AR PADĖSIME G. NAUSĖDAI KURTI STIPRIĄ VALSTYBĘ? „MICHELIN“ ŽVAIŽGDĖS GERAI IR NT, IR VALSTYBEI
D. TRUMPAS GRĮŽTA:
AUTOKRATAI BANDO PRIVATIZUOTI KRIKŠČIONYBĘ GEROVĖS VALSTYBĖ, KURIOJE VYRAI ŽUDO MOTERIS AR JAU TURIME RUOŠTIS III PASAULINIAM
G a l axy Fold6
Galaxy AI verslui jau čia
Vaizdas yra iliustracinis. Note Assist reikia tinklo ryšio ir prisijungimo prie Samsung paskyros. Paslaugos prieinamumas gali skirtis priklausomai nuo kalbos. Rašiklis S Pen Fold Edition, skirtas Galaxy Fold6, parduodamas atskirai.
VASARA
TEMA
17 Redakcijos žodis
21 Taikos su V. Putinu vėliavos
24 Naftos finansuojama radikalizmo banga
27 Artėja užtrolintos demokratijos šventė
32 D. Trumpas ir Trečiasis pasaulinis karas
39 Popiežius gina krikščionybę
40 Ar E. Musko robotas susimaus?
42 Ar padėsime G. Nausėdai kurti stiprią valstybę?
EKONOMIKA
50 Pokalbis su Vidmantu Janulevičiumi
58 Susipažinkime: sutelktinis finansavimas
62 Pokalbis su Pauliumi Gebrausku
69 Kada robotai atims mūsų darbo vietas?
82 Gintarės Skaistės komentaras
ISSN 1822-6574
Leidėja
VšĮ Demokratijos plėtros fondas
Direktorius
Almantas Gliožeris
+370 616 43 444 almantas@valstybe.eu
Redakcija
T. Vrublevskio g. 6, LT-01143 Vilnius El. p. info@valstybe.eu www.valstybe.eu
Vyr. redaktorius
Eduardas Eigirdas
Autoriai
Eduardas Eigirdas, Monika Baltrušaitytė, Karolis Makrickas, Teodoras Žukas, Gintarė Skaistė
Kalbos redaktorė Indrė Makauskaitė indre@valstybe.eu
Dizaineris
Lukas Bitkevičius dizainas@valstybe.eu
El. žurnalo prenumerata www.valstybe.eu
Reklamos projektų vadovė
Milda Šemetienė
+370 683 63 363 milda@valstybe.eu
Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė
Žurnalo tiražas
Spausdinto – 5 007 egz. Prenumerata internete – 3 507
Žurnalas internete www.valstybe.eu
Redakcija neatsako už reklamų turinį ir kalbą. Platinti žurnalo tekstus be rašytinio redakcijos sutikimo draudžiama.
POLITIKA
91 Kas formuos naująją Vyriausybę?
92 Hanibalas prie vartų
96 Autokratai privatizuoja krikščionybę
VISUOMENĖ
102 Mūsų gerovės valstybėje žudomos moterys
110 Pokalbis su Egle Grėbliauskaite
120 Ryškiausios pirmosios ponios
128 Skubėjusi daryti gera
120 92 96
Pasikėsinimas į D. Trumpą, kurio „laukėme“
Pirmą kartą mūsų žurnalo leidybos istorijoje numerio išleidimą atidėjome beveik mėnesiui. Tokį sprendimą priėmėme matydami, kad demokratinių valstybių parama Ukrainai, kad ši įveiktų Vladimirą Putiną, nėra pakankama, o visi pareiškimai apie paramą, „iki kol Rusijos orda bus išvaryta iš Ukrainos“, vis dar lieka tik pareiškimais.
Tokioje aplinkoje tapo akivaizdu, kad taikos, grįstos pergale, tai yra tokios, kokios reikia Ukrainai ir Lietuvai, siekiant užsitikrinti ilgalaikę saugią ateitį, pasiekti neįmanoma. Kaip ir tai, kad jei JAV prezidento rinkimus laimėtų demokratinio flango politikas, labai tikėtina, kad karas Ukrainoje tęstųsi dar gana ilgai, nes demokratinės valstybės ir NATO taip ir neišdrįs realiais darbais remti V. Putino ordos sutriuškinimo ar tuo labiau pradėti derybų su Kremliaus vadovu iš jėgos pozicijų, siekiant geresnių sąlygų Ukrainai ir minimalių teritorinių nuolaidų.
Tai leido prognozuoti, kad paliekamas lyderystės vakuumas yra palankus tai jėgai, kuri šią patinę situaciją galėtų išspręsti. Jautėme, kad trūksta kažkokio papildomo įvykio – gal oponentus kompromituojančios informacijos, kažko, kas galėtų padėti problemos „sprendėjui“
Donaldui Trumpui, kuris taiką V. Putinui naudingesnėmis sąlygomis yra pasiruošęs pasiekti be didesnių skrupulų, laimėti rinkimus.
Žinoma, tikrai nesitikėjome, kad tas veiksmas, kuris nuties D. Trumpui kelią į Baltuosius rūmus, bus pasikėsinimas į jo gyvybę, tai yra pats galingiausias, koks tik gali būti, stengiantis nutiesti jam kelią į valdžią arba į kapines. Daugelį tai trikdo, nes neleidžia aiškiai suvokti situacijos ir verčia ginčytis, ar tikrai buvo pasikėsinta, o gal viskas surežisuota ir t. t. Juk jei suvokiame, kokie galingi interesai siekia D. Trumpo pergalės, turėtume suvokti ir tai, kad šioms jėgoms nebuvo skirtumo, ar pasikėsinimas pavyks. Jei jis būtų pavykęs, rinkimus dar galingiau būtų laimėjęs artimiausias D. Trumpo bendražygis. Tikėtina, kad jis reprezentuotų tas pačias jėgas ir interesus. O kadangi pasikėsinimas nepavyko, dabar atsirado galimybė rinkimus laimėti D. Trumpui.
Taigi, jei pasikėsinimą organizavo Rusija ar jos sąjungininkai, norintys taikos, naudingos Maskvai, ir politikos, naudingos naftai, jie niekuo nerizikavo, nes laimėtų bet kuriuo atveju. Tad daug svarbiau diskutuoti ne apie patį pasikėsinimą, o apie tai, kokių grėsmių jis atnešė pasauliui, demokratijoms ir Lietuvai.
REKLAMA
Triuškinanti G. Nausėdos
pergalė kelia nerimą, tačiau...
REKLAMA
Galima džiaugtis Gitano Nausėdos pergale LR prezidento rinkimuose arba dėl jos liūdėti, tačiau tikriausiai visi sutiksime, kad vaizdas, kai save provakarietišku dešiniuoju įvardijantis politikas pergalę švenčia apsuptas džiūgaujančių kairiesiems priskirtinų veikėjų, turėtų bent jau stebinti. Taip pat kelti nerimą, nes leidžia įtarti, kad politinės konkurencijos ir demokratijos funkcionavimo principai Lietuvoje yra, švelniai tariant, iškreipti, o kairumą ir dešinumą rinkimuose pakeitė kitas veiksnys – ar esi prieš konservatorius, ar už juos.
Tai tikrai nėra gerai, net jei kovojant dėl valdžios vienai iš pusių tokia situacija yra naudinga. Juk siekiant priimti sunkius, bet būtinus sprendimus, kurie stiprintų mūsų valstybę, svarbi provakarietiškų jėgų vienybė, o ne tarpusavio kova, remiantis kairiosiomis, oligarchinėmis ar net prokremliškomis jėgomis.
Nors rinkimai baigėsi prognozuota triuškinančia G. Nausėdos pergale, vis dėlto galima įžvelgti ir vieną teigiamą galimybę – šią milžinišką visuomenės paramą, sugeneruotą dėl susipriešinimo su valdančiaisiais, ypač konservatoriais, išnaudoti ne tik tam, kad centro dešinėje konservatorius, o gal ir dabartinius liberalus pakeistų sau palankesnėmis jėgomis, bet ir stengiantis priimti sprendimus, būtinus mūsų valstybės saugiai ateičiai.
G. Nausėdos pečius užgulė istorinės atsakomybės našta
Sveiki, brangūs mūsų žurnalo skaitytojai! Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šiuo istoriniu laikotarpiu, kai sprendžiama, kokia bus pasaulio ir Lietuvos ateitis, galėjome išleisti šį žurnalo numerį ir taip pasistengti bent trumpam pakilti virš informacinio triukšmo ir pažvelgti į tai, kokie procesai ir interesai šiandien formuoja mūsų valstybės ir visų mūsų ateitį.
Visų pirma šiame numeryje pasistengsime atsakyti į, manyčiau, karščiausią klausimą: ar Donaldo Trumpo pergalė artėjančiuose JAV prezidento rinkimuose gali didinti Trečiojo pasaulinio karo grėsmę? Apie tai rašome šio numerio „Įžvalgų“ skiltyje. Kitas mums, Lietuvai, ne mažiau aktualus klausimas: ar šiandien mūsų valstybėje vykdoma politika leis išvengti pavojaus, kad jei kitas karas su Rusija ir jos sąjungininke Kinija bus ne pasaulinis, o lokalus, jis vyks kažkur kitur, o ne Lietuvos teritorijoje? Apie tai detaliai rašau šio numerio vedamajame: pabrėžiu, kad daugiausia nerimo kelia net ne tai, kad šiandien Lietuvoje auga tokios politikos ir tokios politinės lyderystės trūkumas, bet tai, jog susidaro įspūdis, kad visi mokosi prie esamos realybės prisitaikyti ir apsimeta, kad jos nemato. Taigi, Donaldas Trumpas JAV gali pralaimėti Kamalai Harris, todėl Trečiojo pasaulinio karo galimybė mažės, o mes Lietuvoje vis giliau skęstame
džiūgavo, kaip smagu, kad juos pakvietė. Belieka ironiškai pasidžiaugti, kad priėmime nebuvo Josifo Stalino ir Adolfo Hitlerio. O jei ir jie būtų buvę, ar kuris nors iš pakviestųjų būtų išėjęs?
D. Trumpo stiliaus politinių vertybių ir įtaigų glėbyje, ir tai gali mus nutempti iki karo.
Vykstant Rusijos karui Ukrainoje turėtume kovoti su Rusijai naudingos įtakos sklaida, tačiau prezidentas su konservatoriais kovoja dėl įtakos, valdžios ir Europos Komisaro kėdės. Turėtume stengtis stiprinti Lietuvos karines pajėgas ir formuoti tokią mokesčių politiką, kuri padėtų užtikrinti tvarų ir didesnį finansavimą, tačiau mokesčių transformacija stringa, o oligarchų ir nekilnojamojo turto (NT) magnatų šeimos jau baigia išsidalyti didžiųjų miestų NT rinkos potencialą, kuris yra gerokai didesnis, kai mokesčių politika yra gerokai ciniškesnė. Apie tai taip pat rašau šio numerio vedamajame.
O ką veikia Lietuvos žiniasklaida? Deklaruoja, kad yra prieš Kremlių, antisemitizmą ir už stiprią demokratinę Lietuvą, bet nė vienas į Gitano Nausėdos inauguracijos pokylį pakviestas žiniasklaidos atstovas, tarp svečių pamatęs Remigijų Žemaitaitį, Žilviną Tratą ir daugybę kitų autokratinio tipo veikėjų, net ir dirbusių su Rusija, nematė reikalo apsisukti ir išeiti. Ne, beveik visi savo feisbuko paskyrose
Tai – ne retorinis, o demokratijos ir valstybės gyvybingumo klausimas. JAV dalis svečių tikrai būtų išėję, o kiti net nebūtų atėję, ir ne tam, kad parodytų nepagarbą, o tam, kad pademonstruotų nepritarimą lyderio reprezentuojamai politikai, vertybėms ir skatintų jį keistis. Tai labai svarbu, nes gali būti, kad G. Nausėda pirmąją kadenciją turėjo būti itin tolerantiškas oligarchijai, regioniniams autokratams ar tiesiog troliams, nes tai padėjo jam saugiai pasiekti antrąją kadenciją, tačiau šiandien, kai per šią kadenciją būtina realizuoti proveržį daugybėje sričių, reikėtų ne pataikauti G. Nausėdos pastangoms sugyventi su trumpizmo ir putinizmo formuojama bei ciniškų kapitalo galių finansuojama Lietuvos realybe, o padėti prezidentui iš jos gniaužtų vaduotis ir vaduoti Lietuvą. Juk šiandien vis dar galime realizuoti ekonominę, technologinę, gynybinę ir socialinę pažangą, nes mūsų valstybei tai užtikrintų saugią ateitį, tik trūksta vertybinės pažangos. Trūksta drąsos ir pasiryžimo tuo metu, kai dauguma stengiasi prisitaikyti ir patogiau gyventi, daugiau uždirbti, smagiau pasilinksminti, gražiau pademonstruoti savo patriotizmą, o kartais – ir tuštybę, būti savotiškais šių laikų partizanais ir pasakyti „Stop“, o pamačius prokremliškų veikėjų būrį valdžios vakarėlyje apsisukti ir išeiti.
Ar tai realu? Tikrai nežinau, nes prisitaikyti prie galingųjų visada buvo ir bus daug lengviau. Bet neabejoju, kad prisitaikydami nieko nepakeisime, o bandydami vienyti pažangai ir skatinti Lietuvos lyderius jos siekti – gal ir galime. Ir tai nėra pesimistinės mintys, tai – optimizmas, galima sakyti, Dievo, o kas netiki – likimo, dovana. Juk šiandien Ukrainos žmonės už savo laisvę ir savo bei mūsų saugią ateitį atiduoda savo gyvybę, o mes būdami laisvi ir nekariaudami turime galimybę veikti taip, kad karo išvengtume ir ateityje. Tai daugiausia, ko galime norėti. Tad labai džiaugiuosi, kad galime šio tikslo siekti, net jei tai ir sunku, ir dėkoju visiems, kurie jo siekia. Juk Lietuvos kelias niekada nebuvo kitoks – visada turėjome įveikti Rusijos auksinius, elito tuštybę ir save. Tikiuosi, kad dalis minčių, kurias perskaitysite žurnale, bus naudingos, o dalis intencijų padės kurti stipresnę Lietuvą.
EDUARDAS EIGIRDAS