Turinys ·
4
·
Iš mokyklinės kuprinės 6 Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (kartojimas) Kas sudaro tekstą 10 Balsiai, priebalsiai, dvigarsiai 12 Rašyba ir skyryba 14 Iš kalbos istorijos 16
ŽODŽIAI IR ŽODYNAI
·
· · · ·
·
10
ŽAIDŽIU ŽODŽIU
Įvadas
20
Žodžio forma ir reikšmė. Tiesioginė ir perkeltinė reikšmė. Daugiareikšmiai žodžiai 22 Frazeologizmai 24 Sinonimai, antonimai, homonimai 28 Leksikos normos ir klaidos. Naudojimasis žodynais 32 Amžinosios laikmenos. „Lietuvių kalbos žodynui“ 100 metų Sakau, rašau, klausau 38 Kalbos etiketas 38 Kaip tapti geru klausytoju 42 Sakytinė ir rašytinė kalba. Tekstas 46 Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (apibendrinimas) 50
·
·
·
· · · · · · · · · · ·· · · ·· · ·· ·
VISKAS APIE KALBOS GARSUS
· ·
36
52
Garsai ir kalbos garsai. Kalbos padargai 54 Garsynas. Garsai ir raidės. Fonetika 58 Ilgieji ir trumpieji balsiai 62 Skardieji ir duslieji priebalsiai 66 Kietieji ir minkštieji priebalsiai 70 Priebalsio [ j] tarimas ir rašyba 74 Priebalsių supanašėjimas (asimiliacija). Priebalsių susiliejimas Dvigarsiai. Dvibalsiai ir mišrieji dvigarsiai 82 Skiemuo. Kirtis ir priegaidės 86 Sakau, rašau, klausau 90 Teksto tikslas ir adresatas 90 Tema ir pagrindinė mintis 94 Teksto sandara 98 Kalėdų kraitė. Sveikinimas 102 Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (apibendrinimas) 108
3
·
78
Turinys ·
4
· · ·
Žodžio dalys. Žodžio kamienas ir galūnė 6 10 Šaknis. Šaknies balsių kaita 14 Nosinių raidžių rašymas žodžių šaknyje 18 Galūnė. Galūnės reikšmė. Rašyba 22 Galūnių vediniai 24 Dūriniai 28 Priešdėlis. Priešdėlių vartosena. Priešdėlių vediniai 32 Priešdėlių rašyba Priesaga. Priesagų vediniai. Priesagų vartosena ir rašyba Sakau, rašau, klausau 40 40 Sakinių siejimas tekste 44 Pastraipa 48 Pastraipų siejimas 52 Teksto glaudinimas 56 Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (apibendrinimas)
· ·
·
·
KALBOS DALYS
·
·
·
·
··
··
·
58
··
Kaitomosios ir nekaitomosios kalbos dalys 60 64 Daiktavardis. Daiktavardžių giminė ir skaičius 68 Daiktavardžių linksniavimas Būdvardis. Būdvardžių giminė, skaičius, linksniavimas 76 Būdvardžių laipsniavimas 80 Veiksmažodis. Veiksmažodžių laikai 84 Veiksmažodžių skaičius ir asmenavimas Sakau, rašau, klausau 86 86 Teksto tipai 90 Pasakojimas 94 Pasakojimo, paremto savo patirtimi, kūrimas 98 Aprašymas 102 Daikto aprašymas 106 Samprotavimas 110 Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (apibendrinimas)
·
·
·· · · ·
SAKINYS
·
112
·
·
· ·
·
·
·
Sakinys ir jo rūšys 114 116 Žodžių junginys. Gramatinis sakinio centras 118 Sakinio dalys 122 Vientisinis sakinys. Vientisinio sakinio skyryba Sakau, rašau, klausau 126 126 Komentaras. Nuomonė 130 Skelbimas. Kvietimas 134 Žinutė 138 Laiškas 142 Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (apibendrinimas) 144 Iš turistinės kuprinės
·
··
·
·· ·
·
·
·
3
72
36
ŽAIDŽIU ŽODŽIU
ŽODŽIO SANDARA IR RAŠYBA
ŽAIDŽIU ŽODŽIU
ÄŽvadas VadovÄ—lis „ŽaidĹžiu ĹžodĹžiu“ mokys jus ir rimtai, ir Ĺžaismingai bendrauti su ĹžodĹžiu – Ĺžaisti ir susidraugauti. Taip ĹžodÄŻ pradÄ—site geriau paĹžinti, pamatysite, kaip jis gali keistis, bendrauti su kitais ĹžodĹžiais, virsti tekstu... VadovÄ—lÄŻ sudaro penki kalbos paĹžinimo skyriai. ÄŽ kiekvienÄ… skyriĹł ÄŻeina ir kalbos vartojimo skyrelis, pavadintas Sakau, raĹĄau, klausau, – juk kalbÄ… reikia ne tik paĹžinti, bet ir mokÄ—ti jÄ… vartoti. Kiekvienas skyrius baigiamas apibendrinimu Kalbu, kuriu, ĹžaidĹžiu ĹžodĹžiu. Jame rasite ir kalbos paĹžinimo, ir kalbos vartojimo uĹžduoÄ?iĹł. Tad galÄ—site pasitikrinti, ar visus dalykus, apie kuriuos kalbama tame skyriuje, tinkamai supratote, ar gebate taikyti ÄŻgytas Ĺžinias. Skyriai sudaryti iĹĄ temĹł. Vienai temai skiriama viena ar dvi atlankos.
.
Atvarto dalis Ĺžymi skaiÄ?iuotÄ—s. Kiekvieno skyriaus skaiÄ?iuotÄ— skirtinga.
(BSTBJ JS LBMCPT HBSTBJ TBJ , ,BMCPT QBEBSHBJ 3JFEB CJMEB USBVLJOZT
Ă€JBOEJFO ,BMCPT QBEBSHBJ
4 VäJOPTJNF LBT ZSB LBMCPT HBSTBJ JS TBJ BQUBSTJNF LVP KJF VP TLJSJBTJ OVP HBSTĆˆ BQTLSJUBJ
ȉ OPTJFT FSUNÕ ȉ CVSOPT FSUNÕ ȉ OPTJBSZLMÕ
* Ă?TJBJĂ?LJOTJNF LVSJF äNPHBVT PSHBOBJ ZSB WBEJOBNJ LBMCPT QBEBSHBJT JS LPEĹ&#x;M
ȉ CBMTP LMPTUÕ ȉ MJFğVWJT ȉ EBOUZT ȉ MĊQPT
,BT UĂ… USBVLJOĂŻ QBWZT ÇBJTEBNJ NPLZTJNĹ&#x;T
/VTUBUZLJNF LBEB UBSJBNBT HBSTBT ĂLWFQJBOU Ă QMBVĂ‹JVT PSĂƒ BS KĂ JÄ&#x;LWFQJBOU 1SJEĂ•LJNF QJSÄ&#x;UVT QSJF LBLMP JS JÄ&#x;EBJOVPLJNF ̆NN NN NN QJ NN N N Ě„ 1BCBOEZLJNF BQĂ‹JVPQUJ LBJQ WFJLJB CBMTP TUZHPT 1B QB .PLZUPKP QBEFEBNJ BQJCÄŠEJOLJNF Ä&#x;JP PSHBOP TWBSCVNĂƒ ÄźNP HBVT LBMCBJ
/VWBÄžJBWP ĂŻ 1BSZÄžJÄł JS QBNBUĂ— QVPEĂ… SZÄžJÄł
5BJ TWBSCV (B TBT ZSB BVTJNJT TVHBVOBNBT PSP WJSQÕKJNBT ,BMC³T HB TBT ȉ UBJQ QBU PSP WJSQFTZT ,BMCPT HBSTBT ZSB NBğJBVTJBT LBMCPT FMFNFOUBT LVSà QBHBVOB NĊTĹ BVTJT ,BMCPT HBSTVT UBSJBNF JS HJSEJNF
54
.
Skyrelyje Tai svarbu! rasite pagrindines iťvadas ir apibrėŞimus – tai, ką bōtina iťmokti.
.
4
Ď klausimą, kodėl reikia mokytis ťios temos, kuo ji svarbi kasdieniame gyvenime, atsakys skyrelis Žaisdami mokysimės. Joje pateikiamos schemos, lentelės, tekstai, padedantys įsigilinti, suvokti temos svarbą.
.
Tema pradedama mokymosi uĹždaviniais: Ĺ iandien. PerskaitÄ™ juos suĹžinosite, ko turÄ—tumÄ—te iĹĄmokti ĹĄiÄ… pamokÄ….
.
Visas temos aiĹĄkinimas pateikiamas skyrelyje ÄŽsidÄ—mÄ—kime! NagrinÄ—dami jÄŻ su mokytoju arba skaitydami savarankiĹĄkai turÄ—tumÄ—te suprasti paÄ?iÄ… temÄ….
Ä BVLÄĄUĂ… KBN ÄĄBVLÄĄUĂ… NBO OFCFMJLP OĂ— WJFOBN ÄŤTJEĹ&#x;NĹ&#x;LJNF
ÄžJVP TFOV ÄźPEÄźJV ȉ QBEBSHBJT ȉ JÄ&#x; TFOÄą MBJLÄą ÄźNPOĂ•T WBEJOP ÄźFNĂ•T EBSCP BS OBNÄą ÄŠLJP ĂSBOLJVT QBWZ[EÄźJVJ BSLMĂƒ QMÄŠHĂƒ BLĂ•Ă‹JBT ,BMCPT HBSTBNT JÄ&#x;UBSUJ UBJQ QBU SFJLJB UBN UJLSÄą ĂSBOLJÄą ȉ LBMCÂłT QBEÂ&#x;SHÄą 5BJ UJF ÄźNPHBVT PSHBOBJ LVSJBJT JÄ&#x;LWFQJBOU PSĂƒ JÄ&#x; QMBVĂ‹JÄą JÄ&#x;UBSJBNBT HBSTBT *Ä&#x; QMBVĂ‹JÄą JÄ&#x;LWFQJBNBT PSBT FJOB CSPODIBJT HFSLMPNJT KPTF WFSÄźJBTJ QSP CBMTP TUZHBT JS TNBSLJBV BS NFOLJBV WJSQJOEBNBT KÄą LSBÄ&#x;UVT LZMB BVLÄ&#x;UZO 0SĂƒ JÄ&#x;LWFQJBNF QSP CVSOĂƒ BS QSP OPTĂ ,BMCPT QBEBSHÄą BQTUV JS CVSOPKF 5BJ MÄŠQPT QSJFLJOJBJ EBOUZT EBOUFOPT BSCB BMWFPMĂ•T HPNVSZT JS ÄźJOPNB MJFÄźVWJT #ÄŠUFOU KJT KVEĂ•EBNBT TV LJUBJT LBMCPT
QBEBSHBJT QBWZ[EÄźJVJ EBOUJNJT HBMJ TVEBSZUJ UBN UJLSĂƒ LMJÄŠUĂ PSVJ JÄ&#x;FJUJ 5PKF WJFUPKF BSCB LBJQ LBMCJOJOLBJ TBLP ÄźJEJOZKF JS TVTJEBSP LBMCPT HBSTBT 5BJQ UBSJBNJ LBJ LVSJF QSJFCBMTJBJ #BMTJVT UBSJBOU MBCBJ TWBSCVT WJTBT JMHBTJT PSP JÄ&#x;Ă•KJNP LFMJBT ȉ Č?LPSJEPSJVTČŽ LVSJVP PSBT JÄ&#x;LWFQJBNBT JÄ&#x; QMBVĂ‹JÄą 1BWJSQJOĂ—T CBMTP TUZHBT KJT JÄ&#x;FJOB UPMJBV OFTVUJLĂ—T KPLJÄą LMJÄŠĂ‹JÄą ,JUJ QBEBSHBJ ȉ HPNVSZT MJFÄźVWJT MÄŠQPT ȉ JS QBEFEB TVEBSZUJ Ä&#x;Ă Č?LPSJEPSJĹȎ OFT OVP KP GPSNPT QSJLMBVTP LPLT CBMTJT CVT JÄ&#x;UBSUBT 5PEĂ•M UBJQ UBSJBNJ HBSTBJ JS WBEJOBNJ CBMTJBJT ȉ UPLJBJT HBSTBJT LVSJF UBSJBNJ Č?WJTV CBMTVČŽ
#×HP CSJFEJT QSP WBSUVT OVTJMBVĞ× EV SBHVT
,BT SBHVT UVPT QBTJJNT ĂŻ ÄžBJEJNĂ… UĂ… QSJJNT
"UTJWFSTLJNF "OUBOBT 1BLFSZT "MEPOBT 1VQLJT -JFUVWJÄą LBMCPT CFOESJOĂ• UBSUJT ,PNQBLUJOĂ•T QMPLÄ&#x;UFMĂ•T UFLTUBJ 7JMOJVT (JNUBTJT ÄźPEJT -JFUVWJÄą LBMCPT ÄźJOZOBT Q ȉ
7*4,"4 "1*& ,"-#04 ("3464
.
Jei norÄ—tumÄ—te suĹžinoti daugiau, skaitykite skyrelÄŻ Atsiverskime. ÄŒia pateikiamas sÄ…raĹĄas knygĹł, kuriose galite rasti daugiau informacijos aptariama tema.
"UMJLJNF �  (BSTJBJ QFSTLBJUZLJUF QBTBLŕ CF HBMP čTJLMBVTZLJUF BS WJFOPEBJ BJ�LJBJ UBSJBUF WJTVT HBSTVT +FJ SFJLJB �Jŕ QBTBLŕ TLBJUZLJUF LFMJT LBSUVT
*S EBS ȉ QBTBLB CF HBMP BQJF Č?LBSČŽ #VWP ÄźJFNB "UTLSJEP WBSOB 1BQVSUĂ• TQBSOĂƒ 4OJFHĂƒ OVLSBUĂ• .BOF QBNBUĂ• S 4UBJHB LBE VÄźLBSLT Ëż LBS "Ä&#x; KBJ TBLBV LĂƒ Ëż *S LĂƒ
5BJHJ TBLBV #VWP ÄźJFNB " "UTLSJEP WBSOB 3BNVUĂ• 4LVĂ‹BJUĂ• 3B 55
.
.
Tema baigiama skyreliu Tai ÄŻdomu. ÄŒia rasite kalbos ÄŻdomybiĹł, ÄŻvairiĹł tekstĹł ir uĹžduoÄ?iĹł, kurias atlikdami galÄ—site su ĹžodĹžiu ne tik Ĺžaisti, bet ir paiĹĄdykauti.
AtlikÄ™ uĹžduotis, pateiktas skyrelyje Atlikime, pasitikrinsite, ar pavyko suprasti temÄ…, ar gebate praktiĹĄkai taikyti tai, ko mokÄ—tÄ—s. UĹžduotys Ĺžymimos ĹžvaigĹždutÄ—mis: kuo daugiau ĹžvaigĹžduÄ?iĹł, tuo sunkesnÄ— uĹžduotis.
5
Žodžio forma ir reikšmė. Tiesioginė ir perkeltinė reikšmė. Daugiareikšmiai žodžiai Strykt pastrykt, tra lia lia!..
. . .
Kuris liks – tas gale... Žaisdami mokysimės
Šiandien Aptarsime, kas yra žodis, kas yra žodžio reikšmė, ir sužinosime, kaip žodžio reikšmės pateikiamos žodynuose. Išsiaiškinsime, ar žodis gali turėti kelias reikšmes. Išmoksime skirti tiesioginę žodžio reikšmę nuo perkeltinės.
Žmonės naudojasi daugeliu ženklų. Gerai žinome, ką, pavyzdžiui, reiškia raudonas šviesoforo signalas („Eiti ar važiuoti draudžiama!“). Reikiamą judėjimo kryptį galime parodyti ranka. O iš tolo pamatę tirštus juodus dūmus, tikriausiai pamanysite, kad čia kur nors netoli kas dega. Taigi dūmai – didelės ugnies ar net gaisro ženklas. Tokie ženklai yra nekalbiniai. Bet yra ir kalbos ženklų. Tai žodžiai. Būtent jais nusakome rūpimus dalykus, reiškinius, pojūčius. Taigi žodis tarsi „sulipdytas“ iš dviejų dalių – iš turinio (to, ką jis reiškia) ir formos (iš to, kaip jis ištartas ar užrašytas). Štai: STA L AS
turinys
Vaikai, vaikai, vanagai...
. . .
forma
Išgirdęs žodį stalas, kiekvienas lietuviškai kalbantis žmogus supras, kokį daiktą šis žodis reiškia.
Tai svarbu! Žõdžio reikšm yra tai, ką jis žymi. Žodžio reikšmė gali būti tiesióginė ir pérkeltinė. Tiesioginė žodžio reikšmė suvokiama be teksto. Perkeltinė žodžio reikšmė išryškėja tik tekste. Žodis gali turėti vieną ar kelias reikšmes. Kelias reikšmes turintys žodžiai vadinami daugiarekšmiais.
Šokit, grokit kaip žiogai...
. .
22
Įsidėmėkime! Žodžiai yra kalbos ženklai. Jie visi ką nors reiškia. Žodžiais pavadinami daiktai (stalas, kėdė, gėlė, langas), žmonės (vyras, vaikas, sesuo), reiškiniai (lietus, sniegas), nusakomos būsenos (miegas, liga, baimė) ir pan. Jais įvardijami ir tikrovėje neegzistuojantys, tačiau įsivaizduojami dalykai (ragana, velnias). Tai, ką žodis žymi ar reiškia, yra žõdžio reikšm. Kai sakome žodį, paprastai iš karto suvokiame tiesioginę jo reikšmę: ištarus žodį lokys, prieš akis iškyla didelio rudojo, baltojo ar juodojo lokio vaizdas. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ šio žodžio reikšmė apibūdinama taip: lokỹs – stambus plėšrus žvėris plačiomis letenomis, meška.
.
Tiesioginė žodžio reikšmė ar reikšmės paprastai nurodomos žodynuose. Jei žodis gali turėti ne vieną, o kelias reikšmes, jos visos žodyne pateikiamos paeiliui, sunumeruotos. Paprastai pradedama nuo pačių dažniausiai vartojamų reikšmių, pvz.: pãsaka – 1. pasakojamasis fantastinis kūrinys. 2. išgalvotas dalykas, netiesa, melas. 3. pasakojimas, istorija. Kelias ar daug reikšmių turintys žodžiai vadinami daugiarekšmiais žõdžiais.
.
Tekste ar sakinyje gali išryškėti ir ne tiesioginė, o pérkeltinė žõdžio reikšm, pvz.: Tu tikras lokys! Suprantame, kad kalbėtojas taip įvertino savo pašnekovą, galbūt galvoje turėdamas jo nerangumą ar stambumą, o gal medaus ar saldumynų pomėgį. Šnekėdami žmonės dažnokai lygina save ar kitus su gyvūnais... Perkeltinė žodžio reikšmė žodynuose gali būti ir nenurodyta. Ją paprastai netiesiogiai suvokiame iš konteksto.
Tam, kas šokti nemokės, varnas gaudyti reikės...
. . .
Nori vaikai išvažiuoti, bet nemoka suskaičiuoti... Atlikime ❶ ＊ Nusakykite veiksmažodžio bėgti reikšmes. Jei reikia, pasitikrinkite žodyne.
1. Kas rytą į mokyklą bėga vaikai. 2. Kas iš pamokų bėga, namų darbų neatlieka? 3. Žiūrėkit, puodas bėga! 4. Kaip greitai laikas bėga! 5. Bėgi bėgi apie tuos namus nuo ryto iki vakaro, o darbų galo nematyti.
Atsiverskime Jonas Šukys. Ar gali puodas... bėgti. Kalbos margumynai, p. 81–82. Jonas Šukys. Ar žodžių reikšmės kinta, ten pat, p. 92–97. Jonas Šukys. Neverk pagavęs kiškį, ten pat, p. 117–120.
Viens, du, trys – ir išeina traukinys... Tai įdomu!
❷ ＊ Iš žodyno išrinkite 5 žodžius ir išrašykite jų reikšmes. Nustatykite, kurie iš jų yra daugiareikšmiai žodžiai. ❸ ＊＊ Surašykite žodžio šviesus, -i reikšmes. Jei reikia, pasitikrinkite žodyne.
1. Vėjyje plaikstosi šviesūs mergaitės plaukai. 2. Toks šviesus dangus pavasarį! 3. Šviesaus proto buvo senolė: viską prisiminė, viską suprato. 4. Šviesios tavo akys, vaikeli, jei adatėlę pamatei. 5. Šviesūs vaikystės prisiminimai telydi visą gyvenimą. ❹ ＊＊ Parašykite, kokias, jūsų nuomone, žmogaus būdo savybes lietuvių tautosakoje įkūnija šie gyvūnai:
asilas, lakštingala, lapė, varna, višta, kiaulė, jautis, erelis. ❺ ＊＊＊ Kurie, jūsų nuomone, gyvūnai geriausiai įkūnija šias žmogaus savybes: a) darbštumą, b) sumanumą, c) meilumą? ❻ ＊＊＊ Iš žodyno išrašykite žodžio plunksna reikšmes. Pabandykite nustatyti, kuri šio žodžio reikšmė yra senesnė. Paaiškinkite kodėl.
23
ŽO D Ž I A I I R ŽO DYN A I
.
Ar ilgainiui pagrindinė žodžio reikšmė neužleidžia vietos šalutinei? Tokių dalykų tikrai pasitaiko. Antai dabartinėje lietuvių kalboje žodžio bičiulis pagrindinė reikšmė yra „artimas, geras draugas“, o kadaise bičiulis reiškė „kas su kitais bendrai turi bičių“. Kaip ši dabartinė reikšmė atsirado? Kad bitės sektųsi, jas laikantys žmonės pagal nusistovėjusį paprotį turėjo būti artimi draugai, puikiai sugyventi. Gyvenimui pasikeitus, o ir bitininkų skaičiui gerokai sumažėjus, štai ir susikeitė šios reikšmės vietomis. Jonas Šukys
Frazeologizmai Strykt pastrykt, tra lia lia!..
. . .
Šiandien
Kaip suprantame posakį
Sužinosime, kas yra frazeologizmai.
bėga liežuvį iškišęs?
Aptarsime, kaip frazeologizmai turtina kalbą.
Kokia tikroji šio posakio reikšmė?
Pasimokysime vaizdžiai reikšti savo mintis.
Kuris liks – tas gale... Žaisdami mokysimės
Teisingai mąstome, jei posakį bėga liežuvį iškišęs suprantame taip – „labai skuba“. Šis posakis negali būti suprastas paraidžiui, nes iš tikro bėgti iškišus liežuvį būtų labai nepatogu ir nesaugu. Taip galima ir susižeisti. Iš šio pavyzdžio matyti, kad kalboje yra posakių, kurie negali būti skaidomi paskirais žodžiais. Mat tada pradingsta tikroji jų reikšmė. Paieškokime daugiau tokių posakių, kurių tikroji reikšmė nieko bendra neturi su paskirų, šiuos posakius sudarančių, žodžių reikšme. Pavyzdžiui, su daiktavardžiu galva yra labai daug vaizdingų pasakymų. Pabandykime išsiaiškinti, ką šie posakiai reikštų pažodžiui ir ką jie reiškia iš tikrųjų:
ant galvos lipti be galvos palikti
galvą laužyti
esti galvą pam
galvą pa dėti
galvą priglausti
Vaikai, vaikai, vanagai...
.
Tai svarbu! Frazeologzmas – tai pastovus žodžių junginys, turintis savarankišką reikšmę. Kalbėtojas ir klausytojas jį suvokia kaip neskaidomą vienetą.
24
. .
Įsidėmėkime! Tokie posakiai vadinami frazeologzmais, o jų visuma ir juos tirianti mokslo šaka – frazeològija (žodis kilęs iš gr. phrasis „posakis“ + gr. logos „mokslas“). Dauguma frazeologizmų yra labai vaizdingi. Jie turtina kalbą.
.
Paprastai frazeologizmai pateikiami žodynuose. Jų reikia ieškoti prie pagrindinio posakio žodžio. Žodynuose jie atskiriami specialiu ženklu (dažniausiai rombu).
kia ũl| |ė (2) 1. gy vu lys , lai ko mas mėsai, lašiniams, tau kams: K. kriuksi, žviegia. K. krekiasi. Tyli k. gilią šaknį knisa (flk.). Kokios ~ės, tokios dešros (flk.). 2. b. prk. niek. nemandagu s, begėdis, nešvarus žmogus: Nebūk toks k.! 3. toks kortų žai dimas. ◊ ~ės akis turėti (niek o nesigėdyti). ~ę mušti (į dva rą varyti) (žaisti tokį vaikų žai dimą). Ne mūsų ~ės, ne mūsų pupos (ne mūsų reikalas)
Tam, kas šokti nemokės, varnas gaudyti reikės...
.
Atsiverskime Jonas Šukys. Ar gali žmogus būti erelis arba kiaulė. Kalbos margumynai, p. 83–87.
Nori vaikai išvažiuoti, bet nemoka suskaičiuoti... Atlikime ❶ ＊ Parašykite, ką reiškia pateikiami posakiai.
1. Ant širdies guli (rūpi). 2. Viską į širdį ima. 3. Į širdį įkrito motutės žodžiai. 4. Kietos širdies. 5. Linksmos širdies. 6. Ne prie širdies. 7. Prie širdies lipti. 8. Širdį atiduoti. 9. Širdį atverti. 10. Širdį glostyti. 11. Širdyje laikyti.
25
ŽO D Ž I A I I R ŽO DYN A I
Šokit, grokit kaip žiogai...
FRAZEOLOGIZMAI
❷ ＊ Parašykite, ką reiškia pateikiami posakiai.
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12.
Ant kojų sukelti (sujudinti ką daryti). Ant kojų pastatyti. Aukštyn kojomis apversti. Į kojas leistis. Kaire koja iš lovos išlipti. Koją dėlioti už kojos. Koja į koją. Koją kaišioti. Kojas laižyti. Kojas pakratyti. Kojas pavilkti. Po kojomis painiotis.
❸ ＊＊ Parašykite, ką reiškia pateikiami posakiai. Su jais parašykite po sakinį.
1. Į akį krito (labai patiko). 2. Iš akies trauktas. 3. Akis pabadyti. 4. Akis blizginti. 5. Akį užmesti. 6. Į akį dėti. 7. Akis muilinti. 8. Akį veria. 9. Akis paganyti. 10. Akis ėsti. 11. Į akis lįsti. Pagal Ramutę Skučaitę ❹ ＊＊ Parašykite, kurios reikšmės tinka pateiktiems frazeologizmams. Su 5 patikusiais frazeologizmais parašykite po sakinį.
kišenė neleidžia
iš akių išleisti
matyti kaip savo ausis
ti galvą laužy
netilpti savo kaily je
iš kailio nertis ne už kalnų
kaip devyni medūs
ne t a ko ja išlipti
ant plauko
iš rankų kristi
širdis užvirė
senas vilkas žodį laužyti
26
patyręs neįvykdyti pažado netrukus nesisekti labai stengtis nematyti įtemptai galvoti išdykauti labai blogai nusiteikusiam būti labai supykti trūksta pinigų nesaugoti labai skanu vos vos Ramutė Skučaitė
❺ ＊＊＊ Palyginkite abu pasakojimus. Nustatykite, kuris jų vaizdingesnis. Išrašykite frazeologizmus ir paaiškinkite, ką jie reiškia.
Gyveno kartą du broliai. Žmonės jų tiesiog atskirti negalėjo – abu buvo labai panašūs! Vyresnysis buvo labai protingas, labai darbštus. O jaunesnysis vis svajodavo, darbas jam nesisekė, jei ką ir padirbdavo, tai naudos iš to buvo labai mažai. – Eisiu, – sako jis vyresniajam, – ieškoti krašto, kur visi visko turi! – Eik, bet žiūrėk, kad nereikėtų paskui gailėtis... Tas ir išėjo. Priėjo rūmus, o ten nieko nebuvo, tuščia. Pavargęs jaunylis atsigulė ir miegojo ligi ryto. O rytą mato – atlekia slibinas! Jaunylis vos pabėgo!..
...galima tą patį šitaip... Gyveno kartą du broliai. Žmonės jų tiesiog atskirti negalėjo – abu buvo kaip du vandens lašai! Vyresnysis buvo vyras su galva, darbas jo rankose tirpte tirpo. O jaunesnysis vis padebesiais lekiojo, jam viskas iš rankų krito, jei ką ir padirbdavo, tai naudos iš to – kiek katė priverkė. – Eisiu, – sako jis vyresniajam, – ieškoti krašto, kur pieno upės teka! – Eik, bet žiūrėk, kad paskui nereikėtų pirštų graužti! Tas ir išėjo. Priėjo rūmus, o ten – nė gyvos dvasios. Pavargęs jaunylis atsigulė ir pūtė į akį ligi ryto. O rytą mato – atlekia slibinas! Jaunylis per plauką sveiką kailį išnešė!.. Ramutė Skučaitė
❻ ＊＊＊ Perskaitykite skyrelį „Tai įdomu!“ ir papasakokite atsitikimą, kuriam apibūdinti tinka frazeologizmas krokodilo ašaros.
Viens, du, trys – ir išeina traukinys...
Tai įdomu!
Kaip atsirado krokodilo ašaros Šitoks pasakymas atsirado iš žmonių tikėjimo, kad krokodilas, norėdamas prisivilioti auką, verkia kaip mažas vaikas. Žmogus, kur nors prie kranto išgirdęs tokį „verksmą“, skuba gelbėti skęstančio vaiko ir patenka tiesiai į krokodilo nasrus. Krokodilai pagarsėjo, tačiau pagarsėjo nepelnytai. Tiesa, krokodilams bėga kartais iš akių tam tikras skystis, kurį galėtume vadinti ašaromis. Tačiau šios „ašaros“ su krokodilo nuotaika neturi nieko bendra, taigi jos nėra veidmainingos; tiesa, kad krokodilai kartais leidžia garsus, kurie iš tikrųjų primena kūdikio verksmą, bet šiuo „verksmu“ krokodilai jokiu būdu nevilioja sau aukų, o veikiau gąsdina savo tariamus priešus. Algirdas Sabaliauskas
27
ŽO D Ž I A I I R ŽO DYN A I
Galima papasakoti taip...
Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu ŽODŽIAI IR ŽODYNAI
(apibendrinimas) Atlikime
1 ＊ Pataisykite tekstą. Besikartojančius žodžius pakeiskite sinonimais.
Parbėgo Raselė iš mokyklos namo. Prisiminė, kad mama prašė nubėgti į parduotuvę ir nupirkti Rainiui pieno. Parbėgusi sėdo ruošti pamokų. O paskui pas drauges į kiemą išbėgo. Prisibėgiojusi vakare dar knygą skaitė, o paskui saldžiai užmigo. Sapnavo, kad su vaikais po pievą bėgioja ir plazdančias peteliškes gaudo.
2 ＊ Sugalvokite penkias homonimų poras. Būtinai parašykite jų reikšmes. Pavyzdžiui, indas „toks daiktas biriems produktams ar skysčiams laikyti“ ir indas „indų tautybės žmogus“.
3 ＊＊ Sugalvokite ir parašykite po 5 sakinius, kur žodžiai būtų vartojami tiesiogine ir perkeltine reikšme.
4 ＊＊＊ Perskaitykite Rudnosiuko patarles. Parašykite, kokias lietuvių liaudies patarles jos atitinka.
Darbas ne vilkas – žmogų puošia. Čiupk jautį už ragų, kol karštas. Nesakyk op. Vytautas V. Landsbergis
Naudodamiesi pateiktomis patarlėmis, pažaiskite ir jūs.
Juokiasi puodas, kad katilas juodas. Darbo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Tinginys ir kelią koja rodo.
5 ＊＊ Perskaitykite tekstą. Parašykite, kokiu frazeologizmu žaidžia autorius. Aptarkite, kokios šio „žaidimo“ taisyklės.
Aš gyvenu labai juokingai – kiekvieną dieną verkiu, naktį juokiuos, o vakarais pusryčius valgau. Praeitą savaitę buvau išėjęs iš proto ir kokias tris dienas prote nenakvojau. Grįžau vakar į protą, atsirakinau tyliai duris... Manau sau – atsigulsiu tyliai, protas net nesupras, kad buvau išėjęs. Bet kur tau, pabudo ir kad ėmė rėkti: – Kur tu, beproti, vaikščioji be proto? Pagal Vytautą V. Landsbergį
6 ＊＊＊ Pabandykite pažaisti tiesiogine ir perkeltine frazeologizmo reikšme. Sukurkite savų pasakojimų su frazeologizmais pūsti į akį, pamesti galvą, užversti kojas.
7 ＊＊＊ Tikriausiai žinote, kad antonimus mėgsta vartoti rašytojai. Raskite pavyzdžių iš savo mėgstamos knygos. Kas jų ras daugiau?
50
8 ＊ Perskaitykite ir atsakykite, kodėl
9 ＊＊＊ Pasirenkite klasės draugams
susidarė ši anekdotinė situacija. Paaiškinkite sakytinės ir rašytinės kalbos skirtumus.
papasakoti anekdotinių situacijų arba anekdotų, kilusių dėl nesusikalbėjimo.
10 ＊＊＊ Pasirengę 9 užduočiai pasiskirstykite į kalbėtojų, klausytojų ir stebėtojų grupes. Kiekvienas stebėtojas pasirenka kalbėtoją ir klausytoją, kurių gebėjimą pasakoti ir klausyti vertina užpildydamas kortelę.
Kalbėtojas ........
Klausytojas ........
Taip
Ne
Taip
Ne
Įdomiai pradėjo
Žiūri į lubas
....
Varto vadovėlį
....
Mmmmm, mmmmm...
.... Papildo pasakojimą
Tai, ką parašėte kortelėse, perskaitykite ir aptarkite. Susikeiskite grupėmis ir pabandykite dar kartą.
11 ＊＊＊＊ Pasirinkite kurio nors dalyko pamoką ir pabūkite aktyviais klausytojais. Klausydamiesi mokytojo aiškinimo (arba po pamokos) baikite sakinius ir parašykite klausimus, kurie padės išsiaiškinti nesuprastus dalykus.
Pamokos tema ........................... Aktyvaus klausytojo pastabos
Klausimai mokytojui
Visai nesupratau, kas yra .......... Man neaišku, kodėl ......... Pagalvojau apie namus ir neišgirdau .......... Nesuprantu, kaip ............. Jei dar kartą paaiškintų, tikriausiai suprasčiau ......... Sunku susikaupti, reikėtų pertraukėlės ..........
......
51
ŽO D Ž I A I I R ŽO DYN A I
Mergaitė prieina prie kiosko ir klausia: – Ar turite „Tik tak“? – Taip, – sako pardavėja, – dabar penkiolika minučių po pirmos.