tat duomenimis mûsø ûkio produktyvumas siekia tik 40% ES ûkio produktyvumo vidurkio. (9 pav.). Pagal ankstesnius duomenis (10 pav.) labiausiai atsiliekame þemës ûkio, pramonës ir viešojo sektoriaus produktyvumu. Ekonominë teorija seniai yra árodþiusi, kad kuo didesnis ekonomikos produktyvumas (konkurentiškumas), tuo didesnis BVP tokioje ekonomikoje yra pagaminamas . Lietuva gali pasidþiaugti, kad pagal Pasaulio Ekonomikos Forumo kiekvienais metais atliekamà šaliø konkurentiškumo (ekonomikos produktyvumo) tyrimà esame padaræ nemaþà paþangà (11 pav.), ypaè mikroekonominio konkurencingumo srityje, taèiau atsiliekame nuo kaimynø estø. Kaip rodo struktûrinë konkurentiškumo analizë, didþiausios mûsø problemos yra susijusios su vadinamuoju technologijø indeksu (12 pav.). Tà patá rodo ir kitas Pasaulio Ekonomikos Forumo tyrimas, kuriame specifiškai buvo tyrinëjimas šaliø pasirengimas aukštøjø technologijø ir þiniø ekonomikos plëtrai ir šiame tyrime Lietuva buvo ávertinta gan prastai (13 pav.) Atsilikimas technologijø plëtros srityje mums turëtø kelti ypaè didelá nerimà, nes šiandieninis mûsø kon-
11 pav. Konkurencingumo reitingai (šalies vieta sąraše) Šaltinis:The Global Competitiveness Report 2002–2003.
Augimo konkurencingumo indekso reitingai
Šalis
Mikroekonominio konkurencingumo indekso reitingai
2002
2001
Pokytis
2002
2001
Pokytis
Estija
26
29
3
30
28
-2
Slovėnija
28
31
3
27
32
5
Vengrija
29
28
-1
28
27
-1
Lietuva
36
43
7
40
50
10
Čekijos Respublika
40
37
-3
34
34
0
Latvija
44
47
3
45
41
-4
Slovakija
49
40
-9
42
40
-2
Lenkija
51
41
-10
46
42
-4
Bulgarija
62
59
-3
68
68
0
Rumunija
66
56
-10
67
61
-6
106
Šalis Estija
Augimo konkurencingumo indeksas 26
Technologijų indekso
Valstybės institucijų indekso
Makroekonominės aplinkos indekso
14
28
46
12 pav. Augimo konkurencingumo
Slovėnija
28
25
23
50
Vengrija
29
21
30
49
indekso komponentø
Lietuva
36
40
36
45
reitingai 2002 m.
Čekija
40
20
50
59
Latvija
44
29
52
55
Slovakija
49
34
53
64
Lenkija
51
36
61
54
Bulgarija
62
56
47
75
Rumunija
66
55
67
58
Šaltinis:The Global Competitiveness Report 2002–2003.
13 pav. Pasirengimo aukðtøjø technologijø plėtrai indeksas Šaltinis: Pasaulio ekonomikos forumas, 2003 03
kurentiškumas remiasi daugiau pigia darbo jëga nei inovaciniais gebëjimais (14 pav.). Šie pigios darbo jë gos pra na šu mai la bai grei tai iš nyks, o Lie tu vos pramonës struktûra kol kas nëra pritaikyta tokioms permainoms. Ekonominë teorija yra árodþiusi, kad ekonomikos produktyvumas priklauso nuo to, kokioje brandos stadijoje yra visas ûkis. Finansiniam kapitalui (investicijoms) imlus ûkis yra produktyvesnis uþ darbo jëgai imlø ûká, o þinioms (inovacijoms) imlus ûkis yra produktyvesnis uþ investicijoms imlø ûká. Šiuo poþiûriu Lietuvos ûkio silpnumo ir þemo produktyvumo prieþastis iš esmës
Inovacija (naujovė) – naujø technologijø (tarp jø ir vadybiniø) bei naujø gaminiø bei paslaugø kûrimas naudojant naujausius mokslo tyrimø pasiekimus bei pritaikant paþangią patirtá.
107