100+ jaunų žmonių minčių Prezidentui Valdui Adamkui

100+ JAUNŲ ŽMONIŲ MINČIŲ

PREZIDENTUI VALDUI ADAMKUI

Speciali padėka Karolinai Savickytei – gera dirbti su žmogumi, kuris tave iki kaulų smegenų supranta!

Agnei Šeputytei – už ilgametę draugystę ir palaikymą!

Darijai Žuravliovai – už savo laiko negailėjimą ir nuoširdžią pagalbą!

Savo šeimai – mama, tėti – jūs nuostabūs!

2

Įvadas „Jeigu padalintume viską, ką per gyvenimą nuveikė Prezidentas Valdas Adamkus, tai gautume du pilnaverčius įprasto žmogaus gyvenimus.

Tai turbūt ir yra pagrindinė skirtis tarp asmens ir asmenybės.“

2016-ųjų lapkritis. Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė, Prezidento jubiliejų žyminčios knygos „Pokalbiai nesilaikant protokolo“ pristatymas. Šventinio vakaro pabaigoje ir pats Valdas Adamkus žengteli ant pakylos. Reikšmingai, su jam būdingu susirūpinimu (o galbūt tikslingiau būtų sakyti – rimtimi) veide nužvelgia susirinkusiuosius. Jo žvilgsnį sutinku ir aš – gilų, mąslų, iki širdies gelmių įsiskverbiantį.

Galiausiai, nuščiuvusiai auditorijai Prezidentas taria padėkos žodį. Aiški, artikuliuota kalbėsena, ori laikysena, puikiai su kalbos turiniu sinchronizuoti grakštūs rankų gestai. „Tikra politinė elegancija“, – tą kartą pamaniau ir šyptelėjau. Menėje nuaidi gausios ovacijos. Prezidento veidas pragiedrėja. Jis sėdasi prie jam jau paruošto stalo ir pradeda autografų pasirašinėjimo ceremoniją. Stebėjausi, kaip kruopščiai 90-metį mi-

nintis politikas raito parašą kiekvienam, ironiškai tariant, ramybės drumstėjui. Solidus juodo rašalo parkeris atsakingai vedžioja beveik indentiškas vardo ir pavardės kombinacijos linijas su aristokratiškai išlenkta ir, nežinia kodėl, taškeliu apatiniame raidės pilvuke papuošta „S“. Akivaizdu, jog tai asmenybės parašas. Prezidento parašas.

Pirmą kartą suvokiau, kad egzistuoja ne tik kasdieninis, buitinis, bet ir politinis gyvenimas, 2005-aisiais, kai, būdama 7-erių, į rankas paėmiau tamsiai žalią, auksiniu Vyčiu papuoštą „Lietuvos pirmoko pasą“. Puikiai pamenu, kaip praskleidusi pirmus lapus, įsistebeilijau į dai-

liai rankas susidėjusį ir viltingu žvilgsniu iš nuotraukos žvelgiantį žilagalvį poną. Man jis pasirodė nepaprastai gražus, šviesus, tačiau kažkodėl liūdnas, galbūt susirūpinęs. Ilgai į jį žiūrėjau. Po iliustracija buvo kažkas parašyta, bet tada, deja, dar nemokėjau skaityti. Dingtelėjo mintis, kad galbūt tėvų namuose galėčiau atrasti šį pasą ir dar kartą, tik jau visai kitaip, į jį žvilgtelti. Paieškos buvo vaisingos – eilę metų saugiai gulėjęs stalčiuje jis iki šiandien atrodo kaip naujas. Prezidento fotografija išties puiki, skoningai reprezentacinė. Tačiau mane giliai sujaudino jo tuometis palinkėjimas kiekvienam šalies pirmokui: „Mylėkite Tėvynę ir vienas kitą. Visuomet stenkitės kuo daugiau išmokti. Būkite stiprūs, geri ir kūrybingi – savo ir Lietuvos ateičiai.“ 3

Ir čia tik mano istorija. Viena iš daugelio. O kiek dar jaunuomenės širdžių ir protų yra palietęs išmintingas Valdo Adamkaus žodis? Šimtus! Todėl ir kilo idėja – pabandykime paklausti pačių jaunosios kartos atstovų: kokias asociacijas jiems kelia V. Adamkaus pavardė, ką jie norėtų Prezidentui pasakyti, kokių istorijų apie Jį ar su Juo galėtų papasakoti? Galbūt ir neįmanoma aprėpti visų norėjusių pasisakyti, tačiau bent mažą dalelę jaunimo pamislijimų, manau, atspindėti pavyko. Tad kviečiu į šią turiningą kelionę po mūsų šalį ir pasaulį – daugiau nei šimto jaunų Lietuvos žmonių minčių verpetą!

Visi jie kalba Jums ir apie Jus, Prezidente! Ačiū, jog mums buvote ir esate šviesa!

Nuoširdūs linkėjimai, Gabija Strumylaitė

4

Nuotrauka iš asmeninio Gabijos Strumylaitės albumo. Iš kairės – Gabija Strumylaitė, Valdas Adamkus, Agnė Šeputytė. 2016-aisiais, Valdovų rūmuose, knygos „Pokalbiai nesilaikant protokolo“ pristatymo renginyje.

5

1 Su prezidentu Valdu Adamkumi pirmą kartą gyvai susidūriau būdama politikos mokslų pirmakurse – po vieno tarptautinio renginio, už kurį gavome prezidento padėkas. Vis dėlto, įsimintiniausias buvo kitas susitikimas. 2008 metais tapau viena iš Konstitucijos egzamino nugalėtojų – buvome pakviesti į Prezidentūrą, kur kalbėjome su tuometiniu prezidentu Valdu Adamkumi. Po visko sustojome bendrai nuotraukai. Aš stovėjau šalia prezidento ir kažkaip pasimuisčiau, nes pasijutau spaudžiama.

Prezidentas paėmė mano šaltą delną ir kol fotografavomės laikė tvirtai suspaudęs. Toks palaikymas buvo geriau nei pats apdovanojimas!

Rima Aukštuolytė, 32 m., Ukmergė, komunikacijos specialistė

2 2019 metų epistolinio rašinio konkursas. Pertrauka po lietuvių kalbos pamokos. Mokytoja mane pasiliko pakalbėti. Aišku, išsigandau, jau gal-

vojau ką nors prisidirbau... Bet ne! Pasakė: ,,Epistolinio rašinio konkursas bus, dalyvausi?”

Tuoj pat sutikau, net nebuvo minties atsisakyti. Pasiteiravau, kokia tema, mokytoja atsakė, kad reikia rašyti apie savo didvyrį. Vos truputį pagalvojus, staigiai išrėžiau: ,,Valdas Adamkus, tinka?” Tačiau mokytoja mane nuliūdino, kad Valdą Adamkų pasirinko kita mūsų progimnazijos aštuntokė, o tos pačios mokyklos mokinių darbuose reikia įvairumo. Ir man teko pasirinkti kitą politinį veikėją.

Kodėl iškart dingtelėjo, kad Valdas Adamkus mano didvyris? O todėl, kad mūsų gerbiamas prezidentas pasižymi itin dideliu ryžtingumu, nie-

kada neieškojo žodžio kišenėje. Jo tvirto charakterio bruožai ir puikiai susiklosčiusi karjera, iš tikrųjų, mane žavi. Panašų charakterį aš jau turiu, labai norėčiau turėti tokią gerą politinę ateitį, kaip Valdo Adamkaus.

Prezidentui linkiu ir toliau nenuleisti rankų jeigu kažkas nesiseks, išpildyti dar neišsipildžiusias svajones, garsiai ir aiškiai reikšti savo nuomonę. Pone Valdai Adamkau, prisiminkite, kad nieko nėra svarbiau už šeimą ir sveikatą, saugokite ir branginkite šias dvi vertybes!

Gytė Augustinaitytė, 14 m., Alytus, Alytaus Panemunės progimnazijos aštuntokė 6

3 Mūsų Prezidentas Valdas Adamkus į atmintį ir širdį man įsirėžė prieš 14 metų, kai pradėjau lankyti mokyklą. Pirmą kartą išvydus Ekscelencijos portretą pirmojoje mano mokykloje, viduje kilo ir iki šiol išliko pasididžiavimas, kad Lietuva turi tokį diplomatiškai atrodantį, pasitempusį, šiluma spinduliuojantį, tolerantišką ir be galo nuoširdų valstybės vadovą. Bėgant laikui, man pačiam bręstant, žinių ir bendraminčių ratas vis plėtėsi, taip pat plėtėsi ir žinios apie Prezidentą. Jis tapo didžiausiu mano idealu – Žmogumi, į kurį noriu lygiuotis. Ne veltui namuose turiu ne vieną knygą, pasakojančią apie Valdo Adamkaus gyvenimą bei jo pavyzdį Lietuvos žmonėms. Šios knygos yra tapusios mano nuosavos bibliotekos „auksine lentynėle“.

Mūsų Prezidentui norėčiau palinkėti sveikatos, jėgų bei ištvermės, kad mus dar ilgai ilgai džiugintų Prezidento išmintingumas ir Tautos vienijimo galia, kurią Jis puoselėjo ir tebepuoselėja visą savo gyvenimą.

Arnoldas Rutkauskas, 20 m., Marijampolė, MRU teisės bakalauro antro kurso studentas

4 Pagalvojus apie V. Adamkų, atmintyje visada iškyla šeimyniško bei visą tautą globojančio žmogaus portretas. Priešingai nei gali byloti prezidento stereotipas, V. Adamkus spinduliuoja šiluma bei nuoširdumu. Džiaugiuosi turėdama galimybę šių savybių mokytis iš vienos autoritetingiausių Lietuvos asmenybių.

Ignė Umbrasaitė, 21 m., Utena, Aberdyno universiteto (Škotija) psichologijos bakalauro trečio kurso studentė

5 Kai buvau maža, visada maniau, kad mano tėčio vardas pats geriausias, nes mano tėtis Valdas, o tai juk mūsų Lietuvos prezidentas! Taigi, nuo mažų dienų mačiau šį žmogų kaip patikimą ir teisingą asmenybę, užimančią svarbią poziciją valstybėje ir nei dienos neteko tuo suabejoti.

Gabija Šiaulytytė, 21 m., VU TSPMI politikos mokslų bakalauro trečio kurso studentė 7

6 Nors aš prisimenu darželyje aptariamus pirmuosius nepriklausomos Lietuvos rinkimus, Jūs man visada būsite mano pirmasis Prezidentas.

Tas, kurio kalbas žiūrėjau per televiziją. Tas, kurį matant laisvai bendraujantį su kitais pasaulio lyderiais, man bet kokie pre-egzistuojantys mažos šalies kompleksai išnyko. Tas, kurio šviesus veidas, meilė žmonai ir pagarba visiems žmonėms, nepaisant jų kilmės ir socialinio statuso, visad man buvo autoritetinga ir formavo mano asmenybę. Tas, kuriam ranką paspaudus Prezidentūroje per kažkokio konkurso apdovanojimus prieš 17 metų, nebeliko abejonių, kad su darbu, meile ir sąžine viskas yra įmanoma. Tas, kurio jaunystės dramos mane įkvėpė humanitariam darbui.

Tas, kuris, pats nežinodamas, paprastą knygas mylinčią mažeikietę nuvedė į darbus ir kraštus apie kuriuos ji net svajoti nedrįsdavo. Iš visos širdies Jums linkiu kad tikrai suprastumėte, kad tokių kaip aš – Jūsų įkvėptų, pakylėtų ir suformuotų Lietuvos vaikų – tūkstančiai. Ačiū!

Gintarė Eidimtaitė, 32 m., Mažeikiai/Ženeva Humanitarinės pagalbos specialistė, Jungtinių Tautų Humanitarinės Pagalbos Koordinavimo Biuras

7 2011 metais buvau atrinktas su stipendija vieniems metams vykti mokytis į privačią mokyklą Vašingtone, JAV. Šios programos – ASSIST – globėjai ir pagalbininkai buvo V. Adamkus ir A. Adamkienė. Pasikalbėjimai apie gyvenimą JAV su tokiais asmenimis savotiškai nuramino ir dar labiau – įkvėpė grįžti. Po metų įvyko alumnų susitikimas. V. Adamkus vėl jame dalyvavo. Tik šįkart – sveikindamas sugrįžusius ir pasikeitusius.

Simonas Bartulis, 24 m., Kaunas/Singapūras, Yale-NUS College absolventas, švietimo konsultantas

8 Prezidente, ačiū jums už šviesą. Už tą, kurią skleidžiate, ir už tą, kuria pats esate.

Artūras Vyšniauskas, 28 m., Vilnius, intelektinių žaidimų organizatorius 8

9 Ne kartą gyriausi draugams, kad esu spaudęs ranką Lietuvos prezidentui V. Adamkui. Prezidentas 2007 metais apsilankė Tauragės Jovarų vidurinėje mokykloje, kurioje mokiausi aštuntoje klasėje. Man teko garbė Lietuvos prezidentui įteikti mokyklos mokinių rankomis pagamintą angeliuką. Įteikiant angeliuką, prezidentas man paspaudė ranką, labai šiltai padėkojo bei paklausė, kaip man sekasi. Mane nustebino V. Adamkaus šiltumas ir betarpiškas bendravimas.

Linas Lobinas, 25 m., Tauragė, FiDi veteranas

10 Ryškiausias atsiminimas, kai V. Adamkus buvo prezidentas ir aplankė Tauragės Jovarų vidurinę mokyklą. Mano, ketvirtos klasės mokinės, užduotis buvo įteikti gėlytę. Žingsniavau link pagrindinio įėjimo į mokyklos pastatą. Pirmiausia pamačiau gausų būrį didelių apsauginių, kostiumuotų vyrų. Jų viduryje link manęs ėjo toks šiltos šypsenos žilagalvis vyriškis. V. Adamkus švelniai paspaudė mano ranką, paėmė gėlytę ir pasakė: „Malonu matyti skaisčius jaunosios kartos veidus.“ Tada aš supratau, jog valdžia, vyriausybė, yra tokie pat paprasti žmonės, kaip aš ir tėvai, seneliai, tik su dideliais tikslais ir darbais.

Klaudija Kiudelytė, 23 m., Tauragė, LSMU sveikatinimo ir reabilitacijos magistrantė

11 Visuomet mačiau Prezidentą V. Adamkų kaip šviesulį, eruditą, kuris Lietuvai vadovavo remdamasis šiuolaikiškomis, vakarietiškomis vertybėmis. Nors buvau dar visai vaikas, bet atsimenu, koks palengvėjimas buvo perrinkus šį Prezidentą po R. Pakso apkaltos – užplūdo jausmas, jog viskas vėl bus gerai. Šiam puikiam žmogui palinkėčiau kuo didesnės sveikatos!

Rūta Ūsaitė, 24 m., Vilnius, VU TSPMI politikos ir medijų magistro programos antrakursė 9

12 Jau būdama abituriente, atsiverčiau savo Pirmoko pasą – jame buvo surašyta viskas, kas vyko tais metais, kai pradėjau lankyti mokyklą. Prezidentas tuo metu buvo Valdas Adamkus. Kažkodėl man šis faktas tiesiog įstrigo galvoje... Po metų supratau kodėl – gal sutapimas, bet rugsėjo 1-osios šventėje, vykusioje Vilniaus universitete, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, pirmakursius, tarp kurių sėdėjau ir aš, sveikino Jo Ekscelencija Valdas Adamkus. Man tai buvo tikrai įkvepiantis simbolis – gal ir visiems, kurių Pirmoko pase pažymėtas šis prezidentas ir kuriuos jis sveikino jau žengiančius į universitetą.

Aistė Širvinskaitė, 20 m., Anykščiai, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antro kurso studentė

13 Prisimenu, kai dar mokiausi pradinėje mokykloje, kuri buvo darželis sovietiniame miegamajame rajone, vieną šiltą pavasario dieną mums pasakė, kad į priešais esančią „Atžalyno“ mokyklą šiandien atvažiuos Prezidentas. Atvykimo laiku į lauką išėjo turbūt visas darželis, kitoje gatvės pusėje stovėjo gal tūkstantis vizituojamos mokyklos mokinių, žmonės žiūrėjo pro blokinių daugiabučių langus. Tuomet siauroje gatvėje pasirodė juodas automobilis, o išlipus Adamkui visa gatvė pradėjo ploti. Man pasirodė keista – mažam man atrodė, kad visi žmonės nemėgsta politikų, o čia reakcija buvo visiškai kitokia. Pradėjau ploti kartu su visais. Tai buvo nepamirštamas momentas, nes viena yra pamatyti tiek plojančių žmonių koncerte ar stadione, ir visai kas kita tai pamatyti gyvenamajame rajone.

Tadas Paškevičius, 20 m., Kėdainiai, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antro kurso studentas

14 Ačiū, Prezidente!

Vilius Kriaučiūnas, 20 m., Trakai, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antro kurso studentas

10

15 Valdas Adamkus visada buvo ir bus išskirtinis pavyzdys šiuolaikinėje visuomenėje – ne tik politikoje, bet ir asmeniniame gyvenime. Nuo jaunų dienų žiūrėdavau į Valdo ir Almos Adamkų nuotraukas ir galvodavau: „Aš irgi taip noriu!“ Šiandien jaunosios kartos iš Adamkų galėtų išmokti meilės, pagarbos ir ištikimybės.

Izabelė Kačinskaitė, 22 m., Kaunas, VU žurnalistikos bakalauro ketvirto kurso studentė

16 Prezidente, pamenu, kaip 2017 metų rudenį aš sėdėjau VU TSPMI salėje ir klausiausi Jūsų kalbos politikos mokslų bakalauro pirmakursiams.

Tą kartą mane įkvėpėte iki pačios gelmės, kokios dar niekada nebuvau jautusi. Kadangi pats esate ambicingo ir sąžiningo žmogaus pavyzdys.

Spaudoje ar internete išvydus Jus kartu su žmona Alma, pamačius, kaip stipriai laikote vienas kito ranką, nuoširdžiai apsąla širdis. Tuomet besišypsant gimsta mintis, kad tokio ryšio su mylimuoju iki senatvės ir aš be galo norėčiau. Džiaugiuosi, kad esate, kad Jūsų indėlis į Tėvynę išliks. Ačiū!

Emilija Izabelė Adomaitytė, 20 m., Josvainiai, VDU kūrybinių industrijų pirmo kurso studentė

17 Aš visada prisiminsiu vieną epizodą. Kai man buvo septyneri metai, kartu su savo dieduku, tremtiniu, 2005 metais važiavome į tremtinių sąskrydį Ariogaloje, kur teko iš arti pamatyti tuometinį Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų.

Deividas Žindžius, 20 m., Garliava, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antro kurso studentas

11

Nuotrauka iš asmeninio Deivido Žindžiaus šeimos albumo.

12

18 Kai buvau mažas, man patiko žiūrėti žinias. Ypač tas, kurios susijusios su prezidento veikla. Visados stebėdavausi, kaip vienas žmogus gali suvaldyti visą šalį, rodos, taip ramiai, su pasitikėjimu paremtais savo veiksmais ir sprendimais. Dabar, kai pats dirbu ganėtinai atsakingą darbą, suprantu kad tai buvo tiesiog nuoširdus ir profesionalus darbas šaliai ir jos žmonėms. Tad labai AČIŪ už viską, ką davėte Lietuvai!

Adas Kardašius, 22 m., Tauragė, be 5 minučių KTU mechatronikos bakalauras

19 Nuo pat vaikystės buvau aktyvi mergaitė, todėl sportas buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis. Visuomet prisimenu Prezidento V. Adamkaus kalbas ar palinkėjimus sportininkams. Jo kalbose buvo tiek daug gėrio, pozityvumo, ryžto ir įkvepiančių minčių, kurios motyvavo ir skatino mane niekada nesustoti siekti tikslų.

Dabar linkiu Jums, gerbiamas Prezidente, išlikti tokiam, koks buvote iki šiol!

Skaistė Bajorinaitė, 22 m., Tauragė, Lietuvos Sporto Universiteto trečio kurso studentė

20 Mano nuomone, tai bene vienintelis žmogus, kuris turi net ne geležinius ar plieninius, o platininius nervus. Jis atlaikė sunkią vaikystę, bėgdamas nuo sovietų armijos sugebėjo atsidurti JAV, ten tapo politiniu veikėju. Nuolatos puoselėjo lietuvybę, galiausiai, grįžo į tėvynę ir buvo išrinktas prezidentu! Na, išties kažkas nepaprasto! Be to, jis visada išlieka ramus!

Deividas Petravičius, 20 m., Baisogala, VU tarptautinio verslo antro kurso studentas

13

21 Prezidente, tikriausiai pirmas ryškesnis mano prisiminimas apie Jus yra iš 2002 metų pabaigos. Tuomet man buvo viso labo šešeri metukai, tačiau tėvams einant į rinkimus, aš siūliau balsuoti už Valdą Adamkų. Metai bėgo, kaupėsi mano žinių bagažas, plėtėsi akiratis, pradėjau domėtis politika, aktyviai įsitraukiau į visuomeninę veiklą ir pajutau, kad Jūs esate mano žmogus. Tas, kurį galima vadinti autoritetu. Dėl jūsų meilės laisvei. Dėl pagarbos demokratijai. Dėl atsakomybės už savo šalį. Jūs man esate aukštos moralės, sąžiningumo, atsakingumo ir liberalaus veikimo bei suvokimo sektinas pavyzdys. Kai universitete buvo proga rašyti darbą apie politinių veikėjų politinę mintį, nedvejodamas pasirinkau Jus ir su „Santaros-Šviesos“ pagalba iš naujo pažinau Jūsų mąstymą ir veikimą. Šiais laikais autoritetų bijoma, netgi kalbama apie tai, kad laisvas žmogus neva išvis neturėtų jų turėti. Tačiau aš manau kitaip – teisingi autoritetai veda žmogų į priekį. Turiu du autoritetus, kurie mane įkvepia ir kuriais aš pasitikiu. Pamenu, kaip nustebau, kai sužinojau, jog jie abu tarpusavyje susiję! Tai Jūs ir prezidentas Kazys Grinius – kita nuostabi asmenybė, kurią labai gerbiu ir vertinu.

Prezidente, nesu Jūsų matęs gyvai, niekada neteko susidurti bendrame renginyje, nors progų, tiesa, buvo nemažai. Tačiau šiandien turiu galimybę Jums parašyti ir bent taip perduoti dalelę savo jausmų bei dėkingumo. Dėkingumo už Jūsų darbus Lietuvai, už pagarbą laisvei ir demokratijai, už rodomą sektiną pavyzdį jaunajai kartai. Jūs esate didis žmogus su milžiniška širdimi! Žilvinas Galimovas, 22 m., Jonava, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro ketvirto kurso studentas, tinklininkas, seniūnaitis

22 Jau seniai, kai dar buvau per maža suprasti politiką, namų aplinkoje dažnai girdėdavau Valdo Adamkaus pavardę. Juo ypatingai susižavėjęs buvo mano tėtis, todėl nuo to laiko Adamkus man atrodė ypatingas, netgi savotiškai sakralus žmogus. Laikui bėgant pradėjau suvokti, kodėl juo žavisi ne vien mano tėtis, tačiau ir dauguma Lietuvos žmonių. Ori laikysena, tvirtas vertybinis pagrindas, ilgametė politinė patirtis, noras ir siekis matyti geresnę Lietuvą, besąlygiškas tikėjimas jaunimu – tai tik kelios Prezidento savybės, kurios mane žavi. Šį žmogų galėčiau įvardinti kaip vieną geriausių prezidentų, kokį tik Lietuva yra turėjusi.

Simona Budrevičiūtė, 20 m., Kazlų Rūda, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antro kurso studentė

14

23 Visa mano šeima daugelį metų palaikė Valdą Adamkų. Vertinome jį ne tik kaip įstabų politiką, atvedusį mus į narystę tiek ES, tiek NATO, bet kaip ir tolerantišką, diplomatišką žmogų. Vienas labiausiai įsiminusių įvykių buvo 2003-ųjų pabaigoje kilęs skandalas dėl tuometinio prezidento sąsajų su Rusija bei korumpuotos rinkimų kampanijos. Didžioji dalis Lietuvos politikų tai iškart matė kaip progą sustiprinti savo pozicijas, tad ir toliau stengėsi kuo labiau eskaluoti skandalą bei jo nešamą ažiotažą. Tačiau pagrindinis kaltinamo prezidento oponentas V. Adamkus laikėsi neutralios pozicijos, į viską reagavo labai diplomatiškai, garbingai, pabrėždamas prezidento, kaip institucijos, prestižo svarbą. Tokia V. Adamkaus stovėsena, veikiausiai didžiausioje politinėje suirutėje per Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, skatino mano šeimą dar labiau jį palaikyti bei didžiuotis, jog Lietuva turi tokį šviesų vadovą.

Juozas Matjošaitis, 20 m., Kaunas, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antro kurso studentas

24 Prezidentas visada man buvo geriausias harmonijos pavyzdys. Klausantis V. Adamkaus kalbų jaučiu spinduliuojančią ramybę, patirties gausą, pasitikėjimą savimi bei išskirtinę eleganciją.

Agnė Šeputytė, 20 m., Tauragė, LSMU veterinarinės maisto saugos bakalauro antro kurso studentė

25 Jūsų išskirtinis pavyzdys suteikia jėgų ne tik mūsų jaunimui, bet ir visiems Lietuvos žmonėms tikėti Lietuva ir ją mylėti bei gerbti. Linkiu Jums ne tik sveikatos ir stiprybės, bet ir šviesos, apsaugos iš angelų sargų, kurie Jus toliau vestų pirmyn. Prezidente, ačiū, kad esate!

Eglė Kušlytė, 21 m., Vilnius, VIKO kultūrinės veiklos vadybos trečio kurso studentė

15

26 Atsimenu, kad pirmoje mano knygų mugėje turėjo vykti Adamkaus knygos pristatymas. Bėgau ten, kad galėčiau pagaliau gauti jo autografą.

Bet atėjus sužinojau, kad jis serga ir nepasirodys. Toks buvo mano pirmas „susitikimas su Prezidentu“.

Rytas Sakas, 14 m., Vilnius, mokinys

27 Vaikystėje dažnai žiūrėdamas televizorių matydavau tuometinį šalies prezidentą Valdą Adamkų. Jis man padarė tokią stiprią įtaką, jog viena iš mano vaikystės svajonių buvo tapti šalies prezidentu! Aišku, bėgant metams tą svajonę visai pamiršau ir tik visai neseniai vėl ją atradau pradėdamas mokytis universitete.

Nedaugžodžiausiu. Tiesiog noriu palinkėti dar ilgų metų, sveikatos ir labai Jums ačiū už padarytą įtaką mano pasaulėžiūrai ir asmenybės formavimuisi!

Jokūbas Kodoras, 20 m., Panevėžys, studentas

28 Nors Valdas Adamkus man visuomet buvo telkiančios lyderystės ir puikaus valstybės vadovo pavyzdys, nuodugniau jo indėlį į Lietuvos politiką pradėjau nagrinėti visai neseniai. Vis dėlto, perskaitęs Prezidento knygą „Paskutinė kadencija“, dar kartą įsitikinau, kiek daug šis žmogus savo vertybėmis, erudicija ir gebėjimu išklausyti davė Lietuvai.

Lukas Kačiušis, 20 m., Viduklė, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antro kurso studentas

16

29 Tai įvyko taip seniai, kai dauguma dabartinio jaunimo buvo tik gimę ar mokėsi pirmųjų žingsnių ar žodžių, o aš buvau pakankamai patyrusi „Lietuvos ryto“ žurnalistė, profesionalė, kuri manė, jog jokiose situacijose neraudonuoja.

1999 m. gegužės 20 d. Prezidentas Valdas Adamkus Prezidentūroje priėmė tarptautinio mados festivalio „In Vogue Vilnius“ organizatorius, dalyvius ir žurnalistus.

Atmosfera buvo kiek laisvesnė nei oficialiuose priėmimuose, visi daug juokavo. Prezidentas buvo nusiteikęs itin laisvai ir žaismingai, nors Jo Ekscelencija visomis aplinkybėmis dažniausiai yra labai šiltai, neformaliai bendraujantis žmogus.

Renginio pradžioje Valdas Adamkus ėjo nuo vieno prie kito dalyvio ir sveikinosi kiekvienam spausdamas ranką ir persimesdamas vienu kitu žodžiu.

Kai Prezidentas priėjo prie manęs, jis netikėtai ištarė prancūziškai: „Bonjour, mademoiselle“. Fotografai, fiksavę renginio akimirkas ėmė krizenti, o aš labai pasimečiau – man netikėtai skruostai užsidegė it tikrai nekaltai madmozelei. Galvoje sukosi minčių spiečius – taisyti Jo Ekscelenciją ar atsakyti prancūziškai ir diskretiškai apsimesti, kad klaida neįvyko.

Kol pagaliau ryžausi išlementi: „Laba diena, Jūsų Ekscelencija, aš – lietuvaitė“. Ir dar iš to streso padariau kažkokį reveranso parodijos vertą įtūpstą. Prezidentas plačiai nusišypsojo ir ėmė juoktis, ką padarė ir visi kiti arti stovėję, bet iki tol tik smalsiai stebėję situaciją. Jo Ekscelencija žaismingai ištarė: „Matote, mūsų lietuvaitės tokios charmante, kad jas galima supainioti net su paryžietėmis. Tai puiku!“ Ir dar kartą padrąsinančiai spustelėjo man ranką, o aš juokdamasi padėkojau už komplimentą ir tai, jog buvau pakrikštyta paryžiete.

C'est la vie – toks gyvenimas. Ir Prezidentai klysta bei juokiasi.

Erika Umbrasaitė, 48 m., Vilnius, žurnalistė ir rašytoja

30 „Adamkus jaunystėje buvo sportininkas, todėl ir dabar vaikšto tiesiai bei grakščiai“, – mano teta.

Vytas Kereišis, 19 m., Mažeikiai, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro pirmo kurso studentas 17

31 Pamenu, kai sužinojau, jog skaitote Patarlių knygą. Tai taip pat mano viena mylimiausių Biblijos dalių, kurią dažnai atsiverčiu ir pats! Norėjau su Jumis pasidalinti viena brangia šios knygos eilute, kurią, tikiu, puikiai žinote: „Karaliaus širdis Viešpaties rankoje kaip vandens srovės; Jis ją pasuka, kur nori.“ (Pat, 21-1). Tikiu, Jūsų širdis tokia ir buvo. Kaip svarbu, jog esamos ir būsimos kartos (ne tik karalių) širdys leistųsi nukreipiamos tinkama vaga. Tegul tokių širdžių Lietuvoje atsiranda vis daugiau.

Mantas Šikšnianas, 28 m., Vaikūčių k., Švenčionių r., LII/VU istorijos antro kurso doktorantas

32 Pamenu, kai dar vaikas stebėdavau tuometinį Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų per televiziją. Jau tada jis atrodė kaip žmogusautoritetas. Nors praėjo nemažai metų, Valdas Adamkus daugumos mūsų akyse išliko toks pat: diplomatiškas, įkvepiantis oratorius, nuostabus mokytojas ir filosofas, žmogus, šalia kurio, deja, dauguma šių dienų politikų neverti stovėti. Tai asmenybė, kuri neprarado žmogiškumo, išlai-

kė vidinę ramybę, visame kame įžvelgdavo daugiau už kitus. Tiek Valdas Adamkus, tiek jo žmona, yra neapsakomai šviesios asmenybės, tobuli partneriai, papildantys vienas kitą. Tikiuosi, kad vieną dieną turėsime tokį Premjerą, Prezidentą, Seimo pirmininką, kuriais galėsime didžiuotis, kaip iki šiol didžiuojamės Valdu Adamkumi.

Karolina Jonaitienė, 26 m., Vilnius, VU teises fakulteto magistrantūros studijų absolventė

33 Sykį V. Adamkus atvyko pas mus į mokyklą (Vilniaus Simono Daukanto Gimnaziją) ir aktų salėje pasakojo mokiniams apie savo gyvenimą, apie tai, kaip pabėgo į Ameriką ir ten sėdėjo prie telefono, laukė kiekvieno skambučio bei žinios apie Sausio 13-osios įvykius. Kalbėdamas apie tai jis susigraudino, jo balsas užstrigo. Ašara ištryško ir man, o apsižvalgius pamačiau, kad ir daugeliui kitų mokinių. Tai buvo akimirka, kai supratau, jog visgi jauni žmonės myli Lietuvą ir kad ją myliu aš. Ačiū už tai!

Milda Ažusienytė, 22 m., Vilnius, VU ekononomikos bakalauro trečio kurso studentė 18

34 Prezidentas Valdas Adamkus visada liks mano širdies prezidentas. Ne vien todėl, kad jis buvo Lietuvos prezidentas tuo metu, kai augau, bet dėl to, kad būtent tokį įsivaizduoju tikrą prezidentą: ramų, užtikrintą ir beprotiškai mylintį savo šalį, jos žmones.

Ieva Venckutė, 23 m., Raudėnai, VU medicinos fakulteto penkto kurso medicinos magistro studentė

35 Pirmą kartą su gerb. V. Adamkaus asmenybe susipažinau pirmoje klasėje, kai į rankas gavau Lietuvos pirmoko pasą. Praėjo beveik 14 metų, bet gerbiamas prezidentas vis dar yra mano autoritetas. Autoritetas, kuris rodo, kaip svarbu mylėti savo šalį, jos neišsižadėti, puoselėti diplomatines bei šeimos vertybes. Būtent ponas Valdas ir ponia Alma man yra pavyzdys, kokia turi būti šeima. Žengianti kartu koja kojon, pilna palaikymo ir meilės vienas kitam. Nepažįstu gerb. Prezidento asmeniškai, bet tai yra vienas tų žmonių, kuriam jausiu pagarbą visą gyvenimą.

Karolina Samajauskaitė, 20 m., Kaunas, LSMU slaugos pirmo kurso studentė

36 Gerbiamas Prezidente, dalinuosi su Jumis viltimi. Viltimi, kad Lietuva augs ir žydės, kad jauni, gabūs, kūrybingi žmonės liks, o išvykę – norės kuo greičiau sugrįžti. Mes vertiname laisvę ir stengsimės statyti Lietuvą taip, kaip statėte Jūs! Nes mums rūpi pasaulis, kuriame gyvename. Tikiuosi, kad Jūsų nenuvilsime.

Gabrielė Aputytė 18 m., Tauragės raj., Lomiai, Tauragės „Versmės“ gimnazijos abiturientė

37 V. Adamkui ranką spaudžiau du kartus – kai 2009 m. Prezidentūroje Sausio 13-osios medaliu apdovanojo mano tėtį ir kai sykį V. Adamkus lankėsi mano mokykloje – K. Griniaus progimnazijoje.

Paulius Olekas, 24 m., Kaunas, LSMU veterinarinės maisto saugos magistrantas 19

Nuotrauka iĹĄ asmeninio Pauliaus Oleko ĹĄeimos albumo.

20

38 2018 m. VDU Advento popietėje teko garbė nusifotografuoti su prezidentu Valdu Adamkumi. Buvau laiminga, nes šis žmogus nuo pat vaikystės mano autoritetas. Jo darbai ir atsidavimas Lietuvai įkvepia tikėti gražesniu rytojumi ir mūsų šalies šviesia ateitimi.

Sandra Saunoriūtė, 26 m., Kaunas, VDU biologijos antro kurso doktorantė

39 Susitikimas su prezidentu mano šeimai buvo išskirtinis įvykis. 2005 metų žiemą Valdas Adamkus priėmė mano mamos teisėjos priesaiką.

Domantas Bajorinas, 28 m., Tauragė, VU teisės magistras

40 Pamenu, kai šeima sunerimusi svarstė už ką kitą, jeigu ne už Adamkų balsuoti per 2009 metų rinkimus. Man Valdas Adamkus buvo tobulas prezidentas, gal todėl, kad buvau dar vaikas. Nepaisant to, dabar nuomonė nesikeičia. Adamkus yra prezidentas, kuriuo didžiuojuosi.

Sandra Meškauskaitė, 26 m., Jurbarkas, VU komunikacijos mokslų magistro antro kurso studentė

41 Sąvoka ,,prezidentas” man nuo pat mažens asocijuojasi su stiprybe bei gerumu. O ta stiprybė ir gerumas – su Valdu Adamkumi.

Gabija Jonikaitė, 19 m., Kaunas, VDU marketingo vadybos bakalauro pirmo kurso studentė

21

42 Tai vienas iš tų žmonių, kuris labai įkvepia. Su kuriuo labai norėčiau pabendrauti. Kuris žavi tiek savo darbais, tiek meile Lietuvai.

Algimantė Ambrulaitytė, 21 m., Ariogala, „Laisvės TV“ žurnalistė

43 Kai buvau abiturientė, vieną kartą per savaitę vykdavau į Kauno mažąją Kristaus Prisikėlimo bažnyčią pasimelsti. Man ši medinė bažnytėlė – ypatinga vieta, todėl gera buvo išgirsti, kad vaikystėje joje patarnavo būsimas Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

Indrė Kontrimavičiūtė, 20 m., Jonava, Politikos mokslų studentė

44 Kai mokiausi mokykloje, gal ketvirtoje klasėje, per Kalėdas su šokių būrelio nariais važiavome šokti į Prezidentūrą. Vilkėjome baltas, neilgas sukneles – kaip snieguolės. Visa tai buvo skirta gerb. Adamkui. Kai mes šokome, mačiau ašaras jo akyse. Matyt, tai sukėlė daug gražių emocijų. Pamenu šį savo gyvenimo epizodą taip, lyg tai būtų nutikę vakar. Labai gera prisiminti .

Gabija Korotkovaitė, 21 m., Vilnius, VU teisės fakulteto trečio kurso studentė

45 Kai išgirstu žodžius „Lietuvos prezidentas“, iš karto norisi pridėti „Valdas Adamkus“. Tai turbūt išliks visam laikui. Ačiū, Prezidente!

Tautvydas Šareika, 21 m., Giedraičiai, KSU studentas

22

46 Prezidento Valdo Adamkaus vardas ir asmenybė man asocijuojasi su asmeniniu apsisprendimu Lietuvos politiniu vystymusi domėtis kiek daugiau nei įprasta mano bendraamžiams. Taip pat su vis dar ugdoma meilės Tėvynei pajauta. Smagu, jog Prezidentas savo pirmąją kadenciją pradėjo eiti tais metais, kada gimiau. Be to, džiaugiuosi galėdama savąją gimimo dieną minėti kartu su tokiu iškiliu Lietuvos žmogumi.

Atmintyje labiausiai įsirėžę du momentai. Pirmasis – 2013 m. gimtuosiuose Varniuose, kai Prezidentas dalyvavo bičiulio Česlovo Kudabos knygos „Septyni keliai iš Varnių“ naujojo leidimo pristatyme. Susitikti, paspausti ranką vienam iš labiausiai įkvepiančių žmonių Lietuvoje, be to, dar ir namų aplinkoje, man buvo didžiulis įvykis! Antrasis susitikimas su Prezidentu įvyko po ketverių metų Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, kur salėje susirinkę studentai išgirdo itin įkvepiančią kalbą. Naujos aplinkybės, leidusios išvysti savaip jau pažįstamą ir šį kelią paskatinusį pasirinkti veidą, man prilygo patvirtinimui, jog politikos mokslai, kuriuos studijuoju iki šiol, yra teisingas pasirinkimas. Prezidento Valdo Adamkaus figūra reikšminga ne tik vis dar pasaulio politikos verpetuose savęs ieškančios Lietuvos politinėje sferoje, bet ir kaip žmogaus, savo pasisakymais visada išreiškiančio pasitikėjimą jaunąja karta.

Gabija Kasmauskytė, 20 m., Varniai, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antro kurso studentė

47 Vasaromis mano šeima nuomojosi butą Turniškėse, tad atmintyje išliko keletas prisiminimų. Tėvai pasakojo, kaip Prezidentas paspaudė man ranką, kai man buvo ketveri metukai. Atsimenu, kad su vaikais mėgome karstytis medžiuose, ypač obelyje kitoje kelio pusėje nuo Prezidento namo. Taip pat mėgau žaisti su Jo Ekscelencijos šunimi – nors abu buvome skirtingose tvoros pusėse, bet labai linksmai palakstydavome!

Karmela Blank, Vilnius, 24 m., VU šešto kurso medicinos studentė

48 V. Adamkus man visąlaik išsiskirdavo iš kitų prezidentų. Jis labai geras ir nori padėti žmonėms.

Aistė Jonavičiūtė, 13 m., Talokiai, Miroslavo gimnazijos aštuntokė 23

49 Trys Adamkaus pamokos jaunam politikui Devintoje klasėje lyg tyčia į mano rankas nukrito namuose jau kurį laiką buvusi Jo Ekscelencijos knyga „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ po kurios perskaitymo ne tik perskaičiau visas likusias Prezidento knygas, bet ir pasirinkau savo tolimesnį gyvenimo kelią. Iki devintos klasės buvau patriotiškas moksleivis, nusiteikęs studijuoti istoriją, nes politika, nors ir be galo viliojusi, atrodė taip, kaip atrodė daugumai – toli gražu ne pats švariausias užsiėmimas. Nors šiandien, kaip ir tada, yra daug politiko vardą ir politikos prasmę savo „darbais“ paniekinančių žmonių, Prezidentas Adamkus mane įkvėpė tikėti, jog yra ir kitokia politika, iš kurios kiekvienas galėtume išmokti tris pamokas.

Perskaitęs Prezidento atsiminimus, pradėjęs plačiau domėtis jo veikla, supratau, kad politika nėra tik kova dėl įtakos ar žaidimas kas kurį stipriau apšmeiš – politika gali būti garbinga. Politikas gali būti žmogus nuoširdžiai kovojantis už savo valstybę ir savo išpažįstamas vertybės nebijodamas oponentų puolimo ir kritikos. Jis gali ramiai ją priimti, nesivelti į nereikalingus ginčus ir gerbti savo oponentą. Toks buvo ir yra Prezidentas Adamkus – žmogus įvaldęs aukščiausią politikos pilotažą, iš kurio ramybės ir pagarbos oponentui šiandien turėtų pasimokyti ne

tik jaunoji karta, bet ir daugelis nūdienos politikų.

Jo Ekscelencija savo darbu ir meistriškais diplomatiniais sugebėjimais parodė visam pasauliui, kad net mažos šalys tarptautinėje arenoje gali sėstis šalia didžiųjų galybių ir kalbėti kaip lygus su lygiu. Tokia tada buvo Lietuva – tvirta, turinti savo nuomonę ir, svarbiausia, nebijanti imtis atsakomybės bei lyderystės, regioną krečiant krizėms. Prezidento Adamkaus vaidmuo sprendžiant Oranžinės revoliucijos metu Ukrainoje kilusią krizę ar ginčus tarp Lenkijos ir ES buvo didelis tuometinės Lietuvos užsienio politikos ir paties Valdo Adamkaus vardo įvertinimas.

Net ir šiandien Prezidentas aktyviai veikia padėdamas Lietuvai stiprinti savo užsienio politiką. Geriausias to pavyzdys – Prezidento Adamkaus konferencija, prie kurios organizavimo taip pat turėjau garbės prisidėti.

Bet už visa tai svarbiau, kad Prezidentas Adamkus visada spinduliavo nepaprastai didele pagarba didžiausiai vertybei – žmogui. Ramus tonas ir ori laikysena atsakant net į kandžius, aštrius oponentų komentarus; kartu su Pirmąja Ponia Alma rodytas ypatingas dėmesys kaimo mokykloms bei skurdžiau gyvenusiems vaikams. Adamkaus pavyzdys rodo, kad viskas prasideda nuo mūsų pačių – gražūs darbai bendruomenei yra tai, nuo ko kiekvienas galime pradėti stiprinti savo valstybę ir jos žmones.

24

Taigi, Prezidente, Jūs, įamžinate šias savybes, kurias privalo turėti politikas ir valstybės lyderis. Jūs įamžinate tas savybes, kurios gražiausiai skleidėsi tarpukariu ir perkėlėte jas į dabartį. Jūs tapote įkvėpimu šimtams jaunų žmonių, kurie šiandien dirba Lietuvos labui! Ačiū už Jūsų nuveiktus darbus!

Justinas Kulys, 20 m., Molėtai, visuomenininkas, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antro kurso studentas

Nuotrauka iš asmeninio Justino Kulio albumo. Iš kairės – Arnas Juška, Valdas Adamkus, Justinas Kulys 25

50 Ne taip ilgai domiuosi politika, kad įvertinčiau, kiek jėgų reikia viešai išreikšti savo nuomonę, bet pakankamai, kad suprasčiau, jog didžioji dalis darbo lieka už uždarų durų. Todėl AČIŪ už pamoką, kad po sunkių sprendimų, kurių daugelis tinkamai neįvertina, galima išlaikyti nesavanaudiškumą formuojant savo nuomonę. Gražioje Lietuvoje gyvename.

Arnas Juška, 22 m., Vilnius, VU verslo administravimo ir ekonomikos studentas, įmonės „NASDAQ“ finansų sektoriaus darbuotojas

51 Kai buvau mažas ir nežinojau, ką reiškia žodis „politika“, aš vis tiek žavėjausi pamatęs Valdą Adamkų televizoriaus ekrane. Mane visada apimdavo šilumos ir tikėjimo pliūpsnis. Manau, sužavėti nieko neišmanantį vaiką su juo net nebendravus yra tikrai ypatinga. Jūsų autoritetas visada išliks mano mintyse.

Vilius Raišuotis, 18 m., Rietavas, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos abiturientas

52 Turbūt patys pirmieji mano prisiminimai apie politiką buvo 2004 metų Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai. Tuomet dienotvarkėje tapo

įprasta, jog pasibaigus darželio pamokoms dar kelias valandas turėdavau praleisti Valdo Adamkaus rinkiminiame štabe Kėdainiuose, kur dirbo ir mano mama. Laikas ten neprailgdavo ne vien dėl to, kad visada ant stalo būdavo ananasinių saldainių, tačiau ir todėl, jog kasdien ateidavo vis naujų žmonių, kuriuos visus jungė noras gyventi klestinčioje, teisingoje Lietuvoje ir tikėjimas būsimuoju prezidentu. Atsimenu, kai prabudau birželio 28-osios rytą. Tada mane apsikabino šypsenų nenuleidžiantys tėvai. Jie man pasakė, jog Valdas Adamkus laimėjo prezidento rinkimus. Nors nelabai supratau, kas tiksliai dabar bus, bet žinojau, kad tai tikrai bus gerai.

Marijus Plakys, 20 m., Kėdainiai, KTU finansų bakalauro antro kurso studentas 26

53 Augau šeimoje, kur į politiką buvo žiūrima su nepasitikėjimu, kaip į kažką nepadoraus ir purvino, tačiau prezidento Valdo Adamkaus pavardė visada buvo tariama su pagarba. Prabėgo daug metų, dabar su didele dalimi tėvų nuomonės nesutinku, bet pagarba V. Adamkui neginčytina.

Matyt, iš kartos į kartą.

Aleksandra Makarevičiūtė, 20 m., Vilnius, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antro kurso studentė

54 Pamatęs Prezidentą Valdą Adamkų spaudoje, televizijoje ar internete, pagalvoju, jog taip būtų smagu susitikti su juo lietuviškos arbatos puodelio, nes Jis – įkvėpimą, diplomatiją ir nuoširdumą spinduliuojantis žmogus. Aš mokausi iš Jūsų, Prezidente!

Edgaras Narkus, 16 m., Mažeikiai, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokinių prezidentas

55 Jūs esate žmogus, kurį įdomu sekti, gilintis į jo istoriją ir laikyti pavyzdžiu, koks gyvenimas gali būti kupinas iššūkių ir ypatingas. Taip pat, Jūs ir Jūsų žmona Alma esate įrodymas, jog tikra ilgalaikė meilė egzistuoja.

Ignas Bernotavičius, 25 m., Kaunas, Teisės studijų absolventas

56 Mano domėjimasis politika prasidėjo laikotarpiu, kai prezidentu buvo V. Adamkus, o ministru pirmininku – A.Brazauskas. Ir, nors dabar tai būtų neįmanoma, tuo metu aš painiojau šiuos du veidus. Būdavo, kalba premjeras Algirdas per televizorių, ir aš – žiūrėk, mama, ką Adamkus kalba! Prisiminti išties linksma.

Lukas Gylys, 20 m., Klaipėda, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro trečio kurso studentas 27

57 Prisimenu, kai 2017 m. vasarą leidau Kuršių Nerijoje, Nidoje. Tuomet ieškojau savęs, bandžiau atrasti savo gyvenimo tikslą. Sėdėdamas prie Kuršių marių, nusprendžiau paimti į rankas knygą „Valdas Adamkus: pokalbiai nesilaikant protokolo“. Tai man tapo lemtingu posūkiu gyvenime. Būdamas septyniolikos mąsčiau apie emigraciją, tačiau perskaitęs šią knygą supratau, kad taip elgtis nedera. Daugybę kartų skaitydamas knygoje publikuotas prezidento kalbas, jutau, jog manyje užgimsta meilė Lietuvai. Pamažu nuodugniau pradėjau domėtis šalies istorija, įvairiais politiniais procesais. Nuvijau nuo savęs mintį, kad savo tikslų sieksiu užsienyje. Priėmiau sprendimą – liksiu ČIA, Lietuvoje. Trokštu savo šalį kurti unikalią, sėkmingą, tokią, kad joje būtų gera gyventi visiems Lietuvos žmonėms. Nusprendžiau, kad noriu studijuoti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Nežinau, ar tai likimas, bet kai 2018 metų rugsėjo 3 d. į auditoriją įžengė pats Valdas Adamkus, manyje plūstelėjo gera emocija ir prisiminimas apie tą dieną Kuršių Nerijoje. Prezidento kalba buvo užburianti. Norėčiau dar kartą pasimatyti ir jam asmeniškai padėkoti už įkvėpimą. Stiprybės ir sėkmės Jums!

Martynas Martišauskas 19 m., Gargždai, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro pirmo kurso studentas

58 Prieš daugelį metų Valdas Adamkus lankėsi mano gimtajame mieste Žagarėje. Tuomet jis lydėjo Stasį Lozoraitį, kuris kandidatavo į Lietuvos prezidento postą. Žvelgiu tą nuotrauką, kur jis dar jaunas ir paprastų žmonių apsuptyje, bendrauja su jais. Žaviuosi jo atsidavimu Lietuvai, dviejų kadencijų darbu Lietuvos Respublikos prezidento poste. O ir dabar, sulaukęs garbaus amžiaus, jis dalinasi savo išmintimi ir Ateities įžvalgomis.

Brigita Mitrikaitė, 18 m., Žagarė, abiturientė

59 Atsimenu, kai vaikystėje senelė pasakodavo, koks V. Adamkus nuostabus prezidentas bei žmogus. Iki šiol žaviuosi šia asmenybe.

Miglė Palivonaitė, 21 m., Rokiškis, LSMU gyvulininkystės technologijų trečio kurso studentė 28

60 Valdas Adamkus prieš mano akis visuomet išnyra kaip žmogus, spinduliuojantis šiluma. Jo intelektualumas ir erudicija nuo mažumės parodė, koks turi būti žmogus Autoritetas – ramiai ir apgalvotai reaguojantis į aplink vykstančias situacijas, svetingas, diplomatiškas, nuoširdus, o tuo pačiu ir jautrus, randantis kelią į kiekvieno – tiek jaunesnio, tiek vyresnio – širdį. Prieš keletą metų turėjau galimybę sutikti Jo Ekscelenciją viename renginyje ir pasakyti jam tiesiai į akis, kokią svarbą jo nuveikti darbai turi kiekvienam sąmoningam piliečiui, padėkoti už paprastumą bei nuoširdumą. Visuomet maniau, jog didysis elitas yra ne tušti blizgučiai, o žmonės, kurie nesipuikuodami savo nuveiktais darbais nesusireikšmina bei darbuojasi toliau, todėl visada išgirdus žodį „elitas“ prieš akis iškyla Valdo ir Almos Adamkų veidai. Elegantiški, pasitempę ir su savimi nešantys didžiulį patirties bei santarvės bagažą. Norisi palinkėti puikios sveikatos, šviesių dienų, o užsitarnauta žmonių meilė ir pagarba tarytum sako savo – gyvenimas nugyventas tikslingai!

Kristina Petrauskaitė, 23 m., Mažeikiai, VU anglų filologijos bakalauro ketvirto kurso studentė

61 Pirmąją Valdo Adamkaus atsiminimų knygą perskaičiau keturiolikos. Nuo tada prabėgo nei daug, nei mažai – šešeri metai. Subrendau kaip asmenybė, gyvenimas atnešė daug naujo, o prie tos brandos, kad ir netiesiogiai, nemažai prisidėjo ir V. Adamkus. Savo knygomis prezidentas išmokė, jog visose gyvenimo situacijose pirmiausia turi būti sąžiningas prieš save patį, turi gerbti kiekvieną asmenį, turi gerbti pats save. Tavo pasirinkimai turi būti atsakingi ir teisingi, nes kiekvienas poelgis neša žinią pasauliui. Turi išlikti kilnus, geraširdis, diplomatiškas, nepaminti esminių vertybių, nes tai kur kas veiksmingiau nei arogancija ir tuštybe paremti principai. Turi išmokti vertinti žmones, sutiktus gyvenime, suvokti, jog vien profesinė sėkmė nesuteiks visapusiškos pilnatvės – gi nėra jokio pasitenkinimo stovėti paskutiniame dangoraižio aukšte ir žvelgti į savo imperiją visiškai vienam. Visas šias mintis ir dar daugiau sukėlė Valdo Adamkaus išdėstyti žodžiai. Ši asmenybė, nors ir pažinta tik iš knygų bei žiniasklaidos, paliko ryškų pėdsaką kelyje į asmeninį tobulėjimą.

Jovita Šimanskytė, 20 m., Klaipėda, VU teisės magistro antro kurso studentė 29

62 V. Adamkus man visada buvo sektinas pavyzdys, pagarbos vertas žmogus. Norėčiau, kad pasaulyje būtų daugiau tokių šviesių asmenybių.

Arvydas Pilipauskas, 21 m., Šakiai, LSMU gyvulininkystės technologijų trečio kurso studentas

63 Lietuvai 1998 metais labai pasisekė. Dėkoju Prezidentui Valdui Adamkui už tai, kad visas viešas Lietuvos politinis gyvenimas buvo pakeltas į gerokai aukštesnį politinės kultūros lygmenį. Ačiū už mokėjimą laimėti nežeminant kito. Jūsų pavyzdys įkvepia iš visų jėgų stengtis ir kurti tvirtą, atvirą, demokratišką ir laisvą Lietuvą.

Dovydas Kaminskas, 30 m., Tauragė, Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjas

64 Adamkus nuo mažų dienų man atrodė kaip tobulos diplomatijos pavyzdys. Vėliau gana ilgą laiką praleidusi skautuose sužinojau, kad jis kažkada Kernavės tunto stovykloje dalyvavo ir kaklaraiščius rišo jaunesniesiems skautams! Tada buvau tikrai nustebinta ir supratau, kad skautavimas, matyt, prisidėjo ir jam atliekant šalies vadovo pareigas. Visų šitų ryšių pasekoje, po ilgo laiko, jau man stojant į universitetą, gerb. Valdas Adamkus sveikinimo žodį tarė Rugsėjo pirmąją dieną TSPMI pirmakursių šventėje. Iš visų šimtų ten sėdėjusių studentų, tikriausiai, tik man ir dar vienam skautui iš Panevėžio kalbėjo ne vien buvęs prezidentas, bet ir brolis Valdas. Tokios motyvacijos ir paskatinimo įgavimas tolimesnėse studijose lydi ir su tam tikru skautišku pareigos jausmu. Pabaigai vis norisi pridėti žodžius, retorinį klausimą, kuris neturi savyje daug universalesnės prasmės, bet jame glūdi tam tikra kodacija ir kurio, beje, gyvai paklausti neišdrįsčiau: „ką tu į tai, ką tu į tai?“ Ačiū, kad esate ir kad visada stengiatės dėl jaunų žmonių!

Urtė Petrulytė, 20 m., Pavilnys, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro pirmo kurso studentė

30

65 66. Kai Valdas Adamkus buvo išrinktas antrajai kadencijai, aš pradėjau domėtis politika ir pasaulio įvykiais. Nežinau, kiek tai V. Adamkaus asmenybės indėlis, bet aiškiai prisimenu tą trauką link jo. Dar labai gerai pamenu, kai su tėvais buvome Vilniaus Katedros aikštėje, kurioje žmones sveikino pats Prezidentas. Ir ką jūs manote, mano mažą, vaikišką rankutę palietė V. Adamkus! Tai man išties labai daug reiškė. Apskritai, gal tas prisilietimas ir Prezidento žvilgsnis mane patraukė. Visgi didūs žmonės mus traukia ir jaučiu, kad V. Adamkus būtent toks yra. Jis įkvepia. Net kai įstojau į VU TSPMI, kartu su šia žinia „Facebook“ platformoje pasidalinau ir Prezidento citata apie jo nerimą, jog žmonės nesidomės politika. Tai buvo lyg užtvirtinimas, kad einu teisingu keliu. Jaučiu, kad Valdas Adamkus į politiką žiūri kaip į didį dalyką. Be to, viltingai žvelgia ir į jaunimą, o visa tai įkvepia eiti toliau, tobulėti ir siekti to, ko trokšta širdis.

Gustas Navickas, 20 m., Vilnius, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antro kurso studentas

66 AČIŪ – žodis, kurį atsiradus galimybei ištarčiau Jo Ekscelencijai Valdui Adamkui. Padėkočiau už tai, kad jis yra vienas didžiausių mano įkvėpėjų ir autoritetų, į kurį viliuosi vieną dieną lygiuotis. Už tai, kad jis visuomet skleidė gėrį, šilumą, meilę Lietuvai ir mums, lietuviams. Niekas niekada Jūsų nepakeis, Prezidente, visuomet buvote ir liksite mūsų didžiausiu pavyzdžiu, todėl tariu nuoširdžiausią AČIŪ!

Inga Samoškaitė, 21 m., Radviliškis, VDU politikos mokslų bakalauro pirmo kurso studentė

67 Gyventi šioje šalyje patriotiškam žmogui – gražiausia, ką gyvenimas galėjo suteikti. Tad skiriu Jums nuoširdžią padėką už 10 Jūsų prezidentavimo metų, per kuriuos girdėjome apie praeitį, matėme dabartį ir galvojome apie dar geresnę ateitį.

Aistė Biškytė, 20 m., Marijampolė, Kūrybos ir pramogų industrijų studentė 31

68 Mano pažintis su Prezidentu Valdu Adamkumi prasidėjo 2005 metų Rugsėjo 1-ąją, kai pradinių klasių mokytoja mums iškilmingai įteikė Lietuvos pirmoko pasą. Kaip dabar pamenu, jog pravertus kelis lapus, žvilgsnis užkliuvo už viltingai į mus žvelgiančio vyriškio nuotraukos.

Bendromis pastangomis su klasės draugais pavyko perskaityti, jog palinkėjimą mums perduoda LR Prezidentas Valdas Adamkus. Tačiau tuomet net negalėjau pasvajoti, jog kada pavyks išvysti šį nepaprastą žmogų savo akimis. Vis dėlto, svajonės pildosi, o pačią pirmąją dieną VU TSPMI, rugsėjo 1-osios šventės metu, negalėjau patikėti, jog šis Žmogus, tas pats, į kurį taip įdėmiai žiūrėjome prieš 12 metų, dabar yra ne nuotraukoje Pirmoko pase, o stovi prieš mus! Ta rugsėjo pirmosios šventė, laikas su Prezidentu ir emocijos viskam pasibaigus, tikrai išliks atmintyje visą gyvenimą. Ačiū Jums, Prezidente!

Gabija Podolskytė, 20 m., Šiauliai, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antro kurso studentė

69 „Veidu į Lietuvą“ – pirma dingtelėjusi mintis, kai pagalvoju apie Jo Ekscelenciją Valdą Adamkų, kuris būdamas išeivijoje drąsiai pasisakė prieš tėvynės okupaciją, nepabūgęs galimos agresijos. Visada buvote ir būsite išskirtine asmenybe, kuri ne tik žodžiais, bet ir darbais gynė Lietuvos vardą sunkiais istoriniais momentais. Viso gyvenimo pasišventimas Lietuvai, nuoširdumas bendraujant su žmonėmis bei neblėstantis ryžtas mane žavi labiausiai. Jūs parodėte, kad sunkiais istoriniais momentais svarbu išlikti kartu su žmonėmis! Tad noriu ištarti Jums nuoširdų AČIŪ!

Akvilė Viršilaitė, 19 m., Raseiniai, VDU politikos mokslų bakalauro pirmo kurso studentė

70 Puikiai pamenu V. Adamkaus prezidentavimo laikotarpį. Jo įkvėpta suvokiau demokratijos vertę ir kiekvieno požiūrio svarbą, už ką prezidentui liksiu amžinai dėkinga.

Ugnė Marija Makauskaitė, 25 m., Kaunas, menotyrininkė 32

71 Valdo Adamkaus prezidentavimo metais buvau dar visai maža, bet pamenu, kaip teigiamai didžioji politikos kritikė – mano mama – atsiliepdavo būtent apie šį prezidentą. Greičiausiai, kad tai ir buvo vienintelis politikas, kurį ji labai gerbė ir aukštino. O ir aš, net praėjus daugeliui metų, pasigrožiu Valdo Adamkaus nuotraukomis su žmona, tyra jų meile, nuoširdumu, negęstančiais jausmais. Be galo žaviuosi tokia it saulė šviesia pora Lietuvos padangėje. O ir apskritai – mums labai trūksta sąžiningo ir tvirto žodžio politikoje, kokį turėjo V. Adamkus. Linkiu Prezidentui ir jo žmonai Almai sveikatos bei stiprybės! Šilčiausi linkėjimai!

Ugnė Bertašiūte, 16 m., Šilutė, Šilutės pirmosios gimnazijos antros klasės mokinė

72 Gerbiamas prezidente Valdai Adamkau, giliai į širdį įstrigo Jūsų ryžtas ginti tėvynę karo metu, kai vyko kautynės aplink Sedą. Kadangi pati

gyvenu Sedoje, tai man itin artima. Istorikai pasakoja, kad net upė buvo pasruvusi krauju – raudona. Labai didžiuojuosi Jumis, kad buvote vienas iš tų drąsių jaunuolių, kurie plikomis rankomis stojo prieš priešus. Viliuosi, kad ir toliau bus tokių drąsių žmonių. Linkiu Jums kuo didžiausios sveikatos ir santarvės – kad galėtumėte ramiai gyventi tėvynėje, kurią taip stipriai gynėte!

Indrė Jonauskytė, 19 m., Seda, LSMU veterinarinės maisto saugos antro kurso studentė

73 Vaikystėje lankiau dailės mokyklą. Puikiai prisimenu, kad per vieną dailės pamoką buvo duota užduotis nupiešti prezidento namą. Iškart mintyse prisiminiau prezidentą Valdą Adamkų. Pradėjau vaizduoti dviaukštį namą, kuris stovi ant medžių apsuptos kalvos, ant namo stogo plėveno Lietuvos trispalvė. Taip pat vaizdavau draugiškai besibūriuojančius laimingus žmones netoli namo. Tai buvo mano vaikystės vaizdinys apie prezidento namą ir patį Valdą Adamkų. Tačiau, manau, kad tai buvo ir yra labai arti realybės.

Viltė Pukinaitė, 20 m., Mažeikiai, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antro kurso studentė 33

74 Su Prezidentu Adamkumi prabėgo pusė mano gyvenimo. Gimiau prabėgus pusmečiui nuo 1998 metų rinkimų. Neatsakinga būtų sakyti, kad būdamas kelerių metų suvokiau, kokio dydžio yra ši asmenybė. Tačiau jo antros kadencijos metu, kai buvau vos 10-ties, iš nuogirdų ėmiau konstruotis jo paveikslą. Prezidentas Adamkus man atrodė tarsi ramybės oazė – santūrus, orus, kitus gerbiantis žmogus. Tai dar labiau suvokiau, kai pradėjau daugiau domėtis politika. Prisipažinsiu, jog tokios laikysenos ypač pasigendu šiomis dienomis. Galbūt mūsų vertybiniai požiūriai ir skiriasi, tačiau yra asmenybių, kurios sugeba iškilti aukščiau nesutarimų ir vienyti. Toks man ir yra Valdas Adamkus – įkvepiantis pagarbą.

Lukas Vaigauskas, 20 m., Vilnius, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antro kurso studentas

75 Esu jums dėkinga už visus svarbius Lietuvai ir jos žmonėms priimtus sprendimus! Gimusi su Nepriklausomybės paskelbimo nuotaika, Jūsų

prezidentavimo laikotarpį jau prisimenu su didele pagarba ir susižavėjimu. Kartu suprantu, kiek daug asmeninių tikslų ar svajonių turėjote atsisakyti tam, kad Lietuva taptų svarbia Europos dalimi. Ačiū, Jums! Tai puikiai pavyko! Pažadu, kad prisiimu visą atsakomybę prisidėti prie esamų pasiekimų išlaikymo ir tolimesnio mūsų šalies gerovės kūrimo.

Roberta Venclovienė, 27 m., Alytus, Projektų vadovė

76 Turbūt natūralu, kad iš mažų dienų prisimenu ne tiek ir daug. Tačiau negali nepasimiršti Prezidento Valdo Adamkaus vaidmuo valstybėje prieš 10–15 metų. Tikras demokratinės valstybės prezidentas: autoritetingas, kartu ir nepiktnaudžiaujantis tuo autoritetu. Lietuvos politikoje, mano galva, tai buvo vienas iš retų atvejų. Mūsų valstybei sekasi – Prezidentas vis dar su mumis. Todėl belieka Valdui Adamkui palinkėti stiprybės ir sveikatos!

Lukas Aluzas, 20 m., Šiauliai, VU žurnalistikos bakalauro antro kurso studentas 34

77 2002-aisiais, kai buvau septynerių, kartu su Varėnos muzikos mokyklos ansambliu dalyvavau „Dainų dainelės“ konkurse, tapome laureatais.

Konkurso baigiamasis koncertas vyko Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Konkursą globojo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Jis susirinkusius pasveikino ir palinkėjęs geros kloties, asmeninės kūrybinės sėkmės, stebėjo koncertą. Jau nebeprisimenu tikslių kalbos žodžių, tačiau puikiai pamenu tai, jog jis savo kalba įkvėpė tikėjimo savimi, o kartu ir savotiško pasididžiavimo jausmo – net vaikas iš provincijos galėjo jaustis svarbus pačiam Prezidentui. Skambant finalinės dainos akordams, Prezidentas su visais dalyviais stovėjo scenoje ir susikibęs rankomis dainavo. Žiūrovai, pasekę prezidento pavyzdžiu, taip pat susikibo rankomis. Tuo metu jaučiau begalinę bendrystę. Pirmieji prisiminimai apie Valdą Adamkų nėra itin ryškūs, tačiau prezidentas atmintyje išliko kaip be galo kultūringas žmogus, visuomenės autoritetas, tačiau kartu ir labai paprastas, nuoširdus ir gebantis užmegzti ryšį tiek su pensininku, tiek su vaiku. Susitikti su prezidentu iš arti neturėjau progos iki pat 2018-ųjų, kada mokslo metų pradžios šventės metu, Valdas Adamkus lankėsi VU TSPMI. Prezidento sveikinimas atmintyje pasiliks ilgam. Ypatingai įstrigo frazė, jog laisvė ir demokratija niekada nebus galutinės stotelės, kad mums visiems visada reikės šias vertybes puoselėti, ginti, saugoti. Po kalbos supratau, kad nors ir prabėgo daugiau nei dešimtmetis, Prezidentas ne tik išliko autoritetu, tačiau dar ir šiandien sugeba įkvėpti ir kurti tokį pat bendrystės jausmą, kaip ir prieš 17 metų.

Justinas Stanevičius, 24 m., Varėna, VU TSPMI tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro antro kurso studentas

78 Pamenu, 2008 metai buvo sunkūs. Vieną vakarą iš darbo tėtis grįžo nuleidęs galvą ir ilgai nepratarė nė žodžio. Tą vakarą jis sužinojo apie 40 proc. sumažintą atlyginimą. Ir jau tada supratau – mus ištiko krizė. Mus – tai ne tik mano šeimą, bet ir visą šalį. Prezidentas Valdas Adamkus kartojo, kad tai pasibaigs. Nebus amžina. Po tamsos – šviesa. Jis visada buvo tas žmogus, kuris sugebėdavo rasti žodžius sunkiomis akimirkomis. Ir aš juo tikėjau. Ir tikėjimas išsipildė – po tamsos mūsų šalį nutvieskė aušra. Šiandien mes kylame ir augame. Kai pagalvoju apie prezidentą Valdą Adamkų, suprantu, kaip svarbu tikėti savimi ir Lietuva.

Jonas Valaitis, 20 m., Klaipėda, dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistas 35

79 Malonu žinoti, kad toks žmogus prisidėjo prie mūsų šalies grožio – jį puoselėjo ir gerbė. Man jo šypsena visada atrodė geranoriška ir primindavo, kad reikia daryti gerus darbus kiekvienam žmogui, tuo pačiu ir savo šaliai! Todėl palinkėčiau niekada nenustoti šypsotis, nes šypsena tikrai kiekvienam tinka, o kartais ir įkvepia!

Beatričė Bradauskaitė, 18 m., Alytus, Alytaus Putinų gimnazijos moksleivė (LMS - AMSMT - narė)

80 Prezidente, ačiū už Jūsų politinę retoriką, kuri man yra aukštosios diplomatijos ir nepriekaištingos politinės kultūros pavyzdys. Esu dėkingas Jums, kad parodėte, jog meilė ir karjera nėra du nesuderinami veiksniai, o priešingai – tai, kas gali amžinai gyvuoti. Šarūnas Dvareckas, 20 m., Vilnius, žurnalistas

81 Prieš dešimt metų – 2009-aisiais – prezidentės inauguraciją su mama žiūrėjome per televizorių. Kai kalbėjo V. Adamkus, mamai riedėjo ašaros. Tada jau iš dalies supratau kodėl, tačiau tik dabar panašūs jausmai atsiranda ir man. Beje, kai buvau maža, didžiavausi, kad mano tėčio vardas irgi Valdas.

Beatričė Narbutaitė, 21 m., Panevėžys, Politikos mokslų studentė

82 Valdo Adamkaus ir jo žmonos Almos ryšys yra pavyzdys kiekvienam iš mūsų, kadangi jų santuoka gyvuoja beveik 70 metų. Tokios meilės linkiu kiekvienam!

Austėja Gendroliūtė, 16 m., Tauragė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos antrosios klasės mokinė 36

83 Sykį su mama skridome lėktuvu į Lietuvą. Tuo pačiu reisu vyko ir Prezidentas Adamkus. Susidūrus žvilgsniams tiek mudvi su mama, tiek Prezidentas nusišypsojome. Mama ragino mane nupiešti jam gražų piešinuką ir padovanoti, tačiau neišdrįsau. Tuomet man buvo 3 metukai.

Kai pagalvoju dabar, suprantu, jog tai buvo gražus ženklas, jog vienaip ar kitaip, bet mano gyvenimas bus susijęs su Lietuva.

Marie-Line Deleye, 20 m., Nantes, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro trečio kurso studentė

84 Valdas Adamkus man visada išsiskyrė dviem savo bruožais: dvasine ir fizine stiprybe bei to pusiausvyra. Mane žavi jo dvasinė jėga, kaip nuostabaus mūsų valstybės vadovo ir kaip labai stipraus fizinio kūno savininko lengvojoje atletikoje. Todėl man Valdas Adamkus yra idealas, parodantis, kad stipriam kūnui reikia aštraus proto, o aštriam protui reikia stipraus kūno.

Juozas Eigminas, 22 m., Radviliškis, Lietuvos lengvosios atletikos parolimpinės rinktinės narys, Šiaulių Universiteto kūno kultūros ketvirtakursis

85 Brangus Valdai Adamkau, būtent apie Jūsų karjeros kelią ir pasiekimus kalbėjo bei iki šiol kalba dauguma Lietuvos piliečių. Pati su Jumis ir Jūsų gyvenimo istorija susipažinau dar vaikystėje, kai tėvai, seneliai bei artimieji apie Jus kalbėdavo. O tai būdavo tik geriausi žodžiai – koks Valdas yra malonus žmogus, kaip Jis stengiasi, kaip atkakliai siekia savo tikslų. Šiuo metu studijuoju teisę Mykolo Romerio universitete. Su-

žinojusi, kad išleidote knygą „Esu vienas iš jūsų. Rinktinės Prezidento kalbos“ nudžiugau, nes man, kaip būsimai teisininkei, labai norėjosi susipažinti su Jūsų gyvenimo istorija iš arčiau. Esate puikus pavyzdys daugumai žmonių! Norėčiau Jums palinkėti to, ką pati gyvenime laikau svarbiausia: sveikatos, ištvermės ir kad Jus suptų tik gero linkintys žmonės!

Justyna Vinckevič, 22 m., Šalčininkų r., Gerviškių sen., Daučiūnų km., MRU teisės bakalauro paskutinio kurso studentė

37

86 Prezidentą Valdą Adamkų teko sutikti ir su juo pabendrauti, kai buvau aštuntokė. 2012 metų pavasarį su klase vykome į Vilnių ir nutarėme pasivaikščioti „Belmonto“ parke. Besigrožint parku ir ten gyvenančiais gyvūnais, pastebėjome lėtu žingsniu einantį V. Adamkų. Mes nedrąsiai pasisveikinome, o jis maloniai nusišypsojo ir tarė: „Laba diena, mielas jaunime!“ Tuomet pakvietė mus trumpam pasišnekučiuoti. Tai buvo be galo įsimintinas įvykis mums, Radviliškio mokyklos vaikams, nes žinojome, kad šio žmogaus dienotvarkė yra labai įtempta, bet jis vis vien atrado kelias minutes jaunimui.

Vikintė Valantinaitė, 21 m., Radviliškis, VU filologijos fakulteto studentė

87 Kai man buvo 4-eri, Panevėžyje vyko lengvosios atletikos varžybos Lietuvos Prezidento taurei laimėti. Kodėl prisimenu? Turiu nuotrauką,

kurioje kartu su sese ir tėčiu stoviu šalia Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus. Tada nesupratau įvykio svarbos, bet širdimi jaučiau, kad tai ypatingas momentas. Jaučiausi nedrąsiai, nes mačiau, su kokiu dėmesiu tas žmogus sutinkamas ir su kokia pagarba žmonės su juo bendrauja.

Stovėdama šalia jaučiausi sutrikusi, o didelis žmogus apkabino mus mažas ir spinduliavo nuoširdumu bei paprastumu. Sušildė mus. Su metais ta nuotrauka man tampa vis brangesne relikvija, nes dabar jau aiškiai suvokiu jos vertę. Suprantu, kodėl tėvai visada perspėdavo: saugok, nepamesk, jei kur išneši, būtinai parsinešk. Didžiuojuosi ją turėdama, o pažvelgus į ją norisi pasistiebti, ūgtelėti dvasia. Gerb. Prezidentas yra išskirtinė asmenybė, kuria žaviuosi nuo pat mažumės ir kuri kelia didelę pagarbą. Gerb. Valdą Adamkų visada mačiau, matau ir matysiu kaip žmogų, kuris į Lietuvą atnešė daug teigiamų pokyčių, kreipė šalį teisinga linkme, dėjo šiuolaikiškos demokratinės valstybės pamatą. Man Jis – šviesaus, tolerantiško, inteligentiško, taktiško, diplomatiško ir išmintingo žmogaus etalonas.

Gerb. Prezidente V.Adamkau, ačiū Jums, kad esate ŠVIESA, kuria norisi sekti.

Danielė Patapaitė, 23 m., Panevėžys, video žurnalistė

38

Nuotrauka iš asmeninio Danielės Patapaitės šeimos albumo.

39

88 Atsimenu, kad man dar būnat gal tik trečioje ar ketvirtoje pradinėje klasėje, prezidentas V. Adamkus lankėsi mano gimtajame Zarasų mieste.

Nors politika tuo metu visai nesidomėjau, o ir mažai ką apskritai apie ją žinojau, tačiau būtinai norėjau sudalyvauti susitikime su juo. Atėjome drauge su mama. Visą susitikimą kantriai išsėdėjau ir laukiau galimybės, kada pagaliau turėsiu šansą prezidentui paspausti ranką. Susitikimui pasibaigus, prezidentas V. Adamkus su savo apsauga gana greit pajudėjo išėjimo link, tačiau jį apsupo gausus žmonių būrys. Supratau, kad prasibrauti artyn kažin ar pavyks, tačiau sėkmė man vis tik nusišypsojo. Sulaukus prezidento rankos paspaudimo, mane apėmė ypatingas džiugesys. Vėliau mano mama pažįstamiems pasakodavo, kad bent jau tą dieną paspaustosios rankos neploviau. Pati jau nebepamenu, ar tikrai taip buvo... Taigi, jau nuo vaikystės jaučiau pagarbą šiai asmenybei, o man augant ji tik didėjo. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Lietuva turėjo tokį prezidentą kaip V. Adamkus.

Vaiva Kiniulienė, 28 m., Zarasai, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ muziejininkė

89 2012 metais buvo itin karšta vasara. Liepos pradžioje dalyvavau pirmojoje savo Dainų šventėje. Nėra paslaptis, jog įsimintiniausi gyvenimo kartai – pirmieji. Prisimenu ne tik ilgas repeticijas, bet ir Jūsų, Prezidente, nuoširdų rankų mostelėjimą vėjyje, kurį į širdį įsidėjo, neabejoju, kiekvienas vaikas, stovintis Vingio parko estradoje. Ačiū!

Darija Žuravliova, 19 m., Ignalinos rajono Apšiūtų kaimas, VU lietuvių filologijos bakalauro pirmo kurso studentė

90 Politika susidomėjau būdamas šešerių. Kartu su seneliais žiūrėjome Jūsų istorinę dvikovą prieš Rolandą Paksą. Kadangi mano artimieji Jus palaikė, po pralaimėjimo daviau sau žodį, jog eisiu į politiką ir stengsiuosi, jog tik sąžiningi, teisingi ir dori žmonės būtų mūsų valstybės vadovai: tokie, kokį įsivaizduoju Jus! Jokimas Tamulionis, 21 m., Panevėžys, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro trečio kurso studentas 40

91 Puikiai atsimenu tą dieną, kai pirmą kartą akis į akį turėjau galimybę pabendrauti su Jo Ekscelencija Prezidentu Valdu Adamkumi. Tai buvo mūsų Valstybės atkūrimo dienos šimtmečio išvakarės, vasario 15-oji. Be abejo, labai užimta diena Prezidentui, tačiau net tuomet jis surado laiko atvykęs į Respublikos Seimą, prieš iškilmingą minėjimą mums skirti 15 minučių! Prieš susitikimą su Prezidentu buvau perskaitęs visas jo knygas, žavėjausi jo erudicija, asmenine gyvenimo istorija. Važiuodamas į susitikimą, internete perskaičiau, kad Gerb. V. Adamkus išrinktas vienu iš svarbiausių Valstybės atkūrimo šimtmečio, šio laikotarpio žmonių, dėl ko dar labiau nudžiugau. Pokalbis tikrai nenuvylė, net viršijo lūkesčius – dar kartą pamačiau tą žmogų, kurio knygas skaitydavau ir kurį stebėdavau iš labai toli per Valstybines šventes. Prezidentas mus šiltai priėmė, galėjome pasijausti besišnekučiuojantys kaip lygis su lygiu. Žinojau, kad Prezidentui jaunoji karta svarbi ir tai patvirtino jo žodžiai susitikimo pabaigoje, kurie man labai įsiminė: ,,Mano pagarba, lenkiu galvą prieš visą Lietuvos jaunimą ir linkiu jiems sėkmingų, darbingų ir talentingų ateities metų!“ Kalbėjome įvairiomis temomis, aptarėme mūsų šalies praeitį, dabartį ir padiskutavome apie ateitį. Smagiausia buvo tai, kad iškilmingo posėdžio metu sakydamas kalbą Prezidentas atkreipė politikų dėmesį, kad jaunimas seka jų žingsnius, ir linkėjo orumo.

Nežinau, ar mūsų susitikimas šiai kalbai turėjo kažkokį impulsą, įkvėpimą, bet tikrai labai džiaugiamės girdėdami tokius žodžius: ,,Gerbiamieji, kai mes sprendžiame problemas ir ieškome atsakymų į klausimus, kai ginčijamės, kai pykstamės, nepamirškime, kad į mus žiūri ir mūsų klauso Lietuvos jaunimas. Žiūri, klauso ir viską dedasi į galvas ir širdis, ir pagal mūsų elgesį sprendžia, kas yra valstybė, kas yra Lietuva.“ Galbūt dėl to V. Adamkus man toks svarbus – nuolat klausausi jo pasisakymų, stebiu elgesį. Norėčiau Jums, Prezidente, palinkėti sveikatos, neišblėstančios energijos, sėkmingų metų, išlikti tokiu pat, kokiu sugebate būti iki šiol ir toliau nepamiršti jaunų žmonių!

AČIŪ! Tikiuosi, kad turėsiu dar vieną galimybę su Jumis pasimatyti ir pabendrauti, kaip kad prieš metus, švenčiant Valstybės atkūrimo šimtmetį.

Lukas Paškevičius, 19 m., Vievis, radijo laidos ,,Z KARTA“ vedėjas, moksleivis

41

Nuotrauka iš asmeninio Luko Paškevičiaus albumo.

42

92 Prezidentas Valdas Adamkus man visuomet asocijuojasi su laisve ir neribotomis galimybėmis, kurias turi mūsų jaunoji karta. Dar turbūt 7-8 klasėje perskaičiusi jo knygą „Paskutinė kadencija: prezidento dienoraščiai“ pajutau jam stiprią pagarbą ir dėkingumą už nuveiktus darbus ir ryžtą vedant mus vakarietišku keliu. Manau, tai vienas iš tų žmonių, kuriam galiu būti dėkinga už suteiktą galimybę nemokamai išvažiuoti savanoriauti į kitą Europos šalį, įgauti patirties, prisiliesti prie kitų kultūrų ir atrasti naujų draugų. Ačiū už didesnę pasirinkimų laisvę, galimybes man ir mano draugams studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose! Prezidente, ačiū už tai, jog visuomet ryžtingai kovojate už jaunąją Lietuvos kartą!

Aušrinė Vilimaitytė, 19 m., Tauragė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos abiturientė

93 Gerbiamas Prezidente, Jūs esate autoritetas, kuriuo seka tūkstančiai jaunų žmonių. Jūsų atvira širdis ir teisingos mintys kelia pagarbą ir susi-

žavėjimą. Prisipažinsiu, nežinau nė vieno asmens, kuris taip kaip Jūs vienytų žmones bendram tikslui, kuris tiek įkvėptų, kuris stengtųsi dėl kiekvieno svajonių ir būtų visiems mums pavyzdžiu. Galbūt žmogaus prigimtis lemia jo godumą, pasipūtimą, norą būti geriausiam, tačiau Jūs tuo ir išsiskiriate – niekada tokiu požiūriu nesivadovavęs užimate svarbią vietą Lietuvos žmonių širdyse.

Fausta Roznytė, 20 m. Vilnius, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos vicepirmininkė

94 Mano pirmasis „susitikimas“ su Prezidentu Valdu Adamkumi buvo tik pradėjus mokyklą. Gavusi Lietuvos pirmoko pasą, atvertusi pirmuosius puslapius išvydau Jo, tuometinio prezidento, linkėjimą ir kvietimą nerti į beribę žinių jūrą. Nuo to laiko ir prasidėjo rimtesnė pažintis su savo valstybe, pirmieji žingsniai mokslo link. Šį pasą turiu iki šiol ir branginu kaip visų žinių pradžią. Prezidentas V. Adamkus – nuostabus pavyzdys man, sesei ir draugams skautams, visai mano šeimai, daugeliui jaunų žmonių. Ačiū šviesiam žmogui ir įkvėpėjui. Jis – ypatinga dovana Lietuvai.

Airinė Adomaitytė, 21 m., VU lietuvių filologijos trečio kurso studentė 43

95 Žvelgdama į Jūs, aš matau, visų pirma, žmogišką asmenybę, neišpaikintą turto, valdžios. Jūsų nuoširdumas, jautrumas, laiku ir vietoje parinktas prasmingas žodis, žmogiškas paprastumas, tai yra tik maža dalis tų bruožų, kurie žavi kiekvieną sąmoningą būtybę. Jūsų darbai kalba patys už save, o Jūsų ir Almos meilė yra įspūdingas amžinos ir tyros meilės pavyzdys. Štai, Seneka sako, kad gyvenimas ilgas, jeigu jis turtingas. Aš tikiu, kad Jūsų gyvenimas buvo, yra ir bus pilnas meilės, gėrio, tikėjimo. Jūs palikote mūsų šalies istorijoje didelį prasmingą pėdsaką ir švelniai palietėte kiekvieno mūsų širdį. Taigi, svarbiausia, ko linkiu Jums, prezidente, tai stiprios sveikatos, nugyventi dar daug metų ir savo nuoširdumu, nesavanaudiškumu bei darbštumu būti kiekvienam iš mūsų pavyzdžiu!

Lidija Vertelkaitė, 22 m., Panevėžio rajonas, Joskildai, VDU studentė

96 Aš Prezidentą Valdą Adamkų nuo pat mažens laikiau iškilia asmenybe, spinduliuojančia erudicija ir patriotiškumu bei keliančia gilią pagarbą.

Tuo žaviuosi ne tik aš, bet ir daugelis Lietuvos žmonių.

Turiu gražų vaikystės prisiminimą iš „Dainų dainelės“ laureatų koncerto, kuriame dalyvavau su kolektyvu. Koncertą stebėjo Prezidentas Valdas Adamkus. Pamenu, kad ne ką mažesnį susijaudinimą nei pasirodymas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre man kėlė noras gyvai pamatyti Prezidentą ir gauti jo parašą! Nors po koncerto prie Prezidento driekėsi eilės vaikų, turinčių tą patį tikslą, aš jaučiau, kad mano

akimirka buvo ypatinga. Pamenu Prezidento bei jo žmonos šypsnį, malonų balsą ir tą ilgai lauktą parašą, kurį iki šiol laikau savo vaikystės prisiminimų dėžutėje.

Brangus Prezidente, noriu padėkoti Jums už nuoširdžią meilę Lietuvai, kurią savo pavyzdžiu pasėjote tiek daug jaunosios kartos žmonių. Jūs buvote, esate ir būsite mums autoritetas. Linkiu Jums sveikatos, energijos bei ilgiausių metų!

Goda Juodpusytė, 27 m., Šiauliai, pirkimų specialistė

44

97 Kiekvienas žmogus turi savo istoriją – sakydavau mokiniams, tiek per istorijos pamokas, tiek per įvairias išvykas – kiekvienas jų, svarbus didesniam ar mažesniam visuomenės narių skaičiui – šeimai, draugams, bendradarbiams, galiausiai plačiąjai visuomenei – Tautai. Tačiau tautos turi savo lyderius – vieni jų jau istoriniai (mitų) herojai, kiti – aktualūs dabarčiai, tad yra mūsų amžininkai. Taip susiklostė politinė sistema, jog Lietuvoje renkame Seimą, miestų tarybas (savivaldas) bei Prezidentą. Uždavus klausimą, kuri iš šių valdžių reikšmingiausia, vieningo atsakymo nerasime, nes, kaip ir minėjau, kiekvienas žmogus „neša savo istoriją“ ir formuoja tam tikrus sprendimus iš savo istorijos patirties.

Būtent todėl galime valdžios kryptį pasukti tam tikra linkme – juk dažnai girdime, jog istorija yra linkusi kartotis. Praeities valdovai – Lietuvos Didieji Kunigaikščiai. Šiandienos – prezidentai. Tai yra reprezentacinis šalies veidrodis. Vienas tokių Prezidentas Valdas Adamkus – vadovas, šalies eigos krypčiai vadovavęs dešimtmetį. Sudėtinga įsivaizduoti, kiek daug sprendimų per šį laikotarpį reikėjo priimti. Vieni jų galėjo būti priimami vadovaujantis emocijomis, aplinkos įtaka. Kiti, remiantis „šaltu protu“ (kritiniu mąstymu) ir atsiribojus nuo aplinkos nuomonės. Svarbu, jog dabartis leidžia įvertinti šių sprendimų poveikį Lietuvos (istorijos) raidai. Tad grįžtant prie pirmosios eilutės, galima priminti, jog kiekvienas žmogus turi savo istoriją, tačiau tiek Prezidentas V. Adamkus, tiek ir kiti Lietuvos Respublikos Prezidentai – kūrė ne tik savo, bet ir TAUTOS ISTORIJĄ!

Marius Zemenskas, 29 m., Vilnius, Lietuvos istorijos magistras, buvęs Rūdiškių gimnazijos istorijos mokytojas, valstybės tarnautojas

98 Valdas Adamkus, būdamas skautas, savo gyvenimu puikiai parodo šūkio „Dievui, Tėvynei, artimui“ esmę. Man, kaip skautei, jis ne tik Prezidentas, gerbiamas žmogus, bet ir brolis. Džiaugiuosi, kad nors niekada nesutiktas, yra artimas ir tikras pavyzdys. Iš kitų prezidentų Jis ir išsiskiria savo brolystės ryšiu, dėmesiu išties svarbiems dalykams. Ačiū, Prezidente! Broli, budėk!

Marta Adomaitytė, 19 m., skautė ir įvairių organizacijų savanorė

45

99 Prieš gerą dešimtmetį, kada dar buvau paauglys, eilinę dieną atėjęs į Merkinės centrą visiškai netikėtai pamačiau prezidentą. Valdas Adamkus tiesiog stovėjo senosios rotušės vietoje ir klausė miestiečių rūpesčių. Tai buvo vienas stipriausių įspūdžių matant politiką, kuriam nereikėjo jokių dekoracijų ir pompastikos, jis tiesiog buvo tarp žmonių. Nieko panašaus nesu matęs šiame miestelyje iki šiol. Žygimantas Buržinskas, 26 m., Merkinė, muziejininkas, menotyros doktorantas

100 2013 m. lapkričio 3-ioji – Prezidento V. Adamkaus gimtadienis. Mama tą rudens dieną lankėsi Prezidentūroje, kartu su Sidabravo krašto bendruomene sveikino Jo Ekscelenciją gimtadienio proga. Grįžusi mama pasakojo, koks jis tėviškas ir nuoširdus, kokia brangi jam Lietuva.

Pamenu, parvežė man Prezidento dedikuotą Marytės Marcinkevičiūtės parašytą knygą „Valdas Adamkus – sporto žmogus“. Tuo metu buvau

tik 12 metų – o čia „su geriausiais linkėjimais, Džiugai! V. Adamkus. 2013.XI.03.“ Tik vėliau, kiek ūgtelėjęs, perskaitęs minėtą knygą, supratau, ką reiškė jo mintis „kokia graži ir kokia galinga komanda – vieningai žaidžianti Lietuva.“ Jis sirgo Valstybe. Jis myli Lietuvą.

Džiugas Margaitis, 18 m., Radviliškis, Lizdeikos gimnazijos mokinys

101 Žaviuosi jo drąsa ir didžiuojuosi jo poelgiu, kai 2008 metais Rusijai užpuolus Sakartvelą (Gruziją), jis nepabūgo ir nelaukęs didesnių valstybių reakcijos, suvienijęs dar 4 valstybių vadovus, išskrido į Sakartvelą stabdyti Rusijos agresijos. Dabar JE Valdas Adamkus yra Šiaulių miesto garbės pilietis!

Zakiras Medžidovas, 35 m., Šiauliai, vadybininkas, tėvas – augina du vaikus

46

102 Valdas Adamkus buvo pirmasis prezidentas, kurį prisimenu iš savo vaikystės. Ir dar tada, būdama pradinuke, pamenu, raginau tėvus balsuoti už Jį. Tada turbūt nelabai suvokiau kodėl, bet net politikos ir diplomatijos subtilybių tuomet dar visai nesuprantančiai mergaitei, Valdas Adamkus atrodė prezidento idealas. Nepamiršiu ir pirmo susitikimo su Jo Ekscelencija. Tada, jau politikos mokslų studentė, sėdėjau viename Vilniaus barų, laukdama susitikimo su Prezidentu. Tąsyk Prezidentas mane sužavėjo ne tik erudicija, solidžia laikysena, bet ir subtiliu humoro jausmu, puikiu gebėjimu bendrauti su jaunimu. O labiau už viską žavėjausi Jo energija! Net ir po užsitęsusios diskusijos niekas neskubėjo skirstytis, o Valdas Adamkus nenuilsdamas spaudė susirinkusiems rankas, mielai pozavo nuotraukoms ir toliau dalinosi mintimis su jaunimu. Žinau, kad Valdas Adamkus man ilgam liks Prezidento etalonu, su kuriuo ir toliau ateityje lyginsiu visus šio posto sieksiančius asmenis. O Prezidentui linkiu stiprios sveikatos, neblėstančios energijos ir meilės Lietuvai ir jos žmonėms!

Indrė Žebrauskaitė, 24 m., Vilnius, rinkų analitikė

103 Prezidento Valdo Adamkaus pavardė – turbūt vienas ankstyviausių prisiminimų, susijusių su politika. Senelis, pamenu, visada gražiai atsiliepdavo apie Prezidentą – ir man mažai, nieko neišmanančiai, vis tik jau nuo to laiko Adamkus rodėsi kaip žmonių mylimas, veiklus ir kompetentingas diplomatas. Jau paaugusi galėjau geriau suprasti, kad pirmas įspūdis nebuvo klaidingas – o ir dabar, matydama šviesų prezidento veidą, nepaprastai džiaugiuosi, kad tokie žmonės skiria savo gyvenimą Lietuvai – ir mums.

Augustė Saladytė, 20 m., Kaunas, Kembridžo universiteto klasikos studijų antro kurso studentė

104 Gerb. Prezidente, dar nuo mokyklos laikų, Jus menu kaip pavyzdį kitiems. Nuoširdžiai tikiu, kad Jūsų kadencijos laikotarpiu Lietuvių tauta buvo laiminga. Norėčiau palinkėti sveikatos, nes kai jos nestinga, laimė, meilė bei džiaugsmas ateina savaime!

Jonė Balšaitytė, 20 m., Jurbarkas, studentė 47

105 Atsimenu tuos du besišypsančius, nuoširdžius veidus, žvelgiančius iš senelės nuotraukų albume rastos fotografijos. Tai ir buvo mano senelė bei prezidentas V. Adamkus – du bendraamžiai, ryžtingi, Lietuvą mylintys žmonės. Pirmą kartą pamačiusi tą nuotrauką, klausiau senelės, kokia jos istorija. Pasirodo, prezidentas buvo atvykęs į Valkininkų miestelį aplankyti gyventojų, o mano senelė turėjo galimybę prezidentui įteikti savo rankomis išaustą Lietuvos himną. Sunku paaiškinti kodėl, tačiau kiekvieną kartą pažvelgus į tą nuotrauką kyla šiltos emocijos, matant du žmones, tiek daug gyvenime atidavusius dėl Lietuvos. Prezidentas V. Adamkus man visada atrodė šiltas ir nuoširdus žmogus, pavyzdys daugeliui Lietuvos gyventojų. Todėl labai norisi šiam Žmogui padėkoti už darbą, jėgas ir pastangas, atiduotas Lietuvai, bei palinkėti daug daug stiprybės, sveikatos, nuoširdžių žmonių šalia, šiltų, plačių šypsenų ir gyvenimo kelyje lydinčios laimės!

Justė Gardinecaitė, 22 m., Valkininkai, VU statistikos bakalauro ketvirto kurso studentė

106 Kai buvau vaikas aš nežiūrėjau televizijos, žinių ir neskaičiau laikraščių. Man daug kas buvo nepažįstama. Žengusi pirmus žingsnius mokykloje Rugsėjo 1-osios dieną gavau Pirmoko pasą, kurį tausojau kaip savo tikrą tapatybę. Atrodo, kad tarsi prieš akis matau mūsų tuometinio prezidento Valdo Adamkaus nuotrauką su gėlėmis bei sveikinimą, kuris tiek daug reiškė. Taip mano mažame pasaulyje atsirado didelis autoritetas, kurio portretas su laiku vien tik turtėjo bei išugdė manyje pagarbą bei meilę savo tėvynei.

Deimantė Repšaitė, 20 m., Kretingos raj., Darbėnai, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antro kurso studentė

107 Pamenu, kaip su folkloro ansambliu „Reketukas“ koncertavome Simono Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros. Po mūsų pasirodymo Jūs užlipote ant scenos ir pabučiavote mano brolį. Jam tai buvo labai didis džiaugsmas, jis labai tuo didžiavosi. O mes šiek tiek visi pavydėjome. Ačiū Jums, Prezidente, už įkvėpimą jaunajai kartai!

Andrius Vaicenavičius, 28 m, Vilnius, Oksfordo universiteto kompiuterų mokslo doktorantūros studentas 48

108 Mielas prezidente, šios eilutės yra trumpa padėka už tai, jog buvote vienas tų žmonių, kurių dėka dabar galiu sakyti, kad einu tinkamu gyvenimo keliu. Man teko garbė dar vaikystėje lankytis Prezidentūroje, Jūsų kadencijos metu, kai mane, kaip vieną iš konkurso laureatų, sveikinote ir kartu su likusiais mokiniais pakvietėte prisėsti prie vieno stalo. Nors nepamenu susitikimo detalių ar to, apie ką konkrečiai šnekėjote, tačiau įstrigo tai, kad turėjote gebėjimą priversti susirinkusius suklusti, ne dėl to, kad esate prezidentas ir reikia nutilti iš pagarbos, bet dėl to, jog esate tas, kurio žodžius norisi išgirsti. Nuo tos dienos iki pat šiandien, man išlikote solidaus, išmintingo ir verto pagarbos žmogaus pavyzdžiu, kurio išsakytos mintys yra reikšmingos. Mokytoju tapau, bent iš dalies, taip pat jūsų dėka. Rėmėte projektą, kuriuo siekta golfo žaidimą įtraukti į kūno kultūros pamokų turinį, o aš dar būdamas kiek pasimetusiu studentu, nežinančiu ką veiksiu gyvenime, pradėjau mokyti vaikus šio žaidimo pradmenų. Pamatęs vaikų pažinimo džiaugsmą bei kaip šis sportas ir jo diegiamos vertybės gali keisti ar bent daryti įtaką elgesiui, supratau, kad mokytojo darbas yra prasmingas ir galbūt man tinkamiausias būdas prisidėti prie Lietuvos ateities. Būtent už tai labiausiai ir noriu Jums padėkoti – kad stovėdamas klasėje prieš mokinius žinau, kokį žmogų noriu, jog jie matytų – pavyzdį, kokiu visą laiką buvote man.

Gediminas Grėsius, 31 m., Kaunas, geografijos ir istorijos mokytojas

109 Su Prezidentu niekuomet nesu susidūrusi akis į akį, bet visada juo žavėdavausi. Šis Žmogus išsiskiria savo santūrumu ir išmintimi. Šių savybių dabar daugeliui taip trūksta. Vaikystėje, žiūrėdama laidas, įtempusi ausis klausydavausi kiekvieno Jo žodžio, grožėdavausi ir ponia Alma bei jos spindinčia elegancija. Ir dabar manau, kad ši stiprių, protingų žmonių pora yra pavyzdys visiems. Regis, visai neseniai, Prezidentui švenčiant garbų 90-metį, buvo sukurta šventinė laida, kurioje buvo kalbinamas Prezidentas. Pamenu, mano brolis, gyvenantis užsienyje ir nelabai besidomintis lietuviška televizija, atsiuntė man tos laidos įrašą ir parašė, jog būtinai pasižiūrėčiau, nes tokių išmintingų žodžių retai, kur išgirsi. Nustebino mane tąkart brolis, bet laidą tikrai pasižiūrėjau. Ir dar draugams rekomendavau. Ačiū Jums, Prezidente, už tai, kad esate patriotiškumo, inteligencijos, stiprybės ir tiesiog žmogiškumo pavyzdys!

Austė Raicevičiūtė, 20 m., Kėdainiai, VU skandinavistikos antro kurso studentė 49

110 Mus, Ekscelencija Prezidente, sieja neįprastas ryšys – mes abu esame gimę lapkričio 3 dieną. Amžių skirtumas nemažas – 72 metai. Aš gimiau tais metais, kai Jūs tapote Respublikos prezidentu. Kai šventėte garbingą 90 metų jubiliejų, aš žengiau į pilnametystę. Esu dėkingas likimui, kad turėjau ir tebeturiu progos gyventi toje pačioje, Lietuvai labai svarbioje, epochoje, kuriai Jūs, Prezidente, pridėjote savo vakarietiškos politikos patirties, tolerancijos ir aukščiausio lygio užsienio politikos ženklą. Man Jūs esate ne tik politiko inteligento pavyzdys, bet ir žmogaus, sujungusio dvi – tarpukario ir šiuolaikinę – Lietuvas. Žaviuosi Jūsų vartojamais smetoniškos kalbos elementais, pavyzdžiui, Jūs sakote „Jungtinės Amerikos Valstybės“ užuot vartodamas dabar paplitusį terminą „valstijos“ – tai yra taip tikra! Nenoriu nuskambėti pretenzingai, tačiau tikrai manau, kad daug Jūsų biografijos detalių pradedu suprasti tik dabar, kadangi turiu daug laiko praleisti užsienyje studijų tikslu. Vakarų Europos ir įvairių kitų studentų kultūrų pažinimas mane dar labiau skatina ieškoti, atrasti, kurti savąją – laisvos ir europietiškos Lietuvos – kultūrą. Mes, Kembridžo universiteto lietuviai, turime skaitlingą ir gyvybingą bendruomenę ir tai tampa būdu šiam, netgi įvardinsiu, poreikiui reikšti. Visada turėjau vaikišką svajonę su Jumis kada nors nors trumpam pasikalbėti, o dabar jau, atrodo, žinočiau ir tokio pokalbio temą. Jums, Prezidente, noriu palinkėti sveikatos, o vilties ir drąsaus tikėjimo tolimesne Valstybės ateitimi, esu įsitikinęs, Jūs turite daugiau negu daugelis kitų šiandienos politikų.

Gilbertas Umbražūnas, 20 m., Klaipėda, Kembridžo universiteto fizikos bakalauro antro kurso studentas

111 Tikriausiai tik V. Adamkui kiltų idėja užkasti A. Šapokos „Lietuvos istoriją”. Šis įvykis be galo simboliškas – prasidėjus sovietų reokupacijai Lietuvos istorija buvo klastota ir falsifikuota, o nepriklausomybė leido „atkasti” ir grąžinti istoriją į dienos šviesą. Ačiū, kad tada su bendražygiais padovanojote galimybę kiekvienam sužinoti mūsų istoriją!

Rugilė Užusėnaitė, 20 m., Varėna, VU istorijos ir pedagogikos antro kurso studentė

50

112 Valdas Adamkus mano, jauno žmogaus, akimis nuo vaikystės išliko vienu didžiausių autoritetų. Labai gerai pamenu, kaip su mama ir tėčiu ėjome balsuoti ir jo palaikyti, kokia išskirtinė asmenybė jis atrodė. Dažnai girdėdavau ir pasakojimus apie senelio (Stasio Žukausko) draugystę su būsimu prezidentu dar „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Šiandien, vėl prisimindama jo pavardę, drąsiai galiu pasakyti, kad mano atmintyje jis yra būtent toks žmogus, kurio pastangas ir atsidavimą Lietuvos žmonės prisimins ilgai.

Gabija Žukauskaitė, 18 m., Vilnius, Vilniaus licėjaus abiturientė

Nuotrauka iš asmeninio Gabijos Žukauskaitės šeimos albumo. Iš kairės – G. Žukauskaitės senelis Stasys Žukauskas, Alma Adamkienė,

G. Žukauskaitės tėtis Edvardas Žukauskas. Valdo ir Almos Adamkų namuose Čikagoje.

51

Nuotrauka iš asmeninio G. Žukauskaitės šeimos albumo. Buvę bendraklasiai (iš kairės) Liūtas Grinius bei Stasys Žukauskas.

Viduryje Izabelė Kumpikienė – G. Žukauskaitės krikštamotės mama. Niujorkas.

52

Nuotrauka iš asmeninio G. Žukauskaitės šeimos albumo. Iš kairės – Valdas Adamkus bei Edvardas Žukauskas. Čikaga.

53

113 Mielas širdžių Prezidente, pavergėte mano širdį dar tada, kai buvau vaikas! Žaviuosi, labai gerbiu ir esu dėkinga už jūsų visas pastangas vardan mūsų Lietuvos ir kiekvieno iš mūsų. Nuoširdžiausias AČIŪ, stiprybės ir vilties!

Ieva Sinkevičiūtė, 33 m., Vilnius/Briuselis, Europos Parlamento nario patarėja

114 Linkiu niekada nenusivilti žmogumi ir jo darbais. Kad ir kartais, tikiu, sunku tai padaryti, kai tiek kurta ir savęs atiduoda Lietuvėlei, kai tiek gero norėta. Linkiu vis dar surasti kažką nauja, kad ir senuose dalykuose ir visada – laiko puodeliui arbatos su prasmingu pokalbiu. Ir, matyt, ne linkiu, bet tikiuosi, jog turite tikėjimo mumis, jaunąja, jau laisva, karta. Gal mes ir nesuvokiame, ką turime, bet norime suprasti. O jūs esate to supratimo židinys.

Beatričė Bankauskaitė, 22 m., Alytaus r. Statkiškių k., VU žurnalistikos bakalauro trečio kurso studentė

115 Pamenu, prieš keletą metų filmavome prezidentą Valdą Adamkų vienos labdaros akcijos transliacijai. Tai neįtikėtinos inteligencijos ir aukštos politinės kultūros asmenybė. Labai malonu turėti reikalų su tokiais žmonėmis, šalia tokių susikaupi, bet kartu nejauti jokio susireikšminimo. Šių savybių iš Valdo Adamkaus tikrai galėtų pasimokyti ne vienas dabartinis valdantysis. Man Valdas Adamkus yra pagarbos, įsiklausymo, profesionalumo ir diplomatiškumo etalonas.

Armas Rudaitis, 27 m., Vilnius, vaizdo režisierius

54

Nuotraukos iš asmeninio Armo Rudaičio albumo.

55

116 Valdą Adamkų kaip prezidentą atsimenu iš vaikystės. Man jis visada buvo žmogus, aplenkęs laiką – tvirtai ir principingai atstovavęs vertybėms, kurios Lietuvoje dar tik formavosi. Kalbu apie skaidrumą, visuomeniškumą ir susitelkimą bendram tikslui. Man asmeniškai jis yra gyvas Vakarų, laisvės ir vienybės simbolis.

Tomas Pagirys, 32 m., Kaunas, „Aciety“, Verslo vystymo vadovas

117 Turiu tik vieną prisiminimą, kada su Valdu Adamkumi teko susidurti iš labai arti. Dar buvau per maža, kad suvokčiau, kas yra politika ir kam tiksliai reikalingas prezidentas. Prieš daug metų jis atvyko į Druskininkus pabendrauti su vietiniais žmonėmis „Dainavos“ sanatorijos salėje.

Susirinko praktiškai pusė miesto. Tą šaltą dieną buvau su dviem megztukais ir apsimuturiavusi šaliku bei pirštinėmis, kurios sujungtos virvele. Tada prezidentas, sveikindamasis su žmonėmis, ištiesė ranką ir man. Po pasisveikinimo su Adamkumi aplinkiniai juokavo, kad dabar mano pirštinaitę beliks įsirėminti. Žinoma, to nepadariau, nes tik po ilgo laiko ėmė formuotis politinės pažiūros ir supratau, jog Valdas Adamkus visgi yra mano skonio prezidentas. Dabar minėtoji pirštinaitė būtų istorinis artefaktas. Nežinau, kur ji, bet ji visada liks mano širdyje.

Monika Sadauskaitė, 23 m., Druskininkai, VDU menotyros bakalauro antro kurso studentė

118 Sakoma, kad reikia būti savimi ir nesidairyti į kitus. Tačiau dažnai kyla klausimai – ar aš viską darau teisingai ir kur pasirinktas kelias mane nuves? Tada atsakymų pradedame ieškoti kitų žmonių istorijose, žinomų žmonių istorijose. Aš ne išimtis. Mane žavi žmonės, turintys tvirtas vertybes bei esant įtemptoms situacijoms sugebantys išlaikyti ramybę bei šaltą protą. Toks žmogus yra Valdas Adamkus, žmogus kuriuo aš žaviuosi.

Tautvydas Rūsteika 21 m., Šakiai, VGTU statybos inžinerijos studentas

56

119 Labai myliu Lietuvą ir jos garbius žmones. Valdas Adamkus yra tikrai vienas iš jų. Tai asmenybė, iš kurios galima pasisemti stiprybės, ryžto ir noro besąlygiškai siekti tikslų, besąlygiškos meilės Lietuvai bei jos žmonėms. Tai asmenybė, iš kurios galima pasimokyti, kaip svarbu mylėti savo tautą, jos žmones ir niekuomet nepasiduoti!

Paulina Reketytė, 14 m., Skaudvilė, Skaudvilės gimnazijos moksleivė

120 Mano šeimoje užėjus kalbai apie politiką, Jūs buvote tas, kurį visada prisimindavome geru žodžiu. Man Jūs visada buvote, esate ir būsite pasitempęs ir reprezentatyvus prezidentas, savotiškas etalonas, pagal kurį yra lygiuojami prieš tai ir po to buvę prezidentai ar kiti Valstybei ir Tautai atstovaujantys politikai. Prieš tai, deja, neteko su Jumis susitikti – galbūt dėl to man buvo nekantru užeiti pro Jūsų kabineto duris, paspausti ranką ir nuspausti pirmą kadrą. Tik tai padarius supratau, kad tai – tikra. Supratau, kad svajonės pildosi – to ir Jums linkiu, kad svajo-

nės pildytųsi.

Karolina Savickytė, 19 m., Vilnius, VU žurnalistikos bakalauro antro kurso studentė

121 Atsimenu, kaip mokykloje lietuvių kalbos mokytoja mums vis kaldavo į galvas, jog asmuo nėra tapatu asmenybei – asmenų gali būtų daug, asmenybių vos keletas. Tuomet ji mėgdavo paauglius apklausinėti, kokias asmenybes jie žino. Jau tada neretai paminėdavau V. Adamkaus pavardę, nors dabar atvirai pripažįstu, iki galo šio žmogaus reikšmės Lietuvos gyvenimo kontekste nesuvokdavau. Naivu būtų sakyti, jog „iki galo“ suprantu dabar – šis projektas leido atsiskleisti visiškai naujiems ir dar nepažintiems Prezidento V. Adamkaus figūros potepiams. Jeigu padalintume viską, ką per gyvenimą nuveikė V. Adamkus, tai gautume du pilnaverčius įprasto žmogaus gyvenimus. Tai turbūt ir yra pagrindinė skirtis tarp asmens ir asmenybės.

57

Vertinant V. Adamkaus politinį braižą, visgi galėtume jį iš dalies prilyginti jo paties dvasios mokytojui Kaziui Griniui. Abiejų prezidentų mąstymo struktūra išties panaši, tačiau Lietuvos, kurioms vienas ir kitas atstovavo – kardinaliai skirtingos. Tarpukarinė Lietuva K. Griniui dar nebuvo pasirengusi, o į Vakarus besistiebiančiai posovietinei Lietuvai V. Adamkus atnešė išganymą – savo 10-ties metų politika jis tarsi kompensavo vos pusmetį trukusį ir perversmu pasibaigusį liberalinį K. Griniaus prezidentavimą. V. Adamkus savo politiniais parametrais atitiko bet kurios vakarietiškos demokratinės valstybės vadovo kalibrą. Užtat Lietuvai taip pasisekė ir galime iki šiandien džiaugtis, jog esame visų svarbiausių pasaulio sąjungų lygiateisiai nariai. Dabar belieka tęsti šį darbą ir nenukrypti nuo kurso, o tai jau jaunosios kartos atstovų atsakomybė. Žmonių Prezidentas. Štai, kas man ateina į galvą, kai bandau apibendrinti su Valdo Adamkaus asmenybe ir jo politiniu suvokimu susietus samprotavimus. „Žmonių“, nes pagrindinės vertybės, kurias visą gyvenimą laikė savo orientyrais, nukreiptos į žmogiškumo pusę – paprastumas, atvirumas, atjauta, supratingumas, pakantumas kitaip mąstančiam – santarietiškos taisyklės – Suprantu, kad mūsų pozicijos skiriasi, to-

dėl klausiu – kaip galime su(si)tarti? – laikymasis. „Prezidentas“, nes, nepaisant įstabios žmogiškumo dimensijos, V. Adamkus visad demonstravo brandą, solidumą, orią laikyseną. „Prezidentas“ – ne tik kaip atstovas valstybei, tautai, tačiau kaip ir atstovas žmogiškumui. Nežinau kito tokio asmens (bent šiuolaikinėje Lietuvoje – tikrai), kurio vardo ir titulo sąskambis derėtų taip darniai. Mano giliu įsitikinimu, Prezidento Valdo Adamkaus kolosalus indėlis į Lietuvos politinę, visuomeninę ir kultūrinę erdves leidžia jam užtikrintai žengti ant to paties laiptelio su kitais šviesiausiais mūsų šalies žmonėmis.

Gabija Strumylaitė, 20 m., Tauragė, VU TSPMI politikos mokslų bakalauro antro kurso studentė

58

Karolinos SavickytÄ—s nuotrauka. Pirmasis Gabijos StrumylaitÄ—s interviu su Prezidentu Valdu Adamkumi.

59

Leidinio sudarytoja: Gabija Strumylaitė Leidybos koordinatorė: Karolina Savickytė Kalbos redaktorė: Darija Žuravliova Viršelio nuotrauka: Gabijos Žukauskaitės Iliustracijos: nuotraukos iš asmeninių Armo Rudaičio, Gabijos Žukauskaitės, Luko Paškevičiaus, Danielės Patapaitės, Pauliaus Oleko, Justino Kulio, Deivido Žindžiaus, Gabijos Strumylaitės, Karolinos Savickytės archyvų.

2019 m. vasaris 60