Viešasis sektorius anksčiau ir dabar (šaltinis: N.Tomas/A.Ritzas, Viešoji vadyba)
taujama, kad ji yra pernelyg atsargi, išsipûtusi, išlaidi, neatsakinga, rutiniška ir nepajëgi pasitikti naujus iššûkius. Taigi svarbiausia prasidëjusiø pertvarkymø prieþastis – pasikeitusi viešojo sektoriaus padëtis ir jo valdymo neatitikimai naujiems reikalavimams:
Klasikiniu naujosios viešosios vadybos pagrindus pateikianèiu veikalu laikoma D.Osborno (D.Osborn) ir T.Geblerio (T.Gaebler) knyga „Naujas Vyriausybës atradimas“ (Reinventing Government, 1992). Kaip tik èia pateiktomis nuostatomis savo veikloje rëmësi M.Teèer, R.Reiganas, B.Molrunis: • valdoma ne direktyvomis, bet remiantis strategijø nustatymu bei administracijø savarankiškumu pasirinkti priemones, t.y. radæ pusiausvyrà tarp ištekliø ir poreikiø viešojo sektoriaus vadovai turëtø laisvæ elgtis savarankiškai; • valdþia priartinama prie bendruomenës. Tokiu bûdu skatinama visuomenës iniciatyva, t.y. ágalioja pilieèius ir viešàsias bendruomenës organizacijas priiminëti sprendimus ar dalyvauti juos priimant; • pleèiama valstybës valdymo sritis, kur bûtø galima diegti konkurencijà tarp valstybiniø, privaèiø ir ne-
• valdymo struktûra pasirenkama laisvai, tokia, kokia geriausiai tinka iškeltiems uþdaviniams spræsti. Perdëtas taisykliø nustatinëjimas stabdo inovacijas ir riboja valdþios veiklà. Biudþetas, þmoniø ištekliai ir kiti resursai turëtø bûti planuojami taip, kad atspindëtø pagrindinæ organizacijos misijà. Taip bus lengviau siekti iškelto tikslo bei racionaliau panaudoti išteklius; • valdþia siekia rezultatyvumo. Šiuo metu didþiausias dëmesys skiriamas fiskaliniam efektyvumui bei prieþiûrai, retai klausiama, ar ágyvendinti tikslai, kokiø rezultatø buvo pasiekta. Taigi pabrëþiama, kad turi bûti labiau skatinamas valstybës tarnautojø atskaitingumas bei atsakomybë uþ pasiektus rezultatus, kurie turi bûti siejami su pilieèiu pasitikëjimu; • svarbiausi turi bûti pilieèio, o ne biurokratijos poreikiai, valstybës poþiûris á pilieèio poreikius ir jam teikiamas paslaugas turi artëti prie verslo poþiûrio á klientà; • ágyvendinant ávairias programas leidþiama pritraukti privatø kapitalà, fondus ir t.t. Taigi kilus fiskalinëms biudþeto problemoms, uþuot padidinæ mokesèius ar sumaþinæ valstybës programas, naujosios viešosios vadybos šalininkai siûlo naujus bûdus; • prevencinis veikimas - uþuot skiriant papildomø ištekliø problemoms spræsti, reikia neleisti problemoms atsirasti; • valdþia decentralizuojama - nuo hierarchijos pereinama prie dalyvavimo ir komandinio darbo. Informaciniø technologijø paþanga, Internetas ir didëjanti darbo jëgos kokybë priartino naujà, lankstesniø, bendru sprendimø priëmimu grindþiamø organizacijø amþiø. Sprendimø priëmimas vyksta visoje organiza-
vyriausybiniø paslaugø teikëjø. Valstybës noras teikti visas paslaugas ne tik maþina valstybës išteklius, bet ir menkina paslaugø kokybæ;
cijoje – atsakomybë atiduodama á rankas tø, kurie gali ádiegti naujoves ir nustatyti kryptá, leidþianèià pasiekti aukštos kokybës rezultatø;
Ankstesni
Šiandieniai
Apibrėžti dalykiniai santykiai ir probleminės sritys Santykinai pastovios sąlygos Aiškūs įtakos sąryšiai Valdymo struktūros aiškiai atskirtos
Persipynimas ir sudėtingumas Dinamiški pasikeitimai Persipynimas ir multipriežastingumas Valdymas persipynęs, dalyvauja nevyriausybinės organizacijos Trumpalaikės interesų grupės, nebalsuojantieji, migruojantys rinkėjai Vertybių kaita Demografiniai pokyčiai
Aiškios visuomeninės interesų grupės Politinis prognozuojamumas Pasitikėjimas vyresnybe, autoritetas Sociokultūrinis stabilumas
76
77