__MAIN_TEXT__
feature-image

Page 1

DEÐINIOJI ALTERNATYVA:

SËKMËS LIETUVA KONSERVATYVIOJI POLITINË PROGRAMA

A. Kubilius K. Masiulis K. Škiudas ir Dešiniosios Alternatyvos iniciatyvinė grupė

Vilnius, 2003


ÁVADAS

STIPRI VALSTYBĖ – TAI VALSTYBĖ PAJĖGI

DEŠINIOJI ALTERNATYVA. KUO MES TIKIME?.................................. 8

ÁGYVENDINTISTRATEGINIUS TIKSLUS ............................................ 86

STIPRI VISUOMENĖ – STIPRI TAUTA ............................................... 12

KOVA SU KORUPCIJA - KELIAS Á STIPRIĄ VALSTYBĘ .................... 89

STIPRI IR TEISINGA VALSTYBĖ ........................................................ 15

STIPRI VALSTYBĖ - STIPRI SAVIVALDA ........................................... 91

STIPRUS ÛKIS – PASIDIDÞIAVIMO VALSTYBE PAGRINDAS ........... 17

BE STIPRIOS PARTINĖS INTELEKTUALIOS

DEŠINIOJI ALTERNATYVA – PILIETINĖ SUTARTIS SU LIETUVA ..... 19

POLITINĖS VALIOS NESUKURSIME STIPRIOS VALSTYBĖS .......... 93

VISUOMENĖ

ÛKIS

KONSERVATYVIOJI MISIJA ............................................................... 23

MÛSØ MISIJA..................................................................................... 97

SILPNA VISUOMENĖ – NETVARKA VISUOMENĖJE ........................ 26

ŠIANDIENINĖ ÛKIO BÛKLĖ............................................................. 100

Nepasitikėjimo liga...................................................................... 27

SPARČIOS ÛKIO RAIDOS GAIRĖS ................................................. 109

Nepilietiškumo (nedalyvavimo) liga............................................ 32

Ar narystė Europos Sąjungoje

Populizmo liga............................................................................. 36

išspręs visas mûsø ûkio problemas?........................................ 109

Asocialumo liga........................................................................... 38

Kodėl reikia keisti ekonominá mąstymą? ................................. 111

KONSERVATYVIOS BENDRUOMENIØ POLITIKOS GAIRĖS............ 49

Nuo rinkos kûrimo prie sėkmės plėtojimo................................ 113

KĄ DARYS IR KAIP DARYS KONSERVATORIAI? .............................. 51

Kaip laimėti sėkmę globalioje konkurencijoje? ....................... 116

Parama tradicinei šeimai.................................................................... 52

Klasteriø átaka valstybės konkurentiškumui bei eksportui........ 119

Šeimos politika - nuo šeimos planavimo

AR TURIME SUKÛRĘ PAGRINDĄ ÞINIØ EKONOMIKAI –

bei rûpesčio reprodukcija prie šeimos vertybiø. ........................ 53

PRIELAIDĄ ÛKIO SĖKMEI ATEITYJE?............................................. 121

Ką turėtø daryti politikai?............................................................. 54

KLASTERINIAI ÞINIØ EKONOMIKOS BRANDUOLIAI –

Politinės bendruomenės atgimimas -

VAISINGAS MOKSLO IR VERSLO BENDRADARBIAVIMAS..................

Didieji maþosios politikos tikslai ................................................. 56

128NUO STRATEGIJØ PRIE VEIKLOS.

Moraliai ásipareigojusi mokykla .................................................. 57

NACIONALINÁ SUSITARIMĄ – Á GYVENIMĄ! .................................. 131

Suprantama ir artima þmogui sostinės politika ......................... 58

BENDRUOMENIŠKUMO (SOCIALINIO KAPITALO)

Stipri visuomenė – stipri Tauta .................................................... 59

ÁTAKA ÛKIO PLĖTRAI....................................................................... 135 PALANKUS ÛKIUI VALSTYBĖS VALDYMAS.................................... 137

VALSTYBĖ

2

Paþangos matavimas – strateginio planavimo dalis............... 1138

NAUJI IŠŠÛKIAI VALSTYBEI.............................................................. 63

VILNIUJE IR UNIVERSITETINIUOSE MIESTUOSE – ÞINIØ

KONSERVATYVIOJI MISIJA ............................................................... 65

EKONOMIKA, LIETUVOJE -- SMULKUS IR VIDUTINIS VERSLAS .. 140

AR SILPNA LIETUVOS VALSTYBĖ? .................................................. 68

Verslininkiško aktyvumo, versliškumo

NAUJOJI VIEŠOJI VADYBA - KELIAS Á STIPRIĄ VALSTYBĘ............. 75

(antreprenerystės ) kultûros ugdymas...................................... 142

NAUJOJI VIEŠOJI VADYBA GRĄÞINA GALIAS BENDRUOMENEI... 82

Gebėjimai, þinios, motyvacija .......................................................... 143

AR UÞTEKS POLITINĖS VALIOS IR LIETUVOJE ÁGYVENDINTI

Priėjimas prie kapitalo............................................................... 144

NAUJĄJĄ VIEŠĄJĄ VADYBĄ? ........................................................... 85

Tinkama teisinė aplinka ............................................................ 145

3


ÁVADAS

Verslo paramos infrastruktûra.......................................................... 146 Aplinkos, kuri bûtø palanki inovacijoms ir kaitai, sukûrimas........... 146 Kliûčiø pašalinimas ................................................................... 147 Rinkø prieinamumo uþtikrinimas ..................................................... 147 DVI LIETUVOS AR VIENA -- KUR NUEIS EUROPOS SĄJUNGOS PINIGAI? AR LIETUVA TURĖS REGIONINĘ POLITIKĄ? ................. 148 Dėl ko reikia nerimauti?............................................................. 148 Ką reikėtø daryti? ...................................................................... 151 Bendrasis Programavimo Dokumentas ir Regioninė politika................................................................... 151 Smulkusis ir vidutinis verslas bei regioninė politika ................. 152

PRIEDAI APIE BENDRUOMENĖS, PILIETIŠKUMO, DEMOKRATIJOS IR LAISVOSIOS RINKOS SĄSAJAS Pagal R. Putnamo knygą „Kad demokratija veiktø“ ........................ 157

DEMORALIZUOTA VISUOMENĖ: BRITIŠKA/AMERIKIETIŠKA PATIRTIS G.Himmelfarb straipsnio santrauka ................................................. 166

Á MOKYKLĄ SU PREZERVATYVAIS

Pagaliau mes galime su palengvëjimu atsidusti. Didieji strateginiai slenksèiai áveikti - Lietuvos kelyje á pilnateisæ narystæ Europos Sàjungos ir NATO organizacijose didesniø kliûèiø nebematyti. Kuo mums svarbi ši narystë, argumentuota buvo ne vienà kartà. Atsiveria globaliø galimybiø ir naujø iššûkiø erdvë. Šiandien galime dràsiai sakyti - pirmasis Nepriklausomos valstybës kûrimo etapas eina á pabaigà. Svarbiausi šio etapo tikslai - Nepriklausomybës átvirtinimas, demokratija ir þmogaus teisës, rinkos ekonomikos sukûrimas, integracija á Vakarus - yra pasiekti. Tai buvo visai naujø galimybiø pilieèiui, visuomenei, valstybei kûrimo metas; dabar ateina etapas, kurio svarbiausias iššûkis bus - kaip mes tomis galimybëmis pasinaudosime.

Áveiktas kelias

Nors ir daug pasiekëme ir didelius iššûkius áveikëme, taèiau ateityje mûsø laukia vis nauji ir dar didesni iššûkiai. Mes bûsime kitokie, nes mûsø laukia kitokios, naujos, milþiniškos, kartais dël to ir gàsdinanèios galimybës. Išgyvename išties dideliø permainø tarpsná, taèiau pokyèiai kartu ir baugina. Netrukus ástosime á Europos Sàjungà, taèiau daugelis þmoniø neásivaizduoja, kà tai pakeis valstybës ir jø paèiø gyvenime. Dauguma dalykø, kurie atrodë geidþiami, tikrovëje neatrodo tokie tobuli. Sukûrëme demokratijà, taèiau trûksta tvarkos ir teisingumo. Rinkos sàlygomis sparèiai

Nauji iššûkiai sėkmės Lietuvos ambicija

D.Jazukevičiûtės straipsnio santrauka ............................................ 185

KLASTERIAI IR JØ PLĖTROS PERSPEKTYVOS LIETUVOJE Andrius Kubilius, Kęstutis Škiudas .................................................. 191

INOVATYVUMAS IR VERSLIŠKUMAS P.F.Druckerio straipsnio „Inovatyvumas ir versliškumas“ santrauka...................................... 210

4

5


6

ëmë kilti ûkis, taèiau dauguma þmoniø nejauèia gyvenimo pagerëjimo. Stebime visuomenës ir politinio gyvenimo erozijà, daugelis þmoniø jauèiasi nusivylæ, netikintys ateitimi. Nenuostabu, kad per pastaruosius rinkimus nedalyvavo beveik pusë rinkimø teisæ turinèiø þmoniø, kad daugelis pasirinko vien graþiai ápakuotus šûkius be jokio turinio. Negalime leisti, kad naudodamiesi þmoniø nusivylimu, kitus Seimo rinkimus laimëtø populistai ir neaiškios kilmës pinigais finansuojami bei neaiškiø interesø turintys politiniai dariniai, kurie atsiverianèias galimybes naudotø tik savanaudiškais nesàþiningais tikslais, dar labiau skatindami nusivylimà. Todël turime bûti daug geriau pasirengæ priimti permainø iššûkius. Turime suvokti þmoniø nerimà ir nepasitenkinimà, nusivylimà ir kartëlá. Turime ne tik juos suprasti ir uþjausti. Turime vël ákvëpti jiems tikëjimo ir pasitikëjimo dvasià. Ir tai galime padaryti tik pateikdami kitokios politikos alternatyvà, sàþiningos politikos, politikos, á kurià vietoje reklaminiø blizguèiø vël sugràþinami protas ir išmintis. Tai turi bûti dinamiškos ir ambicingos politikos alternatyva šiandienei kairiajai stagnacijai, politikai be ambicijø ir politikai, neturinèiai ilgalaikiø tikslø. Dešinieji Lietuvoje nuo pat 90-øjø formavo Lietuvos verþimosi á prieká darbotvarkæ. Šiandien naujam etapui – europinës Lietuvos etapui - mes pateikiame naujà ambicingà europinës dešinës darbotvarkæ. Tai proverþio á sëkmæ darbotvarkë. Tai turi bûti tikra Dešinioji Alternatyva - strateginë programa sëkmës Lietuvai, išnaudojanèiai atsiverianèias galimybes tam, kad tap-

Dešinioji Alternatyva yra ir siûlymas nacionaliniam kapitalui dalyvauti formuojant ilgalaikæ europinës Lietuvos ateitá ir taip neleisti tos ateities formuoti kitokiam kapitalui. Turime aiškiai þinoti, ko mes norime iš narystës Europos Sàjungoje ir to nuosekliai siekti. Turime tinkamai pasinaudoti turtingesniø Europos valstybiø mums siûloma pagalba ir tapti sparèiausiai auganèia ekonomika Europoje. Turime uþtikrinti, kad ûkio augimas nebûtø savitikslis, kad taip pat sparèiai augtø ir þmoniø gerovë. Ne tik Vilniuje, bet ir tolimiausiuose miesteliuose ir kaimuose. Mes þinome, kaip pasiekti, kad kiekvienas þmogus pajustø demokratijos ir rinkos ûkio teikiamus privalumus, naudà ir teisingumà. Mes þinome, kaip pasiekti, kad þmonës daug labiau pasitikëtø savimi ir savo valstybës ateitimi. Dešinioji Alternatyva - tai siekis: sukurti stiprią pilietinę visuomenę, kuri moka didþiuotis savo valstybe; sukurti stiprią valstybę, kuri yra verta pasididþiavimo; sukurti stiprią ekonomiką, kuri bûtø ne tik dinamiškiausia regione, bet ir leistø kiekvienam to norinèiam ir tà sugebanèiam sukurti savo verslà, vertà pasididþiavimo. Stipri visuomenë – tai susitelkusi visuomenë, besiremianti krikšèioniškomis vertybëmis, ir atsakingos vietos bendruomenës. Stipri valstybë – tai dinamiška valstybës vadyba, gebëjimas ágyvendinti uþsibrëþtus tikslus, teisingumas

tume dinamiškiausiai besivystanèiu Europos kraštu, á kurá sugráþta pasitikëjimas, pilietinis sàmoningumas ir tvarka, paremta moralinëmis vertybëmis.

ir tvarka. Stiprus ûkis – tai sparèiai auganti ekonomika ir þmoniø gerovë.

7


Dešinioji Alternatyva – tai šiuolaikinės ir save gerbiančios Lietuvos vizija Europos Sąjungoje

Kad viso to pasiektume, reikalinga nauja ir ambicinga politinë programa, kurià ágyvendintø pakankamai intelektualios politinës valios turinèios partijos ir pilietinë visuomenë.

DEŠINIOJI ALTERNATYVA KUO MES TIKIME? Mes tikime Lietuvos sëkme. Tikëdami šia sëkme, mes þinome, kad kelias á jà prasideda nuo atviro ir išsamaus svarbiausiø šiø dienø problemø suvokimo ir supratimo, kaip šias problemas áveikti. Mes esame ásitikinæ, kad tokiam supratimui visø pirma reikalingos išsamios þinios, paþinimas, kaip analogiškos problemos buvo sprendþiamos kituose kraštuose, bei suvokimas svarbiausiø vertybiø, kuriomis remdamasis gali nebeklaidþioti klystkeliais. Tai visiškai priešingas kelias pastaruoju metu daugelio Lietuvos politikø pamëgtam tušèiø paþadø, populizmo ir “nusipelnusiø gyventi geriau” keliui. Mes tikime moderniø vakarietiškø konservatyviøjø idëjø svarba Lietuvai ir esame ásitikinæ, kad bûtent šios idëjos ir vertybës pateikia geriausius atsakymus á svarbiausius naujo Lietuvos raidos laikotarpio iššûkius. Mes ne liberalai - ne individualizmas, o bendruomeniškumas yra raktas á sėkmę.

Elgsenos skurdas – motyvacijos darbui, mokslui, normaliai šeimai, normaliai elgsenai praradimas.

8

Svarbiausiais naujo laikotarpio iššûkiais mes laikome tuos reiškinius, kurie mums, pasibaigus “integracijos ir privatizacijos” periodui ir prasidedant naujam - “europietiškos Lietuvos” etapui, labiausiai kelia nerimà. Neáveikæ šiø “probleminiø iššûkiø”, mes nepasieksime sëkmës. Tie iššûkiai tai: - elgsenos skurdas: vis labiau plintantis individualus ir visuomeninis elgsenos skurdas, kai prarandama motyvacija mokslui, darbui ir normaliai šeimai ir todël vis labiau plinta socialinë patologija, kurià valstybë savo

-

-

neišmintinga socialine politika tik dar labiau skatina; kai valstybës neginamos nyksta arba neatgimsta dorovinë, moralinë ir pilietinë bendruomenës ir tautos tradicija ir todël auga nusikalstamumas, plinta moralinis reliatyvizmas, nyksta normalios sveikos šeimos institutas; kai tikëjimas ateitimi ir pasitikëjimas savimi yra tapæ didþiausiu deficitu ir todël susidaro palankiausia terpë populizmui; kai tarpusavio pasitikëjimu ir bendruomeniškumu pagrásto socialinio kapitalo ugdymas vis dar neágyja sàmoningos valstybës politikos bruoþø ir todël pilietinis aktyvumas lieka svetimas mûsø visuomenei bruoþas; valstybės silpnumas (ar net bejëgiškumas), kai valstybë demonstruoja nesugebëjimà apsiginti nuo nepageidaujamos politinës átakos iš Rytø; apsiginti nuo administracinës ir valstybës uþvaldymo korupcijos; kai biurokratiškai valdoma valstybë stokoja dinamiškumo, seka visuomenës raidos procesams iš paskos, nepajëgia ágyvendinti reikalingø reformø ir siekti ilgalaikiø strateginiø tikslø, apsaugoti þmogø ir verslà nuo išsikerojusio biurokratizmo, garantuoti teisingumo ir þmogaus saugumo; kai valstybës autoritetas yra sunykæs ir valstybë visuomenei nebegali bûti moralinis autoritetas; ekonomikos silpnumas, kai besidþiaugdami graþiais augimo skaièiais uþmirštame, kad mûsø ekonominis potencialas, skaièiuojant vienam gyventojui, siekia tik šiek tiek daugiau nei treèdalá Europos Sàjungos vidurkio; kai Lietuva net nuo artimiausiø kaimynø atsilieka vystydama konkurentiškà þiniø ekonomikà, o valstybë nerodo pakankamai politinës valios, kad šá atsilikimà áveiktø ambicingu “tigro šuoliu”. Mûsø netenkina tai, kad iki šiol skirtumai tarp didþiøjø “sëkmës” miestø ir “nesëkmës” provincijos tik didëjo, kad nëra sukurtos

Moralinis reliatyvizmas – ásitikinimas, kad moraliniai kriterijai ir sprendimai yra ne visuomenės, o individo reikalas, kuris yra laisvas spręsti, kas moralu ir kas ne. Tai faktinis pripaþinimas, kad nekintantis Dekalogas („Dešimt Dievo ásakymø“) neegzistuoja.

9


šiems skirtumams áveikti reikalingos smulkaus verslo ir regionø vystymo politikos. Mes norime matyti savininkø ir sëmingø verslininkø, plëtojanèiø šeimos verslà, Lietuvà. Á šiuos “probleminius iššûkius” atsakymus galime rasti tik sistemingoje naujo laikotarpio konservatyvioje politinëje programoje, kuri turi remtis aiškiomis konservatyvios ideologijos vertybëmis, kuriomis mes tikime: ekonomikoje -laisvė, žinios ir ambicija būti geriausiais; visuomenėje -tvarka (besiremianti ne tik Baudþiamuoju Kodeksu ir policija, bet pirmiausia - bendrai puoselëjamomis moralinëmis vertybëmis) ir pilietiškumas; valstybėje -stiprumas, teisingumas, autoritetas ir jais pagrástas sugebëjimas ginti visuomenës vertybes. Atsakydami á minëtus iššûkius mes pareiškiame, kad tikime Lietuvos sëkmës vizija, kurià sudaro trys tarpusavyje susipynæ svarbiausieji tikslai, trys svarbiausios vizijos: Stiprios visuomenės, besiremianèios stipria šeima ir stipria, pilietiškai aktyvia bendruomene, vizija. Tai tautos, kuri saugodama stiprià šeimà ir stiprià bendruomenæ, saugo ir puoselëja moralinæ tradicijà, kartu - ir tvarkà visuomenëje, vizija. Stiprios valstybės, valdomos dinamiškai, kaip ir geras biznis; veikianèios ten, kur reikia, ir veikianèios sàþiningai ir efektyviai; sugebanèios ir nebijanèios keistis; sugebanèios apginti tautà ir þmogø; sugebanèios bûti moraliniu autoritetu ir lyderiu; dëmesingos þmoniø rûpesèiams valstybës, kurià verta gerbti ir kuria verta

perorientavus ûká á konkurentiškà þiniø ekonomikà, BVP kiekis, tenkantis vienam gyventojui, per artimiausius 12 metø išaugtø 2.5 karto ir tokiu bûdu pasivytume šiandiená Europos Sàjungos lygá. Tai ryþtingo “Tigro šuolio” vizija. Tai tokio ûkio vizija, kai lietuviai mokës dirbti ne vien kastuvu, bet pirmiausia þiniomis; kai lietuviai nebijos pradëti iš naujo savo verslà, net jei prieš tai patyrë nesëkmæ; kai Lietuva turës europinæ smulkaus verslo vystymo programà, be kurios provincija nepajudës; kai Lietuva turës tikrà regioninæ politikà, tai yra, kai Europos pinigai nebus skirti vien greitajam Vilniaus tramvajui, bet pateks ir á Kupišká ar Jonišká. Šiuoje programinëje knygoje mes kalbame tik apie esminius tokios vizijos ágyvendinimo principus. Kai kas gali pasigesti, kad nekalbame apie kaimo ar sveikatos politikà, kariuomenës vystymà ar pensijø reformà. Mûsø ásitikinimu, kai kurios iš perspektyvø yra gerai išnagrinëtos jau sukurtuose valstybës strateginiuose dokumentuose ar Nacionaliniame Susitarime, kitos problemos nebus išspræstos tol, kol nebus išspræstos bazinës problemos, trukdanèios sukurti Stiprià Valstybæ ar Stiprià Ekonomikà. Mes tikimës, kad daugelá šiuose programiniuose dokumentuose neaptartø problemø mes spësime išnagrinëti tardamiesi iki artëjanèiø Seimo rinkimø.

didþiuotis, vizija. Stiprios ekonomikos vizija, kai ágyvendinus ambicingàjá mûsø parengtà Nacionaliná Susitarimà ir ryþtingai

10

11


Pastarasis laikotarpis akivaizdþiai rodo, kad mûsø visuomenëje susikaupë daug nerimo, nepasitenkinimo ir nepasitikëjimo. Menkai pasitikima valdþia ir jos institucijomis. Ypaè nepasitikima politinëmis partijomis. Pastarieji Prezidento rinkimai išryškino, kad á jas þiûrima kaip á savanaudiškas, nuo tautos atitrûkusias grupuotes, nuskurdinusias paprastus þmones, per savitiksles pertvarkas pamiršusias, vardan ko jos daromos. Þmonës nesijauèia saugûs, jie praeitá (net sovietinæ) vertina geriau nei ateitá. Jie neþino, ko gero gali tikëtis ateityje, kà duos nuolat vykstanèios pertvarkos. Nesuvokia, kokiø tikslø siekia valdþia ir politikai, darydami vienokius ar kitokius sprendimus. Nors nepasitenkinimas daþniausiai išreiškiamas nusiskundimais dël maþø pensijø, atlyginimø ar brangaus bûsto, neabejotinai galima tvirtinti, kad ne maþiau svarbûs dalykai yra teisingumas vertinant valdþios sprendimus, psichologinis saugumo jausmas, bendruomeniškumas, pasitikëjimas, moralinës vertybës. Bûtent šios vertybës yra konservatoriø ideologijos pagrindas. Nemaþëjantis tokiø visuomenës ydø kaip alkoholizmas, narkomanija, nusikalstamumas, socialinë atskirtis paplitimas rodo, kad vien á asmená nukreipta politika neuþtikrina šiø iš sovietmeèio paveldëtø problemø sprendimo. Kai kurios iš šiø problemø per pastaràjá dešimtmetá tik sustiprëjo. Šiandien lietuviai Europoje pasiþymi tuo, kad iš visø Europos valstybiø maþiausiai didþiuojasi savo tëvyne, maþiausiai pasitiki savo valdþios institucijomis, labiau-

yra mûsø visuomenës ligø prieþastis. Lietuvoje didëja asocialiø šeimø ir jose auganèiø vaikø skaièius, auga nusikalstamumas, - ne todël, kad policijos per maþai, o todël, kad sovietmetis sunaikino visuomenës moralinæ vertybinæ orientacijà. Skyrybø skaièius tuoj bus lygus vedybø skaièiui, o ketvirtadalis vaikø gimsta ne šeimoje, kuri yra stipriausias moraliniø vertybiø formuotojas. Mûsø poþiûriu, tai atskleidþia dvi esmines mûsø visuomenës problemas. Pirmiausia ásivyravusá nevykusá individualistiná laisvës supratimà – laisvæ daryti bet kà ir elgtis bet kaip. Mûsø ásitikinimu, laisvë negali tapti laisve griauti visuomenës moralines normas ir tradicijas, kuriomis remiasi visuomenës vidinë tvarka. Mums moralë yra ne individualus pasirinkimas, o per šimtmeèius krikšèioniškoje visuomenëje susiformavæ þmogaus buvimo þmogumi kriterijai. Visuomenës tvarka remiasi á visuomenës moralës pamatà, kuris yra konservatyvios tradicijos ir tikëjimo Apvaizda saugomas bendruomenëje ar šeimoje. Todël visuomenë turi teisæ ir pareigà tokias vertybes ginti, nes tai yra visuomenës tvarkos gynimas. Kuo daugiau visuomenëje yra moralinës tradicijos, tuo maþiau reikia policijos ir kalëjimø. Mûsø ásitikinimu, ne ekonominis skurdas, bet elgesio skurdas yra didþiausia Lietuvos problema. Motyvacijos mokytis, dirbti ir kurti normalià šeimà praradimas þmogø varo á ekonominá skurdà, o ne atvirkšèiai. Elgesio skurdà skatina griûvanèios šeimos, irstanèios bendruomenës, visuomenës socialiniø ryšiø ir pasitikëjimo stoka. Elgesio skurdà taip pat skatina ir netinkama socialinës paramos politika, kuri be “moralinës motyvacijos”, be motyvacijos áveikti elgesio skurdà tik didina pagundà

siai norëtø tvirtos rankos, maþiausiai tiki, kad ateitis bus geresnë, ir maþiausiai dalyvauja bendruomenës veikloje. Mes esame nebendruomeniška vienišøjø minia – ir tai

pasilikti asocialiems, didina pagundà gimdyti ir auginti vaikus ne šeimoje, didina pagundà neieškoti nuolatinio darbo.

STIPRI VISUOMENĖ - STIPRI TAUTA Jei norime tvarkos visuomenėje apginkime tradicines vertybes

12

13


Didëjantá nusikalstamumà ir saviþudybiø skaièiø taip pat lemia ne vien skurdas ir nedarbas. Labai daþnai visø šiø reiškiniø prieþastimi tampa moraliniø vertybiø praradimas, þmogiško bendravimo stoka, leidþiantys plëstis elgesio skurdo kultûrai. Stipri bendruomenë teikia þmonëms saugumà dël daugelio prieþasèiø. Ji naikina nusikalstamumo prieþastis, teikia þmogui psichologiná saugumo ir priklausymo jausmà, sutelkia þmones apsiginti, išsaugo ir daro gyvybingas moralines vertybes. Baþnytinëje bendruomenëje šis tikslas yra pasiekiamas geriausiai. Mes turime matyti šias problemas ir jas spræsti ne dejuodami, o tinkama politika, taip, kaip tai daro, pavyzdþiui, šiandienë Amerika. Todël jeigu norime stiprios visuomenës ir tvarkos, paremtos bendromis vertybëmis, o ne vien policijos jëga, pagrindiniu savo politikos šûkiu turime paskelbti „Atgal į bendruomenę, atgal į sveiką šeimą“.

Socialinis kapitalas – bendruomeniškumo, þmoniø

Bendruomeniø atsigavimas gali ir turi prasidëti nuo šeimos ir mokyklos. Valstybës politika turëtø skatinti gyventi šeimoje. Stipri šeima bûtø pajëgi sumaþinti prieþastis, sukelianèias daugelá visuomenës ydø, nes nuo maþumës mokytø ir supaþindintø su vertybëmis, kuriomis pagrásta tvarka visuomenëje. Mokykla negali likti nuošalyje nuo moraliniø ir bendruomeniškø vertybiø ugdymo. Išsilavinæs þmogus turi bûti kultûringas, išsilavinimas turi mokyti ne tik dirbti kompiuteriu, bet ir paþinti krikšèioniškosios moralës kultûros pamatus. Bendruomeniškumas, pasitikëjimas, socialinis kapitalas – tai ir ekonominës sàvokos. Bendruomeniškoje, pasitikëjimu grástoje visuomenëje spartesnis ûkio bei gerovës augimas ámanomas labiau nei susitarimø nesilaikanèioje, pavydþioje ar átarioje aplinkoje.

tarpusavio ryšiø ir tinklo gausa.

14

Stiprià tautà mes matome kaip iš stipriø šeimø ir stipriø bendruomeniø susidedanèià organinæ visuomenæ, kuri nëra vien individø minia, bet remiasi tradicijos ir tikëjimo saugomomis bendromis vertybëmis. Tai yra krikšèioniškosios Europos vertybës, leidþianèios kiekvienam pilieèiui jaustis oriai. Bûti Tauta - tai reiškia bûti kartu. Ir tai didþiausia vertybë, kurià turime ginti. Mes suprantame iššûkius, kuriuos Tautai atneša globalizacija, bet mes matome ir milþiniškas galimybes atkurti Tautos stiprybæ, panaudojant atsiverianèias galimybes.

STIPRI IR TEISINGA VALSTYBĖ Kartu su Europos Sàjunga Lietuva tampa globaliø ekonominiø, socialiniø, kultûriniø procesø dalimi. Tai kelia milþiniškus iššûkius valstybei ir ypaè jos valdymui - sugebëti prisitaikyti prie šios sparèiai besikeièianèios globalios aplinkos. Vis labiau pasaulyje ryškëja prieštaravimas tarp nepaprastai aktyvaus privataus verslo ir individualios veiklos sferø dinamiškumo ir klasikinës biurokratinës valstybës nepajëgumo taikytis prie kintanèiø verþlaus pasaulio sàlygø. Šimtametëje konkurencijoje augæs verslas pagimdë globalø pasauliná ûká su kasdien kintanèia produkcija ir vartotojø poreikiais, individualizuota šio sektoriaus darbuotojø motyvacija. Taip gimë ir naujos gyvensenos bei veiklos vertybës. Tuo metu valstybinis sektorius daug kur išliko sugrubæs ir nepajëgus nei suprasti procesø, nei juo labiau efektyviai daryti jiems átakà. Naujos vertybës vis daugiau atsitrenkia á sustingusias administracines struktûras ir administracinæ kultûrà. Stipri valstybë - tai ne biurokratiškai, o pagal Naujosios Viešosios Vadybos principus tvarkoma valstybë, á kurios

Sukûrėme demokratiją, sukursime ir teisingumą

15


valdymà perkeliami geriausi šiandienio dinamiško verslo valdymo principai. Ir tarp tø principø svarbiausias- rûpestis pilieèiu, kuriam skirtos valstybës teikiamos paslaugos. Lietuvoje kol kas toks poþiûris á valstybës valdymà yra labai menkai paplitæs, todël valstybë yra pasiklydusi savo paèios biurokratijos pinklëse ir vis labiau atsilieka nuo dinamiškø visuomenës ir verslo procesø bei vis menkiau yra tos visuomenës suprantama. Šias problemas mes pradëjome spræsti dar 2000-aisiais metais diegdami biurokratijos Saulëlydþio principus, deja, po mûsø dirbusios Vyriausybës šiø darbø nesugebëjo toliau tæsti. Stipri valstybë – tai paslaugi pilieèiui valstybë. Valstybës ástaigø darbas turi bûti sutvarkytas taip, kad þmoniø reikalai bûtø tvarkomi be vilkinimo ir biurokratizmo. Stipri valstybë – tai teisinga ir sàþininga valstybë. Pertvarkymai gali bûti ágyvendinti tik tada, kai jie pribrendæ, jie turi bûti vykdomi apgalvotai, nuosekliai, palaikant gráþtamàjá ryšá, neleidþiant þmonëms nenaudingos bevaldystës, jø interesø nepaisymo. Valstybë susigràþins þmoniø pasitikëjimà tik tada, kai vykdys pilieèiams duotus ásipareigojimus. Naujoji Viešoji Vadyba, naikinanti biurokratiná valdymà, kartu naikina ir sàlygas korupcijai. Stipri valstybë – tai sugebëjimas išryškinti strateginius valstybës prioritetus, pasirinkti svarbiausias veiklos kryptis, tomis kryptimis telkti turimus ir iš Europos Sàjungos gaunamus resursus ir pasiekti jose apibrëþtus tikslus. Stipri valstybë – tai valstybës interesus ir valstybës pilieèius uþsienyje sugebanti apginti valstybë. Stipri valstybë - tai ir autoritetingas lyderis, rodantis visuomenei kryptá ir vertybinæ orientacijà. Visuomenës tvarkà ir moralinæ vertybiø sistemà turi saugoti ir puoselëti stipri valstybë.

16

Todël mes ir sakome, kad reikalinga stipri valstybė, o ne minimali valstybė. Tik tokia valstybë bus verta pagarbos ir pasididþiavimo.

STIPRUS ÛKIS - PASIDIDÞIAVIMO VALSTYBE PAGRINDAS Didþiulis atotrûkis tarp Europos Sàjungos ir mûsø šalies gerovës skatina þmones jaustis nepilnaverèius, nepasitikëti valdþia. Nemaþëja jaunø þmoniø, pasiryþusiø ieškoti laimës Vakaruose. Jauni þmonës savo ateitá su gyvenimu Lietuvoje ims sieti tik tada, kai prie vakarietiškø gerovës, švietimo standartø artësime daug sparèiau. Neatitinka reikalavimø ir sveikatos apsauga, vis dar kryþkelëje mûsø kaimas. Todël turime ryþtis lietuviškam “tigro šuoliui”. Pasididþiavimas savo valstybe atsiras, kai atrodysime ne blogiau nei vidutinë Europos Sàjungos valstybë. Kelias á spartesná ûkio kilimà, konkurentiškumà, þiniø ekonomikos plëtrà nubrëþtas mûsø inicijuotame ir parengtame Nacionaliniame Susitarime. Toks pasirinkimas reikalauja daugiau dëmesio švietimui, vadybai, informacinëms technologijoms, mokslo tyrimams. Þinios, þiniø ágijimas, þiniø valdymas turëtø tapti svarbiausiu valstybës prioritetu. Darbo rinkai reikalingø þiniø turintys þmonës daug greièiau susiranda darbà, jauèiasi saugesni. Technologines, inovacijø, vadybos þinias naudojanèios ámonës ne tik gamina konkurentiškas prekes ir paslaugas, bet ir geriau susiranda sau nišas bei rinkas. Privaèiame versle pasiteisinusiomis vadybos þiniomis turi bûti grindþiamas ir valstybës valdymas. Šiandien kurdami pagrindus konkurentiškos þiniø ekonomikos plëtrai susiduriame su didelëmis problemomis, pertvarkydami savàjà mokslo ir studijø sistemà.

Po 15-os metø Lietuva lygi šiandienei Europos Sąjungai

17


Mûsø ûkis sugebës konkuruoti pasaulyje tik tada, jeigu turësime konkurentiškà þiniø infrastruktûrà. Ûkio augimà šiandien daugiausiai lemia tradicinë pramonë. Norint paspartinti jos plëtrà, reikëtø padaryti klasterinæ ûkio analizæ, išskirti svarbiausias ûkio šakas, nustatyti jø pelningumà, eksporto apimtis, indëlio á BVP dydá, mokslo tyrimø diegimà. Ypaè didelis dëmesys turëtø bûti skiriamas sparèiausiai auganèioms šakoms, kurios savo augimà grindþia sugebëjimu iškovoti vis naujas rinkas, šalinami dar geriau dirbti neleidþiantys trukdþiai, ieškoma tiksliniø investicijø, kuriama šioms šakoms reikalinga moderni þiniø ir inovacijø infrastruktûra. Šiomis proverþio kryptimis turi bûti telkiami valstybës resursai, sudaromos galimybës šioms ûkio šakoms ne tik išsaugoti pasiektà konkurentiškumà, bet ir sparèiai plësti, didinti gamybos bei eksporto apimtis. Mes gerai suprantame, kad þiniø ekonomikos plëtra yra svarbiausias šalies konkurentiškumo augimo garantas, taèiau tokios ekonomikos vystymasis bus susietas tik su keliais sëkmingiausiais centrais. Kita vertus, tokios ekonomikos vystymasis yra galimas tik esant tinkamai verslumo kultûrai. Verslumo kultûrà ugdo vyraujanèios visuomenës nuostatos bei valstybës sukurtos sàlygos smulkiam ir vidutiniam verslui vystytis. Todël kaip papildomus svarbiausius artimiausio laikotarpio uþdavinius mes deklaruojame ir efektyvios europinës infrastruktûros smulkaus ir vidutinio verslo plëtrai kûrimà bei efektyvios regioninës politikos ágyvendinimà, paremtà Europos Sàjungos struktûriniø fondø panaudojimu, garantuojant, kad ši parama pateks ne vien tik á didmiesèius. Mes norime matyti savininkø ir savo verslà sëkmingai vystanèiø šeimø Lietuvà. Savininkai ir savo verslà puoselëjantys pilieèiai sudaro stiprios visuomenës pagrindà.

18

DEŠINIOJI ALTERNATYVA - PILIETINĖ SUTARTIS SU LIETUVA Lietuvai tapus ES nare, turësime bûti pasirengæ priimti naujus iššûkius, privalësime perimti kai kurias èia priimtas sambûvio taisykles. Daugeliui mûsø valstybës gyvenimo srièiø dar toli iki europietiškø standartø, todël jose turës vykti maþesnës ar didesnës permainos. Taèiau mûsø visuomenë jau pavargo nuo permainø. Ypaè tokiø, kuriø tikslai nëra aiškûs patiems vykdytojams, kurios nevykdomos iki galo ir tik didina sumaištá. Permainos bus ypaè blogai vertinamos, jeigu jos bus pateikiamos kaip Briuselio reikalavimai. Dešinioji alternatyva – tai bandymas patiems apibrëþti, kokios Lietuvos norime, kokios permainos bûtinos, kokiø tikslø jomis sieksime. Gali bûti ágyvendinamos tik tokios permainos, kuriø tikslai suprantami Lietuvos þmonëms, kurioms pritaria šalies pilietinë bendruomenë. Todël ypatingà dëmesá skirsime tam, kad Dešiniosios Alternatyvos teikiami strateginiai pasiûlymai, vizijos ir iššûkiai bûtø plaèiai aptariami su pilietine visuomene. Mes jau parodëme, kad mokame to pasiekti. Nacionalinis Susitarimas - mûsø inicijuotas siekis susitarti dël Lietuvos ateities, dël Lietuvos proverþio á sëkmæ - virto pirmuoju tokio masto pilietinës visuomenës kûriniu. Šiandien mes kvieèiame á naujà þygá. Dešinioji Alternatyva - tai Sutartis su Lietuva. Tai Sutartis su Lietuva vardan Sëkmës Lietuvos.

19


VISUOMENË


VIZIJA (VISUOMENĖ - 2015)

VISUOMENĖ

Pilietinė visuomenė – visuomenė, kurioje tvarka remiasi visuomenės išpažįstamomis krikščioniškomis moralinėmis vertybes. Vertybės puoselėjamos stiprioje šeimoje, stiprioje bendruomenėje, stiprioje tautoje. Tokioje visuomenėje žmogus jaučiausi saugus, orus ir bendruomeniškas, pasitikintis savimi ir savo valstybe.

KONSERVATYVIOJI MISIJA Nëra kitos politinës ideologijos, kuriai tiek, kiek konservatizmui, bûtø svarbios visuomenës vidinës sandaros ir bûsenos reikalai, paèià visuomenæ vertinant kaip šeimø, bendruomeniø, asociacijø ir kitø tarpiniø dariniø visumà, esanèià tarp valstybës ir þmogaus. Apie ávairiø bendruomeniø reikšmæ visuomenei ir þmogui nemaþai rašë konservatizmo pradininkas Edmundas Berkas (Edmund Burke) bei vëlesni konservatizmo tyrinëtojai Raselas Kirkas (Russell A.Kirk), Robertas Nisbetas (Robert A.Nisbet); tos mintys gali bûti ádomios ir mums. R. Kirkas knygoje „Konservatyvioji mintis“ rašo: „Tikras konservatizmas, konservatizmas neinfekuotas J. Benthamo ir H.Spencerio idëjø, kyla kaip antipodas individualizmui. Individualizmas yra socialinis atomizmas; konservatizmas yra sielø bendruomenë. Þmogus negali egzistuoti be tinkamos bendruomenës, dar Aristotelis tai þinojo; ir kai iš þmoniø yra atimama sielos bendruomenë, jie beprotybëje pasisuka á daiktø ir turtø bendruomenæ“. Anot E. Berko „...individas yra kvailas, minia konkreèiu momentu yra kvaila, kai veikia nesvarstydama; bet giminë yra išmintinga ir, kai jai duodama laiko, ji kaip giminë visuomet veikia teisingai“. Giminë, bendriausia

22

Raselas Kirkas (Russell Amos Kirk, 1918 – 1994 m.) – vienas átakingiausiø XX a. konservatoriø, Heritage foundation bendradarbis. Vienas reikšmingiausiø darbø – “Konservatyvus mąstymas” (1953).

Edmundas Berkas (Edmund Burke, 1729 – 1797 m.) – Didþiosios Britanijos politikas, publicistas. Vienas Vigø partijos vadovø, 1766 - 1794 parlamento narys. Þinomiausias darbas – “Apmąstymai apie Prancûzijos revoliuciją” (1790). Šis veikalas laikomas pirmuoju konservatyviosios ideologijos šaltiniu.

23


Bendruomeniškumas – dalyvavimas bendruomeniø ir visuomeniniø organizacijø veikloje. Bendruomeniškumą sąlygoja tokios visuomeninės ir moralinės vertybės kaip tarpusavio pasitikėjimas, atsakomybė, sąþiningumas.

24

prasme - þmoniø bendruomenë, nuo minios skiriasi tuo, kad ji yra susieta jausmo, patirties bendrumo, praeities ir ateities ryšiais. Èia E.Berkas pasako þodþius, kurie yra pripaþástami kaip vieni iš áspûdingiausiø visoje konservatyviosios minties istorijoje: „Visuomenë yra bendrystë visuose moksluose, visuose menuose, bendrystë visose dorybëse ir visose tobulybëse - tai tampa ne tik gyvøjø bendryste, bet ir gyvøjø, mirusiøjø ir dar negimusiø bendryste“. Bandydamas apibrëþti konservatyvø bendruomeniškumo ir asmens laisvës supratimà, R.Nisbetas savo knygoje „Konservatizmas“ (liet. k. 1993) remiasi E.Berku: „Laisvës sampratoje E.Berkas teikë pirmenybæ tvarkai ir autoritetui... Visuomenei, visø pirma, bûtina turëti priemoniø „paþaboti þmoniø aistroms“. Senos giminës, bendruomenës tradicijos, tvarka ir autoritetas ir yra tos pirminës ir svarbiausios priemonës aistroms paþaboti ir laisvei uþtikrinti. Šioje vietoje negalima nepacituoti R.Kirko nuomonës apie E.Berko poþiûrá: „E.Berkas þinojo: þmogus yra nepasotinamas ir ištroškæs kraujo; tokius þmogaus apetitus apriboja ši kolektyvinë ir neuþmirštama išmintis, kurià vadiname nusistatymu ar prietarais, tradicijomis, paproèiø morale; vienišas protas niekada nesugebës þmoniø pririšti prie jø pareigos“. Kita vertus, E.Berko poþiûris yra tvirtai krikšèioniškas: „Aš manau, kad jeigu neegzistuoja Aukšèiausiasis valdovas, pakankamai išmintingas, kad sukurtø moraliná ástatymà, ir pakankamai galingas, kad priverstø já vykdyti, tada bet kokiam galimam ar ávykusiam /visuomenës/ susitarimui nebelieka jokios sankcijos ir palaiminimo, kas padëtø atsilaikyti prieš didesnës galios norà“. E.Berkas

išminties: tradicijos, kurià gludina ir sušvelnina tinkamumas ir naudingumas“. „Paprotys, tradicija ir narystë visuomenëje kur kas labiau negu protas suteikia moralumà þmogaus prigimèiai... Civilizacija yra ne individø, o bendruomeniø turtas; visi þmogaus dvasiniai turtai kyla iš šios narystës organizuotoje visuomenëje. Narystë reiškia, kad tampa prieinami visi kultûros lobiai, viskas, kas sudaro skirtumà tarp barbarybës ir civilizacijos“, - rašo šiuolaikiniai autoriai G.H.Sabine ir T.L.Torsonas apie E.Berko paþiûras „Politiniø teorijø istorijoje“ (1995). R.A.Nisbetas savo knygoje „Bendruomenës paieška“ (1953) piešia niûrø mûsø šiandienës atomizuotos visuomenës vaizdà, visuomenës, kuri individualistiniame, industriniame, urbanistiniame pasaulyje neteko didþiausios vertybës - bendruomenës jausmo, o kartu - ir saugumo. „Galima perfrazuoti garsiuosius Karlo Markso þodþius ir pasakyti, kad viena šmëkla persekioja modernià mintá, – nesaugumo šmëkla. Iš tiesø, išsiskirianti šiandieninës minties apie þmogø ir visuomenæ charakteristika yra susirûpinimas asmens vienišumu ir kultûrine dezintegracija. Devynioliktojo amþiaus Vakarø Europos konservatoriø baimës, kurias jie išsakë, stebëdami kylanèio individualizmo, sekuliarizmo ir socialiniø pertvarkø ir sutrikdymø esmæ, tapo šiandieniniø þmogaus visuomenëje tyrëjø supratimu ir hipotezëmis. Vis didëjantis susirûpinimas nesaugumu ir dezintegracija yra lydimas vis auganèio dëmesio þmogaus padëties visuomenëje, narystës ir bendruomenës vertybëms“. Visuomenës, jos vertybiø ir politikos sàsajas aprašo amerikieèiø sociologas R.Plantas (Raymond Plant) kny-

negali atskirti Kûrëjo valios ir bendruomenës tradicijø, tai yra iš esmës tas pats: „Dieviškoji apvaizda per tûkstantmetæ patirtá ir meditacijà mokë þmonijà kolektyvinës

goje „Šiuolaikinë politinë mintis“ (1991). Pasak jo, be filosofiškai pagrástø susitarimø dël vertybiø, kuriomis remiantis daromi politiniai sprendimai ir vertinami po-

Robertas Nisbetas (Robert A.Nisbet, g. 1913 m.) – amerikiečiø sociologas ir istorikas. Þinomiausi veikalai – “Bendruomenės paieška” (1953), “Konservatizmas” (lietuviškai – 1993).

25


Bendruomenė – bet kokia þmoniø asociacija, þmoniø santykiø tinklas, kuris atsiranda ir palaikomas laisvanoriškai.

litikai, visuomenë bûtø potencialiai anarchistinë. Jis teigia, kad šiandien tik komunitarinë (angl. community – bendruomenë) politinë mintis, teigianti esant neatsitiktiná „aš“ ryšá su visuomene, jos vertybëmis, gali rasti atsakymus á šiuos klausimus. Taigi jeigu visuomenëje yra problemø, jeigu visuomenë „serga“, jeigu norime matyti visuomenæ, kurioje vyrauja vidinë tvarka, besiremianti krikšèioniškomis vertybëmis, pirmiausia turime remtis konservatoriškàja visuomeniniø vertybiø samprata. Joje šeimos, bendruomenës, sàjungos, tikëjimo, tradicijos, paproèiø vertybës uþima ypaè svarbià vietà, nes tik jos sukuria tinkamà aplinkà þmoniø moralinëms vertybëms skleistis ir bûti perduotoms iš kartos á kartà. Šiuolaikinëje politinëje, socialinëje, ekonominëje literatûroje vietoje bendruomeniškumo, ypaè kai kalbama apie ekonomikà, daþnai vartojamos socialinio kapitalo ar socialinio tinklo sàvokos. Mums bendruomenë yra vertybë, kuri apima ir šeimà, ir visuomenines organizacijas, ir socialinius tinklus, ir socialiná kapitalà. Todël mûsø misija yra šià vertybæ gràþinti á Lietuvos gyvenimà ir paversti jas sistemine konservatyvia politine programa, kuri gali ágyvendinti mûsø apibrëþtà stiprios visuomenës vizijà.

SILPNA VISUOMENĖ NETVARKA VISUOMENĖJE Norint „stiprios visuomenës“ vizijà ágyvendinti ir ávykdyti savo misijà, reikia suvokti, kaip mûsø visuomenë atrodo šiandien. Jeigu ji yra silpna, tai reikia suvokti, kodël ji yra silpna. Turime pripaþinti, kad mûsø visuomenë šiandien, po trylikos Nepriklausomybës metø, vis dar „serga“ ávairio-

26

mis ligomis, kuriø didelæ dalá paveldëjo iš sovietmeèio, bet dalá jau yra ágijusi ir per pastaràjá laikotarpá. Daþnai kalbame, kad visuomenë yra nepilietiška, kad visuomenë praranda moralines ar patriotines vertybes, kad visuomenëje vyrauja nepasitikëjimo nuotaikos, bet retai susimàstome, kokios prieþastys tai lemia. Per visus trylika metø politikai šiø visuomenës ligø nebandë sistemiškai nagrinëti, o tuo labiau pateikti kokius nors politikos, kaip tas ligas gydyti, kontûrus. Visuomenës ligos atsispindi politiniame šalies gyvenime, o valstybës ágyvendinama politika, savo ruoþtu, gali gilinti arba švelninti ávairius visuomenës negalavimus. Atsiþvelgdami á šá santyká, pagrindinëmis ávardijame nepasitikëjimo valstybe, nepilietiškumo, populizmo, didëjanèio nusikalstamumo (asocialumo) ligas. Jos tarpusavyje glaudþiai susijusios ir viena kità sàlygojanèios, taèiau mes manome, kad visø jø giluminë prieþastis yra bendruomeniškumo stoka. Lietuviai pasiþymi ypatingu „nepasitikëjimo“ kompleksu: nuo nepasitikëjimo ateitimi iki nepasitikëjimo savo šalimi, demokratija ir politinëmis institucijomis. Tai atspindi menkà politinæ kultûrà, balsavimà tik uþ kà nors nauja ar „prieš“ tuos, kurie yra „prie valdþios“. „Nepasitikëjimo“ kultûros vyravimas yra praþûtingas pilietinës visuomenës brandai, demokratijos plëtrai, jis trukdo stiprëti politinëms institucijoms ir, kas svarbiausia,- gausëti socialiniam kapitalui (bendruomeniškumui), be kurio neásivaizduojama sparti ûkio paþanga. Nors pagal pastarøjø metø Europos Sàjungos atliekamus Eurobarometro tyrimø duomenis, lietuviø pasitikëjimas nacionalinës demokratijos institutu yra daugmaþ vidutinis ( 1 pav.), taèiau lietuviai išsiskiria menkiausiu pasitikëjimu pagrindinëmis politinëmis institucijomis

Nepasitikėjimo liga

27


(2 pav.) ir, kas svarbiausia, ypaè palankiai þiûri á galimybæ turëti „stiprø lyderá, kurio nevarþo nei parlamentas, nei rinkimai“ (pav.3). Paþymëtina, kad esant ypaè maþam pasitikëjimui politinëmis institucijomis, labiausiai iš visø Europos valstybiø pasitikima valdþiai kritiška þiniasklaida.

3 pav. Gyventojø dalis, kuriems „labai“tinka/greičiau tinka“ stiprus lyderis, kurio nevarþo nei parlamentas, nei rinkimai, %

1 pav.

Ðaltinis : Ðaliø kandidačiø Eurobarometras, 2002 m. rugsėjis – spalis.

Patenkinti demokratija Ðaltinis : Ðaliø kandidačiø Eurobarometras, 2002 m. rugsėjis – spalis.

2 pav. Pasitiki politinėmis institucijomis

4 pav.

Ðaltinis: Ðaliø kandidačiø Eurobarometras, 2002 m. rugsėjis – spalis.

Ar didþiuojatės savo valstybe? Ðaltinis: Ðaliø kandidačiø Eurobarometras, 2002 m. rugsėjis – spalis.

Nusivylimas demokratijos institucijomis išugdo ir nusivylimà savo valstybe. Lietuviai yra tarp tø, kurie maþiausiai didþiuojasi savo valstybe (4, 5pav.). Valstybë prarado autoritetà, o tai savo ruoþtu apsunkina veiksmingo valdymo galimybes: valstybë, neturinti autoriteto, negali nei ginti moraliniø vertybiø, nei vykdyti reikalingø reformø.

28

Nepasitikëjimas, nusivylimas savo valstybe susijæs su neigiamu ateities vertinimu - lietuviai maþiausiai tikisi pagerëjimo per artimiausius penkerius metus (6 pav.). Galø gale toks „nepasitikëjimo“ kultûros ásiviešpatavimas lemia ir nepasitikëjimà savimi bei artimiausia

29


5 pav.

6 pav.

Ar gyventojai didþiuojasi

Ar pagerės gyvenimas

bûdami savo ðalies

per artimiausius 5 metus?

piliečiais?

Ðaltinis: Ðaliø kandidačiø Eurobarometras, 2002 m. rugsėjis – spalis.

Ðaltinis: Tyrimas “Ðiuolaikinės Europos vertybės”, knyga “Skirtingumo dimensijos

Samuelis P. Hantingtonas (Samuel P.Huntington, g. 1927 m.)– Harvardo profesorius, politologas, filosofas. Išgarsėjo savo straipsniu “Civilizacijø susidûrimas ir pasaulio tvarkos pakeitimas”

aplinka, o tai virsta asmeninëmis tragedijomis, - kaip þinome, lietuviai pirmauja saviþudybiø skaièiumi, kuris nesustoja augæs. Þmoniø nepasitikëjimo savo valstybe, politine sistema, partijomis, Vyriausybe ar Seimu prieþastimi reikëtø laikyti ne vien tik prastà šiø institucijø darbà, savaime maþinantá pasitikëjimà jomis, bet pirmiausia „nepasitikëjimo kultûros“ vyravimà visuomenëje, kurá pagimdo bendruomeniškumo stoka. Taip atsiranda „uþburtas ratas“: nepasitikëjimo kultûra neleidþia sukurti stipriø institucijø, o silpnos institucijos (silpna valstybë) dar labiau stiprina vyraujanèià nepasitikëjimo kultûrà.

30

Štai dar vienas konservatyvus šiø dienø autorius S.Hantingtonas (Samuell Huntington) savo knygoje „Politinë tvarka besikeièianèiose visuomenëse“ teigia, kad yra akivaizdus ryšys tarp bendruomenës kultûros ir politiniø institucijø vystymosi. Vienas iš esminiø bendruomenës bruoþø, šiuo poþiûriu, yra tarpusavio pasitikëjimas. Tarpusavio pasitikëjimo nebuvimas visuomenës kultûroje sudaro didþiules problemas kuriant valstybës institucijas (þr. priedà: R.Putnamas „Kad demokratija veiktø“). Tos visuomenës, kurios neturi stabilios ir efektyvios vyriausybës, taip pat jauèia akivaizdø savo pilieèiø tarpusavio pasitikëjimo deficità bei lojalumo nacijai ir valstybei stokà. Jø politinë kultûra yra paþymëta átarumo, pavydo ir paslëpto ar matomo priešiškumo valdþiai. Tarpusavio nepasitikëjimas reiškia, kad organizavimosi lygis visuomenëje yra þemas. Anot S.Hantingtono, esminis matomøjø poþymiø skirtumas tarp politiškai brandþiø ir nebrandþiø visuomeniø - tai visuomeniniø organizacijø skaièiaus, dydþio ir veiksmingumo skirtumas. Jeigu socialiniai ir ekonominiai pokyèiai sugriauna

(1993), kuriame teigė, kad pagrindine ateities pasaulinės politikos ašimi taps civilizacinis konfliktas tarp Vakarø ir Islamo.

Robertas Putnamas (Robert Putnam, g. 1940 m.) – amerikiečiø politologas. Ávedė socialinio kapitalo sąvoką; savo darbuose pagrindiná dėmesá skyrė bendruomenės ir pilietiškumo analizei. Vienas svarbiausiø jo veikalø – “Boulingas vienumoje: Amerikos bendruomenės þlugimas ir atgimimas” (1990).

31


tradiciniø bendruomeniø ir sàjungø pagrindus, spartaus politinio vystymosi pakilimas priklauso nuo þmoniø sugebëjimo rasti naujus bendruomeniø pavidalus. Bendruomeniškumo ir tarpusavio pasitikëjimo sàsajas yra aptaræs De Þiuvenelis (De Jouvenel): „Bendruomenë yra tarpusavio pasitikëjimo institucionalizavimas, ir viena iš pagrindiniø viešøjø valdþios prievoliø yra didinti tà tarpusavio pasitikëjimà, kuris yra socialinës visumos esmë“. Konservatoriams akivaizdu, kad nepasitikëjimo liga yra nebendruomeniškumo padarinys. Pasitikëjimas, tarpusavio pasitikëjimas, pasitikëjimas savo šalimi ir savo ateitimi ar jø stoka nëra asmeninë savybë, nëra individualus lietuvio bruoþas, bet, pirmiausia, nebendruomeniškumo arba socialinio kapitalo stokos išdava. Nëra bendruomeniškumo, kaip já supranta konservatoriai, nëra socialinio kapitalo - nëra ir pasitikëjimo. Amerikieèiø sociologas R.Putnamas (Robert Putnam), aštuntajame šio amþiaus dešimtmetyje tyrinëdamas pilietiškumà Italijoje, išskyrë tokius svarbiausius pilietiškumà apibûdinanèius ir nesunkiai pamatuojamus poþymius: dalyvavimas bendruomeniø ir visuomeniniø organizacijø veikloje (bendruomeniškumas), dalyvavimas rinkimuose ir referendumuose, domëjimasis vietos problemomis – vietos laikrašèiø skaitymas (R.Putnamas. „Kad demokratija veiktø“, 1994). Kaip matome, pilietiškumas tiesiogiai siejamas su bendruomeniškumu. Pilietiškumà parodo ir pagarba ástatymams, jø laikymasis. Pilietiški gyventojai paklûsta taisyklëms, kurias priimant patys dalyvavo, ir tikisi iš valdþios, kad ir ši lai-

Nepilietiškumo (nedalyvavimo) liga

kysis tø paèiø reikalavimø. Maþiau pilietiški gyventojai mano, kad taisykliø laikytis kvaila, nes jas sulauþys kiti ir dël to ágys pranašumà (pvz., nemokëdami mokesèiø),

32

jie nepasitiki valdþia, èia klesti korupcija ir siauèia mafija, todël palaikoma grieþtesnë valdþia. Taigi, pasak R.Putnamo, bendruomeniškumas yra daugiausia apie pilietiškumà pasakantis bruoþas. Kaip rodo jau minëti Eurobarometro pateikti duomenys, lietuviai maþiausiai iš visø dalyvauja ávairiø bendruomeniø veikloje (7 pav. ). Šiuo bruoþu blogàja prasme išsiskiriame net iš kitø Vidurio ir Rytø Europos valstybiø. 7 pav. Nepriklauso jokiai visuomeninei organizacijai ar judėjimui Ðaltiniai: tyrimas „Ðiuolaikinės europiečiø vertybės” Knyga „Skirtingumo dimensijos“. p.297

Pastaruoju metu Lietuvoje sparèiai sumaþëjo ir kitas pilietiškumo bruoþas - dalyvavimo rinkimuose rodiklis. Tai taikytina net ir Prezidento rinkimams, nepaisant to, kad juose balsuojama uþ asmenybes. Nebendruomeniškumà, kaip vienà iš svarbiausiø ligø, pabrëþiame todël, kad esame ásitikinæ, jog bendruomeniškumas (socialinis kapitalas) yra visuomenës „sveikatos“

33


Aleksis de Tokvilis (Alexis de Tocqueville, 1805 – 1859m.). Prancûzø politikas, sociologas, istorikas. 1849 m. buvo Prancûzijos uþsienio reikalø ministras, vienas konservatyvios Tvarkos partijos vadovø. Svarbiausias veikalas – “Apie demokratiją Amerikoje” (I d - 1835, II d. - 1840).

34

pamatas. Panašios nuomonës laikësi ir daugelis konservatyvios politinës minties tëvø pradedant E.Berku ir A. de Tokviliu (A. de Tocqueville) ir baigiant R.Kirku, R.Nisbetu, R.Putnamu. Kaip pastebi R.A.Nisbetas knygoje „Bendruomenës paieška“ (1953), visa þmonijos istorija, ir ypaè modernioji istorija, tam tikra prasme yra bendruomenës nykimo registracija, registracija griuvësiø, kurie iškyla kaip šito nykimo padarinys. Vakarø visuomenës socialinei organizacijai, jos griûèiai lemtingà átakà turëjo vienas pagrindinis faktorius - centralizuotos valstybës atsiradimas ir vystymasis. Nacionalinë valstybë, iš karto po Viduramþiø tvarkos nunykimo, ëmësi paeiliui atiminëti visas funkcijas ir priedermes iš tikrosios bendruomenës - aristokratijos, Baþnyèios, gildijos, šeimos ir vietiniø bendruomeniø. R.Plantas (Raymond Plant) knygoje „Šiuolaikinë politinë mintis“ (1991) pateikia mums svarbià išvadà: „Jeigu bendruomenë yra vertybiø šaltinis ir yra asmens „aš“ esminë kuriamoji dalis, tada bendruomenës idëja tampa svarbi normatyviai ir pati bendruomenë tampa kaþkuo, kas turi bûti vertinama. Tai yra priešinga tam, kà teigia tipinës politinës vertybës, kurias išreiškia liberalusis individualizmas. Suvokiant, kad gërio kilmës vieta ir personalinio identiteto šaltinis yra surandami bendruomenëje, tada bendruomenë turi bûti palaikoma kaip bûtina aplinka þmogaus klestëjimui“. Taigi prisiminæ, jog vakardienos liberalai manë, kad þmogui pakanka remtis tik savimi, galime pasakyti, kad ši prielaida buvo visiškai klaidinga, nes þmogus negali gyventi be bendruomenës. Individualizmas ir liaudies suverenitetas, du pagrindiniai liberalø tikslai, buvo paskandinti masëse ir totalioje valstybëje. Nagrinëdami sunkiausias mûsø visuomenës ligas ir jø prieþastis matome, kad nepaisydami skirtingos istorinës

patirties turime labai daug panašumø su konservatizmo teoretikø ir praktikø pastebëtais dalykais. Esminë aplinkybë, skirianti konservatorius nuo liberalø ir socialistø, yra ta, kad mes pagrindine visuomenës ligø prieþastimi matome ne ekonominá socialiná pamatà, o bendruomeniškumo stygiø, moraliniø pagrindø irimà. Pabandykime paþiûrëti, kokius bendruomenës ir šeimos atsigavimo kelius siûlo Vakarø konservatoriai. Moderniose valstybëse, anot A. de Tokvilio, sugebëjimas burtis á asociacijas (bendruomenes) yra svarbiausias sugebëjimas; paþanga kitose valstybës srityse priklauso nuo to, kiek šis sugebëjimas yra brandus. A. de Tokvilis sako, kad aiškiausias ir labiausiai pritrenkiantis skirtumas tarp pietinës Italijos kaimo ir tokio pat dydþio Amerikos miestelio yra tas, kad Amerikos miestelyje verda ávairiø asociacijø veikla ir jø tikslas, bent jau daugumos, yra bendruomenës gerovës siekis. Pietø Italijos kaime buvo tik viena bendruomenë ir ta pati nedalyvavo viešajame gyvenime. R.A. Nisbetas savo knygoje „Valdþios atkûrimas“ (1975) rašo, kad tikrasis socialinis atgimimas Vakaruose turëtø prasidëti ne tik stiprëjant etniškumo, religingumo, multinacionaliniø korporacijø átakai, bet ir nepalyginamai išaugant giminystës, bendruomenës, lokalumo, laisvanoriškø bendruomeniø svarbai. Kitas civilizacijos etapas prasidës visuomenei ir kultûrai atrandant savo šaknis, panašiai kaip tai atsitiko Vakaruose, kai nunyko Romos karinë imperinë jëga. Klaidinga bûtø manyti, kad paþangos galima pasiekti tik naudojant politinæ valstybës galià, sterilizuojant kultûrinæ ávairovæ, naikinant lokalumà bei visà privatø sektoriø ir visa tai pakeièiant kaþkokia visuotinës gerovës ar planine valstybe. Mûsø atveju nedalyvavimas ir nepilietiškumas, o iš dalies ir nepasitikëjimas turi gilias šaknis iš sovietinio

35


laikotarpio. Totalitarizmas vertë prisitaikyti, tad uþsidarymas ir dviguba moralë buvo vienintelis bûdas išlikti. Socialistinë valstybë bet kokia kaina siekë kuo didesnës centralizacijos, ji buvo priešiška bet kokiai tarpinei institucijai, stengdamasi palikti lengvai ganomà vienišiø minià. Bet kokia visuomeninë veikla buvo akylai priþiûrima ir labai grieþtai centralizuotai valdoma. Nereikia stebëtis, kad vien keliø Atgimimo metø buvo per maþai, kad šiandien nejaustume pilietiškumo stygiaus. Populizmo liga

36

Pastarieji Prezidento rinkimai parodë, kad populizmas, dalies visuomenës neatsparumas politinio cinizmo virusui grësmingai plinta. Pradëta kalbëti apie dvi Lietuvas, didelës ir lengvai manipuliuojamos gyventojø dalies, ypaè provincijoje, nusivylimà valdþia ir politine sistema apskritai. Populizmà sunku ávertinti skaièiais ir palyginti su kitomis šalimis, taèiau ávairûs poþymiai leidþia tvirtinti, kad esame vieni pirmaujanèiø pagal populistines nuotaikas Vidurio ir Rytø Europoje. Populistinës nuotaikos Vakarø šalyse siejamos su pramonës revoliucijos ar kitø pokyèiø nešama modernizacija. Tai atsakas á permainas, tradicinio gyvenimo bûdo kitimà, kurá sukelia nepaþinios visuomeninës ar ekonominës jëgos, esanèios šalies sostinëje ar, kas dar blogiau, kitø šaliø sostinëse. Kaip rašoma Blekvelo politikos mokslø enciklopedijoje (The Blackwell encyclopedia of Political Science, 1991), populistiniam màstymui bûdingos ávairios sàmokslo teorijos, persekiojimo manija. „Paprasti þmonës“ jauèia teisingumo, doros, galimybiø dalyvauti valdþios priima-

kiama tiesiogiai atskaitingos valdþios. Plinta antivakarietiškos, antikapitalistinës nuotaikos. Politologas V.Radþvilas straipsniø rinkinyje „Politikos metmenys“ (2003) tyrinëdamas dabartinës Lietuvos visuomenës nepasitenkinimo prieþastis, prieina išvados, kad ši visuomenë „yra darinys, turintis daug „masiø visuomenës“ bruoþø“. Tai rodo nemaþos visuomenës dalies polinkis patikëti neágyvendinamais paþadais, susiburti apie trumpalaiká šûká ar ávaizdá. Masinë sàmonë turi tendencijà sulyginti ávairias gyventojø grupes, kartu atsiranda stiprëjanti demokratijos priklausomybë nuo masës ir sukuriama terpë plebiscitinei diktatûrai. Mintys apie plintantá þmoniø nuvisuomeninimà, visuomenës sanklodos atomizavimà, suardant tradicinius socialinius ryšius, sudarkant bendruomenës subordinacijos saitus ir paverèiant bendruomenæ nesocialiu, nepilietiniu, nesusijusiu elementariø daleliø chaosu, buvo plëtojamos konservatizmo pradininkø E.Berko, A.Tokvilio, taip pat R.Nisbeto darbuose apie vienà didþiausiø demokratijos pavojø - þmoniø masës sukûrimo - prieþastis. Pasak R.Nisbeto, ryškiausias tradicinës visuomenës revoliucinio griovimo rezultatas - taip pat ir masinës industrializacijos rezultatas - tai Vienišøjø Minios sukûrimas: individø masës be tikros bendruomenës, individø, þinanèiø, kad jie visiškai nesvarbûs daugiau nei vienam kitam, ir daþnai ásitikinusiø, kad niekas daugiau nëra svarbu. Ataka prieš religines institucijas, prieš seno sukirpimo ekonominius metodus, prieš šeimos autoritetà ir prieš smulkias politines bendruomenes iš tikrøjø išvadavo þmogø praktiškai nuo visko, bet ši laisvë yra siaubingas dalykas, - tai laisvë vaiko, kurá tëvai pametë, suteikdami

muose sprendimuose, bendruomeniškumo stygiø, jauèia, kad nuo jø niekas nepriklauso. Centrinë valdþia kaltinama korupcija, nepasitikima atstovaujamàja demokratija, sie-

laisvæ daryti, kà jis nori. Reaguodamos á šias neigiamas laisves, sutrikusios, pasipiktinusios ir pagieþingos masës krenta á bet koká fanatizmà, kuris tik paþada sušvelninti

37


jø nepakeliamà vienatvæ - komunistø ar fašistø partijas, lunatiškus atsiskyrimus sektose, totalinæ valstybæ su jos iliuzijomis. „Þmonës vis labiau siekia pabëgti nuo nuasmeninimo, sekuliarizmo ir individualizmo laisvës. Jie ieško bendruomenës vedybose, kartu uþkraudami dar didesnæ átampà ryšiui, kuris ir taip tapo instituciškai nepatvarus. Jie ieško bendruomenës lengvoje religijoje, krisdami á toká krikšèionybës vulgarizavimà, kokio pasaulis dar nematë. Jie ieško bendruomenës psichiatro kabinete, kokiame nors kulte, betiksliame praeities ritualizavime ir kituose pašaukimuose, kurie padeda pabëgti nuo nervinio išsekimo,“- teigia R.Nisbetas. Anot jo, tada kolektyvizmas, kuris yra tikros bendruomenës antitezë, daugelio mintyse iškyla kaip saugi prieglauda, kurioje gali pasislëpti ne tik nuo išorinio institucijø konflikto, bet ir nuo vidinio tikëjimø ir vertybiø konflikto. Ne skurdas verèia þmones paremti totalitarines partijas ir „stiprios rankos“ šûkius, bet tikrumo ir dalyvavimo, narystës troškimas. Tikrumà, dalyvavimà ir narystës troškimà þmogui gali suteikti dalyvavimas ávairiø bendruomeniø veikloje. Taigi galima pagrástai teigti, kad nebendruomeniškumas yra ir viena iš svarbiausiø populizmo prieþasèiø.

8 pav. Visi registruoti nusikaltimai ir nepilnamečiø padarytø nusikaltimø dalis Ðaltinis: Praneðimas apie þmogaus socialinę raidą Lietuvoje 2001

prieþastis yra ne netikusi policija ar ekonominës sàlygos, o moralinis reliatyvizmas ir šeimos instituto silpimas. Šiuos tyrimus patvirtina ir mûsø turimi duomenys. Pastaruoju metu didëja ne tik nusikalstamumas, plinta narkomanija, bet ir akivaizdþiai silpsta šeimos institutas didëja išsiskirianèiø šeimø skaièius (9, 10 pav.). Išaugo socialinës rizikos šeimø ir jose auganèiø vaikø skaièius (11 pav.). Ne maþiau sparèiai didëja ir vaikø, auganèiø nepilnose šeimose arba gimusiø ne šeimoje, skaièius (12 pav.). Vakarø neokonservatoriai šiandien pradeda suprasti vienà principiná dalykà: nuo praëjusio šimtmeèio šeštojo dešimtmeèio liberalai yra laimëjæ „moraliná karà“ ir pasiekæ, kad ásivyrautø reliatyvistinis, individualistinis poþiû9 pav.

Pastaraisiais metais smarkiai didëjo nusikalstamumas, narkomanija, asocialumas, silpo šeimos institutas. Išaugo tiek suaugusiø, tiek ir vaikø nusikalstamumas (8 pav.). JAV atlikti tyrimai rodo, kad šioje šalyje septintojo dešimtmeèio pradþioje smarkiai išaugusio nusikalstamumo prieþastimi tapo moralinis reliatyvizmas, moralinis abejin-

Asocialumo liga

Santuokø skaičiaus pokyčiai Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas.

gumas, labiausiai pasireiškæs šeimos instituto silpnëjimu ir vaikø, gimusiø ne šeimoje, sparèiu skaièiaus augimu. Išvada pakankamai netikëta - nusikalstamumo augimo

38

39


10 pav. Vedybø ir ištuokø dinamika. Ðaltinis: „Lietuvos statistikos departamentas.

11 pav. Socialinės rizikos ðeimø ir jose augančiø vaikø skaičius, tûkst. Ðaltinis: „Lietuvos statistikos

12 pav. Nesantuokiniø vaikø dalis Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas.

ris á moralæ. Modernumo simboliu tapo ásitikinimas, kad moralë yra skonio reikalas. Tokio ásitikinimo padariniai, konservatoriø ásitikinimu, šeimai, o kartu ir visuomenei yra pragaištingi. Viena iš padëtá dar labiau bloginanèiø prieþasèiø tiesiogiai susijusi su politika – liberali moralinio

40

reliatyvizmo filosofija vis plaèiau atsispindi kuriant teisæ bei švietimà. Konservatoriai visada teigë, kad politikos pagrindas yra moralë. Dar E.Berkas sakë: „Tikros politikos principai yra išplësti moralës principai“. Anglø konservatyvusis rašytojas ir politikas Disraelis teigë: „Krikšèionybë yra hebraizmo kulminacija, konservatyvioji visuomenë yra pasaulietiška hebrajiniø moralës principø išraiška“. Anot L.Stefen (Leslie Stephen), politikos sritis neegzistuoja atskirai nuo moralës erdvës; valstybë yra tam, kad ágyvendintø moralinæ sistemà, kad apsaugotø þmones nuo beribiø kûniškøjø malonumø impulsø. Kita vertus, moralumas turi bûti paremtas religinio tikëjimo sankcijos. R.Plantas savo knygoje „Moderni politinë mintis“ (Modern Political Thought, 1991) taip pat tvirtina, kad visuomenei reikalingas tam tikras moralinis pagrindas, tam tikra grupë tikëjimø, kurie išlaiko arba gali išlaikyti visuomenæ kartu. Anot R.Planto, praktinë išmintis yra be šaknø, jeigu ji nëra pagrásta sutartø vertybiø sistema, vertybiø, kurios toje visuomenëje yra priimamos kaip turinèios autoritetà. R.Plantas sako, kad anksèiau šios vertybës galëjo bûti paremtos paproèiais, tradicijomis arba paplitusiais religiniais tikëjimais. R.Nisbetas mano, kad pagrindinë šiø dienø nykstanèios moralinës tvarkos problema, kurià atspindi pateiktos lentelës, yra bendruomenës netekimas ir klausimas, kaip jà atstatyti. Jo manymu, mes desperatiškai ilgimës tæstinumo jausmo savo egzistencijoje ir krypties pojûèio; šie jausmai daugumai iš mûsø yra nebepaþástami nunykus šeimai, uþmiršus senàsias gildijas, vietinei dvasiai pasitraukus iš centralizuotos valstybës ir religiniam tikëjimui pakliuvus á sunkias, apleistas sàlygas. Þinomas amerikieèiø politologas Zbygnevas Bþezinskis (Zbigniew Brzezinski) knygoje „Nebevaldomas

41


42

pasaulis“ (1993) teigia, kad moraliniam reliatyvizmui kelià atveria vartotojiško poþiûrio ásigalëjimas. Pasak jo, visuomenëje, kurioje asmeniniø ágeidþiø tenkinimas tampa norma, prarandami moralinio sprendimo kriterijai. Pragmatinæ reikšmæ turi tik skirtumas tarp to, kas teisëta, ir to, kas neteisëta, todël teisinë sistema pakeièia moralæ ir Baþnyèià. Tokia „procedûrø moralë“ sukuria sàlygas, kai „ne taip jau maþai þmoniø pragmatiškai mëgina išsisukti – nes nebeveikia vidiniai moralës varþtai.“ Institucijos ir ávairios bendruomenës nunyksta, kai iš jø atimamos jø funkcijos. R.Nisbetas sako: „Šeima yra naikinama mûsø akivaizdoje ne dël jos „seksualinio nepritaikymo“ ar „šeimos átampø“, kaip mëgsta kalbëti sociologai, o todël, kad iš jos buvo atimti tradiciniai šeimos ekonominiai ir auklëjimo pranašumai. Tas pats ávyko su aristokratija, vietine valdþia, gildijomis, baþnyèia ir kitomis bendruomenëmis, kurios per daugelá amþiø siejo þmogø su kitu þmogumi“. JAV per pastaruosius dešimtmeèius atrado dësnius, praktiškai patvirtinanèius moralinës tvarkos, tradicinës šeimos svarbà ir parodanèius, kas atsitinka, kai tø dësniø nepaisoma. Šá dësná galima aprašyti formule: tradicinæ moralinæ tvarkà neigiantis politikø áneštas moralinis reliatyvizmas griauna áprastà tradicinæ šeimà, daugëja nepilnø šeimø; didþiosios visuomenës bëdos - nusikalstamumas, neraštingumas, skurdas, paleistuvystë - uþauga ir subræsta nepilnose šeimose; savo ruoþtu nepilnos ir silpnos šeimos nebeatlieka moralës sergëtojo vaidmens, nes vaikams nëra perteikiama moralinë tradicija – moralë toliau silpsta, ydingas ratas uþsidaro. JAV sociologas Robertas Sampsonas (R.Sampson), ty-

bendraamþiai iš normaliø šeimø (13 pav.). Tokie vaikai uþaugæ daþniau vartoja narkotikus ir alkoholá (14 pav.). Lyginant trylikameèiø pasiekimus mokyklose, vaikai iš išsiskyrusiø šeimø savo sugebëjimø augimu atsilieka maþdaug pusmeèiu. Britø tyrinëjimai parodë, kad skyrybos gali padidinti tokiø šeimø vaikø psichopatologijà iki 30 nuošimèiø.

rinëdamas Viskonsino šeimas, árodë, kad nepaisant ekonominiø ir rasiniø skirtumø, jaunuoliai, uþaugæ vienišose šeimose, dvylika kartø daþniau patenka á kalëjimus nei jø

gyvenimà ir daþniau susilaukia vaikø be vedybø. Taip prasideda nebesustabdomas ciklas, kai be normalios šeimos uþaugæs vaikas nesugeba pats sukurti normalios

13 pav. Ðeimos statusas ir suaugusiøjø nusikalstamumas Vaikai ið vieno tėvo ir iðsiskyrusiø ðeimø suaugę yra labiau linkę pakliûti á kalėjimus Šaltinis: Heritage fondo tyrimas

14 pav. Ðeimos struktûra ir marihuanos vartojimas Vaikai ið vieno tėvo ir iðsiskyrusiø ðeimø yra labiau linkę vartoti marihuaną Ðaltinis: Nacionalinis ilgalaikis suaugusiøjø sveikatos tyrimas, I Banga, 1995

Platus suomiø mokslininkø tyrimas parodë, kad bûdami 22 metø, išsiskyrusiose šeimose uþaugæ jaunuoliai daþniau praranda darbà, konfliktuoja su viršininkais, daþniau skiriasi ir išardo vedybas, nëštumà baigia abortais. Tokie vaikai anksèiau pradeda ikivedybiná seksualiná

43


Gertrûda Himelfarb (Gertrude Himmelfarb) – Niujorko universiteto garbės profesorė, istorikė, daugiausiai dėmesio skirianti visuomenės vertybinės sandaros pokyčiø analizei. Þinomiausias jos veikalas – “Visuomenės demoralizacija: nuo Viktorijos epochos dorybiø iki

šeimos ir jo vaikai bei anûkai daþnai bûna pasmerkti to nebepaþinti ir nebepatirti. Štai G.Himelfarb (G.Himmelfarb) savo straipsnyje „Demoralizuota visuomenë: britø/amerikieèiø patirtis“ (1994) (þr.priedà) pateikia áspûdingà statistikà nuo pat 1800 metø iki dabar, parodydama, kaip Britanijoje ir Amerikoje tik nuo 1960-øjø pradëjo augti ne šeimose gimusiø vaikø skaièius ir tuo pat metu pradëjo sparèiai augti nusikaltimø skaièius (15-18 pav.). G.Himelfarb árodo, kad tokiai „moralës“ statistikai átakos neturëjo nei karo, nei vargo metai, o revoliuciná moralinës statistikos blogëjimà sukëlë moraliniø paþiûrø

17 pav. Vaikø auginimas ne santuokoje Jungtinėse Amerikos Valstijose 19201991 m.m. Šaltinis: 1920-1930 m.m. : JAV gyventojø suraðymo departamentas, JAV demografinė statistika, 1940; 1940-1991 m.m. : JAV sveikatos reikalø departamentas, Nacionalinis sveikatos statistikos centras.

18 pav. Nusikalstamumas JAV,

šiuolaikiniø vertybiø” (1995).

1960-1992

15 pav.

Ðaltinis: JAV Teisingumo departamentas, Federalinis tyrimø biuras.

Vaikø auginimas ne santuokoje Anglijoje ir Velse 1801-1992 Šaltinis: 1800-1840 m. : Nesantuokybė ir jos lyginamoji istorija, red. Peter Lasllet, Cambridge: Mass., 1980; 1841-1992: Jungtinės Karalystės Gyventojø suraðymo ir tyrimø tarnyba.

16 pav. Nusikalstamumas Anglijoje ir Velse (18571991) Šaltinis: 1857-1980 m. B.R.Mitchell Britø istorinė statistika, Cambridge, Anglija, 1988 m.; 1981-1991 m.m. : Vidaus reikalø ministerijos Kriminalinė statistika

44

revoliucija: kas anksèiau buvo laikoma nemoralu, blogai, nustota tuo laikyti; kas anksèiau buvo nenormalu, tapo normalu. G.Himelfarb taip pat paþymi, kad vienišø tëvø šeimø gausëjimas yra svarbiausias veiksnys, susijæs su „skurdo patologijos“ plëtra - priklausomybe nuo socialiniø pašalpø, nusikalstamumu, narkomanija, neraštingumu, benamiais. Minëti analitikai yra ásitikinæ, kad jiems jau pavyko árodyti Amerikos visuomenei, kiek jos gerovei kenkia normaliø šeimø skyrybos ir kaip tokios skyrybos sugriauna vaikø gyvenimà, kaip griûna vienišø tëvø auginamø vaikø gyvenimas. Jungtinëse Valstijose konservatyvieji politiniai analitikai (pirmiausia iš Heritage Foundation) yra ásitikinæ, kad reikalinga kultûrinë revoliucija, kuri pakeistø vyraujanèià

45


liberalià nuostatà, kad šeimos skyrybos yra „normalu“. Nes amerikieèiai þino, kad dabar kiekvienais metais pusë gimusiø vaikø vëliau patiria tëvø skyrybas. Ne šeimoje gimusiø vaikø skaièius siekia jau treèdalá (tarp juodaodþiø - 70 %, Lietuvoje - 25%) visø vaikø (pav.14). Amerikieèiai, sukaupæ gausià statistikà, suprato vienà dësná: jeigu nori tvarkos visuomenëje, visø pirma uþtikrink tvarkà šeimoje. Šeimà reikia stiprinti ne graþiais þodþiais apie šeimos svarbà, bet didelëmis permainomis valstybës socialinëje politikoje. Iki šiol Amerikoje tûkstantis doleriø valstybës santykinai išleidþiamas tam, kad bûtø švelninami šeimos iširimo padariniai, ir tik vienas doleris skirtas tam, kad tokio iširimo bûtø išvengta. Tûkstanèiai doleriø gundo vaikus auginti nepilnose šeimose ir tai reikalauja vis naujø tûkstanèiø, kuriuos á biudþetà sumoka sveikos ir dirbanèios šeimos. 2000-aisiais Dþ.Bušas (George Bush) jaunesnysis rinkimus laimëjo, þadëdamas valstybës socialinæ politikà paversti moralia politika. Šioje srityje jo programa buvo ryškiai konservatyvi, paveikta pirmiausia politiškai aktyviø religiniø judëjimø („Religious Right“) ir konservatyvios minties politiniø institutø, - tokiø kaip Heritage Foundation, Acton Institute ar American Enterprise Institute. Tokiu bûdu gimë garsioji Dþ.Bušo politikos sàvoka „compassionate conservatism“ - „jautrusis konservatizmas“, apibrëþæs jo sieká pertvarkyti nacionalinæ socialinës paramos politikà, paverèiant jà moralios politikos instrumentu, ir sukëlæs didþiules diskusijas Amerikos visuomenëje, pripratusioje prie visuomenæ tvirkinanèios visuotinës gerovës politikos. Dþ.Bušo „jautriojo konservatizmo“ politinë programa yra retas, jeigu ne unikalus, bandymas suvokti, kiek šiandienë gerovës valstybë yra moraliai destruktyvi, ir bandymas rasti bûdus, kaip valstybæ iš moralës griovëjos paversti moralës kûrëja.

46

Dþ.Bušo patarëjø ásitikinimu, prezidento L. Dþonsono septintajame dešimtmetyje pradëta kovos su skurdu programa, kuriai jau yra išleista daugiau nei 8.4 trilijono doleriø, labai padidino Amerikos socialinæ patologijà. Prezidentas L.Dþonsonas þadëjo, kad bus áveiktas ne tik skurdas, bet ir visos socialinës problemos. Taèiau kova su skurdu tik padidino tai, kas vadinama „elgsenos skurdu“, kuris charakterizuojamas šeimos degradacija, motyvacijos darbui ir mokslui praradimu, nusikalstamumo ir narkomanijos plëtra. Valstybë tik griovë senus, tradicinius moralës bastionus, kai pagal kovos su skurdu programà vienišoms motinoms buvo pasiûlyta metinë parama iki 15 000 doleriø ir šià paramà moteris galëjo gauti tuo atveju, jeigu buvo išpildomos dvi sàlygos: ji turëjo nedirbti ir neištekëti uþ vyro, kuris turëjo darbà. Á šià moraliai liberalià „teisës á socialinæ paramà“ filosofijà Dþ.Bušas atsako savàja „jautriojo konservatizmo“ filosofija, kuri remiasi supratimu, kad socialinë parama turi skatinti motyvacijà darbui ir stipriai šeimai, o ne atvirkšèiai. Pagal pirmàjà filosofijà yra manoma, kad vargšu yra tampama dël socialinës neteisybës. Asmens elgsenos skurdas, naikinantis patá asmená, yra ignoruojamas. Laikoma, kad elgsenos skurdas atsiranda kaip medþiaginio skurdo padarinys. Todël pagal šià filosofijà yra svarbu tik perskirstyti pajamas tarp skirtingø visuomenës sluoksniø. Pagal antràjà filosofijà elgsenos skurdas (ypaè darbo ir šeimos etikos erozija) yra materialinio skurdo prieþastis, o ne pasekmë, todël socialinë politika turi bûti reformuota taip, kad ji skatintø áveikti elgsenos skurdà, t.y., kad turëtø aiškø moraliná krûvá. Todël Dþ.Bušas, ágyvendindamas „jautrøjá konservatizmà“, ëmësi kitaip skirstyti didelæ dalá federalinës socialinës paramos pinigø, kuriø beatodairiškas dalinimas per

47


valdþios institucijas iki to laiko tik skatino nenorà dirbti ir didino vaikø, auganèiø asocialiose šeimose, skaièiø. Respublikonø administracija ëmë šiuos pinigus skirstyti per religines ir vietos bendruomenes, per labdaros organizacijas. Manoma, kad šios organizacijos, turëdamos ágimtà jautrumà þmogui, sugebës padëti šiam þmogui pirmiausia áveikti elgsenos skurdà. JAV Prezidento ágyvendinama socialinë programa iš esmës paskelbë karà ilgametei tvirkinanèiai socialinei politikai. Dþ.Bušas jau stojo á kultûriná karà uþ sveikà ir stiprià šeimà. Taigi Amerikos neokonservatoriai, matydami visuomenës moraliniø vertybiø krizæ, jà imasi spræsti pirmiausia atsisakydami tokios valstybës politikos, kuri iki šiol griovë šeimà, maþino motyvacijà šeimai, darbui ir didino socialinæ patologijà. Šeimos, kaip maþiausios bendruomenës, silpnëjimas kelia didþiausià nerimà, nes šeima suvokiama kaip ta bendruomenë, per kurià šiais laikais geriausiai perduodama moralinë tradicija. Tad norint atgaivinti ir sustiprinti liberaliosios kultûrinës revoliucijos naikintà moralinæ krikšèioniškàjà visuomenës tradicijà, pirmiausia reikia stiprinti šeimos bendruomenæ ar bent jau nustoti jà griauti ydinga valstybës paramos politika. Kita vertus, valstybës socialinë parama tiems, kuriems tokia parama tikrai reikalinga, yra daug veiksmingesnë, jeigu suteikiama išnaudojant bendruomeniø galimybes, nes bendruomenë, kitaip nei biurokratai, turi daug didesná potencialà padëti þmogui áveikti jo elgsenos skurdà. Norint áveikti elgsenos skurdà, bendruomenë (šeima) yra daug pajëgesnë nei valstybës biurokratija.

48

KONSERVATYVIOS BENDRUOMENIØ POLITIKOS GAIRĖS Kyla klausimas, kokià politikà valstybë turi vykdyti, kad šalyje plëtotøsi bendruomeniškumas, kà turime padaryti, kad visuomenë imtø gyti nuo mûsø ávardintø negaliø. Þvelgdami á praëjusá Nepriklausomybës laikotarpá, turime pripaþinti, kad iki šiol valstybë tokios politikos nevykdë, tuo klausimu net nebuvo parengta jokiø gairiø. 1990-aisiais, pabëgæ iš griûvanèios imperijos, paveldëjome nemaþai didþiuliø problemø, kuriø svarbiausias sprendimo bûdas buvo ávairiø mûsø gyvenimo srièiø išvalstybinimas (išsovietinimas). Per pirmàjá Nepriklausomybës dešimtmetá svarbiausi mûsø pasiekimai buvo susieti su ekonomikos ir politikos išvalstybinimu. Kai sparèiai maþinome valstybës vaidmená ekonomikoje, atsirado erdvës privaèiai iniciatyvai ir sëkmingai ekonomikos plëtrai. Taip sukûrëme laisvàjà rinkà. Lygiai taip pat valstybei pasitraukus iš politikos, atsirado erdvës partijø varþyboms, nuomoniø laisvei, pilieèiø teisëms. Taip pagal vakarietiškà modelá sukûrëme pliuralistinæ demokratijà. Galime sakyti, kad pirmasis Nepriklausomybës dešimtmetis buvo ekonomikos ir politikos „privatinimo“ tarpsnis. Þmogus ágijo galimybæ ginti savo interesus ekonominëje ir politinëje rinkoje. Bet ar šis „privatinimas“ turëjo átakos socialinei – kultûrinei erdvei, kad bûtø sukurta laisvø bendruomeniø visuomenë? Išlaisvinome þmogø, bet ar išlaisvinome bendruomenæ, o kartu - ir visuomenæ? Laisvas þmogus ir laisva visuomenë nëra tapatûs dalykai. Þmogus yra ne tik ekonominis þmogus, ne tik politinis þmogus, jis taip pat yra socialinis kultûrinis þmogus, savo tapatumà, savàjá „aš“ kuriantis socialinëje (kultûrinëje) bendruomenës (visuomenës) aplinkoje.

49


Gyvybinga socialinë (kultûrinë) bendruomenës aplinka gali egzistuoti tik tada, jeigu valstybë jai palieka erdvës. Jeigu valstybë neatsisako sau prisiskirtos pareigos „rûpintis“ þmogumi net ir ten, kur tai geriau gali padaryti nuo valstybës nepriklausanti þmogaus aplinka, tokia aplinka niekada netaps gyvybinga ir pajëgi atlikti savo priedermes. Palyginæ save su gyvybingomis Jungtiniø Amerikos Valstijø ar Britanijos demokratijomis, pamatysime, kad didþiausias skirtumas tarp mûsø yra ne tai, kaip mes ástatymais reguliuojame ekonomikà ar giname asmens politines teises. Didþiausi skirtumai yra vidinës visuomenës struktûros ir jos vidinio gyvenimo skirtumai. Amerikos miestai ir miesteliai pulsuoja bendruomenišku gyvenimu, lietuviai bendruomeniški tik prie alaus bokalø. Istorijos vingiuose neturëjome gerø sàlygø stipriø bendruomeniø ar visuomenës savarankiško (nuo valstybës) socialinio kultûrinio gyvenimo tradicijai tarpti. Sovietinis tarpsnis sunaikino ir tai, kà turëjome, nes bet kuri diktatûra negali taikstytis su nuo jos nepriklausanèiomis bendrijomis, kurios pasisavina ir gina dalá asmens laisvës erdvës. Kapitalizmo etika gimë europietiškoje bendruomeniø visuomenëje. Galima ginèytis - protestantiškoje ar katalikiškoje. Motyvacija darbui ir iniciatyvai, moralës tradicija buvo šios burþuazinës etikos pamatai, pastatyti laisvoje nuo valstybës globos visuomenës gyvenimo „bendruomeniškoje“ erdvëje. Europa, sëkmingai mus mokiusi, kaip išvalstybinti ekonomikà ir politikà, deja, šiandien yra menkas patarëjas, kaip išvalstybinti socialinæ (kultûrinæ) erdvæ. Èia ji pati turi daug problemø. O mums jau neuþtenka vien tik kalbëti apie nevyriausybiniø organizacijø ar treèiojo sektoriaus skatinimà. Reikalinga sàmoninga politika, iš

50

esmës keièianti mûsø poþiûrá á valstybës ir visuomenës santykius, pirmiausia suvokiant „maþosios“, bendruomeninës politikos reikšmæ ir išvaduojant šià maþosios politikos erdvæ nuo perdëtos „didþiosios“ valstybinës politikos iš sostinës „globos“.

KĄ IR KAIP DARYS KONSERVATORIAI? Mûsø veiklos credo - turime gydyti visuomenës ligø prieþastis (kad ir kiek tai bûtø nepopuliaru ir ilgai uþtruktø), o ne kovoti su ligø simptomais ar padariniais (kad ir kiek tai bûtø populiaru ir pastebima). Mûsø ásitikinimu, visos mûsø visuomenës ligos yra nulemtos to, kad kol kas silpnai veikia tos visuomenës bendruomeniškos institucijos, kurios þmogui átvirtina moralines ir pasitikëjimo vertybes. Tai pirmiausia šeimos ir bendruomenës institucijø bei baþnyèios, mokyklos, kultûros institucijø silpnumo problemos. Þmogaus moralines vertybes žmogus paþásta ir puoselëja šeimoje, bažnyčioje, mokykloje, bendruomenėje, kultūroje. Pasitikėjimo aplinką þmogui sukuria stipri šeima, stipri bendruomenė, stipri valstybė, stipri ekonomika. Pilietinę brandą ir saugią aplinką kuria stiprios moralinės savybės, pasitikėjimas. Taigi jeigu šeima, bendruomenë, mokykla, baþnyèia yra silpnos ugdydamos moralines, pasitikëjimo ir bendruomeniškumo vertybes, tai ir turime „silpnà visuomenæ“. Norëdami pašalinti „silpnos visuomenës“ ligø prieþastis, turime šalinti prieþastis, dël kuriø turime silpnà šeimà, bendruomenæ, mokyklà, baþnyèià. Tai ir yra svarbiausias valstybës politikos uþdavinys, norint ágyvendinti mûsø „stiprios visuomenës“ vizijà.

51


Kita vertus, valstybë turi ne tik keisti savo politikà, ypaè socialinæ, kad ji nebegriautø šeimos ir bendruomenës, bet ir ieškoti bûdø šias institucijas stiprinti. Kalbëdami apie valstybës politikà, kuri padëtø stiprinti du pamatinius sveikos visuomenës blokus: šeimà ir bendruomenæ, turëtume suprasti, kad pirmiausia reikia pakeisti vyraujantá visuomenëje liberaløjá poþiûrá, kad tai yra nesvarbu: kad nesvarbu šeima, nesvarbu bendruomenë, svarbu tik „aš“ ir mano malonumai; kad moralinës vertybës yra asmeninis reikalas; kad tai, kas anksèiau buvo nemoralu, dabar jau gali bûti pripaþinta moraliu, nes tai modernu, nes taip „visi daro“. Vyraujantis visuomenës poþiûris labai priklauso ir nuo valstybës politikos: ar valstybë viskà toleruoja, ar yra tam tikros visuomenës vertybës, kurias valstybë gina. Todël vienas iš svarbiausiø ilgalaikiø valstybës politikos tikslø turëtø bûti aiškaus ir sisteminio valstybës poþiûrio suformavimas: „šeima“ yra svarbu ir „bendruomenë“ yra svarbu. Šios dvi kategorijos turëtø tapti tokiomis vertybëmis, kurias valstybë gintø ir jomis peršviestø kiekvienà savo politikos þingsná: ar jis stiprins šeimos ir bendruomenës institutus, ar silpnins. Svarbus valstybës uþdavinys taip pat turëtø bûti ir nuolatinis šeimos bei bendruomenës situacijos Lietuvoje monitoringas ir demonstravimas, kokià þalà visuomenës gerovei daro šiø institucijø silpnëjimas. Iš esmës mes turime aiškiai pasakyti, kad reikalinga vyraujanèiø visuomenës nuotaikø ir nuomoniø pakeitimo strategija. Trumpiau tariant - tai „kultûrinio karo“ strategija. Tai negali bûti karas, kurio vienintelis tikslas - þûtbût apgin-

Parama tradicinei šeimai

ti paskutinius bastionus, nes tokia gynyba tik atgraso. Tai turi bûti jautrus ir vis daugiau šalininkø sutelkiantis þygis, átikinantis argumentais ir faktais, o ne garsia retorika.

52

Lietuvoje „šeimos politika“ iki šiol buvo menkai suprantamas ir daþnai klaidingai vartojamas terminas. Jeigu politikai ir kalbëdavo apie šeimà, tai daþniausiai apie „šeimos planavimà“ ar apie „reprodukcinæ sveikatà“, vertindami šeimos vaidmená tik kaip giminës pratæsimà ir seksualinius klausimus. Kokio nors dëmesio sveikai šeimai kaip svarbiausiai bendruomenei nei þodþiais, nei parama valstybës politika nerodë - Vyriausybës savo ataskaitose apie tai nekalbëdavo, o visuomenës dëmesio daugiau sulaukdavo gëjø pretenzijos áteisinti santuokas ar vedybiniai nuotykiai kokiuose „Akvariumuose“. Šiandien bûtø per anksti skelbti labai išsamius konservatyviosios „šeimos politikos“ metmenis. Tai nauja sritis, reikalaujanti daug nuoseklaus darbo bei kitø šalia esanèiø politikos srièiø pokyèiø. Svarbu tai, kad mes apibrëþiame tokios politikos esminæ, vertybinæ svarbà ir suvokiame, kad svarbiausiais tokios politikos elementais turëtø bûti: pirma - kultûrinis karas prieš ásigalëjusá liberaløjá poþiûrá á šeimà; antra - valstybës socialinës politikos, kuri turëtø nebeskatinti asocialumo ir nenaikinti motyvacijos normaliai šeimai ir darbui, pokyèiai; treèia - parama sveikai šeimai; ir ketvirta - visuomenës motyvacijos sveikai šeimai skatinimas, parodant šeimos svarbà visuomenës gyvenimui. Mus turëtø ákvëpti JAV konservatoriø sëkmë, gràþinant „sveikos šeimos“ vertybæ á visuomenës plaèiai pripaþástamø vertybiø sàrašà. Dþiugu, kad ši amerikieèiø sëkmë vis plaèiau pripaþástama pasaulyje. Todël pateikiame citatà iš Heritage Foundation darbo „Prezidento darbotvarkë“, kurioje pateikiamas sàrašas priemoniø, kà turëtø daryti Prezidentas, kad sustiprintø Amerikos šeimà (ir JAV

Šeimos politika - nuo šeimos planavimo bei rûpesčio reprodukcija prie šeimos vertybiø

Prezidentas tai daro):

53


• Uþsibrëþti tikslà per artimiausià dešimtmetá sumaþinti skyrybø skaièiø bent treèdaliu. Šio tikslo ávardijimas konkreèioje rezoliucijoje duotø aiškø þenklà visuomenei apie valstybës prioritetus. Uþsibrëþus šá tikslà, bûtø lengviau nukreipti išteklius skyrybø prevencijai ir šeimos stiprinimui. Sumaþinus skyrybø skaièiø treèdaliu pasiektume 1970 – aisiais metais turëtà lygá. • Keisti socialinës paramos sistemà, pagal kurià proteguojamos vienišos motinos ir, ipso facto, atgrasoma nuo šeimos kûrimo. Motinos turëtø gauti vienodas teises á paramà neatsiþvelgiant á jø vyrø pajamas. Maþinti pajamø mokestá šeimoms, turinèioms vaikø. Paramà susieti su darbo ar jo paieškø reikalavimu. Paramos gavëjai turëtø dalyvauti viešuosiuose darbuose, mokymuose, etc. • Ákurti ir remti programas, proteguojanèias šeimà. Federalinë valdþia turëtø nukreipti atitinkamas lëšas jaunø þmoniø šeimos ágûdþiams lavinti. Jauniems þmonëms turëti bûti teikiama informacija, kuri pagelbëtø jiems kurti tvirtas šeimas, taip pat jie turi bûti supaþindinami su pagrindinëmis šeimø irimo prieþastimis, konfliktø sprendimo bûdais. Tokios šeimà proteguojanèios paslaugos turëtø bûti teikiamos ávairiose vietose: baþnyèiose, bendruomeniø centruose, teismuose, motinos ir vaiko klinikose, sveikatos centruose, labdaros ástaigose, karinëse bazëse, aukštosiose mokyklose. Šiø programø vykdymà turëtø kontroliuoti palankiai šeimos atþvilgiu nusiteikusios bendruomenës, istoriškai turinèios tvirtus ásipareigojimus tradicinei santuokai, o ne indiferentiški valstybës biurokratai.

Ką turėtø daryti politikai?

• Atkurti federalinæ santuokø bei ištuokø statistikos sistemà. 1993 m. buvo liautasi rinkti tikslius duomenis apie ištuokas. 1995 m. B.Clintono administracija nu-

54

• •

traukë lëšø skyrimà šiems duomenims rinkti. Be šiø duomenø tauta negali ávertinti, kokia yra tikroji skyrybø átaka šeimai, mokyklai, bendruomenei ir mokesèiø mokëtojui. Ápareigoti Nacionaliná narkomanijos tyrimo institutà ávertinti tiesioginius bei netiesioginius išsiskyrusiø tëvø bei jø vaikø piktnaudþiavimo narkotikais ir alkoholiu kaštus. Pradëti viešà sveikatos kampanijà, informuojant pilieèius apie skyrybø átakà fizinei ir psichinei sveikatai. Suteikti vienkartinæ išmokà neišsiskyrusioms šeimoms, kai jø jauniausiam vaikui sukanka 18 metø. Tai bûtø þenklas amerikieèiams, kad pilna šeima yra be galo svarbi vaikams ir visai tautai. Reikalauti, kad šeima, turinti maþø vaikø ir ketinanti skirtis, prieš tai išklausytø kursà apie skyrybas ir partnerystæ po jø. Þinios apie skyrybas gali pagelbëti šeimoms išspræsti problemas ir išsaugoti šeimà. Taèiau toks švietimas yra veiksmingiausias pradinëje skyrybø proceso stadijoje. Šeimos daþnai turi labai neteisingà skyrybø, kaip nieko nekainuojanèio išsivadavimo iš susidariusiø problemø, ásivaizdavimà. Reikalavimas sudaryti partnerystës planà padeda porai daug realistiškiau paþvelgti á skyrybas ir gali tapti nauja paskata išsaugoti santuokà. Uþdrausti skyrybas „dël niekieno kaltës“ (kai bet kuris sutuoktinis gali nutraukti santuokà paprasèiausiai paduodamas prašymà skyryboms) tëvams, kuriø vaikams nëra sukakæ 18 metø. Teisëjams, patiems padavusiems skyrybø prašymus, ástatymu turëtø bûti uþdrausta nagrinëti skyrybø bylas.

• Civilinëje santuokoje áteisinti baþnytinës santuokos priesaikos „iki mirtis mus išskirs“ galimybæ. Šitokio teisinio ásipareigojimo pasekmës bûtø reikšmingos:

55


ástatymas yra didis mokytojas ir šis teisinis santuokos svarbos akcentavimas sustiprintø visuomenëje šeimos idealà. • Skatinti bei remti vertybiškai pagrástà auklëjimà bei veiklà. • Teikti paramà nevyriausybinëms organizacijoms, religinëms bendrijoms, sprendþianèioms socialines problemas. • Pradëti þiniasklaidos kampanijà, kuria bûta siekiama atkurti šeimos vertybes. Lygiai kaip ir kalbëdami apie „šeimos politikà“, mes nesistengsime pateikti galutiniø politikos receptø, kuriais bûtø skatinamas bendruomeniø kûrimas. Mûsø ásitikinimu, pirmiausia reikia siekti, kad, kaip minëjome anksèiau, „bendruomenë“ taptø svarbiausia politikos vertybe, kurios šviesa bûtø peršvieèiamas bet kuris politikos þingsnis, stengiantis suvokti, ar jis skatins bendruomeniškumo plëtrà, ar ne. Kaip tai daryti savivaldos politikoje, mes rašëme savivaldos rinkimø programoje, kuri taip ir vadinosi - „Didieji maþosios politikos tikslai“, kur aiškiai parodëme, kad reali savivalda yra galima, jeigu ji didþiausià dëmesá skiria „maþajai“ bendruomeniø politikai. Savivalda gali ir turi bûti svarbiausias instrumentas, skatinantis teritoriniø ir bendrøjø interesø bendruomeniø plëtrà. Be to, svarbiausiais valstybës politikos elementais, skatinanèiais bendruomeniškumo plëtrà, laikytume: socialinio kapitalo svarbos propagavimà, taip pat ir dinamiškos ekonomikos perspektyvø atþvilgiu; socialinës ekonomikos plëtrà (tai aprašyta Nacionaliniame Susitarime), kaip svarbios bendruomeninës, kooperatinës ekonomikos, kuriai

Politinės bendruomenės atgimimas - Didieji maþosios politikos tikslai

svarbiausia ne pelnas, o bendruomenës poreikiai, plëtrà; valstybës socialinës paramos derinimà su bendruomenës iniciatyva.

56

Kaip rašëme anksèiau, ne mums vieniems rûpi, kaip atgaivinti socialiná kapitalà, kaip sustiprinti bendruomenes, kaip gràþinti þmonëms norà dalyvauti bendruomeniø veikloje. Daug graþiø patarimø ir „geros praktikos“ aprašymø išdëstyta to paties R.Putnamo vadovaujamo seminaro parengtame veikale „Geriau drauge“ („Better together“). Lietuvoje taip pat bûtø labai svarbu studijuoti tiek Lietuvos, tiek ir uþsienio šaliø bendruomeniškumo ugdymo „geràjà praktikà“ ir jà plaèiai skleisti. Tai bûtø, ko gero, pats efektyviausias valstybës politikos instrumentas gràþinant bendruomenes á Lietuvos visuomenës gyvenimà. Mokykla yra ypaè svarbi šiandieninës visuomenës institucija. Ugdydama vaikus, ji sukuria pagrindus modernios þiniø ekonomikos plëtrai; kita vertus, ji sukuria pagrindus ir moralinei jauno þmogaus orientacijai. Be abejo, išsilavinæs þmogus, paþástantis pasaulio ir tautos kultûros klodus, kartu paþásta ir šiuose kloduose uþkoduotà moralinæ tradicijà, todël negalima nepabrëþti vieno iš svarbiausiø reikalavimø šiandienei mokyklai - tai vaiko motyvacijos þinioms ugdymas. Pagal tai, kaip sugeba skiepyti vaikams šià savybæ, mokyklos turëtø bûti vertinamos ir turëtø jausti uþ tai atsakomybæ bendruomenei. Taèiau mokykla taip pat yra labai svarbi ugdydama moralines vertybes, kurdama pilietiškumo ir patriotiškumo pamatus. Šiais aspektais ugdymo programos turëtø bûti iš esmës perþiûrëtos, ypaè skeptiškai vertinant tokias moraliai liberalias programas kaip paþindinimas su „saugaus sekso“ technologijomis per lytinio auklëjimo pamokas. Vakaruose „seksualinë revoliucija“ jau

Moraliai ásipareigojusi mokykla

atslûgsta, o mes, atrodo, dar vis norime paþinti karèius jos vaisius (þr.priedà: Dalia Jazukevièiûtë „Á mokyklà su prezervatyvais“ „Veidas“ 2003.04.17 – Nr. 16), paþintá

57


pradëdami mokyklose. Bûtø daug geriau, jeigu mokykloje bûtø kalbama apie šeimos svarbà ar, kaip Amerikoje, apie susilaikymo dorybæ, o ne apie saugø seksà, áteigiant vaikui, kad ir jam „laisvà meilæ“ bûtø naudinga išbandyti, bet tik saugiai. Ne maþiau svarbu bûtø mokyklose ugdyti ir bendruomeniškas bei patriotines tradicijas.Èia irgi yra ko pasimokyti iš kitø ir perimti jø „geràjà praktikà“. Bet pirmiausia labai svarbu bûtø á visuomenæ sugràþinti pagarbà mokytojo autoritetui. Mokytojais dirbti turëtø eiti geriausieji, o ne tie, kurie kitur negavo darbo. Geriausieji turi gauti ir geriausius atlyginimus, ir bûti atitinkamai gerbiami. Jeigu mes suvoktume, kad mokyklose yra kuriamas vertybinis visuomenës tvarkos pamatas, tai suvoktume ir tai, kaip svarbu yra á já investuoti. Prezidentai apdovanoja geriausius verslininkus, kurie kuria mûsø valstybës finansiná turtà, bet dar neapdovanoja mûsø mokytojø, kurie kuria mûsø visuomenës moraliniø vertybiø turtà. Šis ydingas poþiûris turi bûti pakeistas. Suprantama ir artima þmogui sostinės politika

Visuomenë sparèiai keièiasi, kitaip tariant, modernëja. Tie pokyèiai Vyriausybës ne visada valdomi - be paþangos, yra ir neigiamø, tradicinæ gyvensenà ir moralæ griaunanèiø dalykø. Tradicinë gyvensena, tautos paproèiai saugo moralinæ tradicijà, todël tautiškumo nykimas yra kartu ir moralinës tradicijos nykimas. Pokyèiams turime bûti pasirengæ, jie turi bûti valdomi. Sparèiai keièiantis aplinkai turime išsaugoti kultûriná palikimà. Šiuo metu didþiausià rûpestá kelia pats svarbiausias – lietuviø kalba. Globalizacija jai kelia didelius iššûkius, globaliuose informacijos srautuose ásivyrauja anglø kalba. Lietuviai anglø kalbà turi mokëti puikiai, taèiau lietuviø kalbai turi bûti suteikta ypatinga apsauga. Plintant informacinëms technologijoms, lietuviø kalba jose turi jaustis kaip namie ir nebûti podukros vietoje.

Stipri visuomenė – stipri Tauta

Paprastas þmogus iš kitos Lietuvos (þr. skyrelá apie dvi Lietuvas III knygos dalyje) valdþia pasitikës tik tada, kai supras, kà ir kodël ji daro. Todël pati valdþia turi stengtis susigràþinti þmoniø pasitikëjimà. Kalbame apie vienà svarbiausiø naujo laikotarpio prioritetø – Stiprios Valstybës prioritetà. Tai pirmiausia moderniai valdoma valstybë. Apie tai daug kalbësime kitame skyriuje. Bet svarbiausia, kad valdþia turëtø labai aiškius tikslus, galëtø juos pagrásti ir sugebëtø efektyviai tø tikslø siekti. Tada þmogus jaustøsi saugiai ir pasitikëtø valdþia, o valdþia ir valstybë susigràþintø autoritetà - tik konservatoriams toks tikslas yra suprantamas ir ágyvendinamas.

58

59


60


VALSTYBÄ–


VIZIJA: Stipri valstybė -teisinga, tarnaujanti žmogui ir išmoningai siekianti ambicingų tikslų. Valstybė, kuria žmogus gali pasitikėti ir didžiuotis.

VALSTYBĖ

NAUJI IŠŠÛKIAI VALSTYBEI Pasaulyje vis labiau ryškëja prieštaravimas tarp nepaprastai aktyvaus privataus verslo, individualios veiklos dinamiškumo ir klasikinës valstybës nepajëgumo taikytis prie sparèiai kintanèiø sàlygø. Šimtmeèius tarpusavyje konkuravæs verslas pagimdë globalø pasauliná ûká su kasdien kintanèia produkcija ir vartotojø poreikiais bei individualizuota šio sektoriaus darbuotojø motyvacija. Tuo pat metu valstybinis sektorius daug kur išliko sustabarëjæs ir nepajëgus nei suprasti procesø, nei juo labiau veiksmingai daryti jiems átakà. Naujos vertybës vis daþniau atsitrenkia á sustingusias biurokratiškas administracines struktûras ir administracinæ kultûrà. Tokios aplinkybës pareikalavo iš pagrindø perþiûrëti (remiantis inovacijø vadybos idëjomis) tai, kas iki šiol yra vadinama valstybiniu arba viešuoju administravimu, reformuoti (pagal modernius personalo vadybos principus) tai, kas vadinama valstybës tarnyba, pertvarkyti tai, kas vadinama valstybës institucijomis (remiantis organizacijø vadybos teorija ir praktika bei atsiþvelgiant á naujus pilieèiø dalyvavimo priimant sprendimus mechanizmus). Nemaþai valstybiø jau nuo aštuntojo dešimtmeèio pradþios patraukë šiuo savo veiklos sferos perþiûrëjimo, veiklos pobûdþio atnaujinimo ir veiklos dalyviø bei jø galimybiø išplëtimo keliu. Deja, Lietuva èia dar nëra nuveikusi dideliø darbø. Šiuo poþiûriu Lietuva stovi ant visiškai naujø iššûkiø slenksèio. Nauji iššûkiai yra susijæ ir su visai naujais horizontais, kurie atsiveria Lietuvai kaip valstybei. Lietuva

62

63


tampa NATO ir Europos Sàjungos nare. Beje, lyginant su toliausiai paþengusiomis valstybëmis, Europos Sàjungos valdymas taip pat yra pakankamai sustabarëjæs, nelankstus, biurokratinis ir nepagrástai išlaidus. Todël Lietuvai reikës ánešti gaivaus vëjo ir dalyvauti keièiant šias netinkamas valdymo tradicijas. Naujos globalaus pasaulio tendencijos, ateidamos á Lietuvà, kaip ir visame moderniame pasaulyje, susiduria su senomis socialinëmis, ekonominëmis ir politinëmis struktûromis. Tai struktûros, pritaikytos industrinei epochai. Turime suprasti, kad pasaulyje industrinæ visuomenæ labai sparèiai keièia kitokia - þiniø visuomenë. 2000 metø pabaigoje Jungtiniø Amerikos Valstijø Nacionalinë Þvalgybos Taryba paskelbë svariø apmàstymø dokumentà „Pasaulio Tendencijos 2015“, kuriame šalia tokiø svarbiø temø, kaip naujø technologijø átaka ekonominei ir socialinei raidai, terorizmo grësmë, tarptautinës politikos galima raida, nagrinëjo ir valstybiø valdymo átakà šaliø sugebëjimui prisitaikyti prie globalizacijos iššûkiø. Jø pastebëjimai yra vertingi, bandant suvokti, kas mûsø laukia. Globalizacijos iššûkiai - didesni ir laisvesni informacijos, pinigø, prekiø, paslaugø, þmoniø srautai ir galios difuzija ávairiø nevalstybiniø veikëjø link - svarbûs bet kurios Vyriausybës valdþiai. Tuo paèiu metu globalizacija iškels naujø reikalavimø tarptautiniam Vyriausybiø bendradarbiavimui tais klausimais, kurie yra transnacionaliniai. Visos valstybës susidurs su pilieèiø reikalavimu suteikti jiems daugiau teisiø dalyvauti priimant sprendimus ir skirti daugiau dëmesio pilietinëms teisëms - tai skatins demokratizacijà ir skaidrumà. Sëkmingos valstybës sugebës bendradarbiauti su nevyriausybiniu sektoriumi, kad bûtø pasidalinta valdþia ir atsakomybë. Taigi valstybës vaidins vis maþesná vaidmená kontroliuodamos informacijos, technologijø, ligø, migrantø,

64

kontrabandos, legaliø ir nelegaliø finansiniø transakcijø srautus per jø sienas. Nevyriausybiniai veiksniai, pradedant verslu ir baigiant ne pelno organizacijomis, vaidins vis didesná vaidmená tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose reikaluose. Valstybës valdymo kokybë didele dalimi lems, kaip valstybës ir visuomenës susidoros su šiais naujais globaliø jëgø iššûkiais. Kompetentingai valdomos valstybës pritaikys savo valdþios struktûras prie sparèiai besikeièianèios pasaulinës aplinkos, darydamos jas pajëgias bendradarbiauti su vis labiau tarpusavyje susijusiu pasauliu. Kaþkada pusiau autonominiø Vyriausybës institucijø atsakomybë labai greitai susipins dël tarptautinës daugelio iššûkiø prigimties ir dël to, kad tokie iššûkiai reikalauja tarpdisciplininës prigimties atsakymø. Neefektyviai ir nekompetentingai valdomos šalys ne tik nesugebës pasinaudoti globalizacijos galimybëmis, bet ir sukels konfliktus namie ir uþ sienø, dar labiau padidindamos atotrûká tarp šiandieniø regioniniø „sëkmës“ ir „nesëkmës“ šaliø. Taigi iššûkiai valstybiø valdymui yra milþiniški, o mes Lietuvoje šioje srityje skaudþiai vëluojame keistis. Tai reiškia, kad nesame pasirengæ globalizacijos iššûkiams, kaip valstybë nesame pasirengæ globaliai konkuruoti ir netinkamas mûsø valstybës valdymas kuo toliau, tuo labiau bus šalies atsilikimo prieþastis.

KONSERVATYVIOJI MISIJA Mes keliame veiksmingos valstybës šûká: valstybës, sugebanèios tinkamai veikti vis sparèiau kintanèioje aplinkoje, suvaldyti naujus iššûkius ir tuo pat metu bûti atsakinga, uþtikrinanèia teisingumà ir pilieèiø pasitikëjimà. Mes siûlome neatsakingà biurokratizmà keisti veiksminga

65


66

ir lanksèia valstybës vadyba, pagrásta prisiimta atsakomybe uþ valstybës valdymo rezultatø sëkmæ ir nesëkmes. Mums nepriimtinas neatsakingas ir sustabarëjæs biurokratizmas, nuolatinis vëlavimas ir atidëliojimas, nesugebëjimas išskirti svarbiausiø problemø ir spræsti jas iš esmës, nesugebëjimas uþtikrinti teisingumo ir tvarkos. Per trylika Nepriklausomybës metø valstybës vadybai nebuvo skiriama reikiamo dëmesio, ir tik 2000-aisiais metais mes ásteigëme biurokratijos Saulëlydþio komisijà, kuriai buvo iškeltas uþdavinys sistemingai perþiûrëti valstybës valdymà ir parengti strateginio planavimo ir naujosios viešosios vadybos principø diegimà valstybës valdyme. Šiame kelyje mes nesame vieniši. Naujoji dešinë, vedama tokiø lyderiø kaip Margaret Teèer (M.Thatcher) (Britanija), Ronaldo Reigano (R.Reagan) (JAV) ar Brajano Molrunio (B.Mulroney) (Kanada), devintojo dešimtmeèio pradþioje naujàjà viešàjà vadybà pavertë savo ideologija ir savo programa. Šiø reformø bendri bruoþai: sumaþintos viešosios išlaidos, valdininkø skaièiaus maþinimas, sumaþintas programø finansavimas, rinkos taisykliø taikymas ir privatizavimas, ávairiø alternatyviø bûdø, kaip pagaminti ir suteikti viešàsias paslaugas, naudojimas. Suvokdami, kad vienas iš agresyviausiø „kirminø“, iš vidaus grauþianèiø valstybës valdymà ir visà valstybæ, yra korupcija, 1996-2000 metø valdymo metu mes skyrëme daug dëmesio tam, kad bûtø priimti korupcijos prevencijai reikalingi ástatymai ir ásteigtos reikalingos institucijos. Buvo priimti svarbiausi antikorupciniai ástatymai: Viešøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybës tarnyboje, Politiniø kampanijø finansavimo kontrolës, Teisës á informacijà bei Lobistinës veiklos ástatymai, ásteigtos Specialiøjø tyrimø

M.Teèer ir R.Reiganas suprato, kad neágyvendinus šiø moderniø naujosios viešosios vadybos principø valstybë vis labiau praras savo autoritetà. Kitaip nei liberalams, kuriems atrodo, kad valdþia kyla iš visuomenës kontrakto, konservatoriams valdþia yra natûralus visuomenës reiškinys, kuris yra privalomas ir turi turëti autoritetà, lygiai taip, kaip šeimoje tëvai turi turëti valdþià ir autoritetà savo vaikams. Konservatoriams svarbu, kad valdþia turëtø ir moraliná autoritetà, nes kitaip bet kokiø valstybës tikslø ágyvendinimas pakibtø ore. Pilieèiams reikalingas ir krypties bei saugumo jausmas, reikia þinoti, „kur esame“ ir „kur einame“. Todël valdþia ir valstybë visuomenëje turi atlikti ir lyderio, kuris parodo kryptá, vaidmená. Kitaip nei liberalams, konservatoriams atrodo, kad yra reikalinga ne minimali, bet stipri valstybë, nes visuomenës tvarka ir visuomenës moraliniø vertybiø sistema, kuria ši tvarka remiasi, turi bûti valstybës ginama ástatymais, kuriø turi bûti laikomasi. Kitaip nei socialistams, konservatoriams atrodo, kad valstybë neturi bûti viskà apimanti ir jai negalima primesti prievolës rûpintis asmenø lygybe, nes lygybë nëra suderinama su visuomenëje natûraliai esanèia ir bûtinai reikalinga lyderyste. Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà, valstybës vaidmeniui ir autoritetui iškyla ir kitokio pobûdþio iššûkiø kaip visuomenës akyse neprarasti savo autoriteto, kai valstybë dalinsis dalimi ágaliojimø su Europos Sàjungos institucijomis. Tradiciškai Europos dešinieji yra jautresni šiems klausimams ir turi daug patirties, kaip tokiomis aplinkybëmis apginti ir išsaugoti nacionalinës valstybës autoritetà. Štai dël tokiø prieþasèiø ir dël anksèiau aptartø iššûkiø

tarnyba bei Vyriausioji tarnybinës etikos komisija. Konservatoriams, kitaip nei liberalams, valstybë ir valdþia visada buvo svarbus ideologijos dëmuo. Jau minëti

šiandien Lietuvoje konservatyviomis vertybëmis paremtas poþiûris á valstybæ ir valstybës valdymà ágauna ypatingà svarbà.

67


Lietuvos valstybë yra silpna, jos valdymas turi gausybæ ydø. Pirmoji yda, kurià galima net vadinti tam tikra krize, yra politinio legitimumo stoka. Kitaip tariant, valstybës ir savivaldos institucijos neturi pakankamos pilieèiø paramos. Neretai net labai svarbûs sprendimai yra pilieèiø nepalaikomi. Nepasitikëjimas valdþia rodo, kad ji neturi moralinio autoriteto. Paþymëtina, kad šiuo poþiûriu silpniausios politinës sistemos grandys yra politinës partijos, Seimas, Vyriausybë. Bûtent jos pirmiausia ir turi bûti stiprinamos. Pasitikëjimo nebuvimas lemia valdymo (ten, kur jo reikia) stokà. Svarbios, valdytinos valstybës gyvenimo sritys yra menkai valdomos, o nevaldytinos – atvirkšèiai - smulkmeniškai reglamentuojamos. Tai didina trilypæ takoskyrà: tarp pilieèiø pripaþástamø, oficialiai valstybës deklaruojamø vertybiø ir vertybiø, kuriomis remiasi reali veikla. Tai viena iš prieþasèiø, kodël stokojama pasitikëjimo valdþia, o tai sàlygoja ir valdymo stokà. Valdþia daþnai dirba ne pilieèiø, o savo paèios patogumui. Ávairiausi biurokratiniai suvarþymai ir apribojimai (ne tik verslininkams, bet pirmiausia pilieèiams) daþnai ávedami ne dël to, kad jie yra bûtini, bet tiesiog todël, kad taip patogiau valdininkams. Valdþia nesugeba apibrëþti aiškiø valstybës raidos ir ávairiø valdymo srièiø tikslø, savo veiklos deramai nepaaiškina. Þmonës nesupranta, ko siekia valdþia, dël tos prieþasties jie patys negali ásitraukti priimant sprendimus, atsiranda valdþios susvetimëjimas ir nepasitikëjimas ja. Neapibrëþus aiškiø tikslø nepavyksta

Kai nukrypstama á smulkmenas ir nebematoma svarbiausiø tikslø, ypaè kai ima ryškëti asmeninis suinteresuotumas, valdþia nebegali uþtikrinti teisingumo ir tvarkos. Tai griauna pilietinës visuomenës pamatus, nes nusivylæ ir teisingumo pasigendantys pilieèiai, verslininkai nebemato prasmës laikytis ástatymø, plinta ieškojimø, kaip apeiti ástatymus, kultûra. Valdþia nëra atsakinga ir atskaitinga. Be aiškiø tikslø tampa neaišku, ar pasiekta tai, vardan ko viskas buvo daroma. Tikslø ágyvendinimas nëra matuojamas, visuomenei nepateikiami jokie rodikliai, pagal kuriuos valdymà bûtø galima ávertinti (mûsø jau minëti þymekliai – benchmarks). Vykdant ávairias programas pinigai daþnai tiesiog „išmetami á balà“, o kadangi problema taip ir lieka iš esmës neišspræsta, kitais biudþetiniais metais vël reikalaujama naujø lëšø. Tai taip pat nedidina pasitikëjimo valdþia. Problemø sprendimas daþniausiai bûna pavëluotas ir paviršutinis. Jos sprendþiamos ne tada, kai atsiranda, bet tik tada, kai su esama padëtimi jau nebegalima taikstytis ir jø sprendimas kainuoja kur kas brangiau. Kadangi trûksta lëšø, tie sprendimai daþnai nepašalina esminiø prieþasèiø, bet tik „uþkamšo skyles“. Valdþia nëra linkusi dalintis atsakomybe, neskubama perduoti ágaliojimø ten, kur gali susitvarkyti pati rinka ar pilieèiø bendruomenës, linkstama valdyti vertikaliu reglamentavimu ir nurodymais, o ne remtis decentralizavimu bei dereguliavimu. Valstybinio veikimo neveiksmingumas ir neatsakomybë, valstybës aparato vadybos silpnumas lyginant su privaèiu verslu pastebimas visame pasaulyje. Norberto Tomo (Norbert Thom) ir Andriano Ritzo (Andrien Ritz) knygoje

iki galo pabaigti ávairiø srièiø pertvarkø, nuklystama á smulkmenas ir kai kuriø visuomenës grupiø interesø tenkinimà.

„Viešoji vadyba“ (Public Management, 2001) rašoma: „Iš perdëtø reikalavimø/valstybës valdymui…/ ir klaidingo valstybinio aparato galiø naudojimo bei valdymo stokos

AR SILPNA LIETUVOS VALSTYBĖ?

68

69


/ten, kur jo reikia…/, kuri išryškina nacionalinës valstybës legitimumo stokà, kyla ir valdymo rezultatyvumo krizë. Ypatinga šios rezultatyvumo krizës prieþastis yra privataus ûkio rezultatyvumo ir kokybës pasiekimai bei galimybës, kuriuos jis parodo galintis atlikti veiksmingiau /nei valstybë../.“ Kyla naujos valstybës vadybos poreikis. Šis poreikis remiasi praktikos kasdien patvirtinama tiesa, kad šios ydos atsiranda dël politinës ir administracinës sistemø prisitaikymo prie dinamiškos dabarties sunkumø, kas gali bûti ávardinta kaip visos politinës sistemos lankstumo krizë. Kita vertus, nepertvarkytas biurokratinis Lietuvos valstybës valdymas atsilieka ir nuo efektyviausiø kitø šaliø biurokratinio valdymo savo efektyvumu ir visuomenës pasitikëjimu. Štai Pasaulio Banko tyrimai rodo (1 pav.), kad nagrinëjant ávairius Pasaulio Banko išskirtus valstybës valdymo parametrus, Lietuva nuo Estijos neatsilieka

1 pav. Pasaulio Bankas apie valdymą Šalis Baltarusija

Demokratija

Politinis stabilumas

Vyriausybė

2000/1 1997/8

2000/1 1997/8

2000/1 1997/8 -0,99-0,66

-1,04-0,78

0,04 -0,37

Danija

1,60 1,63

1,34 1,29

1,62 1,72

Estija

0,94 0,86

0,73 0,79

0,86 0,26

Latvija

0,81 0,75

0,50 0,46

0,22 0,07

Lietuva

1,00 0,88

0,29 0,35

0,26 0,13

Lenkija

1,21 1,12

0,69 0,84

0,27 0,67

Rusija

-0,35-0,19

-0,41-0,69

-0,57-0,59

1,69 1,63

1,61 1,51

1,67 1,63

Suomija

Šalis Baltarusija

Reguliavimas

Įstatymo valdžia

Korupcija

2000/1 1997/8

2000/1 1997/8

2000/1 1997/8

-2,28-1,47

0,81 -0,88

-0,06-0,65

Danija

1,09 1,05

1,71 1,69

2,09 2,13

Estija

1,09 0,74

0,78 0,51

0,73 0,59

Latvija

0,30 0,51

0,36 0,15

-0,03-0,26

Lietuva

0,30 0,09

0,29 0,18

0,20 0,03

Lenkija

0,41 0,56

0,55 0,54

0,43 0,49

Rusija

-1,40-0,30

-0,87-0,72

-1,01-0,62

1,42 1,14

1,83 1,74

2,25 2,08

Suomija

70

tik pagal demokratijos parametrus, o pagal politinio stabilumo, Vyriausybës darbo, reguliavimo ir ástatymo valdþios parametrus mûsø atsilikimas yra pakankamai didelis. Atsilikæs, nemodernus, biurokratiškas valdymas yra pagrindinë korupcijos prieþastis. Pagal Transparency International praëjusiø metø sudarytà Korupcijos indeksà, Lietuva nors ir yra padariusi paþangà maþindama korupcijà, taèiau tebeatsilieka nuo kaimyninës Estijos ir yra 37 vietoje (2 pav.). Kaip rodo Pasaulio Banko dar 1999 metais atlikti tyrimai, Lietuvoje „valstybës uþvaldymo“ korupcija nëra didelë (3 pav.), taèiau pagal „administracinæ korup2 pav. Korupcija: TI Index, 2002

cijà“ beveik dvigubai lenkiame savo artimiausius kaimynus (4 pav.) ir esame labiau panašûs á Rusijà ar Kazachijà. Kaip rodo tie patys Pasaulio Banko tyrimai, pagrindinës aukštos administracinës korupcijos Lietuvoje prieþastys yra prastas, biurokratiškas valdymas, perdëtas licencijø, darbo ástatymø ir mokestiniø ástatymø biurokratizavimas (5 pav.), todël verslas prastai vertina valstybës teikiamø gërybiø (paslaugø) kokybæ (6 pav.), teisingumo, sàþiningumo ir patikimumo stokoja teismai (7 pav.), verslas nëra uþtikrintas, kad valstybë sugebës efektyviai apginti jø nuo-

71


3 pav.

6 pav.

Valstybės uþvaldymo

Kliûtys verslui: valstybės

iðmatavimas.

gėrybės

Šaltinis: Pasaulio bankas.

Teigiamai vertinamas valstybės gėrybiø teikimas. Šaltinis: Pasaulio bankas.

4 pav. Adminstracinės korupcijos

7. pav.

matavimas.

Kliûtys verslui: teismai

Šaltinis: Pasaulio bankas.

Ar galėtumėte teismus pavadinti... Šaltinis: Pasaulio bankas.

5 pav. Kliûtys verslui: teisės aktai Ar ðie dalykai turi didelės neigiamos átakos jûsø verslui? Šaltinis: Pasaulio bankas.

72

savybës teises (8 pav.). Verslo vadovai yra priversti sugaišti palyginti daug laiko valdþios kabinetuose (9 pav.) ir yra nusiteikæ mokëti net ir didesnius mokesèius (10 pav.), kad tik valstybë išspræstø savo valdymo problemas ir tokiu bûdu sumaþëtø korupcijos galimybës. Taigi prastas valstybës valdymas Lietuvos verslui sukuria sunkesnes sàlygas, lyginant Lietuvà su kaimyninëmis valstybëmis, ir iš 11 pav. visiškai akivaizdu, kad siekdama tapti sëkmingiausia ir dinamiškiausia ekonomika, Lietuva turi pertvarkyti valdymà taip, kad pagal korupcijos parametrus atsidurtø šio paveikslo kairiajame þemutiniame kampe.

73


8 pav.

11 pav.

Kliûtys verslui: nuosavybės

Šaliø tipologija.

teisės

Šaltinis: Pasaulio bankas

Ar esate tikri, kad jûsø nuosavybės teisės uþtikrinamos? Šaltinis: Pasaulio bankas

9 pav. Kliûtys verslui: laikas Laiko, kurá vadovai skyrė valstybės

Taip pat akivaizdu, kad èia aptartos valstybës valdymo problemos yra viena iš svarbiausiø prieþasèiø, kodël Lietuvos gyventojai taip nebepasitiki savo valstybe (þr. I skyriø).

pareigûnams, procentinė iðraiðka.

NAUJOJI VIEŠOJI VADYBA - KELIAS Á STIPRIĄ VALSTYBĘ

Šaltinis: Pasaulio bankas

10 pav. Korupcijos sąnaudos: Ar mokėtumėte didesnius mokesčius, kad bûtø sumaþinta korupcija ? Šaltinis: Pasaulio bankas

74

Nuo devintojo dešimtmeèio valstybës valdymo pertvarkos, þinomos kaip naujoji viešoji vadyba (NVV), nuvilnijo per visas moderniàsias valstybes. Šiø pertvarkø autoriai pasiûlë perþiûrëti valstybës vaidmená ir sumaþinti valstybës ágaliojimø laukà, pašalinti kliûtis veiksmingai vadybai ir viešojo administravimo dëmesá sutelkti á pilietá. Galvoti apie naujà Vyriausybës vaidmená, Vyriausybës dydá ir kokiu bûdu Vyriausybë turi veikti privertë rinkø globalizacija, didëjantys valstybës fiskaliniai deficitai, maþëjanti viešojo administravimo galia spræsti, sparti informaciniø technologijø plëtra, naujø galios centrø atsiradimas, visuomenës pasitikëjimo viešuoju sektoriumi maþëjimas, geriau informuota ir aktyvi pilietinë visuomenë. Nuo devintojo dešimtmeèio pradþios biurokratijai buvo nuolat priekaiš-

75


Viešasis sektorius anksčiau ir dabar (šaltinis: N.Tomas/A.Ritzas, Viešoji vadyba)

taujama, kad ji yra pernelyg atsargi, išsipûtusi, išlaidi, neatsakinga, rutiniška ir nepajëgi pasitikti naujus iššûkius. Taigi svarbiausia prasidëjusiø pertvarkymø prieþastis – pasikeitusi viešojo sektoriaus padëtis ir jo valdymo neatitikimai naujiems reikalavimams:

Klasikiniu naujosios viešosios vadybos pagrindus pateikianèiu veikalu laikoma D.Osborno (D.Osborn) ir T.Geblerio (T.Gaebler) knyga „Naujas Vyriausybës atradimas“ (Reinventing Government, 1992). Kaip tik èia pateiktomis nuostatomis savo veikloje rëmësi M.Teèer, R.Reiganas, B.Molrunis: • valdoma ne direktyvomis, bet remiantis strategijø nustatymu bei administracijø savarankiškumu pasirinkti priemones, t.y. radæ pusiausvyrà tarp ištekliø ir poreikiø viešojo sektoriaus vadovai turëtø laisvæ elgtis savarankiškai; • valdþia priartinama prie bendruomenës. Tokiu bûdu skatinama visuomenës iniciatyva, t.y. ágalioja pilieèius ir viešàsias bendruomenës organizacijas priiminëti sprendimus ar dalyvauti juos priimant; • pleèiama valstybës valdymo sritis, kur bûtø galima diegti konkurencijà tarp valstybiniø, privaèiø ir ne-

• valdymo struktûra pasirenkama laisvai, tokia, kokia geriausiai tinka iškeltiems uþdaviniams spræsti. Perdëtas taisykliø nustatinëjimas stabdo inovacijas ir riboja valdþios veiklà. Biudþetas, þmoniø ištekliai ir kiti resursai turëtø bûti planuojami taip, kad atspindëtø pagrindinæ organizacijos misijà. Taip bus lengviau siekti iškelto tikslo bei racionaliau panaudoti išteklius; • valdþia siekia rezultatyvumo. Šiuo metu didþiausias dëmesys skiriamas fiskaliniam efektyvumui bei prieþiûrai, retai klausiama, ar ágyvendinti tikslai, kokiø rezultatø buvo pasiekta. Taigi pabrëþiama, kad turi bûti labiau skatinamas valstybës tarnautojø atskaitingumas bei atsakomybë uþ pasiektus rezultatus, kurie turi bûti siejami su pilieèiu pasitikëjimu; • svarbiausi turi bûti pilieèio, o ne biurokratijos poreikiai, valstybës poþiûris á pilieèio poreikius ir jam teikiamas paslaugas turi artëti prie verslo poþiûrio á klientà; • ágyvendinant ávairias programas leidþiama pritraukti privatø kapitalà, fondus ir t.t. Taigi kilus fiskalinëms biudþeto problemoms, uþuot padidinæ mokesèius ar sumaþinæ valstybës programas, naujosios viešosios vadybos šalininkai siûlo naujus bûdus; • prevencinis veikimas - uþuot skiriant papildomø ištekliø problemoms spræsti, reikia neleisti problemoms atsirasti; • valdþia decentralizuojama - nuo hierarchijos pereinama prie dalyvavimo ir komandinio darbo. Informaciniø technologijø paþanga, Internetas ir didëjanti darbo jëgos kokybë priartino naujà, lankstesniø, bendru sprendimø priëmimu grindþiamø organizacijø amþiø. Sprendimø priëmimas vyksta visoje organiza-

vyriausybiniø paslaugø teikëjø. Valstybës noras teikti visas paslaugas ne tik maþina valstybës išteklius, bet ir menkina paslaugø kokybæ;

cijoje – atsakomybë atiduodama á rankas tø, kurie gali ádiegti naujoves ir nustatyti kryptá, leidþianèià pasiekti aukštos kokybës rezultatø;

Ankstesni

Šiandieniai

Apibrėžti dalykiniai santykiai ir probleminės sritys Santykinai pastovios sąlygos Aiškūs įtakos sąryšiai Valdymo struktūros aiškiai atskirtos

Persipynimas ir sudėtingumas Dinamiški pasikeitimai Persipynimas ir multipriežastingumas Valdymas persipynęs, dalyvauja nevyriausybinės organizacijos Trumpalaikės interesų grupės, nebalsuojantieji, migruojantys rinkėjai Vertybių kaita Demografiniai pokyčiai

Aiškios visuomeninės interesų grupės Politinis prognozuojamumas Pasitikėjimas vyresnybe, autoritetas Sociokultūrinis stabilumas

76

77


• á greitai kintanèias aplinkos sàlygas reaguoti ne tradiciškai, pavyzdþiui, bandant kontroliuoti visà padëtá, bet diegiant naujoves, veikti aplinkà pasitelkiant rinkos jëgas. Naujoji viešoji vadyba pabrëþia didëjanèià vadybiniø priemoniø, naudojamø privaèiame versle, svarbà. Viešoji vadyba iš privataus sektoriaus perëmë tokias koncepcijas kaip konkurenc ija, privatizavimas, kontraktavimas iš išorës, dereguliavimas, decentralizacija, informaciniø technologijø panaudojimas vadyboje. Dël šios prieþasties viešajai vadybai tapo svarbios tokios sàvokos kaip aukšta paslaugø kokybë, sustiprintas savarankiškumas, veiklos rezultatø prieþiûra, neformalus koordinavimas ir inovacijos. Apibendrinant šiuos principus pastebima, kad naujajai viešajai vadybai bûdinga: • savarankiškas ir profesionalus valdymas, • aiškûs veiklos standartai ir priemonës, • didesnis dëmesys rezultatø kontrolei, • perëjimas prie maþesniø organizacijø viešajame sektoriuje, • perëjimas prie didesnës konkurencijos viešajame sektoriuje, • privataus verslo vadybos stilius, • didesnë disciplina ir veiksmø laisvë naudojant resursus. Be to, naujoji viešoji vadyba skatina administracines technologijas: pilieèiø aptarnavimà, sutartis, sudaromas ávairiems darbams atlikti, naudojasi rinkos privalumais ir dereguliavimu. Svarbiausia naujosios viešosios vadybos nuostata galima laikyti veiklos rezultatyvumà, kurio matai yra:

78

• ar didëja pilieèiø pasitenkinimas ir pasitikëjimas valdþia; • kaip ágyvendinami organizacijos veiklos tikslai, strategiškumas; • ar priimtini kaštai; • ar ágyvendinamos politinës programos, kurioms pritarë rinkëjai. N.Tomas ir A.Ritzas iškelia šias esmines praktines naujosios viešosios vadybos diegimo gaires: • ástatymø leidyba turi apsiriboti politiškai svarbiu turiniu. Remiantis parengtais kriterijais svarbiausi dalykai yra pripaþástami ástatymo normomis; • delegavimo taisyklës galëtø leisti administracijai maþiau svarbius þingsnius þengti be formaliø teisiniø pagrindø; tai padidintø valstybës rezultatyvumà ir lankstumà, ypaè teikiant paslaugas pilieèiams; • stiprinama organizacinë vyriausybës ir administracijos autonomija; administracijos organizavimo ástatymai daugiau nebeávardina konkreèiai ágaliotø vykdytojø, kalba tik apie „atsakingas tarnybas“; • parlamentas turi bûti iš anksto átrauktas á ilgalaikiø ir vidutinës trukmës uþdaviniø ir finansavimo planø svarstymà. Kartu su Vyriausybës politikais jis kuria valstybës strategijas. Parlamentas daro átakà administracijos veiklai, remdamasis grupinës atsakomybës biudþeto ir politiniais (veiklos) indikatoriais, taèiau ne formuluodamas veikimo uþduotis. Pastarieji priskiriami Vyriausybës kompetencijai, kurios pagrindiniu rûpesèiu tampa veiksmingas ir neišlaidus strategijø ágyvendinimas; • su naujais parlamentiniø pavedimø instrumentais ástatymø leidþiamoji valdþia išsaugo lanksèià galimybæ veiksmingai reguliuoti vyriausybæ ir administracijà

79


neperimdama jø atsakomybës ir neásiveldama á šià atsakomybæ. Tokiu bûdu parlamentas išsaugo teisæ skirstyti vyriausybei uþduotis visose valstybinës veiklos srityse; • gausëjant ávertinimø, revizijø ir kontrolës atvejø, išaugs administracijos veiklos skaidrumas ir kontrolë, tuo pat metu pleèiantis veikimo laisvei; • viešosios tarnybos teisë personalo politikos sàlygø poþiûriu – priëmimo á darbà sàlygø lankstumu, atlygio politika, reikalavimø kvalifikacijai priemonëmis bei personalo atleidimo sàlygomis - iš dalies supanašës su privaèiame sektoriuje galiojanèiomis taisyklëmis. Šiandien vis labiau išryškëja takoskyra tarp sustabarëjusio senojo biurokratinio administravimo ir lanksèios bei rezultatyvios naujosios viešosios vadybos. Þemiau pateikiamas šiø sistemø palyginimas.

Du viešojo sektoriaus valdymo modeliai:

Biurokratinis viešasis administravimas

Naujoji viešoji vadyba

• •

Teisinių normų primatas (reglamentai) Veikimas: teisinis reglamentavimas

• • •

Struktūros ir veikla: sustabarėjusios Visuomenė: objektas Atsakomybė: už reglamentų laikymąsi, suvaržyta (ji yra formali ir nereali)

• • • • •

Nuostatų, tikslų ir rezultatų primatas Veikimas: vadybinis apibrėžtų tikslų įgyvendinimas Struktūros ir veikla: lanksčios Visuomenė: klientas Atsakomybė: už rezultatus (ji yra įasmeninta ir konkreti)

Biurokratinis valdymas yra sàlygojamas racionaliai diegiamos teisës ir racionaliai sumanytø reglamentø. Specifinis šios biurokratijos funkcionavimo bûdas išsiskleidë tik „modernioje“ valstybëje ir plaèiai išplëtotame kapitalizme. Anot M.Vëberio (M. Weber), jam bûdinga: • veikti tik remiantis reglamentais ir ástatymais nustatytomis taisyklëmis; • biurokratinë tarnyba numato grieþtà tarnybinës pareigos paskirstymà;

80

• ásakymø prievarta, kuri taip pat yra grieþtai paskirstyta ir ástatymais apribota; • tarnybinës hierarchijos ir instancinio pavaldumo principas, lemiantis grieþtà viršutinæ ir apatinæ vyresnybës tvarkà ir þemesniosios grandies paklusimà aukštesniajai; • taisyklëmis saistomos tarnybos principas - taisykliø þinojimas suteikia tarnautojams ypatingà mokymà (kam koká: teisës þinojimà ar administravimo mokslà). Tuo bûdu vyresnybei nëra suteikta teisë priiminëti taisykles, pritaikytas ávairiems atvejams, taèiau tik abstrakèias visuotinai galiojanèias taisykles. Esant nustatytoms nekintanèioms sàlygoms (pvz., aplinkai), biurokratinë organizacija garantuoja veiksmingà uþduoèiø vykdymà, taèiau trukdo institucijos kaitai. Diegiant naujàjà viešàjà vadybà tradicinë valdymo sistema debiurokratizuojasi ir pasikeièia iš centralizuotos á decentralizuotà, iš formalizuotos á siekianèià tikslø ágyvendinimo, iš specializuotos á generalizuotà ir iš hierarchizuotos á dalyvaujanèià. „Veiksminga viešoji vadyba reiškia visišką atsakomybės už valstybės valdymo rezultatų sėkmę ir nesėkmes prisiėmimą. [Taigi tai, ko iki šiol valstybė ir jos „vadybininkai“- tiek politikai, tiek biurokratai - niekuomet nedarė]. Šiuo visuotinaiuniversaliu lygmeniu valstybinė vadyba menkai tesiskiria nuo privataus ūkio vadybos. Toks administravimas neleidžia atsirasti valdymo stokai, valstybės ištekliai naudojami atsižvelgiant į tikslus ir siekiant rezultatyvumo. Tik taip galima ilgainiui išlaikyti būtiną pusiausvyrą tarp politinio teisinio valstybės autoriteto ir besikeičiančios rinkos ekonomikos visuomenės.“ N.Tomas/A.Ritzas, Viešoji vadyba.

81


Naujajai viešajai vadybai glaudus ryšys su pilieèiais yra gyvybiškai svarbus ir sëkmæ lemiantis veiksnys. Todël NVV remiasi veiksmø triada - informavimu-bendravimu-dalyvavimu, kurià sàlygoja ne politinës mados, bet politikos bûtinybë. Pilietis tampa politinio veikimo klientu, uþsakovu, o šiuolaikinës komunikacijos já ágalina ir operatyviai sekti jam svarbius politinius procesus, ir siekti gauti informacijos apie juos ir net daryti jiems átakà. Nyksta takoskyra tarp politikos, administravimo ir „pilietijos“. Politika ir administravimas atsigræþia á pilietá, lygiai taip kaip ir verslas yra atsigræþæs á klientà. Politikai pilieèio problemos, jo prioritetai tampa lygiai tokiais pat kasdieniais kelrodþiais, kaip verslui tokiais kelrodþiais jau yra tapæ vartotojo pomëgiai ir skonis. Visø valdþios grandþiø, ypaè savivaldos prieinamumas pilieèiams, skaidrumas ir atvirumas bendradarbiauti yra svarbus nûdienos politikos kelrodis. Šioje srityje deramai tvarkant administravimà yra keliami šie svarbiausi reikalavimai: • atvirai ir kuo išsamiau informuoti pilieèius apie valdþios institucijø veiklà, priimtus sprendimus ir planus; atvirai ir iš esmës informuoti juos apie jø biudþetà ir jo panaudojimà, grieþtai kovojant su bet kokius slapukavimais; • bendrauti su pilieèiais, aiškinantis jiems labiausiai rûpimus klausimus ir juos keliant á darbotvarkæ. • bendradarbiauti su pilieèiais, bendruomenëmis ir interesø grupëmis, sudarant realias sàlygas jiems dalyvauti ir formuluojant sprendimus, ir deleguojant

visuomenei aptarnauti buvo labiau nulemta politiniø motyvø ir atstovaujamosios demokratijos mechanizmø nei vidiniø biurokratijos gyvavimo principø. Tad ir pilieèiø dalyvavimo priimant sprendimus bei politikø konsultacijos su jais vieta šioje sistemoje yra gan ribota. Administracijai konsultacijos tëra papildoma veiklos funkcija, apsunkinanti ir taip rutinos perkrautà veiklà. Galiausiai, nëra akivaizdu, kà ir kaip reikia daryti su konsultacijø rezultatais, nes greitiems ir ryþtingiems pokyèiams trukdo perdëtai smulkmeniškai reglamentuota administravimo tikrovë. Visiškai kitaip sutvarkyta naujojo viešojo administravimo tradicija. Viešajai vadybai svarbiausias veiklos rezultatyvumas. Tad ne reglamentai, bet pilieèio interesai ir jo lûkesèiai tampa veiklos stimulu. Konsultacijos tampa veiklos kompasu. Be jo veikimas praranda kryptá. Ši sistema be ryšiø su pilieèiais negali išsiversti, nes ima buksuoti jos mechanizmai ir palûþta vidiniai principai. Tuo poþiûriu viešasis veikimas niekuo nesiskiria nuo verslo veikimo. Siekis atsiþvelgti á pilieèio poreikius nuo pat naujosios viešosios vadybos ágyvendinimo pradþios vaidino ypaè svarbø vaidmená. Tai buvo pabrëþiama NVV ágyvendinanèiø dešiniøjø politikø politinëse programose ir jø vyriausybiø veikloje: Britø konservatoriai dešimtajame dešimtmetyje kartu su Dþ.Meidþorsu (J.Mayor) ágyvendino tolesnæ valstybës valdymo reformà, kurià pavadino „Pilieèiø Charta“ (Citizen’s Charta), Kanados konservatoriai ágyvendino programà, pavadintà „Pilietis - svarbiausia“ (Citizen - First). Pilieèiai, viena vertus, turi savo gyvenimiškà ir profe-

jiems pareigas ir teises juos ágyvendinti. Biurokratinei sistemai nëra bûdingas poreikis orientuotis á pilietá. Visa administracinës sistemos pertvarka

sinæ patirtá, kita vertus, ávairialypá patyrimà, kaip veikia visokiø rûšiø viešosios tarnybos: nuo šiukšliø išveþimo iki kitose šalyse ágyvendintos mokesèiø agentûrø, mui-

NAUJOJI VIEŠOJI VADYBA GRĄÞINA GALIAS BENDRUOMENEI

82

83


tiniø ir kitokiø institucijø veiklos. Nuo 60-øjø metø šis pilieèiø valios ir patyrimø lobynas pradëtas vartoti kaip viešojo sektoriaus instrumentas, atliekant administravimo reformas JAV. Konsultacijos ir pilieèiø dalyvavimas tapo bûtinu valstybës valdymo instrumentu, nes: • pilieèiø patirtis tapo vadybiniu turtu; • vadyba perorientavo savo veikimo tikslus ir bûdus; • moderni valstybë pasidarë pernelyg susieta tarpusavio priklausomybiø; • valdymui nebeuþtenka vien balsavimo rezultatø ir tautos atstovø galimybiø. Ši nauja naujosios viešosios vadybos prigimtinë savybë turi dar viena poþymá. Vadyba nebeišsiverèia, tampa akla ne tik be pilieèio, bet ir be pilieèiø interesø grupiø – bendruomeniø. Šiuo poþiûriu politinë vadyba yra komunitarinë ir skiriasi nuo á individualizuotà klientà besiorientuojanèio verslo. Taigi interesà ir dalyvavimà pilieèiai geriausiai gali ir pajëgia išreikšti per bendruomenes – didesnes ir maþas, teritorines ir interesø, ilgalaikes ir trumpalaikes. Be to, toká politikos ir administravimo struktûrø bendravimà su bendruomenëmis yra lengva vadybiškai valdyti ir padaryti dvikryptá bei atsakingà. Vykstanèiø poslinkiø vertybinis variklis - principinë nuostata, kad valdþia tik kuo geriau vykdo pilieèiø valià ir atspindi jø interesus, todël negali bûti jokiø paslapèiø ar jø poveikiui neprieinamø srièiø. Dar daugiau, ji negali turëti jokiø bendruomenei visiškai nepriimtinø veiklos tikslø. Tarimasis priimant viešuosius sprendimus yra naujovë. Tai remiasi tiesioginës demokratijos idealu, kuriam ágyvendinti sàlygas sudaro: • Interneto technologijos; • kintanti demokratijos ir kultûros bûklë;

84

• plintanti naujoji viešoji vadyba, keièianti ir išstumianti senàjá biurokratiná viešojo sektoriaus administravimà. Tad valstybinis autoritetas turi bûti panaudojamas ne tik (atsiþvelgiant á vyraujanèià tradicijà) problemoms spræsti, bet ir siekiant sukurti tinkamas sàlygas, kad pilieèiai bei bendruomenës galëtø daryti átakà jiems bendrø problemø sprendimams. Sprendþiant visuomenës problemas ši aplinkybë paskatina atsisakyti nuostatos, teigianèios, kad administracija geriausiai supranta „savo“ darbà ir ji akina atsisveikinti su netinkamais autoritariškais (nenumatanèiais pilieèiø dalyvavimo) sprendimø bûdais. Kaip jau supratome, bendravimas ir bendradarbiavimas yra lemiamas paties valdymo modelio. Biurokratinis valdymas gali nesunkiai apsieiti ir be šiø metodø, bet naujoji viešoji vadyba be jø išsiversti negali, nes ji yra nukreipta á kliento poreiká ir siekia rezultatyvumo.

AR UÞTEKS POLITINĖS VALIOS IR LIETUVOJE ÁGYVENDINTI NAUJĄJĄ VIEŠĄJĄ VADYBĄ? Kaip rodo kitø šaliø patirtis, naujàjà viešàjà vadybà valstybës valdyme nëra lengva ágyvendinti, nes senoji biurokratinë valstybës administravimo sistema tokioms pertvarkoms priešinasi pakankamai karštai, kadangi tokia pertvarka kelia naujus reikalavimus tiems, kurie dirba valstybës valdymo sistemoje. Kaip rodo kitø šaliø patirtis, strateginio valdymo principai ir geras verslo vadybos principø išmanymas gali suvaidinti lemiamà reikšmæ ágyvendinant naujàjà viešàjà vadybà. M.Teèer sugebëjo pasiekti persilauþimà, reformuodama biurokratiná valstybës valdymà tik po to, kai sukûrë tokià pertvarkà projektuojanèià ir ágyvendinanèià komisijà, kurios vadovu paskyrë

85


þinomà Britanijos verslininkà, kuris á valstybës valdymà pradëjo perkëlinëti jam gerai þinomus šiuolaikinius verslo vadybos principus. Tokios kitø šaliø „geros praktikos“ patirtis bûtø labai svarbi ir Lietuvai, norint sëkmingai ágyvendinti naujàjà viešàjà vadybà. Lygiai taip pat bûtø labai svarbu á tokios pertvarkos projektavimà ir ágyvendinimà átraukti modernios verslo vadybos patirtá turinèiø ekspertø. Be to, kaip rodo ligšiolinë patirtis, bûtø labai svarbu Vyriausybei priimant sprendimus sukurti ir átvirtinti strateginio valdymo principus. Nes kasdien „gesindama gaisrus“ Vyriausybë nebus pajëgi valstybës valdyme ágyvendinti naujosios viešosios vadybos strategijos.

STIPRI VALSTYBĖ – TAI VALSTYBĖ, PAJĖGI ÁGYVENDINTI STRATEGINIUS TIKSLUS Vienas iš esminiø naujosios viešosios vadybos veiklos nuostatø yra strateginis valdymas arba valdymo strategiškumas. Toks valdymas, kaip ir versle, leidþia numatyti ilgalaikius pamatuojamus tikslus ir sutelkti valstybës išteklius jiems ágyvendinti. Norint ágyvendinti toká valdymà, reikia keliø dalykø. Pirmiausia reikia sukurti strategijas. Antra, jos turi bûti pasvertos ir pagrástos valstybës ištekliais ir personalo gebëjimais. Ir treèia, norint sëkmingai ágyvendinti ilgalaikius strateginius tikslus, reikia tam pritaikyti ir patá valstybës valdymà bei sprendimø priëmimo mechanizmà, ypaè vadovaujanèiø institucijø. Šiandienis mûsø valstybës valdymas vis dar pasiþymi silpnais administraciniais gebëjimais, yra atitolæs nuo pilieèiø, bet svarbiausia valstybës valdymo problema yra silpnai išvystyta strateginio planavimo ir valdymo sistema. Šiandienë valstybës valdymo sistema Lietuvoje

86

nesudaro pakankamø galimybiø ilgalaikiam valstybës politikos planavimui bei tokiø planø ágyvendinimui. Ši problema yra aptariama ir Nacionaliniame Susitarime, labai gerai suvokiant, kad tokiø ilgalaikiø susitarimø, kaip Nacionalinis Susitarimas, nebus ámanoma ágyvendinti, jeigu valstybës valdymas nebus pertvarkytas. Todël artimiausiu metu reikia pasiekti, kad valstybëje bûtø sukurta vieninga ilgalaikio strateginio planavimo ir strateginio valdymo sistema. Tam reikia išspræsti šiuos uþdavinius: 1. Valstybës plëtros strateginio valdymo sukûrimas. 2. Bendrojo Programavimo Dokumento, Valstybës Ilgalaikës Raidos Strategijos ir Nacionaliniø Susitarimø rengimo ir ágyvendinimo vieningos sistemos sukûrimas, garantuojant valstybës ir Europos Sàjungos paramos lëšø tiksliná sutelkimà proverþio kryptyse. 3. Strateginio valdymo ádiegimas kasdienëje vykdomosios valdþios veikloje. 4. Šiuolaikinio vadybinio personalo viešajame sektoriuje ugdymas ir jo kvalifikacijos palaikymas. Šiuo metu valstybëje nëra aiškios sistemos, kaip ávairios strategijos yra susiejamos su valstybës išlaidø planavimu. Valstybës išlaidø planavimas yra perdëm biurokratinis, visuomenei sunkiai suprantamas ir neatspindintis valstybës strateginiø tikslø. Neišsprendus šiø problemø artimiausiu metu, jos taps vis skaudesnës Lietuvai tapus Europos Sàjungos nare. Svarbiu tikslu turëtø bûti laikoma efektyviai sutelkti valstybës bei Europos Sàjungos finansinës paramos resursus strateginiuose dokumentuose numatytomis proverþio kryptimis. Todël artimiausiu metu turëtø bûti patvirtinta vieninga finansiniø išlaidø planavimo strateginëmis proverþio kryptimis tvarka, kurià sudarytø:

87


• strateginio plano rengimas, jo valdymas bei kas ketveri metai Seime atnaujinamos ilgalaikës ûkio plëtros strategijos rengimas; • tokios strategijos pagrindu kas ketveri metai rengiamas atnaujintas Nacionalinis Susitarimas, kuris derinamas su politinëmis partijomis ir socialiniais partneriais; • šiø dokumentø pagrindu koreguojamas Finansø ministerijos rengiamas valstybës investicijø planas, kuriame numatytos strateginës valstybës investicijos turi atitikti Nacionalinio Susitarimo nustatytus prioritetus; • Bendrojo Programavimo dokumente, kuri rengia Finansø ministerija ir kuris derinamas su Europos Komisija, numatomi Europos Sàjungos finansinës paramos panaudojimo prioritetai, suderinti su Nacionaliniu Susitarimu. Kasmetiná biudþetà turi rengti Vyriausybë ir ministerijos strateginiø planø pagrindu. Todël strateginio planavimo ir valdymo praktika Lietuvoje turi bûti iš esmës pagerinta; • bûtina patvirtinti strateginio planavimo ir valdymo sistemà ir tvarkà teisës aktu ir sukurti reikalingà vadybinæ sistemà; • pertvarkyti strateginio planavimo praktikà, kad strateginis Lietuvos raidos planavimas bûtø vykdomas ne tiek pagal formà, kaip áprasta, bet pagal turiná, ne biurokratiniu bûdu, bet iš esmës – kaip neišvengiama viešojo sektoriaus vadybos dalis; • nustatyti, kad Vyriausybës kasmetiniø pagrindiniø prioritetø nebûtø daugiau kaip 5 -7, kad jie bûtø suderinti su Nacionaliniu Susitarimu ir þinomi visuomenei. • nustatyti, kad kasmetinis nacionalinis biudþetas Seimui yra pateikiamas kartu su valstybës bei ministerijø metiniais strateginiais planais, kiek šie strateginiai planai atitinka valstybës raidos strategijà bei Nacionaliná Su-

88

sitarimà; • sukurti rodikliø („benchmarks“) apskaitos sistemà kiekvienam prioritetui, kuri laiduotø patikimà informacijos surinkimà apie kiekvieno prioriteto vykdymo eigà ne reèiau kaip kartà per ketvirtá, o metiniai duomenys bûtø skelbiami þiniasklaidos priemonëse. • valstybës tarnyboje ávesti apskaitos, atsakomybës bei skatinimo sistemà pagal pasiektus rezultatus, ágyvendinant kiekvienà prioritetà.

KOVA SU KORUPCIJA - KELIAS Á STIPRIĄ VALSTYBĘ Kaip buvo aptarta, svarbiausia korupcijos prieþastimi yra prastas, biurokratiškas valstybës valdymas. Kita vertus, ásivyravusi „korupcinë kultûra“ taip pat prisideda prie valstybës valdymo problemø ir to, kad valstybë lieka silpna ir nesugeba uþtikrinti teisingumo. Todël, be abejo, pats naujosios viešosios vadybos nuostatø diegimas valstybës valdyme leistø iš esmës pakirsti prieþastis korupcijai egzistuoti. Taèiau norint sëkmingai ádiegti naujàjà viešàjà vadybà, reikia ágyvendinti sàmoningà ir veiksmingà korupcijos prevencijos politikà, nes tik taip galima susigràþinti visuomenës pasitikëjimà valdþia ir valstybe. Pasitikëjimas yra esminë sëkmingo valstybës valdymo reformos ágyvendinimo sàlyga. Nors tarptautinës organizacijos (Pasaulio Bankas, Transparency International) ir modernia vadyba pasiþyminèios valstybës yra sukaupusios daug patirties, kaip sëkmingai ágyvendinti efektyvià korupcijos prevencijos politikà, pastaruoju metu Lietuvoje nesugebama þengti toliau nei deklaracijos. Per pastaruosius rinkimus išryškëjusios naujos pavojingos tendencijos, kai per rinkimø kampanijas naudojamos milþiniškos, neaiškios kilmës lëšos, kai valstybës

89


atsakingos institucijos akivaizdþiai demonstruoja nesugebëjimà ir nenorà bûti principingos skaidrumo sergëtojos - rodo, kad korupcijos prevencija nëra veiksminga. Norint sëkmingai kovoti su korupcija Lietuvai nereikia išradinëti dviraèio, - reikalinga tik politinë valia ir sisteminga, o ne vien parodomoji korupcijos prevencijos programa, kurià bûtina ne tik parašyti, bet ir ágyvendinti. Kaip turi atrodyti tokia programa, galima ir reikia pasimokyti iš kitø šaliø „geros patirties“ arba, pavyzdþiui, iš Pasaulio Banko sukauptos patirties ir pasiûlymø (12pav.). 12 pav. Daugiaðakė kovos su korupcija strategija/ Šaltinis: Pasaulio bankas.

STIPRI VALSTYBĖ - STIPRI SAVIVALDA Išlaisvinant visuomenæ iš atomizuoto bûvio, negalima pasitelkti nei kairiøjø mëgstamos centralizuotos valstybës modelio, nei dešiniøjø liberalø aukštinamo individualizmo. Mûsø visuomenës bûklë primygtinai reikalauja ieškoti „treèiojo“ kelio – bendruomeniø politikos. Já taikliai apibûdino A.Etzionis: „Daugumà kitø uþduoèiø, kuriø imasi valstybë, derëtø perleisti individams, šeimoms ir bendruomenëms. Filosofiniai šios pertvarkos principai reikalauja naujos asmeninës ir tarpasmeninës atsakomybës pajautos. …bet kokioje situacijoje didþiausia atsakomybë turi atitekti individams, artimiausiai susijusiems su problema. Jeigu tie individai nepajëgia jos išspræsti, problema gali bûti perkeliama šeimai. Jeigu šeima nepajëgia jos išspræsti, ji gali bûti perkeliama vietos bendruomenei. Ir tik tada, kai problema neišsprendþiama þemesniu lygmeniu, ji gali tapti valstybës problema“. Yra reikalø, kurie turi reikšmës visø pilieèiø gyvenimui. Tegul juos tvarko Vyriausybë pagal Seimo politines nuostatas. Èia vykdoma didþioji politika. Bet yra bendrø reikalø, svarbiø keliø kaimynø ar bendruomenës gyvenimui. Jø tvarkymas irgi yra politika – maþoji politika. Bendriems reikalams tvarkyti reikia maþosios politikos ir maþøjø politikø. Maþoji politika yra didþiosios politikos šaltinis ir puiki didþiøjø politikø ugdymo mokykla. Tai ne skambi frazë, o realybë, nes maþoji politika iš esmës maþai skiriasi nuo savivaldybës ar valstybës politikos. Bet kuriuo atveju reikia ieškoti problemø, nustatyti svarbiausias, átikinti politikus arba visuomenæ jas spræsti, pagrásti savo nuomonæ, veiksmingai valdyti visada nepakankamus išteklius ir politiškai atsiskaityti uþ padarytus darbus.

90

91


Dël šiø aplinkybiø pilieèiø dalyvavimas maþojoje politikoje yra puiki pilietiškumo mokykla ir politinës kultûros ugdymo priemonë. Þmonës junta didþiulá bendravimo, bûrimosi pagal interesus alká. Jie nesijauèia saugûs savo laiptinëje, gatvëje. Jie nepatenkinti prišiukšlinta aplinka. Jie nori pigiau šildytis savo bûstà, taip pat sutvarkyto daugiabuèio kiemo ir saugomo ávaþiavimo. Jiems rûpi aplinkos groþis. Jie nepatenkinti, kad pašalpos skirstomos neefektyviai ir ne visada tiems, kuriems reikia. Šiuos ir daugelá kitø klausimø galima išspræsti ir patiems, jei þemiausioje grandyje bûtø pajëgiø šiems interesams atstovauti politikø. Savivaldybiø lygmeniu uþtikrinti pilieèiø ir vietos interesø grupiø dalyvavimà yra kur kas lengviau, nes jø maþiau, o spræstinos problemos yra gana gerai þinomos gyventojams. Beje, tai yra vienas iš bûdø didinti pilieèiø pasitikëjimà savivalda ir partijomis. Taigi iškyla didþiulis politinis uþdavinys kuo didesnes teises perduoti savivaldybëms ir galiausiai paèioms bendruomenëms. Nuostata, reikalaujanti perkelti valdymà ten, kur kyla problemos, turi bûti kuo greièiau ir kuo visuotiniau ágyvendinta. Visi atsikalbinëjimai ir tariami prieštaravimai paprastai remiasi nepasitikëjimu þmoniø savarankiškumu ir nenoru prarasti valdþios galiø ir lëšø skirstymo monopolá. Laikas suprasti, kad vietos politika nëra didþiosios politikos transliavimas vietovëms, o savo politiniø uþdaviniø këlimas ir sprendimas.

92

BE STIPRIOS IR INTELEKTUALIOS PARTINĖS POLITINĖS VALIOS NESUKURSIME STIPRIOS VALSTYBĖS Kaip parodë pirmojo Lietuvos raidos etapo patirtis, daugelis reformø Lietuvoje ástrigdavo arba bûdavo net nepradedamos daryti vien todël, kad Vyriausybei neuþtekdavo politinës valios jas ágyvendinti. Dar daugiau - neuþtekdavo intelektualios politinës valios, tai yra þiniø, aiškaus tikslø þinojimo ir ryþto tokius tikslus pasiekti. Valstybës valdymas ir jo pertvarka reikalauja, kad Vyriausybë sugebëtø tokià intelektualià politinæ valià sukaupti ir pritaikyti. Tai ji galës padaryti tik tuo atveju, jeigu Vyriausybæ sudarys stiprios politinës partijos ir jeigu ágyvendinus Naujàjà viešàjà vadybà bus išmokta partijø, sudaranèiø Vyriausybæ, politinæ valià paversti aiškiais Vyriausybës veiksmais. Todël kalbant apie stiprios valstybës vizijà negalima uþmiršti ir stipriø partijø poreikio. Lietuvos partinë sistema kol kas dar nëra panaši á standartinæ Europos Sàjungos valstybës sistemà, todël galima prognozuoti, kad Lietuvos partinë sistema palaipsniui transformuosis á europiná modelá, kurio esminis bruoþas yra tas, kad šià sistemà sudaro trys svarbiausios partijos: kairëje - socialdemokratai, dešinëje - liberalai ir konservatoriai (krikšèionys demokratai). Šiandien Lietuvoje þmonës nepasitiki partijomis, ir tai iš dalies yra paèiø partijø ir politikø pamëgto antipartinio populizmo kaltë. Norint tai áveikti ir padëti partinius pamatus stiprios valstybës rûmui, partijos turi gráþti prie þiniomis ir išmintimi grindþiamos politikos, nauju Lietuvos raidos etapu apibrëþti aiškià ateities veiklos programà, pagrástà savomis ideologinëmis vertybëmis. Partijos turi išmokti pasiremdamos tomis paèiomis naujosios viešosios vadybos nuostatomis tvarkyti savo svarbiausius išteklius:

93


þmones, idëjas, pinigus ir laikà. Tik išmokusios tai daryti, rinkimus partijos gali laimëti netvirkindamos visuomenës tušèiu populizmu. Tëvynës Sàjunga turi tapti stipria europietiška konservatyvia partija, kuriai pakaks intelektualios politinës valios, kad turëdama Tautos ágaliojimus pajëgtø sukurti stiprià valstybæ, sugebanèià dinamiškai atsiliepti á naujus globalius iššûkius.

94


ŪKIS


ÛKIO RAIDOS VIZIJA:

ŪKIS

ŽINIOMIS paremtas ūkis, savo DINAMIŠKU AUGIMU lenkiantis kitas Europos valstybes. Lietuva --dinamiškiausia Baltijos žiedo dalis. Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, 2015 metais pasiekia 2000 m. buvusį ES šalių BVP vienam gyventojui vidurkį, o tai reiškia, kad gerovė Lietuvoje per 15 metų labai priartėja prie europinio gerovės lygio.

MÛSØ MISIJA Lietuvoje ilgalaikis spartus ekonomikos augimas bus uþtikrintas tik tuo atveju, jei, vykstant šiandieniniam vis dar daugiau ekstensyviam ûkio augimui, laiku sukursime pagrindus naujam ûkio intensyvaus augimo etapui. Tai turime daryti jau dabar, kai aukšti ûkio ekstensyvaus augimo rodikliai gundo nusiraminti, nieko neveikti galvojant, kad ûkis ir toliau taip augs, o valdþios tolesnë svarbiausia uþduotis – tik netrukdyti ir uþtikrinti stabilumà. Esame ásitikinæ, kad Lietuvos, per pirmàjá Nepriklausomybës dešimtmetá sukûrusios rinkos ekonomikà, laukia nauji, dar sudëtingesni iššûkiai, kuriø svarbiausias – ûkio konkurentiškumo ir gyventojø gerovës rodikliais priartëti prie Europos Sàjungos šaliø lygio, kad nesijaustume antrarûšiais Sàjungos nariais. Todël jau dabar turime pradëti dëti pagrindus Lietuvos ûkio konkurentiškumo šuoliui, kartu ir intensyvaus ûkio augimo etapui. Tai pasieksime, jei sugebësime geriausiu bûdu išnaudoti visas naujai atsiverianèias galimybes, pirmiausia dalyvavimo Europos Sàjungos rinkose bei Europos Sàjungos paramos galimybes. Dar 2000-øjø metø Seimo rinkimuose mes buvome pirmoji partija, kuri pradëjo apie tai kalbëti. Mes sakëme, kad Lisabonos procesas reikalingas ne tik Europos, bet ir Lietu-

96

Lisabonos procesas – 2000-aisiais metais Europos Sąjungos viršûniø pasitarime patvirtinta garsioji “e -- Europos” deklaracija, numatanti, kad iki 2010 metø Europos Sąjunga turi tapti dinamiškiausia ir konkurentiškiausia ekonomika pasaulyje.

97


Þiniø ekonomika – tai ekonomika, kurios pagrindą sudaro ámonės, savo veiklą grindþiančios naujausiomis technologijomis, inovacijomis (naujovėmis), mokslo tyrimø taikymu tiek vadyboje, tiek gaminiø ir technologijø kûrime.

98

vos ûkiui. Tuo metu privatizavimø ir bankrotø nuvargintoje Lietuvoje mes buvome pirmeiviai (nors ir konservatoriai) ir buvome menkai suprasti. Galime pasidþiaugti, kad mûsø dar 2000-aisiais á gyvenimà paleistas terminas „žinių ekonomika“ šiandien jau yra tapæs madingu ir savaime suprantamu. Kelià á þiniø ekonomikà klojame nuosekliai: per verslo sàlygø Saulëtekio ir biurokratijos Saulëlydþio komisijas, per „Naujo Vëjo“ programà, „e-Vëjo“ iniciatyvà ir pirmàjá e-Vyriausybës projektà, per Þiniø Ekonomikos Forumo sukûrimà, Memorandumà „Ar Lietuva pasirengusi Tigro šuoliui?“ iki Saulëtekio Slënio atsiradimo Vilniaus miesto Strateginiame plane, per Lietuvos Ateities Vizijà, nugalëjusià Atviros Lietuvos Fondo konkurse iki svarbiausiø politiniø partijø ir interesø grupiø Nacionalinio Susitarimo, siekiant ekonominës ir socialinës paþangos. Visose šiose mûsø iniciatyvose ambicinga Lietuvos ûkio, sëkmingo, dinamiško ir imlaus þinioms bei inovacijoms, vizija buvo svarbiausia varomoji jëga. Mes dþiaugiamës, kad net ir bûdami opozicijoje, sugebëjome paskleisti šià naujà þiniø ekonomikos idëjà bent jau centrinës valdþios koridoriuose, taèiau esame ásitikinæ, kad to šiandienai jau yra akivaizdþiai per maþa ir didþiausias pavojus sparèiai Lietuvos paþangai -- valdþios stagnacija, tai yra nesugebëjimas nuo þodþiø pereiti prie darbø. Dinamiškai krašto ekonomikai reikalinga dinamiška politinë valdþia, turinti pakankamà intelektualios politinës valios kieká. Nors þiniø ekonomikos kûrimas ir neturi kokiø nors ideologiniø aspektø, Europoje ar Amerikoje jà šiais neideologizuotos globalios ekonomikos laikais sëkmingai kuria ir kairieji, ir dešinieji, taèiau þiniø ekonomikos kûrimas politinei valdþiai ir politinëms partijoms, sudaranèioms valdþià, kelia visai naujus, šio laikmeèio negailestingus reikalavimus: suprasti globalius ekonomikos procesus,

sugebëti prisitaikyti prie vis spartesniø pokyèiø, turëti pakankamai politinës valios (sugebëti bûti procesø lyderiais, o ne vien jø stebëtojais), sugebëti sutelkti visuomenæ ir uþdegti jà siekti naujø ambicingø tikslø. Per pastaruosius keletà metø árodëme, kad skirtingai nuo daugelio kitø partijø, mes tokiø savybiø jau turime: mes þinome, kà reikia daryti, nes þinome, kas darosi pasaulyje, mes esame dinamiški ir keliame vis naujas iniciatyvas ir mes turime politinës valios vizijas, strategijas ir susitarimus ne tik kurti, bet ir ágyvendinti. Todël mûsø misija ir yra šias mûsø savybes panaudoti tam, kad bûtø ágyvendinta mûsø matoma Lietuvos ûkio vizija: sparèiausiai Europoje augantis, þiniomis pagrástas ûkis, sugebantis per patá trumpiausià laikà mûsø þmonëms uþtikrinti europietiškà gerovæ. Mes gerai suprantame, kad þiniø ekonomikos plëtra yra svarbiausias šalies konkurentiškumo augimo garantas, taèiau tokios ekonomikos vystymasis bus susietas tik su keliais sëkmingiausiais žinių ekonomikos branduoliais. Kita vertus, tokios ekonomikos vystymasis yra galimas tik tinkamoje versliškumui kultûroje. Versliškumo kultûrà ugdo vyraujanèios nuostatos visuomenëje bei valstybës sukurtos sàlygos smulkiam ir vidutiniam verslui vystytis. Todël kaip papildomus svarbiausius artimiausio laikotarpio uþdavinius mes deklaruojame ir europietiškos infrastruktûros smulkaus ir vidutinio verslo plëtrai sukûrimà bei veiksmingos regioninës politikos ágyvendinimà, paremtà Europos Sàjungos struktûriniø fondø panaudojimu. Tai reiškia, kad turime uþtikrinti, jog ši parama pateks ne vien tik á didmiesèius. Mes norime matyti savininkø ir savo verslà sëkmingai plëtojanèiø šeimø Lietuvà. Mums, konservatoriams, tai ypaè svarbu, nes esame ásitikinæ, kad savininkai, savo verslà puoselëjantys, išsilavinæ pilieèiai sudaro stiprios visuomenës pagrindà.

Þiniø ekonomikos branduolys – aukštøjø technologijø klasteris – geografiškai netoli vienas kito esantis universitetas ir tarpusavyje konkuruojančios aukštøjø technologijø ámonės. Jame ypatingą vietą uþima universitetø, juose dirbančiø mokslininkø ir studentø bendradarbiavimas su paþangiausiomis aukštøjø technologijø ámonėmis. Glaudûs ryšiai gimdo inovacijas, naujø ámoniø kûrimąsi, sparčią jau esančiø ámoniø plėtrą bei ypatingą čia tvyrančią verslo dvasią.

99


ŠIANDIENINĖ ÛKIO BÛKLĖ Per pirmàjá Nepriklausomybës dešimtmetá Lietuvoje sukurtos rinkos ekonomikos sàlygos. Tai pripaþásta ne tik tarptautinës organizacijos ir institucijos, pradedant Europos Sàjunga ir baigiant Jungtinëmis Amerikos Valstijomis, bet tai rodo ir sparèiai augantis ûkis, akivaizdþiai demonstruojantis, kad makroekonominës rinkos sàlygos Lietuvoje jau yra neblogos. Be abejo, Saulëlydþio ir Saulëtekio komisijoms dar yra daug kà veikti, taèiau galime pasidþiaugti, kad faktiškai uþbaigtas privatizavimas, turime þemà infliacijà, nedidelá fiskaliná ir einamosios sàskaitos deficitus, ne per didelë valstybës skola ir bendroji mokesèiø našta sukuria ne tik stabilias sàlygas verslui, bet ir palankias sàlygas bankams finansuoti ávairius verslo plëtros projektus. Lietuvos pramonëje šiandien sparèiai vyksta technologijø atnaujinimas. Dël to sparèiai auga darbo našumas, praktiškai nedidëjant darbuotojø skaièiui, didëja pramonës gamybos apimtys. Tokio technologinio atsinaujinimo ir maþesniø darbo jëgos sànaudø dëka mûsø pramonë sugebës išsaugoti konkurentiškumà ir spartø augimà dar 5 – 10 metø. Todël galima tikëtis, kad toks vien rinkos sàlygø sukûrimo sàlygotas ekstensyvus ûkio augimas, per metus siekiantis 5 – 6 nuošimèius gali sëkmingai tæstis dar keletà metø net ir nieko daugiau nedarant. Dþiaugdamiesi tokia mûsø ûkio santykine sëkme, negalime uþmiršti struktûriniø mûsø ûkio problemø, kuriø nepradëjus spræsti jau paèiu artimiausiu metu, greit gali paaiškëti, kad mûsø ûkio ekstensyvaus augimo galimybës baigiasi ir augimo sparta nuo 5 – 6 nuošimèiø nukrenta iki 1 – 2 nuošimèiø (kaip, pavyzdþiui, šiuo metu yra Lenkijoje).

didþiausià pridëtinæ vertæ kurianèios þinioms imlios pramonës ir paslaugø dalis. Jei norime išlaikyti aukštà ûkio augimo spartà ilgesná laikà ir „pasivyti Europà“ per 15 metø, jau dabar turime pradëti vykdyti tokià ûkio politikà, kad minëti neigiami sisteminiai ûkio trûkumai netolimoje ateityje nepasireikštø. Matome du svarbiausius uþdavinius, kuriuos turime atlikti: pirma, labiausiai imlios þinioms aukštøjø technologijø pramonës sukûrimas ir, antra, „tradicinës“ pramonës našumo padidinimas, joje didinant jai reikalingø þiniø vartojimà bei pasiekiant, kad ji išliktø konkurencinga Europos rinkose. Struktûrines mûsø ûkio problemas geriausiai atskleidþia ûkio vystymosi tendencijø ir struktûros gilesnis panagrinëjimas ir palyginimas su Europos Sàjungos tendencijomis: Nors ir turime sukûræ rinkos ûká ir pastaruoju metu jis gana sparèiai auga (1 pav.) taèiau, palyginti su ES vidurkiu, jis dar yra labai silpnas (2 pav.). Pagal BVP kieká, tenkantá vienam gyventojui, mûsø ûkis siekia

1 pav. Bendrasis vidaus produktas ir jo pokyčiai 1998-2002 m. Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas

Tolesná augimà pradës riboti sisteminiai ûkio trûkumai: prie kitø Europos valstybiø priartësime ne tik technologijø kokybe, bet ir darbo uþmokesèio lygiu; išliks þema

100

101


JAV

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

146.7

146.2

144.9

146.6

147

143.5

143.2

139.9

140.6

ES15

100

100

100

100

100

100

100

100

100.0

Bulgarija

:

33.08

29.74

27.63

28.19

28.34

25.76

24.57

25.04

Kipras

:

82.76

81.93

80.98

81.88

82.85

76.23 p

74.00 p

:

Čekija

:

62.26

64.17

62.37

60.22

59.16

56.57

59.48

59.21

Estija

:

33.97

35.37

38.42

39.57

38.7

40.42

39.85

40.29

Vengrija

:

45.62

45.72

46.86

48.01

49

50.09

52.74

55.09

Atlyginimai tebelieka maþi ir jø augimo tempai nëra dideli, todël, nepaisant ekonomikos augimo, kol kas pasiektas tik 1999 metø lygis (4 pav.). Paþymëtina, kad atlyginimai gali sparèiau augti tose šakose, kuriø konkurentiškumas pagrástas ne pigios darbo jëgos privalumais.

Lietuva

:

33.04

33.43

35.55

37

34.5

35.6

38.22

39.57

Latvija

:

24.72

25.59

27.4

28.25

28.61

31.07

33.76

34.93

Malta

:

52.56

53.64

54.62

54.71

55.3

:

:

:

Lenkija

:

34.39

35.97

37.56

38.37

39.01

40.68

40.5

41.10

1000

Rumunija

:

27.94

28.77

26.51

24.64

23.85

23.45

23.94

24.36

800

Slovėnija

:

62.94

64.21

65.82

66.74

68.56

70.77

72.47

72.55

Slovakija

:

45.97

47.94

49.46

50.05

49.5

46.21

47.26

47.8

Turkija

:

26.54

27.56

29.1

28.79

26.43

25.45

22.51

22.27

tik 40% ES vidurkio ir iš kartu su mumis stojanèiø á ES, lenkiame tik Latvijà. Pastarojo laikotarpio augimà didele dalimi lemia sëkmingas „Maþeikiø naftos“ darbas, tuo tarpu kitø ûkio sektoriø augimas nëra toks spartus. Nedarbas nors ir maþëja, bet tebelieka didelis ir naujø darbo vietø atsiradimas atsilieka nuo bendrø ekonomikos augimo tempø (3 pav.). Tai rodo, kad ûkio augimas pasiekiamas daugiausia darbo našumo, o ne naujø darbo vietø kûrimo dëka.

2 pav. BVP per capita pagal Perkamosios galios standartus (PGS), (EU15=100) Šaltinis: Eurostatas, „Statistics in Focus“, 13' 2001

Lt

4 pav.

%

1200

124 929,8

987,4 683,7

722,4

1033,7

982,3

970,8 692,2

119 741,1 114

699,4

Šalies Ûkio vidutinis mėnesinis darbo uþmokestis ir indeksai

600

109

1992–2002 m.

400

104

(ankstesni metai = 100)

200

99

0

94 1998

1999

2000

2001

Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas

1)

2002

Vidutinis mënesinis bruto darbo uþmokestis, Lt Vidutinis mënesinis neto darbo uþmokestis, Lt Vidutinio mënesinio bruto darbo uþmokesèio indeksas Vidutinio mënesinio neto darbo uþmokesèio indeksas Realiojo darbo uþmokesèio indeksas

Eksporto augimo tempai išlieka nemaþi, taèiau po 2000 metais pasiekto šuolio, pasikeitus eksporto orientacijai, eksporto augimo tempai nuosekliai maþëja (5 pav.). 5 pav.

tûkst. 1500

3 pav.

1351,8

1405,9

Uþimtumas ir nedarbas

20

17,4

2001–2002 m.

1000

% 25

Uþsienio prekyba 1998–2002 m. (mlrd. litø).

13,8

15

Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas

10

500 4,0

Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas

5 0

0 2001

2002

Uþimtøjø skaièius Nedarbo lygis Uþimtumo pokyèiai, palyginti su ankstesniais metais

102

103


Lietuva Estija JAV

6 pav. Eksporto struktûra

5% 19 % 32 % High tech eksporto dalis bendroje eksporto struktûroje

Šaltinis: Pasaulio banko duomenys, 2001 m.

Eksporto struktûroje, palyginti su išsivysèiusiomis šalimis, vyrauja ne aukštøjø technologijø produkcija (6 pav.), nors pastarosios dalis ir sparèiai auga. Tiesioginiø uþsienio investicijø augimo sparta yra didëjanti, tai leistø dþiaugtis tokia perspektyva (7 pav.), taèiau investicijos regionø atþvilgiu yra pasiskirsèiusios labai netolygiai, Vilniaus apskrièiai tenka apie 60% visø investicijø ir šis procentas laikui bëgant tik auga (8 pav.). mlrd. Lt 14

7 pav. Tiesioginės uþsienio

13,2

56,2

12 9,3

10

(metø pradþioje)

50

10,7

investicijos 1999–2003 m.

40

8,3 8

Šaltinis: Ûkio ministerija

6,5

6

% 60

30 26,9

23,7

4 13,1

2

14,2

20 10 0

0 1999

2000

Ið viso, mlrd. Lt

2001

2002

2003

Didëja ir skirtingø regionø gyventojø pajamø skirtumai. Socialiniai ekonominiai išsivystymo ir gyvenimo kokybës skirtumai tarp regionø ir tarp miesto bei kaimo tik didëja. Kaip rodo Ilgalaikëje ûkio plëtros strategijoje pateikti duomenys socialinio-ekonominio išsivystymo integruoti parametrai (matuojant atskirai demografinius, socialinius, ekonominius, darbo jëgos, infrastruktûros išvystymo ir t.t. parametrus), tarp pirmaujanèio Vilniaus ir labiausiai atsiliekanèio Tauragës regiono skiriasi net du kartus (33 pav.) Pagrindinë mûsø ûkio silpnumo prieþastis ir didþiausioji ilgalaikë problema yra þemas mûsø ûkio produktyvumas (kitur vadinamas konkurentiškumas). Euros100

ES Slovënija Vengrija Èekijos Respublika Slovakija Lenkija Ðalys siekianèios narystës ES Estija Lietuva Turkija Latvija Bulgarija Rumunija

9 pav.

74 63

Darbo našumas 2002 m.

56 53 51 50

(BVP vienam dirbančiajam pagal

41 40 36 34 31 28 0

perkamosios galios standartą; ES = 100)

10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Šaltinis: Eurostatas, Struktûriniai rodikliai.

Pokytis palyginti su ankstesniais metais, %

8 pav.

Slovėnija

58

80

82

Viešasis sektorius 86

71

Darbo

Tiesioginės uþsienio

Čekija

88

53

63

54

54

58

produktyvumas

Vengrija

77

49

67

99

52

58

Slovakija

54

42

73

107

45

53

Lenkija

13

38

61

43

49

38

kandidatėse,

Estija

46

26

55

44

38

37

1998 m.

Lietuva

26

30

45

47

30

30

Latvija

12

29

42

31

27

27

Romunija

24

31

60

77

28

32

Bulgarija

37

20

27

69

21

25

ES šalys Ispanija Portugalija

112 54

94 50

113 61

114 76

91 65

95 55

Šalis

investicijos Lietuvoje 1997-2001 m. Šaltinis http:// www.vilniusregion.com

104

Žemės ūkis 94

Pramonė

Prekyba

Finansai

Viso

10 pav.

105

šalyse

(EU 15=100) Šaltinis: Eurostatas, „Statistics in Focus“ 13/2001


tat duomenimis mûsø ûkio produktyvumas siekia tik 40% ES ûkio produktyvumo vidurkio. (9 pav.). Pagal ankstesnius duomenis (10 pav.) labiausiai atsiliekame þemës ûkio, pramonës ir viešojo sektoriaus produktyvumu. Ekonominë teorija seniai yra árodþiusi, kad kuo didesnis ekonomikos produktyvumas (konkurentiškumas), tuo didesnis BVP tokioje ekonomikoje yra pagaminamas . Lietuva gali pasidþiaugti, kad pagal Pasaulio Ekonomikos Forumo kiekvienais metais atliekamà šaliø konkurentiškumo (ekonomikos produktyvumo) tyrimà esame padaræ nemaþà paþangà (11 pav.), ypaè mikroekonominio konkurencingumo srityje, taèiau atsiliekame nuo kaimynø estø. Kaip rodo struktûrinë konkurentiškumo analizë, didþiausios mûsø problemos yra susijusios su vadinamuoju technologijø indeksu (12 pav.). Tà patá rodo ir kitas Pasaulio Ekonomikos Forumo tyrimas, kuriame specifiškai buvo tyrinëjimas šaliø pasirengimas aukštøjø technologijø ir þiniø ekonomikos plëtrai ir šiame tyrime Lietuva buvo ávertinta gan prastai (13 pav.) Atsilikimas technologijø plëtros srityje mums turëtø kelti ypaè didelá nerimà, nes šiandieninis mûsø kon-

11 pav. Konkurencingumo reitingai (šalies vieta sąraše) Šaltinis:The Global Competitiveness Report 2002–2003.

Augimo konkurencingumo indekso reitingai

Šalis

Mikroekonominio konkurencingumo indekso reitingai

2002

2001

Pokytis

2002

2001

Pokytis

Estija

26

29

3

30

28

-2

Slovėnija

28

31

3

27

32

5

Vengrija

29

28

-1

28

27

-1

Lietuva

36

43

7

40

50

10

Čekijos Respublika

40

37

-3

34

34

0

Latvija

44

47

3

45

41

-4

Slovakija

49

40

-9

42

40

-2

Lenkija

51

41

-10

46

42

-4

Bulgarija

62

59

-3

68

68

0

Rumunija

66

56

-10

67

61

-6

106

Šalis Estija

Augimo konkurencingumo indeksas 26

Technologijų indekso

Valstybės institucijų indekso

Makroekonominės aplinkos indekso

14

28

46

12 pav. Augimo konkurencingumo

Slovėnija

28

25

23

50

Vengrija

29

21

30

49

indekso komponentø

Lietuva

36

40

36

45

reitingai 2002 m.

Čekija

40

20

50

59

Latvija

44

29

52

55

Slovakija

49

34

53

64

Lenkija

51

36

61

54

Bulgarija

62

56

47

75

Rumunija

66

55

67

58

Šaltinis:The Global Competitiveness Report 2002–2003.

13 pav. Pasirengimo aukðtøjø technologijø plėtrai indeksas Šaltinis: Pasaulio ekonomikos forumas, 2003 03

kurentiškumas remiasi daugiau pigia darbo jëga nei inovaciniais gebëjimais (14 pav.). Šie pigios darbo jë gos pra na šu mai la bai grei tai iš nyks, o Lie tu vos pramonës struktûra kol kas nëra pritaikyta tokioms permainoms. Ekonominë teorija yra árodþiusi, kad ekonomikos produktyvumas priklauso nuo to, kokioje brandos stadijoje yra visas ûkis. Finansiniam kapitalui (investicijoms) imlus ûkis yra produktyvesnis uþ darbo jëgai imlø ûká, o þinioms (inovacijoms) imlus ûkis yra produktyvesnis uþ investicijoms imlø ûká. Šiuo poþiûriu Lietuvos ûkio silpnumo ir þemo produktyvumo prieþastis iš esmës

Inovacija (naujovė) – naujø technologijø (tarp jø ir vadybiniø) bei naujø gaminiø bei paslaugø kûrimas naudojant naujausius mokslo tyrimø pasiekimus bei pritaikant paþangią patirtá.

107


Þemës ûkis Paslaugø sektorius Pramonë

14 pav. Vidutinė darbo kaina,

7,1 % BVP 58 % BVP 34,9 % BVP

tenkanti vienai dirbtai paslaugø sektoriuje 2000 m. (eurais). Šaltinis: Pasaulio Ekonomikos Forumas, 2003.

slypi tame, kad Lietuvoje iki šiol bendroje pramonës struktûroje þinioms imli pramonë sudaro tik 6 – 7%, kai tuo tarpu ES ar JAV, Japonijoje – nuo 25 iki 30 % (15 pav.).

Ðalis

Lietuvos pramonės

Lietuva

Kapitalui imli pramonė %

Darbui imli pramonė %

Þinioms imli pramonė %

Kita %

28,2

20,9

5.9

45,0

struktûra 1998 m.

EU

15,55

15,31

22.46

46,69

Šaltinis: Ûkio ministerija

JAV

13,51

12,22

29.84

44,43

Japonija

16,01

16,00

22.13

45,86

Apibendrinant galima pasakyti, kad bendra Lietuvos ûkio struktûra vis dar gerokai skiriasi nuo ekonomiškai stipriø Vakarø valstybiø ir tai yra didþioji mûsø ekonomikos problema (16 pav.). Taigi mûsø ûkio galimybes sparèiai augti kiek tolesnëje ateityje ribos nedidelis þinioms imlios pramonës lyginamasis svoris, maþëjanèios tradicinës pramonës galimybës konkuruoti gerovei didëjant bei didëjantys regioniniai skirtumai. Norint išspræsti pirmàjà problemà, þiniø ekonomikos reikmëms reikia pritaikyti šalies mokslo tyrimø, švietimo sistemas, plëtoti þiniø ekonomikos branduolius, vystyti

108

Lietuvos ûkio struktûra ne Europinė.

valandai, gamybos ir

15 pav.

16 pav.

verslumo kultûrà, kuriant palankià aplinkà smulkiam ir vidutiniam verslui. Antrosios problemos sprendimas be aukšèiau minëtø veiksmø reikalauja svarbiausiø ûkio šakø plëtojimo klasterinës politikos, treèiosios - deramos regioninës politikos, smulkaus ir vidutinio verslo plëtros programø. Bûtent šioms kryptims savo programoje ir skiriame daugiausia dëmesio. Taigi turime kuo dþiaugtis, bet turime ir apie kà labai rimtai pagalvoti.

Šaltinis: Pasulio banko duomenys, 2001

SPARČIOS ÛKIO RAIDOS GAIRĖS Stovëdami ant Europos Sàjungos slenksèio, šá klausimà uþduodame todël, kad kam nors gali atrodyti, jog, norint išspræsti šiandienines mûsø ûkio problemas, ástojus á Europos Sàjungà mums nieko nereikia papildomai daryti, visos problemos narystës sàlygomis paèios automatiškai išsispræs. Kad taip nebus, árodymui pateiksime du pavyzdþius iš šiandieninës Europos Sàjungos istorijos. Štai Graikija á ES ástojo 1981 m. Tuo metu vienam jos gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis sudarë maþdaug 68 nuošimèius ES šaliø vidurkio. Ádomu paþymëti, kad praëjus 19-ai narystës metø, šis dydis në kiek nepasikeitë, o pirmaisiais metais buvo net sumaþëjæs (17 pav.). Ir visa tai nepaisant išties nemenkos ES paramos! Pamokantis ir Airijos pavyzdys. Ši šalis á ES ásijungë 1973 m. Tada vienam Airijos gyventojui tenkanti BVP dalis siekë 60 nuošimèiø ES vidurkio. Praëjus penkiolikai metø šis nuošimtis padidëjo tik 7 punktais. Tuo tarpu

Ar narystė Europos Sąjungoje išspręs visas mûsø ûkio problemas?

109


ryþtas bei sugebëjimas tinkamai pasinaudoti atsiverianèiomis galimybëmis bei ES parama. Jei nenorime tapti labiausiai atsilikusia ES provincija, jau dabar turime padëti pagrindus intensyviosios plëtros šuoliui, kurá praëjusio dešimtmeèio pradþioje padarë Airija. Turime ágyvendinti „Keltø Tigro“ ekonominæ strategijà Lietuvoje. Ir èia turime, kà pasimokyti iš estø, kurie kurdami sàlygas þiniø ekonomikos plëtrai (Tigro šuoliui), yra mus gerokai aplenkæ (18 pav.).

17 pav. Kuriuo keliu: Graikijos ar Airijos ? BVP per capita pagal Perkamosios galios indeksą (PGI) , ES 15 vidurkis = 100 Ðaltinis: Europos sąjunga

18 pav. Þiniø ekonomikos indeksas, 1995 m. ir 2000-2002 m. Šaltinis: Pasaulio banko institutas

per kitus 12 metø, po to, kai airiai 1988 metais pasirašë pirmàjá Nacionaliná Susitarimà dël Airijos ekonomikos gaivinimo, Airija padarë neátikëtinà šuolá: 2000 m. jos BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, jau siekë 115 nuošimèiø! Šiuo metu airiai gyvena geriau nei švedai, vokieèiai, austrai ar anglai. Iškalbingai byloja dar vienas ûkio pajëgumo rodiklis, kuris yra ypaè svarbus visuomenës nuotaikoms: nedarbas Graikijoje siekia 12 nuošimèiø (tiek, kiek šiuo metu Lietuvoje), o Airijoje – 5, 5 nuošimèio. Tai rodo, kad svarbiausias veiksnys, kuris lems lëtesnæ ar spartesnæ Lietuvos paþangà, yra mûsø paèiø pastangos,

110

Bet pirmiausia turime susivokti, kodël nebepakanka to ekonominio màstymo, su kuriuo gyvenome nuo Nepriklausomybës laikø. Kitaip sakant, turime suprasti, kodël ir kokia nauja valstybës ekonominë strategija yra reikalinga Lietuvai. Lietuva, kaip ir daugelis kitø pokomunistiniø Vidurio Europos valstybiø, praëjusá dešimtmetá ágyvendino Pasaulio Banko, Tarptautinio valiutos fondo, Europos Sàjungos skatinamà ir remiamà ûkio politikà, kurios svarbiausias tikslas buvo sukurti laisvos rinkos ûká. Bene svarbiausias þingsnis šioje politikoje -- suprivatinti valstybines ámones. Kartu buvo kuriama svarbiausia sveiko ir stipraus rinkos ûkio sàlyga – stabili makroekonominë aplinka. Tai

Kodėl reikia keisti ekonominá mąstymą?

111


reiškë stiprià valiutà bei kuo maþesná biudþeto deficità. Vyriausybës ekonominës politikos pagrindinis bruoþas buvo jos „negatyvumas“, tai yra Vyriausybë turëjo sàmoningai maþinti savo vaidmená ekonomikoje ir tokiu bûdu atsirado erdvë laisvai rinkai veikti. Vyriausybë pasitraukë iš daugelio ûkinio gyvenimo srièiø, buvo atsisakyta dotacijø, rinkoje nepajëgianèiø išsilaikyti ámoniø rëmimo, buvo naikinami verslo suvarþymai. Buvo siekiama sudaryti kuo palankesnes sàlygas uþsienio investuotojams ateiti ir apskritai privaèiai iniciatyvai reikštis. Visi šie pokyèiai buvo daromi esant bene visuotinai ásigalëjusiam ásitikinimui, kad rinkos veikimui pirmiausia reikalingas valstybës pasitraukimas iš rinkos, kad bet koks Vyriausybës vaidmuo ûkio gyvenime yra neigiamas, todël jis visà laikà turi maþëti. Buvo manoma, kad Vyriausybë turi tik sukurti ir palaikyti stabilià teisinæ makroekonominæ aplinkà, kuo labiau sumaþinti mokesèius, o visa kita palikti privaèiam verslui. Buvo tikima, kad to uþtenka, kad ilgai lauktas klestëjimas ateitø. Taèiau daugelio Pietryèiø Azijos bei vëliau á ES ásijungusiø valstybiø patirtis parodë, kad vien tokios politikos neuþtenka. Vyriausybës vaidmuo ûkyje, siekiant kuo spartesnës ûkio plëtros, gali bei privalo bûti ir pozityvus. Šiandien Lietuvoje turime stabilius pinigus, subalansuotà biudþetà, þemiausià Europoje mokesèiø lygá, išplëtotà aukštàjá mokslà, neblogai parengtus darbuotojus, neblogas sàlygas verslui ir investicijoms, gana sparèiai augantá ûká. Taèiau turbût visi sutiks, kad mûsø gerovë kyla pernelyg lëtai, šalyje pernelyg didelis nedarbas, jaunimas ieškosi darbo uþsienyje. Ir visa tai, kaip mes jau parodëme, visø pirma dël þemo ûkio produktyvumo. Kas blogiausia, kaip parodëme pirmoje dalyje, visuomenë netiki, jog artimiausiu laiku kas nors Lietuvoje gali pasikeisti á geràjà pusæ.

112

Taigi išvada akivaizdi – vien tokios ûkio politikos, kuri buvo ágyvendinama iki šiol,– nebeuþtenka. Ji nebuvo klaidinga, taèiau kuo toliau, tuo labiau darosi nepakankama. Valstybë turi sudaryti sàlygas spartesniam ûkio produktyvumo augimui -- ir tai yra svarbiausia jos ekonominës politikos misija naujame etape. Ir to vien maþinant valstybës vaidmená ekonomikoje niekaip nepasieksi. Taigi turime kuo skubiau perimti sparèiausiai besiplëtojanèiø šaliø patirtá ir ne tik parengti, bet ir neatidëliojant ágyvendinti naują ilgalaikę ūkio plėtros strategiją. Ir ši strategija turi bûti pozityvioji, – skirtingai nuo iki šiol vykdytos, ji turi pasakyti ne ko valstybë turi nedaryti ekonomikoje, bet kà valstybë turi padaryti, kad ûkio produktyvumas augtø sparèiausiai. Tokio ekonominio màstymo keitimo imtis pirmiausia turi šalies politinë bendruomenë, kuri yra atsakinga uþ šalies ateitá. Daugiau ar maþiau sëkmingai ágyvendinus pirmàjá uþdaviná – Vyriausybës pasitraukimà iš ûkio gyvenimo, atveriant kelià asmeniniam verþlumui, laikas pradëti kalbëti apie kità uþdaviná -- Vyriausybë turi bûti pasirengusi ágyvendinti ne tik negatyvià savæs ribojimo, bet ir pozityvià, ûkio plëtrà skatinanèià politikà. Kyla klausimas – kokia ši strategija turëtø bûti? Aukšto gyvenimo lygio valstybëse ûkio pagrindà sudaro tarptautinëje rinkoje konkurentiškos vidutinio dydþio ámonës, gebanèios pasiekti ypaè aukštà darbo našumà bei kurti naujas prekes ir paslaugas. Joms bûdingas greitas augimas, naujø dukteriniø ámoniø „pumpuravimasis“, platus mokslo tyrimø panaudojimas diegiant naujas (savo sukurtas arba importuotas) technologijas, kuriant naujus gaminius bei didinant darbo našumà. Turime pasiekti, kad panašø vaizdà matytume ir Lietuvoje. Ávairiose ûkio srityse, kuriose jau dabar sugeba-

Nuo rinkos kûrimo prie sėkmės plėtojimo

113


114

me varþytis tarptautinëje rinkoje, turi atsirasti pajëgios, europinio lygmens bendrovës, kurios ne tik paèios augtø ir stiprëtø, bet kad šalia jø kurtøsi dar didesnes augimo galimybes turinèios ámonës. Kaip rodo kitø šaliø sëkmës pavyzdys, jos tai pasiekë sutelkdamos turimus resursus á tas sritis, kuriose jau buvo išryškëjusi sëkmë. Kaip sako JAV ekonomistas B.Arturas (B.Arthur), kuriant þiniø ekonomikà Vyriausybë turi elgtis kaip geras sodininkas: sëti sëklas, iš kuriø gali išaugti èempionai, pasirodþiusius jø þelmenis tinkamai træšti ir laistyti bei rûpintis, kad jø augimui bûtø palanki dirva. Toliau -- sëkmë gimdys naujà sëkmæ. Todël ir mes pirmiausia turëtume išryškinti tas sritis, kuriose šiandien šalies ámonës stipriausios ir sëkmingiausios. Ir á išryškëjanèià sëkmæ telkti valstybës ir iš ES gaunamus resursus. Pasaulis praëjo nelengvà kelià, kol suprato, kaip tai daryti. Reikëtø paþymëti, kad augant gyvenimo lygiui turimà pranašumà praras tos mûsø bendrovës, kuriø šiandieninis klestëjimas paremtas vien pigios darbo jëgos panaudojimu. Tai visø pirma palies tokias šiandien konkurentiškas ûkio šakas kaip tekstilë. Tolesnëje ateityje sparèiausiai augs tos ámonës, kurios jau šiandien sugeba kurti ir ágyvendinti ilgalaikes plëtros strategijas, dràsiai diegia naujas, pasaulinio lygmens technologijas, imasi naujø gaminiø ir paslaugø (naujoviø, inovacijø) kûrimo, naudojasi mokslo tyrimais. Taigi kà turëtø daryti Vyriausybë ir koks galëtø bûti Vyriausybës vaidmuo ágyvendinant naujà ilgalaikæ ûkio plëtros strategijà? Ûkio plëtra priklauso, o ateityje dar labiau priklausys

• ûkiui reikalingos þiniø infrastruktûros kûrimas – švietimo, mokslo tyrimø politika, þiniø ekonomikos branduoliai, þmogiškojo kapitalo plëtra; • ûkiui palankios bendruomeniškumo terpës kûrimas – visuomenës socialiná kapitalà didinanti politika, kooperacija, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, socialinë ekonomika; • ûkiui palankus veiksmingas valstybës valdymas -- þiniø ekonomikos mentalitetas valstybës politikoje, dinamiška Naujoji Viešoji Vadyba, sugebëjimas apibrëþti tikslus, rodikliø, parodanèiø, kiek toli paþengta, parinkimas ir nuolatinë perþiûra. Šie uþdaviniai reikalauja visai kitokios Vyriausybës veiklos, negu buvo ásivaizduojama iki šiol. Vyriausybei reikës keisti savo valdymo, organizacinius, dalykinius sugebëjimus. Vyriausybë turi tapti orientuota á sëkmæ, pati uþdeganti visuomenæ sëkmei ir pati deganti ambicija sukurti sàlygas sparèiausiai auganèiam Europos ûkiui. Sëk min gai eko no mi kà plë to ja pir miau sia tos ša lys, kurioms vadovauja sëkmingos ir šiuolaikiškos Vyriausybës, turinèios aiškià vizijà, strategijà ir politinæ valià permainoms. Kita vertus, tebëra svarbu ágyvendinti ir Vyriausybei labiau áprastà ûkio politikà: • tradicinës pramonës konkurentiškumà didinanèià klasterinę ûkio politikà; • smulkaus ir vidutinio verslo plëtros politikà; • regioninæ politikà. Tokios politikos tikslas pirmiausia turëtø bûti konkurentiškumo didinimas tradicinëse pramonës šakose, geresnës sàlygos pradëti verslà (tai ypaè svarbu ir aukštøjø

ne vien nuo Vyriausybës ágyvendinamos tiesioginës ûkio politikos, bet ir nuo keliø ypaè svarbiø valstybës politikos srièiø, su ekonomika susijusiø tik netiesiogiai. Tai:

technologijø pramonëje) bei bandymai neleisti dideliø ûkio plëtros bei gyvenimo lygio skirtumø ávairiuose šalies regionuose.

Klasteris – tai grupė geografiškai arti viena kitos išsidėsčiusiø verslo ámoniø bei kitø susietø institucijø, veikiančiø tam tikroje srityje ir naudojančiø bendras technologijas. Klasteriai gali bûti labai ávairûs, tačiau dauguma jø jungia tiekėjus, árangos gamintojus, paslaugø tinklą, finansø ástaigas bei susijusiø pramonės šakø ámones. Á klasterá taip pat daþnai áeina galutiniø prekiø pirkėjai, papildančiø prekiø gamintojai, infrastruktûros kûrėjai, valstybės ar privačios mokymo, mokslo tyrimø ástaigos.

115


Garsus šiø dienø JAV ekonomistas M.Porteris (Michael Porter), Harvardo Universitete sukûræs pasaulinæ šaliø kon ku ren tiš ku mo mo kyk là ir jø ste bë ji mo sis te mà, tvirtina, kad tos šalys, kurios nori sëkmingai varþytis pasaulyje, negali apsiriboti vien investicijø pritraukimu paslaugoms teikti, kitur sukurtø prekiø gamybai, pasinaudojant pigia darbo jëga ar kitais vietos ištekliais. Jos turi degti ambicija siekti pasaulinës sëkmës. Kalbëdamas apie šaliø konkurentiškumo didinimà, M.Porteris taip pat nesiûlo visiems áprastø dalykø – valiutos devalvavimo ar mokesèiø maþinimo siekiant pritraukti investuotojus. Jo poþiûriu, spaudimas imtis tokiø priemoniø reiškia, kad šalies bendrovës tiesiog nepajëgios varþytis uþsienyje ir uþtikrinti netgi esamo gyvenimo lygio. Tikrai klestinèios šalys, anot M.Porterio, gali bûti tik tos, kuriose sudaromos palankios sàlygos naujoms prekëms bei paslaugoms (inovacijoms) kurti. Kalbëdamas apie sàlygas, kurios lemia verslo produktyvumà ir konkurentiškumà, M.Porteris pateikia vadinamàjà „deimanto“ teorijà, kur produktyvumo „deimanto“ keturiuose kampuose išsidësto šie pagrindiniai faktoriai: infrastruktûra, reiklus vartotojas, konkurencijos sàlygos, klasterinë aplinka (19 pav.).

Kaip laimėti sėkmę globalioje konkurencijoje?

19 pav. M.PORTERIO

Ámoniø struktûra, jø strategija ir konkurentiðkumas

produktyvumo ir konkurentiðkumo „deimantas“ Gamybos iðtekliai

Paklausa

Susijusi ir papildanti pramonë

116

Bûtent á šio „deimanto“ plëtrà ir turëtø bûti sutelktas pagrindinis Vyriausybës dëmesys po to, kai šalyje uþtikrinama anksèiau aptarta verslui palanki aplinka: stabilios makroekonominës bei skaidrios ir valstybës kišimosi neiškreiptos bendroviø varþymosi sàlygos, suprivatintos buvusios nuostolingos ir valstybës remtos ámonës, nusistovëjæ mokesèiai bei ástatyminiai verslo veiklos pagrindai. Sudaryti palankias sàlygas naujoviø kûrimui (plëtoti „deimantà“) – visiškai naujas Vyriausybës uþdavinys. Jis reikalauja kitø veiklos bûdø, organizaciniø gebëjimø, tikslø suvokimo. Kaip tik apie tokios ûkio strategijos plëtojimà savo darbuose kalba M.Porteris. Pagal M. Porterá Vyriausybës pozityvioji ekonominë programa turi apimti šiuo dëmenis: • sudaryti stabilias makroekonomines sąlygas; • rūpintis infrastruktūros (taip pat ir e-visuomenės, švietimo bei žinių) kokybe; • įgyvendinti griežtas konkurencijos sąlygas; • plėtoti žinių ekonomikos branduolius bei šakinius klasterius (ne mokslo technologijų parkus, inkubatorius ar pan.); • nuolat rūpintis ekonomikos modernizavimo procesu. Svarbiausias Vyriausybës ûkio politikos tikslas – uþtikrinti, kad valstybës ištekliai (darbo ir kapitalo) bûtø panaudojami kuo veiksmingiau. Vyriausybës politika turi skatinti nuolatiná ir ilgalaiká ûkio augimà. O tai galima pasiekti tik didëjant ámoniø konkurentiškumui. Kuriant ûkio politikà, reikia turëti galvoje tokias svarbiausias nuostatas: • rinkose varžosi ne valstybės, o įmonės. Įmonės pačios turi surasti savo konkurencinius pranašumus užsienio varžovų atžvilgiu. Vyriausybė turi stiprinti jėgas „deimanto“ viduje, skatindama pradinę paklausą, inovacijas, konkurenciją, steigti apdovanojimus geriausiems. Vyriausybė gali paskatinti įmones jas pačias kurti išteklius. Pavyzdžiui, Vokietijos vy-

117


118

riausybė remia tuos mokslo tyrimo projektus, kuriuos remia verslo įmonės, priešingai negu Prancūzijoje, kur ministerijų biurokratai sprendžia, kam skirti pinigus. Aukštasis mokslas ir mokslo tyrimų politika šiandien yra pačios svarbiausios sritys, kuriose Vyriausybės tiesioginis veikimas gali padaryti didžiausią įtaką valstybės ūkio konkurentiškumui ateityje; valstybės konkurentiškumą tarptautinėse rinkose vienoje ar kitoje ūkio šakoje dažnai lemia geografinis pramonės sutelkimas. Vyriausybės iniciatyvos atskiruose regionuose ar netgi miestuose neabejotinai naudingesnės tarptautiniam konkurentiškumui negu bet kokia kita jos veikla; valstybei tapti konkurentiška vienoje ar kitoje ūkio šakoje tarptautinėse rinkose užtrunka dešimtmetį ar daugiau. Per tą laiką turi būti įgyvendintas žmogiškųjų resursų parengimo klausimas, sukuriami klasteriai, įsiskverbiama į užsienio rinkas; konkurencijos pranašumus valstybė įgyja ne vien dėl kainų panašumų, bet dėl skirtingumų, lyginant su kitomis valstybėmis. Kiekviena valstybė turi kelias sritis, kuriose ji yra ypač konkurentiška. Nėra nė vienos valstybės, kuri sugebėtų deramai varžytis visose srityse; kokie nors bandymai mėginti išskirti ar nustatyti ūkio šakų prioritetus (pvz. žinių ekonomiką lyginant su įprasta pramone) nėra tinkama ūkio politika. Valstybės politika turi užtikrinti, kad bet kurioje ūkio šakoje veikiančios įmonės būtų inovatyvios, pasižymėtų aukštu darbo našumu, būtų imlios naujoms žinioms; Vyriausybės siekis paremti ar palaikyti įmones yra ypač nepalankūs nei joms pačioms, nei jose dirbantiems žmonėms. Tarp tokių tariamai pramonei palankių vyriausybės veiksmų galima paminėti spaudimą devalvuoti valiutą, apsaugoti jas

Du dalykai yra ypaè svarbûs, kad išvardyti M.Porterio „deimantà“ sudarantys veiksniai susijungtø á vieningà dinamiškà sistemà. Tai vietinë konkurencija ir geografinis pramonës sutelkimas, kitaip tariant, klasterizacija. Pastebëta, kad „deimanto“ sudëtinës dalys nebûna išsibarsèiusios atsitiktinai, bet sudaro tam tikrus geografinius junginius. M.Porteris nurodo, kad net 40 nuošimèiø viso Italijos eksporto pagamina pramonë, susijusi su maisto, aprangos ir kitomis panašiomis sritimis. Švedijoje šis skaièius siekia net 50 nuošimèiø. Šios šalies eksportas susijæs su transporto, medþio, metalo apdirbimo klasteriais. Ádomu tai, kad Švedija, kuri nëra stipri chemijos pramonëje, yra konkurentiška pasaulyje chemijos gaminiais, susijusiais su medienos apdirbimo ir celiuliozës pramone. Vokietijoje svarbiausi klasteriai yra susidaræ chemijos, metalo apdirbimo, transporto, poligrafijos pramonëse. Izraelyje svarbiausi yra þemës ûkio bei gynybos pramonës klasteriai. Japonija ypaè daug eksportuoja plataus vartojimo elektronikos, èia stipri automobiliø pramonë. Ši pramonë šioje šalyje suklestëjo susidarius vidaus paklausai bei atsiradus itin reikliems vietos vartotojams. Japonijos automobiliø gamintojai greitai pasinaudojo ágytais pranašumais ir ëmë perkelti gamybà á uþsiená, tokiu bûdu uþimdami šias rinkas. Elektronikos gaminiai remiasi konkurentiška atminties bei lustø pramone bei mikroschemomis, skirtomis galutiniams elektrotechnikos prietaisams gaminti. JAV pasiþymi gamindama mikroprocesorius, telekomunikacijø árangà, gynybai skirtà elektronikà.

nuo užsienio varžovų, sumažinti vidaus konkurenciją ar leisti įmonėms jungtis į kartelius. Visa tai pakerta valstybės pramonės gyvybingumą žvelgiant į tolesnę ateitį.

Kurioje nors šalyje susidarius vienai pasaulyje konkurentiškai pramonës šakai, ji padeda naujoms stiprioms pramonëms, kadangi sukuriami ir plëtojami darbuotojø

Klasteriø átaka valstybės konkurentiškumui bei eksportui

119


ágûdþiai, atsiranda reiklûs vartotojai bei susijusi ir aptarnaujanti pagalbinë pramonë bei paslaugos. Konkurencija tiesiogiai skatina patobulinimus bei inovacijas. Apibendrinant klasteriø poveiká vietos konkurencijos sàlygoms galima apibûdinti taip: • atsiranda nauji konkurentai, „pumpuruojantis“ naujoms įmonėms, • kuriami ir pritraukiami ištekliai, ypač žinių ištekliai, • plėtojama vidaus paklausa, • stiprinama ir plėtojama susijusi bei pagalbinė pramonė, • vyriausybė skatinama veikti tinkama kryptimi. Konkurencijà ypaè skatina uþsienio ámoniø buvimas. Uþsienio ámonës ne tik naudingos šalies biudþetui, bet jos atneša naujas technologijas, inovacijas ir tokiu bûdu padidina konkurencijà. Yra pastebëta, kad ávairûs mechanizmai, kurie stiprina vidinius ryšius klasteriuose yra stipriausi Japonijoje, Švedijoje, Italijoje, o patys silpniausi – Didþiojoje Britanijoje ir JAV. Šioje šalyje klasteriai geriausiai veikia sveikatos apsaugoje ir kompiuterikoje. Bûtent šios šakos ir yra paèios stipriausios tarptautiniu lygiu. Daugelis tarptautinëse rinkose sëkmingø ámoniø, daþnai ištisi pramonës klasteriai yra viename mieste ar regione. Pavyzdþiui, didþioji dalis Italijos vilnos pramonës ámoniø veikia viename mieste. Visi Didþiosios Britanijos aukcionai vyksta keliuose kvartaluose Londone. Bazelyje yra trijø didþiausiø Šveicarijos farmacijos ámoniø bûstinës. Dauguma þymiausiø JAV reklamos agentûrø susitelkusios Madisono aveniu Niujorke, mikroprocesoriø gamintojai – Bostone, aviacijos pramonë – Kanzase. Besivarþanèiø ámoniø klasteriai bûna apsupti jø klientø. Þiniø srautai, tarpusavio ryšiai èia leidþia pajusti ypatingà kûrybos dvasià.

120

Geografinis pasaulio rinkose sëkmingø ámoniø sutelkimas daþnai vyksta dël atskirø „deimantà“ sudaranèiø veiksniø poveikio, jø tarpusavio vienas kito stiprinimo, kuris þymiai sustiprëja, kai fiziškai jie yra šalia. Varþovø, vartotojø ir tiekëjø susitelkimas skatina specializuotis ir didina našumà. Dar svarbiau, kad geografinis susitelkimas skatina inovacijas. Taigi klasteriai yra bûdingi ne tik sëkmingai naujø technologijø plëtrai. Kaip klasikiniø klasteriø pavyzdþius M.Porteris pateikia filmø gamybà Holivude, vynø -- Kalifornijoje, batø - Šiaurës Italijoje ar gëliø auginimà Olandijoje. Visi jie pasiþymi moderniausiø þiniø pritaikymu tradiciniuose versluose. Ádomu tai, kad M.Porterio siûlomos mintys suranda palankiausià dirvà tose šalyse, kuriose pastaruoju metu pastebimas didþiausias ûkio augimas: Airijoje, Švedijoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje, Singapûre.

AR TURIME SUKÛRĘ PAGRINDĄ ÞINIØ EKONOMIKAI – PRIELAIDĄ ÛKIO SĖKMEI ATEITYJE? Në kiek neperdedant galima pasakyti, kad ateityje išliks tik mokslo pasiekimais ir naujomis þiniomis pagrástas verslas, nuolat atnaujinantis technologijas ir jas kuriantis, arba, kitais þodþiais tariant, inovacijomis (naujovëmis) grindþiamas verslas. Kaip tik šiuo pagrindu ir rëmësi visos pastaruoju metu ypaè didelæ paþangà dariusios valstybës. Tai þiniø ekonomika -- ûkis -- pagrástas naujausiø mokslo pasiekimø taikymu versle, kuris apima du aspektus -- þiniø panaudojimà naujø technologijø ádiegimui ir þiniø panaudojimà naujø produktø kûrimui. Mëgs ta me pa brëþ ti, kad Lie tu vo je ge rai iš plë to ti mokslo tyrimai, kad turime geras aukštàsias mokyklas,

121


Studentø skaičius

50,000

tûkstančiui gyventojø/ Šaltinis: Grupės „Uþ Nacionalionio susitarimo ágyvendinimą“ išvados

40,000

30,000

77 78

80

72 69 67 66 65 70 63 59 60

21 pav. Asmenø, 2000 m. priimtø á universitetus dalis

52

50

45 43

37

40 30

procentais

40 32 30 29

nuo tais metais ágijusiø

25

Lietuva 2000

Lietuva 2002

OECD vidurkis

Danija

Lenkija

Airija

Vokietija

Italija

Prancûzija

Jungtinë Karalystë

Olandija

Lenkija

Ðvedja

Estja

Suomja

Norvegija

asmenø skaičiaus.

0

Vengrija

viduriná iðsilavinimą

10 Ispanija

20

Šaltinis: Educations at a lance, 2002; Švietimo ir mikslo ministerijos duomenys; Estijos statistikos tarnyba.

22 pav. Ðvietimui, aukðtajam mokslui skiriamø biudþeto lėðø dalis nuo BVP. Šaltinis: Grupės „Uþ Nacionalionio susitarimo ágyvendinimą“ išvados

25,440 27,397 29,822 30,039 31,191 31,264 31,300 33,333 33,359 34,115 34,463 35,039 35,755 35,772 36,875 37,047 37,836 37,172 38,771 40,428 42,070 37,516 42,401 23,756 28,189 33,553 34,785 38,724 42,730 45,362 50,721 50,969

60,000

20 pav.

Studentø skaièiaus dalis proc.

90

išleidþianèias gerai paruoštus darbuotojus. Todël, atrodytø, turime visas prielaidas þymiai spartesnei ûkio raidai negu iki šiol. Taèiau atidþiau pasidairæ á mûsø situacijà, galime pasakyti, kad turime kuo pasidþiaugti, bet turime ir dël ko nerimauti: ar tikrai turime pamatus sëkmei, tai yra ar turime tinkamà þiniø infrastruktûrà? Štai galime pasidþiaugti, kad Lietuvoje labai sparèiai auga studentø skaièius ir pagal šá parametrà jau viršijame ES vidurká (20 pav.), o pagal baigusiøjø vidurinæ mokyklà ir ástojusiøjø á aukštàjà mokyklà` esame pasiekæ aukšèiausià lygmená pasaulyje - 2002 metais 78% abiturientø buvo priimti á universitetus (21 pav.). Švietimui ir aukštajam mokslui Lietuva skiria didelius pinigus, skaièiuojant juos procentais nuo BVP, ir šiuo parametru viršija daugelio Europos valstybiø lygmená (22 pav.), taèiau pagal lëšø kieká, tenkantá vienam studentui, esame labai atsilikæ (23 pav.). O tai reiškia, kad studijø kokybë Lietuvoje nëra aukšèiausio

20,000

10,000

Vokietija 1999 Vengrija 1999 Olandija 1999 Èekija 1999 Italija 1999 Japonija 1999 Austrija 1999 Estija 1999 ES-15 1999 Prancûzija 1999 Belgija 1999 Jungtinë Karalystë 1999 Danija 1999 Portugalija 1999 Graikija 1999 Lenkija 1999 Ðvedija 1999 Estija 2000 Estija 2001 Airija 1999 Norvegija 1999 Latvija 1999 Latvija 2000 Lietuva 1999 Lietuva 2000 Lietuva 2001 Lietuva* 1999 Lietuva* 2000 Lietuva* 2001 Ispanija 1999 JAV 1999 Suomija 1999

0,000

122

lygmens, tai pastebi ne tik patys studentai, bet ir darbdaviai, kurie nëra patenkinti, kad universitetai neparengia tinkamo lygmens specialistø. Kuriant þiniø ekonomikà, orientuotà á aukštøjø technologijø pramonës vystymà, labai svarbu aukštas tiksliøjø mokslø ir matematikos þiniø lygis. Deja, lygindami Lietuvos moks-

123


19220

JAV

23 pav.

Gamtos mokslai

14222

Švedija

Matematika

Lėðos skiriamos vienam

Olandija

12285

Šalis

1995

1999

Skirtumas

1995

1999

Skirtumas

studentui. Visos išlaidos

Norvegija

12096

Vengrija

75

79

4

73

74

1

Austrija

12070

Belgija

76

76

0

83

85

2

vienam studentui 1999

Danija

10657

m. USD, perskaičiavus

Vokietija

10393

Austrija

69

74

6

70

73

3

pagal perkamosios galios

Japonija

10278

Čekija

81

74

-7

81

69

-11

Slovakija

72

74

2

77

78

1

Anglija

70

72

2

59

58

-1

Rusija

66

68

1

72

72

0

paritetą. Šaltinis: Grupės „Uþ Nacionalinio susitarimo ágyvendinimą“ išvados

Belgija

9724

Airija

9673

Jungt.Karalystë

9554

Suomija

8114

Prancûzija

7867

Italija

7552

64

62

-2

59

61

2

38

51

13

48

52

4

46

45

-1

51

49

-2

Vengrija

5861

Lietuva

Ispanija

5707

Rumunija

Èekija

5688

Slovakija

5325

Portugalija

24 pav.

4802

Turkija

4328

Graikija

4260

Lenkija

Moksleiviø þiniø pasiekimai matematikoje bei gamtos

3912

Lietuva

2792

Lietuva*

2572 0

5000

Suomija (00) Prancûzija (00) JAV (00) 10000

15000

20000

25000

leiviø pasiekimus su kitø pasaulio valstybiø moksleiviais, turime prisipaþinti, kad esame vidutiniokai, nors ir darantys paþangà (24 pav.). Tai reiškia, kad jau mokyklos nepadeda geriausiø pagrindø þiniø ekonomikos plëtrai. Vertindami Lietuvos þiniø infrastruktûros pasirengimà þiniø ekonomikos plëtrai, dar didesnes problemas galime matyti moksliniø tyrimø ir inovacijø (tai yra gebëjimø mokslinius tyrimus paversti rinkos produktais) srityse. Pagal lëšø kieká, iš biudþeto skiriamà moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plëtrai (MTEP), Lietuva yra tarp maþiausiai skirianèiø pasaulio valstybiø (25 pav.), o pagal visas (tiek valstybines, tiek privaèias) lëšas Lietuva yra dar labiau atsilikusi (26 pav.). Lietuvoje ypaè maþai, lyginant su kitomis šalimis, lëšø mokslo tyrimams skiria

124

Jungtinės Valstijos

0,99 0,93 0,82 0,81 0,8 0,75

Vokietija (00) Olandija (00) Švedija (00) Danija (00)

moksluose. Ðaltinis: Tarptautinė pasiekimø ðvietime ávertinimo asocijacija: III-oji tarptautinės matematikos ir gamtos mokslø studijos ataskaita 1999.

0,73 0,73 0,69

Visos ES šalys (00) Ispanija (00)

0,67

J.Karalystë (00) Èekija (99)

0,65 0,64

Japonija (00) Portugalija (00) Austrija (00)

0,62 0,58 0,58 0,57

Italija (00) Belgija (00)

0,48

Estija (99) Lenkija (00)

0,44 0,36

25 pav.

Graikija (00)

0,35

MTEP biudþetinis

Lietuva (00) Airija (00)

0,35 0,32 0,24

Lietuva (01)

Latvija (99) 0

0,2

0,4

finansavimas procentais nuo BPV. 0,6

0,8

1

1,2

Šaltinis: Grupės „Uþ Nacionalinio susitarimo ágyvendinimą“ išvados

125


26 pav. Visø MTEP išlaidø santykis su BPV proc. Šaltinis: Grupės „Uþ Nacionalinio susitarimo ágyvendinimą“ išvados

Latvija (99) Lietuva (2000) Slovakija (99) Graikija (99) Vengrija (99) Estija (99) Lenkija (99) Portugalija (2000) Ispanija (2000) Italija (99) Airija (99) Èekija (99) Slovënija (99) Austrija (2000) D. Britanija (2000) Visos ES šalys (2000) Belgija (99) Olandija (99) Danija (99) Prancûzija (2000) Vokietija (2000) JAV (2000) Japonija (2000) Suomija (2000)

0,41 0,6 0,66 0,68 0,69 0,75 0,75 0,76 0,94 1,04 1,21 1,24 1,51 1,8 1,86 1,93 1,96 2,02

27 pav. Visø MTEP iðlaidø finansavimo ðaltiniai procentais Šaltinis: Grupės „Uþ Naciolinio susitarimo ágyvendinimą“ išvados

2,06 2,15 2,48 2,69 2,98 3,37 3,78

Švedija (99) 0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

28 pav.

4

PATENTØ SKAIČIUS

privatus verslas (27 pav.). Tai reiškia, kad Lietuvoje yra labai maþai á rinkos poreikius orientuotø moksliniø tyrimø, ir maþai verslo, kuris tokius tyrimus naudotø. Tai árodo ir kiti mokslinius tyrimus apibûdinantys pa ra met rai – pa ten tø skai èius (28 pav.). Pa gal šiuos parametrus – naudojant Pasaulio Ekonomikos Forumo apibrëþimus, – Lietuva negali bûti priskiriama prie šaliø, kurias bûtø galima vadinti inovacijas generuojanèiomis šalimis, arba, kitaip sakant, kol kas Lietuva negali savo ekonomikos augimo paremti vien naujais produktais, kuriuos sukuria Lietuvos mokslas. Šiandien Lietuvai bûtø labai svarbios þinios, kurios padëtø verslui modernizuoti áveþtines technologijas, taèiau jau dabar reikëtø orientuotis á ilgesnio laikotarpio ateitá, kai Lietuvos ûkio plëtotë remsis Lietuvos mokslininkø sukurtais naujais produktais.

126

JAV

Kipras

Čekija

Estija

Vengrija

EPO

169.8

USPTO

322.4

14.4

10.7

10.9

18.9

2.6

3.02

2.1

7.3

Lietuva

Latvija

Malta

Lenkija

2.4

7.6

10.1

1.4

0.8

5.1

Dar daugiau -- reikia sàþiningai prisipaþinti, kad didþioji dalis aukštøjø technologijø pramonës (ypaè biotechnologijø ir lazeriø srityse) yra sukurtos remiantis tomis moksliniø tyrimø mokyklomis, kurios Lietuvoje buvo sukurtos prieš gerus dvidešimt metø. Nepriklausomybës metais ko nors panašaus dar nepavyko sukurti. Tenka pripaþinti, kad per paskutinius keletà metø paþanga pertvarkant mokslo sistemà Lietuvoje buvo labai vangi. Tai kritiškai pastebi ir Pasaulio Banko ekspertai (29 pav.). Štai èia ir atsiranda naujas veiklos laukas Vyriausybei. Ji turi pasirûpinti, kad šalyje bûtø uþtikrintas šiuolaikinio

Rumunija

Slovėnija

2.5

0.7

40.7

1

0.49

13

EPO - Europos patentø biurui pateiktø Aukštøjø technologijø patentø skaičius milijonui šalies gyventojø. USPTO - JAV patentø ir prekyþenkliø biuro patvirtintø aukštøjø technologijø patentø skaičius milijonui šalies gyventojø. Šaltinis: Eurostatas, 2001

127


Ekonomikos progresyvumo reeimas

29 pav. Lietuvos þiniø ekonomikos plėtra 1995 ir 2000-2002 m. Šaltinis: Pasaulio banko institutas

Informacinë infrastruktûra

Inovacijos

Švietimas 2000-2002 m.m. mëlyna 1995 m.

verslo poreikius atitinkantis mokslo tyrimø lygis. Turi bûti sukurta tokia aplinka, kuri skatintø savo atradimus kuo sparèiau paversti rinkoje parduodamais konkurentiškais gaminiais. Þymiai jautresnës visuomenës, verslo, rinkos poreikiams turi bûti ir aukštosios mokyklos.

KLASTERINIAI ÞINIØ EKONOMIKOS BRANDUOLIAI – VAISINGAS MOKSLO IR VERSLO BENDRADARBIAVIMAS Sutarus, kad svarbiausias strateginis tikslas yra kurti palankias sàlygas þinioms imlaus ûkio plëtrai, labai nesunku suprasti, jog ši plëtra labai priklausys nuo šalies mokslinës bendruomenës gebëjimo generuoti arba importuoti þinias ir nuo to, kiek glaudþiai sugeba tarpusavyje bendrauti mokslo ir verslo bendruomenës, nes þiniø ekonomikai reikalingos þinios, kurias gali kurti pridëtinæ vertæ. Ši sàlyga lemia svarbiausià reikalavimà – glaudþius verslo, mokslo tyrimø bei aukštojo mokslo ryšius. Lietuvoje šis klausimo sprendimas ypaè svarbus, nes visos šios sritys dirba paèios sau nelabai suprasdamos, kokia galëtø bûti glaudaus bendradarbiavimo nauda.

128

Kitø šaliø patirtis parodë, kad geriausi santykiai tarp verslo, mokslo ir aukštojo mokymo ir didþiausia verslo plëtra bei naujoviø kûrimas ir yra pasiekiami vadinamuosiuose klasteriniuose žinių ekonomikos branduoliuose (þr. priedà: A.Kubilius, K.Škiudas „Klasteriai ir jø plëtros perspektyvos Lietuvoje“). Tokie branduoliai kaip tik ir uþtikrina glaudþià aukštojo mokymo, mokslo bei verslo sàjungà, spartø moksliniø atradimø pavertimà rinkoje parduodamomis prekëmis. Jø esmë – geografiškai arti vienos kitø esanèios aukštoji mokykla, mokslo tyrimø ástaigos bei verslo ámonës, susietos glaudþiais tarpusavio ryšiais. Šia kryptimi ypaè sparèiai þengia Šiaurës šalys. Suomija, Švedija per pastaràjá dešimtmetá padvigubino mokslo tyrimams skiriamas lëšas, þymiai išaugo aukštøjø technologijø dalis bendrame tø šaliø eksporte. 2000 metais Švedijoje átakingas Verslo ir politikos centras parengë siûlymus Vyriausybei, kà reikëtø daryti, kad, globalizuojantis pasauliui bei vienijantis Europai, ilgalaikëje perspektyvoje šalis netaptø Europos Sàjungos provincija. Vienas iš pagrindiniø siûlymø – 5 – 6 aukšto lygio þiniø ekonomikos branduoliø sukûrimas. Kaip þinoma, Švedijoje jau dabar veikia pasaulinio lygio informaciniø technologijø branduolys Kistoje, netoli Stokholmo, kuriame dirba apie 30 tûkst. darbuotojø. Èia ásikûrusios tokiø þinomø bendroviø kaip Erikson ir kt. pagrindinës buveinës, taip pat ir Stokholmo technologijos universitetas. Mes galime savæs tik paklausti - jeigu švedai yra susirûpinæ dël savo ekonomikos tarptautinio konkurentiškumo ir problemos sprendimà mato tarptautiniø Švedijos þiniø ekonomikos branduoliø skaièiaus didinime, tai kuo turëtume bûti susirûpinæ mes? Klasikiniu þiniø ekonomikos branduolio pavyzdþiu laikomas vadinamasis Silicio slënis Kalifornijoje, JAV.

129


Savo gyvavimà šalia Stanfordo universiteto jis pradëjo prieš 50 metø. Èia savo veiklà pradëjo ir išplëtojo tokios bendrovës kaip Eastman Kodak, General Electric, Intel, Fairchild, Lockheed, Hewlett Packard ir kitos. 1994 m. kompanijø, veikianèiø Silicio slënyje, apyvarta siekë: Varian – 1, 5 mlrd. doleriø, HP – 6 mlrd., Intel- 11, 5 mlrd. doleriø. Apskaièiuota, kad Silicio slënio kasmetinë verslo apyvarta augo pavydëtina 35 nuošimèiø sparta. Jungtiniø Tautø plëtros programos 2001 metø raporte paþymima, kad šiuo metu pasaulyje yra 48 tokie þiniø ekonomikos branduoliai (hubs). Daugiausia þiniø ekonomikos branduoliø ir yra JAV, taèiau šiandien jie sëkmingai veikia ne tik Vakarø Europos valstybëse ar Japonijoje, bet ir Brazilijoje, Indijoje, Malaizijoje, Izraelyje, netgi Tunise. Taigi turime pavydëti ne Estijai ar Airijai, o Indijai, Tunisui ar Kosta Rikai, kuriø þiniø ekonomikos branduoliai átraukiami á pasaulio þemëlapius. Milken’o institutas (JAV) atliko tyrimà, kuriame išskyrë sàlygas, kuriø reikia þiniø ekonomikos branduoliø atsiradimui: • pasaulinio lygmens tyrimø ir mokymo centrø artumas; • artima biznio, tyrimo centrø ir rizikos kapitalo dislokacija; • gerai apmokyta darbo jëga; • lengva technologiniø dukteriniø kompanijø „pumpuravimosi“ nuo artimø aukštø technologijø industrijos galimybë; • rizikos kapitalo prieinamumas; • gera aplinka – geras klimatas, þemas nusikalstamumas; • tinkama pragyvenimo kaina; • patogumas daryti bizná – maþi mokesèiai, administraciniai suvarþymai.

130

Reikia atkreipti dëmesá, kad tie parametrai, kuriais iki šiol mes labiausiai rûpinomës savo ekonominëje politikoje: maþi mokesèiai, maþi administraciniai suvarþymai -- yra paskutinëje, aštuntoje, vietoje. Norint, kad kurtøsi pasaulyje þinomi þiniø ekonomikos branduoliai, reikia rûpintis kitais parametrais, kita infrastruktûra ir visø pirma þiniø infrastruktûra. Lietuva, pasiþyminti gerai išplëtotu aukštuoju mokymu, aukšto lygio mokslo tyrimais (bent kai kuriose srityse), taip pat turi galimybiø þengti šiuo keliu. Keliø þiniø ekonomikos branduoliø ákûrimas ne tik suveiktø tarsi garveþys, keièiantis mokslo ir verslo santykius, bet ir bûtø geras jaukas uþsienio investicijoms pritraukti, o kartu ir nedarbui maþinti. Saulëtekio Slënis, - mûsø pasiûlyta iniciatyva sukurti aukštøjø technologijø klasteriná þiniø ekonomikos branduolá Saulëtekio alëjoje šalia Universitetø – turi galimybiø tapti modernios Lietuvos „prekiniu þenklu“, kurá pradëtø paþinti artima ir tolimesnë Europa.

NUO STRATEGIJØ PRIE VEIKLOS. NACIONALINÁ SUSITARIMĄ – Á GYVENIMĄ! Visa tai, kà iki šiol išdëstëme, yra tai, kà bûtø galima pavadinti strateginiu þygio á sëkmæ pagrindimu. Mes išsiaiškinome naujàsias paradigmas, á kurias turime orientuoti valstybës ekonominæ politikà. Tokiø strateginiø pamàstymø pastaruoju metu Lietuvoje atsirado ne vienas. Pradedant 2000 m. pasirodþiusia Mokslo ir Technologijø Baltàja Knyga ir baigiant praeitais metais parengta Ilgalaike Ûkio plëtros strategija, visur dëstomi panašûs pasvarstymai. Šiais metais pasirodë vertinga Pasaulio Banko studija apie þiniø ekonomikos perspektyvas Lietuvoje. Joje pateikiama sisteminë Lietuvos situacijos perþiûra, gana kritiškai ávertinti svarbiausi þiniø ekonomikos kûrimo elementai:

131


132

švietimas, inovacijø sistema, e-visuomenë ir ekonominës sàlygos. Teisybë nëra maloni, bet ir be Pasaulio Banko mums gerai þinoma: tiksliøjø mokslø þinios mokyklose nëra pakankamai geros, nëra mokymosi visà gyvenimà sistemos, universitetai atsitvëræ nuo rinkos, moksliniai tyrimai per maþai finansuojami ir finansai atiduodami mokslinëms ástaigoms, o ne programoms, moksliniø tyrimø institucijos neracionaliai išbarstytos, moksliniai tyrimai nesukuria pakankamo kiekio pasaulinio lygmens produkcijos, matuojamos patentais ir tarptautinëmis publikacijomis, nëra verslo imlaus inovacijoms, todël verslas neinvestuoja á mokslinius tyrimus, informacinës visuomenës infrastruktûra neišvystyta, nëra sutvarkyta valstybës institucijø sandara, reikalinga efektyviam valstybës politikos realizavimui vystant þiniø ekonomikà ir t.t. Pasaulio Banko studijos reikšmë, -- kad tas paèias išvadas paskelbia ne vietiniai „pranašai“, o autoritetà turinti institucija. Todël yra vilties, kad tie, kas tikrai turi neatidëliotinai keistis, keisis greièiau. Taèiau tai gali bûti ir apgaulinga iliuzija, nes ligšiolinë patirtis sako, kad turime daug gerø strateginiø dokumentø ar analiziø, taèiau gyvenimas eina savo vaga, kuri nieko bendra neturi su strategijomis. Taigi esminis klausimas -- kaip strategijas paversti gyvenimu. Savàjá strateginá supratimà kaip Lietuvoje sukurti sàlygas þiniø ekonomikos plëtrai mes sudëjome á Nacionalinio Susitarimo I ir II prioritetus. Juos mes patys rašëme, diskutavome su kitais ir dþiaugëmës, kad pavyko ir visus pasirašanèius átikinti, kad mes esame teisûs. Šiandien, matydami, kad šiandieninei valdþiai neuþtenka politinës valios kiek

mos, kaip kurti þiniø ekonomikà Lietuvoje. Todël trumpai pateikiame šiuos Nacionalinio Susitarimo principus kaip savo veiklos programà, kuriant þiniø ekonomikà.

nors efektyviau šá susitarimà ágyvendinti, mes dràsiai sakome: mes já ágyvendinsime. Ir liekame ásitikinæ, kad šiandien Lietuvoje nëra tikslesnës ir nuoseklesnës progra-

• Prioritetinių proveržio krypčių nustatymas; • Galimybių sukurti aukštųjų technologijų pramonę suformavimas;

I Nacionalinio susitarimo prioritetas – siekti, kad Lietuvos ekonomika taptų konkurencinga žinių ekonomika, užtikrinančia žinioms imlių darbo vietų gausą. Esminis tikslas – pasiekti, kad Lietuvos ekonomikos produktyvumas, kuris šiandien siekia tik 30% Europos Sąjungos vidurkio, per artimiausius 15 metų priartėtų prie dabartinio ES lygio. Tai įgalintų pasiekti, kad Lietuvos BVP (vienam gyventojui) per šį laikotarpį išaugtų 2 – 2,5 kartų, taip pat priartėtų prie dabartinio ES lygmens, atitinkamai padidėtų ir žmonių pajamos. Siekdami didesnio ūkio našumo ir konkurentiškumo turime žymiai padidinti žinių vaidmenį visose pagrindinėse šalies BVP kuriančiose srityse. Pirmiausia reikia siekti, kad: • Lietuvos pramonės struktūroje žinioms imli (aukštųjų technologijų) pramonė, kuri šiandien sudaro tik 6 proc., po 15 metų sudarytų 20 – 25% (atitiktų šiandieninį ES, JAV lygį); • tradicinės šiandien savo konkurentiškumą užsienio rinkose įrodžiusios ūkio šakos palaipsniui turės pereiti nuo pigia darbo jėga bei kapitalo investicijomis pagrįstos prie žinioms, mokslo tyrimams imlios inovatyvios pramonės sukūrimo. Todėl valstybės dėmesys turi būti prioritetiškai skiriamas labiausiai konkurentiškoms, didesnę pridėtinę vertę kuriančioms tradicinėms ir aukštųjų technologijų ūkio šakoms, Lietuvos ūkio proveržio kryptims. Šis dėmesys turi būti realizuojamas valstybės resursų ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos koncentravimu šiose sėkmės proveržio kryptyse. Norint tai padaryti, reikia permainų daugelyje sričių, tačiau svarbiausius darbus būtų galima įvardyti taip:

133


• Klasterinės ekonominės politikos formavimas proveržio kryptyse; • Informacinės ir žinių infrastruktūros, atitinkančios žinių ekonomikos poreikius, sukūrimas; • Užsienio kapitalo „medžioklė“ proveržio kryptyse; • Valstybės aukštųjų technologijų politiką formuojančių institucijų sukūrimas. Prioritetinėmis proveržio kryptimis aukštųjų technologijų pramonėje pripažįstamos tos kryptys, kuriose Lietuvoje vykdytų mokslinių tyrimų pagrindu jau yra sukurtos pasaulio rinkose jau sugebančios varžytis įmonės arba jau yra įmonės, kurių technologijų plėtrai reikia mokslo indėlio: biotechnologijos ir farmacija; informacinės technologijos ir telekomunikacinės technologijos; lazerinės technologijos; elektronika ir mechatronika. Tradicinėje pramonėje proveržio kryptys yra tos šakos, kuriose jau yra pasiektas aukštas konkurentiškumas, spartus augimas ir eksporto augimas bei pastebimos klasterių kūrimosi užuomazgos: medienos perdirbimas ir baldų gamyba; tekstilė ir apranga; chemijos pramonė; transporto sektorius; maisto produktų gamyba; statybos pramonė. II Nacionalinio susitarimo prioritetas --švietimo ir mokslo sistemą priderinti prie žinių visuomenės ir Europos aukštojo mokslo ir tyrimų erdvės iššūkių. Lietuvos visuomenei postindustrinėje epochoje tampant žinių visuomene, ypatingą reikšmę įgyja švietimas, mokslas ir studijos. Šiame Nacionaliniame susitarime dėmesys yra koncentruojamas į šalies ekonominės raidos perspektyvas ir jų keliamus iššūkius švietimo, mokslo ir studijų sistemai, tačiau ne mažiau svarbios yra ir pilietinės visuomenės raidos problemos. Tokia visuomenė negali stiprėti be humanistinio švietimo, orientuoto į pilietiškumo, dvasinių vertybių pažinimą bei puoselėjimą. Nekartodami viso Nacionalinio susitarimo priemonių paketo, kaip šių tikslų turėtų būti siekiama, ypatingą dėmesį skiriame keliems būtinų pertvarkų projektams, kurių svarbiausias tikslas

134

– pasiekti, kad Lietuvoje, ekonomikos proveržio kryptyse būtų sukurta moderni, konkurentiška tarptautiniu mastu žinių infrastruktūra, klojanti tinkamą pamatą žinių ekonomikos plėtrai. Tai yra svarbiausias Vyriausybės uždavinys, kurio kaip rodo daugelis tarptautinių ekspertų atliktų tyrimų Lietuvoje, dar nė viena Vyriausybė nesugebėjo tinkamai išspręsti. Šiam tikslui pasiekti reikia: • užtikrinti studijų ir mokslinių tyrimų europinio lygmens kokybę; • užtikrinti reikalingos apimties ir kokybės studijas bei mokslinius tyrimus ekonomikos „proveržio“ kryptyse; • skatinti mokslo ir studijų institucijų aktyvius ryšius su verslu.

BENDRUOMENIŠKUMO (SOCIALINIO KAPITALO) ÁTAKA ÛKIO PLĖTRAI Amerikietis sociologas R.Putnamas, praëjusio amþiaus pabaigoje daugiau kaip dvidešimt metø tyrinëjæs socialinius procesus Italijoje, labai akivaizdþiai árodë, kad ir valstybës institucijos yra efektyvesnës, ir ekonomika yra þymiai dinamiškesnë ir stipresnë šiaurës Italijoje nei pietinëje jos dalyje, kuri garsëja tik mafijinëmis tradicijomis. R.Putnamas akivaizdþiai ir átikinamai árodo, kad skirtumus tarp pietinës ir šiaurinës Italijos ekonominiø sëkmiø lemia ne þmogiškojo ar finansinio kapitalo skirtumai, bet pirmiausia socialinis kapitalas (bendruomeniškumas). Šiaurës Italijos istorija susiklostë taip, kad joje bendruomeniška visuomenës struktûra visais laikais buvo gyvybinga, kitaip sakant, šiaurës Italija buvo turtinga socialinio kapitalo. Socialinio kapitalo gausa skatina tarpusavio pasitikëjimo kultûros brandà, kuri turi esminës svarbos ir sparèiai ekonominei plëtrai.

135


R.Putnamas teigia, kad pasitikëjimas yra svarbus sëkmingos ûkio raidos veiksnys arba, kitais þodþiais tariant, socialinio kapitalo dalis. R.Putnamas cituoja K.Arou (Arrow), sakiusá, kad „praktiškai bet kuris komercinis sandoris savyje turi pasitikëjimo elementà ir iš tikrøjø já turi kiekvienas sandoris, vykdomas ilgesná laikotarpá. Galima teigti, kad didelë dalis ekonominio atsilikimo pasaulyje gali bûti paaiškinta tarpusavio pasitikëjimo stoka.“ Pilietiškuose šiaurës Italijos regionuose, priešingai negu pietiniuose, socialinis pasitikëjimas, kylantis iš socialinio kapitalo gausos, nuo seno buvo pagrindinis etoso, palaikiusio ekonomikos dinamizmà ir valdþios veiksmingumà, elementas. Pasitikëjimas kaip alyva sutepa bendradarbiavimo variklá, kuris bûtinai reikalingas tiek tarp skirtingø valdþiø, tiek tarp darbininkø ir vadovø, tarp partijø, tarp valdþios ir verslo ir tarp paties verslo. Kuo didesnis pasitikëjimo lygis visuomenëje, tuo didesnë bendradarbiavimo tikimybë. O bendradarbiavimas pats savaime gimdo pasitikëjimà. Nuolatinis socialinio kapitalo kaupimas yra svarbiausias pilietinës Italijos ûkio sëkmës „uþdaro rato“ paaiškinimas. Iniciatyvumo ir verslumo pamokos yra išmokstamos šeimoje ir artimiausioje kaimynø bendruomenëje ar bendraminèiø bûry – ten, kur kaupiamas socialinis kapitalas. Pasaulio Bankas, nagrinëdamas þiniø ekonomikos perspektyvas Lietuvoje, iškelia dar vienà problemà -- pasitikëjimo tarp valdþios ir verslo bendruomenës Lietuvoje stokà. Vël susiduriame su pasitikëjimo problema ir socialinio kapitalo deficito negatyviàja átaka ekonominei plëtrai. Valstybë, kuriai rûpi sparti ekonomikos ir gerovës plëtra, turi investuoti ir á socialinio kapitalo plëtrà. Pa-

PALANKUS ÛKIUI VALSTYBĖS VALDYMAS Kaip jau minëjome anksèiau, vykdant ûkio politikà, šiandien valstybei iškyla visai kitokie uþdaviniai negu pradiniame rinkos kûrimo tarpsnyje. Šie uþdaviniai taps dar svarbesni, kai tapsime visaverèiais ES nariais ir turësime varþytis þymiai platesnëse ir sunkiau prieinamose rinkose. Šiuos uþdavinius, taip pat ir ilgalaiká spartø ûkio augimà galës uþtikrinti tik kokybiškai naujas valstybës valdymas, – ne biurokratinis, o dinamiškas ir paremtas naujosios viešosios vadybos principais. Kaip rodo šiandien sparèiausia ûkio plëtra pasiþyminèiø valstybiø, tokiø kaip Singapûras, Švedija, Airija, Suomija ir t.t. pavyzdys, viena iš jø sëkmës sàlygø buvo bûtent valstybës valdymo pokyèiai. Kaip sako J.F.Rièardas (J.F.Richard), Pasaulio Banko viceprezidentas, industrinei visuomenei peraugant á þiniø visuomenæ, Vyriausybës vaidmuo keièiasi kardinaliai -- liberalizacijos ir modernizacijos mentaliteto Vyriausybei nebeuþtenka. Norint sukurti ir išnaudoti þiniø ekonomikos privalumus, reikalingas naujas mentalitetas, naujas màstymas valstybës valdyme – þiniø ekonomikos màstymas. O šis yra visai skirtingas nuo liberalizacijos ir modernizacijos mentaliteto. Šioje vietoje tinka dar syká priminti jau cituotus Br.Arthuro þodþius: „Vyriausybë naujoje epochoje turi veikti kaip sodininkas: sëti, træšti, apsaugoti ir auginti Èempionus. Èempionai (sėkmingas verslas) pagimdys naujus Èempionus„.

radoksas, taèiau vaistai nuo ekonomikos negaliø glûdi ne liberaliajame individualizme, bet konservatyviajame bendruomeniškume.

136

137


Poreikis mąstyti kitaip valdant Valstybę (pagal J.F. Ričardą). Į liberalizaciją orientuotas mentalitetas

Į modernizaciją orientuotas mentalitetas

Į žinių ekonomiką orientuotas mentalitetas

Esmė

Nedarymas

Kūrimas

Sėkmės galimybių kūrimas

Sukuria

• • •

• •

Pagrindinis sutelktas į

dėmesys

Laisvę Nepastovumą Vienodas sąlygas veikti

• •

Šiuolaikines institucijas Teisinę valstybę Gerą bazinę verslo aplinką

Viziją Sėkmę nešantį mentalitetą Klasterius

Stabilumą, paskatas

Neatsiliekantį produktyvumą

Tapimą konkurencingu pasaulyje

Sritis

Ekonomika

Ekonominė, socialinė

Visuomeninė

Vyriausybės vaidmuo

• •

Gerai reguliuoti

Atlikti integravimo ir iššūkių formavimo vaidmenį

Nerimą keliantys klausimai

Ar ne per greitai vyko liberalizacija?

Ar ne per lėtai vyko modernizacija?

Ar kiti jūsų nepaliko savo šešėlyje?

Paþangos matavimas – strateginio planavimo dalis

138

Pasitraukti iš kelio Nebebūti valdytoja

Kaip rodo pastarøjø metø Lietuvos patirtis, teorinisstrateginis pagrindas lietuviškai ambicijai „Pasivyti ir pralenkti Estijà, o po to -- Lenkijà bei Portugalijà“ yra padëtas. Taèiau daugelis procesø vyksta stichiškai ir neaišku, ar yra gerai suvokiami artimiausio laikotarpio tikslai. Nors yra patvirtintos ávairios strategijos, ir Nacionaliniai susitarimai, taèiau Vyriausybë nesugeba šiø strategijø perkelti á aiškià artimiausiø veiksmø sistemà, todël neaišku, ar Vyriausybë prisideda prie ûkio paþangos. Paþanga ágyvendinant strategijà šiuo metu negali bûti išmatuota, nes nëra susitarta, kokiais matavimo vienetais ir kà matuojant bûtø galima ásitikinti, kad paþanga yra daroma. 2000 metais panašià problemà sprendë ir Europos Sàjunga, Lisabonoje patvirtinusi garsiàjà „e-Europos“ deklaracijà, kurioje numatë, kad iki 2010 metø Europos Sàjunga turi tapti dinamiškiausia ir konkurentiškiausia ekonomika pasaulyje, kitaip sakant, Europos Sàjunga paskelbë šûká „pasivyti ir pralenkti Amerikà“. Europos Sàjunga nutarë savo politikà, siekiant ágyvendinti šá ambicingà tikslà, koor-

dinuoti, išnaudojant vadinamàjá „benchmarking“ metodà. Remiantis šiuo metodu Europos Sàjunga nustatë 23 parametrus – þymeklius („benchmarks“), kuriais yra matuojama Europos Sàjungos šaliø paþanga ágyvendinant Lisabonos tikslus. Šie parametrai yra periodiškai matuojami ir skelbiami, lyginant atskirø ES šaliø paþangà su atitinkamais JAV rezultatais. Europos Sàjunga matuoja parametrus, suskirstytus á 11 tokiø grupiø: pigesnis ir greitesnis Internetas; greitesnis Internetas mokslininkams ir studentams; saugûs tinklai ir elektroninës kortelës; Europos jaunimas á skaitmeniná amþiø; darbas þiniø ekonomikoje; visø dalyvavimas þiniø ekonomikoje; e-komercijos vystymas; e-Vyriausybë; e-Sveikata; e-Turinys; e-Transportas. Europos Sàjunga yra ásitikinusi, kad jei šiais matuojamais parametrais bûtø pasivyta ir pralenkta Amerika, tai garantuotø ir Europos Sàjungos ekonomikos aukštesná konkurentiškumà nei JAV. Yra manoma, kad šie parametrai apibrëþia bûtinas ekonomikos konkurentiškumui sàlygas. Lietuvoje iki šiol mes savo ekonominæ paþangà matuojame parametrais, kurie tiko stebëti rinkos ekonomikos kûrimo paþangà, bet jø nebeuþtenka stebint konkurentiškos þiniø ekonomikos kûrimo paþangà. Iki šiol vis dar naudojame kaip pagrindinius parametrus tokius, kuriais nusakomos makroekonominës rinkos funkcionavimo sàlygos: BVP augimas, infliacijos dydis, fiskalinio deficito ir einamosios sàskaitos deficito dydþiai, investicijø dydis. Šie parametrai ir toliau liks svarbûs, taèiau jø nebeuþtenka. Rinkos ekonomika Lietuvoje jau sukurta. Dabar laukia naujas iššûkis -- „Tigro šuoliu“ áveikti Lietuvos ûkio konkurentiškumo atsilikimà. Todël reikia susitarti dël naujø svarbiausiø parametrø, kuriais bûtø matuojama Lietuvos paþanga kuriant konkurentiškà ekonomikà. Tai turi bûti tokie parametrai, kurie mums leistø save lyginti su kaimynais ir kurie bûtø matuojami objektyviais išoriniais metodais.

139


Taigi reikia nustatyti tokius naujus Lietuvos paþangos þymeklius, á kuriø gerinimà turëtø bûti sutelktas didþiausias dëmesys. Tai galëtø bûti interneto prieinamumo ir vartojimo, e- valdþios, uþsienio kalbø mokëjimo, investicijø á švietimà, mokslà ir studijas dydþio, tarptautiniø patentø ar publikacijø skaièiaus, eksporto, susijusio su aukštosiomis technologijomis, dydþio, ûkio produktyvumo augimo parametrai. Tai parametrai, kuriuos matuoja Europos Statistikos þinyba (Eurostat) arba Pasaulio Bankas. Tokie parametrai turëtø tapti Lietuvos politikos ambicijø þymekliais ir á jø gerinimà, á ambicijà šiais parametrais pasivyti ir aplenkti kaimynus, o paskui ir „senàjà Europà„ turëtø bûti sukoncentruoti Lietuvos resursai. Nacionalinis susitarimas turi bûti paverstas susitarimu dël naujø kelio þenklø. „Tigro šuolis“ ávyks tik tada, jeigu išmoksime já matuoti ir lyginti save su kitais. Tai bûtø ir Lietuvos tarptautinio ávaizdþio šuolis.

VILNIUJE IR UNIVERSITETINIUOSE MIESTUOSE – ÞINIØ EKONOMIKA, LIETUVOJE – SMULKUS IR VIDUTINIS VERSLAS Svarbiausias Lietuvos ûkio plëtros naujame etape tikslas bus pasiektas plëtojant þinioms (inovacijoms) imlià ekonomikà. Taèiau toks ûkis, kaip rodo mûsø analizë, sëkmingai plëtosis keliuose klasteriniuose þiniø ekonomikos branduoliuose, kuriø pirmieji, regis, atsiras Vilniuje. Kita vertus, tokia ekonomikos plëtra galima tik tinkamoje versliškumo kultûroje. Versliškumo kultûrà ugdo vyraujanèios nuostatos visuomenëje bei valstybës sukurtos sàlygos smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) vystytis. Todël negalime nepabrëþti, kiek svarbu yra ir veiksmingos europietiškos infrastruktûros smulkaus ir vidutinio

140

verslo plëtrai sukûrimas: tai leistø toká verslà kurti ne tik Vilniuje, Kaune ar Klaipëdoje, bet ir šiandien atsiliekanèioje provincijoje. Mes norime matyti savininkø ir savo verslà sëkmingai vystanèiø šeimø Lietuvà. Savininkai ir savo verslà puoselëjantys pilieèiai sudaro stiprios visuomenës pagrindà. Ligšiolinë Lietuvos politika vystant smulkøjá ir vidutiná verslà Lietuvoje pasiþymëjo daugiau skambiomis deklaracijomis ir atsitiktiniais veiksmais. Veiksminga valstybinë infrastruktûra SVV vystymui nëra sukurta ir ypaè jauèiama stoka moderniose ekonomikose plaèiai naudojamø finansiniø SVV instrumentø: pradinio kapitalo, rizikos kapitalo, mikropaskolø ir t.t. Smul kios ir vi du ti nës ámo nës yra Lie tu vos, kaip ir bet ku rios ki tos mo der nios eko no mi kos pa ma tas. Jos yra pagrindinis darbo vietø šaltinis ir dirvoþemis, kuriame subræsta verslo idëjos. Þiniø ekonomika Lietuvoje suklestës tik tada, jeigu ir Lietuvoje sugebësime smulkaus verslo reikalus pakelti á savo politinës darbotvarkës pradþià. SVV ámonës yra labiausiai jautrios verslo aplinkos pasikeitimams. Jos greièiausiai gali suklestëti, kai biurokratijos „saulëlydþio“ idëjos yra sëkmingai ágyvendinamos, o greièiausiai þûti dël perteklinës biurokratijos. SVV ámonës turi bûti matomos kaip svarbiausias inovacijø, darbo vietø kûrimo bei socialinës ir regioninës integracijos variklis. Norint tai pasiekti, reikalinga aiški ir nedeklaratyvi SVV strategija, kuri turi remtis trimis nuostatomis: • verslininkiško aktyvumo, versliškumo (antreprenerystës) kultûros ugdymas; • aplinkos, kuri bûtø palanki verslo idëjoms, inovacijoms (naujovëms) ir kaitai, sukûrimas; • rinkø prieinamumo uþtikrinimas.

141


Verslininkiško aktyvumo, versliškumo (antreprenerystės ) kultûros ugdymas

142

Kitas þinomas šiuolaikinis amerikieèiø ekonomistas P.Drakeris (Peter F.Drucker) atkreipia dëmesá á versliškumo kultûros, á verslininkiškos vadybos, dinamiškos ir inovatyvios, svarbà verslo sëkmei. (þr. priedà: P.Drakeris „Inovatyvumas ir versliškumas“). P.Drakeris bando apibrëþti praktinës ekonominës politikos modelá, kurios dvi pagrindinës vertybës yra: darbo vietø gausëjimas ir ekonomikos augimas. Jis kalba apie bûtinybæ didinti ekonominës veiklos veiksmingumà – nukreipti išteklius (pinigus, þmones, kt.) iš nykstanèiø, neperspektyviø verslø á naujus, pelningesnius. Tokios priemonës yra: • vadybos mokslo plëtojimas. Jei ámonë neturi sistemiškos vadybos, ji pasmerkta vegetacijai; • inovacijø (naujoviø) plëtojimas – vadyba privalo bûti tiesiogiai nukreipta á inovacijø kûrimà; • finansiniø instrumentø sutvarkymas taip, kad pinigai nebûtø uþlaikomi neperspektyviose srityse, o nukreipiami á perspektyvias. Lietuvai reikia þymiai daugiau sëkmingø verslininkø ir sëkmingos verslo veiklos. Tik tokios veiklos gausa gali sukurti naujas darbo vietas ir krašto gerovæ. Verslininkiška veikla gali suklestëti tik tada, kai šalia gerø sàlygø pradëti verslà yra daug gerai pasiruošusiø asmenø su verslo idëjomis, tinkama motyvacija bei reikalingais gebëjimais. Versliškumo kultûra gali bûti skatinama tokiomis priemonëmis: • uþtikrinant kad bûsimieji verslininkai turëtø reikalingus gebëjimus, þinias ir motyvacijà. Verslininkams reikalingas ir visuomenës padràsinimas, nes jie turi nebijoti rizikuoti ir siekti sëkmës; • uþtikrinant priëjimà prie kapitalo, per paskolø (mikropaskolø) ir garantijø, rizikos kapitalo, ankstyvosios stadijos ir „sëklinio“ kapitalo instrumentus;

• sudarant tinkamà teisinæ ir administracinæ aplinkà, kuri skatintø verslininkiškà veiklà ir bûtø be nereikalingø suvarþymø bei garantuotø sàþiningà konkurencijà rinkoje; • sukuriant veiksmingà verslo paramos infrastruktûrà, kuri padëtø sukurti sàlygas sëkmei. Be verslininkø (antrepreneriø) nebûtø ir verslo. Sëkmingam verslui reikalingas sëkmingas verslininkas. SVV politika visø pirma turi skatinti versliškumo kultûros, kaip vertingo ir produktyvaus gyvenimo bûdo, plëtrà visuomenëje. Darbas visà gyvenimà vienoje ámonëje nebëra norma ir ji kuo toliau, tuo labiau nyks. Šá kaitos iššûká geriausia pasitikti pradedant savàjá verslà. Silpnëjant samdomajai kultûrai vis labiau turëtø stiprëti versliškumo kultûra. Lietuva èia gali bûti labai sëkminga, nes dar nëra perëmusi visø industrinës ekonomikos tradicijø ir santykiø, kurie remiasi samdomøjø darbuotojø kolektyvine kultûra. Lietuva, nebûdama apsunkinta šio paveldo, gali bûti labai dinamiška vystydama versliškumo kultûrà. Turime keisti ir visuomenëje vyraujanèià poþiûrio á verslà paradigmà. Tai labai rimtai svarsto Europos Sàjunga. Apie tai rašo mûsø jau minëtas P.Drakeris teigdamas, kad šiandien visos sëkmingos ámonës turi vienà bendrà bruoþà: jos tam tikra prasme paremtos naujosiomis technologijomis. Ši technologija – „entrepreneural management„ (versliška vadyba). Iš jos išauga sistemiško inovavimo disciplina. Šios disciplinos esmë – nuolat ieškoti ir pasinaudoti galimybëmis patenkinti þmogaus poreikius, ieškoti veiksmingesniø verslo organizavimo bûdø. Verslininkai gali turëti daug motyvacijø pradëti verslà: originalumas, nepriklausomybë, turtas, statusas. Visuomenë turi bûti pasiruošusi ávertinti tuos, kurie imasi rizikos. Rizika yra susijusi ir su nesëkme. Sàþininga nesëkmë versle negali

Gebėjimai, þinios, motyvacija

143


bûti pasmerkiama. Nesëkmë versle -- tai bûdas mokytis. Dinamiškas verslas nëra suderinamas su tokiu vyraujanèiu visuomenës poþiûriu, kai po pirmos nesëkmës verslininkas yra pasmerkiamas ir nebenori pradëti iš naujo. Dinamiškas verslas reikalauja dinamiškø gebëjimø, kuriuos suteikti gali tik mokymosi visà gyvenimà galimybës. Jau mokykloje vaikai turi bûti pradëti mokomi verslo pagrindø ir versliškumo kultûrai bûtinos iniciatyvos ir sugebëjimo rizikuoti. Verslininkams, norintiems ágyvendinti savo sieká, reikia kapitalo. Jiems reikia priëjimo prie reikiamo tipo finansiniø ištekliø reikiamu metu per visà jø verslo ciklà. Tai ypaè svarbu jauniems verslininkams, taip pat visiškai pradinëje verslo stadijoje bei rizikingo verslo srityse. Rizikos kapitalo infrastruktûra, bûtina sëkmingam SVV vystymui, nëra pakankamai išvystyta net ir paèioje Europos Sàjungoje, nekalbant jau apie Lietuvà. Bankø paskolos šiuo poþiûriu nëra geriausia išeitis, nes bankai vengia rizikos arba reikalauja uþstato ar garanto, tad turintis noro pradëti savo verslà nuleidþia rankas, kai jam reikia uþstatyti savo butà. Todël SVV politikos svarbiausias artimiausio laikotarpio uþdavinys turëtø bûti tokiø SVV reikalingø finansiniø instrumentus sukûrimas, kuriø pati rinka kol kas nëra pajëgi sukurti. Kadangi rinka nepajëgi sukurti labai rizikingø „sëklinio“ kapitalo, pradinio ar mikropaskolø instrumentø, šià nišà turi uþpildyti valstybë. Valstybës finansinës paramos SVV instrumentai išsklaidyti po ávairias neveiksmingai ir biurokratiškai valdomas programas turi bûti sutelkti á vienà sistemiškà ir pagal rinkos dësnius val-

Priėjimas prie kapitalo

domà programà. Nesenai pradëta ágyvendinti valstybinë paskolø garantijø ir palûkanø dalinio dengimo SVV sistema per akcinæ bendrovæ „Invega“ yra geras pavyzdys, bet

144

tai turi bûti toliau plëtojama, sparèiai vystant ir kitus rizikos kapitalo instrumentus, ypaè investicijø á naujø ámoniø akciná kapitalà instrumentus. Tai tokioms pradedanèioms ámonëms suteiktø ne tik joms bûtinà finansinæ paramà, bet ir padëtø ámonæ valdyti, rizikos kapitalo fondo atstovams dalyvaujant tokios bendrovës veikloje. Valstybë turëtø ieškoti bûdø plëtoti privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimà kuriant tokius finansinius instrumentus. Kaip rodo kitø šaliø patirtis, bûtent toks bendradarbiavimas leido Airijoje ir Vokietijoje sëkmingai išplëtoti rizikos kapitalo fondus, kurie suvaidino lemiamà vaidmená ne tik bendrame SVV vystyme, bet ir paskatino SVV plëtrà aukštøjø technologijø pramonëje. Todël svarbus valstybës uþdavinys bûtø „geros praktikos“ pavyzdþiø, taip pat ir daugelio Europos Sàjungos iniciatyvø (Rizikos Kapitalo Veiksmø Planas, Finansiniø Paslaugø Veiksmø Planas), plëtojant šiuos finansinius instrumentus, paþinimas ir ágyvendinimas Lietuvoje. Priëjimas prie tokiø finansiniø instrumentø turëtø bûti nesutelktas vien Vilniuje, nes SVV plëtra turëtø bûti vienas iš svarbiausiø regioninës politikos instrumentø. Plëtojant šiuos finansinius instrumentus, turëtø bûti veiksmingai panaudojama ir Europos Sàjungos struktûriniø fondø parama, kuri, kaip rodo kitø šaliø patirtis, gali bûti skiriama ir rizikos kapitalo fondø kûrimui. Ástatyminë, reguliuojanti ir administracinë aplinka daþnai sukuria per sunkià naštà verslui. SVV ámonëms reikia sukurti tokià aplinkà, kurioje bûtø subalansuotas paprastumas ir poreikis uþtikrinti viešuosius interesus. Saulëtekio komisijø patirtis sako, kad Vyriausybei turint

Tinkama teisinė aplinka

politinës valios sistemingai šias sàlygas perþiûrëti galima greitai ir veiksmingai. Tam reikia išnaudoti ir ES patirtá, sukauptà tokiose programose kaip BEST ar SLIM. Visame

145


Verslo paramos infrastruktûra

Aplinkos, kuri bûtø palanki inovacijoms ir kaitai, sukûrimas

pasaulyje populiarëja e-paslaugø SVV verslui sistemos, kurios leidþia ásteigti naujà verslà, susirasti finansinæ paramà, patarimus teisiniais, valdymo ar marketingo klausimais, verslininkui neatsitraukiant nuo kompiuterio. „On-line“ paslaugø SVV sistema turi bûti nedelsiant sukurta ir Lietuvoje. Vienas iš svarbiausiø darbø bûtø mokesèiø sistemos ir mokesèiø administravimo perþiûrëjimas SVV plëtrai palankia kryptimi. Didþiausia problema tebelieka aukštas darbo jëgos apmokestinimo lygis. Mokesèiø sistema turëtø bûti tokia, kad dràsintø naujo verslo pradþià (start-up), bûtø palanki SVV plëtrai ir naujø darbo vietø kûrimui. Tam reikëtø pasimokyti iš „geriausios patirties“ pavyzdþiø Europos Sàjungoje.

Inovatyvumas ir kaita smulkiame ir vidutiniame versle gali bûti paskatinti pašalinant didþiausias kliûtis ir panaudojant „gerà patirtá“. Apie kliûtis, kai trûksta finansiniø instrumentø arba kai sunku ásteigti naujà verslà jau kalbëjome. Kvalifikuotos darbo jëgos trûkumas šiandien jau darosi vienu iš rimèiausiø stabdþiø inovatyviam verslui. Bëgant laikui tai darysis vis labiau matoma problema. Kà reikia daryti, kaip pertvarkyti švietimo sistemà, kalbëjome anksèiau. Inovatyvios veiklos plëtra susidurs ir su Lietuvos patentinës sistemos problemomis. Jau dabar ji turëtø bûti perþiûrëta, atsiþvelgiant á inovatyviø verslininkø ir mokslininkø, atliekanèiø taikomuosius tyrimus, pastabas.

Kliûčiø pašalinimas

Prieiga prie informacijos, patarimø ir paramos paslaugø padeda pradedanèiam verslui išaugti ir išeiti á tarptautines rinkas. Tokiam verslui padeda ir verslo bendradarbiavimo tinklø , klasteriø skatinimas. Turëtø bûti perþiûrëti šiandien valstybës teikiamos paramos verslui instrumentai. Inkubatoriai negali pavirsti vien tik valstybës subsidijuojama patalpø nuoma. Valstybës parama turi bûti þymiai ávairesnë ir taiklesnë, suteikianti galimybes gauti patarimus teisiniais, finansiniais, marketingo, patentinës veiklos klausimais.

Lietuvoje nereikia bandyti išrasti visus SVV politikos instrumentus. „Geros patirties“, plëtojant smulkø ir vidutiná verslà kitose šalyse, paþinimas ir jos paskleidimas, ypaè kalbant apie SVV finansinius instrumentus, bûtø vienas iš svarbiausiø darbø.

Geros patirties paþinimas

Verslui reikia rinkø, kuriose jis galëtø parduoti savo produktus. Tai gali bûti vietinës rinkos, Europos Sàjungos ir kitos rinkos. Lietuvai tapus Europos Sàjungos nare, Lietuvos verslui ir ypaè SVV taps labai svarbu kiek galima efektyviau paþinti ES Bendrosios rinkos ir regioniniø rinkø reikalavimus. Tuo tikslu valstybë turëtø uþtikrinti veiksmingà šiø rinkø tyrimo ir konsultavimo bei Lietuvos verslo interesø gynimo naujose rinkose sistemà.

Rinkø prieinamumo uþtikrinimas

Kaip kalbëjome anksèiau, inovacijos varomosios jëgos yra konkurencija, technologijos ir tyrimai, taèiau inovacijos sëkmë priklauso nuo verslininko gebëjimo panaudoti þmogiškàjá ir intelektualiná kapitalà. Inovacija reikalauja mentaliteto, kuriame susipintø kûrybiškumas, versliškumas, valia daryti apskaièiuotos rizikos veiksmus ir sugebëjimas bûti socialiai, geografiškai ir profesiniu poþiûriu mobiliu.

146

Mes tikime, kad atsiras ir lietuviški Geitsai, Fordai ir Rokfeleriai. Didelë dalis iš jø pradës nuo smulkaus verslo. Jie bus ne tik verslininkai, bet ir kultûros globëjai, bendruomeniø ir visuomenës lyderiai. Mes juos ginsime ir jais di-

147


500

dþiuosimës. Rûpinsimës jø konkurencine galia ir svetimas rinkas uþkariaujanèiais jø gaminiais. Dþiaugsimës jø pergalëmis globalioje konkurencijoje, taip pat kaip ir krepšininkø, nes kas gerai „Alnai“, „Achemai“, „Maþeikiø naftai“ ar net „Philip Morris Lietuva“, tas gerai ir Lietuvai.

30 pav.

450

Vidutinės vartojimo

400

iðlaidos (litais).

350

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

300 250 200

DVI LIETUVOS AR VIENA – KUR NUEIS EUROPOS SĄJUNGOS PINIGAI? AR LIETUVA TURĖS REGIONINĘ POLITIKĄ?

150 100 50 0

Eko no mi nei sëk mei vis la biau tel kian tis ke liuo se stam biau siuo se Lie tu vos ûkio cen truo se, vis ašt riau iškyla klausimas, ar ta sëkmë aplankys ir vis labiau atsiliekanèià provincijà, o jeigu taip -- tai kada? Vis aštrëjant kalboms apie dvi Lietuvas -- Vilniaus Lietuvà ir atsiliekanèià provincijà, taip pat aštrëja supratimas, kad Lietuvoje vis dar neturime veiksmingai veikianèios regioninës politikos, kuri yra bûtina norint sustabdyti vis didëjanèius skirtumus tarp keliø sëkmingø urbanizuotø centrø ir vis labiau atsiliekanèios provincijos. Mûsø ásitikinimu, tokia efektyvi regioninë politika yra reikalinga nedelsiant ir ji turi bûti nukreipta á du svarbiausius dalykus: tinkamà Europos Sàjungos struktûrinës paramos panaudojimà, kad ši parama „nenusëstø“ vien tik Vilniuje, ir smulkaus bei vidutinio verslo regioninës politikos plëtrà, kuri sudarytø galimybes smulkiam verslui þymiai sparèiau plëtotis ir atsiliekanèiuose regionuose. Dėl ko reikia nerimauti?

1996

1997

1998

Kaime

Mieste

1999

2000

2001

Miesto-Kaimo skirtumas

Vidutinës

1400

31 pav.

1200

Vidutinis mėnesinis bruto darbo uþmokestis pagal

1000

apskritis, litais.

800

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

600 400 200 0 1996

1997

Vilniaus Panevëþio Tauragës

1998

1999

2000

2001

Vilniaus-Tauragës skirtumas Vilniaus-Panevëþio skirtumas

30

32 pav.

25

Þmoniø gyvenančiø

20

þemiau skurdo ribos procentas.

Jau kalbëjome, kad ekonominë sëkmë telkiasi keliuose miestuose ir pirmiausia Vilniuje, -- tai rodo ir uþsienio kapitalo investicijø sutelkimas á Vilniø bei kitø socialiniø ekonominiø skirtumø didëjimas (30-33 pav.). Yra didelë tikimybë, kad nieko nedarant ir Europos Sàjungos struktûrinë parama koncentruosis labai panašiai. Jeigu Vilniu-

148

15 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

10 5 0 1996

1997 Mieste

1998 Kaime

1999

2000

2001

Vidutinis

149


120

33 pav. Ekspertinis regiono bûklės

100

integralus parametras.

80

Šaltinis: Ilgalaikė ûkio plėtros strategija, Ûkio ministerija, 2002 m.

60 40

Tauragë

Ðiauliai

Alytus

Utena

Marijampolë

Telðiai

Panevëþys

Kaunas

Vilnius

0

Klaipëda

20

Ekspertinis regiono bûklës integralus parametras

20

34 pav.

18

SVV ir bedarbystė: regiono

16 14

skirtumau.

12

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

10 8 6 4 2 0 Vilnius

Klaipëda

SVV 1000 gyv.

Marijampolë

Alytus

Utena

Bedarbystë, %

je bus vystomi stambûs infrastruktûros projektai, pvz., greitaeigio tramvajaus projektas, ir jiems bus naudojami struktûrinës paramos pinigai, tai akivaizdu, kad kiti regionai liks be tokiø pinigø. „Nesëkmës“ regionams tikrai neuþtenka vietiniø finansiniø ištekliø šiø regionø ekonomikos modernizacijai. Šiø regionø administraciniai gebëjimai parengti ir tinkamus projektus yra gerokai maþesni. Dël migracijos á miestus atsiliekanèiø regionø padëtis dar labiau prastëja. Senkant intelektiniam kapitalui, maþë-

150

ja ir galimybiø verslo iniciatyvai bei investicijø pritraukimo pajëgumas. Verslumo kultûra „nesëkmës“ regionuose yra menkesnë, todël ir smulkus bei vidutinis verslas èia sunkiau plëtojasi (34 pav.). Ilgalaikë bedarbystë skatina socialinæ patologijà, tuo paèiu ardo motyvacijà darbui. Valstybës socialinës paramos instrumentai, kaip rodëme I dalyje, net ir nedarbo atveju, uþuot, padëjæ þmogui susigràþinti socialiná statusà, labai daþnai dar labiau maþina jo motyvacijà darbui. Didþiausià nerimà kelia tas faktas, kad valstybë iki šiol neturi jokios aiškesnës regioninës politikos koncepcijos. Be keliø teoriniø pamàstymø (þr. Ilgalaikæ ûkio plëtros strategijà, 2002 m.), keliø ástatymø ir keliø politiniø pareiškimø apie mokesèiø maþinimà „nesëkmës“ regionuose, daugiau praktiškai nieko nëra. Todël koncepcija turëtø bûti parengta nedelsiant. Mûsø ásitikinimu, joje turi bûti apibrëþtos dvi pagrindinës nuostatos: • kaip pasiekti, kad Europos Sàjungos struktûriniai fondai Lietuvoje bûtø panaudojami regioninës politikos tikslams pasiekti; • kaip pasiekti, kad sàlygos smulkaus ir vidutinio verslo plëtrai atsiliekanèiuose regionuose pasidarytø þymiai palankesnës.

Ką reikėtø daryti?

Mes manome, kad svarstant regioninës politikos perspektyvas Lietuvoje ypatingas dëmesys turi bûti skirtas Europos Sàjungos paramos tinkamam panaudojimui, nes bûtent struktûriniø fondø parama Europos Sàjungoje yra naudojama maþinti skirtumams tarp sëkmingø ir atsiliekanèiø regionø. Dëmesys pasirengimui naudoti Europos Sàjungos struktûrinius fondus yra ypaè svarbus, kadangi pagal dabar Vyriausybës parengtà Bendràjá Programavi-

Bendrasis Programavimo Dokumentas ir Regioninė politika

151


mo Dokumentà (BPD), skirtà struktûriniø fondø paramos planavimui, yra visai neaišku, kaip pagal šá dokumentà bus ágyvendinami regioninës politikos tikslai. Vi sa me BPD re gio ni në po li ti ka në ra iš skir ta kaip svarbus valstybei prioritetas. Finansinæ paramà þadama skirti pagal savo iniciatyva parengtus projektus, taèiau ar valstybë turi kokius nors prioritetus, kokius projektus ji norëtø matyti parengtus ir finansuojamus anksèiausiai, prioriteto tvarka -- yra visai neaišku. Todël tikëtina, kad išnaudodami savo geresnius administracinius gebëjimus ir þmogiškuosius resursus bei aukštesnæ versliškumo kultûrà, didþiàjà dalá struktûrinës paramos sunaudos „sëkmës“ regionai. Tuo paèiu socialiniai- ekonominiai skirtumai dar labiau didës. Valstybë turëtø numatyti specialià paramos sistemà, kaip sustiprinti tokiø regionø sugebëjimus parengti reikalingus projektus. Kartu turi bûti imtasi priemoniø, kad nu sta ty ta pa ra mos da lis pa tek tø á „ne sëk mës“ regionus. Smulkusis ir vidutinis verslas bei regioninė politika

savo kvalifikacijà, mokytis visà gyvenimà ar ágyti naujà profesijà nenutoldamas nuo savo namø; • finansinës paramos SVV instrumentai turi bûti išplëtoti, lengvai pasiekiami visoje Lietuvoje ir pritaikyti specialioms sàlygoms, pvz., rizikos kapitalas pradedanèiajam verslà kaime; • išplëtota konsultacinë ir kitokios paramos SVV infrastruktûra turëtø bûti prioritetiškai vystoma „nesëkmës“ regionuose. Skirtumai tarp sostinës, ûkio centrø ir kitø regionø išnyks dar negreitai, taèiau artimiausio laikotarpio tikslas turëtø bûti labai aiškus -- pasiekti, kad šie skirtumai nebedidëtø. Tam reikalingi veiksmingi valstybës politikos instrumentai, nes rinka pati to nepadarys.

Akivaizdu, kad „nesëkmës“ regionams ateityje aktualu bus ne þiniø ekonomikos vystymas, ne aukštøjø technologijø pramonës sukûrimo Lietuvoje perspektyvos, bet SVV vystymosi perspektyvos jø regione. Sëkmingas SVV vystymasis tokiame regione ilgainiui atgaivins ir þmogiškuosius resursus bei sukurs regiono investiciná patrauklumà. Nuo SVV politikos sëkmës Lietuvoje didele dalimi priklausys ir regioninës politikos sëkmë. Kad SVV vystytøsi ir „nesëkmës“ regionuose, reikia, kad valstybë sutelktø resursus á: • tolygø infrastruktûros išvystymà Lietuvoje, kad gyvenimo sàlygos ir kaime pasiektø šiø sàlygø vidurká; • þmogiškøjø resursø vystymo infrastruktûros tolygø pasiskirstymà: þmogus turi turëti galimybæ tobulinti

152

153


PRIEDAI

155


APIE BENDRUOMENĖS, PILIETIŠKUMO, DEMOKRATIJOS IR LAISVOSIOS RINKOS SĄSAJAS Pagal R.Putnamo knygą “Kad demokratija veiktø” (2002)

Pilietiškumo dorybė Pilietiškumas reiškia lygias visø teises ir pareigas. Pilietinë bendruomenë yra susieta horizontaliø bendravimo ir bendradarbiavimo santykiø, o ne vertikaliø valdþios ir priklausomybës ryšiø. Politinë lygybë yra esminë pilietiškos bendruomenës savybë. Kuo labiau vietos politika uþtikrina politinæ savivaldoje dalyvaujanèiø pilieèiø lygybæ, tuo bendruomenæ galima laikyti pilietiškesnæ. Pilietine dorybe pasiþymintys pilieèiai yra paslaugûs, gerbiantys vienas kità ir pasitikintys vienas kitu, net jei jø poþiûriai á esminius dalykus skiriasi. Pilietinës bendruomenës vadovai privalo bûti ir privalo save suvokti esant atsakingus bendrapilieèiams. Ir labai stipri valdþia, ir valdþios nebuvimas gali gadinti, nes abiem atvejais diegiamas neatsakingumo jausmas. Pagal R.Putnamà, vienas kertiniø pilietinio gyvybingumo rodikliø yra bendruomeniø gyvenimo aktyvumas. Pilietiškesnëje Šiaurës Italijoje, pavyzdþiui, sporto klubø skaièius vienam gyventojui yra 20 kartø didesnis nei Sicilijoje. Kuo tankesni tokie bendruomeniškumo tinklai, tuo didesnë tikimybë, kad jø nariai sugebës bendradarbiauti bendros naudos labui. Pilietiná gyvybingumà taip pat atspindi vietiniø laikrašèiø skaitomumas. Laikrašèius skaitantys gyventojai geriau þino apie vietos problemas, todël yra geriau pasirengæ ja spræsti. Pilietiškesniuose Italijos kraštuose vietos laikrašèiø skaitomumas yra dvigubai didesnis.

156

“Reikšmingai didėjant pilietinės dorybės neturinčiø piliečiø skaičiui, liberaliø visuomeniø galimybės sėkmingai veikti palaipsniui maþės”. W.A. Galston.

R.Putnamo knyga “Kad demokratija veiktø” paremta beveik ketvirčio amþiaus trukmės ávairiø Italijos kraštø vietos politikos tyrimais, pradėtais 1970 m., kai Vyriausybė ėmėsi ágyvendinti ilgai atidėliotą decentralizavimo sumanymą. Svarbiausia jo tyrinėjimø išvada teigia, kad valdymo veiksmingumas ir laisvosios rinkos kokybė priklauso nuo visuomenės bûklės, jos pilietiškumo gerokai daugiau nei iki šiol buvo manyta.

157


Pilietiškumà taip pat rodo aktyvumas referendumø bei rinkimø metu, nors reikëtø paþymëti, kad šis rodiklis priklauso ir nuo daugelio kitø veiksniø. Kaip vienà iš pilietiškumà atspindinèiø rodikliø R.Putnamas iškelia reitingavimo galimybës panaudojimà rinkimuose. Pasak jo, kuo daugiau gyventojø pasinaudoja reitingavimo galimybe balsuodami uþ kurià nors partijà, tuo maþesnis pilietiškumas. Tai parodo, kad partijos tëra iškabos, uþ kuriø slypi priklausomybë ir globëjo - globotiniø santykiai.

Pilietiškumas stiprina pasitikėjimą Maþiau pilietiškø kraštø gyventojai jauèiasi išnaudojami, atstumti, bejëgiai, èia paplitæs susvetimëjimas. Kaip rodo tyrimai, pilietiškesniø kraštø gyventojai labiau patenkinti gyvenimu. Pasitenkinimas gyvenimu susijæs ir su asmeninëmis pajamomis bei religingumu, taèiau bûtent pilietiškumas yra svarbiausias veiksnys. Pilietinëms dorybëms priskiriamas sàþiningumas, pasitikëjimas, ástatymø laikymasis. Pilietiški gyventojai tikisi iš valdþios, kad ir ši laikysis tø paèiø reikalavimø, ir paklûsta taisyklëms, kurias priimant patys dalyvavo. Maþiau pilietiški gyventojai mano, kad taisykliø laikytis kvaila, nes jas sulauþys kiti ir dël to ágys pranašumà, jie nepasitiki valdþia, èia klesti korupcija ir siauèia mafija. Maþiau pilietiškø kraštø gyventojai ir vadovai daþniau savo krašto politikà laiko korupcine ir mano, kad valdþia turëtø ávesti grieþtesnæ tvarkà. Kuo þmonës labiau išsilavinæ, tuo jø bejëgiškumo jausmas maþesnis. Taèiau net išsilavinæ Pietø Italijos gyventojai jauèiasi tokie pat bejëgiai kaip maþiau išsilavinæ gyventojai pilietiškoje Šiaurëje.

158

Pilietiškumas ir bendruomenės Pasitikëjimo tinklai leidþia išvengti vadinamojo oportunizmo, kai bendrieji tikslai lieka neágyvendinti, nes kiekvienas asmuo yra nepatiklus ir veikia atskirai nuo kitø, siekia išsisukti nuo bendro veikimo. Pilietiškumo vertybes ákûnija tam tikros visuomenës struktûros bei savita visuomeninë praktika. Reikšmingiausias visuomenës mokslø teoretikas A. de Tokvilis apmàstydamas visuomenines sàlygas, kurios palaikë demokratijà Amerikoje, ypaè didelæ reikšmæ teikë amerikieèiø polinkiui kurti pilietines ir politines organizacijas: “Bet kokio amþiaus, bet kokios padëties amerikieèiai nuolat buriasi á bendruomenes. Jie turi ne tik prekybiniø ir pramoniniø sàjungø, bet ir tûkstanèius kitø: religiniø, doroviniø, rimtø, lëkštø, visiems prieinamø ir uþdarø, milþiniškø ir visiškai negausiø. Tad demokratiškiausia pasaulio šalis mûsø laikais yra toji, kur þmonës labiausiai ištobulino gebëjimà bendromis jëgomis siekti bendro tikslo ir tai pritaikë daugybëje srièiø”.1

“Domėjimasis viešosiomis problemomis ir pasišventimas viešiesiems tikslams yra pagrindinis pilietiškumo þenklas”. M.Walzer

Pilietinës bendruomenës prisideda prie demokratinio valdymo stabilumo bei veiksmingumo ir dël savo vidinio poveikio savo nariams, ir dël išorinio poveikio platesnei politinei visuomenei. Savo viduje bendruomenës išugdo nariø bendradarbiavimo áproèius, paramà vienas kitam ir visuomeniškumo dvasià. Apklausos rodo, kad bendruomenës nariams labiau bûdingas politinis išprusimas, visuomeninis pasitikëjimas, politinis dalyvavimas. Bendruomenës yra bûtina veiksmingos savivaldos sàlyga. “Infrastruktûros gerinimas, palanki viešoji politika, biurokratijos ir rinkos institucijos yra bûtina sàlyga, taèiau negalima ásivaizduoti jokios kaimo plëtros strategijos, jungianèios našumo augimà ir gërybiø paskirstymà,

159


“Tvirtas bendrojo gėrio pripaþinimas ir jo siekis nepaisant asmeniniø ir privačiø tikslø priartėja prie pilietinės dorybės sąvokos esmės.” Q.Skinner.

kur vietos bendruomenës nebûtø reikšmingos”.2 Skurdà ir atsilikimà geriausiai galima paaiškinti gyventojø nesugebëjimu veikti kartu bendram labui. Deja, iš išorës persodintos vietos organizacijos daþnai þlunga. Labiausiai klestinèios vietos bendruomenës paprastai atsiranda iš vietos gyventojø dalyvavimo santykinai vientisose bendruomenëse. Priklausomybė ardo pilietiškumą Politinis dalyvavimas maþiau pilietiškuose kraštuose yra susijæs su suasmenintais globëjo – globotinio santykiais, o ne programiniais ásitikinimais. Gyventojø apklausos parodë, kad savo krašto politikà kaip globëjiškà ávertino 85 nuošimèiai nepilietiškiausio Italijos krašto ir tik 14 nuošimèiø – pilietiškiausio. Maþiau pilietiškø kraštø gyventojai teigia turintys santykiø su vietos valdþia gerokai daþniau nei pilietiškø. Taèiau tokie susitikimai paprastai susijæ su ásidarbinimu bei ávairiomis protekcijomis. Pilietiškuose kraštuose þmonës á savo atstovus kreipiasi daug reèiau, o kreipdamiesi daþniausiai kalba apie bendrus reikalus, politikà, o ne lengvatas ar asmeninius klausimus. Skiriasi ir politikø elgesys. Pilietiškø kraštø politikai pritaria, kad þmones reikia átraukti á viešuosius reikalus, politikà, o maþiau pilietiškuose kraštuose politikai á “populistiná” šûká “valdþià – liaudþiai” þiûri kur kas atsargiau. Nepilietiškuose kraštuose politika yra labiau elitistinë. Eiliniø pilieèiø išsilavinimas maþiau pilietiškuose Italijos Pietuose yra maþesnis nei pilietiškoje Šiaurëje. Taèiau politinio elito išsilavinimas Pietuose yra gerokai aukštesnis. Apskritai, Italijoje pradëjus decentralizavimo vajø, buvo keliami tiesioginës demokratijos siekiai. Vëliau pastangos

160

átraukti þmones á valdymà ëmë sekti, o dëmesys nukrypo á administracinius gebëjimus bei valdþios veiksmingumà. Vis dëlto poþiûriø skirtumai á pilieèiø átraukimà á politikà išliko. Nustatyta, kad ten, kur klesti sàjungos, kur pilieèiai dalyvauja bendruomeniø veikloje ir balsuoja dël viešøjø klausimø, o ne uþ globëjus, ten vietos politikai labiau tiki demokratija, o ne socialine politine hierarchija. Tai akivaizdþiai parodë ir 1991 m. referendumas Italijoje dël rinkimø sistemos pertvarkymo. Pilietiškesniø kraštø gyventojai labiau rëmë siûlymus, skirtus sukliudyti pirkti balsus ar kitokiø globëjiškø santykiø išraiškoms. Pilietiškumas ir modernumas – suderinami Daugelis teoretikø pilietinæ visuomenæ sieja su maþomis, glaudþiomis ikimoderniomis visuomenëmis, gana nepanašiomis á šiuolaikiná mûsø miesto kultûros pasaulá, pagrástà asmens iškëlimu, savanaudiškumu ir susvetimëjimu. R.Putnamo atliktas tyrimas rodo visai kà kita. Maþiausiai pilietiškos Italijos dalys kaip tik ir yra tradiciniai pietiniai kaimai. “Pirma savybë, sukreèianti Kalabrijos tyrinëtojà, yra nepasitikëjimas, nepasitikëjimas ne tik pašalieèiu, bet ir bendruomenës nariu, netgi maþuose kaimeliuose. Praeityje pilietinëje visuomenëje praktiškai nebuvo jokiø sàjungø, išskyrus vienà kità kaimo ar miestelio socialiná klubà” 3. Politiná dalyvavimà èia skatina ne bendrieji tikslai, o asmeninë priklausomybë arba godumas. Viešuosius tikslus atstoja asmeninis dievobaimingumas. Korupcija vertinama kaip norma, patys politikai á demokratines taisykles þiûri ciniškai, ástatymai priimami tam, kad tuoj pat bûtø sulauþomi. Bijodami kitø antiástatymiško elgesio, þmonës iš valdþios reikalauja grieþtesnës drausmës.

161


Pilietiškiausias kraštas – Emilija – Romanija, – priešingai, yra gerokai nutolusi nuo “klasikinës” bendruomenës. Šis kraštas yra vienas moderniausiø, turtingiausiø, technologiškai paþangiausiø bendruomeniø visame pasaulyje. Èia ypaè išplëtota visuomeninë dvasia, gausu pilietiniø bendruomeniø: choro draugijø, futbolo komandø, Rotary klubø ir tt. Visuomeniniai – politiniai ryšiai èia veikia horizontaliai, þmonës susijæ su viešøjø klausimø sprendimu, o ne globëjiškumo – pavaldumo santykiais. Taigi modernizavimas nebûtinai turi reikšti pilietinës bendruomenës išnykimà. Religinë bendruomenë bent jau katalikiškoje Italijoje nëra pilietinës visuomenës dalis. Kurá laikà Baþnyèia apskritai draudë katalikams dalyvauti šalies politiniame gyvenime, ši tradicija jauèiama iki šiol. Italijos baþnyèiai bûdingesni vertikalûs valdþios saitai nei horizontalûs bièiulystës ryšiai, remiamasi tokiomis vertybëmis kaip paklusnumas bei susitaikymas su savo padëtimi. Religingumas ir pilietiškumas tarpusavyje nesuderinami ir asmeniniame lygmenyje. 52 nuošimèiai italø, kurie eina á Baþnyèià daþniau nei kartà per savaitæ, teigia retai skaità laikrašèius, o 51 nuošimtis prisipaþásta niekada neaptarinëjà politiniø reikalø. Tarp atvirai nereligingø italø tokiø þmoniø yra gerokai maþiau: atitinkamai 13 ir 17 nuošimèiø. Narystë profsàjungose vertintina kaip pilietiškumo palydovas, o ne vien kaip atsakas á darbo rinkos aplinkybes.

162

Stiprią demokratiją gali kurti tik stiprios pilietinės visuomenės

kraštuose. Kai nëra tarpusavio paramos ir pasitikëjimo, paklusnumas jëgai ir tokios jëgos poreikis lieka vienintelë galimybë visuomenei nenugrimzti á anarchijà. Liberalai tvirtina, kad bendruomenë suvarþo pilieèiø laisvæ, taèiau pilietiškesniø Italijos kraštø gyventojai gauna daugiau bendruomenës teikiamø privalumø, jie geba bûti laisvesni. Maþiau pilietiškuose kraštuose susidaro uþburtas ratas: net valdþia, grieþtai priþiûrinti ástatymø laikymàsi, pati yra silpna dël visuomenës nepilietiškumo. Pats visuomenës pobûdis, verèiantis pilieèius reikalauti stipresnës valdþios, maþina galimybæ valdþiai bûti stipriai, jei ji išlieka demokratinë. Tai tik paaiškina, kodël Pietø Italijoje jau daugiau kaip pusæ amþiaus valdþios pastangos paþaboti mafijà yra nesëkmingos. Tarpusavio nepasitikëjimas ir išsisukinëjimas, vertikali priklausomybë ir išnaudojimas, atsiribojimas ir netvarka, nusikalstamumas ir atsilikimas stiprina vienas kità, sudarydami nesibaigianèius ydingus ratus. Pilietiškuose kraštuose, priešingai, net švelni valdþia be jokiø pastangø yra stipresnë, nes ji gali pasikliauti savo pilieèiø noru bendradarbiauti ir laikytis ástatymø. Demokratinë valdþia tampa stipresnë, kai susiduria su gyvybinga pilietine bendruomene. Svarbiausia pilietinës visuomenës savybë – gebëjimas bendradarbiauti bendrø interesø labui. Bendruomeniškumas ir tarpusavio pagalba kuria socialiná kapitalà ir palaiko bendradarbiavimà. Visuomeninë sutartis, kuri palaiko toká bendradarbiavimà, yra ne teisinë, bet moralinë. Bausmë uþ jos sulauþymà yra ástatymø nustatyta bausmë, net pašalinimas iš bendruomenës.

Maþiau pilietiškø kraštø gyventojams trûksta horizontaliø bendruomeniniø saitø, veiksmingø pilietiškuose

R.Putnamo grupës atliktas tyrimas atskleidë glaudø ryšá tarp regionø vyriausybiø veiksmingumo ir laipsnio, kiek to regiono socialinis bei politinis gyvenimas priartëja

“Pilietinės bendruomenės nariai nėra pasiaukojantys šventieji, tačiau dalyvavimas pilietinėje bendruomenėje yra labiau persmelktas visuomeniškumo dvasios, nukreiptas á bendrąją naudą.” R.Putnamas.

163


prie pilietinës bendruomenës idealo. Kuo pilietiškesnis regionas, tuo veiksmingesnë jo vyriausybë. Ši priklausomybë tokia stipri, kad visiškai nublanksta ryšys tarp ûkinio išsivystymo ir institucijø veiksmingumo. Kitaip tariant, ûkiškai stipresniø regionø vyriausybës geriau veikia paprasèiausiai todël, kad jie buvo pilietiškesni. “Skurdà ir atsilikimà geriausiai galima paaiškinti gyventojø nesugebëjimu veikti kartu bendram labui arba vardan bet kokio tikslo, perþengianèio tiesioginius medþiaginius artimiausiø šeimos nariø interesus”.4 Kraštuose, kuriuose daug pilietiniø bendruomeniø, daug vietiniø laikrašèiø skaitytojø, daug vietos problemomis besidominèiø rinkëjø, maþai globëjiškumo - pavaldumo tinklø, sudaromos geresnës sàlygos veiksmingai valdyti. Analizë rodo, kad ryšys tarp pilietiškumo ir ûkio plëtros pirmiausia atspindi pilietiškumo poveiká ûkiui, o ne atvirkšèiai. Socialinis kapitalas (pasitikëjimas, moralinës normos, bendruomeniø tinklai) palengvina suderintus veiksmus, didina našumà. Bendruomeniškumo tinklai palengvina þiniø apie technologijø paþangà, pasitikëjimà bûsimais verslininkais, darbuotojø patikimumà ir t.t. plitimà. Naujoviø kûrimas priklauso nuo nuolatinio neformalaus bendravimo kavinëse, baruose, gatvëse. Taigi visi tyrimo duomenys akivaizdþiai byloja, kad viešieji reikalai geriau tvarkomi pilietiškesnëse bendruomenëse. Nors esame pripratæ galvoti apie valstybæ ir rinkà kaip nepriklausomas institucijas, taèiau tyrimas rodo, kad ir demokratinë valstybë, ir rinka geriau veikia pilietinëje aplinkoje.

Pilietiškumo tradicijos svarba Didþiulá poveiká institucijø veiksmingumui turi visuomenës bûklë ir istorija. Pilietiškumo skirtumus Italijos Šiaurëje ir Pietuose lëmë politinio valdymo skirtumai ankstyvaisiais Viduramþiais. Pietuose ant bizantiškøjø ir arabiškøjø pamatø susikûrë galinga centralizuota Normanø karalystë. Nors tuo metu Sicilija buvo viena iš turtingiausiø, paþangiausiø ir labiausiai organizuotø valstybiø Europoje, ji išliko grieþtai autokratiška ir biurokratinë. Šiaurëje plëtojosi nevarþomais ir savarankiškais centrais tapæ viduramþiø miestai –valstybës. Visuomenës dalyvavimo valdymo reikaluose mastas èia buvo didþiulis, bendruomenës pirmiausia rûpinosi savo nariø apsauga, èia plito kaimynø sàjungos, verslo draugijos, gildijos. Daugelyje buvusiø komunistiniø Eurazijos visuomeniø pilietinës tradicijos buvo silpnos dar iki komunizmo, o totalitarinis valdymas pakenkë net ir tiems ribotiems socialinio kapitalo ištekliams. Be bendruomeniškumo ir pilietinio bendradarbiavimo tinklø realiau atrodo amoralus klaniškumas, globëjiškumas, ástatymø nesilaikymas, neveiksminga valdþia nei sëkminga demokratija ir ûkio plëtra. 1

Alexis de Tocqueville. Apie demokratijà Amerikoje, V., 1996.

2

M.J. Esman and N.T.Uphoff. Local organizations: intermediares in

“Tarpasmeninis pasitikėjimas yra vertybė, kurios paplitimas tarp þmoniø labiausiai reikalingas respublikoniškajai visuomenei palaikyti”. G.Poggli.

rural development, Ithaca: Cornel university press, 1984. 3

J.Watson. The mafia and clientelism: roads to Rome in post-war Calabria, New York, Routedge, 1988.

4

E.C. Banfield. Moral basis of a backward society, Chicago, The free press, 1958.

Parengė Kęstutis Škiudas

164

165


DEMORALIZUOTA VISUOMENĖ: 1 BRITIŠKA/AMERIKIETIŠKA PATIRTIS

Problema negali bûti išspręsta cituojant aritmetinius skaičius apie atlyginimus ir kainas. Svarbu yra þmoniø ásitikinimai bei jausmai, supratimas apie gėrá ir blogá, poþiûriai ir ápročiai.

Sakoma, praeitis yra svetimas kraštas. Taèiau tai nëra nepaþástamas kraštas. Iš tiesø, mes kartais patiriame atpaþinimo šokà, kuomet dabartyje susiduriame su tam tikru praeities aspektu. Nebûtina, kaip M. Teèer (M.Thatcher), turëti Viktorijos laikø senelæ, idant tau bûtø priminta apie tos epochos vertybes. Nebûtina net bûti anglu: vadinamoji „Viktorijos Amerika“ ne taip labai skyrësi, bent jau vertybiø prasme, nuo Viktorijos Anglijos. Viktorijos epochos rudimentai supa mus. Nors realybës jau nebëra, taèiau prisiminimai likæ, lyg amputuota galûnë, tvinkèiojanti blogu oru. Kaip galëtume negalvoti apie dabartinæ situacijà, kai skaitome T Karlailio (T. Carlyle) „Apie padëtá Anglijoje“ prieš 150 metø? Kuomet jo bendraamþiai svarstë „ gyvenimo standarto klausimà“ – pesimistai, teigdami, kad darbininkø gyvenimo lygis ankstyvuoju industrializacijos laikotarpiu pablogëjo, optimistai, - kad pagerëjo, - T. Karlailis kitaip suformulavo klausimà, sakydamas, kad reiktø svarstyti „padëties Anglijoje“ problemà. Problema, pabrëþë jis, negali bûti išspræsta cituojant aritmetinius skaièius apie atlyginimus ir kainas. Svarbu yra þmoniø padëtis arba jø nusiteikimas: jø ásitikinimai bei jausmai, supratimas apie gërá ir blogá, poþiûriai ir áproèiai, kurie nukreips juos arba „sveiko ramumo, kuklumo bei gerovës“ link, arba – á „piktà bruzdëjimà, nerûpestingumà, dþino gërimà ir nuolatiná griovimà“. Tiesa, Viktorijos epochos þmonës turëjo „aritmetinius skaièius“ tiek apie þmoniø padëtá bei nusiteikimus, tiek apie jø ekonominæ bûklæ. 1

166

G.Himmerlfarb, De-moralization of society: British/American experience, in The essential Neo – conservative reader, ed. by M.Gerson. Èia pateikiama straipsnio santrauka.

Ši „moralinë statistika“ arba „socialinë statistika“, kaip jie jà vadino, nagrinëjo nusikalstamumà, neraštingumà, girtavimà, skurdà ir valkatavimà. Jei jie neturëjo duomenø apie narkotikus, skyrybas, paaugliø saviþudybes, kaip kad mes šiandien turime, tai tik todël, kad šios problemos buvo tokios nereikšmingos, kad nebuvo priskiriamos „socialiniø problemø“ ratui. Tai yra tas istorinis kontekstas, kurio atþvilgiu galima aptarti ir mûsø paèiø „þmoniø padëties klausimà“. Ir bûtent lyginimas su Viktorijos epochos þmonëmis suteikia dar daugiau prieþasèiø susirûpinti. Dabartinë moralinë statistika kelia daug daugiau nerimo nei toji, pateikta prieš šimtà metø. Ten, kur Viktorijos epochos þmonës dþiaugësi stebëdami moralinës ir socialinës padëties gerëjimà, mes susiduriame su ryškiu nuosmukiu. „Moralinė statistika“: vaikø gimimas ne santuokoje XIX a. Anglijoje vaikø, gimusiø ne santuokoje, santykis padidëjo nuo 5 nuošimèiø amþiaus pradþioje iki 7 nuošimèiø 1845 m. Vëliau jis stabiliai maþëjo ir amþiaus pabaigoje pasiekë 4 nuošimèius. Rytiniame Londone – vargingiausioje miesto dalyje – skaièiai dar áspûdingesni, nes ten ne santuokoje gimusiø vaikø skaièius buvo nuolat maþesnis uþ vidurká: 4,5 nuošimèiø amþiaus vidury ir 3 – pabaigoje. Tas skaièius iki pat 1960 m. buvo maþdaug vienodas (išskyrus laikinà padidëjimà abiejø pasauliniø karø metu) ir sudarë 5 nuošimèius. Vëliau jis pradëjo sparèiai augti: 1970 m. pasiekë 8 nuošimèius, 1980 m. – 12, 1992 m. – net 32 nuošimèius. 1981 m. tikimybë, kad ištekëjusi moteris turës vaikà, buvo per pusæ maþesnë nei 1901 m., bet trigubai didesnë, kad vaikà turës netekëjusi moteris. (Þr. 15 pav. 44)

1981 m. tikimybė, kad ištekėjusi anglėturės vaiką, buvo per pusę maþesnė nei 1901 m., bet trigubai didesnė, kad vaiką turės netekėjusi moteris.

167


Jungtinëse Valstijose šie skaièiai ne maþiau dramatiški. Pradedant trimis nuošimèiais 1920 m. (tuomet šalyje pradëta atlikti statistinius tyrimus), ne santuokoje gimusiø vaikø skaièius išaugo iki 5 nuošimèiø 1960 m., o po to ëmë sparèiai didëti: 1970 m. pasiekë 11 nuošimèiø, 1980 m. – 18, 1991 m. – 30 nuošimèiø. (Þr. 17 pav. psl. 45) Jungtinës Valstijos taip pat pirmauja tarp industriniø valstybiø pagal paaugliø, gimdþiusiø ne santuokoje, skaièiø. Šis skaièius nuo 1960 m. iki 1991 m. patrigubëjo. 1990 m. viena paauglë iš dešimties pastojo, pusë jø gimdë, o kita pusë – pasidarë abortus. Anglija pagal šiuos skaièius yra antra po JAV. Abiejose šalyse paaugliai yra nepalyginamai „seksualiai aktyvesni“ nei bet kada anksèiau ir kur kas anksèiau pradeda seksualiná gyvenimà. 1970 m. penki nuošimèiai penkiolikmeèiø JAV merginø turëjo seksualiniø santykiø, o 1988 m. – jau 25 nuošimèiai.

Galima daryti prielaidą, kad nusikalstamumo maþėjimas prasidėjo apie 1840 –uosius metus – tuo pačiu metu, kai pradėjo maþėti ir vaikø, gimusiø ne santuokoje, skaičius.

168

„Moralinė statistika“: nusikaltimai Viešosios nuomonës tyrimø rezultatai rodo, kad tiek Anglijoje, tiek JAV nusikalstamumas yra pagrindinis þmoniø rûpestis. Istoriniai pavyzdþiai taip pat dramatiški ir keliantys nerimà. Nuo 1857 m. iki 1901 m. Anglijoje kriminaliniø nusikaltimø (rimtø nusikaltimø, neskaitant paprasèiausiø uþpuolimø, girtavimo, valkatavimo ir pan.) sumaþëjo nuo 480-ties 100 tûkstanèiø gyventojø iki 250 – taigi per keturis dešimtmeèius sumaþëjo beveik per pusæ. Absoliutûs skaièiai dar iškalbingesni: nors gyventojø skaièius išaugo nuo 19 iki 33 milijonø, rimtø nusikaltimø skaièius sumaþëjo nuo 92 tûkstanèiø iki 81 tûkstanèio. Dar daugiau – 1857 m. nebuvo piko metai, paprasèiausiai tuomet pradëta daryti patikimus statistinius tyrimus. Remiantis ankstesniais statistiniais duomenimis galima daryti prielaidà, kad nusikalstamumo maþëjimas prasidëjo apie 1840 –uosius metus – tuo paèiu metu, kai

pradëjo maþëti ir vaikø, gimusiø ne santuokoje, skaièius. Ádomu taip pat pastebëti, kad tiek nusikalstamumo, tiek ne santuokoje gimusiø vaikø skaièius amþiaus viduryje buvo maþesnis didþiuosiuose miestuose palyginti su visa likusia šalimi. Nusikalstamumo sumaþëjimas Anglijoje daþnai aiškinamas policijos ásteigimu. Nors tai neabejotinai turëjo átakos atgrasant nuo nusikaltimø, taèiau tai taip pat pagerino nusikaltimø registracijà bei nusikaltëliø areštà. Vienas kriminologas, analizavæs šià statistikà, padarë išvadà, kad vien tik atgrasymas negali bûti sumaþëjimo prieþastis, paaiškinimo reikia ieškoti „apibendrinimuose apie „civilizuojantá“ religijos, švietimo ir aplinkos apsaugos reformos poveiká“. Þemas nusikalstamumo lygis išliko iki I pasaulinio karo, kai jis šiek tiek išaugo. Jis nukrito karo metu ir pradëjo nuolat augti antrojo dešimtmeèio vidury, pasiekdamas 400 nusikaltimø 100 tûkstanèiø gyventojø skaièiø 1931 m. ir 900 nusikaltimø – 1941 m. II pasaulinio karo metais, kitaip nei I-ojo, nusikalstamumas išaugo. Didþiausias šuolis prasidëjo šeštojo dešimtmeèio vidury, kai nuo 1000 nusikaltimø 1955 m. jø skaièius išaugo 1961 m. iki 1 750, 1971 m. – iki 3 400, 1981m. – iki 5 600, o 1991 m. pasiekë sukreèiantá 10 tûkstanèiø nusikaltimø 100 tûkstanèiø gyventojø skaièiø. (Þr. 16 pav.psl. 44) (Šio šuolio išvakarëse, 1955 m., antropologas Geoffrey Gorer atkreipë dëmesá á ypatingà Anglijos mandagumo lygá, „kur futbolo stadionuose vyrauja tokia pat tvarka, kaip ir baþnyèios susirinkimuose“. Po keleto metø futbolas liûdnai pagarsëjo kaip riaušiø ir chaoso vieta). JAV neturi XIX a. šalies nusikalstamumo rodikliø ir teturi dalinius (þmogþudysèiø) XX a. pradþios duomenis. Vietinë statistika leidþia daryti prielaidà, kad, kaip ir An-

169


Pagal Teisingumo departamento skaičiavimus aštuoni amerikiečiai iš dešimties bent kartą gyvenime yra tapę rimto nusikaltimo aukomis.

Miestas iš esmės tapo kriminogenine bendruomene, vieta, kurioje plėšrius nusikaltėlius ugdančios socialinės jėgos yra gausesnės ir stipresnės nei dorus piliečius ugdančios jėgos.

glijoje, nusikalstamumo maþëjimas prasidëjo antroje XIX a. pusëje ir tæsësi iki XX a. pradþios. Nacionalinë nusikalstamumo statistika tapo prieinama tik 1960 m., ir tada nusikaltimø skaièius siekë 1900 šimtui tûkstanèiø gyventojø. Šis skaièius padvigubëjo per dešimtmetá, o iki 1980 m. patrigubëjo. 1992 m. šis skaièius buvo 5 700. Pagal Teisingumo departamento skaièiavimus aštuoni amerikieèiai iš dešimties bent kartà gyvenime yra tapæ rimto nusikaltimo aukomis. (Þr. 18 pav.psl. 45). Þmogþudysèiø statistika atsirado XX a. pradþioje, kai 100 tûkstanèiø gyventojø teko 1,2 þmogþudystës. Šis skaièius neregëtai išaugo prohibicijos metais ir pasiekë 9,7 (pagal kitus duomenis – 6,5) 1933 m., kai prohibicija buvo atšaukta. Penktajame dešimtmetyje þmogþudysèiø skaièius nukrito iki penkiø, bet šeštajame dešimtmetyje vël pradëjo sparèiai augti. Kriminologai sukûrë naujà terminà – „kriminogeninis“, kuriuo apibûdina nusikalstamumo reiškiná: Miestas iš esmës tapo kriminogenine bendruomene, vieta, kurioje plëšrius nusikaltëlius ugdanèios socialinës jëgos yra gausesnës ir stipresnës nei dorus pilieèius ugdanèios jëgos. Pagrindinë problema, kad vaikai auga paaugliø bei suaugusiøjø, kurie patys yra delinkventai arba nusikaltëliai, apsuptyje. Geriausiu atveju šie paaugliai ir suaugusieji deformuoja jaunuoliø charakterá ir gyvenimà, blogiausiu – jie piktnaudþiauja ir išnaudoja jaunimà savo kriminalinëms paskatoms ágyvendinti.

Naujas deviacijos (moralinio nukrypimo, nenormalumo) apibrėþimas XIX a. viduryje ne

Esama dràsiø sielø þmoniø, nepataisomø optimistø,

Anglø sociologas Kristi Deivis (Christie Davies) apibrëþë „U kreivës moralinio nuokrypio modelá“, kuris bûdingas tiek Britanijai, tiek Jungtinëms Valstijoms. Ši kreivë rodo nusikalstamumo, smurto, vaikø gimdymo ne santuokoje ir alkoholizmo maþëjimà antroje XIX a. pusëje ir ryškø šuolá XX a. pabaigoje. Realiai ši kreivë yra labiau asimetriška. Tikslesná vaizdà nusakytø J kreivë, kadangi moralinio nuokrypio lygis XIX a. buvo daug maþesnis nei

kurie stengiasi interpretuoti statistinius duomenis paèia palankiausia linkme. Taèiau maþai paguodþia faktas, kad nusikalstamumo lygis JAV šiek tiek nukrito palyginti su

šiandien – XIX a. viduryje ne santuokoje gimusiø vaikø skaièius Anglijoje sudarë septynis nuošimèius, o XX a. pabaigoje – net 32 nuošimèius; nusikaltimø skaièius 100

500, o dabar – net 10

Dar daugiau moralinės statistikos

170

jo piku 1980 m., nes þiauriø nusikaltimø skaièius tuo paèiu metu išaugo ir ypaè - paaugliø bei merginø. Taip pat nedþiugina skyrybø skaièiaus maþëjimas paskutiniajame dešimtmetyje, jei jis buvo padvigubëjæs per prieš tai buvusius du dešimtmeèius. Nedþiugina ir tai, kad vis daugiau tëvø gyvena nesusituokæ (šis skaièius JAV nuo 1970 m. išaugo šešis kartus); kad vis daugiau vaikø gimsta ne santuokoje ir gyvena su vienu tëvu. (1970 m. vienoje iš dešimties šeimø buvo tik vienas tëvas, 1990 m. tokiø šeimø jau buvo trys iš dešimties). Nepaguodþia ir tai, kad du treèdaliai socialinës paramos gavëjø po dvejø metø jau nebesinaudoja ja, kai pusei iš jø greitai vël tos paramos prireikia, o ketvirtis naudojasi parama daugiau nei aštuonerius metus. Dþiugesio nekelia ir tai, kad išsiskyrusios motinos po vidutiškai penkeriø metø jau apsieina be paramos, jei netekëjusios motinos naudojasi ja daugiau nei devynerius metus, o netekëjusios motinos, kurios pagimdë vaikus bûdamos nepilnametës, naudojasi parama dešimt ir daugiau metø.

santuokoje gimusiø vaikø skaičius Anglijoje sudarė septynis nuošimčius, o XX a. pabaigoje – net 32 nuošimčius; nusikaltimø skaičius 100 tûkstančiø gyventojø tada buvo tûkstančiø.

171


tûkstanèiø gyventojø tada buvo 500, o dabar – net 10 tûkstanèiø. Senatorius Moynihan’as American Scholar išspausdintame straipsnyje „Apie moralinio nuokrypio ribø sumaþinimà“ nagrinëjo deviacijos sàvokà. Kas anksèiau buvo laikoma nemoraliu elgesiu, dabar jau tokiu manoma nebesant; kas anksèiau buvo laikoma nenormalu, dabar normalizavosi. Jei teigiama nenormalaus, nemoralaus elgesio maþëjant, tai todël, kad nenormalumo slenkstis aukštëja: anksèiau nukrypusiu vadintas elgesys dabar toleruojamas ir netgi sankcionuojamas. Skyrybos ir vaikø gimimas ne santuokoje, kitados pranašavæ šeimos þlugimà, dabar vertinami daug atlaidþiau: neteisëtas vaikø gimimas (illegitimacy) dabar perkrikštytas „vaikø auginimu ne santuokoje“, o išsiskyrusios bei netekëjusios moterys, auginanèios vaikus, suplaktos á „vieno gimdytojo šeimos“ kategorijà. 1929 m. Šv.Valentino dienà Èikagoje ávykusios þudynës, kai keturi gangsteriai nuþudë kitus septynis, šokiravo tautà ir tapo legenda, áamþinta enciklopedijose bei istorijos vadovëliuose; šiandien Los Andþele, pastebi James Q.Wilson, tiek þmoniø yra nuþudoma kiekvienà savaitgalá. Èarlzas Krauthareris (Charles Krauthammer) savo esë „Moralinio nuokrypio ribos paaukštinimas“ pateikë papildomà nuokrypio sampratà. Nuokrypiui tampant norma, norma tampa nuokrypiu. Amþiais normalia ir moralia laikyta šeima dabar matoma kaip patologinë, uþ garbingumo fasado slepianti naujà „prigimtinæ nuodëmæ“, vaikø prievartà. Pranešimai apie vaikø prievartà daþnai bûna perdëti, jø atsiradimà gerokai vëliau po tariamø ávykiø neretai paskatina psichologai ir socialiniai darbuotojai. Bendras nuokrypio ribø sumaþinimo ir paaukštinimo rezultatas yra tas, kad tie reiškiniai, kuriuos anksèiau manyta esant nenormalius ir neteisëtus yra pateisinami ir áteisinami, ir, priešingai, reiškiniai, anksèiau laikyti nor-

Nuokrypiui tampant norma, norma tampa nuokrypiu.

172

maliais ir gerbtinais, dabar diskredituojami ir niekinami. Šis procesas ágijo itin didelá pagreitá. Galima bûtø pagalvoti, kad poþiûriai bei vertybës atsilieka nuo tikrovës, kad þmonës tik þodþiais pritaria moralës principams, su kuriais jie uþaugo. 1960 – øjø „seksualinë revoliucija“, kaip ji buvo tiksliai pavadinta, stebina savo revoliucingumu – tiek idëjine, tiek realia plotme. 1965 m. 69 nuošimèiai Amerikos moterø ir 65 nuošimèiai Amerikos vyrø iki 30ies metø teigë, kad ikivedybinis seksas visada arba beveik visada yra nepateisinamas; 1972 –aisiais taip galvojo jau tik 24 nuošimèiai moterø ir 21 nuošimtis vyrø. Taigi kalba, supratimas ir socialinë politika veikia kartu kurdami naujà nuokrypio, nemoralumo apibrëþimà. Prieþasčiø suvokimas Labai ilgai visuomenës kritikai bei politikai nesugebëjo ávertinti mûsø moralinës padëties nepaisydami akivaizdþiø statistiniø duomenø. Jie kritikavo paèià statistikà. Nusikaltimø skaièiai rodo, pasak jø, ne paties nusikalstamumo, bet pranešimø apie nusikalstamumà augimà; arba, teigë jie, augimas yra laikinas nukrypimas nuo normos; arba nusikalstamumas yra skurdo, nedarbo ir rasizmo pasekmë, kurià galima áveikti dosnesne socialinës paramos sistema, teisingesniu turto paskirstymu ar agresyvesne kova prieš diskriminacijà. Šie paaiškinimai turi šiek tiek átikinamumo. Esama atsitiktinio, bet ne nuolatinio ryšio tarp ekonominio nuosmukio, skurdo ir nusikalstamumo. 1890-øjø metø Anglijoje, baisaus nedarbo metais, nusikalstamumas sumaþëjo. Kitoks nusikalstamumo bei skurdo santykis XIX a. pabaigoje, kaip teigiama viename tyrime, leidþia manyti skurdu grástà nusikalstamumà uþleidus kelià gerove grástam nusikalstamumui.

173


Nusikalstamumo ir nedarbo siejimas XX a. buvo ne maþiau klaidingas. Kaip paþymima Anglijos Vidaus reikalø biuletenyje, nusikalstamumo skaièius lygiai taip pat sëkmingai galima susieti su kitø srièiø duomenimis. „Išties, alkoholio, ledø suvartojimas, automobiliø skaièius labai koreliuoja su nusikalstamumo augimu 1950-1980“. Lygiai taip pat pilnø šeimø skaièiaus maþëjimas neturëtø bûti aiškinamas pastarøjø metø ekonominiu nuosmukiu. 1980 m. Anglijoje vaikø, gimusiø ne santuokoje, skaièius išaugo tose vietose, kur ádarbinimo situacija pagerëjo, o ne ten, kur ji pablogëjo. Dabar kartais stebime sàryšá tarp nedarbo ir nusikalstamumo, bet galima árodyti, kad nusikalstamumo prieþastis yra ne tiek nedarbas, kiek vyraujanti kultûra, kuri naikina motyvacijà darbui, padarydama nusikalstamumà normalesniu, natûralesniu ir labiau pageidautinu elgesiu nei darbas. Taip pat nëra bûtinos koreliacijos tarp vaikø gimimo ne santuokoje ir skurdo. Šiandien mes jà stebime, taèiau ryšys nëra prieþastinis; lygiai kaip nusikalstamumas tapo skurdo kultûros dalimi, taip ja tapo ir vieno tëvo šeima. Moralės kalba Šiuos faktus buvo sunku pripaþinti, kadangi jie lauþë vyraujantá etosà, pagal kurá moralinë paþanga yra šalutinis materialinës paþangos produktas. Sunku suvokti, kad šiame visiems pasiekiamo, privalomo švietimo amþiuje gali iškilti ne imigrantø, bet èia gimusiø amerikieèiø neraštingumo problema; arba – vaikø gimimo ne santuokoje problema, kai seksualinis švietimas, gimstamumo kontrolë ir abortai yra lengvai prieinami. Dar svarbiau yra tai, kad pradedama átariai þiûrëti á paèià moralës idëjà. Moralës principai, sprendimai geriausiu atveju suvokiami kaip

174

intelektualiniai trikdþiai, blogiausiu – neliberalaus ir represinio nusiteikimo liudijimas. Šis nenoras kalbëti moralës kalba bûtent ir skiria mus nuo Viktorijos epochos þmoniø. Mes jauèiamës nepatogiai, jei mums prireikia priimti moralinius sprendimus. Jauèiamës nepatogiai ne tik todël, kad manome neturá teisës daryti tokius sprendimus bei primesti juos kitiems, bet ir todël, kad nesame ásitikinæ dël paèiø sprendimø, principø teisingumo. Mes esam nuolat prašomi nebûti kategoriški, bûti apdairûs prieš suteikdami savo ásitikinimams daugiau teisëtumo nei kieno kito ásitikinimams, ásisàmoninti, kokie esam eurocentriški ar kultûriškai motyvuoti. Chacun a son gout, sakome apie moralæ, lyg apie skoná; ir iš tiesø, moralë tapo skonio dalyku. Valstybës pareigûnai vengia þodþio „amoralu“, nebent jei jie bûna apkaltinti rasizmu, seksizmu ar elitizmu. Prezidento kabineto nariai, paklausti, ar moralu auginti vaikus ne santuokoje, nebuvo linkæ kalbëti šia nemalonia tema. Kiek atviresnis buvo Vyriausiasis Chirurgas, atsakæs: „Kiekvienas turi skirtingus moralës standartus… Jûs negalite primesti savo standartø kitiems“. Taèiau ne tik politiniai lyderiai yra apimti šios moralinës nesëkmës. Kiekvienas jà daugiau ar maþiau patiria. Tai gali paliudyti kiek netikëtas šaltinis - kairiøjø paþiûrø britø literatûros kritikas Rièardas Hogartas (Richard Hoggart), nesiþavintis Viktorijos laikø vertybëmis. Tradicines vertybes propaguojanèios knygos kritinëje analizëje Hoggart aprašë savo gimtàjá miestà:

Šis nenoras kalbėti moralės kalba bûtent ir skiria mus nuo Viktorijos epochos þmoniø.

Valstybės pareigûnai vengia þodþio “amoralu”

„Leeds’o dirbančiųjų kvartale, Hunslete, kuriame aš užaugau, senoliai vis dar dėsto gyvenimo kelrodžius - moralines taisykles, kurių jie išmoko sekmadieninėje Bažnyčios mokykloje. Tačiau šiandien jie visad jas užbaigia tokiais žodžiais: „Bet tai, žinoma, tėra mano nuomonė“. XX a. pabaigos apsidraudimo

175


frazė, pripažinimas, kad laikai keičiasi reliatyvėjimo link. Tėvų valdžios idėja daugelyje namų yra prarasta. Dauguma vaikų vadovaujasi džiunglių pasaulio taisyklėmis.“

Viktorijos Anglijoje moraliniai principai bei sprendimai buvo tiek viešojo, tiek privataus diskurso dalis; tiek viešosios politikos, tiek asmeninio gyvenimo dalis. Jie ne tik buvo giliai ásišaknijæ tradicijoje; jie taip pat glûdëjo dviejose stipriose Viktorijos epochos minties srovëse: viena vertus, utilitarizme, kita vertus – evangelikalizme ir metodizme. Šios srovës nebuvo filosofiškai suderinamos, taèiau praktiškai papildë ir stiprino viena kità: bentamiška malonumo ir skausmo, bausmës ir atlygio kalkuliacija buvo sekuliarus evangelikalizmo ir metodizmo dorybiø bei ydø atitikmuo. Ši sekuliaraus ir religinio etosø sàjunga apibrëþë tokià socialinæ politikà, kurioje paramos neturtingiesiems ar filantropijos priemonës turëjo pagrásti save kaip kelianèios tiek nepasiturinèiøjø moralæ, tiek jø materialinæ gerovæ. Pastaraisiais dešimtmeèiais mes visiškai atmetëm bet koká moraliná skaièiavimà ir tokiu bûdu nuosekliai atsiejome paramà nuo moraliniø sankcijø ir paskatø. Tai iš dalies atspindi teorijà, kad visuomenë yra atsakinga uþ visas socialines problemas ir todël prisiima uþdaviná jas spræsti; iš dalies – vyraujanèià reliatyvizmo dvasià, kuri padaro neámanomà koká nors moraliná vertinimà ar kokiø nors moraliniø reikalavimø këlimà paramos gavëjui. Šiandien mes stebime tokios moralinio neutralumo politikos pasekmes.

pašalpà, tiek visà visuomenæ. Mûsø paramos sistema duoda priešingus rezultatus ne tik todël, kad paaštrina paramos problemà, - ji sukuria daugiau paskatø patekti á sistemà ir likti joje nei jos vengti, o patekus – ištrûkti. Šioji sistema taip pat gilina kitas - rimtesnes socialines problemas, todël chroniška priklausomybë tapo integralia platesnio reiškinio – socialinës patologijos – dalimi. Papildoma Saugiø Pajamø programa yra kaip tik toks pavyzdys. Ásteigta 1972 m. siekiant suteikti minimalias pajamas neregiams, pagyvenusiems bei neágaliems neturtëliams, vëliau programa buvo išplësta átraukiant narkomanus ir alkoholikus, kadangi teisiniuose aktuose „piktnaudþiaujantieji medþiagomis„ buvo ávardinti kaip „neágalieji„ ir todël galá pretenduoti á viešàjà paramà. Be šiø „neágalumø„ (Viktorijos epochos þmonës tai bûtø pavadinæ ydomis) skatinimo, neatsikratantys jø narkomanai bei alkoholikai dar ir apdovanojami, o bandantys kovoti su savo priklausomybe yra baudþiami (maþinant jiems skirtus fondus). Tai yra priešingybë „kuo maþiau turinèiøjø teisæ„ principui, kuris buvo Viktorijos epochos socialinës politikos ašis: principas, kad priklausomo vargšo bûklë bûtø kuo maþiau trokštama nei nepriklausomo vargšo. Dabar galime tvirtinti, kad veikia kiti - „moralinio tinkamumo“ principai: paramos gavëjas yra patrauklesnës, visuomenës labiau vertinamos bûsenos nei save aprûpinantis asmuo. Dauguma intelektualø, visuomenës kritikø ir politikø labai ilgai nenorëjo pripaþinti nemaloniø faktø apie nusikaltimus, vaikø gimimà ne santuokoje, todël jiems taip pat sunku pripaþinti, kad šie faktai yra priklausomi nuo

Demoralizavæ socialinæ politikà – atskyræ jà nuo bet kokiø moraliniø kriterijø, reikalavimø, net ekspektacijø – mes demoralizavome tiek individus, gaunanèius

vertybiø, kad socialinë patologija yra priklausoma nuo moralës patologijos, o socialinë politika yra priklausoma nuo moralës principø .

Demoralizuojanti socialinė politika Viktorijos Anglijoje moraliniai principai bei sprendimai buvo tiek viešojo, tiek privataus diskurso dalis; tiek viešosios politikos, tiek asmeninio gyvenimo dalis.

176

Socialinė patologija yra priklausoma nuo moralės patologijos, o socialinė politika yra priklausoma nuo moralės principø .

177


Visuomenės elito aukos Moralinë perskyra tapo ir socialine perskyra tarp klasiø. Vadinamoji „naujoji klasë„ faktiškai nëra nauja; šiandien ji ásitvirtino þiniasklaidoje, akademinëje sferoje, valdþios sluoksniuose. Juodindama „burþuazines vertybes„ ir „puritoniškà etikà„, naujoji klasë áteisino þemiausiojo visuomenës sluoksnio vertybes ir paskelbë esant neteisëtas darbininkijos vis dar išpaþástamas burþuazines vertybes, puritoniškà etikà ir kitas kilnias idëjas. Miron Manje (Myron Magnet) savo puikioje knygoje analizavo šià dvigubà revoliucijà, kuri implikavo keistà „turinèiøjø„ ir „neturinèiøjø„ aljansà. Pirmoji revoliucija buvo socialinë, ir jos tikslas buvo išvaduoti neturtinguosius iš politinës, ekonominës ir rasinës priespaudos. Antroji revoliucija buvo kultûrinë, ir šia revoliucija „turintieji„ išvadavo save nuo moraliniø burþuaziniø vertybiø saitø. Pirmoji revoliucija sukûrë Didþiosios Visuomenës socialinës gerovës programas, kurios skatino likti gyventi skurde. Antroji revoliucija paniekino tà elgesá ir nuostatas, kurios tradiciškai skatino ekonominá augimà – „buvo atsiribota nuo atpildo, nuosaikumo, taupumo, atkaklaus darbštumo ir visø kitø pasenusiai skambanèiø burþuaziniø vertybiø„. Šios dvi revoliucijos turëjo nenumatytà poveiká: jos áklampino neturtinguosius á skurdo liûnà. Þemiausioji klasë yra ne tik jos paèios kultûros – „skurdo kultûros„ - auka. Ji taip pat yra ir visuomenës elito kultûros auka. Prasiþengimø laipsnis, kurá gali sau leisti baltaodis paauglys be þalos sau, gali bûti fatališkas juodaodþiam paaugliui. Lygiai taip pat vaiko, kurá augina vieniša pasiturinti išsilavinusi motina, padëtis yra visai kitokia nei socialine parama besinaudojanèios motinos vaiko. Kultûros poveikis akivaizdus visur. Laikas parodë, kad þemiausiame baltøjø sluoksnyje vyrauja tokia pati

178

patologija kaip ir juodøjø. Ir ne tik þemiausiame sluoksnyje, bet ir tarp visuomenës elito: turtingøjø gyvenamuose priemiesèiuose pastebimi tie patys patologijos simptomai: paaugliø alkoholizmas, narkomanija, nusikalstamumas, vaikø gimdymas ne santuokoje. Šiandien ši „išlaisvinta„, antiburþuazinë etika nebeatrodo tokia jau išlaisvinanti. Socialinë tikrovë tapo tokia baisi, kad galiausia leista kalbëti apie „šeimos vertybiø„ poreiká. Anapus ekonominiø paskatø Konservatoriø atsakas á socialines problemas šiandien nëra adekvatus. Neuþtenka pasakyti, kad jei tik nevykusios socialinës paramos politikos bus atsisakyta ir pasinaudota laisvos rinkos ištekliais, tai ekonominis augimas ir paskatos nutrauks priklausomybës ciklà ir sukurs tvirtas šeimas. Šiame poþiûryje yra tiesos, bet ne visa tiesa, nes nuvertinamos moralinës ir kultûrinës problemos dimensijos. Britanijoje, kaip ir Amerikoje, vis daugiau konservatoriø gráþta prie senos Berko (Burke) tradicijos, kuri vertina materialinius laisvos rinkos ekonomikos pranašumus, taèiau kartu pripaþásta, kad tokia ekonomika automatiškai nesukuria jø vertinamø moraliniø bei socialiniø vertybiø – ir net gali jas sunaikinti. Siekdami átvirtinti moralines vertybes, konservatoriai visada dëmesá kreipë á asmenis, šeimas, baþnyèias, bendruomenes ir kitas laisvanoriškas asociacijas, kurias Tokvilis laikë Amerikos visuomenës stebuklu. Šiandien jie dar labiau turi tai daryti, nes dominuojanti kultûra, vakar dienos „kontrkultûra“ tampa vis labiau netinkama. Jie remia mokyklos

Ekonomika automatiškai nesukuria moraliniø bei socialiniø vertybiø – ir net gali jas sunaikinti.

pasirinkimà, leidþiantá vaikus siøsti á jiems patinkanèià mokyklà; arba jie samdo privaèius sargybinius, kurie saugotø jø kaimynystæ; arba jie kuria tëvø asociacijas, kad pagelbëtø

179


Asmenys, šeimos, baþnyčios ir bendruomenės negali veikti izoliuotai, negali ilgai palaikyti vertybiø, kurios skiriasi nuo áteisintø valstybės bei populiarinamø kultûros.

tëvø neturintiems vaikams. Jie stengiasi, kad pilietinë visuomenë padarytø tai, ko negali valstybë, arba – kur kas daþniau – siekia atstatyti valstybës padarytà blogá. Taèiau èia konservatoriai patenka á spàstus, nes valdanèiosios kultûros vertybes sankcionavo ir valstybë. Tai atsispindi oficialioje retorikoje („vaikø auginimas ne santuokoje„, „alternatyvus gyvenimo bûdas„), privalomame seksualiniame instruktaþe ir dalijant prezervatyvus bei uþdraudþiant maldà mokyklose etc. Prieš tokià persmelkianèià valstybës remiamà vertybiø sistemà tradicinis konservatyvus gráþimas prie bendruomeniø ir laisvanoriškø iniciatyvø gali bûti neadekvatus. Asmenys, šeimos, baþnyèios ir bendruomenës negali veikti izoliuotai, negali ilgai palaikyti vertybiø, kurios skiriasi nuo áteisintø valstybës bei populiarinamø kultûros. Reikia neþmoniškai daug valios bei intelekto pastangø nuspræsti, kad kaþkas yra nemoralu ir vadovautis tuo ásitikinimu, kai ástatymas teigia, kad tai teisëta, o kultûra mano tai esant priimtina. Dar daugiau pastangø reikia tëvams siekiant vaikams ádiegti šias nuostatas, kai mokyklos pareigûnai paþeidþia jas ir pateisina tas nuostatas paþeidþiantá elgesá. Vertybëms, netgi tradicinëms, reikia legitimacijos. Maþiausia, ko reiktø, - kad jos bent nebûtø neteisëtos. Sekuliarioje visuomenëje legitimacija ar nelegitimacija yra dominuojanèios kultûros, valdþios ir teismø rankose.

Viktorijos laikø pamokos

Vienas iš veiksmingiausiø ginklø kovojant su kontrkultûra yra istorija – prisiminimas ne tik apie laikus prieš

Pagrindinis dalykas, kurio Viktorijos epochos þmonës mus gali pamokyti - tai vertybëms, arba, kaip jie sakytø, dorybëms teiktinos svarbos – tiek viešajame, tiek privaèiajame gyvenime. Viktorijos laikø þmonës buvo moralistai. Pastaraisiais dešimtmeèiais šis terminas tapo beveik pajuokos objektu. Taèiau màstydami apie mûsø visuomenæ, turëtume bûti pasirengæ palankiau vertinti Viktorijos epochos þmoniø moralumà – puritoniškà

kontrkultûrà, bet ir jos paèios evoliucijà. 1968 m. anglø scenaristas ir Parlamento narys A.P.Herbert‘as turëjo malonumo stebëti pjesæ, kurià jis

darbo etikà, taupumà, nuosaikumà, švarà; garbingumo idëjà, kuri buvo labai svarbi tiek darbininkijai, tiek viduriniajai klasei; pagarbà namø þidiniui; stigmà, kuria

Naudojimasis ir piktnaudþiavimas istorija

180

parëmë prisidëdamas prie cenzûros scenoje panaikinimo. Tepraëjus dvejiems metams jis skundësi, kad tai, kas prasidëjo kaip „vertinga kova uþ protingà laisvæ garbingiems rašytojams„, baigësi „teise rodyti kopuliacijà, atvirai, viešoje scenoje„. Panašiu metu þymiausias Amerikos civilinës teisës specialistas Morris Ernst buvo priverstas protestuoti árodinëdamas, kad jis ketino uþtikrinti Joyce‘o Ulysses‘o išleidimà, o ne viešà sodomijos aktà. Pastaraisiais dešimtmeèiais kultûrinio ir seksualinio išsilaisvinimo judëjimai tiek Britanijoje, tiek Amerikoje paþengë daug toliau savo pirminiø uþmaèiø. Taèiau tik nedaugelis gali pasipriešinti inercijai ar prisiminti pradinius principus. Kiaurai reliatyvistiniame mûsø amþiuje bet koks vertybës teigimas – bet kokia perskyra tarp Ulysses‘o publikacijos ir viešo sodomijos akto – manoma esanti arbitrari ir autoritarinë. Šioje situacijoje istorija gali bûti pamokanti, primindama apie nesenus laikus, kai visos visuomenës, tiek liberalios, tiek konservatyvios, teigë vertybes, kurios labai skiriasi nuo dabartiniø.

Viktorijos laikø þmonės buvo moralistai. Pastaraisiais dešimtmečiais šis terminas tapo beveik pajuokos objektu.

181


Du reikšmingi socialinės patologijos þenklai, t.y. nusikalstamumas ir vaikø gimimas ne santuokoje rodo ne tik mûsø ir Viktorijos epochos skirtingumą, tačiau - tai daug svarbiau - ilgą Viktorijos laikø etoso tąsą .

buvo paþenklinti sveiki vargšai, kaip atgrasanèià nepriklausomus darbininkus; filantropijos dvasià, pagal kurià donorø moraline pareiga tapo labdaringai veiklai skirti ne tik pinigus, bet ir savo laikà bei pastangas, o gavëjai jautë pareigà pagerinti savo padëtá.

pilnatvëje ir modernizme slypi juos naikinantys prieštaravimai. Ekonominá ir socialiná progresà skatinanèios savybës – individualumas, dràsa, kûrybos ir inovacijø dvasia – esà þlugdo paproèius ir moralæ, tradicijà ir autoritetus. Girdime þymiojo Komunistø manifesto aidà:

Dabartinė perspektyva

„Kai tik buržuazija paima viršų, padaro galą feodaliniams, patriarchaliniams, idiliškiems santykiams. Ji negailestingai sudrasko į skutus įvairiaspalvius feodalinius ryšius, kurie siejo žmogų su „viršesniu iš prigimties„ ir nepaliko jokio kito saito išskyrus pliką asmeninį interesą, išskyrus beširdį „atsiskaitymą grynais„. ...Buržuazija nuplėšė nuo šeimos sentimentalų šydą ir pavertė šeimyninius ryšius piniginiais.“

Du reikšmingi socialinës patologijos þenklai, t.y. nusikalstamumas ir vaikø gimimas ne santuokoje rodo ne tik mûsø ir Viktorijos epochos skirtingumà, taèiau - tai daug svarbiau - ilgà Viktorijos laikø etoso tàsà . Vaikø gimimo ne santuokoje lygis laikësi keturiø – penkiø nuošimèiø ribose (tiek Britanijoje, tiek JAV) net iki 1960 m. Reikëtø atkreipti dëmesá, kad tuo metu ávyko du pasauliniai karai, pati rimèiausia šiø laikø depresija, tiems metams priskirtinas þiaurus nacizmo ir komunizmo potyris, vartotojiškos ekonomikos, kuri konkuruoja su pramonës revoliucija tiek savo morale, tiek materialiomis pasekmëmis, augimas; nuolatinis kaimo gyventojø skaièiaus maþëjimas, precedento neturintis visuotinio švietimo ir popkultûros išplitimas etc. Taigi galima sakyti, kad Viktorijos laikø vertybës išgyveno ne tik industrializacijos ir urbanizacijos, bet ir labiausiai þlugdanèiø patyrimø laikus. Visuomenės etosas Ši istorinë perspektyva yra naudinga ir tuo, kad primena mûsø pasiekimus ir praradimus – ryškius materialiniø gërybiø, politinës laisvës, socialinio mobilumo, rasinës ir seksualinës lygybës pasiekimus – ir ne maþiau ryškius moralinës gerovës praradimus. Kai kurie sako, kad viskas turi savo antràjà pusæ, kad mûsø praradimai yra pasiekimø kaina. Šiuo poþiûriu liberalioje demokratijoje, kapitalizme,

182

Šiuo, kaip ir daugeliu kitø atvejø, Marksas buvo neteisus. Viktorijos Anglija jam buvo esminis patikrinimas, nes tai buvo pirmoji šalis, kurioje ávyko industrinë- kapitalistinë – burþuazinë revoliucija. Taèiau ši revoliucija neturëjo jai Markso priskirtø pasekmiø. Ji nesugriovë visø socialiniø ryšiø, nesudraskë á skutus þmoniø saitø, nenuplëšë nuo šeimos sentimentalumo skraistës ir neredukavo visko á „atsiskaitymà grynais“. Industrializacija ir urbanizacija - ar modernizmas tiek menkai teprisidëjo prie neturtingøjø demoralizacijos ir net, atrodo, turëjo priešingà efektà. XIX a. pab. Anglijos visuomenë buvo pilietiškesnë, taikesnë, humaniškesnë nei amþiaus pradþioje. „Viduriniosios klasës“ paproèiai ir moralë plaèiai pasklido ir ásitvirtino tarp darbininkijos. Tradicinë šeima buvo kaip niekad tvirta, nepaisant to, kad moteris pradëta laisvinti iš jø „izoliuotos sferos“. Religija toliau klestëjo, nepaisant pirmalaikiø pranešimø apie jos mirtá. Viktorijos laikø Anglija nepasidavë moralinei ir kultûrinei anarchijai, kuri, teigiama, yra neišvengiama eko-

183


Vertybės toli graþu nėra ekonominės realybės atspindys, kaip sako Marksas, - jos pačios iš esmės formuoja šią realybę.

nominio individualizmo pasekmë, nes vadovavosi stipriu etosu, kuris kontroliavo tà individualizmà. Individas, asmuo Viktorijos epochos þmonëms buvo visuomenës sàjungininkas, o ne priešas. Asmeninis interesas buvo suvokiamas ne kaip priešingas bendrajam interesui, bet kaip pastarojo intereso instrumentas. Savidisciplina ir savikontrolë buvo savigarbos ir savæs tobulinimo šaltiniai, o savigarba - pagarbos kitiems sàlyga. Trumpai tariant, asmuo buvo suvokiamas kaip turintis tiek teises, tiek atsakomybæ, tiek pareigas, tiek privilegijas. Šiandienis saviraiškos, savirealizacijos supratimas kyla iš asmens, kuris neprivalo pagrásti savæs jokiomis vertybëmis, jokiais tikslais ar asmenimis, esanèiais uþ jo. Tai yra atsiribojæs, narcisistinis ir solipsistinis asmuo. Tai yra paskutinë Viktorijos laikø þmoniø mums duodama pamoka: visuomenës etosas, jos moralinis ir dvasinis pobûdis negali bûti paaiškinti ekonominiais, materialiais, politiniais ar kitokiais veiksniais; vertybës toli graþu nëra ekonominës realybës atspindys, kaip sako Marksas, - jos paèios iš esmës formuoja šià realybæ. Jei sparèiø ekonominiø ir socialiniø pokyèiø metu Viktorijos laikais gyvenusieji pademonstravo gebà patobulinti savo padëtá ir nusiteikimus, tai galbût ekonominiø ir socialiniø pokyèiø rezultatas nebûtinai yra visuomenës pakrikimas. Jei jie sugebëjo išsaugoti ir netgi sustiprinti etosà, kurio šaknys glûdi religijoje ir tradicijoje, tai gal mes nesame ribojami materialiø sàlygø, kaip manëme. Postindustrinë ekonomika nebûtinai implikuoja postmodernià visuomenæ ar kultûrà, o tuo labiau – demoralizuotà visuomenæ ar kultûrà. Parengė Jovita Morkūnaitė

184

Á MOKYKLĄ SU PREZERVATYVAIS Kai ruošite vaikus rugsëjá á mokyklà, neuþmirškite ádëti á kuprinæ bent poros prezervatyvø - tai irgi mokymo priemonë. Treniruotës su agurkais ir bananais, neva mokanèios vaikus kovoti su amþiaus maru - AIDS, per biologijos ar etikos pamokas mûsø miestø ir kaimø mokyklose vis populiaresnës. Mûsø lytinio švietimo asai rekomenduoja mokytojams supaþindinti vaikus ne tik su áprastais prezervatyvais, bet ir su specialiomis plëvëmis, skirtomis burnos apsaugai. Mat skleidþiama propaganda, kad Amerikoje 90 proc. moksleiviø ir studentø praktikuoja oraliná seksà, nes toks santykiavimas nesukelia nepageidautinos pasekmës - nëštumo. Taèiau grësmë uþsikrësti AIDS lieka, todël dabar jiems rekomenduojami prezervatyvai burnai. 1993-1997 m. Atviros Lietuvos fondo dëka surengta šimtai tokiø seminarø mokytojams. Matyt, tëveliams ir šias naujoves reikia “priimti domën” - pripirkti vaikams ávairiø prezervatyvø, o jau mokytojai parodys, kà su jais daryti. /…/ Seksualinė laisvė uþdirba pinigus Edukologijos magistrë Birutë Obelenienë apgailestauja, kad lytinio švietimo veikëjai, 1993 m. pradëjæ Lietuvoje savo aktyvià veiklà, neskiria “lytinio švietimo” nuo “lytinio auklëjimo” ar “lytinio ugdymo” sàvokø. “Visø pirma vadovëliai, - atsidûsi pašnekovë. - Juk juose propaguojami kontraceptikai, ypaè prezervatyvai, taip pat nesantuokiniai ir ilgalaikiais ásipareigojimais nesaistomi

Lytinio švietimo veikėjai, 1993 m. pradėję Lietuvoje savo aktyvią veiklą, neskiria “lytinio švietimo” nuo “lytinio auklėjimo” ar “lytinio ugdymo” sąvokø.

lytiniai santykiai. Vadovëliuose vaikams peršamos idëjos, jog intymûs ryšiai tarp vyro ir moters ne ásipareigojimu viens kitam pagrásti, yra ne aukšèiausiøjø þmogiškø

185


jausmø išraiška ir naujos gyvybës pradëjimo prielaida, bet tik tam tikra jaunimo iškrovos forma - tokia pati kaip ir kitos pramogos. Lytinis aktas toks paprastas ir nesvarbus daiktas, kaip kokios kramtomosios gumos pakramtymas… Kaip diskoteka, alus, šokiai. Tik reikia išmokti tà “iškrovà” saugiai realizuoti. Jokiø kitø problemø nëra. 9-10 klasiø etikos vadovëlyje pateikiamas lengvabûdiškas J.Flecherio poþiûris á ikisantuokiná seksà, o 9-12 klasiø “Etikoje” spausdinamame J.Jenkins straipsnyje rašoma: “Efektyvios kontraceptinës priemonës suteikë þmonëms galimybæ ištirti gyvenimo klodus neásipareigojant turëti vaikø ir visam gyvenimui pasilikti drauge”. Dar blogiau - mokykliniame vadovëlyje “Biologija II d.”, kurá parašë Mader S. S., atvirai propaguojamos savaiminá abortà sukelianèios tabletës RU-486, kuriø Lietuvoje nebuvo leidþiama áteisinti. O šeštokø vadovëlyje gali rasti ir “Always” paketø reklamà… Mokytojas ir mokines lydintys kvaili juokeliai apie paketus su sparneliais ir be sparneliø tikrai nesudaro prielaidø pagarbai tarp mergaièiø ir berniukø skatinti. /…/ Akivaizdu, jog šiandien pagrindiniai lytinio švietimo entuziastai yra medikai, - sako B.Obelenienë. - Jie imasi “pavaduoti” mokytojus. Nors neturi specialaus išsilavinimo. Rezultatai akivaizdûs…” Švietimo vaisiai papuvę

186

bûdu plintanèiø ligø uþregistruotas rekordinis skaièius - net 52 kartus didesnis nei 1990 m. Gal išties neverta tušèiai eksperimentuoti, o pasimokyti iš liûdnos uþsienio šaliø patirties. Anglijoje abiejø parlamentø rûmuose svarstoma labai rimta galimybë nutraukti lytinio švietimo programø, kaip nepasiteisinusiø, finansavimà. Anglijoje paaugliø nëštumø skaièius yra pats didþiausias Europoje. 1992-2000 m. lytiniu bûdu plintanèiø ligø atvejø tarp 16-19 metø merginø padidëjo 58 proc., o piliuliø, vartojamø po lytinio akto, paklausa išaugo net 144 proc. JAV seksualinë revoliucija prasidëjo šeštajame dešimtmetyje. JAV mokyklose lytinis švietimas buvo ádiegtas kaip atskira disciplina. JAV federalinë valdþia per 19711992 m. laikotarpá seksualinio švietimo programoms išleido 14,56 bilijonø doleriø, taèiau sulaukë priešingo negu tikëtasi efekto. Per tà patá laikotarpá JAV seksualinis paaugliø aktyvumas išaugo 200 proc. Paaugliø nëštumas - 55 proc., o nëštumas - net 213 proc. Vienišø motinø skaièius padidëjo 214 proc., o jaunø šeimø, gyvenanèiø nesantuokoje, - 279 proc. Lytiniu bûdu plintanèiø ligø atvejø taip pat padaugëjo šimteriopai. “Washington Times” pranešë, kad 300 organizacijø nori taip paveikti JTO specialiàjà Generalinæ asamblëjà, skirtà vaikø problemoms spræsti, kad ši bûtø priversta priimti sprendimà, teikiantá pirmenybæ skaistumo ugdymui, o ne prezervatyvø platinimui, kovojant su AIDS.

O rezultatai tokie. Lietuvoje lytinio švietimo aktyvë-

Jeigu Lietuvoje kokios nors organizacijos to paties pa-

jimo pradþioje nepilnameèiø abortø buvo tik 690, o 1995 m. jau - 2229, 1996 m. - 2283, 1997 - 2296. 1996 m. lytiniu

reikalautø iš mûsø Seimo ar Vyriausybës, ásivaizduoju, kaip jie bûtø išjuokti. Išvadinti tamsuoliais, davatkomis, impotentais ir pan. Paskelbtas spaudoje kardinolo Aud-

Anglijoje abiejø parlamentø rûmuose svarstoma labai rimta galimybė nutraukti lytinio švietimo programø, kaip nepasiteisinusiø, finansavimą.

187


rio Juozo Baèkio viešas pasipiktinimas daniškomis sekso pamokomis sukëlë panašø atgarsá - cituoti tûkstanèius interneto svetainëse pasisakiusiøjø šia tema yra neámanoma. Diskusija virto kunigø koneveikimu, purvo ir nešvankybiø jûra. JAV prezidentas George’as W.Bushas irgi padarë vienareikšmiškas išvadas dël netinkamo pinigø investavimo á seksualiná švietimà. Jo politika nukreipta ne á lytiná švietimà, mokymà, kaip elgtis su visokiø rûšiø prezervatyvais, o á ugdymà, susivaldymà ir skaistybæ. Skaistybë gráþta á madà. Vël skatinamos tarptautinës “Lytinës abstinencijos” programos. G.W.Bushas sustabdë kasmetá 24 milijonø doleriø teikimà JT populiacijos fondui, kuris uþ šiuos pinigus daugiausia pirkdavo kontraceptikø. Amerikoje ypač intensyviai dirbama norint sugrąþinti seksualinės revoliucijos sugriautas vertybines pozicijas.

188

kuri vienintelë iš šio kontinento valstybiø sugebëjo sustabdyti AIDS plitimà. Tai buvo padaryta ne prezervatyvø dalijimo akcijø dëka, o vien susilaikymà nuo nesantuokiniø ryšiø pabrëþianèiomis programomis”. Anot profesoriaus, planuota tëvystë remiasi pasenusia hipiø laikø ideologija, nors Lietuvos šeimos planavimo asociacijos nariai nenori šito pripaþinti. JAV, šalyje, iš kurios ateina visa, kas blogiausia ir geriausia, šiuo metu sakoma, kad seksualinës revoliucijos banga jau pasiekë dugnà. Šeimos vertybës tapo nediskutuotinu dalyku. “Nemanau, kad Lietuvos jaunuolis yra liurbis, vedþiojamas uþ nosies aklø gamtos jëgø, ir jo intelektas pajëgia suprasti tik prezervatyvo naudojimo instrukcijà”, - sako G.Vaitoška. Lietuviø reprodukcinė sveikata

Amerikoje ypaè intensyviai dirbama norint sugràþinti seksualinës revoliucijos sugriautas vertybines pozicijas. Šeimos ir vedybø psichologijos profesorius Gintautas Vaitoška, dabar dirbantis Tarptautiniame šeimos ir vedybø institute Austrijoje, teigia, kad nuo 1991 iki 2001 metø skaièius viduriniø mokyklø moksleiviø, kurie teigia dar nepradëjæ lytinio gyvenimo, išaugo 10 proc. Taip yra todël, kad ásitikinta lytinio švietimo programø neefektyvumu, ir tarp paaugliø labai išpopuliarintos skaistø gyvenimà teigianèios “abstinence vased” programos. Paaugliø nëštumo atvejø sumaþëjo net 39 proc. “Þmogus nëra nei gyvulys, nei mechaninis aparatas - paprasta logika, sakanti, kad nëštumui išvengti uþtenka išklausyti kursà, per kurá išmokoma naudotis prezervatyvais ar teisingai praryti tabletes, yra aiškiai neveiksminga, - sako G.Vaitoška. -

Vytauto Didþiojo universiteto pedagogikos mokslø profesorius Kæstutis Pukelis, kritiškai nusiteikæs Reprodukcinës sveikatos ástatymo kûrëjø atþvilgiu, kurie, neatsiklausæs visuomenës, nei moksleiviø tëvø nuomonës, visiems mokiniams primeta lytiná švietimà mokyklose. “Tëvai neturi teisës spræsti, ar reikia jø vaikui lytinio švietimo? Jei reikia, tai kokio? Politikai taip pat neskiria “švietimo” ir “ugdymo” sàvokø, - teigia profesorius. - Lytinis švietimas tampa pasaulëþiûros kontrabanda á mokyklas valstybës vardu. Nors Vakarø pasaulio patirtis parodë, kad kontraceptikai nepanaikina nepageidaujamø ankstyvojo nëštumo, ligø, uþkreèiamø lytiniu bûdu, jie ákyriai peršami vaikams. Girdime tokius argumentus: vaikai vis tiek “apie tai” suþinos, tik gatvëje. Todël geriau juos mokykime “kultûringai”. Kaþkas, pasinaudodamas ástaty-

Klausimas pranoksta ginekologijos ribas. Net kovos su AIDS agentûros pastaruoju metu “keièia braiþà”. Štai dar šá rudená Afrikos šaliø specialistai kartu lankësi Ugandoje,

mu, nori gatvæ “atnešti” á mokyklà. Ástatymas finansiškai naudingas tam tikrai grupei þmoniø. Jis yra rinkodarinis”. Anot profesoriaus, politikai, proteguojantys šá ástatymà,

Lytinis švietimas tampa pasaulėþiûros kontrabanda á mokyklas valstybės vardu.

189


Mokyti pasimylėti neišmokius mylėti ir yra trumpiausias kelias á dvasinę tuštumą, iš kurios ir gimsta klaikiausi eksperimentai su savimi ir kitu.

patys savæs turëtø paklausti, ar jiems tikrai svarbu, kad jø vaikus kaþkas mokytø “ásidëti”, “uþsimauti” ar “uþmauti”, tikrintø, ar jie tai daro teisingai. “Gal ir namø darbus reikës atlikti? - neatsistebi profesorius. - Gal vaikams tëveliai talkins? Ir taip skatins kuo anksèiau išbandyti ir patirti tai, nuo ko visais laikais tëvai saugojo savo vaikus”.

Andrius Kubilius, Kęstutis Škiudas

… Seksualinë revoliucija, pasiekusi dugnà Amerikoje, Lietuvoje dar tik ágauna pagreitá. Nuvainikuota meilës paslaptis, prarandanti romantinës aureolës likuèius, bent jausmø iliuzijà, deklaruoja tik mechaniná veiksmà ir trumputá pasitenkinimà, lyg koká èiaudulá, be ásipareigojimø, atsakomybës. …” /…./ Kitaip tariant, jeigu šeštokui bus tvirtai ákalta á galvà, kad kontraceptikai yra vyro ir moters santykiø ašis, vargu ar jis besusimàstys, kad tai dar turi ir kaþkà bendra su meile ar vaikø atsiradimu. Per sudëtinga… Mokyti pasimylëti neišmokius mylëti ir yra trumpiausias kelias á dvasinæ tuštumà, iš kurios ir gimsta klaikiausi eksperimentai su savimi ir kitu.

Pastaruoju metu, kalbant apie šalies ûkio politikos ateitá, vis daþniau vartojama “klasterio” sàvoka. Šis þodis daþnai labai skirtingai suvokiamas, jam priskiriamos ávairios prasmës. Tai visiškai suprantama – ši sàvoka pasaulio ekonominëje literatûroje pradëta vartoti tik kiek daugiau nei prieš dešimtmetá, o Lietuvoje apskritai yra naujiena. Norëdami padëtá kiek praskaidrinti, šioje apþvalgoje bandome šiek tiek plaèiau apþvelgti klasterio sàvokos atsiradimà, jos vartojimà ekonomikoje bei atskleisti paèiø klasteriø esmæ ir jø plëtros perspektyvas mûsø šalyje.

Dalia Jazukevičiūtė "Į mokyklą su prezervatyvais", Veidas 2003.04.17 - Nr.16 (sutrumpinta)

190

KLASTERIAI IR JØ PLĖTROS PERSPEKTYVOS LIETUVOJE

Klasterio sąvoka Klasterio sàvoka vartojama daugelyje mokslo srièiø: matematinëje fizikoje, kompiuterikoje, astronomijoje, medicinoje, biologijoje, sociologijoje. Bendrasis klasterio apibrëþimas nurodo, kad tai yra grupë panašiø elementø ar reiškiniø, esanèiø kartu ir turinèiø panašias savybes, parodanèias jø bendrà kilmæ. Kiek kitokiu poþiûriu klasterius nagrinëja fraktalø geometrija. Èia ypatingas dëmesys skiriamas klasteriø augimo sàlygoms bei ypatumams. Sinergetika, mokslo šaka, nagrinëjanti sudëtingø sistemø savaiminio susitvarkymo reiškinius, taip pat tiria naujø struktûrø atsiradimo ir išnykimo dësningumus. Šios mokslo šakos atsirado antroje XX a. pusëje. Iki to laiko jose nagrinëjami reiškiniai buvo laikomi atsitiktiniais

191


ar nukrypimais nuo áprastø matematiniø modeliø, todël mokslininkø dëmesio nesusilaukdavo. Tarp kitø savybiø, kurios bûdingos fraktalø geometrijoje aprašomiems klasteriams, galima paminëti tokias: - tai dariniai, kuriø atsiradimas ir augimas nëra aprašomi áprastais matematiniais modeliais ar euklidine geometrija; - jiems susidaryti ir augti lemiamà átakà turi nuolat pasikartojantys reiškiniai ar, atrodytø, labai silpni veiksniai, á kuriuos paprastai nebûdavo atsiþvelgiama. Dël tokiø nedideliø pasikartojanèiø poveikiø galintys atsirasti milþiniškos galios reiškiniai sinergetikoje ágavo drugelio efekto pavadinimà. Klasikiniu tokio efekto pasireiškimu laikomi tokie pavyzdþiai, kai atsitiktinai atitrûkæs akmuo sukelia didþiulæ lavinà kalnuose ar kai drugelio sparnø mojavimas Brazilijos dþiunglëse pradeda stiprëjanèià grandininæ reakcijà, kurios padarinys – didþiulës griaunanèios galios tornado Floridos pakrantëje. Tiek áprastomis, tiek ir minëtomis maþiau áprastomis savybëmis pasiþymi ir kai kurie ekonomikoje veikiantys reiškiniai bei èia susidarantys klasteriai.

rinkose konkurentiškiausios tos ûkio šakos, kuriose galima aptikti ávairiø ekonominiø veiksniø tarpusavio ryšius, kurie yra bûdingi vadinamajam Porterio “deimantui”. Jame išskiriami 4 pagrindiniai veiksniai. Tai ámoniø veiklos strategija bei jø pajëgumas varþytis; pradiniø ištekliø panaudojimas; paklausa, vartojimas; susijusi bei pagalbinë pramonë. Visi šie veiksniai susijæ tarpusavyje, jie veikia ir stiprina vienas kità. Jie sudaro aplinkà, kurioje ámonës varþosi ir ágyja konkurencijos patirtá bei pranašumus varþovø atþvilgiu.

Pav. 1. M.Porterio

Ámoniø struktûra, jø strategija ir konkurentiðkumas

Gamybos iðtekliai

“deimantas”

Paklausa

Susijusi ir papildanti pramonë

M.Porterio “deimantas” ir ekonominiai klasteriai Klasterio sàvokà ekonomikoje pirmasis pradëjo vartoti þinomas amerikieèiø ekonomistas Michaelis Porteris. Nagrinëdamas valstybiø konkurentiškumo klausimà, jis pastebëjo, kad valstybiø ûkiai bûna konkurentiški ne atskirø, izoliuotø ámoniø, bet pramonës klasteriø dëka. Valstybës ûkyje paprastai bûna keli ar keliolika klasteriø, kurie yra tos šalies konkurentiškumo šaltinis ir atspindi jos ûkio išsivystymà. 1990 m. išleistoje M.Porterio knygoje “Valstybiø konkurenciniai pranašumai” nurodoma, kad tarptautinëse

192

Gamybos ištekliai – tai bûtinieji pradiniai ištekliai, be kuriø neámanoma varþytis jokioje pramonës šakoje. Juos sudaro dirbama þemë, gamtos ištekliai, kapitalas, darbo jëga, þiniø ištekliai ir infrastruktûra. Kai darbo jëga pigi, uþtenka remtis vien gamybos ištekliais, kad šalis ar kuri nors pramonës šaka bûtø konkurentiška tarptautinëse rinkose. Taèiau šiandienëje ekonomikoje svarbesnis tampa ne paèiø gamybos ištekliø turëjimas, bet jø atnaujinimo ir sukûrimo greitis. M.Porteris paþymi, kad vis svarbesni tampa þiniø ištekliai, darbo jëgos kvalifikacija. Þiniø ištekliai – tai

Šiandienėje ekonomikoje svarbesnis tampa ne pačiø gamybos ištekliø turėjimas, bet jø atnaujinimo ir sukûrimo greitis.

193


194

mokslo tyrimai, techninës ir rinkos þinios, kaupiamos universitetuose, mokslo tyrimo ástaigose, valstybës duomenø bazëse, mokslo ir verslo literatûroje. Ádomu tai, kad gamtos ištekliø gausa šiandieniame pasaulyje kartais net maþina, o ne didina valstybiø sugebëjimà varþytis. Paklausa. Vietinë paklausa apibrëþia, kaip ámonës suvokia vartotojø poreikius ir á juos atsiliepia. M.Porteris ypaè pabrëþia, kad konkurentiná pranašumà ágyja tos valstybës, kuriø ámonës aiškø vaizdà apie vartotojø poreikius gauna kuo anksèiau. Šiø poreikiø supratimas reikalauja nuolatiniø ryšiø tarp vartotojø ir ámoniø techninio bei vadovaujanèio personalo. To labai sunku pasiekti dirbant su vietiniais vartotojais ir beveik neámanoma dirbant su uþsienio vartotojais. Dël tos prieþasties stipri ámoniø konkurencija vidaus rinkoje yra ypaè svarbi norint ágyti tarptautiná konkurentiškumà. Vietinë paklausa yra svarbi ir tuo, kad ji reikalauja iš vietinio gamintojo aukšèiausios kokybës produkto. Be tokio poreikio vietinëje rinkoje varþytis tarptautinëje rinkoje daug sunkiau. Susijusi ir papildanti pramonė. Tai taip pat svarbi valstybës konkurentiškumo tam tikroje pramonës srityje sàlyga. Puslaidininkiø prietaisai, programinë áranga ir tt. gali bûti tokios bûtinos susijusios pramonës pavyzdþiai kompiuteriø, kitø elektronikos prietaisø gamintojams. Þinoma, tiekëjø visada yra globalioje rinkoje. Taèiau, pasak M.Porterio, vietinë pagalbinë ir susijusi pramonë yra ypaè svarbi dël keliø prieþasèiø. Pirmiausia, tarptautinis konkurentiškumas šioje pramonëje suteikia galimybæ kitiems gamintojams turëti nebrangius, bet kokybiškus gaminius, reikalingus jø tolesnei gamybai. Pavyzdþiui, švedø Ericsson pradëjo gaminti mobiliuosius telefonus po

Kita vertus, glaudûs ryšiai su vietos tiekëjais suteikia galimybes greièiau atsiþvelgti á ávairius pokyèius. Be to, nuolat keièiantis tarpusavio þiniomis, susidaro sàlygos inovacijoms ir patobulinimams. Įmonių struktūra, strategija ir jų konkurentiškumas. Ávairiose šalyse ámoniø struktûra, jø vadyba gerokai skiriasi. Ámoniø tikslai, strategijos, nugludintos varþantis vidaus rinkoje, tampa svarbios ir konkuruojant tarptautinëje plotmëje. Italijoje daugelis tarptautinëse rinkose pajëgiø varþytis ámoniø yra maþos arba vidutinio dydþio. Vokietijoje ámonëms daþnai vadovauja techniná išsilavinimà turintys þmonës, ámoniø struktûra daþniausiai hierarchinë. Kartais pasaulyje bûna madingas amerikietiškas, kartais japoniškas vadovavimo stiliai. Vokietijoje ar Šveicarijoje akcininkai keièiasi retai, o JAV daþnas savininkø keitimasis - áprastas reiškinys. Në vienas iš galimø vadybos modeliø nëra visuotiniai, labai daug kas priklauso nuo vietos sàlygø ir vietinës konkurencijos. M.Porteris atkreipia dëmesá á tai, kad jei kuri nors ámonë yra konkurentiška tarptautiniu lygmeniu ir nekonkuruoja vidaus rinkoje, daþnai ji yra tos valstybës kokiu nors bûdu proteguojama ar remiama. Tokiø pramonës šakø, kuriose esti visi keturi M.Porterio deimanto sandai, susidarymas valstybëje daþnai yra atsitiktinis dalykas. Kita vertus, siekiant stiprinti valstybës konkurentinæ galià bei eksporto galimybes, vyriausybës paèios gali prisidëti kuriant trûkstamas “deimanto” dalis. M.Porterio pasiûlytà “deimanto” modelá perëmë daugelis ekonomistø ir pataruoju metu ëmë já taikyti

to, kai toks ypaè kokybiškø gaminiø poreikis atsirado dël Telia veiklos mobiliøjø telekomunikacijø srityje.

analizuodami ávairiø šaliø ekonomikas. Minëtoje M.Porterio knygoje “klasterio” sàvoka nëra tiesiogiai siejama su “deimanto” modeliu. Klasteris èia

195


Klasteris yra grupė geografiškai arti viena kitos išsidėsčiusiø verslo ámoniø bei kitø susietø institucijø,

suprantamas kaip kurioje nors pramonës šakoje dirbanti geografiškai netoli esanèiø ámoniø, kurios viena su kita susijusios tiek vertikaliais (gamintojas – pirkëjas), tiek ir horizontaliais (bendri tiekëjai, þiniø ištekliai, mokslo tyrimai, technologijos) ryšiais, grupë. Vëliau ekonominio klasterio apibrëþimas ëmë artëti prie “deimanto” modelyje pateikiamo supratimo. 1996 m. išlestoje knygoje “Apie konkurencijà” M.Porteris pateikia toká apibrëþimà: “Klasteris yra grupë geografiškai arti viena kitos išsidësèiusiø verslo ámoniø bei kitø susietø institucijø, veikianèiø tam tikroje srityje ir naudojanèiø bendras technologijas. Klasteriai gali bûti labai ávairûs, taèiau dauguma jø jungia tiekëjus, árangos gamintojus, paslaugø tinklà, finansø ástaigas bei susijusiø pramonës šakø ámones. Á klasterá taip pat daþnai áeina galutiniø prekiø pirkëjai, papildanèiø prekiø gamintojai, infrastruktûros kûrëjai, valstybës ar privaèios mokymo, mokslo tyrimø ástaigos”. Šis apibrëþimas ypaè išryškina sinerginius ávairiø klasterá sudaranèiø dariniø ryšius bei sàveikas ir dël to ágyjamus jame veikianèiø ámoniø konkurencinius pranašumus bei sparèios plëtros galimybes. Kai klasteris suvokiamas tokiu bûdu, jis darosi svarbus ne tik dël toje pat pramonës šakoje veikianèiø ámoniø konkurencijoje ágytø pranašumø, bet ir dël formalaus bei neformalaus ávairiø institucijø bei jose dirbanèiø þmoniø bendravimo.

Du dalykai yra ypaè svarbûs, kad išvardinti M.Porte-

bëta, kad “deimanto” sudëtinës dalys nebûna išsibarsèiusios atsitiktinai, bet sudaro tam tikrus geografinius junginius. M.Porteris nurodo, kad net 40 nuošimèiø viso Italijos eksporto pagamina pramonë, susijusi su maisto, aprangos ir panašiomis sritimis. Švedijoje šis skaièius siekia net 50 nuošimèiø. Šios šalies eksportas susijæs su transporto, medþio, metalo apdirbimo klasteriais. Ádomu tai, kad Švedija, kuri nëra stipri chemijos pramonëje, yra konkurentiška pasaulyje chemijos gaminiais, susijusiais su medienos apdirbimo ir celiuliozës pramone. Vokietijoje svarbiausi susidaræ chemijos, metalo apdirbimo, transporto, poligrafijos pramonës klasteriai. Izraelyje svarbiausi þemës ûkio bei gynybos pramonës klasteriai. Japonija ypaè daug eksportuoja plataus vartojimo elektronikos, èia stipri automobiliø pramonë. Ši pramonë šalyje suklestëjo susidarius vidaus paklausai bei atsiradus itin reikliems vietos vartotojams. Japonijos automobiliø gamintojai greitai pasinaudojo ágytais pranašumais ir ëmë perkëlinëti gamybà á uþsiená, tokiu bûdu uþimdami šias rinkas. Elektronikos gaminiai remiasi konkurentiška atminties, lustø pramone bei mikroschemomis, skirtomis galutiniams elektrotechnikos prietaisams gaminti. JAV pasiþymi gamindama mikroprocesorius, telekomunikacijø árangà, gynybai skirtà elektronikà. Kurioje nors šalyje susidarius vienai pasaulyje konkurentiškai pramonës šakai, ji padeda naujoms stiprioms pramonëms, kadangi sukuriami ir plëtojami darbuotojø ágûdþiai, atsiranda reiklûs vartotojai bei susijusi ir aptar-

rio “deimantà” sudarantys veiksniai susijungtø á vieningà dinamiškà sistemà. Tai vietinë konkurencija ir geografinis pramonës sutelkimas, kitaip tariant klasterizacija. Paste-

naujanti pagalbinë pramonë bei paslaugos. Atsiradus stipriam pramonës klasteriui, já sudaranèios ámonës pradeda daugiau investuoti á infrastruktûrà, susi-

Klasteriø átaka valstybės konkurentiškumui bei eksportui

196

197


jusias technologijas, darbo jëgos parengimà. Sustiprëjus kuriai nors pramonei, á tai atkreipiamas Vyriausybës dëmesys, nes auga turinèios konkurentiškà pramonæ valstybës reputacija. Savo ruoþtu pramonës klasterizavimas vaidina svarbø vaidmená didinant vietos konkurencijà. Nes, kaip jau minëta, ypaè svarbu, kad siekiant tarptautinio pramonës konkurentiškumo atsirastø konkurencija vietos rinkoje. Konkurencija tiesiogiai skatina tobulinimus bei inovacijas. Apibendrinant klasteriø poveiká vietos konkurencijos sàlygoms galima apibûdinti taip: • atsiranda nauji konkurentai, “pumpuruojantis” naujoms ámonëms, • kuriami ir pritraukiami ištekliai, ypaè þiniø ištekliai, • plëtojama vidaus paklausa, • stiprinama ir plëtojama susijusi bei pagalbinë pramonë, • Vyriausybë skatinama veikti tinkama kryptimi. Konkurencijà ypaè skatina uþsienio ámoniø buvimas. Uþsienio ámonës ne tik naudingos šalies biudþetui, bet jos atneša naujas technologijas, inovacijas ir tokiu bûdu padidina konkurencijà. Yra pastebëta, kad ávairûs mechanizmai, kurie stiprina vidinius ryšius klasteriuose, yra stipriausi Japonijoje, Švedijoje, Italijoje, o patys silpniausi – Didþiojoje Britanijoje ir JAV. Šioje šalyje klasteriai geriausiai veikia sveikatos apsaugos ir kompiuterikos srityse. Bûtent šios šakos ir yra paèios stipriausios tarptautiniu mastu. Klasteriai ir geografija Daugelis tarptautinëse rinkose sëkmingø ámoniø, daþnai ištisi pramonës klasteriai yra viename mieste ar regione. Pavyzdþiui, didþioji dalis Italijos vilnos pramonës ámoniø veikia viename mieste.

198

Italijos pramonës sutelkimo pavyzdys yra plaèiai þinomas, taèiau daþnai net neásivaizduojama, kaip šis reiškinys paplitæs visame pasaulyje. Visi Didþiosios Britanijos aukcionai vyksta keliuose kvartaluose Londone. Bazelyje yra trijø didþiausiø Šveicarijos farmacijos ámoniø bûstinës. Dauguma þymiausiø JAV reklamos agentûrø susitelkæ Madisono aveniu Niujorke, mikroprocesoriø gamintojai – Bostone, aviacijos pramonë – Kanzase. Besivarþanèiø ámoniø klasteriai bûna apsupti jø klientø. Þiniø srautai, tarpusavio ryšiai èia leidþia pajusti ypatingà dvasià, kurià A.Maršalas apibûdino sakydamas, jog tokiose vietose pats oras tiesiog prisotintas kûrybos dvasia. M.Porterio manymu, nors ne visa pasaulio pramonë pasiþymi geografiniu sutelktumu, taèiau neabejotinai galima tvirtinti, kad fizinis pasaulinio lygio ámoniø susitelkimas yra ypaè svarbi sëkmingo konkuravimo sàlyga. Geografinis pasaulio rinkose sëkmingø ámoniø sutelkimas daþnai vyksta dël “deimantà” sudaranèiø veiksniø poveikio, jø tarpusavio vienas kito stiprinimo, kuris labai sustiprëja, kai fiziškai jie yra šalia. Varþovø, vartotojø ir tiekëjø susitelkimas skatina specializuotis ir didina našumà. Dar svarbiau, kad geografinis susitelkimas skatina inovacijas. Neabejotina, kad šalia besivarþanèiø ámoniø esantys universitetai atkreips á jas dëmesá, pripaþins jø svarbà. Kita vertus, tikëtina, kad ámonës, savo ruoþtu, parems universitetø veiklà, juose atliekamus mokslo tyrimus. Geografinis pramonës sutelkimas kaip magnetas prie savæs traukia talentingus þmones bei susijusià ir papildanèià pramonæ. Artumas didina informacijos sutelkimà, todël þinios greièiau bus pastebëtos ir panaudotos. Artumas didina þiniø srautø bei inovacijø plitimo greitá klasterio viduje.

Geografinis pramonės sutelkimas kaip magnetas prie savęs traukia talentingus þmones bei susijusią ir papildančią pramonę.

199


Tuo pat metu ribojamas informacijos sklidimas á išoræ. Artumas didina galimybes stebëti varþovus, jø diegiamus tobulinimus, todël tikëtina, kad ámoniø elgesiui turës átakos ne tik ekonominës paskatos, bet ir þmogiškas nenoras atsilikti. Artumas taip pat leidþia anksti pastebëti nesklandumus, nesuderinamumus vienø ar kitø ámoniø veikloje. Geografinis sutelkimas turi ir kai kuriø ilgalaikiø trûkumø, ypaè jei ámonës nekonkuruoja tarptautinëse rinkose. M.Porteris paþymi, kad klasterius daþnai linkstama painioti su ámoniø ir ástaigø ryšiø tinklo sukûrimu. Tuo atveju bandoma tiesiog pagerinti bendroviø tarpusavio ryšius. Taèiau klasteriai, kaip jau minëta, yra daugiau nei tarpusavio bendradarbiavimo tinklai.

• Valstybės vaidmuo klasteriø plėtroje Svarbiausias Vyriausybës ûkio politikos tikslas – uþtikrinti, kad valstybës ištekliai (darbo ir kapitalo) bûtø panaudojami kuo efektyviau. Vyriausybës politika turi skatinti nuolatiná ûkio augimà. O to galima pasiekti tik didëjant ámoniø konkurentiškumui. M.Porteris tvirtina, kad kitokia valstybës ûkio politika nei ilgalaikis ûkio našumo didinimas bûtø pamatinë klaida. Kokie nors bandymai “padëti” pramonei kitu bûdu ilgainiui atneš þalà. Pasak M.Porterio, kuriant ûkio politikà, reikia turëti galvoje tokias svarbiausias nuostatas: • Rinkose varþosi ne valstybës, o ámonës. Ámonës paèios turi surasti savo konkurencinius pranašumus savo uþsienio varþovø atþvilgiu. Vyriausybë turi galingus netiesioginius árankius, bet neturi valdyti ámoniø tiesiogiai. Vyriausybë turi stiprinti jëgas “deimanto” viduje, skatindama pradinæ paklausà, inovacijas, konkurencijà, steigti apdovanojimus geriausiems. Vyriausybë gali

200

paskatinti ámones jas paèias kurti išteklius. Pavyzdþiui, Vokietijos vyriausybë remia tuos mokslo tyrimo projektus, kuriuos remia verslo ámonës, priešingai nei Prancûzijoje, kur ministerijø biurokratai sprendþia, kam skirti pinigus. Aukštasis mokslas ir mokslo tyrimø politika šiandien yra paèios svarbiausios sritys, kuriose tiesioginis vyriausybës veikimas gali padaryti didþiausià átakà valstybës ûkio konkurentiškumui ateityje; Konkurencijos sëkmæ lemia dinamiškumas, o ne maþa kaina. Valstybës, kurios aukoja inovacijø kûrimà bei “nešvaisto” pinigø mokslo tyrimams ir švietimui siekdamos išleisti maþiau pinigø, daro paèià didþiausià ûkio politikos klaidà; Valstybës konkurentiškumà tarptautinëse rinkose vienoje ar kitoje ûkio šakoje daþnai lemia geografinis pramonës sutelkimas. Vyriausybës iniciatyvos regionuose ar net miestuose neabejotinai naudingesnës tarptautiniam konkurentiškumui nei bet kokia kita jos veikla; Valstybei tapti konkurentiška vienoje ar kitoje ûkio šakoje tarptautinëse rinkose uþtrunka dešimtmetá ar daugiau. Per tà laikà turi bûti parengti þmogiškieji resursai, kuriami klasteriai, ásiskverbiama á uþsienio rinkas; Konkurencijos pranašumus valstybës ágyja ne dël panašumø, bet dël skirtumø lyginant su kitomis valstybëmis. Kiekviena valstybë turi kelias sritis, kuriose ji yra ypaè konkurentiška. Nëra në vienos valstybës, kuri sugebëtø deramai varþytis visose srityse; Kokie nors bandymai išskirti ar nustatyti ûkio šakø prioritetus nëra tinkama ûkio politika. Tvirtinimai, kad tam tikros pramonës šakos yra geresnës uþ kitas (pvz. þiniø ekonomika lyginant su áprasta pramone),

Konkurencijos pranašumus valstybės ágyja ne dėl panašumø, bet dėl skirtumø lyginant su kitomis valstybėmis.

201


Vyriausybės siekis paremti ar palaikyti ámones yra ypač nepalankus tiek joms pačioms, tiek jose dirbantiems þmonėms.

202

atidþiau panagrinëjus, pasirodo neturintys pagrindo. Valstybës politika turi uþtikrinti, kad bet kurioje ûkio šakoje veikianèios ámonës bûtø inovatyvios, pasiþymëtø aukštu darbo našumu, bûtø imlios naujoms þinioms; • Vyriausybës siekis paremti ar palaikyti ámones yra ypaè nepalankus tiek joms paèioms, tiek jose dirbantiems þmonëms. Kaip tokius tariamai pramonei palankius vyriausybës veiksmus galima paminëti spaudimà devalvuoti valiutà, apsaugoti jas nuo uþsienio varþovø, sumaþinti vidaus konkurencijà ar lesti ámonëms jungtis á kartelius. Visa tai pakerta valstybës pramonës gyvybingumà þvelgiant á tolesnæ ateitá. M.Porteris paþymi, kad vyriausybë neturëtø manyti, kad ji turi vien tik uþtikrinti skaidrià verslo aplinkà, o po to iš kokio nors ûkio politikos ágyvendinimo pasitraukti. Akivaizdu, kad vienas pagrindiniø vyriausybës uþdaviniø - atlikti kitus verslo plëtrai palankius darbus. Vienas iš jø – tai þmogiškøjø ištekliø, fizinës infrastruktûros, mokslo tyrimø pagrindø rengimas. Vyriausybë taip pat turi pasirûpinti, kad varþymosi taisyklës skatintø investuoti bei kurti inovacijas. Gali bûti trumpalaikiø išimèiø maþiau išsivysèiusiose šalyse, taèiau kai sëkmë priklauso nuo inovacijø, vietinë konkurencija yra ilgalaikës paþangos pagrindas. Inovacijos daugiausia kyla iš vietiniø poreikiø, kurie geriausiai suprantami. Todël daugelio šaliø ûkio politika šiandien ima remtis klasteriø plëtra siekiant pasinaudoti rinkos verþlumu, o ne administraciniais svertais. Vyriausybë negali tiesiogiai vadovauti klasteriams kuriantis, pagrindiná vaidmená èia turi atlikti rinka. Vyriausybë gali veikti kaip katalizatorius arba brokeris, kuris sukvieèia visus veikianèius asmenis ir ásteigia reikiamas struktûras, kurios gali skatinti klasteriø kûrimàsi ir ino-

vacijø plëtrà. Vyriausybë taip pat gali sukurti inovacijas ir modernizacijà skatinanèià aplinkà, pateikti iššaukianèià krašto ar regiono ekonominæ vizijà. Klasteriai Lietuvoje Pastaruoju metu daugelyje šaliø atliekama jø ûkio analizë remiantis tuo klasteriø apibrëþimu, kurá savo darbuose pateikë M.Porteris. OECD yra ásteigusi klasteriø ir klasteriø politikos analizës grupæ, kuri rengia metodikas klasteriø paplitimui kurios nors šalies ûkyje ávertinti. Bandant vertinti Lietuvos ûkio klasterinæ analizæ, reikëtø ávertinti, kiek viena ar kita ûkio šaka atitinka svarbiausius M.Porterio “deimanto” bei klasterio apibrëþimo reikalavimus. Galima ávardinti tokias pagrindines sàlygas: • Ûkio šakos sugebëjimas varþytis tarptautinëse rinkose, jos dalis bendrame Lietuvos eksporte; • Sugebëjimas varþytis vidaus rinkoje, ámoniø tarpusavio ryšiai; • Geografinis sutelktumas; • Ištekliø buvimas, jø kûryba ir atnaujinimas, þiniø ištekliai; • Susijusios ir papildanèios pramonës buvimas; • Paklausos sàlygos, vartotojø reiklumas. Uþsienio prekybos statistikos duomenys rodo, kad didþiausià Lietuvos eksporto dalá sudaro šios ûkio šakos: tekstilë ir tekstilës gaminiai, maisto pramonë, naftos pramonë, tràšø pramonë, elektrotechnika, medienos ir baldø pramonë, transporto paslaugos, elektros energijos gamyba. Iš aukštøjø technologijø pramonës galima paminëti sëkmingai eksportuojanèias ir sparèiai auganèias biotechnologijø, šviesos technologijø (optoelektronikos) bei informaciniø technologijø pramones.

203


204

Analizuojant šiø pramonës šakø klasterizacijà, galima padaryti kelias išvadas. Daugelio uþsienyje sëkmingai konkuruojanèiø ûkio šakø pranašumas – pigios darbo jëgos panaudojimas, o ne inovacijø kûrimas. Daugelis didþiøjø eksportuotojø nedaug dëmesio skiria vidaus konkurencijai. Daþnai èia ir nëra su kuo varþytis, nes ámonës arba uþima monopolinæ padëtá, arba vidaus rinkoje apskritai nedalyvauja. Në viena ûkio šaka neatitinka geografinio sutelktumo reikalavimo. Pramonës atnaujinimas remiasi atveþtinëmis technologijomis, vietos þinios šiam uþdaviniui spræsti panaudojamos labai menkai, në vienoje ûkio šakoje iš esmës nëra gamybos priemoniø kûrimo pramonës, menki ryšiai su kitomis susijusiomis ar papildanèiomis pramonës šakomis. Esant silpnai vidaus konkurencijai, neplëtojamos inovacijos, silpni pramonës ir mokslo ryšiai, vartotojai nëra reiklûs. Šiandien arèiausiai klasterinës struktûros yra informaciniø technologijø bei maisto pramonës. Ádëjus pastangø, ateityje klasteriai galëtø susidaryti perveþimø, baldø, tekstilës, elektrotechnikos, kai kuriose aukštøjø technologijø pramonës srityse. Galima pastebëti, kad ûkio struktûrà tebelemia sovietmeèio paveldas: daugelyje ûkio šakø karaliauja po vienà didelæ ámonæ, kuri labai menkai susijusi su kitomis ámonëmis ar kitomis ûkio šakomis. Jeigu tikimës, kad po 15-20 metø gyvenimo standartai Lietuvoje priartës prie europietiškø, tai reikš, jog per tà laikà bus prarasti pigios darbo jëgos pranašumai. Jeigu nebus sukurti kiti konkurentiškumo pagrindai, kai kurios šiandien gerai atrodanèios pramonës šakos bus priverstos þlugti. Tokiø pavyzdþiø pokario Europos šaliø ûkio istorijoje buvo ne

Þiniø ekonomikos branduoliai

vienas. Todël jau šiandien reikëtø kurti vizijas, numatanèias, kuo remsis pagrindiniø šalies ûkio šakø konkurentiškumas po 10-20 metø.

universiteto auklëtiniams nereikëtø vykti á rytinæ JAV pakrantæ ieškotis darbo.

Atskirà klasteriø rûšá sudaro aukštøjø technologijø klasteriai. 2001 m. Jungtiniø Tautø plëtros UNDP pranešime jie pavadinti “hubs”, Lietuvoje šià klasteriø atmainà vadiname þiniø ekonomikos branduoliais. Þurnalo "Wired" atlikto tyrimo duomenimis, pasaulyje 2000 m. buvo 46 tokius inovacijø plëtros vietø reikalavimus atitinkantys technologiniai branduoliai. Labiausiai þinomas ir didþiausias iš jø, be abejo, Silicio slënis Kalifornijoje. Daug tokiø branduoliø yra JAV, Europoje, Japonijoje, taèiau jie pradeda kurtis ir þemesnio išsivystymo valstybëse – Indijoje, Kinijoje, Malaizijoje, Tunise. Þiniø ekonomikos branduoliuose ypatingà vietà uþima universitetø, juose dirbanèiø mokslininkø ir studentø bendradarbiavimas su paþangiausiomis aukštøjø technologijø ámonëmis. Glaudûs ryšiai gimdo inovacijas, naujø ámoniø kûrimàsi, sparèià jau esanèiø ámoniø plëtrà bei ypatingà èia tvyranèià verslo dvasià. Svarbiausia sàlyga þiniø ekonomikos branduoliams atsirasti bei artimam bendradarbiavimui pasiekti – geografiškai netoli vienas kito esantis universitetas ir tarpusavyje konkuruojanèios aukštøjø technologijø ámonës. Labai pamokanti yra jau minëto Kalifornijos Silicio slënio atsiradimo istorija. Prieš 50 metø, kai Stanfordo universitetas išgyveno finansinius sunkumus, jo vadovai ëmësi netradicinio sprendimo – universitetas 99 metams išnuomojo dalá jam priklausanèios þemës ávairioms aukštøjø technologijø bendrovëms. Buvo siekiama privilioti aukštøjø technologijø ámones, kurios glaudþiai bendradarbiautø su universitetu. Kitas tikslas buvo, kad

Þiniø ekonomikos branduoliuose ypatingą vietą uþima universitetø, juose dirbančiø mokslininkø ir studentø bendradarbiavimas su paþangiausiomis aukštøjø technologijø ámonėmis.

205


Stanfordo universitetui pavyko sukurti puikius ryšius su verslu. Universitetas be jokio nuomos mokesèio leisdavo naudotis savo laboratorijomis. Kita vertus, jis gaudavo dalá ámoniø pelno. Pramonës “ásûnijimo” programa numatë galimybes ámonëms susipaþinti su universitete atliekamais tyrimais, palaikyti ryšius su dëstytojais ir studentais. Manoma, kad geografinis ávairiø verslo bendroviø ir universiteto artumas buvo viena iš svarbiausiø prieþasèiø, kodël Silicio slënio kasmetinë verslo apyvarta augo pavydëtina 35 nuošimèiø sparta. Pastaruoju metu ávairios valstybës siekia kopijuoti Silicio slënio sëkmæ. Pavyzdþiui, nepriklausoma SNS ekspertø grupë siûlo Švedijos vyriausybei viena svarbiausiø šalies ûkio politikos kryptimi laikyti þiniø ekonomikos branduoliø kûrimà. Ekspertai mano, jog vienintelis bûdas Švedijos konkurentiškumui išlaikyti – tai valstybës politika, siekianti ûkio veiklà valstybës viduje sutelkti keliose vietose, kurios sugebëtø varþytis tarptautiniu mastu.

Šiandien vienas didþiausiø Lietuvos ûkio konkurentiškumà silpninanèiø veiksniø yra tai, kad mûsø pramonë labai menkai susijusi su mokslo tyrimo ástaigomis. Akivaizdu, kad lëšos, skiriamos mokslo tyrimams, nesukuria produkto, kuris galëtø bûti pritaikytas versle. Kitose šalyse bûtent universitetai yra tie veiksniai, kurie išsklaido mokslo bendruomenës sukurtas technologijas verslui. Tai yra atviros ástaigos - studentai priima naujas ekonomikos, technologines mintis ir tokiu bûdu gali pa-

Pastaruoju metu vis daugiau girdëti apie Saulëtekio slëná – bandymà Vilniuje kurti toká þiniø ekonomikos branduolá, kuriame ypaè svarbø vaidmená vaidintø universitetas, o universiteto mokslininkai ir studentai geriau bendrautø su verslo ámonëmis. Šá sumanymà bando ágyvendinti aukštøjø technologijø verslas, susibûræs á Þiniø ekonomikos forumà, VU, VGTU bei Vilniaus savivaldybë. Taip, kartojant Silicio slënio atsiradimo patirtá, bus bandoma geografiškai suartinti universitetà su stipriausiomis Lietuvos aukštøjø technologijø verslo ámonëmis ir pasirašyti konkreèias bendradarbiavimo sutartis. Jei šá tikslà pavyktø ágyvendinti, po 10-15 metø Saulëtekio alëjoje atsirastø stambus šviesos bei informaciniø technologijø ekonomikos branduolys, kurio ámonës bûtø konkurentiškos pasaulyje ne pigia darbo jëga, bet panaudodamos þinias. Panašus biotechnologijø ir informaciniø technologijø branduolys galëtø kurtis Santariškëse ir Visoriuose. Aukštøjø technologijø pramonës dalis pasaulio šaliø eksporte darosi vis didesnë. Kuo daugiau valstybë eksportuoja aukštøjø technologijø pramonës gaminiø, tuo ji konkurentiškesnë tarptautinëse rinkose. Šis rodiklis daþnai laikomas vienu iš valstybës išsivystymo rodikliø. Minëtame UNDP pranešime pateiktais duomenimis, OECD šalyse aukštøjø technologijø pramonës dalis sudaro ketvirtadalá – penktadalá viso tø šaliø eksporto. Lietuvoje šis rodiklis tesiekia 7 nuošimèius. Kuriant tokius þiniø ekonomikos branduolius kaip Saulëtekio slënis kaip tik ir bûtø bandoma sudaryti palankias sàlygas spartesnei aukštøjø technologijø plëtrai Lietuvoje. Taèiau geografinis mokslo ástaigø ir aukštøjø

skatinti kurtis naujas bendroves. Universitetai tampa ne tik technologijø, bet ir naujø bendroviø kûrëjai. Tai vyksta visame pasaulyje.

technologijø verslo ámoniø suartinimas yra tik vienas iš galimø veiksmø, galinèiø paskatinti inovatyvios ir konkurentiškos þiniø ekonomikos plëtrà.

Saulėtekio slėnis

206

Kuo daugiau valstybė eksportuoja aukštøjø technologijø pramonės gaminiø, tuo ji konkurentiškesnė tarptautinėse rinkose.

207


Ateityje bus reikalingi ir kiti veiksmai. Vyriausybë turëtø skirti didesná dëmesá mokslo tyrimams ir aukštajam mokslui. Šis dëmesys neturëtø apsiriboti vien didesniu šiø srièiø finansavimu. Mokslo tyrimams skiriamø lëšø tvarka turëtø skatinti mokslininkus ir verslininkus glaudþiau bendradarbiauti. Skiriamø lëšø dydis turëtø bûti daug labiau siejamas su gaunamais rezultatais – registruojamais patentais, sukurtomis inovacijomis, naujomis verslo bendrovëmis. Manome, kad Lietuvos ûkio konkurentiškumo didinimas turi bûti suprantamas kaip vienas svarbiausiø Lietuvos strateginiø tikslø artimiausiems 15-ai metø. Þemas Lietuvos ekonomikos lygis (tik 33 nuošimèiai ES vidurkio pagal BVP, tenkantá vienam gyventojui) yra sàlygotas nedidelio Lietuvos ûkio produktyvumo (tik 30 nuošimèiø ES vidurkio (2000 m. duomenimis). Todël Lietuvoje reikëtø geriau paþinti klasterinës ekonomikos teorijà ir praktikà. Tai padëtø mûsø šaliai geriau panaudoti šá moderniausià ekonominës minties pasiekimà savo ûkio konkurentiškumui didinti. Kaip rodo kitø šaliø patirtis, tokià ûkio politikà renkasi dauguma labiausiai išsivysèiusiø pasaulio valstybiø.

Cluster and Cluster Policy. Forthcoming report of Nutek, the Swedish National Board for Industrial and Technical Development. 1998. http://www.nutek.se. D.Brandt, C.Rose, E.Olbertz. The Regional Networking of Industry and Craft Enterprises – and the Role of the University. Aachen, 2002 Cluster Analysis and Cluster-based Policy in OECD countries. Utrecht, 1998 Ilgalaikė ūkio plėtros strategija. Projektas. Vilnius. 2001 Michael E.Porter. Clusters of Inovation: Regional Foundations of U.S. Competitivenes, 2001 UNDP Human Development report. Making New Technologies for Human Development. New York, 2001 Sweden in the New Economic Geography of Europe, 2000 http://www.kluster.se/english/eng_kluster.pdf Saulėtekio slėnio koncepcija. Projektas. Vilnius. 2002

Panaudota literatûra: Г.Хакен. Синергетика. Москва, 1980 Mandelbrot B.B. The Fractal Geometry of Nature. San Francisco, 1982 Address – Michael E.Porter 1998, http://www.clusternavigators.com/porter.htm Michael E.Porter. The Competetive Advantage of Nations. New York, 1990 Michael E.Porter. On Competition, 1996

208

209


INOVATYVUMAS IR VERSLIŠKUMAS pagal P. F. Drakerio (P.F.Drucker) "Inovatyvumas ir persliškumas" , 1986 Druckeris savo knygoje bando apibrëþti praktinës ekonominës politikos modelá, kurio dvi pagrindinës vertybës yra: - darbo vietø gausëjimas; - ekonomikos augimas. Jis kalba apie bûtinybæ didinti ekonominës veiklos efektyvumà1 – nukreipti resursus (pinigus, þmones, kt.) iš nykstanèiø, neperspektyviø verslø á naujus, efektyvesnius. Siûlomos tokios priemonës: - vadybos mokslo plëtojimas. Jei ámonë neturi sistemiškos vadybos, ji pasmerkta vegetuoti; - inovacijø plëtojimas – vadyba privalo bûti tiesiogiai nukreipta inovacijoms kurti; - finansiniø instrumentø sutvarkymas taip, kad pinigai nebûtø laikomi neperspektyvioms sritims, o nukreipiami á perspektyvias. Nuo 1974 m. iki 1984 m. JAV ekonomikoje atsirado 24 mln. papildomø darbo vietø. Tai didþiausias stebëtas JAV ekonomikos augimas taikos metu. Reikia pridurti, kad šis augimas vyko nepaisant 1973 m. JAV ištikusio „naftos šoko“, kuris sukëlë didþiules bangas energetikos sektoriuje, priartinusias tradicinæ pramonæ su „dûmø kaminais“ prie griuvimo ribos. Vakarø Europa tais paèiais 1970 – 1984 metais faktiškai prarado 3-4 mln. darbo vietø. Taigi Vakarø Europa 1970 m.disponavo 20 mln. darbo vietø daugiau, nei JAV, o 1984 – 10 mln. maþiau nei JAV. Stebëti reiškiniai tiesiogiai prieštaravo daugelio ekonomistø prognozëms. Remiantis Kondratjevo ilgo recesijos

210

ciklo teorija, kuri akivaizdþiai paaiškina Vakarø Europos darbo vietø praradimus, JAV turëjo áþengti á toká pat recesijos etapà. Nebuvo galima tikëtis, kad JAV sustojusio ekonomikos augimo laikotarpiu galës suteikti darbà visiems „baby boom“2 kartos darbingiems þmonëms. Tuo laikotarpiu darbu aprûpinta ne tik didþiulis kiekis darbingø vyrø, taèiau ádarbintos ir tuo metu á darbo rinkà pradëjusios plûsti moterys. Kai kurios nurodyto augimo laikotarpio charakteristikos ypatingai ádomios. Iki 1970 metø JAV darbo vietø ir ekonomikos augimo pagrindà sudarydavo 500 didþiausiø kompanijø – didþiausios verslo ir valstybës organizacijos. Taèiau nuo 1970 m. kiti sektoriai perëmë darbo vietø kûrimo iniciatyvà. Dar labiau – TOP500 (500 didþiausiø kompanijø) nagrinëjamu laikotarpiu faktiškai prarado 4 – 6 mln. darbo vietø. Šiuo laikotarpiu maþasis ir vidutinis verslas sukûrë apie 30 mln. darbo vietø. Nuo 1970 metø The Economist duomenimis JAV yra kuriama po 600,000 ámoniø kasmet – beveik 7 kartus daugiau, nei 1950 – 60 metais. Kai kas pasakys, „aišku, tai naujosios technologijos“. Taèiau iš arèiau vaizdas kitoks. Per stebimà laikotarpá aukštøjø technologijø kompanijos sukûrë tik 3 – 4 mln. darbo vietø, tai yra jos vos kompensavo TOP500 prarastas darbo vietas. Be to, pasirodo, kad didþiàja dalá darbo vietø sukûrë ne paslaugø sferos ámonës3. Taèiau realybë tokia – daugiau kaip pusë naujø kompanijø buvo gamybinës. Kas gi tarp šiø ámoniø bendro? Jos iš tikrøjø paremtos tam tikra prasme naujosiomis technologijomis. Ši technologija – „entrepreneural management“ (versliška vadyba). Iš jos išauga sistemiško inovavimo disciplina. Šios disciplinos esmë – nuolat ieškoti ir pasinaudoti galimybëmis

211


Inovacijos yra bûtinos visuomenei ne tik ekonomikoje, bet ir viešajame sektoriuje ar visuomenės gyvenime.

patenkinti þmogaus poreikius, ieškoti efektyvesniø verslo organizavimo bûdø. Kaip rodo patirtis, aukštosios technologijos ir naujos þinios apskritai yra vienas rizikingiausiø inovacijø šaltiniø. Rizikos kapitalistai savo portfeliuose daugiau laiko ne tokiø madingø, taèiau maþiau rizikingø ir pelningesniø tradiciniø „þemø technologijø“ arba „be technologijø“ ámoniø akcijas. Pavyzdþiui, stebint kompiuteriø gamybos istorijà galima pasakyti, kad iki 1980 metø (per daugiau kaip 30 pramonës gyvavimo metø), tik IBM pavyko bûti pelningai. Visi kiti gigantai patyrë didþiuliø nuostoliø šioje pramonëje. Inovacijos yra bûtinos visuomenei ne tik ekonomikoje, bet ir viešajame sektoriuje ar visuomenës gyvenime. Jos svarbios dar ir tuo, kad inovacijos yra „þingsnis po þingsnio“ metodas, nepripaþástantis revoliucijø ir dirbtinumø. Kas yra inovacija Druckeris aprašo sistemingà inovacijà, kurià gali praktikuoti bet kuri bet kokio dydþio ámonë. Jis aprašo inovacijà kaip veiklà, kuriai nereikia jokio ypatingo talento ar ákvëpimo. Trumpai, tai: a) netikëta sëkmë ar nesëkmë; b) neatitikimai; c) proceso poreikiai; d) industrijos ar rinkos struktûra; e) demografija; f) suvokimo pasikeitimas; g) naujos þinios. Naujos þinios, kaip jau minëta, yra pati rizikingiausia inovacijø galimybë. Lengviausiai inovacijos ateina ne moksliniø tyrimø, o pastabumo ir turimø þiniø panaudojimo keliu.

212

Kitose srityse inovacijos daþnai mûsø net nesuvokiamos kaip tokios. Pavyzdþiui, didieji Vilniaus prekybos centrai yra inovacijos organizuojant prekybà pasekmë. Druckeris pateikia pavyzdá, kaip merdinti JAV plieno pramonë tapo labai pelninga, kaip inovaciškai buvo pakeistas pramonës modelis – atsisakyta dideliø gamyklø, daranèiø platø produkcijos asortimentà, o pereita prie maþø liejyklø, kurios daro labai siaurà produkcijos pasirinkimà. McDonalds iš sumuštiniø verslo, kuris paprastai buvo valdomas vienos šeimos, dël inovatyvios vadybos išaugo á milijardiná verslà. Tuo bûdu kiekviename versle yra didþiulës galimybës patenkinti dar nepatenkintus poreikius arba padaryti tai geriau, efektyviau nei kiti. Tai didþiulis potencialas naujoms ámonëms, galimybës efektyviau kurti gerovæ, didinti darbo vietø skaièiø. M. Porter yra teigæs, kad visiškai nesvarbu, kurioje šakoje yra konkuruojama – svarbu, kaip konkuruojama. Drucker šá teiginá labai svariai pagrindþia. Kokios priemonės yra neveiksmingos? Centralizuotas planavimas yra tiesiogiai priešingas versliškumui. Be abejo, inovacija turi bûti sisteminë ir valdoma, taèiau ji gali atsirasti tik decentralizacijos sàlygomis, ji sukuriama ad hoc, ji specifiška ir mikroekonomiška. Galimybës randamos detalëse, o ne agreguotose planuotojø duomenø bazëse. Kai kurios šalys – Prancûzija, Vokietija ir net Didþioji Britanija – deklaruoja bandanèios sukurti aukštøjø technologijø versliškumà. Taèiau visur kitur jos lieka ištikimos

Centralizuotas planavimas yra tiesiogiai priešingas versliškumui.

tradiciniams suvarþymams, reguliavimams ir vertybëms. Tokia politika nesukurs aukštøjø technologijø. Ji gali pa-

213


Aukštosioms technologijoms reikia visuomenės, kurioje gausu inovatoriø, turinčiø versliškas vizijas ir prieigą prie rizikos kapitalo.

214

gimdyti koká nors Konkordà4, taèiau nesukurs lyderystës ir darbo vietø. Aukštosios technologijos yra rytdienos rinkos, o ne šiandienos. Rytdienos rinkos negali kompensuoti šiandienos nykstanèiø pramoniø darbo vietø praradimø. Aukštosios technologijos yra tik aisbergo viršûnë. Reikia turëti ir prityrusiø þmoniø, pasiþyminèiø versliškomis vertybëmis – administratoriø, vadovø, finansininkø, pardavëjø. Bandyti kurti aukštøjø technologijø versliškumà - tai lyg ásivaizduoti viršukalnæ be paties kalno. Juk geros smegenys negali bûti mirusiame kûne. Taip aukštosioms technologijoms reikia visuomenës, kurioje gausu inovatoriø, turinèiø versliškas vizijas ir prieigà prie rizikos kapitalo. Kokios priemonës yra veiksmingos Politika turi atspindëti versliškas vertybes. 1. mokesèiø sistema turi sukurti prielaidas verslininkiškai ekonomikai. Mokesèiø sistema atspindi visuomenës vertybes ir prioritetus. a. Reikia pinigø, gráþtanèiø nutraukus senàjá verslà, nelaikyti pajamomis. Dabar pinigai yra sukaustyti vakar dienos, o verslininkiškumo vertybës liepia juos nukreipti rytdienai. Tie pinigai reikalingi naujam verslui ir neturi bûti apmokestinami kaip pelnas. b. Panaikinti pelno mokesèius naujam verslui. Nerealu reikalauti iš kûdikio to paties kaip iš suaugusio. Pirmø keleto metø buvimo versle kaina yra gerokai didesnë nei iš jo gaunamos pajamos. c. Jei (b) yra per radikalu, reikia sudaryti galimybes atidëti pelno mokesèiø mokëjimà keleriems pirmiems metams. Ámonei augti reikia lëšø, taèiau pinigø gràþa ilgainiui bus didelë. Šis atidëjimas neturi bûti baudþiamas jokiais palûkanø procentais.

d. Apsaugoti ámonæ nuo valstybës. Pavyzdþiui, ar yra tikinèiø, kad 250 þmoniø ámonëje dirbantys 5 buhalteriai, skaièiuojantys PVM, sukuria kokià nors vertæ visuomenei ar ekonomikai? Valstybës prievoliø našta naujai ámonei turi bûti kiek galima maþesnë. 2. Kiekvienas politinis sprendimas, be kita ko, turi kelti klausimà: ar šiuo sprendimu skatiname visuomenæ kurti? Tobulëti? Inovuoti? O gal pririšame prie to, kas buvo vakar ir stabdome jà? 3. Reikalinga gyva vadybos mokykla. Aukšto lygio vadybininkai, turintys versliškø vertybiø, yra bûtini inovuojanèiai ekonomikai. Tik þmonës, išmanantys verslo procesus ir dinamikà, gali paskatinti išradëjus sukurti produktus. „Kai kas galvoja, kad idëjos nuverèia kalnus. Iš tikrøjø – buldozeriai nuverèia kalnus. Idëjos tik parodo kur reikia griauti.“

Parengė Rimantas Žylius 1

praktiškai jis kalba ir apie kitø veiklø efektyvumo didinimà – tiek viešajame, tiek nevyriausybiniame sektoriuose. Tam jis paskiria atskirus skyrius.

2

1949 – 1950 dël nesuprantamø prieþasèiø labai ryškiai JAV padidëjo gimstamumas. Tuo metu gimæ þmonës á darbo rinkà atëjo bûtent apie 1974 metus.

3

Áprasta manyti, kad bûtent paslaugø sektorius buvo didþiausias darbo vietø kûrëjas šiuo laikotarpiu, taèiau taip nëra.

4

Autorius mini Konkordo projektà su didele ironija – tai didþiules investicijas kainavæs viršgarsinio keleivinio lëktuvo projektas. Šiomis dienomis BA ir FA nusprendë nutraukti skrydþius šiais lëktuvais dël ekonominio nepagrástumo. Pastebëtina, kad jos nusipirko lëktuvus uþ 1 GBP, tad net neturëjo pakelti investicijø naštos.

215


216

Profile for TS-LKD

Desinioji alternatyva. Sekmes Lietuva konservatyvioji politine programa 2003  

Desinioji alternatyva. Sekmes Lietuva konservatyvioji politine programa 2003  

Profile for ts-lkd
Advertisement

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded