tûkstanèiø gyventojø tada buvo 500, o dabar – net 10 tûkstanèiø. Senatorius Moynihan’as American Scholar išspausdintame straipsnyje „Apie moralinio nuokrypio ribø sumaþinimà“ nagrinëjo deviacijos sàvokà. Kas anksèiau buvo laikoma nemoraliu elgesiu, dabar jau tokiu manoma nebesant; kas anksèiau buvo laikoma nenormalu, dabar normalizavosi. Jei teigiama nenormalaus, nemoralaus elgesio maþëjant, tai todël, kad nenormalumo slenkstis aukštëja: anksèiau nukrypusiu vadintas elgesys dabar toleruojamas ir netgi sankcionuojamas. Skyrybos ir vaikø gimimas ne santuokoje, kitados pranašavæ šeimos þlugimà, dabar vertinami daug atlaidþiau: neteisëtas vaikø gimimas (illegitimacy) dabar perkrikštytas „vaikø auginimu ne santuokoje“, o išsiskyrusios bei netekëjusios moterys, auginanèios vaikus, suplaktos á „vieno gimdytojo šeimos“ kategorijà. 1929 m. Šv.Valentino dienà Èikagoje ávykusios þudynës, kai keturi gangsteriai nuþudë kitus septynis, šokiravo tautà ir tapo legenda, áamþinta enciklopedijose bei istorijos vadovëliuose; šiandien Los Andþele, pastebi James Q.Wilson, tiek þmoniø yra nuþudoma kiekvienà savaitgalá. Èarlzas Krauthareris (Charles Krauthammer) savo esë „Moralinio nuokrypio ribos paaukštinimas“ pateikë papildomà nuokrypio sampratà. Nuokrypiui tampant norma, norma tampa nuokrypiu. Amþiais normalia ir moralia laikyta šeima dabar matoma kaip patologinë, uþ garbingumo fasado slepianti naujà „prigimtinæ nuodëmæ“, vaikø prievartà. Pranešimai apie vaikø prievartà daþnai bûna perdëti, jø atsiradimà gerokai vëliau po tariamø ávykiø neretai paskatina psichologai ir socialiniai darbuotojai. Bendras nuokrypio ribø sumaþinimo ir paaukštinimo rezultatas yra tas, kad tie reiškiniai, kuriuos anksèiau manyta esant nenormalius ir neteisëtus yra pateisinami ir áteisinami, ir, priešingai, reiškiniai, anksèiau laikyti nor-
Nuokrypiui tampant norma, norma tampa nuokrypiu.
172
maliais ir gerbtinais, dabar diskredituojami ir niekinami. Šis procesas ágijo itin didelá pagreitá. Galima bûtø pagalvoti, kad poþiûriai bei vertybës atsilieka nuo tikrovës, kad þmonës tik þodþiais pritaria moralës principams, su kuriais jie uþaugo. 1960 – øjø „seksualinë revoliucija“, kaip ji buvo tiksliai pavadinta, stebina savo revoliucingumu – tiek idëjine, tiek realia plotme. 1965 m. 69 nuošimèiai Amerikos moterø ir 65 nuošimèiai Amerikos vyrø iki 30ies metø teigë, kad ikivedybinis seksas visada arba beveik visada yra nepateisinamas; 1972 –aisiais taip galvojo jau tik 24 nuošimèiai moterø ir 21 nuošimtis vyrø. Taigi kalba, supratimas ir socialinë politika veikia kartu kurdami naujà nuokrypio, nemoralumo apibrëþimà. Prieþasčiø suvokimas Labai ilgai visuomenës kritikai bei politikai nesugebëjo ávertinti mûsø moralinës padëties nepaisydami akivaizdþiø statistiniø duomenø. Jie kritikavo paèià statistikà. Nusikaltimø skaièiai rodo, pasak jø, ne paties nusikalstamumo, bet pranešimø apie nusikalstamumà augimà; arba, teigë jie, augimas yra laikinas nukrypimas nuo normos; arba nusikalstamumas yra skurdo, nedarbo ir rasizmo pasekmë, kurià galima áveikti dosnesne socialinës paramos sistema, teisingesniu turto paskirstymu ar agresyvesne kova prieš diskriminacijà. Šie paaiškinimai turi šiek tiek átikinamumo. Esama atsitiktinio, bet ne nuolatinio ryšio tarp ekonominio nuosmukio, skurdo ir nusikalstamumo. 1890-øjø metø Anglijoje, baisaus nedarbo metais, nusikalstamumas sumaþëjo. Kitoks nusikalstamumo bei skurdo santykis XIX a. pabaigoje, kaip teigiama viename tyrime, leidþia manyti skurdu grástà nusikalstamumà uþleidus kelià gerove grástam nusikalstamumui.
173