ĮC/žvaRaz* M a,skvoj e prasidėjo V VLKJS suvažiavimas hkamba dainos Suvažiavimų rūmuose, i tūkstančiai delegatų ir svečių, susirinkę ■ėdžių salėje, entuziastingai dainuoja apie ■ngų darbą, laimingą gyvenimą, apie par! jj apie Leniną. prezidiume pasirodo draugai L. BrežneN. Chruščiovas, A. Kosyginas, F. Koz ■s, O. Kuusinenas, A. Mikojanas, D. Po ■skis, M. Suslovas, N. Svernikas, V. Gri■ s, P. Demičevas, L. Iljičiovas, B. Po■ariovas. ■LKJS CK pirmasis sekretorius S. Pav■is, VLKJS Centro Komiteto pavestas, ■ rinkusiesiems plojant, paskelbia Visasą■ginės Lenino Komunistinės Jaunimo Są >A I gos XIV suvažiavimą atidarytą. ~ iienbaliiai priimama tokia suvažiavimo iliotvarkė: I
1. VLKJS Centro Komiteto ataskaitinis pranešimas ir komjaunimo uždaviniai, ku riuos kelia TSKP XXII suvažiavimo nutari mai. 2. VLKJS Centrinės revizijos komisijos ataskaitinis pranešimas. 3. Dėl VLKJS Įstatų pakeitimų. 4. VLKJS centrinių organų rinkimai. Žodis suteikiamas susirinkusiųjų šiltai tiktam TSKP CK Prezidiumo nariui ir sekretoriui F. Kozlovui. Jis perskaito munistų partijos Centro Komiteto sveikini mą VLKJS XIV suvažiavimui. Suvažiavimas pradėjo svarstyti pirmąjį dienotvarkės klausimą. Pranešimą „VLKJS Centro Komiteto ataskaita ir komjaunimo už daviniai, kuriuos kelia TSKP XXII suva žiavimo nutarimai“ padarė VLKJS CK Pir masis sekretorius S. Pavlovas.
visli
Saliu
proletarai, vienykitės i
o
B*
<a
lvairius diplominius d rbus ruošia musų kai-diplomantai. -Pvz., diplomantė Regina Braz džiūnaitė darbuojasi specialiame konstruavimo biure prie skaičiavimo mašinų gamyklos ir nag rinėja skaičiavimo mašinų elementų savybes.
mtiiiiit
LĮ
SĖKMĖS TAU, JUOZAI! B
i niaus valstybinio v. kapsuko vąrdo -unive rsiteto REKTORATO, ITINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
a nuo 1950 metų
egi
Nr. 11 (422)
1962 m. balandžio 18 d.
Nuotraukoje: R. Brazdžiūnaitė, inžinieriai Janušonis ir A. Petrauskas prie diplominiam darbui skirtos aparatūros.
Kaina 2 kap.
1
Kaip šiandien prisimenu 1957 m. rugsėjo rė dekanas, — nes pirma tokia gausi jaunų pirmąją, kai mes peržengėme Alma Mater specialistų laida. Daugelis pasiryžę dirbti slenkstį ir įsijungėme į darnią ekonomistų tik ten, kur labiąusial reikalingos jaunos šeimą. O ji — nemaža! Vien mūsų kurse rankos“. Dar prieš skirstymą Juozas paprašė deka virš 100 studentų. Jų tarpe buvo ir vaiki nas, dar vilkįs kareiviška uniforma ir ant no, kad jį nukreiptų dirbti į kaimą. krūtinės spindinčiu komjaunimo ženkliuku. — Ne, ne todėl, kad jam nepatiktų pre Tai buvo vienas iš mūsų geriausių ir nuo kybininko darbas, o todėl, kad suprato kovo širdžiausių prekybos specialybės grupės Plenumo nutarimą, Partijos šaukimą vykti į kolūkius. Komunizmo statybos sėkmė daug draugų — Juozas Vaicekauskas. Studijų metais Juozas buvo energingas, kuo priklauso nuo spartaus žemės ūkio pa sumanus, draugiškas, nebijąs sunkumų, už kėlimo. Štai kodėl jis ir pasiryžo vykti tik i grūdintas gyve kaimą. Tai pavyzdys visiems studentams, o mūsų grupei — tai pasididžiavimas ir garbė. nimo. Visai nepaju Žinoma, už tai mes turime būti dėkingi tome, kai pra dėstytojams, o ypač savo grupės vadovui bėgo studijų doc. Gregorauskul, nes jis mums karštais metai. Štai atė tėviškais pamokymais išugdė meilę darbui, jo diena, kai nepabūgti gyvenime sunkumų, o juos tik nu visi su nerimu galėti ir žengti kartu su partija, su gyveni ★ širdyje susirin mu. Juozai, Tau visa grupė linki būti visada kome į skirsty mą. „Ekonomi ištikimu Partijos sūnumi ir žengti visą lai kos mokslų fa ką pirmose gretose kuriant šviesų komuniz • • • kultetui didelė mo rytojų. M. ZVAIGINYTĖ šventė, — tapartorgo balsą. •x* Sveikinimai. . . Kalba fakulteto dekanas teisės mokslų kandidatas S. Vansevičius. Sėkmės kolūkio pirmininko poste bei neakivaizdinėse stu Nebe pirmą kartą studentui filologijos fakulteto litetratūros dijose linki vyr. dėstytojas A. perskaičius pranešimą, pra pirmi sekcijos balandžio 12 d. Liakas, ninkaujantis, nors ir maldaujan nešimuose ir teisės mokslų fa Šią vasarą penkios teisinin čiu žvilgsniu glosto sėdinčiuo kulteto balandžio 11—13 d. d. aiškėja pagrindinis kų pamainos išvyksta į darbo sius, pasisakančių nesulaukia, pranešimuose to ir nebūti. Matomai, darbų trūkumas, būtent tai, jog ir poilsio stovyklą. Jie dirbs kalėtų reikėtų kitaip organizuoti stu studentai darbuose nekelia dis„Spinduly“. Ten, kur, paklau dentų mokslines konferencijas,- kutuotinių klausimų, cituodami autorių nuomones labai at sęs partijos kvietimo ir šir stengtis jas padaryti įdomesnė kftų sargiai (o dažnai ir visiškai) ne turinčias daugiau ugnies. dies balso, nuėjo dirbti mūsų mis, pareiškia savo. Todėl darbai bū Kadangi mums ųeriau žinoma Universiteto studentas Vladas padėtis pobū humanitariniuose fakul na daugiau aprašomojo Štai konkrečiai. Įdomų Kazakevičius. tetuose, todėl čia tik juos ir džio. klausimą ėmėsi nagrinėti drg.
TEN, KUR SIRDIS LIEPIA
grU P1 qi lU t r, ost >li 1 ladą Kazakevičių ku’Btą dienų sutikau »i, Įiteto teisės mokslų
★
prieš Unifate. Vaikinas lyg ir nepatęs. Akys —'gyvos, el— tvirta. .Tik skruostai '■onio tirštai užlieti, nu 'I riti. 1d T d nuo saulės saulės. Nuo kol'fl ių laukų šiurkštaus vėjo. '■ asisveikinome. Plačiau pabėti nepavyko: netrukus irė [o prasidėti teisės moksakulteto pirminės partinės Inizacijos susirinkimas. J uditorija nuščiuvo. BuvuI draugų tarpe sėdėjo ir H ias. ■kart jis buvo svečias. O, Vladas I s, taip neseniai azfikevičius, ketvirto kurso si:įinkas, dirbo .universiteto ■ iros klube, vėliau vadova■ akulteto pirminės komjauI organizacijos biurui. ■ sdavo posėdžius, svarstyI kas nuveikta, planuodaBiteitį. Ir visad priminda-
★
★
Ž E M E atvažiavusiam studijoms iš kolūkinio kaimo, nedavė ra mybės viena mintis. „Tauro" studentų bendrabučio 316 kambary dažnai matydavau ant staliuko „Valstiečių laik raščio" numerį.z — Domiuosi. . sakydavo Vladas. Mintys įgavo sparnus. Pa likęs savo postą, į kurį buvo išrinktas antrakursis Vacys Juškys, Kazakevičius išvyko. Jį šaukė žemės balsas. Kėdainių rajono „Spindu lio" kolūkio nariai išrinko 23 metų vaikiną savo pirmininku.
Š A U
Ankstyvą rytą kelias ves ii ne iš bendrabučio į auditori ją, bet į kvapią duona ir sū riu prakaltu dvelkiančius lau kus. . . .Ir štai — partinis susi rinkimas. Tyloje aidi partorgo Nekrašo balsas: — Gautas pareiškimas iš Vlado Kazakevičiaus, buvusio mūsų studijų draugo, kuris prašo priimti jį į šlovingos Lenino Komunistų partijos ei les. Įtemptos minutės. Matau, kad Vladas jaudinasi. — Vienbalsiai! — išgirstu
I
A.
DAMBRAUSKAS
B
liesime. Išklausytuose
istorijos-
_■> *
km
dauMažiau kalbų •• darbo! PAMINĖJO KOSMONAUTIKOS DIENĄ K imjaunimo organizacijos Visuose Universiteto fakul monautlkos dienai. Ypač gau os vaga pagilėjo. Naujoaut d. s n J pareigomis vaikinas buvo tetuose balandžio 11 —12 sūs mitingai vyko istorijosd. vyko mitingai skirti ap ■ ikintas. Ir vis tik jam, filologijos ir ekonomikos mokslų fakultetuose. IFF stu dentai atidžiai išklausė re portažą, skaitytą per Maskvos radiją 1961 metų balandžio 12 d. Universiteto studentai mi tingo metu taip pat svarstė Lietuvos LKJS CK laišką Maskvoje vykstančiam XIV VLKJS suvažiavimui, ir vie ningai jam pritarė.
(Mūsų inf.)
1 8 2 pranešimai Keturias dienas tęsėsi S1V1D XV konferencija. Į ją buvo atvykę daug svečių iš broliškų respubilkų aukštųjų mokyklų. Studentai perskaitė 182 moks linius darbus. Dar nė vienoje SMD konferencijoje nebuvo skaityta tiek pranešimų. Ta čiau ne vien tai svarbu. Svar biausia, kad jų klausėsi šim tai studentų. SMD konferencija pasibai gė. Svečiai išvažiavo į namus, bet draugystė, užsimezgusi mokslo kelyje, visada stipri ir ilga. (Mūsų inf.)
Poilsio vakare Praėjusią savaitę Teisės mokslų fakultete įvykusiame poilsio vakare dėstytojas A. Liakas skaitė pranešimą apie tarptautinę padėtį. Studentai su įdomumu iš-
klausė Vilniaus m. DZDT de putato, fakulteto dekano St. Vancevičiaus pasisakymo, o po trumpo 1 saviveiklininkų .pa sirodymo — linksmai pašoko. L. KĘSTA1T1S
Dovana VRE statytojams Praėjusį sekmadienį 120 Universiteto studentų nuvyko pas VRE statytojus. Visą dieną talkininkavo, o vakare įvyko draugystės koncertas, kurio metu buvo įteikta Universiteto dovana šiai svarbiausiai respublikos statybai — 700 k'.ngų. Pusė jų — nuo istorijos-filologijos fakulteto studentų.
Alg. ZURBOS nuotraukoje matote IFF studentus A. Juške vičiūtę ir M. Suminą ruošiančius dovaną statybininkams.
VILNIUS KULTŪROS ŠVYTURYS Puikus Vilnius. Daug tautų su pagarba mini jo vardą. Iš siskleidęs tarp Neries ir Vilne lės, lyg švyturys jis ištisus šimtmečius skleidė mokslo, kultūros šviesą lietuviams, lenkams, baltarusiams. Čia buvo pirmą kartą išspausdinta latviška knyga, čia žymusis humanistas Skorina išleido pirmuosius baltarusių spausdinius. Šiomis dienomis įvykęs lietu vių literatūros istorijos- ir tau tosakos būrelio susirinkimas, kaip tik buvo skirtas kultūri niams Vilniaus miesto ryšiams su aplinkinėmis tautomis nu šviesti. Eilė studentų — D. Gudaitė, P. Bražėnas, V. Bagdonavičius, ir kiti perskaitė pranešimus, kuriuose glaustai supažindino klausytojus su kaimyninių sla vų tautų rašytojais bei poetais, savo gyvenimu ir kūryba susi jusiais su Lietuvos sostine. Bu vo aptarta T. Ševčenkos, Jankos Kupalos, M. Tanko, J. Syrokonlės, J. Kraševskio kūryba. Susirinkime apsilankęs drg. Antonovičius, puikus Vilniaus kultūrinio gyvenimo praeities žinovas, papasakojo nemaža įdomių faktų apie tą vaidmenį, kurį atliko Vilniaus nacionalinės baltarusių literatūros formavimesi. Susirinkimas ne tik praplėtė studentų žinias, bet ir paskati no daugiau susidomėti moksli niu darbu, tirti palyginti mažai išaiškintus kultūrinius lietuvių tautos ryšius su kitomis tautoS. RIMGAUDAS
M. Martinaitis darbe „Tra dicija ir novatoriškumas lie tuvių tarybinėje poezijoje“. Nepasakysime, kad autorius blogai išnagrinėjo klausimą, bet jokiu budu negalime sutikti, kad minėta tema, dau giau pasistengus autoriui ir jo moksliniam vadovui, negalėjo būti išdėstyta kur kas geriau. Gal • būt, per drąsu reikšti savo nuomonę klausimais, kurie spe cialiai nestudijuojami. Bet mums atrodo, kad jei drg. M. Marti naitis būtų nagrinėjęs novatoriš kumo ir tradicijos klausimą vien Ed. Mieželaičio poezijoje, tai vi sa tai būtų daug geriau ižryšKėję. Tos pačios bėdos ir pas teisi ninkus. Pranešėjas H. Valeckas „Visuomenės dalyvavimas tary biniame baudžiamajame proce se“ klausimu mažai kėlė minčių, pasitenkindamas vien aprašymu esančios padėties ir išdėstymu to, ko reikalauja įstatymas. Mū sų nuomone, priekaištai autoriui dėl darbo silpnumo ir paviršuti niškumo buvo padaryti teisingai. Padėtis dėl visuomenės dalyva vimo baudžiamajame procese nė ra gera, kad apie tai nebūtų galima pareikšti kritinių pastabų ar samprotavimų, priverčiančių diskutuoti iškeltu klausimu. Beje, šios kritinės pastabos neleidžia pasakyti, kad moksli nėse konferencijose nebuvo per skaityta tikrai gerų darbų. Ta čiau įvertinti darbus ir paskirs tyti prizines vietas — žiuri ko misijos uždavinys. Baigiant tenka pastebėti, kad ateityje ruošiant mokslines kon ferencijas, kurios ir šiemet buvo neblogos, reikia stengtis, kad jos sudomintų daugiau studentų, kil tų daugiau diskusijų. Kad tai būtų sprendžiama teigiamai, mu sų manymu, reikia atkreipti or ganizatorių dėmesį į pasiruoši mą mokslinėms konferencijoms. Reikėtų, kad bent pora savaičių prieš jjrasidedant konferenci joms, darbai būtų katedrose ar pas būrelių pirmininkus, o pa starieji pasirūpintų, kad Juos paskaitytų daugiau studentų. Pranešėjui būtina parinkti opo nentą, kuris ir pradėtų disku sijas. Tuo būdu galima būtų pra nešėjui paskirti 15 — 20 min. iš stojimui, kur jis išdėstytų pa grindines darbo tezes, o oponen tas, pareiškęs savo nuomonę, tu rėtų išjudinti auditoriją. K. LIPEIKA TMF IV k. studentas