar tėvai buvo „banditai", Tokių bylų ypač gausu pokario laikais. Suprantama, dabar visų grąžinti j Universitetą neįmanoma: daugelis seniai įsigijo specialy bę, dirba. Tad reabilitacija dau giau moralinė: žmonės turi atgau ti pasitikėjimą, jiems padaryta skriauda turi būti viešai pripa žinta.
Jūratė KAUPINYTE
Idėjų eksportas į Riazanę Kai draugai pasidomi trijų studentų teisininkų ir mano, fi lologo, kelione į Riazanę, aš at sakau, kad eksportuojame pa baltų ietišką „perestrojkos“ va riantą. Gal ir per stipriai pasakyta, tačiau, pakviesti aktyvesnių Riazanės studentijos lyderių, sten gėmės per tris šiame vidurio Rusijos mieste praleistas dienas
pateikti vietos jaunimui kuo daugiau ir objektyvesnės infor macijos apie įvykius Lietuvo je. Susitikime su visuomenės mokslų dėstytojais buvome daug klausinėjami apie Sąjūdį, ne formalią spaudą, permainas komjaunime. Deja, neteko susi tikti su vienu pažįstamu riazaniečiu studentu, kuris buvo su-
imtas po neseniai įvykusio ir išvaikyto žaliųjų organizuoto mitin go. Tuo ipačiu metu Riazanėje svečiavosi studentai iš Leningra do ir Gardino. Belieka pridur ti, kad mūsų vizitu labai domė josi VSK srities skyrius, tačiau jokių incidentų nebuvo.
Paullus SUBAČIUS
įkurta TVU liaudies fronto sąjunga Balandžio 18 d. Tartu univer siteto centrinių rūmų salėje įvy ko konferencija skirta universi teto Liaudies Fronto Sąjungos Šios Estijos (LFS) įkūrimui. struktūrinės Liaudies Fronto grandies įkūrimo motyvus atprogramos skleidžia priimtos preambulė: „Tartu universitetas yra to kioje būsenoje, kada be radika lių pakeitimų neįmanoma pa tenkinti atsinaujinančios visuo menės poreikių. LFS įkūrimas vienys skirtingų interesų ir pa žiūru žmonių pastangas siekti artimiausioje esminių pokyčių ateityje. Tikslų, numatytų šioje programoje, realizavimas gali mas tik bendradarbiaujant uni versiteto administracijai ir vi suomeninėms organizacijoms bei judėjimams. LFS šiame atsinau jinimo procese imasi iniciato riaus ir aktyvaus dalyvio vaid mens". Atidarant konferenciją buvo pripažinta, jog universitete eg zistuoja dvasinė ir materialinė krizė. Tačiau, tuo pačiu išreikšta viltis, jog atgaivinus senas de mokratijos tradicijas, universite
tas vėl taps intelektualiniu cent ru. Pirmoji konferencijoje pra nešimą padarė žurnalistikos ka tedros vedėja, Estijos Liaudies Fronto valdybos narė Marju Lauristin. Jos pranešimas apie respublikos politinę padėtį susi laukė didelio dėmesio. Pagrindi ne šios padėties charakteristika yra vis gilėjanti takoskyra tarp Estijos Komunistų Partijos ų Es tijos Liaudies Fronto. Kai kurie šio reiškinio požymiai pasirodė dar prieš rinkimus į TSRS liau dies deputatus. Šiuo metu esa mą partijos poziciją išreiškia: — delsimas priimti paruoštus įstatymų paketus dėl ekonomi nio savarankiškumo, referendu mo ir pilietybės. — numatyto balandžio 12 die nai EKP plenumo šaukimo ati dėjimas, atsižvelgiant j būsimą (tuo metu — Red.) TSKP neeili nį plenumą; — delsimas surinkti naujai iš rinktus TSRS liaudies deputatus; — posūkis veidu į Interjudėjimą. Politinę padėtį, tiek respublikoje, tiek lr Tarybų Sąjungoje Lauristin apibūdino kaip ne-
ryžtingumo kulminaciją. Kadan gi visuomenė vis tiek eis tolyn stichiškai, tokia partijos politi ka yra pavojinga. Reikia numa tyti procesus ir čia savo žodį turėtų tarti universitetas, prog nozuodamas tolimesnius visuo menės gyvenimo žingsnius. Po to kalbėjo Tartu universi teto rektorius Jurį Kamer. Jo nuomone, universiteto krizės iš raiška yra ir tai, kad daug kal bama, bet mažai dirbama. Ke lią, kuris išvestų iš šios krizės, rektorius mato naujos dėstytojų kartos kūrime. Tarp pasisakiu siųjų buvo ir Sąjūdžio Kauno Tarybos vicepirmininkas, TSRS liaudies deputatas Egidijus Klumbys. Konferencijoje aptartas LFS programos projektas, kurio visas tekstas atspindi universiteto au tonomijos ir demokratizavimo siekimą. Baigiamojoje konferenci jos dalyje buvo išrinkta 7 žmo nių taryba, atstovaujanti Tartu universiteto Liaudies frontui ir priimta LFS programa bei įsta tai. Be to, priimtos rezoliucijos dėl politinės padėties, dėl iš-
Studentas E. Aldošlnas (kairėje): „Studentų medikų asociacija nereikalinga, juk mūsų Interesus gina ir komjaunimas, ir profsąjunga...“ D. Cepullo (dešinėje), vieno iš asociacijos (kūrimo iniciatorių, nuomonė kitokia: „Taip, beveik kiekvienas esam ir komjaunimo, ir profsąjungos narys, bet ar mus tos organizacijos vienija? . Skaitykite 2 psl. A. SAVUL1ONIO nuotr.
Išvaikyta jaunimo demonstracija Kaip praneša „Komsomolskaja pravda", balandžio 20 d. Tambove Išvaikyta masinė jaunimo de monstracija. Ją sukėlė gandai, kad Hitlerio gimimo dieną'Tambove įvyks neonacistų sambūris. Apie 21 vai. miesto sode susi rinko moksleiviai ir studentai, ketinę duoti atkirtį neonaciams. Kai pastarųjų sode neaptiko, minioje pasklido gandas, kad neonacistai renkasi Vozdviženkos kapinėse, kuriose palaidoti vokiečiai. Cituojame „Komso molskaja pravda": „Minia nuėjo į kapines, ir, įsi tikinusi, kad ten niekas nesiren ka patraukė atgal centrinėmis
gatvėmis pro TSKP srities komi teto pastatą geležinkelio stoties link, skanduodama: „Tegyvuoja Tarybų valdžia!", „Mušk fašis tus!" Mieste susidarė sudėtinga operatyvinė padėtis, buvo pa ralyžuotas miesto transportas. Ties TSKP srities komiteto pas tatu nežinomas asmuo susprog dino paketą sprogalų (nukentė jusių nėra). Milicija buvo pri versta pavartoti lazdas ir iš sklaidyti minią. Smurto pavarto jimo prieš miesto piliečius atve jų nepastebėta. 77 žmonės su laikyti, tarp jų 17 neblaivių (...) Sunkesnių traumų ir sužalojimų nėra".
tremtų universiteto darbuotojų reabilitavimo ir dėl tarnavimo kariuomenėje. Kategorišką gtudentų požiūrį į karinę katedrą rodo ir balandžio 10 d. paskelb tas bado streikas, reikalaujantis panaikinti šią katedrą. Tuoj po konferencijos deputa tą iš Lietuvos pokalbiui pasik-
vietė studentų korporacijos „Vy tis“ nariai. Likę konferencijos svečiai susirinko prie apskrito stalo pokalbiui apie politinę pa dėtį Pabaltijo respublikose. Dis kusijai vadovavo ir konkrečių pasiūlymų pateikė Marį u Lau ristin. Rimas NORVAIŠA