6
2018 m. vasaris
Aktualijos
Dėl ženklaus kuro kainų augimo Seimo narių grupė dėl urėdijų reformos kreipėsi į kreiptasi į Konkurencijos tarybą Konstitucinį Teismą
VYTAUTAS KAMBLEVIČIUS Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas
Dėl Vyriausybės sprendimo dyzelino akcizas nuo sausio 1 d. Lietuvoje padidėjo nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų (+5 proc), o benzino ak cizas nedidėjo, todėl benzino kaina turėjo išlikti tokia pati. Finansų ministerijos ekspertų teigimu, litras įprasto dyzelino vairuotojams turėjo pabrangti tik 2 centus. Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniū nas Vytautas Kamblevičius iš analizavo degalų kainų pokytį, kuris buvo užfiksuotas degalų kainų palyginimo portalu pa skutinėmis praėjusių metų die nomis ir pirmosiomis šių metų savaitėmis. Seimo frakcijos „Tvarka ir
teisingumas“ seniūnas Vytau tas Kamblevičius pažymėjo, kad prisidengiant didėjusiu akcizo mokesčio degalinėse dyzelinas vairuotojams pa brango nuo 2 iki 6 euro cen tų, o A95 benzinas – net iki 4 euro centų už 1 litrą, nors ben zino akcizas nedidėjo. „Kiekvieną dieną degalų kainos kyla kaip ant mielių, nes didieji degalinių tinklai bendradarbiaudami tarpusa vyje ir derindami kainas jas keičia kasdien. Negana to, net nesikeitus benzino akcizui, benzino kai nos vis dar kyla, tačiau tenden cijos žaliavinės naftos rinkoje nekinta. Degalinės neneigia, kad brangindamos degalus vieną kitą centą prie kainos prideda ir dėl atsargos, todėl šiandien kreipiausi į Konkurencijos ta ryba, kad būtų pradėtas išsa mus tyrimas, kuris nustatytų visas degalinių tinklų bendra darbiavimo formas, kurios ri boja konkurenciją“, – pažymėjo „Tvarkos ir teisingumo“ seniū nas Vytautas Kamblevičius.
29 Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą išsiaiškinti, ar Miškų įstatymo pakeitimai, kurie buvo priimti per vieną dieną, iš tikrųjų atitinka Konstituciją. Teisės ekspertai pažymi, kad Miškų įstatymas ypatingos skubos tvarka galėjo būti priimtas pažeidžiant Konstituciją, o dabar reforma vykdoma nesilaikant įstatymo ir Darbo kodekso. Urėdijų reforma palietė maždaug 500 darbuotojų – tiek jų turės palikti darbą, nes dar iki šiol yra neapibrėžtos funkcijos, abejonės dėl sociali nių garantijų ateityje ir visiško dialogo nebuvimas. Aplinkos ministerija vykdydama refor mą nesilaiko Darbo kodekso ir laiku neinformuoja žmonių apie pokyčius ir galimą atlei dimą iš darbo. „Tikiuosi, kad Konstituci nis Teismas išsklaidys visas
abejones dėl skubotos urėdijų reformos, kuri jau dabar smar kiai atsilieka nuo grafiko, o urėdijų reformą vis dar gaubia nežinia. Prasidėjusi valstybi nių miškų valdymo reforma vyksta labai chaotiškai, miški ninkams, smulkiesiems vers lininkams ir visuomenei kyla
daugybė klausimų, į kuriuos atsakingos valdžios instituci jos iki šiol taip ir neatsako. Valstybinių miškų valdymo reformoje labai trūksta kom petencijos, viešumo ir aiškių kriterijų, kaip vykdoma ši reforma“, – pažymėjo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
R. Žemaitaitis: vilniečiams įvedamas Tvarkiečiai nepritaria akcizų didinimui „šachtininkų“ mokestis
REMIGIJUS ŽEMAITAITIS Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas
Vilniaus miesto savivaldybė suskubo pasigirti, kad „visų daugiabučių namų gyventojams, rinkliava už atliekų tvarkymą šių metų pavasarį sumažės 20-30 procentų“. Tačiau ji nutylėjo, kad atsiras taip vadinamas „šachtininkų mokestis“, kurį turės moketi šachtines komunalinių atliekų šalinimo sistemas turinčių daugiabučių namų gyventojai. Vietinės rinkliavos už ko munalinių atliekų surinkimą tvarka ir įkainiai sostinėje pa sikeis nuo gegužės 1 dienos. Rinkliava bus renkama į savi valdybės biudžetą. Mokėjimo pranešimus atliekų turėtojai gaus ne iš pastato administra toriaus ar bendrijos, o tiesio giai iš savivaldybės. Iš viso yra numatyta 15 skirtingų rin kliavos dydžių. „Viešai skelbiama, kad rin
kliavos turėtų gerokai su mažėti. Tai yra sveikintina. Tačiau nutylimas labai svar bus dalykas – tie gyventojai, kurių daugiabučiuose įreng tos šachtinės komunalinių atliekų šalinimo sistemos (vadinamosios „šachtos“), turės mokėti beveik trečda liu brangiau už tuos, kurie gyvena daugiabučiuose be „šachtų“, - sako Remigijus Žemaitaitis, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas. Kadangi šachtinės komunali nių atliekų sistemos daugiau sia yra įrengtos ne naujuose, bet senuose, sovietmečiu sta tytuose daugiabučiuose, tad už atliekų išvežimą brangiau mokės juose gyvenantys vil niečiai, kurie ir taip yra la biau socialiai pažeidžiami“. Anot savivaldybės specia listų, namų su „šachtomis“ gyventojai yra didesni teršėjai už tuos, kurie neturi „šachtų“. Savivaldybės skaičiavimais, vidutinis mišrių komunalinių atliekų kiekis (kilogramais), surenkamas į mišrių komu nalinių atliekų konteinerius, tenkantis vienam kvadrati niam metrui per metus, yra 9,4 kilogramo daugiabučiuose su „šachtomis“ ir 7,2 kilogra mo – be jų. „Labai keista statistika. Kaip šiukšlių maišelis gali taip ženkliai pasunkėti kris damas šachta žemyn? Na, bet, kaip sakė britų premje ras Benjamin Disrael, „yra
melas, akiplėšiškas melas ir statistika“, - šmaikštauja R.Žemaitaitis. Taigi, daugiabučio su šach tine atliekų šalinimo sistema gyventojas už savo buto kva dratinį metrą nuo šiol mokės 0,62 euro metinę rinkliavos kintamąją dalį, o daugiabutyje be „šachtos“ – tik 0,48 euro. Pasak R. Žemaitaičio, susida ro įspūdis, kad savivaldybė nori bausti gyventojus už tai, kad jų daugiabučiuose įrengtos šachti nės atliekų šalinimo sistemos ir tokiu būdu priversti gyventojus tų „šachtų“ atsisakyti. Gal būt mintis teisinga, tačiau priemo nės, kuriomis to siekiama yra agresyvios. Teisingiau būtų ne įvedinėti naujus mokesčius, bet diskutuoti su gyventojais, pa aiškinti jiems ir padėti atsikra tyti pasenusių šachtinių atliekų šalinimo sistemų. „Kuo nusikalto„šachtinių“ namų gyventojai ir kodėl jie bus priversti mokėti brangiau? Tai yra maždaug tas pats, jei daugiabučių gyventojams, ku rie nepritaria būsto renovacijai, trečdaliu padidintų kainą už šildymą. Atsisakyti „šachtų“ reikia ir netgi būtina. Tačiau tai turėtume daryti disku tuodami su visuomene, namų bendrijomis, keldami viešu mon šachtinių atliekų šalini mo sistemų trūkumus. Norint uždaryti „šachtas“ reikia net daugiau kaip pusės laiptinės ar namo gyventojų pritarimo“, pastebi R. Žemaitaitis.
Seimo frakcija „Tvarka ir teisin gumas“ nepritaria numatomam akcizų didinimui, nes tokia mo kesčių permaina prisidės prie dar didesnės infliacijos Lietuvoje. Pagal valdančiųjų sumanymą, numatoma padidinti akcizo mo kestį visiems gazoliams (dyzeli nui) iki 347 eurų už 1000 litrų, ūkininkams akcizą už dyzeliną didinti iki 56 eurų už 1000 litrų. Taip pat didinami akcizai akmens anglims, koksui, lignitui, tabako gaminiams. „Toks ženklus akcizų didinimas neišvengiamai persikels ant varto tojų pečių, nes dar labiau pabrangs daugelis prekių ir tai neigiamai pa veiks vartojimą. Nenumaldomai augančios prekių ir paslaugų kai nos šiuo metu yra viena didžiausių problemų mūsų šalyje, didinanti skurdą, socialinę atskirtį ir gyven tojų nepasitenkinimą“,– sakė Sei mo „Tvarka ir teisingumas“ frak cijos narys Remigijus Žemaitaitis. Kainų didinimas Lietuvoje, kai kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, toje pačioje Lenkijoje pinga ir de galai, ir daugelis vartojimo prekių
yra neatsakingas, neapgalvotas ir kenksmingas mūsų ekonomikai. Akcizu apmokestinto dyzeli nio kuro įperkamumas Lietuvo je ir taip yra vienas prasčiausių, vienas mažiausių ES. Jei akcizo mokestį, taikomą dyzeliniam kurui, palygintume su viduti nėmis pajamomis, aukštesnis akcizas nei Lietuvoje yra tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Ven grijoje. Kadangi degalai yra la bai svarbi kasdienio vartojimo prekė, akcizo didinimas ir su juo susijęs kainų kilimas mažins gy ventojų perkamąją galią. Žemas dyzelino įperkamumas be kita ko rodo, kad nėra jokių pagrįstų priežasčių didinti akcizo mokes čio dydį. „Mes visi puikiai suprantame, kad akcizo kėlimas atsilieps ša lies verslui – būtent dyzeliniai degalai tradiciškai labiau papli tę verslo sektoriuje – krovinių ir keleivių pervežimo ir kitose srityse. Tai prisidės prie vartoto jų kainų augimo ir prie bendro vartotojų kainų lygio augimo“,– pažymėjo R. Žemaitaitis.