Tarybinis Studentas, 1957 m. kovo 21 d. Nr. 10 (249)

Page 1

B .

PROLETARAI, VIENYKITČS!

|MRYB/WO STUDENTO" TRIBŪNA

APIE TAI VERTA PAKALBĖTI Pereitą vasarą 63 mūsų uni- dalimi taikoma kai kuriems, iš rint, kas tai bebūtų, jiems už viską brangiau, nors iš tikrų­ rsiteto studentai dalyvavo mūsų, studentų, tarpo. bullerliaus nuėmimo talkoje KaŠtai Plenume man teko susi­ jų tai tik perdėtas, Jchstane. Jų tarpe buvau ir tikti su Kinijos Naujademokra- kas patriotizmas. Man tuoj ai . Greit prabėgo du neramūs tlnės Jaunimo sąjungos Centro prisimena P. Višinskio dar Mėnesiai. Nelėčiau, žinoma, Komiteto sekretoriumi Chu Kė­ 1901 m. parašyti žodžiai šito3-abėgo ir penki studijų mė- ši. Jis klausinėjo mane apie kių „tautos mylėtojų" adresu. ftsial. Per tą laiką spėjo kai Tarybų Lietuvos jaunimą. Ir, Jie „tik džiaugiasi ir gėrisi lie­ k -le prisiminimai Išblėsti, o kai užsiminiau apie kai kurias tuviai esą. Visa Jiems Lietuvoj 'Si kurie dar ryškiau atmintin nesveikas studentų nuotaikas, (dabar reikia pridėti — buvu­ VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, ■įrėžti. jis pasakė, jog „tie žmonės, sioj—-P.R.). taip gražu Ir malo­ REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS tie žmonės taip geri ir ma­ Prieš porą savačlų man teko matyt, nematė vargo, nekentė nu: lonūs Ir protingi, ta vėl jų ša ­ Nr. 10(249) ♦ 1957 m. kovo 21 d. ketvirtadienis ♦ Kaina 20 kap. įlyvautl Visasąjunginiame pa­ bado Ir skurdo, kurį patyrėme lis taip akį traukia prie savęs, mes, kiniečiai, galima sakyti žymėjusių, įsisavinant dlrvonors gryčios ir surūkusios, sto­ ™ s ir plėšinius, komjaunuolių jūsų kartos žmonės Ir todėl ne­ gai vienok jos gra­ jaunuolių sąskrydyje, o taip moka branginti to, ką tokių žios žaliuoja, Ir malonu žiūrėti į jasl ■at lr Iškilmingame VLKJS aukų kaina pasiekė jų tėvai Ir entro Komiteto Plenume, vyresnieji draugai. Pas mus Vienu žodžiu, kur pažvelgsi, drtame įteikti Lenino ordiną dabar gyvenimas virte verda, vien akį užmesi, — viskas gra­ nuošalyje nėra nė vieno. Pri ­ 50 gyvenimo metų, 30 1 komjaunimul. Teko susitikti VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO ar- j keletą draugų Iš plėšinių. Tuoj merktomis akimis į gyvenimą žu ir malonui.. .” UNIVERSITETO REKTORIAUS ĮSAKYMAS metų kovos Komunis ­ NR. 121/K lrl {užsimezgė kalba. Atsigaivino nežiūrima, nes tą gyvenimą Ką gi, ar ne tą tenka išgirsti tų partijai vado­ >1« netolimos praeities prislmlnl- mes savo rankomis sukūrėme lr ir iš kai kurių studentų? Bet Vilnius, 1957 m. kovo mėn. 11 d. i jal. Tačiau, gaila, talkos me­ dabar kuriame”. kažkodėl jų nepasiekia kad ir vaujant — garbin­ Ryšium su Politinės ekonomijos katedros dės­ tu mums teko matyti tik pasa­ Iš tikrųjų, kas labiausiai ne­ to paties P. Višinskio žodžiai, tytojo SIMONAVICIAUS Vinco, s. Vinco kišką derlių, bet sunkumų, su patenkintas mūsų studentų gy­ pasakyti ano meto gyvenimo gas kelias. Redak­ 50-osiomls gimimo ir 30-osiomis visuomeninės kuriais susiduria lr nugali tlk- venimo sąlygomis, ar tas, kuris adresu: „Laikas bėga, žmogus cija paprašė drau­ veiklos metinėmis, sveikinu Jį universiteto Rek­ ®n' Tieji stepių gyventojai — įsisa- vaikšto su dabitiškais rūbais lr pradeda arčiau prisižiūrėti gy­ gą V. Simonavičlų torato ir visuomeninių organizacijų vardu ir lin­ 1 vintojal, mes nematėme lr ne­ važinėja motociklu, ir kuriam venimo, palyginti savo šalį su kiu Jam tolesnio pasisekimo darbo ir mokslo sri­ matysime. Neužklupo mūsų bu­ gyvenimas bėgo, tekėjo leng­ kitomis šalimis: noromis, neno­ papasakoti apie jo tyje. ranas stepėje, kur dešimtimis vute puta, ar tas, kuris gyvena romis pamato, kad ne visa jau pirmuosius J. BULAVAS kilometrų nei namo, nei žmo­ vien Iš stipendijos Ir kuriam taip gražu ir malonu mūsų REKTORIUS gaus. Mes nemiegojome žiemos teko gal vaikystėje bernauti ar krašte, kad po tais žaliuojan­ šiame kelyje. ■etų vagonėliuose, kur rytme­ piemenauti pas buožes? Manau, čiais stogais gyvena pusba­ tį prišąla plaukai prie pagal­ jog aišku kas. Aš gerai žinau, džiai, neapšviesti, nemokantieji vė; Ir t. t. Todėl aš su didele kad tokie draugai dažnai neiš­ skaityti varguoliai; kad gret pagarba žiūrėjau į tą nedidelį drįsta net prašyti pašalpos. su graudingomis dainomis ga­ savo jaunystėje ieškojo­ marksistinės revoliucinės saulėžiūrą. Ji smerkė tuos žvalų Vlktorovkos tarybinio Pats savo akimis mačiau du lima išgirsti verksmus žmoge­ meMes atsakymo į klausimą, „ko­ moksleivių organizacijos įsta ­ moksleivius, kurie „Išeina gyūkio komjaunimo organizacijos žmones: Casą (III k. llt.) Ir Zė- lio, kuriam valdžios tarnai iš­ dėl milijonai kankinasi, kasdien tus. Pedagogų tarybai leidus, veniman be jokios pasaulėžiū ­ sekretorių, kuris pavasario me­ bą (IV k. lst.). Pirmajam pa­ vedė paskutinę karvę". skursdaml prakaituoja, kodėl buvo įsteigta legali „Šiaulių ros, klaidžioja jame ir, netekę tu, kur joks susisiekimas ne­ siūlė pašajpą, tai Jis nedrįso Apie tai praeities ideallzuo- tie, kur turtą gamina, visuomet suaugusiųjų gimnazijos moks­ vilties, tampa Jo aukomis”. Ji įmanomas, pėsčiom per dieną eiti pasiimti, o Zėba, kai pava­ tojal tyli, prieš faktus, paro­ graudžiai aimanuoja”. Mus pa­ leivių socialistų kuopelė”, ku­ kvietė moksleivius „gerai su­ apeina kelias brigadas, tarp ku. sarį norėjo važiuoti (žinoma ir prasti lr išsiaiškinti kelią, ku dančius tikrą buržuazinės Lie­ žadino į aktyvią ir sąmoningą riai priklausė virš 16 narių. ritį atstumas, ne kilometras ar išvažiavo) į Odesos kurortą, kovą prieš vargo ir skurdo re­ Visa Šiaulių suaugusiųjų rluo mes eisime, o jį pažl* du, o dešlmt-dvldešlmt. Jis ne tai, netekęs gėdos Ir sąžinės tuvos gyvenimą, užmerkia težius kreiserio „Au­ gimnazijos pogrindinė komjau­ nereikės klaidžioti šunta A. vienas: čia susirinko virš tūks­ Jausmo, reikalavo pašalpos, o akis. Mes neatsisakome nuo roros” pirmieji šūviai 1917 metais. nimo kuopelė įsiliejo į šią or­ žvalgytis kryžkelėje ir praeities, bet mes esame prieš tančio tokių, kaip Jis, o už kiek­ po klek laiko nusipirko lengvą­ Mes troškome laisvės, už ganizaciją ir kartu su partijos veltui. dingusio laiko”' tokį „patriotizmą ” , prieš tą vieno jų — keletas šimtų vie­ ją mašiną „Moskvlč”. Tai štai laisvę kovojome, už laisvę nariais sudarė Joje komunisti­ Prisimindamas sa> tose. Visi linksmi, energijos ir kaip išeina: verkšlena tas, ku­ aklą keliaklupsčiavimą, matant žmonijos nę frakciją. Tokiu būdu LKP meninio darbo pradž visos. ryžto kupini. Be perstojo rio kišenė pilna, kuris viskuo buvusioj Lietuvoj viską tik ge­ Mūsų širdyse marksizmas- užtikrino Šiaulių suaugusiųjų prieš 30 metų pasak, ra ir gražu, nepastebint tų skamba dainos. . . pertekęs, o tas, kuris tikrai piktžolių, kuriuos aiškiai įžiūri leninizmas rado žiaurios gyve­ gimnazijos moksleivių socia­ džius, aš kviečiu visu Keista ar nekeista, bet kai komjaunuoliškai jaučia Ir per­ kiekvienas darbo žmogus, kiek­ nimo tikrovės gerai paruoštą listų kuopelei partinį vadova- universiteto studentus per Iškilmingąjį VLKJS Cent­ gyvena mūsų gyvenimo sunku­ vienas blaiviai galvojantis. dirvą, sujungė mus į vieningą vima. ti ir išs'aJškinti tą keli. ro Komiteto Plenumą TSRS mus bei trūkumus, nelaukia, pasaulio darbininkų internacio­ Pagalvokite ir Jūs! Aukščiausiosios Tarybos Prezi­ kol pradės lėkti kepti karveliai nalinę armiją ir įkvėpė mums P. RUTĖ diumo pirmininkas K. J. Voro- į burną, bet patys dirba lr naujų jėgų nelygioje kovoje Istorijos-filologijos fakulteto stengiasi pašalinti eamas nege ­ šllovas, kreipdamasis į dlrvonlsu kapitalizmu dėl socializmo III kurso studentas idealų pergalės. nlnkus pasakė: „Tačiau yra, roves. Panašiai yra ir su mūsų jūs tai žinote, aš ne apie dabi­ Internacionalinės armijos Redakcijos prierašas: tas kalbu, jie, vos nepasakiau, „tautos mylėtojais”, kurie tik Spausdindama drg. Rutės kovos su kapitalu keliu buvau —šlamštas. Ne, aš kalbu lr mėgsta prisiminti buvusius straipsnį, redakcija kviečia ir pasuktas ir aš, paprasto dar­ apie žmones, kurie nuo jūsų „rojaus” laikus, o tuo tarpu kitus skaitytojus pasisakyti ja­ bininko sūnus, 1921 metais, skiriasi tuo, kad jie bijo sun­ nieko neveikia, iš viso neda- me Iškeltais klausimais, — pa­ įsiliedamas į praktinį darbi­ kumų, laviruoja”, —man ding-Į lyvauja visuomeniniame gyve- kalbėti apie tarybinio studento ninkų revoliucinį judėjimą ir tampriai susirišdamas su po­ tęlėjo mintis, jog čia didžiąja) nlme. Kas lietuviška, nežlūvietą gyvenime Ir kt. --------------------- -------------------grindine Lietuvos Komunistų partija, o nuo 1925 metų ba­ landžio mėnesio, pakliuvęs į Šiaulius, tapau jos nariu. Pogrindinės Lietuvos Ko­ Kovo 16 d. Fizikos-matema­ nėms buržuazinėje visuomenė-, Gaila, kad dėl blogo orga­ munistų partijos nurodymu, tikos fakultetas suruošė stu- Je. Beveik Jokios materialinės nizavimo į šį įdomų ir nau­ 1925 metais Šiaulių suaugu­ dentų susitikimą su prof. Z. dingą vakarą susirinko vos siųjų gimnazijoje atsirado Lie­ Žemaičiu, doc. Horodnlčlum ir pagalbos studentai negaudavo. apie 50 žmonių. Ateityje, ruo­ tuvos Komunistinės Jaunimo rlnr* burto papasa nonocn.­ Štai, kad lr Kauno universite­ šiant panašaus pobūdžio susiti­ Sąjungos nelegali moksleivių doc. OsftilaiiaVii Pa'ulausku, kurie Daugelis jos narių aktyviai riuo mes šiandien einame į lai­ kojo apie mokymosi Ir darbo te tik apie 10% studentų gau­ kimus, būtina painformuoti kuopelė, kuria! man teko vasąlygas caro Rusijos, buržua­ davo stipendijas, bendrabu- plačiai apie juos studentus, dovauti iki savo arešto, t. y. dalyvavo Šiaulių miesto dar­ mingą visos žmonijos gyveni­ iki 1928 metų balandžio 26 bininkų judėjime už gimnazi­ mą, giliai pažinti tą darbą, zinės Lietuvos ir ponų Lenki­ čials, kurių lš viso buvo pasirūpinti gauti geras patal­ dienos. jos -ribų. Aš pats asmeniškai kurį mes šiandien dirbame — jos mokyklose. pas, siekti, kad šie susitikimai labai maža, galėjo nau1926 metais Su įtemptu dėmesiu klausė­ Šiaulių suau- 1927 metais partijos buvau komunizmą, būti komunizmo nesutaptų laiko atžvilgiu su si susirinkusieji pasakojimo dotls tik reakcinių organizaci­ kitomis masinėmis priemonė­ gusiųjų gimnazijos moksleivių pasiųstas į Šiaulių bedarbių aktyviais kovotojais ir nenu­ iniciatorių grupė (K. Juodka, slaptą komitetą prie darbo krypstamai vykdyti jo idealus. apie tai, kiek sunkumų ir kliū­ jų nariai. Baigusieji aukštąsias mis. čių tekdavo nugalėti sieku­ mokyklas buvo paliekami liki­ K. Kaikaris, A. Lukavičius, biržos nartų, padėjau revoliu- Tuo tikslu mums reikia kuo siems aukštojo mokslo žmo- mo valiai. „T. S.“ koresp. A. Zlabys ir aš) paruošėme cingai nusiteikusiems bedar- daugiau įsigyti žinių iš visų blams organizuoti ir pravesti mokslo sričių, nes be žinių nė­ 1928 m. balandžio mėnesio ra komunizmo, reikia giliai pradžioje Šiaulių mieste be­ pažinti visuomeninės raidos darbių demonstraciją, kurioje dėsnius, susidaryti tvirtą markdalyvavo keli šimtai žmonių. sistinę-lenininę pasaulėžiūrą, J GRUPIŲ GYVENIMAS Tai rodo, kad Šiaulių suau­ kad, išėjus įgyvenimą, nerei­ Ji" gusiųjų gimnazijos moksleivių kėtų nusivilti, kapituliuoti Kiekvieną dieną prieš devynias keturi linksmi vyrukai, kurie rijas ir susipažinkime su pirmo­ valandas universiteto link pasipi­ sparčiai žingsniuoja ir apie kažką jo kurso žurnalistais iš arčiau. Nepagalvokite, kad žurnalistai socialistų kuopelės nariai buvo prieš sunkumus, ir tapti Jo tinginiavo. Oi, ne! Daugelis net ne sumiesčionėję sektantai, aukomis, kad nereikėtų klai­ la Iš visų Jo bendrabučių studen­ taip karštai kalbasi, kad net mes Tai pernai metais baigę vidurines įslgilo. Pavyzdžiui, tų sriautas. Ir kuo arčiau univer­ puikiai girdime atskirus žodžius: mokyklas Jaunuoliai ir merginos, specialybę cukriniai avinėliai, bet akty­ džioti šuntakiais, svyruoti, pu­ siteto, tuo šis sriautas didėja, o poligrafija, foto reportažas, spau­ kupini energijos, ryžto, lt Įvai­ Stepas Navardauskas ant prėsmo Kutuzovo aikštėje Jis virsta ištisu da. .. Kas gi tie vyrukai, besi- rių respublikos mokyklų: iš Igna­ buvo nepakeičiamas šiaudų kro­ vūs darbininkų revoliucinio čiant apgaulingiems vakarų kryžkelėje raudonų kepuraičių Nemunu. Vi­ švaistą tokiais „prašmatniais” žo­ linos, iš Vievio, iš Klaipėdos, Ak­ vikas, o Misiūno šakės Išplėšda­ Judėjimo dalyviai. Tai buvo vėjams, žvalgytis si skuba. Vieni susirūpinę, kiti džiais? žurnalistall — pasakysite. menės, Šiaulių, Panevėžio Ir Ute­ vo tokią šiaudų masę, Iš po ku­ vienminčių kovinė, tvirtai sto­ ir gailėtis veltui dingusio lai­ juokauja. Studentai! Ir kur čia Taip, tikrai! Belieka tik pridurti nos suvažiavo mokytis j Vilniaus rios tik Meri Jaus kojos teslmaty- vinti marksistinėse-lenininėse ko. „seni vilkai”, o kur „Jaunikliai” — tai pirmo kurso žurnalistai, universitetą. Pirmosios dienos, su­ davo. Kvalifikuotais padavėjais prie kuliamosios tapo Bitėnas ir pozicijose, moksleivių organi­ Tą kelią pasaulio darbo — neaišku. Pamėginkite Jūs šian­ nes vyresniųjų kursų studentai prantama, buvo skirtos pirmai dien, šiame sriaute atpažinti pir­ apie poligrafijos technologiją, pažinčiai, arba, kaip sako, „ko­ Lukoševičius: Jie įsismaginę taip zacija, kuri turėjo aiškų komu­ žmonių armijai pramynė prieš mųjų kursų studentus. Vargiai spaudos teoriją Ir kitus panašius lektyvo kūrimo pradžiai”. Išsirin­ švysteldavo šakėmis, kad rugių ' jums tai pasiseks. Bet pažiūrė- dalykus nebešneka su tokiu užsi­ ko seniūną, parinko Jam padėjė- pėdai lyg plunksnelės perskrlsda- nistų partijos iškeltą Ūksią — 40 metų Didžioji Spalio socia­ vo per tiltelį Ir žnektelėdavo ki­ socializmo idealų įgyvendini­ listinė revoliucija. \ K Jte Ir paklausykite atidžiau, Ir, degimu. lą. Po truputį pradėjo apsipras­ ųal būt, pavyks... Štai kad ir tie Pasekime paskui juos i audito- ti su negirdėtomis pavardėmis ir toje pusėje mašinos. O merginos mą Lietuvoje. Mūsų tikslas yra vienas — (!) — Jų visur buvo pilna: Ir ant atpažinti savo kaimynus. Toks prėsmo, ir prie siloso duobių, Ir, Kuopelė ragino visus moks­ komunizmas, dėl kurio idealų kolektyvo kūrimo kelias be galo pagaliau, virtuvėje. Virtuvėje jos leivius pažinti patį darbą — įgyvendinimo kovoja viso pa­ Ilgas ir nuobodus. Nežinia, kaip stengėsi nusipelnyti „geriausios pratintis išsiaiš­ saulio darbo armija. Toje ko­ būtų buvę toliau, bet vieną gražią kulinarės” vardą. Tai pavyko tik socializmą, dieną seniūnas pranešė naujieną: dviem: pirmakursei Virpšaltei ir kinti ir suprasti visuomenės voje mums vadovauja viso pa­ „Ryt važiuojame į kolūkį. Ruoš­ antrakursei Markevičiūtei. Valgy­ plėtojimosi dėsnius ir nusista­ saulio darbininkų generalinis kitės!” Neapsidžiaugė, nors taip tojai buvo reiklūs! pat ir nenusiminė būsimieji žur­ Dvi savaitės kolūkyje prie dar­ tyti sau‘aiškią marksistinę pa- štabas — Komunistų partija.

r

GARBINGAS JUBILIEJUS

Mus gyvenimas kėlė I kovą, mums vadovavo partija

S 1 B A

JPz'aeitj prisiminus

TAIP ATSIRADO KOLEKTYVAS

nalistai. .. Kelyje užsimezgė tiek tiek artimesnės pažintys: kai pa­ sibaigė asfaltas, mašina pradėjo siūbuoti į šonus, kilnotis tai aukš­ tyn, tai žemyn, o mašinos veiks­ mams, suprantama, negalėjo likti abejingi ir keleiviai. Tuoj prasi­ dėjo juokas, atsirado šnekos, pra­ sidėjusios nuo „atsiprašau". Kuo labiau artėjo kelionės tikslas, tuo daugiau radosi pažįstamų. O klek dar pažinčių buvo prieš akis, nes kitoje mašinoje į tą patį kolūkį važiavo II kurso žurnalistai ir žurnalistės! Dvi savaitės „Gelvonų” kolūky­ je prabėgo taip greit, kad stu­ dentai pradėjo šnekėti, esą reiks dar dvi savaites „paatostogauti”.

bo padarė tai, ko nebūtų padarę per kelis mėnesius jokie susirin­ kimai, jokios karštos kalbos apie draugystę, apie kolektyvą, jokie „draugystės vakarai” ir, apskri­ tai, Jokios priemonės, kurios pa­ prastai naudojamos kolektyvui kurti. Grįžtant iš kolūkio, skambėjo daina, nebesigirdėjo „Jūs”, nesi­ jautė Jokio skirtumo tarp pirma­ kursių ir antrakursių. Mašinoje buvo tik „seni” draugai. Grįžę pirmakursiai Jautėsi universitete šeimininkais. Jie Jau nebeklaidžloJo koridoriais, ieškodami audito­ rijos. išsirinko proforgą, komjau­ nimo biurą, įpareigojo Juos su­ statyti darbo planus, kuriuose bū­ tų kuo daugiau ekskursijų, išvy-

kų, susitikimų, pasilinksminimų. Pradėjo normalų studentų gyve­ nimą. Greitai busimųjų žurnalistų kalboje šalia „kolūkinių savaičių” palikimo žodžių, atsirado grynai studentiško žargono „perlai”: „nusiimti”, „užlaužė”, „stipkė”.. ■ Laikas bėqo, baigėsi pirmas se­ mestras. Busimiesiems žurnalis­ tams prasidėjo egzaminų sesija. Grupė per atvirą komjaunimo su­ sirinkimą ūžė, kaip bičių avilys. Ji traukinėjo rakštis, kurios ga­ dino nuotaiką ir galėjo mažiau ar daugiau atsiliepti sesijos me­ tu. .. „Ką pasėsi, tą ir piausi”, — taip galvojo pirmakursiai. Paskai-

tas lankė sąžiningai, seminarus, pratybas taip pat. Skaityklose būsimieji žurnalistai nebuvo retas svečias. Vadinasi, egzaminų sesijai pasiruošta. Pirmoji sesiją pirma­ kursiams nebuvo sunki: vienas egzaminas, penkios įskaitos. Bet tai buvo pirmas kovos krikštas, kuris neretai ne vieną paklupdo. Bendras darbas, besiruošiant egzaminams ir įskaitoms dar la­ biau sutvirtino kolektyvą ir gali­ ma tU-ėtis, kad pavasario egzamipirmojo kurso žurnajš lygiai taip pat sėkr pirmajai. •TRAPAS


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.