Vytauto Didžiojo universitetas: atmintis, žmonės ir idėjos

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS A t m i n t i s, ž m o n ė s i r i d ė j o s

Kaunas, 2008

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

4

UDK 378.4(474.5)(091) Vi322

Leidinyje panaudotos Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senų ir retų spaudinių skyriaus, Lietuvių išeivijos instituto, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Vytauto Didžiojo universiteto; taip pat Algirdo Avižienio, Ritos Bajorinaitės-Daugelienės, Andriaus Būdos, Deimos Steponavičiūtės, Mariaus Tavoro, Vijolės Višomirskytės asmeninių archyvų; Astos Ambrasaitės, Linos Auškalnienės, Mindaugo Kavaliausko, Henriko Kudirkos, Jono Petronio, Vlado Urbono, Alvydo Vaitkevičiaus ir Aušros Vinciūnienės nuotraukos.

Leidinio dizainerė: Birutė Mockutė.

ISBN 978-9955-12-225-8 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2008

Aukštieji kursai – universiteto pirmtakas

03 |

Lietuvos universiteto Kaune pradžia

023 |

VDU nepriklausomoje Lietuvoje

057 |

Veiklos saulėlydis ir universiteto uždarymas

063 |

Atkurtas susitelkus

065 |

Universitetas egzilyje

07 |

Liberalios minties atgimimas

079 |

Pirmieji atkurto universiteto žingsniai

07 |

VDU – atviras pasauliui, idėjoms, žmogui

09 |

Savasties beieškant

33 |

Universiteto darbai ir dienos

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

009 |

|

Laisvos Lietuvos laisvas universitetas

5

007 |

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 6

7

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

LAISVOS LIETUVOS L A I S VA S U N I V E R S I T E TA S

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 8

UNIVERSITETO

P I R M TA K A S

9

|

1918 m. vasario 16 d. lietuvių tautai paskelbus politinę nepriklausomybę ir pradėjus kurti savo valstybę, Lietuvos šviesuomenė vienu svarbiausių uždavinių laikė įkurti lietuvišką universitetą. 1919 m. Lietuvai praradus istorinę sostinę Vilnių, beveik dvidešimčiai metų svarbiausiu valstybės politiniu, ekonominiu bei kultūriniu centru tapo Kaunas. Čia 1920 m. sausio 27 d. Lietuvos inteligentai savo iniciatyva atidarė Aukštuosius kursus.

Nepriklausomos Lietuvos švietimo ministrui Juozui Tūbeliui nepatvirtinus gana brangaus Aukštųjų kursų projekto, jo entuziastams teko kliautis vien savo bei visuomenės jėgomis. Siekdami suteikti teisinį pagrindą aukštosios mokyklos kūrimui ir geriau suorganizuoti visuomenės paramą, inteligentai Kaune įkūrė Aukštųjų mokslų draugiją. Draugija kreipėsi į visuomenę, kviesdama pritarti Aukštųjų kursų steigimo sumanymui ir juos remti aukomis.

{

Aukštųjų kursų lektoriai 1921 m. rudenį.

Aukštųjų kursų iniciatorius prof. Zigmas Žemaitis.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Universitetas įprasmina tautos pažangą, tobulėjimą, laisvą kūrybinę mintį.

Be jo negali sėkmingai gyvuoti tautos ir valstybės.

10

Visuomenei reikalaujant, švietimo ministras 1919 m. gruodžio 27 d. patvirtino Aukštųjų kursų įstatus. Pagal juos kursai buvo kvalifikuoti kaip Aukštųjų mokslų draugijos įsteigta mokymo ir mokslo įstaiga, kurią turėjo prižiūrėti Švietimo ministerija. Aukštuosiuose kursuose veikė 6 skyriai: Humanitarinių mokslų, Teisių, Gamtos, Fizikos-matematikos, Medicinos ir Technikos. Pirmuoju Aukštųjų kursų vadovu tapo vienas pagrindinių iniciatorių, matematikos profesorius Zigmas Žemaitis.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

Iškilmingas Aukštųjų kursų, surinkusių net 522 klausytojus, atidarymas įvyko 1920 m. sausio 27 d. Švietimo ministerijos salėje (dabar priklausančioje Maironio gimnazijai). Nors atlyginimas kursuose buvo simbolinis, paskaitas studentams skaitė iškiliausi tarpukario Lietuvos intelektualai: Mykolas Biržiška, Vincas Čepinskis, Pranas Dovydaitis, Juozas Eretas, Tadas Ivanauskas, Augustinas Janulaitis, Vladas Lašas, Pranas Mažylis, Stasys Šalkauskis ir kiti.

Pusiau visuomenės lėšomis veikę Aukštieji kursai negalėjo ilgai tenkinti augančių šalies ir visuomenės poreikių. Kursų dėstytojai ir studentai nuolat kėlė universiteto įkūrimo klausimą. 1920 m. rudenį buvo parengtas aukštosios mokyklos statuto projektas, nulėmęs būsimo universiteto struktūrą.

Aukštieji kursai žymi pačią universiteto kūrimosi pradžią – čia susitelkė svarbiausios būsimo universiteto mokslinės pajėgos, kursų klausytojai tapo universiteto studentais, kūrėsi naujos katedros. Universitetas iš pradžių veikė Aukštųjų kursų patalpose, naudojosi jų kabinetais, laboratorijomis, biblioteka.

}

Buvę Aukštieji kursai, dabar – Maironio gimnazija.

11

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 12

LIETUVOS UNIVERSITETO KAUNE

13

Ministrų kabineto sprendimu 1922 m. vasario 16 d. atidarytas Lietuvos universitetas laikinai, iki Steigiamasis Seimas priims universiteto statutą, turėjo vadovautis Lietuvos Valstybės Tarybos 1918 m. gruodžio 5 d. priimtu Vilniaus universiteto statutu.

{

Lietuvos universiteto Kaune įsteigimo aktas. Ministrų kabineto protokolas, pasirašytas Ministro Pirmininko Ernesto Galvanausko.

Publikuota Prano Čepėno knygoje „Lietuvos universitetas 1579-1803-1922“. Chicago, 1972 m.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Nuo pat pirmųjų savo veiklos metų universitete skleidėsi laisva akademinė mintis, čia užsimezgė žymiausi pirmosios nepriklausomybės moksliniai ir kultūriniai sąjūdžiai. Šiuos išskirtinius bruožus universitetas įgavo dėl susidariusio istorinio konteksto: Lietuvos universitetą Kaune lietuvių šviesuomenė įsteigė siekdama išsaugoti savą mokslo ir kultūros židinį.

|

1922 m. vasario 16 d., reorganizavus iki tol veikusius Aukštuosius kursus, atidarytas Lietuvos universitetas Kaune.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 14

15

|

Universiteto statutas įsigaliojo nuo 1922 m. rugsėjo mėnesio. Vadovaujantis juo, pradėjo veikti 6 fakultetai: Humanitarinių mokslų, Matematikosgamtos, Medicinos, Technikos, Teisių ir Teologijos-filosofijos.

1927 m. vienas didžiausių tuometiniame universitete Teologijos-filosofijos fakultetas buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordatą. Fakultetas įgijo pontifikatines teises, juridinę nepriklausomybę nuo Lietuvos valdžios institucijų ir gavo teisę teikti mokslo laipsnius.

{

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona (antras iš kairės) universiteto 10-ies metų sukakties minėjime.

Vytauto Didžiojo universiteto Didieji rūmai.

Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmai Linksmakalnyje.

Lietuvos universiteto Kaune skaitykla, 1928 m.

Vaizdas į Linksmakalnį nuo Nemuno pakrantės.

Vytauto Didžiojo universiteto I–ieji rūmai.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Aukštųjų kursų vadovybė Lietuvos universiteto statuto projektą Švietimo ministerijai buvo įteikusi jau 1920 m. rudenį. Pakoreguotas jis buvo siunčiamas peržiūrėti Ministrų kabinetui, vėliau pateiktas susipažinti Steigiamojo Seimo Švietimo komisijai. Steigiamasis Seimas statuto projektą vienbalsiai patvirtino 1922 m. kovo 24 d.

16

| VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Nuo pat savo veiklos pradžios Lietuvos universitetas Kaune buvo savarankiška, veržli aukštoji mokykla. Statutas suteikė universitetui labai didelę autonomiją. Visos universiteto ir jo fakultetų valdymo institucijos galėjo veikti laisvai ir visiškai savarankiškai. Nors pagal statutą universitetas buvo Lietuvos valstybės autonominė įstaiga, pavaldi Švietimo ministerijai, ši priklausomybė buvo tik formali (vien nuo biudžeto).

1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, norėta susieti universitetą su šia iškilia istorine asmenybe.

Birželio 7 d. buvo patvirtintas naujas universiteto statutas. Atskiru įsakymu Vyriausybė suteikė Lietuvos universitetui Kaune Vytauto Didžiojo universiteto vardą.

}

Lietuvos universiteto vardo įstatymas, 1930 m. birželio 7 d.

Iš „Vytauto Didžiojo universiteto įstatymų“. Kaunas, 1934 m.

17

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 18

{

VDU studentai paskaitų metu, 1937 m.

Prie Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmų Linksmakalnyje, 1937 m.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Specifiniams universiteto veiklos klausimams spręsti iš visų fakultetų atstovų buvo sudaromos nuolatinės universiteto komisijos. Baigiantis dešimtiesiems universiteto gyvavimo metams, čia veikė Reguliamino komisija, Universiteto teismas, Tarptautinio intelektualinio bendradarbiavimo komisija, Bibliotekos komisija ir Akademinė ligonių kasa.

|

Pagal statutą universiteto fakultetai turėjo teisę autonomiškai tvarkytis, galėjo savarankiškai spręsti personalo ir studentų klausimus, steigti naujus padalinius, teikti mokslo laipsnius ar pedagoginius mokslo vardus. Fakulteto reguliaminą priimti ir keisti galėjo tik fakulteto taryba. Universiteto taryba turėjo teisę keisti fakulteto tarybos nutarimus tiktai ūkio ir administracijos klausimais.

19

Universiteto valdyme dalyvavo kelios institucijos. Universiteto taryba, kurią sudarė garbės profesoriai, fakultetų profesoriai, docentai ir kai kurie privatdocentai, sprendė svarbiausius universiteto klausimus, rinko prezidiumo narius: rektorių, prorektorių, sekretorių. Senatas – universiteto vykdomoji institucija, sudaryta iš rektoriaus, prorektoriaus, sekretoriaus ir fakultetų dekanų, – tvirtino universiteto pajamų ir išlaidų projektą, sprendė pašalinimo iš universiteto klausytojų sąrašo ir kt. klausimus. Universiteto rektorius atstovavo universitetui, pirmininkavo Senatui ir Universiteto tarybai, vykdė jos ir Senato nutarimus ir kartu su Ūkio tarnyba valdė bei tvarkė bendrąjį universiteto turtą.

{ VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

20

„Šių metų Lietuvos Nepriklausomybės šventė vasario 16 d. pasižymėjo ypatingu būdu. Tą dieną buvo atidarytas Kaune pirmasis valstybinis Lietuvos universitetas.

Tokį įvykį kitos tautos bei valstybės būtų pažymėjusios didžiausiomis iškilmėmis. (...)

{

Iš Zigmo Žemaičio straipsnio „Iš Lietuvos universiteto istorijos“. „Atspindžiai“, 1922 m. liepos mėn.

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

{

21

}

Pas mus nieko panašaus nebuvo. Universitetas buvo atidarytas kukliai, be ypatingo triukšmo. Susirinko gražiai remontuotoj buvusios Komercijos mokyklos salėje daug visuomenės veikėjų, įvairių organizacijų atstovų, daug jaunuomenės. Atvykęs Prezidentas A. Stulginskis drauge su Ministeriu Pirmininku E. Galvanausku ir Švietimo Ministeriu prof. Juodakiu atidarė Universitetą, einant Vilniaus Universiteto statutu, Valstybės Tarybos patvirtintuoju dar 1918 m. gruodžio 5 d.“

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

22

PROF. VINCAS ČEPINSKIS Vytauto Didžiojo universiteto rektorius

PROF. DR. BLAŽIEJUS ČĖSNYS Universiteto prorektorius

PROF. PETRAS RAUDONIKIS Universiteto sekretorius

PROF. PETRAS LEONAS Teisių fakulteto dekanas

PROF. VLADAS LAŠAS Medicinos fakulteto dekanas

PROF. VINCAS KRĖVĖ-MICKEVIČIUS Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas

PROF. DR. POVILAS JAKUBĖNAS Evangelikų teologijos fakulteto dekanas

PROF. INŽ. KAZYS VASILIAUSKAS Technikos fakulteto dekanas

PROF. DR. PRANAS KURAITIS Teologijos-filologijos fakulteto dekanas

PROF. ZIGMAS ŽEMAITIS Matematikos-gamtos fakulteto dekanas

VDU NEPRIKLAUSOMOJE

23

{

Vytauto Didžiojo universiteto Senatas, 1930 m.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Čia studijavo bei dėstė dauguma aukščiausių to meto Lietuvos pareigūnų, žymių valstybės veikėjų. Pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona taip pat kurį laiką buvo Humanitarinių mokslų fakulteto docentas. Paskaitas universitete skaitė Lietuvos ir užsienio intelektualai.

Jonas Mačiulis-Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas MykolaitisPutinas, Vincas Krėvė-Mickevičius, Balys Sruoga, Mykolas Römeris, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Levas Karsavinas, Stasys Šalkauskis, Tadas Ivanauskas, Kazimieras Būga, Jonas Jablonskis – tai tik keletas garsių, Lietuvos visuomenės istorijoje gerai žinomų pavardžių.

|

Vytauto Didžiojo universitetas, tarpukariu buvusi vienintelė lietuviška aukštoji mokykla, tapo gyvybiškai svarbiu mūsų šalies kultūros, mokslo bei modernios, laisvos intelektualios minties židiniu.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

24

HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETO PROFESORIAI • 1930

TECHNIKOS FAKULTETO PROFESORIAI • 1930

MEDICINOS FAKULTETO PROFESORIAI • 1930

25

Čia savo kūrybinį kelią pradėjo XX amžiaus vidurio bei vėlesnių dešimtmečių lietuvių literatūros klasikai – Salomėja Nėris, Bernardas Brazdžionis, Antanas Vaičiulaitis, Kazys Boruta, Jonas Aistis, Antanas Miškinis, Henrikas Nagys, Juozas Grušas, Antanas Škėma, Vytautas Mačernis, Henrikas Radauskas ir kiti.

{

Vytauto Didžiojo universiteto fakultetų profesoriai, 1930 m.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Iš žymiausių Kaune tuo metu studijavusių jaunųjų lietuvių inteligentų galima paminėti istorikus Adolfą Šapoką, Zenoną Ivinskį, Joną Jakštą, Vincą Trumpą, Joną Puziną, filosofus Antaną Maceiną, Juozą Girnių, ekonomistus bei teisininkus Domą Cesevičių, Konstantiną Račkauską, Vladą Jurgutį.

|

Per du tarpukario dešimtmečius universitetui vadovavo septyni rektoriai.

Iki 1940-tųjų septyni universiteto fakultetai parengė 3790 absolventų, nusipelniusių valstybės stiprinimui, jos kultūros raidai.

26

|

{

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

TEOLOGIJOS-FILOSOFIJOS FAKULTETO PROFESORIAI • 1930

Vytauto Didžiojo universiteto fakultetų profesoriai, 1930 m.

MATEMATIKOS-GAMTOS FAKULTETO PROFESORIAI • 1930

27

|

EVANGELIKŲ TEOLOGIJOS FAKULTETO PROFESORIAI • 1930

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

TEISIŲ FAKULTETO PROFESORIAI • 1930

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

28

{

Publikuota knygoje „Vytauto Didžiojo universitetas: Antrųjų penkerių veikimo metų (1927. II. 16 – 1932. IX. 1) apyskaita“.

Kaunas, 1933 m.

{ Publikuota laikraštyje „Studentų dienos“. 1938 m., nr. 11, 5 psl.

29

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

30

| VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

„Šiame fakultete studijuoti Publikuota laikraštyje „Studentų dienos“. 1937 m., nr. 5.

lengva: nėra jokių suvaržymų. Iš viso reikia

31

|

25

egzaminus. Norįs gali visus išlaikyti per paskutinius metus.“

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

išlaikyti apie

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 32

33

Universitetas laikėsi liberalios studijų politikos. Pavyzdžiui, Humanitarinių mokslų fakultete per ketverius metus reikėjo išlaikyti 25 egzaminus, kurių laiką studentai pasirinkdavo patys. Jei norėdavo, visus egzaminus studentai galėdavo išlaikyti per paskutiniuosius metus.

Akademiniais ir ekonominiais studentų reikalais rūpinosi Studentų atstovybė, įkurta 1925 m. Ji būdavo renkama kiekvienais metais, pasibaigus rudens semestro registracijai. Šimtui studentų tekdavo vienas atstovas.

Prie atstovybės veikė Akademinis sporto klubas, Akademinis turizmo klubas, Studentų skaitykla, Universiteto choras, taip pat buvo leidžiamas dvisavaitinis laikraštis „Lietuvos studentas“. Studentų atstovybė palaikė ryšius su įvairių užsienio šalių studentais.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

1922 m. įkūrus universitetą jame studijavo 1168 studentai, dirbo 102 dėstytojai. Akademinė bendruomenė sparčiai gausėjo ir 1931 m. čia jau buvo 4475 studentai, dirbo 220 dėstytojų.

|

Tarpukariu Kaune įkurtas universitetas buvo unikalus savo laisva dvasia, gyvu, betarpišku profesūros ir studentų bendravimu, aktyviu ir įdomiu visuomeniniu gyvenimu, puoselėjamu bendruomeniškumo jausmu.

34

| VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Universitete aktyviai veikė stiprios ir kūrybingos fakultetinės, regioninės, taip pat ir ideologiniu pagrindu suburtos korporacijos – ateitininkai, neolituanai, varpininkai ir kitos. Studentai mieste organizavo valstybines ir studentiškas šventes, rengė įvairias akcijas. Jau nuo 1927 m. viena svarbiausių studentiškų švenčių tapo universiteto įkūrimo sukaktuvės, kurios buvo minimos vasario 16 d. išvakarėse.

Studentija mėgo ir kultūrinius renginius. Universiteto studentai pirmieji išgarsino lietuvių literatūros avangardistus – keturvėjininkus, 1927 m. gruodžio 10 d. surengę jų literatūrinį teismą. Studentų humanitarų draugija gyrė ir palaikė „Keturių vėjų“ pastangas kurti gyvą, temperamentingą grožinę literatūrą.

Universiteto profesoriai siekė lavinti ne tik savo studentus, bet ir platesniąją visuomenę. Buvo skaitomos viešos paskaitos, miestiečiai galėjo laisvai lankytis studentų auditorijose.

Labai svarbi buvo ir universiteto biblioteka su vis gausėjančiais fondais.

1927 m. bibliotekos skaityklose apsilankė daugiau nei 30 tūkstančių lankytojų.

35

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

36

{

Geologijos praktikos darbai Papilėje, 1938 m.

{

Studentai biologai prie prof. Tado Ivanausko (sėdi centre) namelio, 1939 m.

Rašytojo Kazio Binkio susitikimas su VDU studentais Anykščiuose, ~1937 m.

{

{

Prof. Jono Vabalo Gudaičio paskaitoje, 1935 m.

37

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

38

| VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

{

Iš A. Pakalniškio „Studento dienoraščio“.

Chicago, 1978 m.

{ }

39

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

40

|

}

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

VDU studentų akademinio gyvenimo ir laisvalaikio akimirkos, ~1935–1937 m.

41

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

{

42

| VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

„„O O kiek iišvykų laukdavo atėjus pavasariui!

Labiausiai mėgstamos buvo gražiosios Jiesios pakrantės, statūs miškingi krantai, žalios aikštelės.

Kai kada garlaiviu nuplaukdavome į Kulautuvą ar kurią kitą vietovę.“ Iš O. Maksimaitienės „Atsiminimų“.

Vilnius, 1996 m.

43

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

44

| VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

{ VDU studentų ekskursijos po Lietuvą, 1937 m.

45

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

46

| VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

{ VDU akademinio gyvenimo akimirkos, 1934-1937 m.

47

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

48

| VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

{ VDU studentų dokumentai, 1933-1937 m.

49

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 50

51

|

10-mečio proga

{ Publikuoti knygoje „Vytauto Didžiojo universitetas: Antrųjų penkerių veikimo metų (1927 II 16 -1932 IX 1) apyskaita“. Kaunas, 1933 m.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

UNIVERSITETO

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 52

53

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

54

|

}

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Iš Valstybės muzikos mokyklos sveikinimo.

55

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 56

V EI K L O S S AU L Ė LY D I S I R U N I V ER S I T E T O

57

1937 m. lapkričio 17 d. patvirtintas naujas statutas, kuris įteisino kone visišką universiteto autonomijos praradimą ir didelę priklausomybę nuo švietimo ministro. Ministras įgavo teisę tvirtinti ir skirti fakultetų dekanus, tvirtinti jaunesnįjį mokslo personalą, Respublikos Prezidentui pateikti tvirtinti bei skirti universiteto rektorių. Tokia situacija išliko iki 1940 m.

{

Vytauto Didžiojo universiteto diplomas, įteiktas 1944 m. vasario 10 d., pasirašytas rektoriaus prof. Julijono Gravrogko ir Technologijos fakulteto dekano doc.

Adolfo Damušio.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

1930 m. patvirtinus statutą, Vytauto Didžiojo universitete daug kas pasikeitė. Universitetas prarado laisvę savarankiškai tvarkytis, labai susiaurintos Universiteto tarybos bei fakultetų tarybų teisės, gerokai sumažintas atskirų fakultetų katedrų skaičius; universiteto rektorių ir prorektorių, profesorius ir docentus, Senatui pasiūlius, dabar jau tvirtino ar atleisdavo Lietuvos Respublikos Prezidentas.

|

Permainos šalies politikoje, o kiek vėliau ir XX amžiaus vidurio okupacijos pasiglemžė Lietuvos nepriklausomybę, suardė natūralią mokslo bei kultūros raidą. Tai skaudžiai palietė ir Vytauto Didžiojo universitetą.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 58

59

1941 m. Laikinoji Vyriausybė grąžino senąjį universiteto pavadinimą.

Universitete veikė Teologijos, Filosofijos, Technologijos, Statybos ir Medicinos fakultetai. 1943 m. nacistinės Vokietijos įsakymu universitetas buvo uždarytas.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, buvo uždarytas Teologijos-filosofijos fakultetas. Kaune liko tik trys fakultetai – Statybos, Technologijos ir Medicinos. Rugpjūčio 21 d. Vytauto Didžiojo universitetas buvo pavadintas Kauno universitetu. Buvo sustabdyta visų studentiškų korporacijų ir sąjungų („Ateities“, „Grandies“ ir kitų) veikla. Tačiau VDU studentai neišsiskirstė, aktyviai veikė pogrindyje ir buvo vieni iš 1941 m.

Sukilimo prieš okupacinę valdžią organizatorių bei dalyvių. Keletas VDU studentų sukilime žuvo.

|

Pagal 1939 m. spalio 10 d. sutartį su SSRS, Lietuvai atgavus Vilnių, Lietuvos Vyriausybė ir visuomenė susirūpino Vilniaus universiteto atkūrimu.

Vilniaus universitetas pradėjo dirbti 1940 m. sausio pradžioje. Į jį buvo perkelti VDU Humanitarinių mokslų, Teisių fakultetai, o nuo 1940 m. rudens ir Matematikos-gamtos fakultetas.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 60

1922

1950

61

Lietuvai praradus nepriklausomybę ir uždarius Vytauto Didžiojo universitetą, akademinė tradicija išliko ir ilgus dešimtmečius iki valstybingumo atkūrimo vystėsi išeivijoje.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Nuo 1950-ųjų sovietų valdžios sprendimu iki 1989-ųjų beveik keturiasdešimt metų tarpukariu Kaune veikusi aukštoji mokykla buvo uždaryta, o sovietmečiu kai kurie jos fakultetai davė pradžią dabartinėms aukštosioms mokykloms: Kauno technologijos universitetui, Kauno medicinos universitetui, Lietuvos žemės ūkio universitetui ir Lietuvos veterinarijos akademijai.

|

VDU savo veiklą atnaujino 1944 m. rugpjūtį, prasidėjus antrajai sovietų okupacijai. Nuo 1946 m. Vytauto Didžiojo universitetas vėl buvo pavadintas Kauno universitetu. Aktyvūs VDU studentai įsijungė į Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizacijas, daugelis – vadovaujančiose grandyse.

AT K U R TA S SUSITELKUS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 64

U N I V E R S I T E TA S

VDU tradiciją palaikė ir savanoriškos jaunimo bei studentų draugijos: akademiniai skautai, ateitininkai, naujai susibūrę „Šviesos“ nariai.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VDU tradicijos gyvastį pratęsė lietuvių išeivija. Didesnė akademinio Lietuvos sluoksnio dalis baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir artėjant sovietų kariuomenei pasitraukė į Vakarus. Net karo nusiaubtoje Vokietijoje VDU profesoriai kartu su estais ir latviais sugebėjo įsteigti nepriklausomą Pabaltijo universitetą Pineberge prie Hamburgo. Čia susibūrė daugelis karo nualintų, bet akademinės ištikimybės vedinų VDU profesorių ir studentų. Universitetas atspindėjo karo pabėgėlių stovyklose rusenusią viltį greitai sugrįžti į laisvą Lietuvą ir siekį atkurti sovietų uždarytą Alma Mater.

|

Buvusio VDU pėdsakai ilgainiui dingo sovietinės kasdienybės dulkėse.

Tik vienas kitas Lietuvos aukštųjų mokyklų profesorius kartais primindavo laisvos Lietuvos laisvą universitetą.

65

Sovietų valdžiai palaipsniui naikinant Vytauto Didžiojo universiteto tradiciją, Kaunas sąmoningai buvo daromas uždaru pramonės, technologijų, medicinos ir žemės ūkio mokslų centru Lietuvoje. Humanitarinių ir socialinių mokslų, atlikusių tautos atminties ir universiteto tradicijų saugotojų vaidmenį, buvo atsisakyta.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 66

67

Formavosi savitas virtualus universitetas, kurio idėja siejosi su VDU tradicija. Senieji VDU profesoriai (Vaclovas Biržiška, Ignas Končius, Stasys Kolupaila ir kiti) buvo dažni išeivijos studentų organizacijų svečiai ir garbės nariai. Jų prisiminimai apie prieškario universitetą žadino ateities viltis ir formavo vizijas.

{

Pabaltijo universiteto simbolika.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Po 1950 m. JAV susibūrus didžiausioms intelektualinėms išeivijos pajėgoms, išsiplėtė organizuota akademinė draugijų veikla. Lituanistika buvo vystoma Pensilvanijos universitete, Čikagoje įkurtas Lituanistikos institutas, Lietuvių profesorių sąjunga, Lietuvių studentų sąjunga, vis aktyviau veikė kitos studentų korporacijos: „Vytis“, Akademinių skaučių draugovė, Filisterių skautų sąjunga, studentai ateitininkai, „Neo-Lituania“, korporacijos „Plienas“ ir „Jūra“. Susikūrė Studentų „Santara“, vėliau įsiliejusi į „Santaros-Šviesos“ federaciją.

|

Ilgainiui, didėjant atskirčiai tarp komunistinių Rytų ir Vakarų, blėso greito sugrįžimo į Lietuvą viltys, tačiau išeivijos šviesuomenė niekad neužmiršo įsipareigojimo saugoti kilnią akademinę tradiciją.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

68

Išeivijoje buvo ir daugiau VDU atminties saugotojų. Savitomis universiteto idėjos puoselėtojomis tapo VDU absolventų sukurtos profesinės organizacijos. Jas steigė inžinieriai-architektai, gydytojai, istorikai, teisininkai. Išeivijos intelektualinėje veikloje ryškų pėdsaką paliko Lietuvių katalikų mokslų akademija, kuri tęsė VDU Teologijos-filosofijos fakulteto tradiciją.

Akademinės veiklos kryptys atspindėtos periodiniuose ir tęstiniuose leidiniuose, kurie buvo leidžiami Vakarų Europoje ir JAV: Lietuvių katalikų mokslo akademijos ir Lituanistikos instituto suvažiavimų darbai, tarpdisciplininis žurnalas anglų kalba „Lituanus“, intelektualiniai žurnalai „Aidai“, „Metmenys“, „Mūsų Vytis“. VDU istorija, jo savastis ir likimas buvo nuolatinio intelektualinio rūpesčio centre.

Padvelkus permainų vėjams Sovietų Sąjungoje ir iš naujo bundant Lietuvos laisvės viltims, ypatingą reikšmę įgijo Mokslo ir kūrybos simpoziumai, kurie buvo inicijuoti vieno iš Akademinio skautų sąjūdžio lyderių, Kalifornijos universiteto profesoriaus Algirdo Avižienio. Būtent šie simpoziumai, siekę viso pasaulio lietuvių akademikų ir intelektualų sutelkimo, brandino VDU atkūrimo, jo būsimo pavidalo ir misijos idėjas.

Mokslo ir kūrybos simpoziumas suvienijo irstančios geležinės uždangos atskirtus mokslininkus. VI-ajame simpoziume, vykusiame Čikagoje 1989 m. lapkričio 22–26 d., buvo išrinkti 48 VDU Atkuriamojo senato nariai, gyvenę užsienyje.

}

Pabaltijo universiteto fakultetų emblemos.

69

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 70

LIBERALIOS MINTIES

Kaune šios idėjos pasiekė viešumą, kai 1988 m. liepos 29 d. dienraštis „Kauno tiesa“ išspausdino Alfredo Smailio straipsnį „Atkurkime Vytauto Didžiojo universitetą“. Straipsnis susilaukė daugybės palankių bei nepalankių atsiliepimų.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

1988 m. birželio mėn. pabaigoje, netrukus po Sąjūdžio įsteigimo, Kalifornijos universiteto profesorius Algirdas Avižienis atvyko į Vilnių, kur susitiko su Sąjūdžio nariais prof. Vytautu Landsbergiu, prof. Vytautu Statulevičiumi ir kitais, su kuriais aptarė Kaune gimstančias Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo idėjas.

|

Vakaruose dėmesys okupuotos Lietuvos mokslui ir studijoms ypač pagyvėjo prasidėjus „perestroikai“. 1985 m. lapkritį Čikagoje vykusiame V–jame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, kuriame buvo perskaityta daugiau nei 240 pranešimų, net trys plenarinės sesijos buvo skirtos bendradarbiavimo su Lietuva temai. Diskusijose dėmesio sulaukė ir humanitarinių studijų Kaune atkūrimo perspektyvos.

71

1944 m. sovietų okupacija atskyrė Lietuvoje likusią ir į egzilį patekusią VDU bendruomenę. Išeivijos mokslininkų ir absolventų ryšiai su kolegomis tėvynėje pradėjo atgyti maždaug po 20–ies metų, kai mokslinių mainų programos tarp JAV ir Sovietų Sąjungos sudarė sąlygas susipažinti su lietuvių akademiniu gyvenimu kitoje pusėje.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 72

Universiteto atkūrimo idėją ypač aktyviai rėmė Lietuvos kultūros fondo klubas „Aukuras“, tų pačių metų rugsėjo 14 d. Kauno Politechnikos instituto (KPI) Statybos fakulteto aktų salėje surengęs viešą forumą, kuriame dalyvavo žymūs Lietuvos mokslininkai ir Liaudies švietimo ministerijos bei Lietuvos komunistų partijos (LKP) miesto komiteto atstovai. VDU atkūrimui pritarė dauguma dalyvių.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Lygiagrečiai su Atkūrimo tarybos formavimu, VDU atkūrimo darbus tęsė ir „Aukuro“ klubas. 1989 m. balandžio 26–28 d. tuo metu LKP Politinio švietimo (dabar – VDU centriniuose) rūmuose surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“, kuriai pirmininkavo prof. A. Avižienis, buvo paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto Atkūrimo aktas. Tai buvo pirmasis bendras Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių mokslininkų žingsnis.

|

1989 m. pradžioje susibūrusi iniciatyvinė grupė paskelbė VDU Atkūrimo tarybos rinkimus, kurie įvyko kovo 30 d. Juose dalyvavo 120 Kauno aukštųjų mokyklų bei mokslo institutų profesorių ir mokslo daktarų, kurie išrinko 30 Atkūrimo tarybos narių ir 16 garbės narių (žr. sąrašus 94–95 psl.). Tarybos pirmininku buvo išrinktas prof. Jurgis Vilemas, sekretore – doc. Joana Misevičienė.

73

1988 m. spalio 22 d. Liaudies švietimo ministerija sudarė valstybinę komisiją, vadovaujamą Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Jono Kubiliaus, kuri rekomendavo „sparčiai plėsti Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Kauno vakarinį fakultetą, iš kurio vėliau išaugs Kauno universitetas“. Gruodžio 27 d. ministerija pritarė šiam siūlymui, tačiau Kauno akademinės visuomenės ir sąjūdiečių jis netenkino.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

74

Lietuvos ir išeivijos mokslininkų konferencijoje dalyvavo 272 asmenys, iš kurių 20 buvo atvykusių iš JAV, Kanados, Švedijos, Lenkijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos.

Konferencijos dalyviai išrinko Centro valdybą, kuri davė pradžią VDU Atkuriamajam senatui. Į valdybą išrinkti Valdas Adamkus, A. Avižienis, Liucija Baškauskaitė, Rimas Kalvaitis, Bronius Vaškelis, Dalia Katiliūtė (visi iš JAV), Romas Vaštokas (Kanada), Vaidotas Antanaitis, Kazimieras Antanavičius, Vitas Areška, Antanas Buračas, Gediminas Kostkevičius, V. Statulevičius, Krescencijus Stoškus ir J. Vilemas (visi iš Lietuvos). Valdyba direktoriais išrinko prof. A. Avižienį ir prof. V. Statulevičių, vicedirektoriais – L. Baškauskaitę ir G. Kostkevičių.

VDU Atkūrimo aktu buvo įsteigtas Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, kurio tikslas buvo remti universiteto atkūrimą, užmegzti ir palaikyti ryšius su išeivijoje gyvenančiais lietuviais mokslininkais.

Pirmasis Pasaulio lietuvių mokslo, kultūros ir švietimo centro laimėjimas buvo JAV lietuvių bendruomenės 15 tūkstančių JAV dolerių dovana, skirta kompiuterių, dauginimo mašinų ir ryšių priemonių įsigijimui. Šią įrangą 1989 m. rugpjūtį į Kauną atsivežė prof. A. Avižienis.

VDU Atkūrimo aktas buvo reali dviejų atskirai veikusių iniciatyvinių grupių jungtis, lėmusi tolimesnį Lietuvos ir išeivijos mokslininkų bendradarbiavimą.

Po VDU Atkūrimo akto paskelbimo organizacinius darbus tęsė Atkūrimo taryba. 1989 m. liepos 4 d. LTSR Aukščiausios tarybos sesijoje buvo priimtas įstatymas dėl VDU atkūrimo, o liepos 10 d. Ministrų taryba įregistravo VDU laikinąjį statutą. Atkūrimo taryba VDU rektoriumi paskyrė prof. J. Vilemą, o jo pavaduotoju – doc. Antaną Karoblį.

75

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 76

Iš A. Smailio straipsnio „Atkurkime Kauno universitetą“. „Kauno tiesa“, 1988 m. lapkričio 29 d.

77

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

{

„ Prisiminkime, jog vienas pagrindinių universitetinių miestų bruožų – didesnis intelektualinis ir kultūrinis to miesto gyventojų išsilaisvinimas, neabejotinai reikšmingas ir periferinėms zonoms. Mūsų sąmonėje naujo universiteto sukūrimas paprastai siejasi su istorinėmis tradicijomis, aukštųjų mokyklų egzistavimu. Tiesa, mūsų mieste tos tradicijos nėra itin didelės, tačiau ir jų egzistavimo nuneigti negalima“.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 78

P I R M I E J I AT K U R T O U N I V E R S I T E T O

79

1989 m. lapkričio 22–26 d. VI-ajame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume Čikagoje ir gruodžio 27 d. Kaune buvo išrinkta aukščiausia universiteto institucija – Atkuriamasis senatas, kurį sudarė 49 Lietuvos ir 49 išeivijos mokslininkai, palaikę VDU atkūrimo idėją (žr. sąrašą 97–99 psl.). Pirmuoju Atkuriamojo senato pirmininku išrinktas prof. Jurgis Vilemas.

{

Atkūrimo tarybos nariai pirmųjų mokslo metų atidarymo metu, 1989 m.

Pirmųjų mokslo metų atidarymas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, 1989 m.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VDU tapo pirmąja autonomiška aukštąja mokykla ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje. Universitetui teko atsikurti iš naujo – jis neatgavo nė vieno pastato ir nė vienos knygos, turėtos prieš uždarymą; paskaitos vyko trijuose išnuomotuose pastatuose.

|

1989 m. liepos 6 d. būsimieji VDU studentai laikė stojamuosius egzaminus. Iš 805 norinčiųjų į universitetą buvo priimti 177 pirmakursiai. 1989 m. rugsėjo 1 d. iškilmingu posėdžiu Kauno valstybiniame muzikiniame teatre pradėti pirmieji atkurtojo VDU mokslo metai.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 80

81

Antrieji – 1990–1991 – studijų metai Vytauto Didžiojo universitete buvo pradėti rektoriaus inauguracijos iškilmėmis, studentų bei dėstytojų eisena Laisvės alėja į Šv. Mišias Kauno Arkikatedroje Bazilikoje. Šventės metu padėta gėlių prie Vytauto Didžiojo paminklo ir Romo Kalantos žūties vietos miesto sodelyje prie Kauno valstybinio muzikinio teatro.

Palaipsniui Vytauto Didžiojo universitetas sugrįžo į Kauną ir tapo miesto gyvenimo dalimi.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

1990 m. rugpjūčio pradžioje rektorius prof. A. Avižienis ir Senato pirmininkas prof. J. Vilemas dalyvavo Pasaulio rektorių konferencijoje Helsinkyje. Tai įteisino VDU atkūrimo faktą pasaulio akademinėje bendruomenėje.

|

1990 m. gegužės 24 d., Atkuriamojo senato nariams balsavus Kaune ir Čikagoje, išrinktas pirmasis atkurto Vytauto Didžiojo universiteto rektorius – Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) informatikos profesorius Algirdas Avižienis.

1990 m. spalio 16–21 d. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras ir „Aukuro“ klubas surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Baltijos šeima“, kurioje siekta užmegzti bendradarbiavimą tarp Baltijos jūros regiono mokslo įstaigų.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

82

Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 50 mokslininkų ir kultūros darbuotojų iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos universitetų bei lietuviai mokslininkai iš JAV, Kanados, Australijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos. VDU akademinė bendruomenė buvo svarbiausia konferencijos plenarinių posėdžių organizatorė ir dalyvė.

Tų pačių metų pabaigoje, 1990 m. gruodžio 20–21 d., VDU Atkuriamojo senato suvažiavime, kuriame dalyvauvo ir apie 20 narių iš užsienio, buvo priimtas Vytauto Didžiojo universiteto statutas. VDU koncepcijos pagrindu tapo Harvardo universiteto principai, aprašyti Henry`io Rosovsky`io knygoje „The University: A User’s Manual“, kurią iš JAV atvežė rektorius prof. A. Avižienis.

Statutas įteisino ne tik universiteto autonomiją ir akademinės laisvės principą bei mokslo ir studijų vienovę, bet ir Lietuvai naujas trijų pakopų studijas, kurias baigus suteikiami bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai. Taip pat buvo patvirtinta teisė teikti mokslo daktaro laipsnį. Šis žingsnis buvo ypač svarbus, nes VDU statuto nuostatos – apie universiteto autonomijos bei trijų pakopų studijų sistemos įtvirtinimą Lietuvos aukštajame moksle – pateko ir į 1991 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo priimtą Mokslo ir studijų įstatymą. Rengiant šį įstatymą aktyviai dalyvavo VDU rektorius prof. A. Avižienis ir tuometinis mokslo prorektorius prof. Vytautas Kaminskas.

Rektoriaus prof. Algirdo Avižienio inauguracija. Iš kairės: prof. A. Avižienis, prof. Romualdas Baltrušis, 1990 m. Šv. Mišios Kauno Arkikatedroje Bazilikoje, pradedant antruosius mokslo metus, 1990 m.

{

83

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 84

Senato suvažiavime patvirtinta ir pirmųjų dvejų metų fundamentinių studijų programa, pagrįsta Harvardo universiteto ( JAV) modeliu. Universitete įvestas privalomas anglų kalbos mokymas ir informatikos pagrindų kursas.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Vytauto Didžiojo universitetas susilaukė ir kitų tautybių profesorių paramos. Didelė jų grupė atvyko iš Weberio valstybinio universiteto ( Jutos valstija, JAV), Skandinavijos valstybių universitetų. Studentus anglų kalbos mokė specialistas iš Šiaurės Dakotos universiteto ( JAV). Ypatingai svarų indėlį – grąžinant humanitarinius mokslus į Kauną, vadovaujant naujai įkurtoms katedroms, organizuojant doktorantūros studijas – įnešė Vilniaus mokslo institutų profesoriai Vytautas Kubilius, Juozas Kulys, Vytautas Statulevičius, Laimutis Telksnys, Antanas Tyla, Norbertas Vėlius, Aleksandras Vanagas, Zigmas Zinkevičius, Antanas Žilinskas ir kiti.

|

Tarp iš užsienio atvykusių lietuvių mokslininkų, profesorių bei dėstytojų buvo Kazys Almenas, Liucija Baškauskaitė (studijų prorektorė), Vytautas Černius, Milda Danytė, Žvilė Gimbutaitė, Rimas Kalvaitis, Vytautas Kavolis, prel. Vytautas Kazlauskas, Kęstutis Skrupskelis, Viktorija Skrupskelytė, Julius Šmulkštys, Bronius Vaškelis (Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas), Arvydas Žygas, Kęstutis Paulius Žygas (Humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas).

85

Atsikuriančiam universitetui pirmaisiais metais daug padėjo dėstytojai iš kitų Kauno aukštųjų mokyklų, Lietuvos mokslų akademijos institutų ir užsienio universitetų. Didelė jų dalis taip pat buvo ir VDU Atkuriamojo senato nariai.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 86

87

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

studentai, { Atkurto universiteto 1991–1993 m.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

88

Prof. Algirdas Avižienis (stovi) VDU Senato posėdžio metu, 1992 m.

{

Universiteto jubiliejinės parodos atidarymas Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 1990 m.

{

{

VDU Atkuriamojo senato narys dr. Valdas Adamkus Vytauto Didžiojo universitete, ~1990–1992 m.

Atkurto universiteto svečiai. Iš dešinės: vyskupas Juozas Preikšas, kultūros ir švietimo ministras dr.

Darius Kuolys, arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis, vyskupas Sigitas Tamkevičius, kunigas prof.

Antanas Liuima, 1992 m.

{

LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis Vytauto Didžiojo universitete, ~1990–1992 m.

{

{

VDU meno kolektyvų koncertas VDU didžiojoje salėje, 1990 m.

89

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

90

V y t a u t o D i d z i o j o u n iv e r s i t e t a s – t a i n e p r i k l a u s o m a s , m o d e r nu s , humanistinio-fundamentalaus pobudzio, pradzioje palyginti mazas u n iv e r s i t e t a s .

J o p r o fe s o r i a m s i r s t u d e n t a m s uztikrinama sazines, pasauleziuros i r k u r y b o s l a i s v e.

Is Atkurimo tarybos p i r m i n i n ko Ju r g i o V i l e m o p r a n e s i m o, s k a i t y t o V i e nu o l i k t o s a u k i m o L i e t u v o s T S R S Au k s c i a u s i o s T a r y b o s d v y l i k t o j o j e s e s i j o j e. „Kauno tiesa“/1989 07 05

91

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 92

93

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

studentai, { Atkurto universiteto ~1991–1993 m.

V Y TA U T O D I D Ž I O J O U N I V E R S I T E T O

1989 03 30 – 1989 12 27

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

94

PIRMININKAS

Prof. Jurgis Vilemas (1989–1990 m. Universiteto tarybos sprendimu ėjęs rektoriaus pareigas), Fizikinių-techninių energetikos problemų institutas, Lietuva

GARBĖS NARIAI

Dr. Valdas Adamkus, JAV Prof. Algirdas Avižienis, JAV Algirdas Brazauskas, Lietuva Prof. Viktoras Butkus, Lietuva Prof. Martynas Yčas, JAV Prof. Jonas Kubilius, Lietuva Prof. Česlovas Kudaba, Lietuva Prof. Vytautas Landsbergis, Lietuva Prof. Meilė Lukšienė, Lietuva Justinas Marcinkevičius, Lietuva Prof. Kazimira Danutė Prunskienė, Lietuva Kard. Vincentas Sladkevičius, Lietuva Prof. Vytautas Statulevičius, Lietuva Prof. Edvardas Varnauskas, Švedija Simas Velonskis, JAV Prof. Eduardas Vilkas, Lietuva

IŠRINKTI NARIAI

95

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Prof. Vaidotas Antanaitis, Lietuvos žemės ūkio akademija Prof. Romualdas Baltrušis, Kauno politechnikos institutas Prof. Juozas Blužas, Kardiologijos institutas Prof. Jurgis Brėdikis, Kauno medicinos institutas Prof. Feliksas Bukauskas, Kauno medicinos institutas Doc. Alvydas Butkus, Vilniaus universitetas Prof. Vladas Gronskas, Vilniaus universitetas Prof. Aronas Gutmanas, Kauno medicinos institutas Prof. Leonas Kairiūkštis, Lietuvos miškų ūkio institutas Doc. Antanas Karoblis, Kauno politechnikos institutas Prof. Leonas Klumbys, Kauno medicinos institutas Doc. Gediminas Kostkevičius, Kauno politechnikos institutas Doc. Rimantas Marčėnas, Vilniaus universitetas Prof. Stanislovas Masiokas, Kauno politechnikos institutas Prof. Algis Mickis, Kauno medicinos institutas Doc. Joana Misevičienė, Vilniaus universitetas Jurgis Oksas, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisija prie Kauno miesto savivaldybės Prof. Vytautas Paliūnas, Kauno politechnikos institutas Prof. Simas Ramutis Petrikis, Mokslo įstaiga „LIRA“ Prof. Simonas Pileckis, Lietuvos žemės ūkio akademija Prof. Liudvikas Pranevičius, Kauno politechnikos institutas Prof. Algimantas Radzevičius, Vilniaus universitetas Prof. Kazimieras Ragulskis, Kauno politechnikos institutas Prof. Alfredas Smailys, Kardiologijos institutas Prof. Vladas Stauskas, Lietuvos statybos ir architektūros institutas Prof. Rimantas Šeinauskas, Kauno politechnikos institutas Prof. Vytautas Vaičiuvėnas, Kauno medicinos institutas Doc. Mindaugas Venslauskas, Kauno medicinos institutas Prof. Povilas Zakarevičius, Vilniaus universitetas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 96

V Y TA U T O D I D Ž I O J O U N I V E R S I T E T O

1989–1996 m.

PIRMININKAI

Prof. Jurgis Vilemas, Fizikinių-techninių energetikos problemų institutas, Lietuva (1989–1993); Prof. Aleksandras Vanagas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuva (1993–1995); Dr. Simas Ramutis Petrikis, Mokslo įstaiga „LIRA“, Lietuva (1995–1996).

{

Vytauto Didžiojo universiteto Atkūrimo aktas, paskelbtas mokslinėje konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“. Kaunas, 1989 m. balandžio 28 d.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

nukleta į 98 psl. }

|

Dr. Valdas Adamkus, U.S. Eviromental Protection Agency, USA Prof. Kazys Almenas, University of Maryland, USA Prof. Vaidotas Antanaitis, Lietuvos žemės ūkio akademija, Lietuva Prof. Kazimieras Antanavičius, Ekonomikos institutas, Lietuva Prof. Algirdas Avižienis, University of California, USA Prof. Romualdas Baltrušis, Kauno technologijos universitetas, Lietuva Prof. Audronė Barūnaitė-Willeke, Miami University, USA Prof. Liucija Baškauskaitė, California State University, USA Prof. Raimondas Bentkus, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Prof. Vytautas J. Bieliauskas, St. Xavier University, USA Prof. Jurgis Brėdikis, Kauno medicinos akademija, Lietuva Prof. Feliksas Bukauskas, Kauno medicinos akademija, Lietuva Prof. Antanas Buračas, Ekonomikos institutas, Lietuva Doc. Alvydas Butkus, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Prof. Viktoras Butkus, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Prof. Birute Ciplijauskaitė, University of Wisconsin, USA Prof. Vytautas J. Černius, Temple University, USA Prof. Henry Dauderis, Concordia University, Canada Prof. Vytautas Doniela, University of Newcastle, Australia Prof. Marija Gimbutienė, University of California, USA Prof. Vladas Gronskas, Vilniaus universitetas, Lietuva

97

NARIAI

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

98

} atkleta iš 97 psl.

Prof. Aronas Gutmanas, Kauno medicinos akademija, Lietuva Prof. Eugenijus Janulaitis, Taikomosios enzimologijos institutas, Lietuva Prof. Emanuelis Jarašūnas, California State University, USA Prof. Leonas Kairiūkštis, Lietuvos miškų institutas, Lietuva Prof. Rimas Kalvaitis, New England College, USA Prof. Edvardas Kaminskas, Harvard Medical School, USA Prof. Vytautas Kaminskas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Dr. Gintautas Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Doc. Antanas Karoblis, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Prof. Romualdas Kašuba, Northern Illinois University, USA Prof. Dalia Katiliutė-Boydstun, St. Xavier College, USA Dr. Vytautas Kazlauskas, Radio Vaticana, Italia Prof. Jolita Kiseliutė-Narutienė, University of Illinois, USA Prof. Vytautas Klemas, University of Delaware, USA Prof. Antanas Klimas, University of Rochester, USA Dr. Arvydas Kliorė, California Institute of Technology, USA Prof. Leonas Klumbys, Kauno medicinos akademija, Lietuva Prof. Vytautas Kontrimavičius, Ekologijos institutas, Lietuva Doc. Gediminas Kostkevičius, Kauno technologijos universitetas, Lietuva Dr. Juozas Krikštopaitis, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, Lietuva Dr. Vytautas Kubilius, Lietuvių kalbos ir tautosakos institutas, Lietuva Prof. Juozas Kulys, Biochemijos institutas, Lietuva Dr. Edmundas Kuokštis, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Prof. Arūnas Liulevičius, University of Chicago, USA Dr. Bronius Makauskas, Polska Academia Nauk, Polska Doc. Rimantas Marčėnas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Prof. Stanislovas Masiokas, Kauno technologijos universitetas, Lietuva Prof. Ilona Maziliauskienė, Collège Ahuntsic, Canada Prof. Algis Mickis, Kauno medicinos akademija, Lietuva Doc. Joana Misevičienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Prof. Juozas Navickas, Boston College, USA Prof. Algis Norvilas, St. Xavier College, USA Prof. Vytautas Paliūnas, Kauno technologijos universitetas, Lietuva Prof. Feliksas Palubinskas, Purdue University Calumet, USA Algirdas Patackas, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, Lietuva Prof. Liudvikas Pranevičius, Kauno technologijos universitetas, Lietuva Prof. Paulius Rabikauskas, Pontificia Universita Gregoriana, Italia Prof. Algimantas Radzevičius, Vilniaus universitetas, Lietuva

99

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Prof. Kazimieras Ragulskis, Kauno technologijos universitetas, Lietuva Dr. Janina Rėklaitienė, Purdue University, USA Prof. Gintaras V. Rėklaitis, Purdue University, USA Prof. Antanas L. Rubšys, USA Prof. Kęstutis Skrupskelis, University of South Carolina, USA Prof. Viktorija Skrupskelytė, Oberlin College, USA Prof. Alfredas Smailys, Kardiologijos institutas, Lietuva Prof. Vytautas Statulevičius, Matematikos ir informatikos institutas, Lietuva Prof. Vladas Stauskas, Lietuvos statybos ir architektūros institutas, Lietuva Doc. Krescencijus Stoškus, Vilniaus universitetas, Lietuva Prof. Antanas Sužiedėlis, Catholic University of America, USA Doc. Juozas Šatas, Kauno technologijos universitetas, Lietuva Prof. Rimas Šeinauskas, Kauno technologijos universitetas, Lietuva Prof. Rimvydas Šilbajoris, Ohio State University, USA Prof. Julius Šmulkštys, Indiana University-Purdue, USA Prof. Aleksandras Štromas, Hillsdale College, USA Algimantas Taškūnas, University of Tasmania, Australia Prof. Laimutis Adolfas Telksnys, Matematikos ir informatikos institutas, Lietuva Dr. Antanas Tyla, Lietuvos istorijos institutas, Lietuva Prof. Ina Č. Užgirienė, Clark University, USA Prof. Rimas Vaičaitis, Columbia University, USA Prof. Prof. Vytautas Vaičiuvėnas, Kauno medicinos akademija, Lietuva Prof. Rimas Vaišnys, Yale University, USA Prof. Vytautas S. Vardys, University of Oklahoma, USA Prof. Bronius Vaškelis, University of Illinois, USA Prof. Romas Vaštokas, Trent University, Canada Prof. Tomas Venclova, Yale University, USA Doc. Mindaugas Venslauskas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Dr. Norbertas Vėlius, Lietuvių kalbos ir tautosakos institutas, Lietuva Prof. Romualdas Viskanta, Purdue University, USA Prof. Povilas Zakarevičius, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Dr. Albertas Zalatorius, Lietuvių kalbos ir tautosakos institutas, Lietuva Prof. Zigmas Zinkevičius, Vilniaus universitetas, Lietuva Prof. Pranas Zundė, Georgia Institute of Technology, USA Arvydas Žygas, Ph. D., Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva Prof. Kęstutis P. Žygas, Arizona State University, USA

100

|

}

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

1989 m. pirmakursių priesaika

Iš J. Misevičienės straipsnio „Omnia principium grave est (Kiekviena pradžia sunki)“ knygoje „Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos katalikų mokslo akademijos 70-metis“. Kaunas, 1993 m., 75-88 psl.

101

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Aš, VDU studentas/-e, iškilmingai pasizadu visas igytas zinias skirti savo Tevynei, dosniai jas dalinti visiems Lietuvos zmonems vardan gerio, grozio, doros ir niekad nenaudoti ju vardan pikto...

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 102

103

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

{ Atkurto universiteto studentų krikštynos.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 104

105

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

{ Atkurto universiteto studentų šventės.

VDU – AT V I R A S PA S AU LI U I , IDĖJOMS, ŽMOGUI

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 108

S AVA S T I E S

1993 m. sausio 27 d. universiteto rektoriumi ketverių metų kadencijai išrinktas žinomas išeivijos mokslininkas, literatūros ir teatrologijos profesorius Bronius Vaškelis.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Tais pačiais metais atkurta Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardo teikimo iškiliausiems Lietuvos ir užsienio mokslininkams bei politikos veikėjams teikimo tradicija. Pirmaisiais po universiteto atkūrimo VDU garbės daktarais paskelbti LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininikas prof. Vytautas Landsbergis, poetas, Nobelio premijos laureatas Czeslawas Miloszas ir ambasadorius Stasys Lozoraitis.

|

1991–1992 m. universitete pradėtos organizuoti doktorantūros studijos, į kurias įtraukti žymiausi Lietuvos mokslininkai, pasirašyta net vienuolika bendradarbiavimo sutarčių su įvairiais mokslo institutais. VDU Senate patvirtinti Aukštųjų studijų nuostatai, kurių pagrindinės idėjos buvo įtrauktos ir į Lietuvos doktorantūros studijų nuostatus. Netrukus VDU studijuoti pradėjo pirmieji 96 doktorantai.

109

Tarsi pateisindamas garbingą Alma Mater vardą ir misiją – būti šiuolaikinio mokslo ir universalaus išsilavinimo židiniu – atkurtasis universitetas sparčiai augo.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 110

1995 m. birželį akademinius metus universitetas užbaigė išleisdamas pirmąją magistrų laidą – pirmą kartą Lietuvoje daugiau kaip šimtui absolventų įteikti magistro diplomai.

1996 m. rudenį baigėsi Atkuriamojo senato kadencija ir išrinktas naujas VDU Senatas. 1996 m. gruodžio 12 d. universiteto rektoriumi ketverių metų kadencijai išrinktas informatikos profesorius Vytautas Kaminskas.

{

VDU Garbės daktaro regalijų įteikimas prof. Marijai Gimbutienei, 1993 m.

VDU Garbės daktaro regalijų įteikimas poetui, Nobelio premijos laureatui, Berklio universiteto prof. Czeslawui Miloszui, 1992 m.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

1994 m. buvo atkurta teisė teikti universiteto Garbės profesoriaus vardą iškiliausiems akademinės bendruomenės nariams. Pirmiesiems šis garbingas titulas buvo suteiktas Atkūrimo tarybos ir Atkuriamojo senato pirmininkui prof. Jurgiui Vilemui ir pirmajam atkurtojo universiteto rektoriui prof. Algirdui Avižieniui.

|

Lengva nebuvo, tačiau didelių pastangų bei visuomenės ir valdžios palaikymo dėka nesklandumai buvo sprendžiami. Palaipsniui augo universiteto turtas. 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė universitetui perdavė pirmuosius pastatus, sugrąžino Botanikos sodą, vėliau – ir kitas universiteto reikmėms svarbias patalpas ir pastatus.

111

Universitetas buvo pertvarkomas ir reorganizuojamas, įkurti nauji studijų padaliniai, buvo skiriami dekanai ir katedrų vedėjai, atsirado naujų studijų programų.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

112

1998 m. sausį paminėtas universiteto bibliotekos įkūrimo 75-metis, atidaryta erdvi skaitykla, įrengtos modernios knygų saugyklos. Senosios Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos būta turtingos. 1950 m. uždarant universitetą bibliotekoje buvo sukaupta daugiau nei 400 tūkst. leidinių, saugotas turtingas rankraštynas. Visgi atkurtojo universiteto biblioteka turėjo būti sukurta iš naujo, ją lėšomis parėmė Atviros Lietuvos fondas, Lietuvių fondas, mecenatai Julija ir Emilis Sinkiai. Didžioji fondo dalis sukaupta padedant išeivijai, knygas dovanojo užsienio universitetai ir ambasados, privatūs asmenys.

1998–1999 mokslo metai – jau dešimtieji atkurtojo universiteto istorijoje.

Toliau stiprinamos studijos ir mokslo tyrimai, užmezgami nauji tarptautiniai ryšiai su geriausiais Europos ir pasaulio universitetais, aktyviai bendraujama su lietuvių išeivija, toliau palaikoma, stiprinama ir tobulinama universiteto infrastruktūra, gerinama universiteto savivalda.

2000 m. pavasarį universitetas kartu su Kauno miesto savivaldybe įkūrė Lietuvių išeivijos institutą. Institute įrengtos patalpos Aleksandro Štormo, Broniaus Kviklio bibliotekoms ir archyvams. Čia įsikūrė Išeivijos studijų, Vytauto Kavolio tarpdisciplininių studijų ir Broniaus Vaškelio literatūrinės komparatyvistikos centrai.

Atkuriamojo senato nariai, 1992 m. dirbę Lietuvoje.

Bakalauro diplomų įteikimas pirmosios laidos absolventams, 1992 m.

{

113

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

114

|

{

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

VDU Garbės daktaro regalijų įteikimas LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui, diplomatui, Lietuvos ambasadoriui JAV ir atstovui prie Šventojo Sosto Stasiui Lozoraičiui bei poetui, Nobelio premijos laureatui, Berklio universiteto prof. Czeslawui Miloszui VDU įkūrimo 70-mečio šventės metu, 1992 m.

115

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

116

|

{

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

VDU Garbės profesoriaus regalijų įteikimo pirmajam atkurto universiteto rektoriui prof.

Algirdui Avižieniui ir Atkūrimo tarybos ir Atkuriamojo senato pirmininkui prof. Jurgiui Vilemui akimirkos, 1994 m.

117

|

{

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VDU Garbės daktaro regalijų įteikimo poetui Bernardui Brazdžioniui akimirkos, 1994 m.

118

| VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Atkurto universiteto gyvenimo akimirkos, 1989–1995 m.

{

119

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

120

| VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

{ Studentų prezidento inauguracijos vakaras, 1994 m.

121

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

{

{

Po Garbės daktaro regalijų įteikimo dr. Valdui Adamkui. Iš kairės: prof. Bronius Vaškelis, dr. Valdas Adamkus, prof. Algirdas Avižienis, 2002 m.

Retorių teatras sveikina inauguruotąjį rektorių prof. Bronių Vaškelį, 1993 m.

Rektoriaus regalijų įteikimas prof. Broniui Vaškeliui. Iš kairės: prof. Povilas Zakarevičius, prof. B. Vaškelis, prof. Vytautas Kaminskas, 1993 m.

VDU Garbės daktaro regalijų įteikimas išeivijos menininkui Jonui Mekui , 1997 m.

Rektoriaus prof. Vytauto Kaminsko inauguracijos iškilmės. Iš kairės: rektorius prof. Bronius Vaškelis, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, senatoriai prof. Leonas Gudaitis ir doc. Zigmas Lydeka, 1997 m.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

122

{

{

Studentų ir dėstytojų eisena rugsėjo 1-ąją, ~1997 m.

Lietuvos ir Latvijos forumo pirmasis suvažiavimas VDU (trečia iš kairės Latvijos prezidentė Vaira Vike Freiberga, antras iš dešinės – LR prezidentas Valdas Adamkus), 2005 m.

{

{

VDU Garbės daktaro regalijų įteikimas Wisconsino universiteto prof. Alfredui Erichui Sennui, 1999 m.

123

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 124

125

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 126

127

|

10-mečio proga

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

UNIVERSITETO AT K Ū R I MO

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 128

129

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 130

131

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 132

DARBAI IR DIENOS 133

2008 m. universitete veikė šeši fakultetai (Humanitarinių mokslų, Ekonomikos ir vadybos, Informatikos, Gamtos mokslų, Socialinių mokslų, Katalikų teologijos) ir keturi institutai (Menų, Teisės, Socialinio darbo ir Politikos mokslų ir diplomatijos). Universitete vykdyta daugiau nei 70 bakalauro ir magistrantūros studijų programų, buvo priimama į 16 mokslo krypčių doktorantūrą. VDU akademinę bendruomenė – tai daugiau nei 9000 studentų bei 500 dėstytojų ir mokslininkų.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Universitete vykdomos plačios bendrauniversitetinės studijos, tenkinančios visapusiško asmenybės ugdymo, pilietinės visuomenės kūrimo ir demokratinės valstybės reikmes. Liberali studijų sistema leidžia studentams patiems susidaryti savo studijų planus, nuspręsti, kada ir kokius dalykus studijuoti.

Studentams taip pat suteikiama galimybė įgyti gretutinę specialybę ir kartu su pagrindinės specialybės diplomu gauti ir gretutinės specialybės pažymėjimą.

|

VDU naujajame amžiuje – humanitarinių ir socialinių, teologijos ir menų, politikos ir teisės mokslų židinys Kaune. 1989 m. atkurtame universitete svarbūs kolegišku bendravimu pagrįsti studentų ir dėstytojų santykiai, atvirumas pasauliui, liberalios minties sklaida, modernus požiūris į studijas.

134

| VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

{ Vytauto Didžiojo universiteto gyvenimo akimirkos, 2004–2007 m.

135

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

136

| VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

{ Vytauto Didžiojo universiteto gyvenimo akimirkos, 2004–2007 m.

137

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

138

|

{

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Prasidėjus įtemptam studijų laikotarpiui ir įsibėgėjus koliokviumams, Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybė (VDU SA)

Iš E. Vaitkūnienės straipsnio „Studentai savo dėstytojus pakvietė į vakarėlį“. „Laikinoji sostinė“, 2006 m. lapkričio 9 d.

139

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

nusprendė palepinti savo universiteto studentus, visą VDU administraciją bei dėstytojus ir sudaryti jiems galimybę bent truputį atsipalaiduoti.

140

{

| VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

VDU bendruomenės šventės, 2006–2007 m.

141

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 142

143

Didelį dėmesį VDU skiria tarptautiniams ryšiams. Universitetas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su daugiau nei 80 universitetų Vakarų Europoje, JAV, Japonijoje ir kt., priklauso keturioms tarptautinėms asociacijoms, yra visateisis Europos universitetų asociacijos narys.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Universitete dėstoma beveik dvidešimt skirtingų užsienio kalbų. Tarp jų – japonų, turkų, arabų, senoji graikų, norvegų ir kitos. Per šias paskaitas studentai ne tik įgyja gerus kalbos įgūdžius, bet ir sužino apie kitų šalių kultūrą, papročius bei tradicijas. Universitete veikia Japonistikos centras, kuris aktyviai dalyvauja mokymo procese ir supažindina humanitarinių bei socialinių mokslų studentus su japonų kultūra, religija, sociologija, ekonomika, literatūra.

|

Universitete paskaitos ir seminarai vyksta šiuolaikiškai įrengtose auditorijose, laboratorijose, užsienio kalbų mokymosi centruose. Devyniose skaityklose yra daugiau nei 500 darbo vietų, kurių 70 kompiuterizuotos, aprūpintos naujausia technika ir prijungtos prie interneto. Visuose universiteto pastatuose veikia bevielis interneto ryšys.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 144

145

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 146

147

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 148

149

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 150

151

Universiteto taryba yra universiteto visuomeninės priežiūros ir globos institucija, sudaroma 4 metams iš 18 narių: 4 senato skirti universiteto profesoriai, rektorius, studentų atstovybės išrinktas studentas, įvairių mokslo, kultūros, meno, ūkio sričių atstovai.

Rektoratas – rektoriaus patariamoji savivaldos institucija. Jį sudaro 24 nariai: rektorius, studijų prorektorius, mokslo prorektorius, infrastruktūros prorektorius, universiteto sekretorė, fakultetų dekanai ir kitų padalinių vadovai.

Rektorius vadovauja universitetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja. Rektorių 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijom iš eilės, viešojo konkurso būdu, slaptu balsavimu, paprasta balsų dauguma renka Senatas.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Senatas yra aukščiausioji universiteto savivaldos institucija. Jis sudaromas 5 metams iš 45–55 mokslininkų, pripažintų menininkų ir studentų.

|

Universiteto valdyme laikomasi principo, kad sprendimai turi būti priimami kolegialiai, išklausant kuo daugiau bendruomenės narių.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 152

153

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

154

|

{

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Rektoriaus prof. Zigmo Lydekos (centre) rinkimai, 2006 m.

VDU Senato pirmininkė prof. Margarita Teresevičienė ir rektorius prof.

Zigmas Lydeka inauguracijos metu, 2006 m.

155

|

{

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VDU Garbės daktaro regalijų įteikimas Leeds ( Jungtinė Karalystė) ir Varšuvos (Lenkija) universitetų profesoriui emeritus Zygmuntui Baumanui, 2007 m.

Iškilmingame Senato posėdyje VDU Garbės daktarų regalijos įteiktos (iš kairės) Prahos Karlo universiteto prof. Miroslavui Hrochui ir Bergeno universiteto prof. Ormui Överlandui, o VDU Garbės profesoriaus regalijos – išeivijos mokslininkui prof. Vytautui J. Černiui, 2007 m.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 156

157

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 158

159

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 160

161

Vytauto Didžiojo universitetas ir ateityje sieks išlaikyti liberaliąsias studijas, išlikti tikruoju artes liberales, t.y. laisvųjų menų universitetu, išlaikyti atvirumą pasauliui ir orientuotis į studijų kokybę. O modernų vakarietiškumą ir kosmopolitiškumą universitete atsveria gilinimasis į Lietuvos kultūrą, politiką ir ekonomiką.

Didžioji Alma Mater misija – puoselėti humanistinę kultūrą, neužsisklęsti tik siaurose ir labai specializuotose studijose, būti intelektiniu ir pilietiniu visuomenės židiniu.

1989 m. atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas įrodė, jog tai yra universitetas, kuriame visada buvo gyva tarnavimo tautai, atvirumo pasauliui idėja. Tokiame – atvirame, laisvame ir nepriklausomame – universitete formuojasi asmenybės, gebančios savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

Didžiausios universiteto vertybės yra akademinė laisvė, savivalda, universitetinė kultūra, platus humanitarinis ir socialinis studentų parengimas, studijų, mokslo ir administravimo vienovė.

|

Modernumas, liberalumas, bendruomeniškumas, partnerystė – svarbiausi šiuolaikinio Vytauto Didžiojo universiteto bruožai.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 162

163

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

TA I . . .

Vy

as am

164

|

i r a s m e ny b ė s t o b u l mas ėji m u s l a as. sm

, patenkinamas žinių onės a l žm kis ,s ms k ria ati n žiū

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

s, įdomūs ir atv , gabū i r i n ingi auj rot ie m ap sp nk o iti

iversitetas – tai erdv o un j ė, k o i uri idž oje D o su ut a s t

{ Julija Marčiulaitytė, Politikos mokslų ir diplomatijos instituto studentė

165

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 166

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

{ Tomas Šinkūnas, Informatikos fakulteto studentas

167

Vytauto Didžiojo Universitetas – Vieta, kur stu Dentas iš tikrųjų žmogUs.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

168

{ { { {

Vytauto Didžiojo universitetas –

tai kūrybinės,

vieta, profesinės ir žmogiškosios savirealizacijos

{ kurioje aš jaučiuosi {

laimingas.

{ Prof. Leonidas Donskis, Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius

Vytauto Didžiojo universitetas –

|

atvira bendruomenė.

{

{ Prof. Zigmas Lydeka, VDU rektorius

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

ateičiai, idėjai ir žmogui

169

tai pasauliui,

170

| VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

V DU

– tai

{

Giedrius Jurkša, Studentų atstovybės narys

171

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

nikalumas.

V DU rąsa,

ienybė,

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

| 172

173

| ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

| 174

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS Daukanto g. 28

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS Vileikos g. 8

EVF HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS Donelaičio g. 53

GMF

INFORMATIKOS FAKULTETAS Vileikos g. 8

HMF 175

|

KATALIKŲ TEOLOGIJOS FAKULTETAS Gimnazijos g. 7

IF ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

KTF

|

MI

176

POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS INSTITUTAS Gedinimo g. 44

MENŲ INSTITUTAS Laisvės al. 53

SOCIALINIO DARBO INSTITUTAS Donelaičio g. 52

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SDI

|

SMF TI ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

TEISĖS INSTITUTAS Daukanto g. 28

177

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS Donelaičio g. 52

PMDI

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

178

UNIVERSITETO

JONAS ŠIMKUS 1922-1923

VINCAS ČEPINSKIS 1923-1924

PRANCIŠKUS BŪČYS 1924-1925

PETRAS AVIŽONIS 1925-1926

MYKOLAS BIRŽIŠKA 1926-1927

MYKOLAS RÖMERIS 1927-1928

PRANAS JODELĖ 1928-1929

VINCAS ČEPINSKIS 1929-1933

MYKOLAS RÖMERIS 1933-1939

179

ANTANAS PURĖNAS 1944-1946

JUOZAS KUPČINSKAS 1947-1950

ALGIRDAS AVIŽIENIS 1990-1993

BRONIUS VAŠKELIS 1993-1996

VYTAUTAS KAMINSKAS 1996-2006

ZIGMAS LYDEKA nuo 2006

JULIJONAS GRAVROGKAS 1941-1943

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

ANTANAS PURĖNAS 1940-1941

|

STASYS ŠALKAUSKIS 1939-1940

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

180

GARBĖS

Haroldas Benderis Petras Vileišis Jonas Šliūpas Jonas Basanavičius Jonas Šliūpas Augustas Niemi Pranas Mašiotas Aurelijus Vossas Petras Vileišis Kazys Grinius Samuelis Zochas Vilius Storasta-Vydūnas Inozas Lukašekas Marija Pečkauskaitė Martynas Yčas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas Jonas Staugaitis Povilas Matulionis Aleksandras Faiduttis Juozas Tumas-Vaižgantas Janis Endzelinsas Jonas Mačiulis-Maironis Aleksandras Dambrauskas-Jakštas Jurgis Baltrušaitis Matviejus Liubavskis Dušanas Fainoras Mykolas Biržiška Petras Leonas Antanas Smetona Jokūbas Alksnis Taivo J. Bansdorfas Teodoras Grinbergsas Oskaras-Vladislovas Milašius Jonas Šliūpas

1922 10 14 1923 02 24 1923 02 24 1923 02 28 1923 02 28 1923 09 28 1923 12 17 1924 12 07 1926 05 15 1926 12 11 1927 05 19 1927 12 16 1928 06 09 1928 10 05 1928 10 28 1928 12 14 1929 02 13 1929 06 18 1929 06 26 1929 10 12 1932 01 19 1932 01 29 1932 01 29 1932 01 29 1932 01 29 1932 02 23 1932 09 23 1932 09 25 1932 10 28 1933 02 16 1934 12 14 1936 02 08 1936 06 15 1939 12 11

Jonas Basanavičius Jonas Jablonskis Adalbertas Bezzenbergeris Aleksandras Dambrauskas-Jakštas Jonas Mačiulis-Maironis Petras Leonas Algirdas Avižienis Jurgis Vilemas Bronius Vaškelis Vytautas Statulevičius Vytautas Juozas Černius

1922 03 15 1922 03 15 1922 10 15 1922 10 15 1922 10 15 1933 09 15 1994 03 09 1994 03 09 1998 05 14 2000 06 29 2006 12 20

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

GARBĖS

|

1991 09 18 1991 09 18 1991 09 18 1992 02 07 1993 01 27 1994 03 09 1994 03 09 1995 10 18 1996 04 17 1997 03 26 1997 03 26 1997 10 30 1999 03 25 1999 03 25 2001 05 30 2001 12 18 2001 12 18 2003 06 25 2007 02 21 2007 02 21 2007 04 18

181

Vytautas Landsbergis Stasys Lozoraitis Czeslawas Miloszas Antanas Liuima Marija Gimbutienė Bernardas Brazdžionis Zigmas Zinkevičius Antanas Razma Antanas Rubšys Adolfas Damušis Alfonsas Nyka-Nyliūnas Jonas Mekas Alfredas Erichas Sennas Sigitas Tamkevičius Vilhelmas Einaras Stellanas Hjertenas Valdas Adamkus Vaira Vike Freiberga Vincas Valkavičius Miroslavas Hrochas Ormas Overlandas Zygmuntas Baumanas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

|

182

V Y TA U T O D I D Ž I O J O U N I V E R S I T E TA S K. Donelaičio g. 58 Kaunas LT-44248, Lietuva Tel.: 8 37 222 739 Faksas: 8 37 203 858 El. paštas: info@adm.vdu.lt Interneto svetainė: http://www.vdu.lt

1922 m. įkurtas Lietuvos universitetas Kaune išsiskyrė liberalumu, bendruomenės aktyviu dalyvavimu universiteto gyvenime ir valdyme.

1989 m. atkurtame universitete svarbūs kolegišku bendravimu pagrįsti studentų ir dėstytojų santykiai, atvirumas pasauliui, liberalios minties sklaida, modernus požiūris į studijas.

2008 m. universitete veikė šeši fakultetai (Humanitarinių mokslų, Ekonomikos ir vadybos, Informatikos, Gamtos mokslų, Socialinių mokslų, Katalikų teologijos) ir keturi institutai (Menų, Teisės, Socialinio darbo ir Politikos mokslų ir diplomatijos). Universitete vykdyta daugiau nei 70 bakalauro ir magistrantūros studijų programų, buvo priimama į 16 mokslo krypčių doktorantūrą. VDU akademinę bendruomenė – tai daugiau nei 9000 studentų bei 500 dėstytojų ir mokslininkų.

Vytauto Didžiojo universitetas ir ateityje sieks išlaikyti liberaliąsias studijas, išlikti tikruoju artes liberales, t.y. laisvųjų menų universitetu, skelbti atvirumą pasauliui, skleisti laisvą liberalią mintį ir orientuotis į studijų kokybę.

V Y TA U TA S M A G N U S U N I V E R S I T Y

In the future, Vytautas Magnus University is seen as Artes Liberales University with its unique system of liberal studies, openness to the world, dissemination of liberal thought and high quality of studies.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

In 2008, there were six faculties at the university (Humanities, Economics and Management, Informatics, Natural Sciences, Social Sciences, Catholic Theology) and four institutes (School of Arts, School of Law, School of Social Work, School of Political Science and Diplomacy). Seventy study programmes were implemented. Number of students exceeded 9000, and the number of teachers and researchers was over 500.

|

Vytautas Magnus University, established in 1922 (reestablished in 1989) is one of the most liberal and modern universities in Lithuania, having liberal studies policy, seeking and establishing successful international relations with other universities all over the world. It is an open university where traditions and innovations meet and compliment each other.

183

K. Donelaicio St. 58 Kaunas LT-44248, Lithuania Tel.: +370 37 222 739 Fax: +370 37 203 858 E-mail: info@adm.vdu.lt Internet: http://www.vdu.lt

184

| VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

920

922

930

950

989

990

99

Įkurti Aukštieji kursai Kaune

Įkuriamas Lietuvos universitetas Kaune

VDU uždaromas sovietų valdžios

Atkuriamas Vytauto Didžiojo universitetas

Lithuanian University in Kaunas was established

VMU was closed by the Soviet government

Vytautas Magnus University was reestablished

Priimamas VDU statutas, įteisinęs 3 pakopų studijas universitete

Pradedamos organizuoti doktorantūros studijos

Higher Courses were established in Kaunas

Universitetui suteikiamas Vytauto Didžiojo universiteto vardas

*

*

University was renamed Vytautas Magnus University

*

*

*

VMU Statute was passed introducing the system of 3-level studies

Doctoral studies were started

*

Atkuriama Garbės daktaro vardo teikimo VDU – Europos univer- tradicija sitetų asociacijos narys Tradition of awarding the VMU became a member Degree of Doctor Honoris of European University Causa was reestablished Association (EUA)

*

*

*

185

|

994

995

Išleidžiama pirmoji bakalaurų laida

Atkuriama Garbės profesoriaus vardo teikimo tradicija

Išleidžiama pirmoji ma- Atidaryta moderni gistrų laida biblioteka, skaityklos

The first cohort of BA students graduated

*

998

The first cohort of MA stu- Modern library and readents graduated ding halls were opened Awards tradition of Regalia of Proffessor Honoris Causa was reestablished

*

*

*

999

2000

2004–2006

Pagal „Socrates/Erasmus“ mainų programą dalinėms studijoms užsienyje išvyko pirmieji studentai

Įkurtas Lietuvių išeivijos institutas

Pasirašyta Didžioji Europos universitetų chartija

First group of students taking part in the Socrates/Erasmus programme left for their study period abroad

*

Lithuanian Emigration Institute was established

*

Magna Charta of European Universities was signed

*

VDU prisijungė prie projekto „Campus Europae“ VMU joined the Campus Europae project

*

VDU – Baltijos jūros regiono universitetų tinklo (BSRUN) narys VMU became a member of Baltic Sea Region University Network (BSRUN)

*

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

992

Aleksandravičius, E. (2002) Istoriografijos problemos. Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė. Kaunas, p. 39-54.

2.

Alma Mater: mūsų universitetas ir jo studentija (1930), Kaunas.

3.

Antanaitis, K. (2002) VDU atkūrimo idėjų raida ir plėtra. Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė. Kaunas, p. 382-401.

4.

Baltic University 1946–1949 (1996). Kaunas.

186

5.

Čepėnas, P. (1972) Lietuvos universitetas 1579–1803–1922, Chicago.

6.

Kaminskas, V. (2002) Aštuoniasdešimties metų kelią peržvelgus.

Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė. Kaunas, p. 9-38.

7.

Korsakienė, H. (1982) Veidai ir likimai. Vilnius.

8.

Kuodys, M. (2007) Nepriklausomos Lietuvos elito kalvė. Universitas Vytauti Magni, Nr. 1 (111). Kaunas, p. 1, 10.

9.

Lietuvos albumas (1921), Berlynas.

10.

Lietuvos Universitetas 1922. II. 16-1927. II. 16: Pirmųjų penkerių veikimo metų apyskaita (1928), Kaunas.

11.

Maksimaitienė, O. (1996) Atsiminimai. Vilnius.

12.

Misevičienė, J. (1993) Omnia principium grave est (Kiekviena pradžia sunki). Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos katalikų mokslo akademijos 70-metis, p. 75-88.

13.

Pakalniškis, A. (1978) Studento dienoraštis. Chicago.

14.

Pivoras, S. (2002) Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai ir studentai. Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 111-124.

15.

Puzinas, J. (1976) Pabaltijo universiteto 30 metų sukaktį minint, Chicago.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

1.

|

L I T E R AT Ū R A I R Š A LT I N I A I

Smailys, A. (1988) Atkurkime Vytauto Didžiojo universitetą. Kauno tiesa, liepos 29 d.

18.

Smailys, A. (1993) Vytauto Didžiojo universiteto rektoriai. Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos katalikų mokslo akademijos 70-metis, p. 99-108.

19.

Studentas: dvisavaitinis literatūros, mokslo ir kritikos akademinis laikraštis (1928). Nr. 6.

20.

Šenavičienė, I., Šenavičius, A. (2002) Universiteto organizavimo pradžia: Aukštieji (vakariniai) kursai. Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p.

74-84.

21.

Šenavičienė, I., Šenavičius, A. (2002) Vytauto Didžiojo universiteto struktūra 1922-1950. Vytauto Didžiojo universitetas: mokslas ir visuomenė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, p. 85-98.

22.

Vaitkūnienė, E. (2006) Studentai savo dėstytojus pakvietė į vakarėlį. Laikinoji sostinė, lapkričio 9 d.

23.

V.D.U. Kalendorius (1937), Kaunas.

24.

Vilemas, J. (1989) Lietuvos TSR įstatymo dėl Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo projektas. Kauno tiesa, liepos 5 d.

25.

Vytauto Didžiojo universitetas: Antrųjų penkerių veikimo metų (1927.II.16–1932.IX.1) apyskaita (1933), Kaunas.

26.

Vytauto Didžiojo universitetas Kaune 1922-1933: trumpa 10 metų veikimo apžvalga. (1933), Kaunas.

27.

Vytauto Didžiojo universiteto strateginis planas 2007–2011 metams (2007), Kaunas.

28.

Vytauto Didžiojo universiteto įstatymai (1934), Kaunas.

29.

Žemaitis, Z. (1922) Iš Lietuvos universiteto istorijos. Atspindžiai, liepos mėn.

ATMINTIS, ŽMONĖS IR IDĖJOS

17.

|

Serafinas H. (1933) Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, Kaunas.

187

16.

Vi322

Vytauto Didžiojo universitetas. Atmintis, žmonės ir idėjos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2008. Iliustr., 188 p.

Knygoje „Vytauto Didžiojo universitetas. Atmintis, žmonės ir idėjos“ apžvelgiamas universiteto kelias nuo 1922 m. – aukštųjų kursų raida, universiteto įkūrimas, uždarymo aplinkybės, idėjų tąsa išeivijoje, pasibaigusi atkūrimu 1989 m. Kaune, dabarties universiteto realijos. Tai – iliustratyvus pasakojimas apie laisvą universitetą, kuriame ugdosi laisvas žmogus.

UDK 378.4(474.5)(091) ISBN 978-9955-12-225-8

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS A t m i n t i s, ž m o n ė s i r i d ė j o s Leidinį parengė: VDU Viešosios komunikacijos skyrius.

SL 1557. 2007. 12. 17 Užsakymo Nr. ??. Tiražas 1000 egz.

Išleido VDU Viešosios komunikacijos skyrius, K. Donelaičio g. 58, Kaunas, LT-44248 Spausdino UAB „Morkūnas ir Ko“ , Draugystės g. 17, Kaunas, LT-51229.