VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
LTSR
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ S AVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. balandžio 8 d.,
BALANDŽIO 16-ĄJĄ — KOMUNISTINĖ
darbo Lietuvoje pirmoji ko munistinė talka įvyko 1945 m. balandžio 17 dieną Vilniuje. Joje da lyvavo apie 20 000 žmo nių. Nuo to laiko nuo lat rengiamos talkos, ku riose aktyviai dalyvauja ir studentai. Kiekvienais metais tal kai Universitete surengti sudaromas štabas. Šio štabo vadovo prorektoriaus administracijos ir ūkio reikalams pavaduotoias A. Bačiulis supažindino su talkos darbų organizavimu. VU studentai dirbs lai
penktadienis
ŠEŠTADIENIO TALK A|11I||||||||1I|||||||||||Į||||I!||||1I|||||||||ĮII||||||||!I|||||||||||||||||||]
Švente
svu nuo paskaitų metu, skirtingomis dienomis Talkoje dalyvaus per 8500 žmonių, įskaitant ir Uni versiteto administraci jos darbuotojus. Univer siteto auklėtiniai dirbs ne tik savo Alma Mater, bet ir mieste. Studentai tvarkys Uni versiteto mokomąsias pa talpas, bendrabučius, taip pat gražins aplinką, Žie met pirmą kartą bus tvarkoma teritorija prie Nemenčinės plento, Ją tvarkys Universiteto administracijos darbuoto jai. Daug vaikinų ir mer-
pinu dirbs Statybos re monto valdybose: butų fondo valdyboje ir kito se. Darbščių rankų lau kia Kairėnų botanikos sodas, 600 vietų valgyk la, mokslinė biblioteka ir kiti objektai. Talkos darbams vado vauja akademinių gru pių kuratoriai, atsakingi už tvarką ir drausmę dar bo vietoje. Norisi, kad ši graži le nininio darbo šventė bū tu svarus indėlis, tvar kant bei gražinant Uni versitetą ir miestą. Alvyda BIRIUKA1TĖ
TRISDEŠIMT PENKTOJE Gamtos fakulteto SMD konferencijos — tai ne tik studentų darbo, jų sugebėjimų įvertinimas, bet ir viso fakulteto šven tė. Į XXXV SMD konfe rencijos darbą zoologų sekcija susirinko pakilia nuotaika. Studentų laimė jimais pasidžiaugti atėjo visas Zoologijos katedros darbuotojų kolektyvas. I sekcijos darbą atvy ko svečių ne tik iš kitų sekcijų, bet ir iš Pedareginio instituto bei vidūrinės mokyklos. Labai įdomius pranešimus atši vežė, ______ lau nuolatiniais mūsų konferencijų daly, viais tapę, svečiai iš Tbipisio universiteto. Du pra nešimus skaitė Rygos universiteto studentai. I Sekcijos darbas tęsėsi fIvi"dienas. Iš viso perr! aityti 23 pranešimai. Maloniai nuteikė tai, kad ['reta visada pirmaujan[‘U ornitologų atsistojo fntomologai, ichtiologai. |rolygUS įvairių specialy-
TRUMPAI I Balandžio 6 dieną Medi
juos fakultete įvyko po“dis, skirtas Higienos ka tros vedėjo, Lietuvos SR nusipelniusio gydytoLTSR higienistų drau gios pirmininko, dr. prof. ■fldo Kviklio jubiliejui i
bių pranešimų paskirsty mas per visą konferenci jos darbo laiką, įgalino studentus išgirsti įvairės, nės tematikos pranešimų aktyviau dalyvauti kon ferencijos darbe. Tai su kėlė susidomėjimą ir gausiai dalyvavusių kon ferencijoje studentų — antrąją dieną susirinko tiek, kad jau sunkiai betilpo auditorijoje. O kad susidomė j imas konferencijos darbu buvo tikrai didelis, liudija dar ir tai, jog visi dalyvavę, tiek studentai, tiek ir dėstyto jai, aktyviai kėlė klausi mus, diskutavo su prane. šėjais. Lemiamą reikšmę, įver tinant pranešimus, turėjo ne tik tai, kaip studen tas sugeba suvokti klau simą, bet ir temos aktua lumas bei pranešėjo nuo širdumas. Premijuoti bu vo 6 darbai. Pirmosios vietos paskirtos IV kurso studentui S. Švažui ir V kurso studentei A. Baįo-
rinaitei. Antrosios vie tos paskirtos V kurso studentei A. Rastenytei bei V kurso studentui Arbačiauskui. Trečia vie ta paskirta III kurso stu dento A. Ulevičiaus dar bui. Dabar galime pasi džiaugti konferencijos re zultatais — penktakur siams tai buvo rimtas ži nių įvertinimas, kuris kritiškiau leis pažvelgti į savo diplominius darbus Žemesniųjų kursų studen. tai įgyja patirties bend raujant su auditorija, su žino savo darbo pliusu® ir minusus. Tai labai svarbu, nes dažnai pra nešimai, ruošti konfe. renciioms, išauga iki di plominių darbu. Norėtųsi, kad į konferencijų darbą aktyviau įsijungtų neaki vaizdinio skyriaus stu. dentai.
Sigitas PODĖNAS, Zoologų sekcijos pirmininkas
plačiai aptarė mūsų res paminėti. Posėdyje pranešimą apie publikos higienistų drau higieną Lietuvoje dviejų gijos veiklą. epochų kryžkelėje per skaitė Jubiliatas, prof. V. Kviklys. Fakulteto deka nas prof. S. Pavilonis ap žvelgė profilaktinės medi cinos raidą Vilniaus uni versitete, doc. A. Bitė
'"■■■■■aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaai»iaaaaaaaaaaaaiiMliaaaaai
Nr. 12 (1231)
Už vaisingą mokslini pe dagoginį darbą ir aktyvų da lyvavimą visuomeniniame gyvenime aštuoniasdešimtųjų gimimo metinių proga Vil niaus valstybinio V. Kapsu ko universiteto profesorius konsultantas, LTSR nusipel nęs dėstytojas Petras Katilius apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo garbės raštu. _
Kaina 2 kap.
OLIMPIADA „STUDENTAS IR MOKSLO BEI TECHNIKOS PAŽANGA“ Visų fakultetų studentai š. m. kovo 31 d. rinkosi į Filologijos fakulteto 116 auditoriją, kur vyko pran cūzų kalbos olimpiados „Stu dentai ir mokslo bei techni kos pažanga" pirmasis turas. Gausiausiai dalyvavo Isto rijos ir Teisės fakultetų stu dentai. Visi olimpiados da lyviai sėkmingai įveikė pa teiktas užduotis. Vertinimo komisija vadovaujama dės tytojos V. Biilinkevičienės,
komandinėje įskaitoje -pir mąją vietą paskyrė Istorijos fakulteto studentams, antrą ja teisininkams, trečiąją fi lologams. Asmeninėje įskai-. toje geriausiai pasirodė Filo logijos fakulteto rusų k ir lit. specialybės II k .studen tė Lidija Tilvikaitė (I vie ta), TF I k. studentė Ramu nė Snarskytė (II veta), IF II k. studentas Gntautas Za biela bei PF II k. studentė Violeta Piečiutė (III vieta).
Studentėms Lidijai Tilvikaitei bei Ramunei Snarskytei ir teks ginti Universiteto garbę Respublikiniame olim piados „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" ture, įvyksiančiame WPI š. m. ba landžio 14 d. Olimpiados nu galėtojams linkime kuo ge riausios sėkmės Respubli kiniame ture. Darius SVIRINAVlClUS
TF III kurso studentas
NUO KO PRIKLAUSO VASAROS SĖKMĖ DU VASAROS MĖNE SIUS DIRBAME STATY sakyti, kas gi pirmiausia prieš ketvirtį amžiaus Islemia sėkmingą darbo torijos ir filologijos faBOS BŪRIUOSE. vasarą? kulteto studentų statybos —- Labai daug kas. Ge- būrys pastatė didžiausius Kodėl vieniems atro ras veiklus vadovas — respublikoje kultūros na do, kad darbas statybos tai jau 100% sėkmės, mus. Tiesiog neturėjome būriuose yra prievolė, o linksma, darbšti grupė— moralinės teisės blogai kitiems — geros atosto taip pat 100% sėkmės, dirbti. Kur gi kitur dirbgos? Apie tai nutariau tačiau jei pasitaiko pa- si gerai, jei ne čia. pasikalbėti su biblioteki niurusi grupė ir nevykęs — Statybos būriuose ninkystės specialybės V vadovas — linksmos va- visada darbuojasi gera kurso studentu Romu Ba saros nelauk. nusė miesto vaikų. Ar pakučiu. — Tau teko dalyvauti sitvirtino nuomonė, kad Neatsitiktinai ii pasi. SSB stovyklose ir ei- miestiečiai tinginiai, balrinkau. Romas kelias va liniu nariu, ir būrio tarankiai ir visiškai nesaras plušėjo statybos vadu. Ar yra skirtu- tinkami darbui? būriuose. Praėjusią va mas? — Tikriausiai tai nesarą jam buvo patikėta — Žinoma, vadu būti tiesa. Miestiečiai turi organizuoti statybos būrį nepalyginamai sudėtin- entuziazmo nemažiau už darbui Žilinų kolūkyje. giau. Čia jau negali pa- kaimo vaikus. Dažnai Romo vadovaujama gru sakyti sau: noriu — da. stengiasi iš visų jėgų, pė dirbo šauniai, užėmė rau, noriu — ne. Nieko Bet dirbti nelabai moka, pirmą vietą tarp Universi nepadarysi, turi rodyti Ypač merginos. Paduodi teto statybos būrių, o pavyzdį. Bet kartu vado kauptuką, ji stengiasi, pats Romas buvo apdo darbas įdomesnis. Nuola- plušą pusę dienos, po to vanotas kelione į Čeko tos jauti atakomybę, kad parodo pūslėtas rankas slovakiją. būtų gera nuotaika būry ir ką gi padaTir-v... M >. Romas perskaitė įžangą je. Todėl stebi kiekvie- nau, miestelėnu darbas ir nusijuokė. ną žmogų, ilgainiui su- vasarą išeina į naudą, — Taip, tai buvo šau gebi apčiuopti įo charak— Trečiajam semestrui nios vasaros. Nors ne terio briaunas. Vėliau artėjant, daug kas laksmažai nervųjos man mėgim derinti, ir būna to, ieško atleidimo lapekainavo... Vis dėlto vi labai džiugu, jeigu kas lių, kad vasarą nereikėsiškai nesigailiu. pavyksta, ir susiklosto tų vargti. — Kuri vasara labiau nuoširdūs santykiai. La— Žinau ir priešingų siai įsimintina? bai įdomu, kai išmoksti atvejų, kai studentai, tu— Visos buvo savaip pažinti žmones. rintys laisvą vasarą, paįdomios. įdomu jau vien — Tav° vadovaujamas siprašo priimami į statydėl to, kad labai plati būrys „Žilinų" kolūkyje bos būrius. O kai dėl mano vasarų geografija. sugebėjo pasiekti geriau- sunkaus darbo, tai negirViena — Dzūkijoje, ki sių rezultatų. Tikriau- dėjau nei vieno atvejo, ta VDR, trečia Žilinuose šiai tai buvo rinktinis kad kas persidirbtų ir — tai vis nauji regionai darbštuolių būrys? sugadintų sau sveikatą. su savo žmonėmis ir — Deja, niekas negali — Vadinasi, galima papapročiais. Kaip gali pats pasirinkti grupės, sakyti, kad darbas atostonesidžiaugti, pabuvojęs Visada atsiranda neno- gų metu nėra parduoįvairiausiose vietovėse, rinčių dirbti. Bet darbš- tos vasaros. kur galbūt šiaip niekada tesnių visada būna dau— Jokiu būdu. O kas ir nebūtum nuvažiavęs. giau. Vado pareiga pa- nuvažiuoja kelis kartus iš — Romai, per vasaras, stebėti juos, kartu pa- eilės, tai ir nebenori kipraleistas statybos bū veikti mažumą, ir darbas taip praleisti vasaros, riuose, tikriausiai susi eis gerai. kaupė nemaža patirtis. O „Žilinuose" stengėsi Kalbėjosi Ar galėtumei dabar at visi be išimties. Čia Marius MATULEVIČIUS