Pedagoginė konferencija — Si pedagoginė konferenci Balandžio 9 dieną Kolonų sa rai žiną dėstomąjį dalyką, dar lėje įvyko pedagoginė konferen silpni pedagoginiu atžvilgiu: ap ja teikia vilčių, kad sekančiais cija, kurioje buvo aptarta Isto graibomis sudarinėjami darbo metais dabartiniai trečiakursiai rijos ir Filologijos fakulteto ket planai, pamokose nepanaudoja pasieks dar gražesnių laimėji virtųjų kursų pedagoginė prak mos vaizdinės priemonės ir t. t. mų, — kalbėjo fakulteto prodeGeriausią įspūdį, pranešėjo nuo kanas drg. J. Balkevičius. — tika. — Mes susirinkome, — kal mone, paliko užsienio kalbos Pranešimai rodo, kad mūsų stu dentai jau nesibaido pedagogi bėjo dekanas, — pasidžiaugti pamokos. Susirinkusieji susidomėję iš nio darbo ir supranta, kokios savo darbo vaisiais, pasimokyti iš klaidų, pasidalinti patyrimu, klausė pedagoginių referatų, ku puikios kūrybinės perspektyvos riuos skaitė klasikė R. Repečkai- atsiveria mokytojui — jaunosios pedagoginio darbo įspūdžiais. rusistė D. Tamošiūnaitė, komunistinės kartos auklėtojui. Studentų pedagoginę praktiką tė, Pavyzdingai attikusiems peda vertino lietuvių kalbos ir litera angliste B. Černiauskaitė ir kt. tūros dėstytojas drg. P. Gailiū- Pranešėjos dalinosi įgytu patyri goginę praktiką buvo pareikšta nas. Pranešėjas pabrėžė, kad pe mu, siūlė efektyvesnius dėstymo dekano padėka. Mūsų inf. dagoginė praktika — sudėtingas būdus. ir atsakingas uždavinys. Studen tai turėjo gerai įsisavinti peda gogikos teoriją, mokomoj o-auklėjamojo darbo metodiką, susi Visų šalių proletarai, vienykitės! pažinti su vaiko psichologija. Pagyrimų susilaukė angliste L. Rutkauskaitė, lituanistė A. Kepalaitė, R. Venckutė, rusistė D. Tamošiūnaitė ir kt. Tačiau mūsų studentai daro daug daly kinių ir metodinių klaidų. Moky tojai pareikšdavo pastabų, kad kai kurie mūsų praktikantai ge-
.«♦♦♦»♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦*♦«♦♦♦♦♦♦ ■ garsių žmonių, kurių vien vardo paminėjimas kelia I didingas asociacijas, jų darbų reikšmė visiems akivaizI nereikia nė įrodinėti, nė aptarti. Tačiau daug daugiau Ulių žmonių, kurie kasdieniniame gyvenime lyg ir nekaip kad nepastebimos būna bitės karštą vasaros * mi, Jie nenuveikia didelių darbų, bet jų kasdieninis, iš |’s nežymus darbas duoda nieku nepakeičiamų vaisių, tokia darbšti bitė ir yra Gerbiama Jubiliatė. įigė Julija Žukauskaitė yra labai kuklus, ramus, rastai pareigingas, reiklus ir ryžtingas žmogus. Visas įvenimas — tai nenuilstamas darbas, tai nuolatinis pavykdymas. ė drg. J. Žukauskaitė Tukume, Latvijoje, neturtingo šeimoje. Vaikystė nebuvo labai šviesi. Tėvai, norėdailurti galą su galu ir nors kiek pamokyti nemažą būrį I vaikų, dažnai keisdavo gyvenamą vietą, važiuodavo I '.ir lengviau buvo galima rasti darbo, o tuo pačiu ir I s. Mokytis Julija pradėjo 1914 m. Mintaujoje, bet jau I tų, karo audros nublokšti, tėvai atsiduria Rusijoje. Su į Julija. Čia ji mokosi įvairiuose Rusijos miestuose. <Jn. baigia Piatigorsko gimnazijos V klasę. Tais pačiais I Žukauskų šeima grįžta į Lietuvą, ir Julija įstoja į Pa7 Mokytojų seminariją. 1925 m. baigia seminarijos Nuo tų metų rudens iki dabar, vadinasi, jau daugiau, 9 metų drg. J. Žukauskaitė dirba pedagoginį darbą. Giedraičiai, Jonava, Klaipėda, Palanga, Vilnius — tai rbo vietos. Daugybė kolegų mokytojų, daugybė mokiiriuos ji mokė lietuvių kalbos ir literatūros, praėjo pro s Žukauskaitės akis. Kaupėsi pedagoginė patirtis, bet tuo nesitenkino. Ji troško žinių. Deja, ]buržuazinėjė >je aukštieji mokslai lengvai pasiekiami buvo tik tiems, s nereikėjo rūpintis duonos kąsniu. Ir tik 1941 m., jau iais metais, drg. J. Žukauskaitė įstojo į Vilniaus Valsuniversiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Dirbo javo. 1946 m. baigė studijas, o 1947 m. rudenį, kaip pedagoginį stažą turinti lituanistė, ji buvo pakviesta Universitete. Čia, toje pačioje Lietuvių kalbos katedro■biamoji Jubiliatė dirba ir dabar. Visi, kas klausė drg luskaitės paskaitų, ar, jos vadovaujami, atliko pedago■aktiką, žino, kad ši dėstytoja tikrai nemėgsta tinginių, itiniškų, apsileidusių žmonių. Pati visą gyvenimą strorbusi. niekada nieko nedariusi tik dėl akių, ji ir ki-t -legali atleisti jokio atmestinai padaryto darbo. Tačiau, dentui reikia padėti, patarti, drg. J. Žukauskaitė neei savo jėgų, nei laiko: ištisus vakarus, nepaisydama iv o darbo valandų, jokių normų, ji gali aiškinti, taisyti, , džiaugdamasi, kad žmogus stengiasi, nori išmokti, rg J. Žukauskaitės ištvermė yra tikrai nesenstančios asios požymis. Jubiliatė reikli ne tik kitiems, labai ■ /i reikalauja iš savęs pačios: tobulinti savo darbą, visą įžengti į priekį, neatsilikti nuo gyvenimo ir, svarbiausia, tuomet neskirstyti darbų į didelius ir mažus, o viską daI ąžiningai, iš esmės. Buvo metas, kai Lietuvių kalbos ■ a neturėjo tokių kvalifikuotų dėstytojų, kaip dabar. Ir Ii Gerbiamoji Jubiliatė nešė ant savo pečių tikrai neik 1 naštą: ji skaitė ir dabartinės lietuvių kalbos, ir kalbo)S įvado, ir lietuvių kalbos bei literatūros dėstymo meto>s kursus, vadovavo pedagoginei praktikai, diplominiams siniams darbams, vienu metu ji buvo net katedros ve'• 0 ir dabar drg. Žukauskaitės pedagoginis krūvis kao e beveik didžiausias. Nemaža Jubiliatė yra turėjusi ir ar turi ir visuomeninių pareigų: ji ir ilgametė Vilniaus I ir Vilniaus miesto Lenino rajono DZD Tarybos depuir profsąjungos darbuotoja, ir liaudies teismo tarėja, sant to, drg. J. Žukauskaitė atranda laiko ir mokslo im ajam darbui: prieš ketvertą metų, 1962 m., ji sėkmingai I re filologijos mokslų kandidato laipsnio disertaciją J UNGIAMŲJŲ JUNGTUKŲ VARTOJIMAS LIETUVIŲ Visa tai rodo ne tik Jubiliatės būdo tvirtumą, ną, bet ir sugebėjimą dirbti ir mokslinį darbą. Už ilgalepriekaištingą darbą J. Žukauskaitė apdovanota LTSR — įaustosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu ir „Gar įmklo" ordinu. kime musų Jubiliatei ir toliau dirbti taip pat žvaliai, su ia pat jaunystės ugnele, kaip ii dirbo iki šiol. Linkime jai tos, geros nuotaikos ir ilgų, ilgų kūrybingų metų.
Vokalistų konkurse Balandžio mėn. 10 dieną Čiur lionio meno mokykloje įvyko Vilniaus miesto vokalistų kon kursas. Mūsų Universiteto atstovai G. Česnys, J. Burbulevičius ir Ant. Cesnavičius (vyrų tercetas) per galingai iškovojo pirmąją vie tą (vadovas LTSR n. a. Vyt. Četkauskas). Jiems suteikta tei sė dalyvauti respublikiniame vo kalistų konkurse Kaune, kuris įvyks gegužės 14 dieną. Beje, dalyvavusios konkurse gabios vokalistės J. Pranaltytė ir G. Sumskytė nebuvo pilnai pa ruoštos. Vargu, ar gali kas geriau pa ruošti vokalistus, kaip Estetikos katedra, kurioje dirba dėstytoja N. Surdokaltė. Tik va, kažkodėl per mažai katedros vedėjas V. Limantas skiria tam dėmesio! J. SREBALIUS, Kultūros klubo vedėjas z
Rygos mokslinėje Praėjusią savaitę Rygoje įvy ko XII Pabaltijo, Baltarusijos ir Kaliningrado aukštųjų mokyklų studentų mokslinė konferencija, kurioje dalyvavo ir mūsų Uni versiteto Istorijos ir filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir lit. spec. III k. studentai M. Švabaitė ir A. Kusta. Konferencijos sekci joje, skirtoje prancūzų rašytojo R. Rolano 100-osioms gimimo metinėms, teigiamai buvo įver tinti jų pranešimai „Liaudies kū rybingumo išaukštinimas — pa grindinė romanų „Meisteris ir sū nūs" ir „Kola Brunjonas" idėja" ir „Lyrizmas ir humanizmas P. Cvirkos romane „Meisteris ir sū nūs" ir R. Rolano romane „Kola Brunjonas“. MUSŲ inf.
Teatrų apžiūroje Neseniai vyko Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų teatrinių stu dijų paruoštų vienaveiksmių ir daugiaveiksmių pjesių apžiūra. Labai gaila, kad Universiteto teatrinė studija, kuriai vadovau ja net keturi dėstytojai, pasirodė gana silpnai. Tik dėst. V. Buožio vadovauja mas studentų kolektyvas, pasi rodęs su Meterlincho viena veiksme pjese „Žemės druska" iškovojo teisę į Respublikinį konkursą. Dėst. V. Buožio vadovaujamas kolektyvas eina teisinga linkme. Kažin ar nereikėtų ir kitiems teatrinės studijos kolektyvams pasimokyti iš jo ir statyti pjeses, gvildenančias nūdienio gyvenimo problemas. „T. stud". koresp.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
_T
semi 1966 met4 balandžio mėn. 12 d|KAINA 2 KAP
Nr. 10 (557)
eina nuo 1950 metų
|KA1NA 2 ***
Kur jus, dėstytojau? Universitetas turi puikias spor tines tradicijas. Jame išaugo daug žymių sportininkų, kurie gynė respublikos garbę ne tik visa sąjunginėse, bet ir tarptautinėse varžybose. Šiuo metu, Išskyrus irkluotojus, tokių puikių sporti ninkų ir neturime. Kokios prie žastys? Gal mūsų studentai bodi si sportu? V. Leninas ne kartą pabrėžė, kad, norint patraukti mases, rei kalinga ne tik propaganda, agi tacija, bet ir gera organizacija. Jeigu propaganda ir agitacija dar neišblėso, tai organizavimo itin pasigendama. Žinoma, komjauni mas leidžia įvairius potvarkius, skelbimus, bet to maža. Reikia agituoti už juose iškeltų uždavi nių įvykdymą. O kaip tai pada ryti — pagalvokime visi. Mokydamiesi Universitete, stu dentai įsigyja tam tikrą kuitūrinj-estetinį išsilavinimą. Apie jau nimo fizinį pasiruošimą to nega lėtume pasakyti. Ur/zersiteto sporto katedra teisinasi sąlygų nebuvimu: „Trūksta sportinių ba zių ir inventoriaus. „Bet tai jau įkyrėjęs pasiteisinimas. Aišku, priežastis svarbi, bet ne vienin telė. Sąlygos yra, tačiau ne visa
da jos pakankamai išnaudoja mos. Universitetas turi 5 sporto sa les. Jeigu salėse Nr 1, 3, 4 per visą žiemą nenutilo besitreniruoj ančių balsai, tai salėse Nr. 5 ir Nr. 2 dažnai švilpavo tik vėjas. Kodėl meninės gimnastikos sekcija treniruojasi didžiausioje salėje Nr. 1, kai tuo tarpu ji ga lėtų užsiiminėti mažesnėse salė se (Nr. 5 ar Nr. 2)? Treneriai dažnai skundžiasi neturį kuo papildyti pagrindinių komandų. O ar buvo ieškoma? Prasidėjus mokslo metams, pasi rodė gailios išvaizdos „špargalkės", kviečiančios mėgėjus j sek cijas. „Fuksai" perskaitė, pasi kasė ausį ir nutarė: nieko rimto. O tuo tarpu ar negalėtų prie pa grindinių komandų treniruotis papildomos, sudarytos tik iš pir mo kurso studentų? Kartais ga lima išgirsti tokį dialogą: — Jūs treniruotis? — klausia treneris. — Taip! — atsako „taksiukas", didelis sporto gerbėjas. — Fakultetas? — Istorijos ir filologijos... — A-a-a. Nerimta firma, — (NUKELTA į 4 PSL.)