Page 1


Robert van Voren

NeÄŻsisavinta praeitis Holokaustas Lietuvoje

Vytauto DidĹžiojo universitetas Kaunas, 2011


UDK 947.45.082:933 Vo-151

Knygos vertimą parėmė: Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje Knygos leidimą parėmė: Harold ir Susan Merskey, Kanada Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ Iš anglų kalbos vertė: Linas Venclauskas Versta iš: Robert van Voren: Undigested Past. The Holocaust in Lithuania, Rodopi, Amsterdam-New York, NY, 2011.

Viršeliui panaudota Romo Kvinto skulptūros „Vandens nešėjas“ fotografija. Kai tik bus surinktos reikalingos lėšos, ši skulptūra turėtų būti pastatyta Vilniaus senamiestyje, prisimenant žydų bendruomenę.

ISBN 978-9955-12-716-1

© Robert van Voren, 2011 © Leidykla „Rodopi“, Amsterdamas-Niujorkas, 2011 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2011


Turinys L. Donskis. PratarmÄ—

vii

ÄŽvadas

11

1 skyrius. Keletas Lietuvos istorijos epizodĹł

17

    

    

tÇZEBJ-JFUVWPKF tÇZEBJJSTPDJBMJ[NBT t-JFUVWPTOFQSJLMBVTPNZCĘ? t4PWJFUJ[BDJKB t7PLJFĘŠJʸPLVQBDJKB

2 skyrius. Antisemitizmo iĹĄtakos

41





t"OUJTFNJUJ[NBT-JFUVWPKF

TLZSJVTÇZEʸHZWFOJNBT-JFUVWPKFUBSQEWJFKʸQBTBVMJOJʸLBSʸ



   

 9  

t,ZMBOUJTBOUJTFNJUJ[NBT tÇZEBJJSCPM�FWJ[NBT t4PWJFUʸSFQSFTJKPT t-"'PWBJENVP

4 skyrius. Holokaustas Lietuvoje      

t.BTJOĘ?TäVEZOĘ?T tÉ™WZLJBJ,BVOF t(FUʸLʡSJNBT tÇZEʸQBTJQSJFĂ?JOJNBT t(BMVUJOJTMJLWJEBWJNBT t-JFUVWJʸQBHBMCBäZEBNT

73      

5 skyrius. Prisitaikymo ir kolaboravimo atvejai

111

    

   131 

t1SJTJUBJLZNBT0MBOEJKPTQBWZ[EZT t"JĂ?LJOBNPTJPTBQMJOLZCĘ?T t1SJTJUBJLZNBT-JFUVWPKF t"VLBBSWZLEZUPKBT ÇZEʸUBSZCPT Judenräte) t+BDPCBT(FOTBT


TLZSJVTÇNPHJ�LPKJEJNFOTJKB



  

  

t,BTEBMZWBWP  t,BTCVWPMJFUVWJʸLPMBCPSBOUBJ  t1PLBSP

TLZSJVT,PEĘ?MUBJĘ›WZLP 



8 skyrius. Nuo juodo ir balto prie pilkĹł ĹĄeĹĄÄ—liĹł

167





t-JFUVWB

IĹĄvados

175

Bibliografija

181

AsmenvardĹžiĹł dodyklÄ—

189

Apie autoriĹł

195


PratarmÄ— PrieĹĄ mĹŤsĹł akis nuvertÄ—ja ne tik pinigai, bet, gerokai svarbiau, – sÄ…vokos JS WFSUZCĘ?T %VPUPT QSJFTBJLPT TVMBVäPNPT NʡTʸ BLJWBJ[EPKF "OLTĘŠJBV priesaikÄ… sulauŞęs asmuo prarasdavo teisÄ™ dalyvauti visuomenÄ—s gyvenime JSWJFĂ?BJLBMCĘ?UJBQJFUJFTʇJSWFSUZCFT+BNCʡUʸBUJNUBWJTLBT JĂ?TLZSVTKP asmeninÄŻ gyvenimÄ…, ir toks Ĺžmogus nebegalÄ—tĹł kalbÄ—ti savo grupÄ—s, savo tautos, savo visuomenÄ—s vardu. PaĹžadai taip pat nuvertÄ—jo. "OLTĘŠJBV  KFJ OFTJMBJLZEBWBJ EVPUP äPEäJP  QSBSBTEBWBJ CFU LPLĘ› QBTJtikÄ—jimÄ…. SÄ…vokos taip pat nuvertintos, jos jau nebÄ—ra skirtos konkretiems ĹžmogiĹĄkosios patirties atvejams apibrÄ—Ĺžti. Viskas tapo vienodai svarbu ir nesvarbu. Pats Ĺžmogaus egzistavimas savaime padaro jÄŻ pasaulio centru. Mano patirtis sÄ…vokĹł nuvertinimo virĹĄĹŤnÄ™ pasiekÄ— kiek daugiau nei QSJFĂ?EFĂ?JNUĘ›NFUʸ LBJ+"7TQBVEPKFVäUJLBVTUSBJQTOĘ› BQSBĂ?BOUĘ›LBMBLVUʸ vIPMPLBVTUʇiSFOHJBOUJT1BEĘ?LPTEJFOBJ*SUBJHSFJĘŠJBVTJBJOFCVWPUBTBUWFjis, kai Ĺžodis pavartotas neapgalvotai ir neatsakingai. Nepagarba sÄ…vokoms ir kalbai tik laikinai slepia nepagarbÄ… ĹžmonÄ—ms ir tautoms, bet galiausiai ĹĄi nepagarba iĹĄkyla ÄŻ pavirĹĄiĹł. 1BTUBSBJTJBJTEFĂ?JNUNFĘŠJBJTHFOPDJEPTʇWPLBQBWPKJOHBJOVWFSUĘ?KP*SĘŠJB OPSĘ?ĘŠJBVQBCSĘ?äUJ LBEĂ?JPTTʇWPLPTOVWFSUJOJNBTOFCVWPQBSFNUBTSʡQFTĘŠJVWJTBäNPOJKBBSĂ?JBOEJFOFäNPOJĂ?LVNPTBNQSBUB1SJFĂ?JOHBJoWFJLJBV UBJJTUPSJKPTQFSLBJOPKJNPTJNQUPNBT LBJJOEJWJEBTQBWFSĘŠJBNBTQBTBVMJP DFOUSV MZHJBHSFĘŠJBJBUTJTBLBOUKBVUSVNPäNPOJKBJ%BSOFBUTBLJOHFTOJTĂ?JPT TʇWPLPTWBSUPKJNBTHSBTPEJBMPHVJ.ʡTʸQBTBVMZKFĘ›LBOĘŠJʇPSJFOUVPUBJQPlitikai tapus efektyviu dÄ—mesio siekimo ÄŻrankiu, o gal net bilietu ÄŻ pripaĹžinimo rojĹł, Holokaustas traktuojamas kaip sÄ—kmingas atminties politikos pavyzdys. CiniĹĄkai kalbant, mĹŤsĹł lyginamosios martirologijos pasaulyje jis laikomas sÄ—kmÄ—s istorija. TodÄ—l dalybose raikant ĹĄÄŻ pyragÄ… nori dalyvauti visi nukentÄ—jusieji istorijos WFJLĘ?KBJäZEBJ 1BMFTUJOPTBSBCBJ BGSPBNFSJLJFĘŠJBJ ĘŠJBCVWJBJBNFSJLJFĘŠJBJ MPUZOʸBNFSJLJFĘŠJBJ NVTVMNPOBJ SZUʸFVSPQJFĘŠJBJJSUU5BEĘ›UJLJOBOUJNBSUJSPMPHJKB QSJWFSĘŠJBOUJĘ›UJLĘ?UJBVLʸBQTLBJUB UBNQBCJMJFUVäFOHUJQSPHBMJPTJSQSJQBäJOJNPWBSUVT.ʡTʸOVPMBUCFTJLFJĘŠJBOĘŠJPKFUJLSPWĘ?KFUVSJNFUBQUJBSCBʛäZNZCF  arba auka – tam, kad taptume labiau matomi, o tai, kaip pasakytĹł Zygmuntas Baumanas, ĹĄiandien yra tas pat, kas visuomeninis ir politinis egzistavimas. Kuo MBCJBVĘ›UJLJOBOĘŠJPTBVLPTFTBNF UVPEBVHJBVHBVOBNFWJFĂ?VNP,VPMBCJBV bandome galvoti apie nepagalvojamÄ… ir kalbÄ—ti apie nepasakomÄ…, tuo labiau rengiamÄ—s uĹžimti niĹĄÄ… galios struktĹŤroje – lokalioje arba globalioje.


viii

PratarmÄ—

Kova prieĹĄ beprasmybÄ™, nejautrumÄ…, negebÄ—jimÄ… reaguoti ir plÄ—sti priQBäJOJNʇ TVLVSJB UPLJBT LPNQFOTBDJOFT LPWPT GPSNBT LBJQ QMBĘŠJBJ JĂ?QMJUĘ’T UJLĘ?KJNBTTʇNPLTMPUFPSJKPNJT LVSJPTNBäʸNBäJBVTJBJQBUWJSUJOBĘ›UBSJNVT  kad kaĹžkas bando su jumis susidoroti – kitaip tariant, yra kaĹžkas, kas apie jus kalba), taip pat svarbiĹł ĹžodĹžiĹł nuvertinimas. SvarbĹŤs terminai, apibĹŤdinantys CBVHJOBOĘŠJʇäNPOJKPTQBUJSUĘ› oHolokaustas, genocidas, nusikaltimai ĹžmoniĹĄkumui, apartheidas oJNUJWBSUPUJWJTJĂ?LBJOFBUTBLJOHBJJSWJTBJOFUJOLBOĘŠJBNF kontekste. Tiesiog pritaikomi kaip seni baldai moderniam interjerui: kaĹžkada CVWVTJHZWZCJOHBHZWFOJNPJSLVMUʡSPTGPSNBQBWFSĘŠJBNBCFEWBTFEFLPSBDJKBĂ€JVPBUWFKVLJUPLBOĘŠJBJSäNPOJĂ?LVNPTVOBJLJOJNBTHFSJBVTJVBUWFKVUBNQBCʡEVBULSFJQUJEĘ?NFTʛʛTBWFJSTBWPLBMCĘ?KJNPCʡEʇ BSCBTBWPvUJFTʇi  IsteriĹĄkas semantiniĹł laukĹł suplakimas ir sÄ…vokĹł reikĹĄmÄ—s perkeitimas, atliekamas tam, kad pavyktĹł atkreipti dÄ—mesÄŻ ÄŻ save arba siekiant ÄŻtvirtinti TBWPUJLĘ?KJNʇBSQPMJUJOĘ’EPLUSJOʇ LVSJJĂ?FTNĘ?TOJFLPOFKBVEJOBJSOFEPmina, kol nepaskelbiama, kad atpirks pasaulio nuodÄ—mes arba bent parodys tikrÄ…jÄŻ blogio veidÄ…), su tuo taip pat susijÄ™s. Taip prasideda galingas ir nesustabdomas „holokaustĹłâ€œ ir „genocidĹłâ€œ dauginimas. Ir tik tuomet, jei pavyko sÄ—kmingai tapti auka ÄŻveikti ĹĄÄŻ apmarintÄ… sluoksnÄŻ, atsiranda galiNZCĘ?QBUFLUJĘ›WBMEäJPTQBTJEBMJKJNPJSEĘ?NFTJPMBVLʇ0KFJTUJOHBSFBMJPT galios ir pats esi bejÄ—gis, tai bent pavyksta prisiliesti prie realios valdĹžios ir QBKVTUJLJUPLJʇ KVPEʇKʇKPTQVTĘ’5BNQBNFOVHĂ?MJOUJ POFĘ›HĂ?MJOUJ5BĘŠJBV OFUJSUBJQHBMJNBJĂ?MJLUJHBMJPTMJVEJOJOLVoUJLJĂ?LJUPTQFSTQFLUZWPT(BMJ  vadinasi, esi. DÄ—l mĹŤsĹł galios netekimo ÄŻgali kiti – taip ir mes patys vÄ—l esame, tik jau kitokiu bĹŤdu. 5BJHJEWJHVCPHFOPDJEPJEĘ?KB QMBĘŠJBJQBQMJUVTJ-JFUVWPKFJSLBJNZOJOĘ?TF WBMTUZCĘ?TF SFNJBTJTJNFUSJĂ?LʸLBOĘŠJʸQSJFMBJEB3ZUʸ&VSPQPTäZEBJUBQP Holokausto aukomis, o jĹł tÄ—vynainiai ir kaimynai neĹžydai – stalinizmo ir komunizmo aukomis. IĹĄeina, kad Holokaustas palietÄ— tik Ĺžydus, stalinizNBTZQBĘŠäJBVSJBJQBMJFUĘ?OFäZEVT PQBUZTäZEBJMBCBJQSJTJEĘ?KPQSJFLPNVnizmo ÄŻtvirtinimo. Akivaizdu, kad tokiu bĹŤdu brutaliai iĹĄkraipoma istorija; sykiu tai paaiĹĄkina, kaip ir kodÄ—l Holokausto sujaukimo ir suprimityvinimo banga tapo ÄŻmanoma Lietuvoje. Buvo pabandyta sulyginti HolokaustÄ…, didĹžiausiÄ… nusikaltimÄ… ĹžmoniĹĄkumui, ir komunizmÄ… – lyg norint pasakyti, kad mes iĹĄgyvenome ne vienÄ…, o du Holokaustus, dvi paralelias siaubo ir neapykantos realybes, ĹžydĹł HolokaustÄ… ir neĹžydĹł HolokaustÄ…, pirmasis buvo suorganizuotas naciĹł, antrasis – komunistĹł. ɇJBOFOPSĘ?ĘŠJBVLBMCĘ?UJBQJFNPSBMJOJVTJSQPMJUJOJVTĂ?JPQSPDFTPBTQFLtus ar apie grÄ—smingas atminties politikos tendencijas. Bet turime suvokti, kaip ĹĄis principas veikia, nes tai tampa savotiĹĄku istorijos perraĹĄymo


Leonidas Donskis

ix

pavyzdĹžiu pagrobus kaĹžkieno kito pasakojimÄ…, iĹĄkraipius sÄ…vokĹł esmÄ™ ir tada sÄ…moningai sujungus aukas ir Ĺžudikus pagal bendrÄ…jÄ… simetrijÄ… arba lyginamosios martirologijos perspektyvoje. VisiĹĄkai akivaizdu, kad tapatybÄ—, atmintis ir buvimas auka kiekvienÄ… kartÄ… smarkiai susipina, kai imama ieĹĄkoti patikimo istorinio-politinio pasakojimo bandant sukurti politinÄŻ savÄ™s pateisinimÄ… – bĹŤtinÄ… politinio pripaĹžinimo proceso akcentÄ…. -ZHJOEBNBTTĘ?LNĘ?TQBHSJOEVJSLBOĘŠJPTQBHSJOEVLVSJBNBTJTUPSJKBTJS BQJCʡEJOEBNBTQPMJUJOFTUPQBTFLNFT (FPSHFBT4DIĂšQĘJOBTSBĂ?P „Istorija, kurios centriniu objektu padaroma sÄ—kmÄ—, akivaizdĹžiai yra orientuota ÄŻ ateitÄŻ todÄ—l, kad ji netiesiogiai orientuota ÄŻ sÄ—kmÄ™ ateityje, nes pasiekta ĹĄlovÄ— gali bĹŤti pakartota ir trokĹĄtama, kad ji vÄ—l pasikartotĹł. ,BOĘŠJBHSĘ›TUBJTUPSJKB QSJFĂ?JOHBJ LPODFOUSVPKBNBĘ›OFQBTJLBSUPKBOUʛʛWZLĘ› CʡUʸCFHBMPLFJTUB LBEHSVQĘ?LVSUʸTBWPJTUPSJOĘ›QBTBLPKJNʇ USPLĂ?EBNBQBUJSUJLBOĘŠJʸJSBUFJUZKF Ă€JBQSBTNFĂ?MPWĘ?LVSJBBUWJSBTTUSVLUʡSBT  LBOĘŠJBKBTVäEBSP,BOĘŠJBTVSBLJOBUBQBUZCĘ?TLBJUʇ LPODFOUSVPEBNBTJĘ› JĂ?TLJSUJOFTLBOĘŠJBT LBSUVTJʡMZEBNBMBCBJBJĂ?LJʇUBQBUZCĘ’ BUTJSJCPKBOĘŠJʇ OVPLJUʸ FTBOĘŠJʸUPKFQBĘŠJPKFQPMJUJOĘ?KFJSUFSJUPSJOĘ?KFFSEWĘ?KF JSUJLLBSUBJTCBOEBOĘŠJʇĂ?JBTSJCBTQFSäFOHUJi 4DIĂšQĘJO   1. 4DIĂšQĘJOBTEBSHBMĘ?KPQSJEVSUJ LBEJTUPSJOJTQBTBLPKJNBT HSĘ›TUBTLBOĘŠJPTEJTLVSTV OFCʡUJOBJTLBUJOBĘ›LJUʸTVQSBUJNʇ äNPHJĂ?LʇBUKBVUʇJSCFOdrumo jausmÄ…. PrieĹĄingai, tai gali sukurti nuojautÄ…, jog esame iĹĄskirti iĹĄ LJUʸoUʸ LVSJFUVSJHBMJPT0KFJUBJQ UVPNFUQBTBVMJTNVNTTLPMJOHBTĂ€J skola ir yra priÄ—mimas galios pasaulin. Kaip jau minÄ—ta, sÄ—kmingas buvimas auka yra iĹĄankstinis kvietimas dalytis galia ir pasauliniu dÄ—mesiu, taip pat galimybÄ— ÄŻsilieti ÄŻ Realpolitik procesus ir ÄŻsitvirtinti politikos Ĺžodyne. BĹŤtĹł sunku ÄŻsivaizduoti tinkamesnÄŻ, jautresnÄŻ, ĹžmogiĹĄkesnÄŻ ir ÄŻĹžvalgesOʛʛWBEʇĘ›UBNTʸ3ZUʸ&VSPQPTJTUPSJKPTJSBUNJOUJFTUSBVNʸQBTBVMĘ›Vä3Pberto van Voreno knygÄ… NeÄŻsisavinta praeitis: Holokaustas Lietuvoje.0SJHJnaliĂľs ir turtingos ÄŻĹžvalgĹł knygos apie psichiatrijos naudojimÄ… politiniais tikslais buvusioje SovietĹł SÄ…jungoje nuoĹžmiÄ… reĹžimo kovÄ… su disidentais äJʡSĘ?UJ 7BO 7PSFO   7BO 7PSFO   2 autorius Robertas van Vorenas tokiems tyrinÄ—jimams demonstruoja ypatingus gebÄ—jimus. Kadangi man jau yra tekusi garbÄ— pristatyti dvi van Voreno knygas, iĹĄleistas Rodopi  2

4DIĂšQĘJO (FPSHFThe Dilemmas of Identity. Tallinn University Press, Tallinn, &TUPOJB  Van Voren, Robert: Cold War in Psychiatry: Human Factors, Secret Actors. Rodopi, Amsterdam & New York, 2010. ———. On Dissidents and Madness: From the Soviet Union of Leonid Brezhnev to the “Soviet Unionâ€? of Vladimir Putin. Rodopi, Amsterdam & New York, 2009.


x

PratarmÄ—

MFJEZLMPT BĂ?OFCFTJLBSUPTJVQSJTUBUZEBNBTOFHJOĘŠJKBNVTBLBEFNJOJVTBVtoriaus nuopelnus, iĹĄskirtinÄŻ jo intelektualinÄŻ jautrumÄ… ir ÄŻĹžvalgos gelmÄ™. 5BĘŠJBVLFMFUʇQBTUBCʸWJTEĘ?MUPSFJLĘ?UʸQBTBLZUJ7JTJ OPSTLJFLTVTJKĘ’TVUFCFWZLTUBOĘŠJʸQSPDFTʸBSCBQPMJUJĂ?LBJKBVUSJʸ UPEĘ?MĘ›UBNQPNJTQBäFOLMJOUʸĘ›WZLJʸ analize, Ĺžino, kÄ… reiĹĄkia atsidurti faktĹł ir vertybiĹł kovos lauke. Dar sudÄ—tingiau BOBMJ[VPUJ HJMJBJ HMʡEJOĘŠJBT USBVNBT  TVTJQZOVTJBT TV VäTMĘ?QUB BHSFTJKB  LBMUĘ?T jausmu ir galĹł gale atkakliu savos praeities ir istorijos, tokios, kokia ji buvo, neigimu. Vietoj to pasakojama, kokia ji turÄ—jo bĹŤti, – kad mus nuramintĹł, uĹžgydytĹł äBJ[EBT PQBTBVMJVJQBQBTBLPUʸIFSPKJĂ?LPTNʡTʸLPWPTJSLBOĘŠJʸJTUPSJKʇ -JFUVWPTQJMJFUJTLPTNPQPMJUBT UBSTJOVäFOHĘ’TJĂ?.POUFTRVJFV&VSPQPT vizijos, Robertas van Vorenas, savyje atskleidÄ™s daugelÄŻ tapatybiĹł ir platĹł ÄŻĹžvalgĹł spektrÄ…, veikiausiai ilgai bus atsimenamas kaip tyrinÄ—tojas, gebÄ—jÄ™s suderinti dalyvio ir stebÄ—tojo perspektyvas. Lietuvoje jis yra ir stebÄ—tojas, ir aktyvus visuomeninio gyvenimo narys. Kanadoje gimÄ™s olandĹł politoMPHBTJSJTUPSJLBT UBQĘ’T-JFUVWPT3FTQVCMJLPTQJMJFĘŠJV UVSJLʇQBTBLZUJBQJF NʇTUZTFOʇ QPMJUJOĘ›FMHFTĘ› NFOUBMJUFUʇ Ę›QSPĘŠJVTJSTMPHJʇUPUBMJUBSJ[NPQBtirtÄŻ bei jos padarinius, kurie dar tokie regimi ĹĄalyje, sÄ—kmingai prisijunguTJPKFQSJF&VSPQPT4ʇKVOHPTCFOESJKPT 1MBĘŠJBVOFBUTLMFJTJV LPLJVTKBVTNVTĂ?JLOZHBTVLĘ?MĘ?NBO oOFBUJNTJVJĂ? skaitytojĹł malonumo atrasti knygos ĹžavesÄŻ. Pakaks pasakyti tik tiek, kad ĹĄios knygos stiprybÄ— glĹŤdi ĹĄiltame ir humaniĹĄkame autoriaus poĹžiĹŤryje. PamoksMBVUJ3ZUʸ&VSPQPTWJTVPNFOFJQSJNFOBOUKPTQBĘŠJPTQSBFJUĘ›oWBSHVBSUPLBEB nors imtĹłsi ĹĄios knygos autorius. Kartu dr. van Voreno knygoje susilieja ĹĄaltiniais pagrÄŻstas ir argumentuotas akademinis stilius bei gyvybingas pasakojiNPCʡEBT"VUPSJVTHFCBQBQBTBLPUJKBVEJOBOĘŠJʇJTUPSJKʇĂ€JVPQPäJʡSJVLOZHB yra geriausias tarpdalykiĹĄkumo pavyzdys, kur puikiai suderinta archyvinÄ— medĹžiaga, sakytinÄ— istorija, liudininkĹł pasakojimai, gyvoji atmintis, subtilĹŤs psichologiniai aspektai ir teorinÄ—s ÄŻĹžvalgos. Van Voreno sÄ—kmingai taikomas lyginamasis metodas leidĹžia paĹžvelgti ÄŻ olandĹł ir lietuviĹł politines HolokausUPQBUJSUJToLBJQ7JEVSJPJSWJTPT&VSPQPTNPSBMJOĘ’ QPMJUJOĘ’JSJTUPSJOĘ’QBUJSUĘ› bet sykiu tai ir akademiniame pasaulyje analogĹł neturintis darbas. Tikiu, kad Roberto van Voreno knyga NeÄŻsisavinta praeitis: Holokaustas Lietuvoje taps nuostabia lektĹŤra ir ilgalaikiu palydovu tiems, kas domisi &VSPQPTTUVEJKPNJT EJTJEFOUʸTUVEJKPNJTJS)PMPLBVTUPTUVEJKPNJToZQBĘŠ CFTJEPOJOUJFNTUVP LBJQQPUPUBMJUBSJOĘ?TFSPTJĂ?Ă?ʡLJBJBUĘ?KPĘ›NBäʇ&VSPQPT WBMTUZCĘ’ UVSJOĘŠJʇUVSUJOHʇ CFUESVNTUʇJSOFHBJMFTUJOHʇJTUPSJKʇ Leonidas Donskis, &VSPQPT1BSMBNFOUP .&1"-%&o OBSZT Vytauto DidĹžiojo universiteto vizituojantis profesorius


ÄŽvadas Joks Lietuvos istorijos ÄŻvykis negalÄ—jo parengti Lietuvos ĹžmoniĹł tokiai nelaimiĹł naĹĄtai, ypaÄ? turint galvoje Ĺžiaurumo mastÄ…: ĹĄalies istorijoje nebĹŤta istoriniĹł paraleliĹł ar precedentĹł nei skaiÄ?iaus, nei pobĹŤdĹžio prasme. Christophas Dieckmannas ir Saulius SuĹžiedÄ—lis3 Kelias ÄŻ AuĹĄvicÄ… buvo pastatytas ant neapykantos, bet grÄŻstas abejingumu. Ianas Kershawas4 Genocidas... tai bandymas kurti bendruomenÄ™. 1IJMJQBT(PVSFWJUDIJVT5 Mano pirmasis apsilankymas masiniĹł ĹžudyniĹł vietoje Paneriuose netruko virsti ekspedicija. Ĺ ioje vietoje Antrojo pasaulinio karo metu buvo nuĹžudyUBNBäEBVHĂ?JNUBTUʡLTUBOĘŠJʸäNPOJʸ JĂ?KʸoTFQUZOJBTEFĂ?JNUUʡLTUBOĘŠJʸ äZEʸ1BLFMJVJOFCVWPKPLJʸLFMJPäFOLMʸ OVLSFJQJBOĘŠJʸĘ›Ă?JʇWJFUʇ JSUJL po valandos aklo vaĹžinÄ—jimo aplink pavyko sutikti vietinÄŻ gyventojÄ…, kuris OVSPEĘ?SFJLJBNʇLSZQUĘ›ÇVEZOJʸWJFUPKFNVTQBTJUJLPTQFOHJBOUJUZMB/Fbuvo jokiĹł lankytojĹł, tik kaĹžkur tolumoje girdÄ—josi automobiliĹł motorĹł ĹŤĹžesys. Ĺ ioje vietoje mus apÄ—mÄ— keistas jausmas. Tarp medĹžiĹł Ĺžaismingai spindÄ—jo ĹĄiltos vasaros dienos saulÄ—s spinduliai, o mus kaustÄ— stingdantis Ă?BMUJT5BJ LʇHJSEĘ?KPNF CVWPOFUJLQBVLĂ?ĘŠJʸĘŠJVMCĘ?KJNBT CFUJSNJSUJFT garsas. Aukos miĹĄke, kuriĹł pelenai iĹĄbarstyti visur aplink, tokios pat svetimos, kaip ir tikroji jĹł sunaikinimo istorija. 7JFOBTCBJTJBVTJʸJSKVPEäJBVTJʸ-JFUVWPTJTUPSJKPTĘ›WZLJʸĘ›WZLPCʡUFOUĘŠJB JS noromis ar nenoromis daro ÄŻtakÄ… ĹĄiandienos Lietuvos politikai ir mentalitetui. 3

4 

The Persecution and Mass Murder of Lithuanian Jews, p. 175. Cituojama knyga JĂ?MFJTUBEWJFNLBMCPNJToMJFUVWJʸJSBOHMʸ0SJHJOBMFLOZHPTBVUPSJVTQBUFJkia nuorodas ÄŻ angliĹĄkÄ… teksto dalÄŻ – vertime tekstas cituojamas iĹĄ lietuviĹĄkos knygos dalies, nurodant citatos puslapÄŻ – Lietuvos ĹžydĹł persekiojimas..., p. 81 WFSUĘ?KPQBTUBCB  Kershaw, Ian: The Persecution of the Jews and German Public Opinion in the Third Reich. Leo Baeck Institute Year Book 26, 1981, p. 281. (PVSFWJUDI 1IJMJQWe Wish to Inform You that Tomorrow We will Be Killed with Our Families, p. 95.


12

NeÄŻsisavinta praeitis

XX amŞiaus Lietuvos istorija susideda iť daug Şadėjusių ir tragiťkų įvykių sekos. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje paskelbusi savo nepriklausomybę ťalis greitai tapo politinių kaimynų – Lenkijos, nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos – intrigų objektu. 1940 m. Lietuvą okupavo sovietai, o po metų – naciai. Karui pasibaigus buvo beveik visiťkai iťnaikinta didelė Şydų bendruomenė, smarkiai nukentėjo ir ťalyje gyvenę lenkai bei lietuviai.6 Daugiau nei 95 proc. Lietuvos Şydų buvo nuŞudyta. 7 Vilnius taip pat labai nukentėjo – 35 proc. Şydų, 62 proc. lenkų, baltarusių ir rusų, 3 proc. lietuvių8 buvo nuŞudyti arba priversti emigruoti. 1944 m. sovietai grįŞo atgal ir tęsė savo okupaciją iki 1990 m.9 Po 1990 metų tamsieji Lietuvos istorijos 6



8

9

Apskritai Lietuvoje per AntrÄ…jÄŻ pasaulinÄŻ karÄ… Ĺžuvo apie 410 000 ĹžmoniĹł. Be ĹžydĹł, apie 170 000 sovietĹł karo belaisviĹł mirÄ— Lietuvoje tarp 1941 m. birĹželio ir 1942 m. pavasario, apie 40 000 sovietĹł civiliĹł mirÄ— stovyklose ir apie 10 000 MJFUVWJʸJSLJUʸDJWJMJʸHZWFOUPKʸCVWPOVäVEZUB1MBĘŠJBVäJʡSĘ?UJ%JFDLNBOO  Christoph: Holocaust in Litauen, p. 63. "QJFoUʡLTUBOĘŠJVT-JFUVWPTäZEʸJĂ?HZWFOPOBDJʸOFMBJTWĘ?KF OF-JFUVWPKF  QBĘŠJPKF-JFUVWPKFJĂ?HZWFOPUJLBQJFäZEʸoUBJNBäJBVOFJWJFOBTQSPDFOtas ĹžydĹł, gyvenusiĹł ĹĄalyje iki prasidedant karui. 1MBĘŠJBVäJʡSĘ?UJ-JFLJT Ă€BSʡOBT QN3VTJKPTJNQFSJKPTHZWFOUPKʸ suraĹĄymas parodÄ—, kad Vilniuje gyveno 23,6 proc. ortodoksĹł, 36,9 proc. katalikĹł JS   QSPD äZEʸ Ę›TLBJUBOU LBJ LVSJVPT NVTVMNPOVT  LBSBJNVT  MJVUFSPOVT JS OFUEVNFOPOJUVT (JNUʇKBLBMCBQSPDĘ›WBSEJKPKJEJĂ? oMFOLʸ oSVTʸ   oCBMUBSVTJʸ  oMJFUVWJʸ1MBĘŠJBVäJʡSĘ?UJ8FFLT ćFPEPSFFrom Russian to Polish, p. 2. RusiĹĄkasis segmentas aprÄ—pÄ— ir carinÄ—s armijos karius bei administracijos atstovus, kurie VilniĹł laikÄ— tik laikina savo gyvenamÄ…ja vieta, taip pat, matyt, dalis lietuviĹł buvo gana stipriai persiÄ—mÄ™ lenkiĹĄkos kultĹŤros arba nusprendÄ— BUTBLZUJ LBEMJFUVWJʸOĘ?SBKʸHJNUPKJLBMCBoNWPLJFĘŠJʸBUMJLUBTTVSBĹĄymas parodÄ—, kad 54 proc. gyventojĹł buvÄ™ lenkai, 41 – Ĺžydai ir 21 proc. – lieUVWJBJ1MBĘŠJBVäJʡSĘ?UJ8FFLT ćFPEPSFFrom Russian to Polish Q(ZWFOUPjĹł suraĹĄymas, atliktas Antrojo pasaulinio karo iĹĄvakarÄ—se, liudija, kad Vilniuje gyveno 64,6 proc. lenkĹł, 28,2 – ĹžydĹł, likusi dalis susidÄ—jo iĹĄ skirtingĹł tautybiĹł, ÄŻskaitant ir lietuvius. 1937 m. Vilniuje ir jo apylinkÄ—se gyveno 457 000 ĹžmoniĹł, iĹĄ kuriĹł 39,37 proc. buvo lenkai, 34,16 – Ĺžydai, 19,23 – lietuviai, likusi dalis – baltaSVTJBJ SVTBJ UPUPSJBJJSLJUJ QMBĘŠJBVäJʡSĘ?UJ-JFLJT Q oNEJEFMJT MFOLʸLBSPQBCĘ?HĘ?MJʸTSBVUBTOVLSZQPĘ›7JMOJʸJSKPBQZMJOLFT NHSVPEäJP EJFOPTEVPNFOJNJT UPLJʸBTNFOʸKBVCVWPEBVHJBVOFJ QMBĘŠJBVäJʡSĘ?UJ -JFLJT Q   P äZEʸ HZWFOUPKʸ EBMJT OVP   JĂ?BVHP JLJ   WPLJFĘŠJʸ TLBJĘŠJBWJNBJT Ă?JEBMJTHBMĘ?KPTJFLUJJS UBJHJHZWFOUPKʸQSPQPSDJKPTQBTJLFJtÄ—. Kaip paĹžymi Ĺ . Liekis, lietuviĹĄkuose ĹĄaltiniuose lietuviĹł gyventojĹł procentÄ… TUFOHUBTJQBEJEJOUJEĘ?MTVQSBOUBNʸQSJFäBTĘŠJʸ CFUOFUJSUBJUVSJOUHBMWPKFBLJWBJ[du, kad Vilnius pirmiausiai buvo lenkiĹĄkai ĹžydiĹĄkas miestas. ReikÄ—tĹł paĹžymÄ—ti, kad po karo Ĺžuvo gerokai daugiau lietuviĹł negu per karÄ…, taigi pokaris lietuviams atneĹĄÄ— gerokai daugiau ĹžmogiĹĄkĹłjĹł nuostoliĹł nei pats LBSBT*SĂ?JQBEĘ?UJTEBSPEJEFMĘ’Ę›UBLʇLPMFLUZWJOFJMJFUVWJʸBUNJOĘŠJBJ


Robert van Voren

13

puslapiai it Damoklo kardas pakibo virĹĄ Lietuvos visuomenÄ—s, atneĹĄÄ™ daug Ę›UBNQPT QZLĘŠJP BHSFTJKPTJSOFTBOUBJLPT ,PEĘ?M Ă€JTLMBVTJNBTVäEVPEBNBTOVPMBU CFULPMLBTJĂ?TBNVTJSUJOLBNBT atsakymas dar nerastas. NemaĹžai lietuviĹł, ÄŻskaitant ir mokslininkus, ĹĄio klausiNPTUFOHĘ?TJJĂ?WFOHUJ JFĂ?LPKPJĂ?PSJOJʸQSJFäBTĘŠJʸBSCBQBUFJLĘ?BUTBLZNVT LVSJF negali bĹŤti laikomi pagrÄŻstais. Savo knygoje Baltijos valstybÄ—s – priklausomybÄ—s metai Romualdas MisiĹŤnas ir Reinas Taagepera 1980 m. raĹĄÄ—: v,BJLVSäZEʸäVEZOĘ?TQSBTJEĘ?KPJĂ?LBSUQBTJSPEäJVTWPLJFĘŠJBNT:SBäJnoma apie keletÄ… ad hoc susiformavusiĹł bĹŤriĹł, dalyvavusiĹł ĹžydĹł ĹžudyOĘ?TF3ZĂ?ZTUBSQKʸWFJLMPTJS-"'POĘ?SBJLJHBMPBJĂ?LVT JĂ?TLZSVTMBJLPJS aplinkybiĹł sutapimÄ….“10 "MCFSUBT(FSVUJTTBWPLOZHPKFLithuania 700 Years, iĹĄleistoje 1969 m. +"7 EBSMBLPOJĂ?LFTOJTäPEJTväZEBTiLOZHPKFQBNJOĘ?UBTUJLWJFOPKFWJFUPKF  o Holokaustas Lietuvoje neminimas iĹĄvis.11 Kiti autoriai minÄ—jo HolokaustÄ…, bet taip pat gana miglotai ir sunkiai surasdami tinkamus atsakymus. 7PLJFĘŠJʸ JTUPSJLBT +PBDIJNBT 5BVCFSJT PÄ•DJBMJPT 5BSQUBVUJOĘ?T LPmisijos naciĹł ir sovietinio okupaciniĹł reĹžimĹł nusikaltimams Lietuvoje ÄŻvertinti ataskaitos Holokausto prielaidosĘ›WBEFSBĂ?Pv+VPMBCLBEJLJTPvietinÄ—s okupacijos 1940 m. birĹželÄŻ galÄ—jo atrodyti, jog Lietuvos Ĺžydai, litvakai12 QBMZHJOUJTVLJUBJT3ZUʸ&VSPQPTäZEBJT HZWFOPSBNJPKFJSTBOUZLJOBJTBVHJPKFBQMJOLPKF5BĘŠJBVOFQBJTBOUUPWJTLBTCBJHĘ?TJOVTJLBMUJNV  kuriam net ir holokausto kontekste tenka ypatinga reikĹĄmÄ—: niekur kitur Ĺžydai nebuvo Ĺžudomi taip ÄŻnirtingai, brutaliai ir „naĹĄiai“, kaip 1941 m. birĹželio–gruodĹžio mÄ—n. Lietuvoje“. 13 IĹĄ tiesĹł, ĹžydĹł naikinimo „naĹĄumas“ 10 Misiunas, Romuald; Taagepera, Rein: The Baltic States – Years of Dependence, p. 58–59. LietuviĹĄkas knygos vertimas pasirodÄ— 1992 m.: Baltijos valstybÄ—s: priklausomybÄ—s metai, 1940–1980 3PNVBMEBT.JTJʡOBT 3FJOBT5BBHFQFSB 7JMOJVT.JOUJT  MJFUVWJĂ?Lʇ UFLTUʇTVPSJHJOBMJBBOHMʸLBMCBMZHJOP57FODMPWB  WFSUĘ?KPQBTUBCB  11 (FSVUJT "MCFSUBTLithuania 700 Years. Manyland Books, New York, 1969. 12 Terminas „litvakas“ apibrÄ—Ĺžia Ĺžydus, gyvenusius Lietuvos DidĹžiosios KunigaikĹĄUZTUĘ?TUFSJUPSJKPKF EBCBSUJOĘ?T#BMUBSVTJKPT -JFUVWPT 6LSBJOPTJSĂ?JBVSĘ?TSZUʸ4VWBMLʸäFNĘ?T-FOLJKPKFUFSJUPSJKPT Ă€JTʇWPLBLBSUBJT ZQBĘŠ*[SBFMZKF WBSUPKBNBBQJCVEJOUJäZEBNTPSUPEPLTBNT LVSJFMBJLPTJvMJFUVWJĂ?LPi BĂ?LFOB[JĂ?LP OFDIBTJEJĂ?LP  gyvenimo ir mokymosi bĹŤdo, nepaisydami savo etninÄ—s kilmÄ—s. 13 Truska, Liudas; Vareikis, Vygantas: The Preconditions for the Holocaust; AntiSemitism in Lithuania, p. 107. Cituojama knyga iĹĄleista dviem kalbomis – lieUVWJʸJSBOHMʸ0SJHJOBMFLOZHPTBVUPSJVTQBUFJLJBOVPSPEBTĘ›BOHMJĂ?LʇUFLTUP dalÄŻ – vertime tekstas cituojamas iĹĄ lietuviĹĄkos knygos dalies, nurodant citatos QVTMBQĘ›o)PMPLBVTUPQSJFMBJEPT Q WFSUĘ?KPQBTUBCB 


14

NeÄŻsisavinta praeitis

Lietuvoje ĹĄokiruoja: 1941 m. pabaigoje po ĹĄeĹĄiĹł naciĹł okupacijos mÄ—nesiĹł apie 160 000–164 000 ĹžydĹł jau buvo nuĹžudyta, ir tai sudarÄ— 80 proc. visos ĹžydĹł bendruomenÄ—s, gyvenusios Lietuvoje iki naciĹł okupacijos pradĹžios.14 ,JUPKF&VSPQPTQVTĘ?KFPMBOEBJUBJQQBUvFGFLUZWJBJiQSJTJEĘ?KPQSJF0MBOEJKPTäZEʸOBJLJOJNP MFOHWBJWZLEPNPWPLJFĘŠJʸPLVQBDJOJʸQBKĘ?Hʸ5BJQ lengvai, kad SS ObersturmbannfĂźhrer WZSFTOZTJT Ă?USVNP HSVQĘ?T WBEBT

"EPMGBT &JDINBOBT WĘ?MJBV QBTBLZT äZEʸ EFQPSUBDJKB JĂ? Ă?BMJFT WZLP UBJQ sklandĹžiai, jog buvo vienas malonumas stebÄ—ti ĹĄÄŻ procesÄ…. 15 0MBOEBJQSJTJEĘ?KPOFBLUZWJBJEBMZWBVEBNJäVEZOĘ?TF CFUMBCJBVTJBJQSJTJUBJLĘ’ JS VPMJBJ WZLEZEBNJ UBJ  LBT KJFNT CVWP MJFQJBNB  o ZQBĘŠ QPMJDJKB  biurokratijos atstovai, valstybÄ—s tarnautojai ir geleĹžinkeliĹł darbuotojai taip QBU QSJTJEĘ?KP QSJF 0MBOEJKPT äZEʸ TVOBJLJOJNP 1FS WJFOFSJVT NFUVT OVP NMJFQPTJLJNMJFQPTBQJF0MBOEJKPTäZEʸCVWPEFQPSUVPUJĘ›8FTUFSCPSLPQBTLJSTUZNPTUPWZLMʇ FTBOĘŠJʇĂ?BMJFTSZUVPTF JĂ?Kʸ daugiau nei 73 000 buvo pasiĹłsti sunaikinti.16"QJFQSPD0MBOEJKPTäZEʸ nesulaukÄ— karo pabaigos. 1BOBĂ?VT SF[VMUBUBT CVWP JS -JFUVWPKF 5BĘŠJBV LBMCBOU BQJF )PMPLBVTUʇ yra ir labai specifiniĹł Lietuvos aplinkybiĹł, kurios turi bĹŤti aptartos ir iĹĄanaMJ[VPUPT0Ä•DJBMJPT5BSQUBVUJOĘ?TLPNJTJKPTOBDJʸJSTPWJFUJOJPPLVQBDJOJʸ SFäJNʸOVTJLBMUJNBNT-JFUVWPKFĘ›WFSUJOUJBUBTLBJUPTĘ›WBEF+PBDIJNBT5BVberis pabrÄ—Ĺžia 1940–1941 m. svarbÄ…, kai ĹĄalis buvo okupuota sovietĹł. TaĘŠJBVKJTQSJEFEBv#FUBSUVPHBMJNBQBBJĂ?LJOUJĘ›WZLJVT-JFUVWPKF QSBTJEĘ?KVTJVTNCJSäFMJPEJFOʇ .BOBV LBEOFi 17 IĹĄ tiesĹł, tai bĹŤtĹł pernelyg paprastas atsakymas. Reikalas daug sudÄ—tingesnis. Kuo daugiau suĹžinoma ir analizuojama, tuo labiau aiĹĄkÄ—ja, kad paprasto ir vienareikĹĄmio atsakymo rasti neÄŻmanoma. Tai keliĹł istoriniĹł procesĹł vyksmo ir ĹžmogiĹĄkosios silpnybÄ—s susidĹŤrimo rezultatas, lÄ—mÄ™s katastrofiĹĄkÄ… prievartos triumfÄ…, nutraukusÄŻ ĹžydĹł gyvenimÄ… Lietuvoje. 14 Yitzhako Arado teigimu, Lietuvoje iki naciĹł invazijos gyveno apie 203 000–   äZEʸ  QMBĘŠJBV äJʡSĘ?UJ :JU[IBL "SBE JO /JLäFOUBJUJT  "MWZEBT The Vanished World of Lithuanian Jews, p. 176. Karen Sutton mini 270 000 ĹžydĹł LBSUVTVQBCĘ?HĘ?MJBJTJĂ?-FOLJKPT1MBĘŠJBVäJʡSĘ?UJ4VUUPO ,BSFOThe Massacre of Jews of Lithuania, p. 85. 15 Van der Heijden, Christ: Grijs Verleden, p. 286. 16 .FFSTIPFL  (VVT The Amsterdam Police and the Persecution of the Jews in Berenbaum, Michael: The Holocaust and History, p. 296. 17 Truska, Liudas; Vareikis, Vygantas: The Preconditions for the Holocaust; AntiSemitism in Lithuania, p. 112. Holokausto prielaidos..., p. 13.


Robert van Voren

15

Ĺ is veikalas pirmiausiai skirtas Lietuvos visuomenei, taip pat tiems, kurie nori pabandyti surasti atsakymÄ…, kodÄ—l Lietuva elgÄ—si taip Ĺžiauriai. Ĺ ia studija nesiekiama ieĹĄkoti ir nurodyti kaltĹłjĹł. KaltÄ—s jausmas ĹĄiandien kelia EBVHEJTLVTJKʸ CFUOĘ?SBUJOLBNBQSJFJHBJFĂ?LBOUUP LBTOVUJLP QSJFäBTĘŠJʸ Pagrindinis ĹĄios knygos tikslas – suprasti ir paaiĹĄkinti ĹĄiuos nepaprastai tragiĹĄkus ÄŻvykius ĹĄalyje, kurioje daugiau kaip penkis ĹĄimtus metĹł gyveno didelÄ— ĹžydĹł bendruomenÄ—, ir kaip ĹĄie ÄŻvykiai, net ir po septyniasdeĹĄimties metĹł, veikia Lietuvos visuomenÄ™.


1 skyrius. Keletas Lietuvos istorijos epizodĹł Lietuvos himnas ragina jos sĹŤnus stiprybÄ—s semtis iĹĄ praeities. "MCFSUBT(FSVUJT18 TÄ—vyne Lietuva, mielesnÄ— uĹž sveikatÄ…! Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato, kas jau tavÄ™s neteko. Adamas Mickiewiczius19 XX amĹžiaus Lietuvos istorija – sudÄ—tinga sÄ—kmiĹł ir nesÄ—kmiĹł, pergaliĹł ir pralaimÄ—jimĹł seka. XX amĹžiuje ĹĄalies teritorija daugybÄ™ kartĹł keitÄ—si, ir nereikia itin daug pastangĹł bei vaizduotÄ—s norint suprasti ĹĄias sudÄ—tingas pasekmes, palikusias iĹĄdidĹžiÄ… tautÄ… traumuotÄ… ir persmelktÄ… stipraus istorijos nuskriaustosios jausmo. Labai detaliai nesigilinant ÄŻ Lietuvos praeitÄŻ vis dÄ—lto reikia iĹĄryĹĄkinti kai kuriuos ĹĄalies praeities aspektus, kad bĹŤtĹł lengviau paaiĹĄkinti, kas ÄŻvyko 1941–1944 m. PirmÄ… kartÄ… Lietuvos vardas raĹĄytiniuose ĹĄaltiniuose paminÄ—tas 1009 m. Ĺ alies teritorija tuo metu buvo menkai apgyventa, pilna miĹĄkĹł, eĹžerĹł ir upiĹł, su nedidele fortifikacija, be miesteliĹł ir miestĹł. „MaĹžos grupÄ—s ar gentys gyveno pusiau feodalinÄ—mis sÄ…lygomis, valdomos vietiniĹł vadĹł ar LVOJHBJLĂ?ĘŠJʸÇFNEJSCZTUĘ?CVWPWZTUPNBNJĂ?LPQSPTLZOPTF(FOUZTCVWP HBOB OVPäNJPT JS QVMEJOĘ?KP LJUBT HFOUJT (ZWFOUPKBJ CVWP QBHPOZT  UJLJOtys ÄŻ demonus ir pabaisas, ir praktikavo ĹžmoniĹł aukojimą“. 20 Nukariavus aplinkines Ĺžemes, XIII amĹžiuje pagaliau buvo sukurta Lietuvos karalystÄ— ir, karaliaujant Mindaugui, ji pajÄ—gÄ— atsilaikyti prieĹĄ TeutonĹł ordinÄ…. Lietuvos %JEäJPKJ,VOJHBJLĂ?UZTUĘ? UPMJBV-%,oWFSUĘ?KPQBTUBCB JĂ?MJLPOFQSJLMBVTPNBWBMTUZCĘ?JSWJFOBQBTLVUJOJʸKʸ&VSPQPKFNQSJĘ?NĘ?LSJLĂ?ĘŠJPOZCĘ’  todÄ—l tam tikros pagoniĹĄkos tradicijos iĹĄliko ir ĹĄiĹł dienĹł Lietuvoje. 97 BNäJVKF  WBMEBOU 7ZUBVUVJ %JEäJBKBN o  Ă?BMJT UBQP EJEäJBVTJB&VSPQPKF KPTUFSJUPSJKBTJFLĘ?+VPEʇKʇKʡSʇĂ€JTMBJLPUBSQJTQBQSBTUBJ 18 (FSVUJT "MCFSUBTLithuania 700 Years. Manyland Books, New York, 1969, p. xi. 19 Cituojama iĹĄ: The Reconstruction of Nations, p. 28 LietuviĹĄkas knygos vertimas pasirodÄ— 2008 m.: Timothy Snyder: TautĹł rekonstrukcija: Lietuva, Lenkija, Ukraina, Baltarusija 1569–1999 WFSUĘ?3JNBOUBT.BUVMJT  7JMOJVT  Mintis. T. Snyderio knygos citatos paimtos iĹĄ lietuviĹĄko knygos vertimo, nuroEäJVTJSKPQVTMBQĘ›5BVUʸSFLPOTUSVLDJKB Q WFSUĘ?KPQBTUBCB  20 4DIPFOCVSH /BODZ FUBM Lithuanian Jewish Communities, p. 4.


18

NeÄŻsisavinta praeitis

vadinamas aukso amĹžiumi. LDK tuomet apÄ—mÄ— ne tik LietuvÄ…, bet ir BaltarusijÄ… bei UkrainÄ…. Ĺ ioje 627 510 kvadratiniĹł kilometrĹł teritorijoje gyveOPEVNJMJKPOBJHZWFOUPKʸ JĂ?LVSJʸWBMEäJPKFFTBOĘŠJʸFUOJOJʸMJFUVWJʸCVWP tik viena aĹĄtuntoji. Dauguma valstybÄ—s gyventojĹł dĹžiaugÄ—si savotiĹĄka auUPOPNJKBMBJLZEBNJFTJTBWPQBQSPĘŠJʸ USBEJDJKʸJSUBQBUZCĘ?T9*7BNäJBVT pabaigoje Lietuva ir Lenkija personaline unija buvo sujungtos ÄŻ bendrÄ… valstybÄ™.21 1569 m. Liubline pasiraĹĄyta sutartis dar labiau susiejo LenkijÄ… su Lietuva. NQPUSFĘŠJPKPQBEBMJKJNPĂ?BMJTCVWPJĂ?USJOUBJĂ?QBTBVMJPQPMJUJOJP ĹžemÄ—lapio. Daugiausia lietuviĹł iki XX amĹžiaus pradĹžios gyveno carinÄ—s RuTJKPTWBMEPNPKFUFSJUPSJKPKF$BSJOĘ?QPMJUJLBCVWPMBCBJBOUJMJFUVWJĂ?LB ZQBĘŠ kultĹŤros ir kalbos atĹžvilgiu. BĹŤtent ji suĹžadino tautos pasiryĹžimÄ… iĹĄsaugoti savo tradicijas ir kalbÄ… bei prieĹĄintis okupacinÄ—s valdĹžios nurodymams. Lietuviai iĹĄdidĹžiai atsimena knygneĹĄiĹł epochÄ…. Nuo 1864 iki 1904 metĹł tie ĹžmonÄ—s nelegaliai gabeno lietuviĹĄkÄ… spaudÄ… iĹĄ kaimyninÄ—s PrĹŤsijos teritoSJKPT UBJQLPWPEBNJTVEJTLSJNJOVPKBOĘŠJVDBSPESBVEJNVMFJTUJTQBVEJOJVT Lietuvoje lietuviĹł kalba. Bet nereikia pamirĹĄti, kad XVIII amĹžiaus pabaigoje prisijungusi Lietuvos Ĺžemes carinÄ— Rusija prisijungÄ— ir vietinÄŻ lenkiĹĄLBJLBMCBOUĘ›FMJUʇ OFNBäBJCBMUBSVTJĂ?LBJLBMCBOĘŠJʸWBMTUJFĘŠJʸJSEBVHJBVTJB miestuose susitelkusias ĹžydĹł bendruomenes, kalbÄ—jusias jidiĹĄ.22 Kaip raĹĄo Timothy Snyderis savo TautĹł rekonstrukcijoje XIX amĹžiaus pabaigoje: „BaltiĹĄkoji lietuviĹł kalba tapo moderniosios lietuviĹł tautos pagrindu. ÄŒia, uĹžbÄ—gdami uĹž akiĹł, turime pasakyti, kad ankstyvĹłjĹł naujĹłjĹł laikĹł Lietuvos DidĹžiojoje KunigaikĹĄtystÄ—je ji buvo visiĹĄkai nereikĹĄminga. Paskutinysis didysis kunigaikĹĄtis, kuris, kaip manoma, mokÄ—jo lietuviĹł kalbÄ…, buvo Kazimieras IV, mirÄ™s 1492.“23 1897 m. carinÄ—s Rusijos imperijos gyventojĹł suraĹĄymo duomenimis, Vilniaus apylinkÄ—se baltarusiĹł kalba kalbÄ—jo daugiau gyventojĹł nei visas 21 /PST MJFUVWJBJ HBMWPKB  LBE CVWP CFOESB -JFUVWPTo-FOLJKPT WBMTUZCĘ?  UBĘŠJBV daugumoje kitĹł valstybiĹł ĹĄalis buvo vadinama tiesiog Lenkija, net neminint Lietuvos vardo. VidurinÄ—je mokykloje man niekas nesakÄ—, kad Lenkija buvo dviejĹł valstybiĹł darinys, ir Lietuva niekada nebuvo minÄ—ta. Net ir universitete studijuojant istorijÄ… informacijos nebuvo daug. PavyzdĹžiui, savo knygoje Palmeris ir Coltonas A History of Modern World mini „įsiliejusius lietuvius“ Q JSv-FOLJKPTSFTQVCMJLʇi Q OFQBMJLEBNJKPLJʸBCFKPOJʸ LʇMBJLĘ? EPNJOVPKBOĘŠJBUBVUZCF1MBĘŠJBVäJʡSĘ?UJ$PMUPO+PFM1BMNFS 33A History of the Modern World, Knopf, 1984. 22 The Reconstruction of Nations, p. 25. TautĹł rekonstrukcija..., p. 17. 23 The Reconstruction of Nations, p. 32. TautĹł rekonstrukcija..., p., 21.


Robert van Voren

19

kitas kartu sudÄ—jus: „Visoje Vilniaus gubernijoje baltarusiĹĄkai kalbÄ—jo dauHJBVLBJQQVTĘ?HZWFOUPKʸ7JMOJBVT .JOTLP (BSEJOP .PHJMJBWPJS7JUFCTko gubernijose, istorinei Lietuvai priklausiusioje vientisoje teritorijoje, baltarusiai sudarÄ— tris ketvirtadalius visĹł gyventojĹłâ€œ. 24

Ĺ˝ydai Lietuvoje 3ZUʸ&VSPQPTäZEʸJTUPSJKPKF-JFUVWBUBJQQBUBUMJLPMBCBJTWBSCʸWBJENFOĘ› ÇZEBJ-JFUVWPTUFSJUPSJKPKFQBTJSPEĘ?HBOBBOLTUJ PNHBWP7ZUBVUP DidĹžiojo privilegijÄ…, pagal kuriÄ… tapo laisvais ĹžmonÄ—mis. KriminalinÄ—se CZMPTFäZEBJCVWPUJFTJPHJOĘ?KFEJEäJPKPLVOJHBJLĂ?ĘŠJPBSKPBUTUPWʸKVSJTEJLDJKPKF LBTEJFOĘ?TFCZMPTFoWJFUJOĘ?TUFJTNJOĘ?TWBMEäJPTKVSJTEJLDJKPKF UBĘŠJBV jĹł statusas buvo prilygintas bajoro.25 TodÄ—l bendruomenÄ— Ä—mÄ— klestÄ—ti.  N "MFLTBOESBT +PHBJMBJUJT JĂ?WBSĘ? äZEVT JĂ? Ă?BMJFT  CFU  N KJFNT buvo leista grÄŻĹžti. 1566 m. Lietuvos statutas ÄŻtvirtino kelis apribojimus ĹžyEBNT UBJQQBUKJFUVSĘ?KPEĘ?WĘ?UJJĂ?TJTLJSJBOĘŠJVTESBCVäJVT Ę›TLBJUBOUHFMUPOBT ĹžvaigĹždes vyrams ir geltonas skareles moterims. Per 1648–1652 m. Bogdano Chmelnickio sukilimÄ…, kuris Ĺženklino valstybÄ—s nuopuolio pradĹžiÄ…, smarkiai nukentÄ—jo Lenkijos Ĺžydai. SukilÄ—liai kazokai stengÄ—si iĹĄĹžudyti kuo daugiau ĹžydĹł, ir jĹł buvo nuĹžudyta apie 100 000.26 Taip pat buvo sunaikintos susikĹŤrusios ĹžydĹł institucijos ir jeĹĄivos, Ĺžuvo daug mokslininkĹł ir mokytojĹł. Lietuvos Ĺžydams pavyko iĹĄvengti sukilimo padariniĹł. Nors jie labai kentÄ—jo nuo Rusijos–Švedijos karo, kuris baigÄ—si tik 1661 m., bet iĹĄvengÄ— sukilÄ—liĹł kazokĹł organizuojamĹł ĹžudyniĹł. 5PEĘ?M-JFUVWPTäZEʸCFOESVPNFOĘ?QBEJEĘ?KPOVPNBäEBVH N  JLJ    N 27 Po antrojo AbiejĹł TautĹł Respublikos padalijimo 1793 m. Lietuvos Ĺžydai tapo carinÄ—s Rusijos imperijos pavaldiniais. XIX amĹžiaus pabaigoje carinÄ—s Rusijos imperijoje gyveno daugiau kaip penki milijonai ĹžydĹł.28 Beveik visi – vadinamojoje sÄ—slumo zonoje, kuri sutapo su istorinÄ—mis LDK sienomis ir apÄ—mÄ— ĹĄiandienes LietuvÄ…, 24 25 26 27 28

The Reconstruction of Nations, p. 42. TautĹł rekonstrukcija..., p. 62. ÇJʡSĘ?UJ(SFFOCBVN .BTIBThe Jews of Lithuania, p. 8. 4DIPFOCVSH /BODZ FUBM Lithuanian Jewish Communities, p. 22. 4DIPFOCVSH /BODZ FUBM Lithuanian Jewish Communities, p. 22. 1N3VTJKPKF Ę›TLBJUBOUJS-FOLJKʇ HZWFOP NJMJKPOPäZEʸ NQBdaugÄ—jo iki 2,4 milijono, o 1880 m. pasiekÄ— 4 milijonus. 1897 m. gyventojĹł suraĹĄymas parodÄ—, kad carinÄ—je Rusijoje gyveno 5,2 milijono ĹžydĹł, iĹĄ kuriĹł tik oVäTĘ?TMVNP[POPTSJCʸ1MBĘŠJBVäJʡSĘ?UJ,PDIBO -JPOFM FE Jews in Soviet Russia since 1917, p. 15.


20

NeÄŻsisavinta praeitis

BaltarusijÄ…, LenkijÄ…, BesarabijÄ…, UkrainÄ… ir dalÄŻ vakarinÄ—s Rusijos. Be to, JSLFMJVPTFTĘ?TMVNP[POPKFFTBOĘŠJVPTFNJFTUVPTFäZEBNTCVWPVäESBVTUB gyventi. SÄ—slumo zonoje Ĺžydai sudarÄ— 11 proc. visĹł gyventojĹł, bet labai daĹžnai – daugumÄ… Baltarusijos ir Lietuvos miestĹł gyventojĹł29. Daugelis jĹł buvo neturtingi. 1890 m. 19 proc. ĹžydĹł ĹĄeimĹł Rusijoje ir daugiau kaip 22 proc. Lietuvoje gyveno itin skurdĹžiai, praĹĄydami bendruomenÄ—s pagalbos iĹĄgyventi ir Paschai ĹĄvÄ™sti.30 PagrindinÄ— padidÄ—jusios ĹžydĹł emigracijos, daugiausia ÄŻ AmerikÄ…, prieĹžastis – pasikÄ—sinimas ÄŻ carÄ… AleksandrÄ… II, kurÄŻ 1881 m. kovo 1 dienÄ… ÄŻvykdÄ— vienas iĹĄ politinio judÄ—jimo Narodnaja volia nariĹł. Tik vienas organizaDJKPTOBSZT (FTJB(FMGNBOBT CVWPäZEʸLJMNĘ?T CFUHSFJUBJQBTLMJEPLBMCPT  kad Ĺžydai nuĹžudÄ— carÄ…, o vyriausybÄ—s inspiruoti pogromai nuvilnijo po visÄ… ĹĄalÄŻ. Vienas pagrindiniĹł lyderiĹł buvo Ĺ ventojo Sinodo vyriausiasis ÄŻgaliotinis Konstantinas Pobedonoscevas, dar vadinamas „pilkuoju kardinolu“. +PUFJHJNV HFSJBVTJBTV3VTJKPTäZEBJTTVTJUWBSLZUJUBJQUSFĘŠEBMĘ›QSJWFSTUJ FNJHSVPUJ USFĘŠEBMĘ›BQLSJLĂ?UZUJ MJLVTĘ›USFĘŠEBMĘ›oJĂ?äVEZUJ31 ,FMFUʇ BUFJOBOĘŠJʸ EFĂ?JNUNFĘŠJʸ äZEBJ 3VTJKPKF HZWFOP TBOUZLJOBJ SBmiai. XIX ĹĄimtmetyje jie gyveno ÄŻtampos ir atsipalaidavimo ciklais, daĹžnai spaudĹžiami rusĹł valdĹžios prisitaikyti prie rusiĹĄkos aplinkos ir asimiliuotis. 1BĘŠJPKFäZEʸCFOESVPNFOĘ?KFĘ›WBJSJPTHSVQĘ?TTBWFJĂ?SFJĂ?LĘ?TLJSUJOHBJ"Q ĹĄvietos ĹĄalininkai, maskilimai, pasisakÄ— uĹž religijos reformas ir priartÄ—jimÄ… QSJF FVSPQJOĘ?T LVMUʡSPT GPSNʸ +JF UJLĘ?KP HFSB DBSP WBMJB JS NBOĘ?  LBE KJT dirba jĹł gerovei. Maskilimams oponavo religingi Ĺžydai, tokie kaip chasidai, manantys, jog maskilimai nepaiso tradicinÄ—s valdĹžios ĹžydĹł bendruomenÄ—se ir veda tautÄ… prie asimiliacijos ir integracijos ÄŻ rusĹł kultĹŤrÄ…32. 29 Pagal tÄ… patÄŻ 1897 m. gyventojĹł suraĹĄymÄ…, daugiau kaip 50 proc. Lietuvos ir Baltarusijos miestĹł gyventojĹł sudarÄ— Ĺžydai. Apie pusÄ— Vilniaus gyventojĹł taip pat buvo Ĺžydai. 30 The Promised City Q5BĘŠJBV9*9BQBCBJHPKFo99BQSBEäJPKFJĂ?TJQMĘ?UVTJPT emigracijos tendencijos nepagerino pasilikusiĹłjĹł gyvensenos. Nors ĹžydĹł sumaŞėjo ir bĹŤtĹł galima manyti, kad likusiems pragyventi tapo lengviau, bet dÄ—l emigraDJKPTTVNBäĘ?KPJSQPUFODJBMJʸLMJFOUʸTLBJĘŠJVT UPEĘ?MOFUVSUBTUJLEBSMBCJBVJĂ?QMJUP 31 (SFFOCBVN .BTIBJews of Lithuania, p. 187. 32 #F LJUʸ  QMBĘŠJBV äJʡSĘ?UJ The Jews in Soviet Russia since 1917, p. 18–19. Dar HSJFäUFTOJSFMJHJOJBJMZEFSJBJ UPLJFLBJQ7JMOJBVT(BPOBT OFSJNBWP LBEQBUZT chasidĹł lyderiai taps garbinimo objektais, todÄ—l nepritarÄ— ir chasidĹł judÄ—jimui. IĹĄ principo jie oponavo chasidĹł teiginiams, kad Dievo malonÄ™ galima pasiekti ne tik studijuojant bei kitomis intelektualinÄ—mis pastangomis, bet ir per nuoĹĄirdĹžiÄ… maldÄ… ir elgesÄŻ, iĹĄreiĹĄkiantÄŻ Dievo artumÄ…, ÄŻskaitant dainas ir ĹĄokius, daĹžnai geriant ir svaigalus. Beje, Slonimas buvo vienas iĹĄ chasidizmo centrĹł.


Robert van Voren

21

Dauguma ĹžydĹł iĹĄlaikÄ— tradicinÄ™ judÄ—jĹł tapatybÄ™, bet nuolat daugÄ—jo ir tĹł, kurie bandÄ— savo ĹžydiĹĄkumÄ… sujungti su modernybe, progresu. Vieni QSJĘ?NĘ? LSJLĂ?ĘŠJPOZCĘ’  LJUJ QBTVLP TPDJBMJ[NP BS JOUFSOBDJPOBMJ[NP LFMJV Kai kurie iĹĄ jĹł tapo politiniais aktyvistais, stengdamiesi pakeisti ne tik ĹžydĹł padÄ—tÄŻ, bet ir visÄ… visuomenÄ™ bei politinÄ™ sistemÄ…. Ĺ is didÄ—jantis pliuralizmas Ă?JFL UJFL TVTJMQOJOP äZEʸ CFOESVPNFOĘ?T WJFOZCĘ’  UBĘŠJBV UBJ OFSFJĂ?LĘ?  LBE ĹžydĹł asimiliacija labai paspartÄ—jo. „Turint omenyje tai, kad visi svarbiausi klausimai vis dar galÄ—jo bĹŤti iĹĄsprÄ™sti ĹžydĹł bendruomenÄ—s viduje, dauguma $FOUSJOĘ?T 3ZUʸ &VSPQPT äZEʸ UFCFHZWFOP BUTLJSBJ OVP OFäZEJĂ?LPT BQMJOLPT ioSBĂ?P"OESĂ?(FSSJUTBT/FUJSUJFäZEBJ LVSJFJĂ?TJWBEBWPJĂ?TJBVSP SFliginÄ—mis dogmomis varĹžomo tradicinio ĹžydĹł gyvenimo, neturÄ—jo poreikio susilieti su ne ĹžydiĹĄka aplinka.33"OESĂ?(FSSJUTBTQBäZNJv/FUHJUBSQVLBSJP MBJLPUBSQJVEJEäJPKJEBMJT3ZUʸ&VSPQPTäZEʸ Ę›TLBJUBOUJS-FOLJKʇ QBTJMJLP savo tik ĹĄiek tiek labiau pliuralistinÄ—je bendruomenÄ—je. Reikalas tas, kad ĹĄios SJCPTOFCVWPJĂ?TLJSUJOBJTVLVSUPTBOUJäZEJĂ?LʸLBJNZOʸLSJLĂ?ĘŠJPOJʸKBVTNʸ ÇZEʸCFOESVPNFOĘ?TQBĘŠJPTQBTJSJOLPKBTJ[PMJVPKBOĘŠJʇQP[JDJKʇi34. Dauguma ĹžydĹł socialistĹł simpatizavo narodnikams ir savo viltis siejo TVBQĂ?WJFTUB TBWFJĂ?WBEVPTJBOĘŠJBWBMTUJFĘŠJʸLMBTF#FU TVTJUJLVTTVWBMTUJFĘŠJBJTUJLSPWĘ?KF UFLPLBSĘŠJBJOVTJWJMUJvKJFQBNBUĘ?WBMTUJFĘŠJVTUPLJVT LPLJF ĹĄie buvo iĹĄ tikrĹłjĹł: buki, ĹĄiurkĹĄtĹŤs, neiĹĄauklÄ—ti, labai prietaringi, smarkiai veikiami reakcingai nusiteikusiĹł dvasininkĹł. Tai buvo visuomenÄ—s grupÄ—, kurioje tarpo neapykanta ir kartÄ—lis vienas kito, savo ponĹł ir bendrai visĹł TWFUJNʸ ZQBĘŠKFJKJFOFCVWPSVTBJPSUPEPLTBJ BUäWJMHJV+ʸLVOJHBJNPLĘ? juos nekÄ™sti katalikĹł dÄ—l jĹł autoritarinÄ—s hierarchijos Romoje, protestantĹł – uĹž jĹł invidualizmÄ…, o labiausiai – ĹžydĹł, nes jie nuĹžudÄ— KristĹłâ€œ.35ÇZEʸ socialistĹł politiniai ÄŻsitikinimai buvo rimtai sukrÄ—sti, kai per 1881–1882 m. pogromus ĹŤkininkai aktyviai dalyvavo raganĹł medĹžioklÄ—je, nukreiptoje prieĹĄ Ĺžydus. Dar labiau juos sukrÄ—tÄ— tai, kad jĹł draugai revoliucionieriai TLBUJOPWBMTUJFĘŠJVTBLUZWJBJEBMZWBVUJQPHSPNVPTFNBOZEBNJ KPHUBJQJSNBTäJOHTOJTWBMTUJFĘŠJʸQPMJUJOĘ?TFNBODJQBDJKPTMJOL5PLJBOVPTUBUBCVWP HSĘ›TUBNJOUJNJTVLJMĘ’QSJFĂ?äZEVTWBMTUJFĘŠJBJJĂ?NPLTTBWFBQHJOUJJSLPWPUJ TVQBWFSHĘ?KBJT5JLĘ?UBTJ LBEHBMʸHBMFWBMTUJFĘŠJBJTVWPLT KPHOFäZEBJZSB tikrieji prieĹĄai, o autokratinÄ— iĹĄnaudotojiĹĄka sistema. Ir jei ĹĄio proceso metu bus paaukota dalis ĹžydĹł – tebĹŤnie. 36 1882 m. leidinys Narodnaja volia puikiai perteikÄ— ĹĄiÄ… idÄ—jÄ…: „Šiandien Ĺžydas, rytoj – caras ir buoŞės“.37 33 34 35 36 37

(FSSJUT "OES�The Myth of Jewish Communism, p. 37. (FSSJUT "OES�The Myth of Jewish Communism, p. 38. Jews of Lithuania, p. 195. Century of Ambivalence, p. 7–13. Jews of Lithuania, p. 196.


22

NeÄŻsisavinta praeitis

Po 1881–1882 m. pogromĹł 1882 m. geguŞės mÄ—nesÄŻ priimtuose ÄŻstatymuose nurodoma, kad Ĺžydams galima gyventi tik miestuose ir ĹĄtetluose. +JFNTCVWPVäESBVTUBQSFLJBVUJTFLNBEJFOJBJT PLBEBOHJĂ?FĂ?UBEJFOJToäZdams ĹĄventa diena, tai automatiĹĄkai reiĹĄkÄ— prastesnÄ™ jĹł pozicijÄ…, palyginti su ne Ĺžydais konkurentais. RusĹł mokyklose Ĺžydams ÄŻvestos kvotos: nurodyta, kad sÄ—slumo zonoje tik 10 proc. moksleiviĹł gali bĹŤti Ĺžydai, uĹž sÄ—slumo zonos – tik 5 proc.38 1890 m. Maskvos policija pareikalavo, kad visĹł miesto parduotuviĹł savininkĹł ĹžydĹł pavardÄ—s bĹŤtĹł paraĹĄytos hebrajĹł kalba. 1PNFUʸWJTJäZEBJJĂ?WBSZUJJĂ?.BTLWPT(FHVäĘ?TĘ›TBLZNBJBQJCʡEJOUJOJLBJQ nuolatinis administracinis pogromas, kuris tÄ™sÄ—si iki 1917 m. spalio revoliucijos.39 &LPOPNJOJBJ TVOLVNBJ  BOUJTFNJUJOJBJ Ę›TUBUZNBJ  JĂ?QVPMJBJ JS QPHSPmai daugumÄ… ĹžydĹł vertÄ— palikti savo namus ir ieĹĄkoti geresnio gyvenimo kitur. Kilo migracijos banga: nemaĹžai ĹžydĹł iĹĄ ĹĄiandieniĹł Lietuvos ir Baltarusijos teritorijĹł pajudÄ—jo pietuose ÄŻ UkrainÄ…, vakaruose – ÄŻ industrializuotus Lenkijos miestus. Kai kurie miestai pasikeitÄ— kone pernakt. 1897 m. Ĺžydai sudarÄ— 52 proc. Lietuvos ir Baltarusijos miestĹł gyventojĹł, po jĹł sekÄ— rusai – 18,2 proc., lenkai – 12, 8 proc. ir baltarusiai – 11,8 proc. Lietuviai tesudarÄ— 1,7 proc.40 Lenkijos miestas LodzÄ—, 1793 m. turÄ—jÄ™s tik 11 ĹžydĹł gyventojĹł, greitai pasikeitÄ— – 1897 m. jame jau gyveno beveik 100 000 ĹžydĹł, o 1910 m. – 166 000. 1781 m. VarĹĄuvoje gyveno 3 500 ĹžydĹł, o 1891 m. – jau 219 00041. 1914 m. 51 proc. Minsko gyventojĹł buvo Ĺžydai, (PNFMZKF KJF TVEBSĘ?  QSPD  1JOTLF o  QSPD JS 7JUFCTLF o  QSPD visĹł gyventojĹł.42 1SBTJEFEBOU "OUSBKBN QBTBVMJOJBN LBSVJ  WJFOBT USFĘŠdalis Lenkijos gyventojĹł buvo Ĺžydai. Vilniuje tuo metu gyveno apie 35 proc. ĹžydĹł. Kadangi ÄŻstatymais Ĺžydams buvo uĹždrausta turÄ—ti ar nuomotis ĹžemÄ™, vÄ—liau – bĹŤti smukliĹł ir uĹžeigĹł savininkais, o numeris clausis mokslo ÄŻstaigose taip pat labai varŞė Ĺžydus, ir ĹĄioje sferoje dauguma jĹł bandÄ— pragyventi versdamiesi amatais. TodÄ—l miestuose ir miesteliuose Ä—mÄ— kurtis dirbtuvÄ—s ir dirbtuvÄ—lÄ—s. NemaĹžai ĹžydĹł pradÄ—jo dirbti pramonÄ—je ir taip sukĹŤrÄ— naujÄ…jÄŻ proletariatÄ….43 XIX amĹžiaus pabaigoje Ĺžydai sudarÄ— daugiau nei 21 proc. 38 Maskvoje ir Sankt Peterburge daugiausiai buvo 3 proc., o vÄ—liau dar sumaŞėjo. 39 Jews of Lithuania Q(FHVäĘ?TĘ›TUBUZNBJCVWPTVLVSUJWJEBVTSFJLBMʸNJOJTtro grafo Pavelo Ignatievo. 40 4DIPFOCVSH /BODZ FUBM Lithuanian Jewish Communities, p. 31. 41 The Promised City, p. 24. 42 The Reconstruction of Nations, p. 56. TautĹł rekonstrukcija..., p. 64. 43 The Promised City, p. 27.


Robert van Voren

23

HBNZLMʸEBSCJOJOLʸ P-FOLJKPKFĂ?JTTLBJĘŠJVTTJFLĘ?QSPD44 ÄŽprastai ĹžydĹł moterys prisiimdavo sau daug ĹĄeimos ir verslo reikalĹł, kad jĹł vyrai galÄ—tĹł skirti daugiau laiko religinÄ—ms studijoms. 1870 m. pasirodĹžiusi siuvimo maĹĄina Singer sukÄ—lÄ— revoliucijÄ… ĹžydĹł namuose: ir Ĺžmonos, ir dukros buvo TJVOĘŠJBNPT TJʡUJ BQEBSʸ %JEFTOJVPTF NJFTUVPTF NPUFSZT QSBEĘ?KP EJSCUJ siuvÄ—jomis ir kojiniĹł gamintojomis. 45

Ĺ˝ydai ir socializmas ÇZEʸEBSCJOJOLʸLMBTĘ?THBVTĘ?KJNBTNJFTUVPTFUBJQQBUSFJĂ?LĘ? LBENBSLTJTtinis socializmas rado kur kas didesnÄŻ atgarsÄŻ.46+BV9*9BNäJBVTBKBNF deĹĄimtmetyje ĹžydĹł darbininkai pradÄ—jo streikuoti dÄ—l sunkios savo padÄ—ties ir neturto. 1888 m. socialdemokratai Ä—mÄ— kurti streikĹł fondus, pradÄ—dami dar aktyvesnÄ™ profesiniĹł sÄ…jungĹł veiklÄ….47(SFJUBJQSPGFTJOĘ?TʇKVOHB  kurioje didĹžiÄ…jÄ… dalÄŻ sudarÄ— Ĺžydai, buvo sukurta Rusijoje.48 "QJFQPMJUJOĘ›äZEʸBLUZWVNʇMJVEJKPJSKʸTLBJĘŠJVTUBSQQPMJUJOJʸLBMJOJʸ 1901–1903 m. iĹĄ 7 791 politinio kalinio Rusijoje 2 269 buvo Ĺžydai. Nuo NLPWPJLJNMBQLSJĘŠJPQSPDOVUFJTUʸKʸEĘ?MQPMJUJOJʸQSJFäBTĘŠJʸCVWPäZEBJ PJĂ?OVUFJTUʸNPUFSʸEBVHJBVLBJQQSPDTVEBSĘ?äZEĘ?T 1904 m. iĹĄ maĹždaug 30 000 susiorganizavusiĹł ĹžydĹł darbininkĹł 4 476 buvo ÄŻkalinti arba iĹĄtremti ÄŻ SibirÄ….49 1897 m. Vilniuje susikĹŤrÄ— Bundaso+VOHUJOĘ?3VTJKPTJS-FOLJKPTäZEʸ darbininkĹł sÄ…junga, o 1901 m. prie pavadinimo pridÄ—tas Ĺžodis Lietuvos.50 1897–1900 m. Bundas suorganizavo 312 streikĹł, kurie privertÄ— pakelti darbo uĹžmokestÄŻ ir pagerinti darbo sÄ…lygas51. 1898 m. Minske vykusiame susirinkime Bundas reikĹĄmingai prisidÄ—jo kuriant Rusijos SocialdemokratĹł EBSCP QBSUJKʇ 34%1  JS QBUT UBQP Ă?JPT QBSUJKPT EBMJNJ LBJQ vTBWBSBOLJĂ?ka organizacija, pirmiausia besirĹŤpinanti ĹžydĹł proletariatu“.52 5BĘŠJBV QFS 44 45 46 47

48 49 50 51 52

The Promised City, p. 28. The Promised City, p. 27. The Promised City, p. 43. 1895 m. Vilniaus tabako pramonÄ—s darbininkai streikuodami laimÄ—jo sau MFOHWBUʸ #BMUTUPHĘ?KFUʡLTUBOĘŠJBJUFLTUJMĘ?TQSBNPOĘ?TEBSCVPUPKʸQBEBSĘ?Ę›UBLʇ UFJHJBNJFNTQPLZĘŠJBNTĂ?JPKFTSJUZKF VisuotinÄ— ĹĄeriĹł perdirbÄ—jĹł sÄ…junga rusiĹĄkoje Lenkijos dalyje. The Promised City, p. 45. +JEJĂ?LBMCBv"MHFNFZOFS:JEJTIFS"SCFUFS#VOEJO-JUF 1PZMOVO3VTMBOEi The Promised City, p. 45. Century of Ambivalence, p. 15.


24

NeÄŻsisavinta praeitis

antrÄ…jÄŻ RSDP kongresÄ… 1903 m. Bundas iĹĄ partijos buvo iĹĄmestas dÄ—l savo „nacionalistiniĹł pozicijĹłâ€œ.53 Ĺ is paĹĄalinimas BundÄ…QBEBSĘ?EBSQSPäZEJĂ?LFTOĘ›0SHBOJ[BDJKBLʡSĘ?TBvigynos grupes prieĹĄ pogromus ir laipsniĹĄkai tapo savotiĹĄka „kontrakultĹŤra“, aktyviai remianti ĹžydĹł kultĹŤrÄ…. Ĺ i tendencija dar labiau sustiprÄ—jo po 1905 m. revoliucijos, kai imtĂ  varĹžyti politinÄ— veikla. Bundas aktyviai rÄ—mÄ— jidiĹĄ kaip ĹžydĹł kalbos vartojimÄ… ir nepritarÄ— hebrajĹł kalbos atgaivinimui, LBJQTJʡMĘ?TJPOJTUBJ0SHBOJ[BDJKBLʡSĘ?NV[JLPT MJUFSBUʡSPT UFBUSPESBVHJKBT  leido savo spaudÄ…, kĹŤrÄ— jidiĹĄ mokyklas, palaikÄ— jidiĹĄ kalba raĹĄiusius autorius – taip prisidÄ—jo prie gyvybingo kultĹŤrinio gyvenimo vystymosi. Reikia paĹžymÄ—ti, kad ĹžydĹł tapimas komunistais automatiĹĄkai nepanaikindavo jĹł izoliacijos visuomenÄ—je. Tam tikra prasme komunistais tapÄ™ Ĺžydai vienokiÄ… izoliacijÄ… pakeitÄ— kitokia: „tai buvo ne asimiliacijos veiksmas, bet vienos izoliacijos formos – buvimo Ĺžydu – pakeitimas kita – buvimu komunistu BSCBTVKVOHVTĂ?JVPTEVĘ›WJFOʇoUBQJNVäZEVLPNVOJTUV ÇZEBJLPNVOJTtai liko nedidele maĹžuma, geriausiu atveju sÄ…moningai ignoruojami ĹžydĹł ir ne ĹžydĹł, bet daug daĹžniau ĹĄmeiĹžiami ir puolami“.54 Tuo pat metu Ä—mÄ— stiprÄ—ti sionizmas, pagrÄŻstas nuostata, kad Ĺžydams &VSPQPKFOFCVTWJFUPT&NJHSBDJKBOFCVWPUJOLBNBTTQSFOEJNBT PTPDJBlizmas – nepajÄ—gus iĹĄsprÄ™sti visĹł ĹžydĹł nemalonumĹł. Manyta, kad vienintelis sprendimas – sukurti ĹžydĹł valstybÄ™, kurioje Ĺžydai atrastĹł namus, laisvi nuo persekiojimĹł ir antisemitizmo. Vienas pirmĹłjĹł ĹĄio poĹžiĹŤrio skleidÄ—jĹł -FP1JOTLFSJTUFJHĘ? LBEBOUJTFNJUJ[NBT&VSPQPKFUBQPFOEFNJĂ?LBTJSLBE jo iracionalumas neÄŻveikiamas per apĹĄvietÄ… ir racionalius argumentus, toEĘ?MäZEBJOFUVSĘ›LJUPTJĂ?FJUJFT LBJQUJLQBMJLUJ&VSPQʇ99BQSBEäJPKFCVWP bandymĹł sujungti sionizmo ir socializmo ideologijas, 1906 m. sukurta Poalei Zion 4JPOPEBSCJOJOLʸoWFSUĘ?KPQBTUBCB QBSUJKB CBOEäJVTJTVLVSUJ tokiÄ… jungtÄŻ. Bundas smarkiai oponavo sionizmui teigdamas, kad emigracija ÄŻ PalestinÄ… – elementariausias pabÄ—gimas. Vis dÄ—lto daug bundistĹł buvo ir sionistai, o Bundas nuolat prarasdavo emigravusius aktyvius savo narius.55 5BĘŠJBV EBS OFNBäBJ äZEʸ NBOĘ?  LBE &VSPQB OĘ?SB UPLJB CFWJMUJĂ?LB WJFUB 53 'PSNBMJBJBundasQSJTJKVOHĘ?QSJF34%1QFSLFUWJSUʇKĘ› TVTJWJFOJKJNP LPOHSFTʇ 1906 m. balandÄŻ Stokholme, bet partija taip ir liko susiskaldĹžiusi dÄ—l ideologiOJʸJSFUOJOJʸQSJFäBTĘŠJʸBundas labiau pritarÄ— partijos menĹĄevikĹł pozicijai ir nesutarÄ— su bolĹĄevikĹł, vadovaujamĹł Vladimiro Lenino, pozicija. 54 (FSSJUT "OESĂ?The Myth of Jewish Communism, p. 40. 55 Daug bundistĹł vÄ—liau aktyviai dalyvavo kuriant socialistines partijas Palestinoje, vÄ—liau Izraelyje.


Robert van Voren

25

gyventi. Kai kuriĹł manymu, po liberaliĹł reformĹł galima gyventi ir Rusijoje. 1905 m. 6 000 ĹžydĹł pasiraĹĄÄ— Ĺ˝ydĹł pilieÄ?iĹł deklaracijÄ…, kurioje teigiama, jog Ĺžydai yra tokie pat ĹžmonÄ—s, kaip ir kiti, todÄ—l jĹł teisÄ—s taip pat turi bĹŤti garantuojamos ir gerbiamos.56 5BĘŠJBVBOUJTFNJUJ[NBTOJFLVSOFEJOHP JSäZEʸCFOESVPNFOĘ’QFSTFLJPjo reguliarĹŤs pogromai. 1905 m. per ĹĄalÄŻ nuvilnijo pogromĹł banga, kuriÄ… iĹĄprovokavo caro pradÄ—tos liberalios reformos. TokÄŻ jo sprendimÄ… lÄ—mÄ— Spalio revoliucijos metu kilÄ™ didĹžiuliai protestai ir streikai, bet antisemitinÄ—s organizacijos ĹĄiÄ… reformÄ… pateikÄ— kaip ĹžydĹł intrigÄ… ir sukurstÄ— per 300 pogromĹł ÄŻvairiuose miestuose ir miesteliuose. DidĹžiausias pogromas kilo 0EFTPKF QFSLVSĘ›CVWPOVäVEZUBEBVHJBVLBJQäZEʸ PEBVHJBVLBJQ  WBJLʸ MJLP OBĂ?MBJĘŠJBJ Ă€JF Ę›WZLJBJ  äJOPNB  CVWP QBQJMEPNPT QBTLBUPT äZEBNTFNJHSVPUJ,BJQQBäZNJJTUPSJLBT4&UUJOHFSJTväZEʸTJUVBDJKBCVWP beviltiĹĄka, ir tik carinio reĹžimo Ĺžlugimas galÄ—jo juos iĹĄgelbÄ—ti“57. PrasidÄ—jus Pirmajam pasauliniam karui ir carinÄ™ RusijÄ… uĹžpuolus voLJFĘŠJʸLBSJBNT WJFUJOJBJäZEBJUBJQQBUOFNBäBJOVLFOUĘ?KP"QJF äZEʸCVWPJĂ?LFMUJJĂ?,BVOP ,VSĂ?PJS(BSEJOP EBCBS#BMUBSVTJKB Ę›WJEJOFT Rusijos teritorijas, nes manyta, kad Ĺžydai nepatikimi ir nusiteikÄ™ provokiĹĄkai. Atsitraukiantys kazokai ir rusĹł kariai organizuodavo pogromus ir plÄ—ĹĄdavo Ĺžydus.58ÇZEʸJĂ?HZWFOJNVTĂ?JVPMBJLPUBSQJVJĂ?TBNJBJBQSBĂ?Ę?)JSTzas Abramowiczius knygoje Profiles of a Lost World.59 56 Century of Ambivalence, p. 20–21. 57 The Jews in Soviet Russia since 1917, p. 20. 58 Truska, Liudas; Vareikis, Vygantas: The Preconditions for the Holocaust; AntiSemitism in Lithuania, p. 141. Holokausto prielaidos..., p. 40.  1JSNPKPQBTBVMJOJPLBSPQBUJSUJT LBJSVTVTQBLFJUĘ?WPLJFĘŠJBJJSFMHĘ?TJLJUBJQOFJ QJSNJFKJ  EBMJBJ äZEʸ TVEBSĘ? Ę›TQʡEĘ›  KPH HZWFOUJ WPLJFĘŠJʸ WBMEäJPKF OĘ?SB UBJQ blogai. Taip pat ĹžiĹŤrÄ—ti: Van Voren, Robert: Cold War in Psychiatry 3PEPQJ   LVSBQUBSJBNBNWPLJFĘŠJʸPLVQBDJKB4MPOJNF3VTʸWBMEäJBUSVLP JLJN LBJWPLJFĘŠJBJQFSĘ?NĘ?NJFTUPWBMEZNʇ7JFUPTHZWFOUPKBT.PTIF &JTFOTUBEUBTQSJTJNFOB LBJQWPLJFĘŠJVTTVUJLPWJFUJOJBJHZWFOUPKBJv,ʇBĂ?KVNT HBMJV QBTBLZUJ  +FJHV NFT CʡUVNF QBNBUĘ’ .FTJKʇ  NʡTʸ EäJBVHTNBT OFCʡUʸ CVWĘ’TEJEFTOJT QBMZHJOUJTVUVP LBJNJFTUPHBUWĘ?TFQBNBUĘ?NFNBSĂ?JSVPKBOĘŠJVT WPLJFĘŠJʸ LBSFJWJVT /BNBJ JS QBSEVPUVWĘ?T UVPK QBU BUTJEBSĘ? ÇNPOĘ?T QMʡEP Ę› HBUWFTJSTWFJLJOPBUWZLVTJVTWPLJFĘŠJʸLBSJVT,BJLVSJPTFNJFTUPEBMZTFTFOJ äZEBJ JĂ?Ę?KĘ’JĂ?TBWPOBNʸ CVĘŠJBWPWPLJFĘŠJʸLBSFJWJVT7JTJBUTJOFĂ?EBWPLVPQBWBJĂ?JOUJLBSJVT5BĘŠJBVEäJBVHTNBTJMHBJOFUSVLP OFT4MPOJNBTBUTJEʡSĘ?GSPOUP viduryje, prasidÄ—jo ilgi bombardavimai, kurie sugriovÄ— didĹžiÄ…jÄ… miesto dalÄŻ. 5BJQQBUWPLJFĘŠJBJOFUSVLVTQBTJSPEĘ?OFUPLJFDJWJMJ[VPUJLBJQUJLĘ?UBTJJSCVWP nuolat matomi vagiantys turtÄ….“ Cold War in Psychiatry, p. 24–25. 59 Abramowicz, Hirsz: Profiles of a Lost World, p. 182–208.


26

NeÄŻsisavinta praeitis

Lietuvos nepriklausomybÄ— $BSJOĘ?TPLVQBDJKPTNFUV-JFUVWPTWJTVPNFOĘ?QBUZSĘ?TUBHOBDJKʇ(ZWFOUPKʸ EBVHVNʇ TVEBSĘ? MJFUVWJBJ WBMTUJFĘŠJBJ JS MFOLʸ CBKPSBJ UJFTB  EBMJT Kʸ CVWP sulenkÄ—jusi lietuviĹł bajorija), bet labiausiai paplitusi kalba tarp kilmingĹłKʸ CVWP MFOLʸ  P UBSQ WBMTUJFĘŠJʸ o CBMUBSVTJʸ  ZQBĘŠ Ă?BMJFT SZUVPTF60 Ir tik 1861 m. panaikinus baudĹžiavÄ… Ä—mÄ— rastis lietuviĹł inteligentija, kilusi ir WBMTUJFĘŠJʸ4VKBQSBEĘ?KPBVHUJJSMJFUVWJʸOBDJPOBMJ[NBTv-JFUVWJBJĂ?Ę›JTUPrinÄŻ periodÄ… naudojo kaip pagrindÄ…. Ĺ is karinÄ—s ekspansijos periodas buvo pabrÄ—Ĺžiamas, o Vytautas – iĹĄaukĹĄtintas. Unija su Lenkija imta laikyti didĹžiausia Lietuvos iĹĄdavyste. ÄŽ LenkijÄ… buvo ĹžiĹŤrima prieĹĄiĹĄkai. PagoniĹĄki laikai tapo pasididĹžiavimu, o dabartinÄ—s pagonybÄ—s apraiĹĄkos entuziastinHBJQBMBJLPNPT  Ă€JFGBLUBJCVWPOBVEPKBNJvVäEFOHUJi NFUʸ LBJ lietuviĹĄkumas beveik neegzistavo, ir leido Lietuvos intelektualams kalbÄ—ti BQJFNFUʸUSVOLBOĘŠJʇ-JFUVWPTJTUPSJKʇĂ€JPTUBVUJOĘ?TUBQBUZCĘ?TQBJFĂ?LPT atvedÄ— prie teritorinÄ—s autonomijos reikalavimĹł, o vÄ—liau ir prie nepriklausomybÄ—s paskelbimo“.61+FJMJPVOJWFSTJUFUPQSPGFTPSJVT5JNPUIZ4OZEFSJTĂ?Ę› procesÄ… apibĹŤdina taip: „Nors tautinÄ™ lietuviĹł idÄ—jÄ… grindÄ— itin iĹĄradinga istorinÄ— vaizduotÄ—, daug lengviau kurti istorijÄ… raĹĄant didĹžiulius tomus, OFHVQBLFJTUJUSBEJDJKʇ QBLFJĘŠJBOUFMJUPFMHFTĘ›  -JFUVWJʸWFJLĘ?KBJ EBäOBJ 3VTJKPKFJĂ?TJNPLTMJOĘ’WBMTUJFĘŠJʸTʡOʡT MFOHWBJQFSĂ?PLPLFMFUʇĂ?JNUNFĘŠJʸJS prakalbo apie atgimimÄ….“62 NereikÄ—tĹł pamirĹĄti, kad tuometis Lietuvos etninis „ŞemÄ—lapis“ buvo daug ÄŻvairiapusiĹĄkesnis, nei yra dabar, pavyzdĹžiui, ir Vilniaus miestas. „Apie 1914 m. susiklostÄ— padÄ—tis, kai lietuviai, baltarusiai ir lenkai, norÄ—jÄ™ vadovauti tautoms, senÄ…jÄ… Lietuvos DidĹžiosios KunigaikĹĄtystÄ—s sosUJOĘ’USPĂ?LPQBWFSTUJQPMJUJOFTBWPTPTUJOFÇZEBNT LVSJFTVEBSĘ?JĂ?TLJSUJOĘ’ miesto gyventojĹł grupÄ™, tai buvo dvasinÄ— sostinÄ—, o rusĹł valdininkams, turÄ—jusiems valdĹžiÄ…, – senas rusĹł miestas“.63 Vilniuje baltarusiĹĄkai kalCBOĘŠJʸ vCVWP EBVH EBVHJBV  OFHV LBMCBOĘŠJʸ MJFUVWJĂ?LBJ 7JTPKF 7JMOJBVT gubernijoje baltarusiĹĄkai kalbÄ—jo daugiau kaip pusÄ— gyventojĹł. Vilniaus, .JOTLP  (BSEJOP  .PHJMJPWP JS 7JUFCTLP HVCFSOJKPTF  JTUPSJOFJ -JFUVWBJ priklausiusioje vientisoje teritorijoje, baltarusiai sudarÄ— tris ketvirtadalius visĹł gyventojĹłâ€œ.64 60 61 62 63 64

The Reconstruction of Nations, p. 46. TautĹł rekonstrukcija..., p. 50. 4DIPFOCVSH /BODZ FUBM Lithuanian Jewish Communities, p. 35. The Reconstruction of Nations, p. 48 TautĹł rekonstrukcija..., p. 54. The Reconstruction of Nations, p. 52. TautĹł rekonstrukcija..., p. 60. The Reconstruction of Nations, p. 54. TautĹł rekonstrukcija..., p. 62.


Robert van Voren

27

Per PirmÄ…jÄŻ pasaulinÄŻ karÄ… Lietuva buvo prijungta prie Ober Osto ir WBMEPNB PLVQBDJOĘ?T WPLJFĘŠJʸ WBMEäJPT ,BSVJ CFTJUĘ’TJBOU UBQP BJĂ?LV  LBE Vokietija nepajÄ—gs pasiekti ÄŻtikinamos pergalÄ—s ir turÄ—s sudaryti kompromisinÄ™ taikos sutartÄŻ su carine Rusija. Atvira okupacija galÄ—jo sukelti neigiamĹł reakcijĹł Vokietijos atĹžvilgiu, todÄ—l nusprÄ™sta sukurti formaliai nepriklausomĹł, bet iĹĄ tiesĹł Vokietijos valdomĹł valstybiĹł tinklÄ…, vadinamÄ… Mitteleuropa. NSVHTĘ?KĘ›WPLJFĘŠJBJMFJEPTVĂ?BVLUJ7JMOJBVTLPOGFSFODJjÄ…, bet reikalavo, kad Lietuva pripaĹžintĹł iĹĄtikimybÄ™ Vokietijai ir aneksijos GBLUʇ5BĘŠJBV QSJFĂ?JOHBJ7PLJFUJKPTQMBOBNT LPOGFSFODJKPKFCVWPJĂ?SJOLUB 20 nariĹł Lietuvos Taryba, turÄ—jusi atlikti vykdomosios valdĹžios funkcijas, o 1918 m. vasario 16 d. Taryba paskelbÄ— Lietuvos nepriklausomybÄ—s aktÄ…. +VPTLFMCUB LBE-JFUVWBCʡTJBOUJOFQSJLMBVTPNBSFTQVCMJLB UWBSLPNBEFmokratiniais pagrindais. 1PNMBQLSJĘŠJPE,PNQKFOPQBMJBVCʸ QBCBJHVTJʸ1JSNʇKĘ›QBsaulinÄŻ karÄ…, lietuviai greitai suformavo pirmÄ…jÄ… savo vyriausybÄ™, priÄ—mÄ— laikinÄ…jÄ… konstitucijÄ… ir Ä—mÄ— kurti pirmÄ…sias administracines struktĹŤras. 1BTLVJ CFTJUSBVLJBOĘŠJVT WPLJFĘŠJʸ BSNJKPT EBMJOJVT Ę› SZUʸ GSPOUʇ QSBEĘ?jo verĹžtis Raudonoji armija. Sovietai sukĹŤrÄ— keletÄ… marionetiniĹł valstybiĹł, ÄŻskaitant ir LitbelÄ… – Lietuvos ir Baltarusijos TarybinÄ™ RespublikÄ…, o 1918 m. gruodĹžio mÄ—nesÄŻ pasiekusi Lietuvos sienÄ…, Raudonoji armija pradÄ—jo Lietuvos ir sovietĹł karÄ…. Lietuvos vyriausybÄ— iĹĄ Vilniaus pasitraukÄ— ÄŻ KaunÄ…, kuris tapo laikinÄ…ja sostine. Raudonoji armija VilniĹł uŞėmÄ— 1919 m. sausio 5 d. 1SBTJEĘ?KVT-JFUVWPTJSTPWJFUʸLBVUZOĘ?NT LJMPHJOĘŠBJJSTV-FOLJKB LVSJ UVSĘ?KPTBWʸUFSJUPSJOJʸQSFUFO[JKʸ-JFUVWBJ ZQBĘŠEĘ?M7JMOJBVTJSKPBQZMJOLJʸ Ă€JFOFTVUBSJNBJTVLĘ?MĘ?-FOLJKPTJS-JFUVWPTLBSʇ(FHVäĘ?TWJEVSZKF-JFUVvos kariuomenÄ— pradÄ—jo puolimÄ… prieĹĄ bolĹĄevikus ĹĄiaurÄ—s rytĹł Lietuvoje JS  N SVHQKʡʊJP QBCBJHPKF 3BVEPOPKJ BSNJKB CVWP JĂ?TUVNUB JĂ? Ă?BMJFT teritorijos. Po to Lietuvos kariuomenei teko susiremti su bermontininkais, ĹĄalÄŻ puolusiais iĹĄ ĹĄiaurÄ—s. 1919 m. jie taip pat buvo nugalÄ—ti. 1920 m. balandÄŻ ÄŻvyko rinkimai ÄŻ SteigiamÄ…jÄŻ SeimÄ…, kuris pirmajam QPTĘ?EäJVJTVTJSJOLPUʸQBUNFUʸHFHVäʒ/FUSVLVTKJTQBUWJSUJOPUSFĘŠJʇKʇ laikinÄ…jÄ… konstitucijÄ… ir pasiraĹĄÄ— TarybĹł Rusijos ir Lietuvos taikos sutartÄŻ. Sovietai pripaĹžino Lietuvos nepriklausomybÄ™, taip pat Lietuvos teises ÄŻ 7JMOJʸ JS KP LSBĂ?Uʇ 5BĘŠJBV Ă?J TVUBSUJT Ę›TJVUJOP MFOLVT 7FOHJBOU UPMFTOJʸ mĹŤĹĄiĹł, 1920 m. spalÄŻ buvo pasiraĹĄyta SuvalkĹł sutartis, bet prieĹĄ jai ÄŻsigaMJOUHFOFSPMBT-JVDJKBOBTÇFMJHPWTLJTQBTLFMCĘ?NBJĂ?Uʇ Ę›TJWFSäĘ?Ę›-JFUVWPT teritorijÄ…, uŞėmÄ— VilniĹł bei jo apylinkes ir paskelbÄ— sukĹŤrÄ™s Vidurio LieUVWPTWBMTUZCĘ’5BVUʸ-ZHBCBOEĘ?TQSĘ’TUJLPOĘJLUʇ CFUEFSZCPTOFCVWP


28

NeÄŻsisavinta praeitis

WBJTJOHPT  OFT OĘ? WJFOB QVTĘ? OFTVUJLP EBSZUJ LPNQSPNJTʸ 0LVQVPUPKF teritorijoje buvo surengtas plebiscitas, po kurio rezultatĹł 1922 m. kovo mÄ—nesÄŻ Vidurio Lietuva buvo prijungta prie Lenkijos. PrieĹĄtaraudama Lietuva nutraukÄ— visus diplomatinius santykius su Lenkija. Ĺ is epizodas turÄ—jo ÄŻtakos visai Lietuvos uĹžsienio politikai iki pat Antrojo pasaulinio karo. Steigiamasis Seimas, kuris dÄ—l Lenkijos grÄ—smÄ—s 1920 m. spalio mÄ—nesÄŻ iĹĄsiskirstÄ—, pradÄ—jo daugelÄŻ reformĹł, reikalingĹł naujai valstybei, jau sulaukusiai dalinio tarptautinio pripaĹžinimo – 1921 m. narystÄ—s TautĹł Lygoje. Lietuva tapo demokratinÄ— valstybÄ— su vyrĹł ir moterĹł renkamu Seimu trejiems metams. Seimas savo ruoĹžtu rinko prezidentÄ…. Pirmasis Seimas buvo iĹĄrinktas 1920 m. spalÄŻ, bet negalÄ—jo suformuoti VyriausybÄ—s, nes balsai pasiskirstÄ— po lygiai – 38, ir buvo priverstas iĹĄsiskirstyti. Vienintelis reikĹĄmingas jo pasiekimas – 1923 m. ÄŻvykÄ™s KlaipÄ—dos sukilimas. Lietuva pasinaudojo Ruro krize ir uŞėmÄ— KlaipÄ—dÄ… bei jos apylinkes, kuri po Versalio sutarties buvo atimta iĹĄ Vokietijos ir perduota administruoti PrancĹŤzijai. 1924 m. regionas prijungtas prie Lietuvos kaip autonominis darinys. Antrasis Seimas, iĹĄrinktas 1923 m. geguŞę, buvo vienintelis Seimas, EJSCĘ’TWJTʇLBEFODJKʇ5SFĘŠJBTJT4FJNBTJĂ?SJOLUBTNHFHVäʒ+JTCVWP grieĹžtai kritikuojamas uĹž pasiraĹĄytÄ… Lietuvos ir TarybĹł SÄ…jungos nepuoMJNP TVUBSUĘ› JS BQLBMUJOUBT -JFUVWPT vCPMĂ?FWJLJ[BDJKBi "VHBOĘŠJPT Ę›UBNQPT fone 1926 m. gruodÄŻ ÄŻvyko valstybÄ—s perversmas ir esama VyriausybÄ— buvo atstatydinta. ValstybÄ—s perversmÄ… suorganizavo kariuomenÄ—, bet jÄŻ palaiLĘ? JS UBVUJOJOLBJ CFJ LSJLĂ?ĘŠJPOZT EFNPLSBUBJ 5BQUJ QSF[JEFOUV QBTJʡMZUB Antanui Smetonai65, o Augustinui Voldemarui66 – ministru pirmininku. A. Smetona susitvarkÄ— su opozicija ir valdĹžioje liko iki 1940 m. birĹželio. Ĺ ie QPMJUJOJBJĘ›WZLJBJTVUBQPTVQBOBĂ?JBJTQSPDFTBJTUPNFUP&VSPQPTQPMJUJLPje: pavyzdĹžiui, Italijoje demokratija baigÄ—si 1922 m., Ispanijoje – 1923 m., 65 "OUBOBT4NFUPOB o oWJFOBTWBSCJBVTJʸQPMJUJOJʸÄ•HʡSʸ-JFUVWPKF UBSQ1JSNPKPJS"OUSPKPQBTBVMJOJʸLBSʸ+JTCVWPQJSNBTJTSFTQVCMJLPTQSF[Jdentas nuo 1919 m. balandĹžio 4 d. iki 1920 m. birĹželio 19 d. VÄ—l ĹĄalies prezidentu buvo nuo 1926 m. gruodĹžio 19 d. iki 1940 m. birĹželio 15 d. 66 "VHVTUJOBT 7PMEFNBSBT o  CVWP OBDJPOBMJTUJOJʸ QBäJʡSʸ QPMJUJOĘ? Ä•HʡSB+JToQJSNBTJTĂ?BMJFTNJOJTUSBTQJSNJOJOLBT Ă?JBTQBSFJHBTWĘ?MĘ?KĘ’To N+JTCVWPGeleĹžinio Vilko vadovas, o A. Smetona – ĹĄios organizacijos garbÄ—s pirmininkas. Nors pradĹžioje A. Smetona ir A. Voldemaras dirbo kartu ir buvo panaĹĄiĹł paĹžiĹŤrĹł, ilgainiui jĹł pozicijos iĹĄsiskyrÄ—, iĹĄ dalies ir dÄ—l A. VolEFNBSPTUJQSĘ?KBOĘŠJʸTʇTBKʸTVGeleĹžiniu Vilku.


Robert van Voren

29

Portugalijoje – 1926 m. Vokietija diktatĹŤros keliu pasuko 1933 m., ÄŻ valdĹžiÄ… atÄ—jus A. Hitleriui. IĹĄ artimiausiĹł kaimynĹł TarybĹł SÄ…junga diktatĹŤrÄ… pasiSJOLPEBSN P-BUWJKBJS&TUJKBoN Vokietijoje naciams atÄ—jus ÄŻ valdĹžiÄ…, pablogÄ—jo Lietuvos ir Vokietijos santykiai, nes ĹĄie nepripaĹžino KlaipÄ—dos netekties, be to, Ä—mÄ— palaikyti antilietuviĹĄkai nusiteikusias regiono jÄ—gas. 1934 m. Lietuva pradÄ—jo aktyvistĹł UFJTNʇOVUFJTĘ?BQJFäNPOJʸ Ę›TLBJUBOUJSWBEPWBVKBOĘŠJVTBTNFOJT&SOTUʇ /FVNBOOʇJSćFPEPSʇWPO4BTTʇĂ€JFWFJLTNBJQBTLBUJOP7PLJFUJKʇ WJFOʇ svarbiausiĹł Lietuvos verslo partneriĹł, paskelbti Lietuvos prekiĹł boikotÄ…. 1P7PLJFUJKPTĘ›WZLEZUPT"VTUSJKPTBOFLTJKPTĘ›UBNQB&VSPQPKFEBSMBbiau sustiprÄ—jo, o Lenkija 1938 m. kovo mÄ—nesÄŻ Lietuvai ÄŻteikÄ— ultimatuNʇ 3FJLBMBVUB BUTUBUZUJ QP - ÇFMJHPWTLJP NBJĂ?UP OVUSBVLUVT EJQMPNBtinius santykius, o atsisakius tai padaryti – grasino kariniais veiksmais. Lietuva, turÄ—dama maĹžesnÄŻ karinÄŻ potencialÄ… ir sunkiai galÄ—jusi pasitelkti tarptautinÄ™ paramÄ…, neturÄ—jo kito pasirinkimo, tik priimti ultimatumÄ…. Lietuvos ir Lenkijos santykiai ĹĄiek tiek normalizavosi, ĹĄalys pasiraĹĄÄ— susitarimus dÄ—l geleĹžinkelio transporto, paĹĄto ir kitĹł komunikacijos sistemĹł sukĹŤrimo. PraÄ—jus metams po Lenkijos ultimatumo ir penkioms dienoms po Vokietijos ÄŻvykdytos ÄŒekoslovakijos okupacijos, Lietuva gavo äPEJOĘ› 7PLJFUJKPT VäTJFOJP SFJLBMʸ NJOJTUSP +PBDIJNP WPO 3JCCFOUSPQP reikalavimÄ… KlaipÄ—dos kraĹĄtÄ… perduoti Vokietijai. Lietuva vÄ—l neturÄ—jo kito pasirinkimo. Tai ĹĄalyje pakurstÄ— politinÄ™ krizÄ™ ir privertÄ— A. SmetonÄ… suformuoti naujÄ… vyriausybÄ™, kuri pirmÄ… kartÄ… nuo 1926 m. ÄŻtraukÄ— ir opozicijos atstovus. Nors KlaipÄ—dos uostas liko atviras Lietuvos prekÄ—ms, regiono praradiNBTUVSĘ?KPSJNUʸQBTFLNJʸĂ?BMJFTFLPOPNJLBJ+BNFCVWPTVUFMLUBOFNBäBJ ĹĄalies pramonÄ—s. Lietuva pateko ÄŻ Vokietijos ÄŻtakos zonÄ…: kai Vokietija ir 5BSZCʸ4ʇKVOHBNQBTJSBĂ?Ę?.PMPUPWPo3JCCFOUSPQPQBLUʇJS3ZUʸ&VropÄ… pasidalijo ÄŻtakos sferomis, Lietuva buvo paskirta Vokietijai. KlaipÄ—dos kraĹĄto praradimas lietuviams parodÄ—, kad ĹĄvelni politika, leidĹžianti tautinei NBäVNBJOBVEPUJKPTQBĘŠJPTLBMCʇ WPLJFĘŠJʸ WJFUPKQFSĂ?BNPTMJFUVWJʸLBMbos, patyrÄ— nesÄ—kmÄ™. TodÄ—l kai sovietai perdavÄ— Lietuvai VilniĹł ir jo kraĹĄtÄ…, jame prasidÄ—jo stipri lituanizacija, sukÄ—lusi regione gyvenusiĹł ĹžydĹł ir lenkĹł nepasitenkinimÄ….67

67 1MBĘŠJBVäJʡSĘ?UJ-JFLJT Ă€BSʡOBT1939.


30

NeÄŻsisavinta praeitis

Sovietizacija 1939 m. rugpjĹŤtÄŻ naciĹł Vokietija ir TarybĹł SÄ…junga pasiraĹĄÄ— Molotovo–RibCFOUSPQPQBLUʇTVTMBQUBJTJBJTQSPUPLPMBJT OVSPEBOĘŠJBJTĘ›UBLPTTGFSBT1BCBMtijyje. Lietuva atiteko Vokietijos ÄŻtakos sferai, bet pagal Vokietijos ir TarybĹł SÄ…jungos draugystÄ—s sutartÄŻ, pasiraĹĄytÄ… 1939 m. rugsÄ—jo 28 dienÄ…, ĹĄalis pateko ÄŻ SovietĹł SÄ…jungos ÄŻtakos zonÄ…. 1939 m. rugsÄ—jo 19 d., kovodama prieĹĄ -FOLJKʇ 3BVEPOPKJ"SNJKBVäĘ?NĘ?7JMOJʸ1PUSJKʸTBWBJĘŠJʸ TQBMJPEJFOʇ  sovietai pareiĹĄkÄ— galÄŻ VilniĹł perduoti Lietuvai, bet iĹĄ teritorijos nepasitraukÄ— JLJTQBMJPE5BĘŠJBVVä7JMOJBVTTVHSʇäJOJNʇSFJLĘ?KPTVNPLĘ?UJBUJUJOLBNʇ kainÄ…: pagal pasiraĹĄytÄ… savitarpio pagalbos sutartÄŻ Lietuvai buvo perduota viena penktoji Vilniaus apylinkiĹł, o uĹž tai reikÄ—jo leisti Lietuvoje dislokuoti SBVEPOBSNJFĘŠJʸv,SBĂ?UʇQFSĘ?NVTMJFUVWJBNT äNPOĘ?TMFOHWJBVBUTJkvÄ—pė“, raĹĄÄ— Israelis Cohenas savo 1943 m. iĹĄleistame turistiniame gide po 7JMOJʸ väZEBJUBJQQBUQBKVUPQBMFOHWĘ?KJNʇ UBĘŠJBVĂ?JTJUVBDJKBQBTJSPEĘ?MBCBJ laikina ir po aĹĄtuoniĹł mÄ—nesiĹł ji visiĹĄkai pasikeitė“.68 AĹĄtuoni mÄ—nesiai, skyrÄ™ Raudonosios armijos daliniĹł dislokavimÄ… LieUVWPKFJSĂ?BMJFTBOFLTJKʇ CVWPUJLUZMBQSJFĂ?BVESʇ ZQBĘŠäZEJĂ?LBKBJHZWFOUPKʸ daliai. Daugiau kaip 25 000 karo pabÄ—gÄ—liĹł atvyko iĹĄ Lenkijos, iĹĄ jĹł apie 15 000 buvo Lenkijos Ĺžydai.69 NemaĹžai ĹžydĹł ÄŻ ĹĄiÄ… vietovÄ™ bandÄ— pakliĹŤti pereinamuoju laikotarpiu – kai sovietai Vilniaus kraĹĄtÄ… atidavÄ— Lietuvai: pasienio kontrolÄ—s tuomet nebuvo, bet transporto sistema veikÄ—. Tarp pabÄ—gÄ—liĹł buvo apie 1 500–1 600 rabinĹł, jeĹĄivĹł studentĹł ir jĹł ĹĄeimos nariĹł .JSP ,BNFOFDP 3BEJOP (BSEJOP #BMUTUPHĘ?TBS4MPOJNP70 „Kai tik kraĹĄte ÄŻsitvirtino lietuviĹł valdĹžia imtasi sistemingai sprÄ™sti karo pabÄ—gÄ—liĹł klausiNʇ#VWPTVGPSNVPUBTLPPSEJOBDJOJTLPNJUFUBT TVTJEFEBOUJTJĂ?+"7äZEʸ Joint LPNJUFUP  +"7 3BVEPOPKP LSZäJBVT  -FOLJKPT QBCĘ?HĘ?MJʸ LPNJUFUP JS -JFUVWPT 3BVEPOPKP LSZäJBVT BUTUPWʸ   /FCVWP KPLJPT EJTLSJNJOBDJKPT rasÄ—s ar religijos pagrindu, dalis lenkĹł karo pabÄ—gÄ—liĹł ĹžurnalistĹł, ĹžinomĹł dÄ—l savo antisemitiniĹł paĹžiĹŤrĹł, taip pat susilaukÄ— pagalbos iĹĄ ĹžydĹł Joint komiteto“.71 Tarp pabÄ—gÄ—liĹł buvo ir gerai ĹžinomĹł ĹžydĹł intelektualĹł, tokiĹł LBJQ)FSNBOBT,SVLBT LVSJP7JMOJBVTHFUPEJFOPSBĂ?UJTUBQTTPMJEäJV UBĘŠJBV 68 Cohen, Israel: Vilna, p. 469–470. 69 (SFFOCBVN .BTIBThe Jews of Lithuania, p. 289. 1939 m. gruodĹžio 2 d. Lietuvos valdĹžia jau buvo uĹžregistravusi 18 311 karo pabÄ—gÄ—liĹł iĹĄ Lenkijos, iĹĄ kuriĹł   CVWP MFOLBJ    o äZEBJ JS   o MJFUVWJBJ 1MBĘŠJBV äJʡSĘ?UJ -JFLJT  Ĺ arĹŤnas: 1939, p. 298. 70 Liekis, Ĺ arĹŤnas: 1939, p. 301. 71 Cohen, Israel: Vilna, p. 472.


AsmenvardŞių rodyklė A Abramowiczius, Hirschas 25, 50–51, 181 "MFLTB +POBT56 Aleksandras II, caras 20 "NCSB[FWJʊJVT +VP[BT37, 69, 86 Andreyev, Catherine 68 Anuťauskas, Arvydas 34, 36–37, 181 Aradas, Yitzhakas 14, 36, 77, 81, 83, 90, 96, 103–104, 108, 181 Arendt, Hannah 132, 176–177, 181 Asscheris, Abrahamas 133–134, 168 B #BDIBT;BMFXTLJT &SJDIBTWPOEFN 99 Bakas, Samuelis 108, 181 Bandera, Stepanas 68 Barre, Raymondas 170 Baumanas, Zygmuntas vii #FOF 0UUP119 #FO[BT 8PMGHBOHBT42 Berenbaumas, Michaelis 14, 77, 79, 80, 118–119, 171, 181 Bergen, Doris 64, 181 Bergeris, Henningas 104 Bertelsenas, Aage 112 #MBäJʡOBT +PLʡCBT56 Blomas, Hansas 111, 114, 134–135, 149, 168–169, 181 Bloxhamas, Donaldas 78–79, 117, 139–140, 142, 147, 178, 180, 182 #PCFMJT +VSHJT LBSPLPNFOEBOUBT 84, 86 #PNCB +BDFLBT154, 182 Bonneris, Raymondas 153

Bosmajianas, Haigas 142, 182 Bousquet, RenÊ 170 Brandiťiauskas, Valentinas 38, 86 Brazauskas, Algirdas 152 Breitmanas, Richardas 77, 151 #SPVXFSJT +PIBOBT126 Browningas, Christopheris 39, 76–77, 139, 147, 152, 182 Bubnys, Arōnas 76, 78–79, 81–84, 87–88, 93–95, 97, 109, 132, 172, 175, 182 #VULFWJʊJVT QVMLJOJOLBT163 Butkōnas, Andrius 82 C Carmichael, Cathie 42, 182 Cesaranis, Davidas 39, 76, 83, 99, 182 $IJSBDBT +BDRVFTBT170 $ISV�ʊJPWBT /JLJUB173 $IVSDIJMMJT 8JOTUPOBT127 Citroenas, Michalas 154–156, 175, 182 Cohenas, Davidas 133–134, 168 Cohenas, Israelis 30–32, 36, 182 Colijnas, Nyderlandų ministras pirmininkas 126 $PMUPOBT +PFMJT18 $POBOBT &SJDBT176 Czerniakowas, Adamas 133, 184 D %BNBT +BOBT122–123 Daukantas, Simonas 44 Dawidowicz, Lucy 31–32, 51–52, 55, 182


190

NeÄŻsisavinta praeitis

&BSM )JMBSZ75, 99, 145, 183 &EWBSEBT7** LBSBMJVT127, 133 &ISMJOHFSJT &SJDIBT87 &JDINBOOBT "EPMGBT14, 176 &JEJOUBT "MGPOTBT152 &JTFOTUBEUBT .PTIF25 &MLFTBT &MDIBOBOBT101–102, 107 &O[FOTCFSHFSJT .BHOVTBT167 &S[CFSHFSJT .BUUIJBTBT43 &UUJOHFSJT 425

(FQOFSJT +VSHJT95 (FSCSBOEZ 4KPFSEBT115 (FSSJUTBT "OESĂ?21, 24, 41, 47–48, 59, 61, 157, 183 (FSVUJT "MCFSUBT13, 17, 183 (FXFDLFBT )BOTBT38, 135 (JOBJUĘ?3VCJOTPOJFOĘ? 456, 183 (JTDBSEBTE&TUBJOHBT170 (JUFMNBO ;WJ37, 59, 67, 70, 74–75, 83, 85, 94, 96–97, 173, 183 (ZMZT +POBT109 (MB[NBOBT +PTFGBT105 (PCJOFBV HSBGBT"SUIVSBTEF41 (PMEIBHFOBT %BOJFMJT152, 183 (PNVMLB 8Â’BEJTÂ’BXBT62 (PSEPOBT )BSSZ100, 183 (ĂšSJOHBT )FSNBOOBT89, 141 (PVSFWJUDIJVT 1IJMJQBT11, 184 (SFFOCBVN .BTIB19–20, 30, 184 (SFFOCFSHBT (FSTIPOBT37 (SPFO ,PPT170 (SPTTBT +BOBT150–151, 156–157, 184 (VO[JMJVTBT 8JMIFMNBT85

F

H

'BJUFMTPOBT "MFYBT85, 87, 92, 183 'JMCFSUBT "MGSFEBT81 'JTDICÚDLBT )BOTBT116 'ÚSTUFSTBT +à SHFOBT79 'SFEFSJLTBT ,BSFMBT+PIBOOFTBT 122–123

)BČOFSJT 4FCBTUJBOBT129 )BNBOOBT +PBDIJNBT73, 78, 81–82, 95–96, 135 Heijdenas, Chrisas van der 14, 52, 111, 114, 118–119, 125–128, 133, 141, 155–157, 188 )FJOF &SJDIBT74–75, 77, 82 Heydrichas, Reinhardas 74, 76, 80, 145, 151 Herzbergas, Abelis 175 Hessas, Rudolfas 141 Hilbergas, Raulis 133, 146, 184 Hilbrinkas, Dr. C. 111, 117–123, 125–126, 184

Deanas, Martinas 81, 89, 97 Dean, Carolyn 41, 176–177, 179, 182 Dieckmannas, Christophas 11–12, 39, 71, 77–78, 87, 93, 109, 131, 182–183 Dijkas, Ansas van 170 Donatas, Alexanderis 143, 183 %ÚOJU[BT ,BSMBT141 Donskis, Leonidas x, 183, 188 %PTUPKFWTLJT 'JPEPSBT42 Dubnowas, Simonas 47–48 E

G (BVMMFJT $IBSMFTBTEF38, 176 (BWFOEB 4PMPNPOBT35 (FEWJMBT .FʊZT34 (FMGNBOBT (FTJB20 (FOTBT +BDPCBT47, 104–106, 135–137


Robert van Voren

191

*E[FMFWJʊJVT ,B[ZT97–98 Ignatievas, Pavelas 22 *NQVMFWJʊJVT "OUBOBT81, 89 Ivinskis, Zenonas 64

,MJFSBT +PIOBT144, 173 Klimaitis, Algirdas 82–83, 85–86 Kochanas, Lionelis 19, 185 Kohler, Lotte 177, 185 ,PTMPWTLJT 8JMMZ102 Kovneris, Abba 105 Krameris, Hansas 38 Krukas, Hermanas 30–31, 90, 96, 100, 135, 185 ,VCF 8JMIFMNBT89 Kubiliōnas, Petras 38 Kudirka, Vincas 44–45 ,à IOF ćPNBTBT77, 79–80, 83, 98–100, 129–130, 143, 148, 159, 171, 176, 185 ,VMB 8JUPMEBT41 Kuodytė, Dalia 109, 185 Kurmis, leitenantas 38 Kwietas, Konradas 146–147, 185

J

L

+BDLFMOBT40 +ĂŠHFSJT ,BSMBT80, 82, 87, 95–96, 99, 113 +BTQFSTBT ,BSMBT132, 176–177, 185 +POFTBT "EBNBT178, 184 +POHBT -PVEF168–170 +PTUBT )FJO[BT99 +VMJBOB /ZEFSMBOEʸLBSBMJFOĘ?127 +VSHJT7 LBSBMJVT127

-BNNFST $+112, 115–116, 120, 122, 124, 185 -BOETCFSHJTÇFNLBMOJT NJOJTUSBT86 Langas, Berelis 143 -FDIUIBMFSJT 'SBO[BT96 Leninas, Vladimiras 24, 48 -FOU[BT +BDPCBT116 Lentzenas, Karlas 38 Levinas, Dovas 84, 96 Levis, Primo 153 Liekis, Šarōnas 12, 29–33, 52, 185 Lifshits, Nekhama 173 Lileikis, Aleksandras 39 Lippe-Biesterveldas, Bernhardas von 127 Littman, Sol 88, 185 Lohse, H., Reicho komisaras 135 Lukys, Pranas 70

Himmleris, Heinrichas 76–77, 79, 98–100, 107, 116, 146, 148 Hingstas, Hansas 38 Hitleris, Adolfas 29, 40, 43–44, 48, 55, 68, 70–71, 76–77, 79–80, 86, 89, 113, 116, 127, 154, 156, 159, 162, 167, 180 Hoessas, Rudolfas 126, 144, 153, 184 )PÄŒNBO &WB176, 184 )PGNBOBT +BDPCBT124, 139, 141, 148–152, 167, 184 )ĂšIOF )FJO[BT99, 145–146, 184 Hornigas, Klausas 80, 98, 146–148 I

K Kaamas, Benas van 126, 188 ,BMUFOCSVOOFSJT &SOTUBT141 Karalius, Vincas 131 Kershawas, Ianas 11 Kirkila, Bronius 97, 132 Kittelis, Bruno 107 ,MFF &SOTUBT75, 82, 85, 98, 185


192

NeÄŻsisavinta praeitis

M MacQueenas, Michaelas 39, 67 MaslauskienÄ—, NijolÄ— 34, 60, 185 Matasas, Davidas 88–89 .FFSTIPFLBT (VVTBT14, 118–119 Meyeris, Alfredas 70 .FOTEPSÄŒBT0VJMMZ%JFUSJDITUFJOBT  grafas Albertas 127 Merkys, Antanas 34, 58 Mickiewiczius, Adamas 17, 160 Mikhoelsas, Solomonas 172–173 Milgramas, S. 139 MisiĹŤnas, Romualdas 13 .JUUFSSBOEBT 'SBODPJT170 Motzkinas, Leonas 47 Mountbattenas, lordas 127 Mussertas, Antonas 122, 124 Musteikis, Kazys 33

1BSLTBT +BNFTBT47 PÊtainas, marťalas Henris 37–38, 112, 170 Petersenas, Rogeris 59–60, 186 Pilsudskis, marťalas 53 Pinskeris, Leonas 24 Plagge, Karlas 107–108 1MFDIBWJʊJVT 1PWJMBT40, 113 Pobedonoscevas, Konstantinas 20 1PMBLBT &155–156 Porat, Dina 83 Potas, Polas 139 Prapuolenis, Leonas 71 1SFTTFSJT +BDRVFTBT134, 168–169, 186 Priemel, Kim 53, 90 Puiťytė, Rōta 93, 109, 152, 173, 186 R

N /BSPU[LZ +PTFQIBT53–54 /FZNBOOBT (FPSHBT91 Neugebaueris, Rolfas 136–137 /FVNBOOBT &SOTUBT29 NikŞentaitis, Alvydas 14, 37, 45, 57–58, 76–77, 79, 81, 89–90, 95, 97–98, 100, 172, 175, 186 Norelis, K. 157 Norkus, Bronius 81, 87 O 0IMFOEPSGBT 0UUP141, 145 0SXFMMBT (FPSHFBT42 0SXJE .BSJB154 P 1BKBVKJT+BWJT +PTFQI177 Palmeris, R. R. 18 1BQPOBT .BVSJDFBT170

Rabinovici, Schoshana 90–91, 186 Rastenis, Vincas 71 3BUIFOBV 8BMUIFSJTWPO43 Rauca, Helmutas 88 Rauteris, Albinas 116 Reivytis, Vytautas 39, 78–79 3FOUFMOBT ćFPEPSBT"ESJBOBT38, 69, 86 3JCCFOUSPQBT +PBDIJNBTWPO29 3JFUCFSHBT +)126 3JOHTBT 8FSOFSJT112, 115, 120, 127–128 3JTMBLLJ +VLLB83–84, 150, 186 3JUUFSCVTDIBT 8JMMJT116 Rosenbergas, Alfredas 141 Rosenthal, Ina 155 3PUIBT +PIOBT,143 Rousso, Henris 176 3VCFOTUFJOBT +PTIVB95, 173, 186 Rßhe, Volkeris 80


Robert van Voren

S Sakowiczius, Kazimierzas 91, 186 Saladžius, Pranas 34 Sarlouis, L. H. 133 4BTTBT ćPFEPSBTWPO29 Schachtas, Hjalmaras 141 4DIFDLBT 3BČBFMJT44 4DINJEUBT 'SJU[BT116 Schoenburg, Nancy 17, 19, 22, 26, 186 4DIÚQĘJOBT (FPSHFBTJY Schweinebergeris, Horstas 90 Seyssas-Inquartas, Arthuras 116, 141 4FSFOZ (JUUB144, 163, 187 Sforimas, Mendele Mocheris 32 Shmukleris, Moshe 101 Shneidmanas, Noah 82, 90–92, 100, 135–137, 187 4JSVUBWJʊJVT 7MBEBT57 4LWJSFDLBT +VP[BT85–86, 113 4MÈOTLâ 3VEPMGBT62 Smetona, Antanas 28–29, 33–35, 56–58, 66, 160, 162, 164 4OJFʊLVT "OUBOBT61 Snyderis, Timothy 17–18, 26, 159–160, 187 Solženycinas, Aleksandras 153 4UBIMFDLFSJT 'SBO[BT8BMUFSJT 73–75, 80–83, 85, 87, 90, 95 4UBMJOBT +PTJGBT62, 160, 173, 183, 186 Stangas, Knudas 39 4UBOHMJT 'SBO[BT144, 163 4UBVČFOCFSHBT HSBGBT$MBVTBTWPO 167 4UPOFBT %BOBT144, 173, 187 Strašūnas, Matas 50 4USFJDIFSJT +VMJVT141

193

Sutton, Karen 14, 34–35, 38, 50, 59, 64, 67, 70–71, 75, 80, 83, 86, 89, 94, 96, 106, 110, 112–113, 135, 187 Sužiedėlis, Saulius 11, 38, 45, 57–58, 78–79, 87, 131, 182, 187 4[VSBT (SJHPSJ ÀVSBT (SJHPSJKVT  73–74, 90, 96, 187 Š Šabadas, Zemachas 32 ÀJEMBVTLBT +VP[BT90 Škirpa, Kazys 31, 67–68, 71 Švipas, Vladas 86 T Taagepera, Reinas 13, 186 5BVCFSJT +PBDIJNBT13–14, 84, 93, 181 Tenkinkas, generalinis sekretorius 117 5JTP +P[FGBT37 Tory, Avrahamas 100–103, 187 Tornbaumas, kapitonas 102 Touvieras, Paulis 170 Treitschke, Heinrichas von 42, 129 Trockis, Leonas 48 Truska, Liudas 13–14, 25, 34–35, 42–44, 52–56, 60, 62–65, 68–71, 161–165, 172, 188 5SVTLBVTLBT +VP[BT108 Tulpas, Haringas 118 Tulpas, Sybrenas 118 U 6SCÝZT +VP[BT34 V 7BMBOʊJVT .PUJFKVT44 Vareikis, Vygantas 13–14, 25, 35, 42–44, 52–56, 60–65, 68–71, 160–163, 165, 188


194

NeÄŻsisavinta praeitis

Venclova, Tomas 13, 53, 73, 159, 172, 188 Vernooijas, Arnoldas 118 Viksne, Rudite 150 Vilhelmina, karalienė 169 Vitkauskas, Vincas 34 Vytautas Didysis 17, 19, 26, 68 Vlasovas, Andrei 68 Voldemaras, Augustinas 28, 47, 66 Volkanas, Vamikas 158, 188 Vorenas, Robertas van ix–x, 25, 94, 97, 117, 126, 188, 195 W 8BDMBXTLJT 4UBOJTMBXBT55 8BMMFSJT +BNFTBT128, 141, 153, 163 8FFLTBT ćFPEPSFBT12, 188 8FJOSFCBT 'SJFESJDIBT169–170 8FJTTBT +PTFQIBT155 8FJTTBT .BSUJOBT90, 137

8FUUF 8PMGSBNBT87, 99, 181 8JMEUBT %JDLBTEF149 8JNNFSJT 'SJFESJDIBT116 8JOLFMNBOBT )FOSJT HFOFSPMBT 115–116 8JOLMFSJT HFOFSPMBT98 8JUUFOCFSHBT :JU[IBLBT105–106 8VMÄŒBT )PSTUBT38 Z ;BKUJDIBT "SUVSBT äS4FZZTBT Inquartas, Arthuras) 116 ;FDIBT#VSLFSTSPEB MPSEBT+VMJVT von 127 Zehnpfennigas, Maxas 82, 91 Zeligowskis, Lucjanas 160 Zijl, Annejet van 127, 188 ;JOPWKFWBT (SJHPSJT48 Zizas, Rimantas 96


Apie autoriĹł 3PCFSUBT WBO 7PSFOBT H  N  ZSB TPWJFUPMPHBT #BJHĘ? "NTUFSEBNP universitetÄ…, disertacijÄ… apgynÄ— Vytauto DidĹžiojo universitete, kur ĹĄiuo NFUVEĘ?TUP1PMJUJLPTNPLTMʸJSEJQMPNBUJKPTGBLVMUFUF+JTUBJQQBUZSBĂ€BMtojo karo studijĹł centro Ilia valstybinio universiteto Tbilisyje direktorius, jame taip pat dÄ—sto. Nuo 1977 m. aktyvus Ĺžmogaus teisiĹł gynimo SovietĹł SÄ…jungoje judÄ—jimo narys. DaugelÄŻ metĹł vaĹžinÄ—jo ÄŻ TSRS. 1980 m. buvo vienas iĹĄ tarptautinÄ—s asociacijos psichiatrijos naudojimo politiniams tikslams steigÄ—jĹł, o 1986 m. tapo jos generaliniu sekretoriumi. Dabar yra organizacijos Global Initiative on Psychiatry vykdantysis vadovas. R. van Vorenas raĹĄo sovietologijos klausimais, Antrojo pasaulinio karo tematika, taip pat temomis, susijusiomis su psichine sveikata ir Ĺžmogaus teisÄ—mis. Autorius paraĹĄÄ— dvylika knygĹł, paskutiniÄ…sias – On Dissidents and Madness  JSCold War in Psychiatry  oJĂ?MFJEPRodopi leidykla. R. van Vorenas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir pastaruosius deĹĄimt metĹł nuolat gyvena ĹĄalyje.

LI BRI UNIVERSI TAT IS VY TAU T I MAGNI acta humana

Vytauto DidĹžiojo universitetas didĹžiuojasi galÄ—damas pristatyti iĹĄskirtines knygas, paĹžymÄ—tas „Libri Universitatis Vytauti Magni“ Ĺženklu. Dviejose leidiniĹł serijose – Acta Humana ir Acta Natura – pristatomi iĹĄkiliausiĹł universiteto mokslininkĹł ir LʡSĘ?Kʸ  7%6 (BSCĘ?T EBLUBSʸ JS (BSCĘ?T profesoriĹł darbai, jĹł mintys ir ÄŻĹžvalgos.

Neįsisavinta praeitis / Holokaustas Lietuvoje  

Robert van Voren, - Knygoje analizuojamas Holokaustas Lietuvoje ir lyginamas su Holokaustu Olandijoje. Aptariamos antisemitizmo ištakos, sv...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you