KRONIKA
PANEVĖŽIO BENDRUOMENĖ PASIRINKO POETĘ Nuo šio rudens Panevėžyje dar dažniau skamba poetės Elenos Mezginaitės (1941–2005) vardas. Ji pagerbiama ne tik respub likinio literatūros festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ nugalėtojams teikiant Panevėžio apskrities viršininko administracijos įsteigtą Elenos Mezginaitės premiją ar kone dešimtmetį kiekvieną rudenį rengiant Lietuvos moksleivių dainuojamosios poezijos konkursą„Mano senas drauge“. Savo veikla puoselėti kraštietės poetės atminimą įsipareigojo Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka, kuriai suteiktas Elenos Mezginaitės vardas. Mintis suteikti bibliotekai Panevėžio krašte gimusio kul tūrai ir visuomenei nusipelniusio žmogaus vardą sklandė jau keletą metų. Ilgai svarstyta, kurio kraštiečio vardu pasivadinti. Tam nuspręsta pasitelkti ir miesto bendruomenę. Apklausoje panevėžiečių buvo prašoma rinktis iš šių asmenybių: rašytojo, pedagogo Motiejaus Lukšio, poetės Elenos Mezginaitės, kunigo, rašytojo Julijono Lindės-Dobilo, vaikų rašytojo Mato Grigonio, buvusio „Panevėžio balso“ redaktoriaus, rašytojo Konstantino Jasiukaičio. Taip pat buvo galima siūlyti kitus iškilius pane vėžiečius. Atsižvelgus į daugumos dalyvavusiųjų apklausoje nuomonę, išrinktas poetės E. Mezginaitės vardas. Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo Panevėžio mieste komisijos vienabalsiu pritarimu 2020 m. gegužės 28 d. posėdyje Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė savi valdybės viešajai bibliotekai suteikti poetės Elenos Mezginaitės vardą. Nuo rugsėjo 1 d. biblioteka oficialiai vadinama Panevėžio Elenos Mezginaitės viešąja biblioteka. Naują jos logotipą sukūrė bibliotekos dailininkė Nijolė Labanauskienė. „Pasivadindama poetės vardu biblioteka ne tik įamžina šios žymios kraštietės indėlį į Panevėžio kultūrinį gyvenimą, bet kar tu įsipareigoja skleisti ir puoselėti jos literatūrinį palikimą“, – taip šį pasikeitimą įvertino bibliotekos direktorė Loreta Breskienė. Biblioteka sieks priminti, o kai kam gal ir naujai pristatyti savitą poetės kūrybą, kurią vertino poetai Valdemaras Kukulas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas, literatūros kritikai Vytautas Kubilius, Viktorija Daujotytė, mėgo kompozitoriai, pagal jos tekstus kūrę muziką. Daugeliui puikiai žinomos pagal E. Mezginaitės eilėraščius sukurtos populiarios dainos: „Baltas lino gyvenimas“, „Melodija“, „Dešimt žingsnių“, „Ne mano vestuvės“, „Mano senas drauge“ ir kt. Panevėžyje prabėgo didžioji dalis E. Mezginaitės profesinio ir kūrybinio gyvenimo. Nuo 1965 m. ji dirbo Panevėžio laikraščių redakcijose, daugelį metų vadovavo Panevėžio literatų būreliui, organizavo literatūrinius renginius, Aukštaitijos rajonų literatū ros konkursą „Lino žiedas“, buvo aktyvi ir matoma Panevėžio kultūrinio gyvenimo dalyvė. Poetė išleido keturias poezijos knygas: „Vasarų vieškeliais“ (1975), „Skardis“ (1982), „Provincijos tango“ (1989), „Šaltas ginklas“ (1999). Sudarė penkis eilėraščių rinkinius, parašė 10 pjesių, parengė kelis informacinius leidinius apie Panevėžio kraštą ir rajoną.
Indrė Rapkevičienė 36
Panevėžio miesto viešoji biblioteka nuo šiol bus žinoma Elenos Mezginaitės vardu. Viešosios bibliotekos nuotr.
Poetė Elena Mezginaitė. Gintaro Lukoševičiaus archyvo nuotr.
ELENOS MEZGINAITĖS GYVENIMO DATOS
• Gimė 1941 m. spalio 31 d. Panevėžio rajone, Petriškių kaime. Mokėsi Rokiškio vidurinėje mokykloje. • 1960–1966 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus valstybiniame universitete. • 1961–1965 m. dirbo Rokiškio ir Kupiškio laikraščiuose; nuo 1965 m. – Panevėžio laikraščių „Tėvynė“, „Panevėžio tiesa“, „Panevėžio rytas“, „Panevėžio balsas“ redakcijose. • Pirmuosius dar paauglės eilėraščius išspausdino Rokiškio rajono laikraštis. 1966 m. pluoštą eilių publikavo žurnalas „Jaunimo gretos“. Nuo 1971 m. eilėraščiai būdavo įtraukiami į „Poezijos pavasario“ almanachus. • Nuo 1983 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 1990 m. tapo „Poezijos pavasario“ laureate. • 1990 m. apdovanota Salomėjos Nėries literatūros premija, 1999 m. – Julijono Lindės-Dobilo literatūros premija, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2001 m. tapo labiausiai nusipelniusia panevėžiete kultūros srityje. • Poetės gyvenimas nutrūko 2005 m. vasario 9 d. po tragiškos nelaimės Vilniuje. Palaidota Šilaičių kapinėse (Panevėžio r.).