Sveiki, Universiteto auklėtiniai—mokytojai, vėl mus aplankę!
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
1959 m. kovo 26 d. ketvirtadienis
Nr. 11 (322)
Prasidedant pe dagoginei prak tikai, IV kurso studentų - litua nistų daugelis nenorėjo išva žiuoti iš Vil niaus. Nurodinėtos įvairios priežastys. Buvo, žinoma, ir tokių (jų buvo nemaža), kurie sakė, jog kiekvieną pavestąjį darbą reikia nuoširdžiai atlikti, kiek leidžia jėgos ir sugebėjimai, kokių — tie, nesirinkdami patogumų ar malonumų, ėjo ten, kur reikėjo. Kas teisus paliekame spręs ti jiems patiems: dabar, po praktikos, gal ir jų sampro tavimai susvyravo, nes peda goginė praktika pasirodė, kaip tikriausias specialybės dalyko tvirtumo ir gilumo eg zaminas, visąpusiškas tiek specialybės žinių, tiek ir viso studento kultūringumo patik rinimas. Štai viena studentų grupė atliko pedagoginę praktiką Raseinių vidurinėje mokyk loje. Čia studentai susipažino su viena gražiausių mokyklų, jos tradicijomis. Studentai turėjo progos pa matyti, kaip mokykloje tvar komas užklasinis ir užmokyk linis visuomehinis darbas ir patys prisidėjo prie rengiamo mokyklos mokinių „Herkaus Manto” pastatymo. Bet mokykla, norėdama su jungti mokinius Į darnų vie netą, rengdama juos komu nistinei visuomenei, ieško vis naujų būdų, naujų priemonių, žadindama ir mokinių intere sus, keldama jų kūrybišku mą. Tai įvairios darbinio mo kinių auklėjimo priemonės, tai kūrybinis pionierių dar bas, suinteresuojant juos kad ir triušių fermos įsteigimu, tai pačių mokinių, klasių va dovams padedant, rengiamos kiekvieną savaitę mokyklos gyvenimą registruojančios „radijo valandėlės”, trans liuojamos kiekvienoje klasėje pro radijo taškus, tai pačių mokinių sudarytos budinčiųjų brigados, sekančios drausmę ir skirstančios pereinamą do vaną: Gedimino pilies medžio raižinį — geriausiajai klasei, o šluotą — prasčiausiajai (nors per paskutinąsias dvi savaites visų klasių tvarkin gumo lygis buvo toks, kad „šluotos” nė viena klasė „ne užsitarnavo”). Studentai stebėjo, kaip pa tys mokiniai-komjaunuoiiai teisė nusižengusius drausmei mokinius, panaudodami visą teismo procedūros formą. Mo kykla „atvirų durų dieną” mokėjo paskatinti ir pačius mokinių tėvus stebėti savo vaikų mokymąsi. Tačiau mokyklos kolektyvas vis dar nesitenkina: jis vis ieško ir ieško naujų būdų, naujų priemonių gerinti jau nosios kartos mokymą ir auk lėjimą. Iš pradžių visa tai tik ste bėjo ir po savaitės, kitos stu dentai įsitraukė į visą mo kyklos vedamą mokomąjįauklėjamąjį darbą ir patys ieškodami naujų kūrybinių kelių bei formų, kaip pa traukti savo nors ir laikinų auklėtinių širdis. Ir daugeliui visa tai gražiai pavyko (Rubinskytei, Skrodeniui, šeduikytei ir kt.). Turėdamas savo klasę kiekvienas studentas per dvi savaites rengė savo je klasėje politines informaci jas, studijavo TSKP XXI ne eilinio suvažiavimo medžiagą, ruošė pašnekesius įvairiais mokinius dominančiais klausi mais, kūrė įvairiausias auklė jamąsias priemones. Sakysim, Rubinskytės vado vaujamoje „radijo valandėlė je”, labai sumaniai buvo su derinta pagrindinė valandėlės tema „Liaudies kūrybos reikš mė” su visų klasių mokinių darbu — su jų laimėjimais, ir nepasisekimais. Sumaniai suorganizavo parketo valymą, su savo šiaip jau nedrausmin ga klase Skrodenis, panaudo jęs savo muzikinius gabumus: akordeono garsų lydimi, mo kiniai su džiaugsmu dirbo. Kūrybiškai buvo suorgani zuotos ir pionierių sueigos (pavyzdžiui, Budaitės), kur kiekvienas pionierius turėjo pats atlikti tam tikrą uždavi nį, tuo pratindamasis iš ma žumės viešai kalbėti, viešai reikšti savo mintis. Padėdami organizuoti atvirus komjau nimo susirinkimus, suartėjo su klase, pažino juos, įsigijo pasitikėjimą, kėlė ir mokinių darbingumą, rimtą požiūrį į visą mokyklos vedamąjį dar bą. Mokyklos direktorius, mo kymo dalies vedėjai, kiek ga lėdami, stengėsi sudaryti vi
Kaina 20 kap.
tiek daug nau jo”. Bet užtat praktikos galę ta pati studentė pripažįsta, kad „smagu dirbti su vaikais”, konsta tuodama, jog praktika atsklei dė, ko dar trūksta, kad prak tika „davė kryptį ateities darbu?**. Iš tikrųjų, svarbiausia, ma nau, tai, kad studentai turė jo progos patikrinti savo mokėjimą priei. ti prie moki nių, mokėjimą valdyti klasę, pamokų metu suprato, kaip svarbu dėstant medžiagą, valdyti mokinių dėmesį, iš moko nagrinėjant kurį klau simą užmegzti pokalbį su vi sa klase.Išmoko taip pat na grinėti tiek dalykiniu, tiek idėjiniu atžvilgiu ir savo pa čių ir draugų atliekamas pa mokas. Nors dar ir be rei kiamos praktikos, bet ypač paskutinių vedamųjų pamokų nagrinėjimas rodė, kad dau gelis jau suprato metodinių reikalavimų prasmę, įtikin dami kad jau yra pasirengę ir pedagogo darbui. Bene svarbiausia tai, kad studentai pamatė ir suprato ko jiems patiems trūksta. Bemaž visų dar permažas ir dalykinis pasirengimas Ypač gramatikos ir literatūros teorijos. Todėl kad ir labai daug buvo kai kurių įdėta kruopštaus darbo besiren giant pamokai, bet vedant atsirado spragų, netikslumų, klaidinančių mokinius ir pa mokos tikslai liko nepasiekti. Išryškėjo ir tai, kad ne kiek vienas, nagrinėdamas moko mąją medžiagą moka sieti ją su idėjiniu auklėjimu, su ko munistinio sąmoningumo ug dymu, kuris tiesiog turi iš plaukti iš mokomosios me džiagos temos, ypač dėstant literatūrą tiek vyresnėse, tiek žemesnėse klasėse. Tuos savo trūkumus pajuto ir suprato kiekvienas, nuošin* džiai attikęs pedagoginę prak tiką.
PRAKTIKA-EGZAMINAS
Rektoriaus 1959 m. vasario 26 d.
ĮSAKYMAS Universitete dar vis pasitaiko faktų, kad ne visi studentai prisilaiko kultūringo elgesio nor mų. Kartais galima matyti studentus pertraukų metu rūkančius prie auditorijų arba net ir pa čiose auditorijose ar laboratorijose, triukšmau jančius, besistumdančius. Po paskaitų ir užsi ėmimų auditorijos neretai paliekamos prišiukš lintos Ypač užteršiamos auditorijos ir koridoriai organizuojamų šokių bei kitų pobūvių metu. Ne visi einantieji iš gatvės J patalpas valo kojas. Visa tai ne tik labai apsunkina valytojų darbų ir neleidžia palaikyti atitinkamos švaros ir tvar kos mokymosi patalpose, bet ir kenkia pačių studentų bei Universiteto darbuotojų sveikatai ir neleidžia pilnai užtikrinti kultūringų darbo ir mokymosi sąlygų. Studentai nepakankamai laikosi taupumo, eko nomijos ir socialistinio turto tausgjimo režimo. Pasitaiko atvejų, kad auditorijose 'ir bendrabu čiuose sulaužomi suolai, stalai ir kėdės, išdau žomi langų ir durų stiklai, stalai būna įvairiai aprašinėti, o kartais net ir išpiaustomi. Nevisuomet studentai išeidami iš auditorijų ir labo ratorijų išjungia elektros šviesą, elektros prietai sus. Paliekamos atviros durys ir langai. To pasė koje būna dideli elektros energijos pereikvojimai, atšaldomos patalpos, vėjas išdaužo langus. Silpnai kovojama lr už laboratorinių medžia gų ekonomiją, prietaisų ir [rengimų priežiūrą. Pagalbinis katedrų personalas taip pat nepakan kamai kreipia dėmesio į pavyzdingą auditorijų laboratorijų iri kabinetų sutvarkymą, bei jų prie žiūrą.
Vytautą Šilalniką eksperimentinės fi zikos katedroje pa žįsta, kaip darbštų diplomantą, daug dėmesio skiriantį mokslo - tiriamajam darbui. Jis aktyviai dalyvauja studentų mokslinės draugijos veikloje. Prieš trejus metus Vytautas pra dėjo tyrinėti kon taktinių potencialų matavimus įvairiose atmosferose. Vado vaujant vyr. dėst. Viščiakui, Silalnikas šį mažai tyrinėtą klausimą šiemet iš vystė iki diplominio darbo. Nuotraukoje: V. Silalnikas derina matavimo aparatū rą. PETRAUSKAS
Tikslu pasiekti geresnių rezultatų palaikant švarą, tvarką ir ekonomiją įsakau: 1. Balandžio mėnesį paskelbti švaros, tvarkos ir ekonomijos mėnesiu Universitete. 2. Fakultetų dekanams turimas patalpas ir au ditorijas priskirti atitinkamoms katedroms, ku rių pagalbinis mokslo personalas turi būti atsa kingas už jų priežiūrą. 3. Akademinių grupių seniūnai ir jų pavaduo tojai yra asmeniškai atsakingi už tvarką ir šva rą grupės ar kurso užsiėmimų metu. Užsiėmi mams pasibaigus, grupės seniūnas ar jo įparei gotas asmuo privalo išjungti elektros šviesą, už daryti langus ir duris. 4 Siekti, kad asmenys padarę Universitetui materialinių nuostolių būtų traukiami atsakomy bėn, išreikalaujant iš ių nuostolių padengimą. 5. Fakultetų dekanai nustato vietas rūkymui, kiek galima daugiau izoliuotas nuo auditorijų ir bendrųjų koridorių bei imasi priemonių, kad būtų rūkoma tik tose vietose.' Kitose vietose rūkyti ąriežtai draudžiama. 6. ūkio skyriui organizuoti valytojų darbą taip, kad mokymo patalpos — auditorijos, labo ratorijos ir kabinetai bei bendro naudojimo vie tų valymas butų žymiai pagerintas. Nustatyti, kad vieną kartą per mėnesį, būtų pravedamas gene ralinis valymas, nuimant dulkes nuo sienų, nu plaunant langus, duris ir aliejiniais dažais da žytas sienas. REKTORIUS
F
sas sąlygas, kad studentų darbas vyktų sklandžiai, ste bėdami taip pat jų darbą, skatindami, padrąsindami. Ypač mokytojai - lituanistai stengėsi visą patyrimą per duoti savo jaunesniems drau gams, draugiškai vertindami atliekamą darbą, o kartu ir nenuolaidžiaudami principin gai smerkdami tai, kas ne buvo kaip reikiant padaryta. Klasių vadovai taip pat laba’ nuoširdžiai bendradarbiavo auklėjimo klausimais, nors ir buvo vienas kitas tokių, ku rie nusišalino nuo studentų, palikdami juos vienus be pri tyrusio vadovavimo, susidoro ti su visais sunkumais auklė jimo darbe. Apskritai, Raseinių ir kito se toliau nuo Vilniaus esan čiose mokyklose, studentų pedagoginė praktika jaudina ir mokyklos mokytojų kolek tyvą ir mokinius, paįvairin dama mokyklos gyvenimą. Tai ne Vilniaus vidurinės mokyk los, kur bemaž kiaurus me tus vyksta pedagoginė prakti ka su įvairiausiomis studentų grupėmis, išvargindama ir mokytojus, ir mokinius. Todėl Raseiniuose ir moki niai sutiko studentus susido mėję, laukdami iš jų, kaip iš vyresniųjų ir jau prityrusių draugų, ir nuoširdaus patari mo kaip mokytis, kaip pasi rinkti ateityje specialybę, kaip pasielgti šiap jau kuriuo at veju, o taip pat ir laukdami iš jų paskutinio „mokslo žo džio”. Nenuostabu, kad susidūrę su tokiu įvairiapusišku savo jėgiĮ išbandymu, kai kurie praktikantai pradžioje, nema žai jaudinosi, nesugebėdami sukaupti savo dėmesio reikia ma kryptimi. Sakysim, Mikulėnaitė savo ataskaitoje rašo: „Pirmomis dienomis mokykla •atrodė kažkoks chaosas —
Vyr. dėst. J. ŽUKAUSKAITĖ
Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universi teto partinis biuras už aktyvų dalyvavimą pravedant rinkimus į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą ir vie tines darbo žmonių deputatų Tarybas, nutarė pažymėti sekančius Universiteto kolektyvo narius: Drg. Vilenskį — C. Rūmų agitpunkto vedėją, Drg. Bojeraitę — agitpunkto vedėjo pavaduotoją, Drg. Raguotienę — agitkolektyvo vadovą, Drg. Rybakovą — Mokslų akademijos agitpunkto vedėją, Drg. Kondiuriną — agitpunkto vedėjo pavaduotoją. Drg. Rozgą — agitkolektyvo vadovą, Drg. Andriušaitytę — agitkolektyvo vadovo pava duotoją, Drg. Mykolaitytę — agitkolektyvo vadovo pava duotoją. Visą eilę atskirų fakultetų agitatorių:
IFF Drg. Tljūnelytę (dėst.), drg. Kazlauską (dėst.), drg. Rickevičiūtę (dėst.), drg. Zubavičiūtę (dėst.), drg. Gliudaitę (III k. rusų k. spec. stud.), drg. Spiečiūtę (II k. lietuvių k. spec. stud.), drg. Pumputytę (III k. lietuvių k. spec. stud.). FMF Drg. Kubilių (aspir.) vyr. agitatorių, drg. Juodviši (aspir.) vyr. agitatoriaus pavaduotoją, drg. Alęksejūną (aslst.), drg. Metlą (IV k. stud.), drg. Jonelytę (I k. stud.), drg. Eimaitienę (vyr. laborantę). MM F Drg. Serapiną (vyr. dėst.) vyr. agitatorių, drg. Steponaitienę (vyr. dėst.), drg. Aliukaitę (II k. stud.), drg. Grigaitę (III k. stud.), drg. Petrovą (III k. stud.).
I i
GMF Drg. Ostrauską (vyr. dėst.) vyr. agitatorių, drg. Margelytę (vyr. dėst.), drg. Pavaitytę (vyr. labor.), drg. Palionienę (vyr. labor.), drg. Michailiukaitę (vyr. labor.), drg. Monstvilą (vyr. labor.), drg. Sontą (V k. stud.). ChMF Drg. Finkelšteinaitę (vyr. dėst.) vyr. agitatorių, drg. Dambrauską (I k. stud.), drg. Bernotą (II k. stud.), drg. Juodkasį (II k. stud.), drg. Gurvičiūtę (II k. stud.), drg. Kazlauską (II k. stud.), drg. Garmutę (II k. stud.). Mokslinės bibliotekos agitatoriai Drg. Janušonį vyr. agitatorių, drg. Adamonytę, drg. Klimašauskaitę, drg. Dumbienę.