VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYK’TES
ŠIANDIEN SUKANKA 40 METŲ NUO TOS DIENOS, KAI IS
or
ĖJO PIRMASIS „TIESOS” NUMERIS.
KARSTAI
SVEIKINAME KOMUNISTINES
SPAUDOS LIE
TUVOJE PRADININKĄ!
VII NIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, ■ REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS 13 (251—252) ♦ 1957 m. balandžio 12 d., penktadienis. -t- Kaina 40 kap.
Svarstomos drg. N. S. Chruščiovo pranešimo tezės
AVA 0 T silankykime pas diplomantus tudento gyvenime nemaža intlnų dienų. Gal viena iš ų — diplominio gynimas, akursiui diplominis — ažkas neaiškaus ir tolimo, mktakursiui — linksma ar na realybė. Kaip-ne-kaip, o gi reikia parodyti, ką pats bi, prasimokęs penkerius us universitete! les lituanistikos kabinete, susirinko tie, kurie už kepaliks universiteto |__ mėnesių Itorljas. Busimieji mokytojai I— jauni, energingi žmonės. Ir dabar, nors ir rimta valan valan- dėle, bet kaip neiškęsi nepa juokavęs! Kaip jaučiasi tie, ku rių likimas šiandien sprendžia si? I Žinoma, jaudinasi. Tačiau kiekvienas skirtingai. Draugių apsupta L. Abraitytė kažką kalba visai pašaline tema, Juo kauja. Užtat K. Grubys nenusėdl vietoje. Kad greičiau pra sidėtų! — Kazy! Nesijaudink! — tv kažkas padrąsinančiai rikteli. )ril —- Kaip čia nesijaudinsi! n: Plrtnas mokslinis darbas! — ja atkerta Kazys. Ką gi, nesijaudinti Iš tikro i negalima! ll^fflLyla. Iškilminga nuotaika. ri Pirmajai tenka kalbėti L. Ab raitytei. ctl Mano darbo tema — „Donelaitis Ir tautosaka", — k prasideda pasakojimas i ]apie tai, kaip buvo rašomas .rkBipIominis. Sunkumų buvo ne maža. Medžiagos, nagrinėjan ti člos šį klausimą, nedaug tėra. Dažnai tekdavo savarankiškai daryti išvadas. Patarimais, žinoma, padėdavo ir darbo vadoj(1 vas Lebedys, senosios lietuvių literatūros specialistas. pMpDlplomantė kalba aiškiai, nuosekliai ir logiškai — ma li lo; u klausytis. Nejučiomis pa galvoji — gera bus mokytoja, vaikai nenuobodžiaus per jos fa pamokas. ^Abraitytės diplominį darbą ■ig recenzuoja katedros vedėja Lukšienė. O.~ Abraitytės darbas — r pirmas šia tema darbas. Lietu vių literatūra labai suaugusi su tautosaka, bet mokslinių darbų, nagrinėjančių šį klau-
Simą, mes maža turime. Todėl, aišku, Abraitytės diplominis darbas yra vertingas. Toliau seka darbo analizė. Ypač nusisekęs pirmasis sky rius, kuriame nagrinėjami Do nelaičio kūrybos ryšiai su tautautosaka. Matai, kad draugė gerai išstudijavo medžiagą. Ži noma, neapselta be trūkumų, bet juk to neišvengsi. — Dar giliau panagrlnėjusl šį klausimą, Abraitytė galėtų pateikti šį darbą plačiajai vi suomenei, — baigia dėstytoja. Pagyrimas pelnytas ir džiu ginantis! Tokia pat tvarka ginamas Ir K. Grubio diplominis. Jo dar bo tema Įdomi — „Maironio baladės". Kas Iš mūsų nežino „Jūratės Ir Kastyčio". Bet pa mėgink moksliškai išanalizuoti Maironio kūrinį! Pasirodo, dar bas nelengvas. Baigus K. Grublui pasakoti apie diplominį darbą, dėstytojai jam pateikia kelis klausimus Iš lietuvių li teratūros kurso. Klausimų bū na įvairių. Kartais, žiūrėk, Ir lengvas klausimas, o atsakyt ne visiškai pataikai. — Darbas turi vieną gerą ypatybę, — kalba darbo vado vas Zaborskaltė, — diploman tas savitai prieina prie medžia gos. Trūkumas-nenuoseklus, iš blaškytas dėstymas,'ir tai, kaip negaila, beveik kad ir atsveria gerąsias puses. Pertrauka. Komisija dingsta už durų. Laukiant ir kelios minutės būna ilgos, tačiau šį kartą studentų kantrybė ilgai nebandoma: dėstytojai, matyt, greit sutarė dėl rezultatų. Skelbiami rezultatai. Dėsty tojai spaudžia rankas studen tams, apgynusiems diplomiuus. Dėstytojus pakeičia kur so draugai, triukšmingai reiš kią savo džiaugsmą. Pagal gra žią tradiciją studentai dovano ja Abraitytei ir Grublul po cnygą, šį ištikimą gyvenimo draugą. Linksma Abraitytė, Kurios darbą įvertino penketu, nenusimena ir Grubys, nors jis penketo ir negavo. Juk negalima nusiminti, kai aplinkui tiek gerų draugų! E. Petraitis
kultūrinė o it: 5.’
♦ ♦ ♦
„MŪSŲ KŪRYBA” —
vtokio pavadinimo vakaras įvy ko praėjusį šeštadienį (IV. 6 d.) alJ IfF. Jaunieji fakulteto literatai t ■ perskaitė savo paskutiniuosius -•i kūrinėlius. Auditorija nuošir di lis plojimais palydėjo poetų Jakšto, Vaičiūnaitės, Budrytės, tfnckevičiaus, Silčinskio eilėbj ra Ičius, Surgailaitės, Kasinsko ir kitų apsakymus. Gretimoje Q, auditorijoje buvo organizuota gj nedidelė rankdarbių, foto nuoad tr akų ir karikatūrų parodėlė. 1 Daigumai labiausiai patiko O >ulskio ir Šarkio nuotraukos, Krapo karikatūros, Ašmytės, Misiūnaitės ir Mačiulaitytės rankdarbiai. ^Geriausi šio vakaro kūrybiniai irbai bus premijuoti fakulteto 9' 1 '■baigiamajame festivaliniame ikare balandžio mėn. pabaigoje. P. ROMSYTE
K R O N I K A • » •
NUOŠIRDUS POKALBIS
Nesenlal Medicinos fak. Di džiojoje auditorijoje įvyko fa kulteto studentų susitikimas su profesoriais Ir dėstytojais — buvusiais studentais. Po dėstytojo Juršos įžangi nio žodžio prof. Kairiūkštis, pirmasis Medicinos fak. deka nas, papasakojo, susirinku siems apie sąlygas, kuriose jam teko studijuoti. Aukšto sios mokyklos suole studentams buvo skiepijamos miesčioniš kos pažiūros, darkoma jų są monė religiniais prietarais, Iliuzijomis. Studijavimo sąly gos buvo labai sunkios, trūko aprangos, maisto, kuro. „Bu vau laimingas, jei turėjau po lova maišą bulvių ar miltų pū dą" — sako profesorius. Pro fesorius ragino visus studentus dar geriau mokytis, mylėti ta rybinę santvarką, sutelkusią puikias sąlygas mokslui. Apie studentų gyvenimą buržuaziniais laikais, jų vi suomeninę ir politinę Veiklą papasakojo profesoriai Marcin kevičius ir Girdzijauskas. Va karas baigėsi doc. Markulio pasakojimu apie Medicinos fak. pokario atstatomąjį darbą. Studentai atsidėję klausėsi sa vo mylimų profesorių pasako jimų. A. Nemekšytė, IV kurso studentė.
t
į H .-:
Kartu su visa tarybine liau dimi mūsų Universiteto kolek tyvas plačiai svarsto tolesnio pramonės ir statybos valdymo organizavimo tobulinimo klau simus. Drg. N. S. Chruščiovo pranešimo tezės sukėlė gyvą susidomėjimą ir rado vis.šką pritarimą Universiteto studen tų ir dėstytojų tarpe. Balandžio 9 d. įvyko Eko nomikos m. fakulteto partinės organizacijos atviras susirinki mas. Pranešėjas drg. J. Pauliukonis ir kalbėję diskusijoje fakulteto dėstytojai pabrėžė, jog TSKP CK laiku iškėlė pri brendusius pramonės valdymo reorganizavimo klausimus, jog valdymo pertvarkymas žymiai prisidės prie tolesnio liaudies ūkio išvystymo mūsų šalyje. Susirinkime, kuris praėjo labai gyvai ir įdomiai, buvo iškelta visa eilė minčių ir pa siūlymų. DRG. PAULIUKONIS: Lie tuvos TSR, kaip vienas ekono minis rajonas, turi turėti Liau dies Ūkio Tarybą. Buvusias žinybines projek tavimo, mokslo-tyrimo ir pan. ištaigas, bandymo laboratori jas reikia perduoti Liaudies Ūkio Tarybai, ir jų veiklą ko ordinuos Mokslinis-techninis komitetas. DRG. GREGORAUSKAS: Mūsų respublikos sąlygomis būtina vengti šakinių valdybų ir trestų organizavimo, siekti,
• -M
jį
HM
Migonys, Jiezno raj. Pilkapio N r. 6 rytinė pusė kasinėjimų metu, žiūrint iš šiaurės pusės.
kad įmonėms betarpiškai vado vautų Liaudies Ūkio Taryba. Kitaip susidarys papildomos, tarpinės grandys, o ministeri jos liks po senovei, pakeisda mos tik savo Iškabą. DRG. RAGEVICIUS, kaip ir kiti kalbėtojai, palaikė drg. Gregorausko pasiūlymą. Tam, kad nesusidarytų pernelyg di delis įmonių, kurioms vado vauja Taryba, skaičius, reikia smulkias įmones sujungti į kombinatus. Įmonėse išaugo prityrę dar buotojai — tad būtina išplėsti įmonių vadovų teises, o iš trestų ir valdybų gerus specia listus perkelti į įmones. Svarbiausia — yra pritrauk ti prie vadovavimo darbo pla čiąsias mases. DRG. ŽILĖNAS: Apyvartos mokesčio ir atskaitymų iš pel no rinkimas iš Įmonių pakels pačių įmonių domėji mąsi rentabilumo klausimais, sustiprins finansų organų kon trolę pramonei. DRG. ŠEPUTIS: Valdymo pertvarkymas — susijęs su vie tinių kadrų paruošimu. Tuo tarpu mes dar neruošiame pla nuotojų, inžinierių - ekonomis tų, aukštos kvalifikacijos bu halterių ir kt„ kurie būtini respublikos liaudies ūkiui. PROF. BUCAS: Pramonės ir statybos valdymo pertvar kymas teritoriniu principu yra labai svarbus ir pribrendęs
kimo dalyvė O. Navickienė nu cheologas turi atidžiau įsižiū rodė, kokių žinių trūksta bai rėti Į liaudies meną, saugoti gusiems, kurie dirba muzie jo palikimą. juose. Pirmiausia labai ne Susitikime dalyvavę baigu gausus šios srities specialistų sieji kalbėjo ir apie skaičius. Katedra daugiau tai, kam daugiau dėmesio tu linkusi ruošti pedagogus, o ne rėtų skirti jų draugai, besi muziejaus darbuotojus. Buvo mokantieji universitete, kokių Iškelta mintis kad reikalinga žinių Jiems labiausiai prireiks Archeologijos-etnografljos ka darbe. Pirmiausia . tai men tedrą perorganizuoti į Muzie- kos žinios tyrinėjimo metodi jinlnkystės katedrą. koje. Daugelis baigusių nesu Dėstytojas Milius, kalbė geba savarankiškai vadovauti damas apie baigusiųjų ryšius kasinėjimo darbams. Silpna su . centrinėmis Įstaigomis, vieta jaučiama Ir meno istori kaltina juos per dideliu atitrū jos srityje. kimu nuo mokslo tiriamojo Susitikimo dalyviai, pradė darbo. Periferijos muziejų gražią tradiciją — papasa darbuotojai beveik nedaly ję koti vieni kitiems apie savo vauja spaudoje. darbą Ir jo trūkumus — tęs Didelį trūkumą jaučia ar Ir toliau. Tai daug padės jų cheologai-etnografai — tai bendradarbiavimui ir sutelks specialios periodinės spaudos platesnę veiklos dirvą. nebuvimas. Laukiame Iš draugų etnoDėst. Milius nurodė, jog aktyvaus reikėtų leisti leidinį „Gimtasis grafų-archeologų kraštas”, kaip kad padarė ko darbo ir sumanymų įgyvendi nimo. legos ukrainiečiai. L. Jakutytė Tiek etnografas, tiek ar-
Archeologijos - etnografijos etnografai ir archeologas. 9 katedros įkūrimo dešimtmečio žmonės šiuo metu dirba kraš proga pirmą kartą susirinko totyros muziejuose. Kai kurie Balandžio 7 d. universiteto šios katedros auklėtiniai pasi iš jų organizuoja ekspedicijas ir patys dalinti darbo patirtim, ateities po gimtąjį kraštą Aktų salėje (Čiurlionio 23) įvy planais. Be svečių, čia daly joms vadovauja. Trakų apy ko chemijos fakulteto organizuo vavo šios specialybės studen linkėse archeologinius kasinė jimus atlieka mūsų universi tas susitikimo su Konservatori tai, dėstytojai. tetą baigusi N. Kovrigina. Kilnus Ir reikalingas etnojos studentais vakaras. Svečiai grafų-archeologų darbas. Pro Šiaulių miesto „Aušros” kraš įdomiai papasakojo mūsų stu juos negali praeiti nepastebė totyros muziejaus direktorius Naudužas savarankiškai dentams apie kiekvieną liaudies tas nė vienas gyvenimo reiš J. organizuoja ekspedicijas ir kinys. Etnografai turi suskub muzikos instrumentą, pagrojo ti t užfiksuoti visus pasikeiti vykdo Žvelgaičlų piliakalnio keletą dalykėlių. Vakaru studen mus, kuYie vyksta dabartinia archeologinius kasinėjimus. Be šių, savarankiškai orga me mūsų kaimų Ir miestų kul tai buvo patenkinti. tūriniame gyvenime. Dar di nizuojamų ekspedicijų, dauge Tokie susitikimai su kitų aukš desnio sumanumo darbe rei lis auklėtinių dalyvauja Moks tųjų mokyklų studentais visus kalauja archeologo specialy lų AKademijos etnografiniuodomina ir jų norėtųsi daugiau. bė: jų uždavinys — padaryti se-archeologiniuose darbuose. Nuo 1954 m. mūsų universi aiškią mūsų krašto praeitį. Tik reikėtų juose daugiau drau Dar negausus būrys šios teto Archeologljos-etnografljos giškumo, paprastumo, gyvumo. srities darbuotojų paruošta katedra taip pat pradėjo ar cheologinius kasinėjimus. Čia Nepaversti jų grynai šokių va mūsų universitete. Dauguma studentai geriau susipažįsta dirba pedagoginį darbą Ir nuo karais, o praleisti kaip kolekty mokslo tiriamųjų darbų yra su tyrinėjimo metodika. nutolę. višką poilsio vakarą! Tai labai maža, ką turėtų Per dešimties metų laiko padaryti etnografai-archeoloChemijos fak. studentė tarpį apgynė disertacijas tik gal. Apie tai plačiai kalbėjo1 Migonys, Jiezno i vaizdas. Z. Riškutė. trys katedros auklėtiniai: du ir susitikimo dalyviai. Susitl kasinėjimų DRAUGYSTES
VAKARAS
reikalas, kuris likviduos žalin gą žinybiškumą. Smulkias, vietinės reikšmės įmones reikia perduoti vieti nių Tarybų žiniai — tas leis Liaudies Ūkio Tarybai sutelk ti dėmesį į svarbias, sąjungi nės - respublikinės reikšmės įmones. Verslinę kooperaciją tikslin ga palikti, sukoncentruojant joje gyventojų buitinio aptar navimo įstaigas ir perduodant vietinių Tarybų žiniai pramo nės gamybinio pobūdžio įmones. Susirinkimas pritarė TSKP CK siūlomoms priemonėms patobulinti pramonės ir staty bos valdymą demokratinio centralizmo principo tolesnio stiprinimo pagrindu. Šių prie monių įgyvendinimas turės didelę politinę reikšmę, padės ir toliau nuosekliai vykdyti le nininę nacionalinę politiką, stiprinti tarybinių tautų drau gystę, kelti mūsų valstybės ekonominę galią. Priimtame nutarime, api bendrinusiame kalbėtojų pa siūlymus, ypač pabrėžtas būti numas išvengti tarpinių gran džių, vadovaujant ūkiui mūsų respublikoje. Susirinkimas pasiūlė fakul teto katedrų nariams aktyviai prisidėti prie tezių aiškinimo ir populiarinimo Universitete, per spaudą, radiją ir pan. Taryb. Stud.” koresp.
i
... iii
raj.* Bendras <J