ŽMONĖS IR LAIKAS
PARADOKSALUS JOLITOS SKABLAUSKAITĖS PASAULIS Vaiva Markevičiūtė
Jolita Skablauskaitė. Nuotraukos iš Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos archyvo
Pristatydami rašytoją, dažnai skaičiuojame jo darbo vaisius – kiek ir kokių knygų išleido. Jolitos Skablauskaitės (1950–2018), kurios 70-ąsias gimimo metines minėjome šią rugsėjo 20-ąją, išleistos jau visos knygos. Po rašytojos mirties pasirodė paskutinės dvi: 2018 m. – novelių ir apsakymų rinkinys„Fatum“, 2020 m. – eilėraščių knyga„Lapai iš dienoraščio“ (abi išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Jose surinkti iki tol nespausdinti įvairiais metais rašyti kūriniai. Vargu ar kas liko nepublikuota, o jei ir liko – naujų knygų tikriausiai nebesudarys. J. Skablauskaitei esant gyvai, pasirodė septyni romanai, du apsakymų ir vienas poezijos rinkinys. Iš viso – 12 knygų. Ne tiek ir mažai. Rašytojos karjeros pradžioje pelnytos dvi literatūrinės premijos, o 2010-aisiais romanas „Sado sindromas“ pretendavo tapti Metų knyga. Sakytum, ir kritikų, ir skaitytojų pastebėta. Bet taip ir nepamėgta.
Pristatant J. Skablauskaitę, visada pabrėžiamas jos kūrybos (kartais – ir asmenybės) unikalumas. Nekvestionuojamas. Tačiau kodėl vienos išskirtiniau sių lietuvių literatūros rašytojų kūriniai yra vis dar neatrasti, nepamėgti, tinkamai neįvertinti? Kodėl unikali lietuvių literatūros kūrėja, debiutavusi prieš tris dešimtmečius, taip ir neįsitvirtino skaitytojų šir dyse? Norint aptarti J. Skablauskaitės nepopuliarumo priežastis ir kartu unikalumo branduolį, straipsnyje bus remiamasi ne pačia rašytojos kūryba, o požiūriu į ją – kritikų recenzijomis.
NEI DETEKTYVAI, NEI LENGVI SKAITALAI
Visi J. Skablauskaitės romanai nuo pat pirmojo – „Žolių kartumo“ (1990) sulaukė kritikų dėmesio. Gana įspūdinga, kad antrasis romanas „Mėnesienos skali kas“ (1997) analizuotas aštuoniose recenzijose ir už jį rašytojai įteikta Žemaitės premija. Taigi teigti, kad J. Skablauskaitė yra kritikų nepastebėta, negalima, ta čiau kas lėmė, kad jos kūryba vis tolo nuo skaitytojų? 18
J. Skablauskaitės vasaros sodyba Kuisių kaime, Joniškio rajone. Rašytoja yra sakiusi, kad šioje sodyboje gimė jos knygos, o bute Vilniuje ji jas tik redaguodavo.