transporto sistemos intermodalumo stiprinimą. Svarbiausi centro mokslinių tyrimų interesai yra transporto politika, intermodalinis transportas, transporto koridorių ir tiekimo grandinių valdymas. Prioritetą teikiame ES Bendrosios mokslo tyrimų programos projektams. Šiais metais baigiamoje vykdyti ES 7-ojoje bendrojoje programoje vykdėme 4 projektus (BESTFACT, eMAR, BE LOGIC ir B2B LOCO). Dabar rengiame konkursines paraiškas ES naujai „Horizon 2020“ tyrimų programai. ITLKC taip pat vykdė ir Baltijos jūros regiono fondų finansuojamus projektus (EWTCII, RBGC, TransBaltic). Nuo pat savo veiklos pradžios 2007 metais centras prioritetą teikė ir vykdė projektus, kurių rezultatai padėjo transporto politikos ir intermodalinio transporto plėtrai bendroje Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje, taip pat Baltijos jūros regione. Centras vykdė Lietuvos Intermodalinio transporto technologinės platformos administruojančio partnerio funkcijas. Vykdant šias funkcijas, turime galimybę svarbiausias Lietuvos transporto ir logistikos įmones supažindinti su naujausiais ES erdvėje atliktų projektų rezultatais bei gerąja ES šalių patirtimi plėtojant intermodalinį transportą, taip pat kartu su valdžios institucijų ir verslo atstovais dalyvauti diskusijose, svarstant aktualius Lietuvos transporto plėtros klausimus.
SAPERE AUDE
Vilniaus Gedimino technikos universiteto žurnalas 2015 Nr. 2 vasara (X)
Pats esate asmeniškai prisidėjęs prie Lietuvos transporto sistemos formavimo, dirbote Vyriausybėje. Ar iš tiesų transporto sistemą daugiausiai veikia politiniai sprendimai? Politiniai sprendimai daugiau veikia transporto infrastruktūros plėtotę. Dažniausiai kelių ir geležinkelių tinklo, taip pat oro ir vandens transporto uostų statyba, plėtotė ir modernizavimas yra visų pirma valstybės rūpestis. Nes transporto infrastruktūros objektai yra rinkų varomosios jėgos bei didina kiekvienos šalies ir net atskirų regionų konkurencinius pajėgumus. Bet to, tik valstybinės institucijos gali užmegzti dialogus su kaimyninėmis šalimis dėl transporto tinklų plėtotės suderinamumo: sienų kirtimo punktų, techninių standartų, projektų įgyvendinimo klausimų ir pan. klausimais. Pagaliau, infrastruktūros projektų finansavimo klausimai. Atsižvelgiant į tai, kad infrastruktūros projektai atsiperka per 20–30 metų, jie nėra patraukūs privačiam verslui. Taigi čia didžiąją dalį atsakomybės turi prisiimti viešasis sektorius. Todėl politiniai sprendimai dominuoja transporto infrastruktūros plėtotės erdvėje. Tačiau verslas turi visas galimybes pasireikšti plėtojant transporto ir logistikos paslaugas: krovinių ir keleivių vežimo, krovos, sandėliavimo darbų, ekspedijavimo ir kitų. Tenka pastebėti, kad dabartiniu metu pasaulyje yra skatindama ir kuo glaudesnė viešojo ir privataus verslo partnerystė transporto sektoriuje. ■
Interviu
33