Dailė 7 klasei by Leidykla "Šviesa"

Serijos „Šok“ vadovėlio „Dailė“ komplektą VII klasei sudaro: Vadovėlis Mokytojo knyga

. .

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose

www.sokvadoveliai.lt

Janina Celiešienė Rima Tuinylaitė

Dailė 7 Vadovėlis

Turinys Apie vadovėlį

1. Septintoko dailės raiškos medžiagos ir įrankiai. Dailės tyrinėjimas 2. Kaip kuriami vaizdai. Dailės tyrinėjimas 8

1 skyrius. Ką žinome, ko mokysimės 10 12 1. Prisimink. Kūriniai pasakoja. Dailės tyrinėjimas 2. Prisimink. Vaizdavimo temos. Laisvoji raiška 14 3. Prisimink. Žmogus ir dailė. Erdvinė ir spalvinė raiška 16 4. Kaip gimsta šiuolaikinių kūrinių idėjos. Spalvinė ir erdvinė raiška 5. Patirtis ir naujos įžvalgos 20

·· ·

· ·

2 skyrius. Kasdien su daile 22 24 1. Taikomoji dailė. Dailės tyrinėjimas 2. Gražu. Ar patogu? Erdvinė raiška 26 3. Daiktų magija. Grafinė ir spalvinė raiška 28 4. Dailė architektūroje. Dailės tyrinėjimas 30 5. Patirtis ir naujos įžvalgos 32

·· · · · · ··

3 skyrius. Vaizdai ir tekstai 34 36 1. Žinia pasauliui. Grafinė ir spalvinė raiška 2. Kaip gimsta raidžių stilius. Dailės pratybos 38 3. Meninio šrifto stilius. Grafinė ir spalvinė raiška 40 4. Vaizdo ir teksto deriniai. Grafinė ir spalvinė raiška 42 5. Ženklai informuoja. Laisvoji raiška 44 6. Patirtis ir naujos įžvalgos 46

··

4 skyrius. Laiko ženklai dailėje 48 50 1. Senovės architektų palikimas. Ilgalaikis projektinis darbas 2. Pasaulio architektūros ženklai gimtinėje. Grafinė ir spalvinė raiška 3. Žmogaus atvaizdų kaita. Erdvinė ir spalvinė raiška 54 4. Laikas, grožis ir mada. Spalvinė raiška 56 5. Patirtis ir naujos įžvalgos 58

5 skyrius. Tikrovės vaizdai ir jų iliuzijos 60 62 1. Panašūs į tikrovę vaizdai. Grafinė raiška 2. Kitokios tikrovės formos. Laisvoji raiška 64 3. Atvaizdai be figūrų ir daiktų. Spalvinė raiška 66 4. Patirtis ir naujos įžvalgos 68

· ·

·· · ·

Mokymosi žingsniai 70 70 1. Kaip kurti savo kūrybos pasiekimų aplanką 2. Kaip vertinti dailės kūrinį 72 3. Kaip parengti viešą pranešimą apie dailės kūrinį 4. Kaip kurti reklamą 76

Žodynėlis 78 85 Sąvokų rodyklė Laiko juosta 86 88 Iliustracijų šaltiniai

Apie vadovėlį

Mieli septintokai,

Šis dailės vadovėlis yra „Šok“ serijos vadovėlių, iš kurių mokėtės penktoje ir šeštoje klasėje, tęsinys. Jis parengtas tokiu pat principu, kaip ir kitų dalykų šios serijos vadovėliai. Tikimės, kad dailės vadovėlis padės jums suvokti, kodėl mums svarbi dailė, kaip ji veikė žmones senovėje, kaip veikia dabar. Kiekviena civilizacija ir epocha paliko savo kultūros pėdsakų, kuriuos tyrinėdami atrandame, kad meno poreikis iš tiesų mažai pakito. Nuo amžių žmonėms buvo svarbu gyventi darnioje aplinkoje. Vadovėlis iliustruotas įvairiais meno kūrinių pavyzdžiais. Juos lyginsime, aiškinsimės ir mokysimės kurti darnią ir harmoningą aplinką.

1 skyrius KĄ ŽINOME, KO MOKYSIMĖS? Mus supa įdomus, spalvingas, įvairiausių formų ir garsų pilnas pasaulis. Žmonės turi išmanyti, kaip elgtis, kad jų veikla nesugriautų to, ką per amžius sukūrė gamta ir žmogaus rankos. Dabar labai svarbu, kad neprotinga žmogaus veikla nesukeltų ekologinės katastrofos. Tad kiekvienas iš mūsų turime mokytis suprasti pasaulio darną, matyti jo grožį, mokytis jį puoselėti ir savo darbais prisidėti prie ateities kūrimo ir Žemės išsaugojimo. Septintoje klasėje mokysimės suprasti dailės ypatumus: tyrinėsime seniausių laikų ir mūsų dienų įvairius kūrinius, mėginsime aiškintis, kaip bėgant amžiams kito pasaulio darnos suvokimas.

1 skyrius

KĄ ŽINOME, KO MOKYSIMĖS

Prisimink. Kūriniai pasakoja Šiandien

. .

Prisiminsime, ką galime sužinoti, žiūrėdami į dailės kūrinius. Tyrinėsime vadovėlio iliustracijas ir, vartodami tinkamas sąvokas, pasakosime apie matytus kūrinius.

Skyriaus įvadas Šiose atlankose pateikiami trumpi tekstai pagal skyriaus temą.

Pasidalykime mintimis

Kiekvienas žmogus, įsižiūrėjęs į dailės kūrinį, gali paaiškinti, kas pavaizduota, kokia kūrinio nuotaika, pasakyti, kokia jo forma, dydis, kur jį galima pritaikyti. Perskaitęs kūrinio metriką, žiūrovas gali sužinoti šį tą daugiau. O septintokas jau sugeba tyrinėti įvairiose erdvėse esančius dailės kūrinius ar tų kūrinių reprodukcijas ir moka atpažinti grafinės, spalvinės ir erdvinės raiškos kūrinius, pasakyti, kokia tai dailės šaka.

❶ Tyrinėkite šių kūrinių, sukurtų įvairiais raiškos būdais, reprodukcijas. Raskite grafinės, spalvinės ir erdvinės raiškos kūrinių. Kur matote panaudotus kelis raiškos būdus? ❷ Remdamiesi vaizdu ir šių kūrinių metrikos duomenimis, pasakykite, kokia tai dailės šaka. Pagrįskite savo atsakymą. ❸ Kokią įžvelgiate šių kūrinių nuotaiką? Kas padeda ją sukurti? Kur tiktų pritaikyti šiuos kūrinius?

Stasys Ušinskas. Scenovaizdžio eskizas Sofoklio tragedijai „Karalius Edipas“. 1930 m. Kartonas, tempera, aplikacija

Stanislovas Kuzma. Priklaupęs angelas. 1999 m. Medis, kaulas

Romas Mekiška. Vaza. 2006 m. Šamotas, glazūros

Jonas Švažas. Ruduo. 1967 m. Drobė, aliejus

Užduotis

Dailės žodynėlis

Dailės tyrinėjimas (žr. MŽ „Kaip vertinti dailės kūrinį“, p. 72).

Arvydas Každailis. Iliustracija S. Daukanto knygai „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. 1986 m. Ofortas

Honorata Razmienė. Alma mater. 1979 m. Mišri technika, linai

Verskite vadovėlio puslapius ir tyrinėkite iliustracijas. Kokių kūrinių randate? Apibūdinkite jų dailės šaką, techniką, medžiagas. Savo išvadas parašykite pratybų sąsiuvinyje.

... ...

Dailióji tekstlė Erdvnė raiškà Grãfika Grãfinė raiškà Kerãmika Mètrika

... ..

Reprodùkcija Scenogrãfija Skulptūrà Spalvnė raiškà Tapýba

K Ą Ž I N O MKEA, SKDOI EM N OSKUY SDIAMI ĖL S E

Pamoka Čia pateikiama dailės tyrinėjimo ir pažinimo problemų, siūloma idėjų kūrybinei veiklai.

1 skyrius 2

5 Patirtis ir naujos įžvalgos • Praktinės ir puošybinės paskirties dailės dirbiniai priskiriami taikoma-

Naudokite kurdami ir tyrinėdami dailę Izaoko Niutono 1666 metais atrastas spalvų skritulys

jai dailei. Tai dailioji tekstilė, baldai, drabužiai, ginklai, indai, papuošalai, šviestuvai, interjero puošmenos ir kita.

• • • • • • •

Labai svarbu, kad kasdienėje buityje naudojami daiktai būtų patogių formų. Stilingą aplinką padeda kurti patogių, meniškų formų daiktai, kuriuos nuo seniausių laikų kūrė amatininkai ir liaudies meistrai. Šiais laikais patogių ir meniškų formų daiktus kuria dailininkai dizaineriai. Serijinės gamybos daiktai yra patogūs, nebrangūs ir labai palengvina mūsų buitį, todėl jų galime rasti kiekvienuose namuose. Reti, rankų darbo ar senoviniai daiktai kartais tampa vienetiniais gaminiais. Tokie daiktai turi savo istoriją ir žmonėms kelia daug brangių prisiminimų. Stambių formų kūriniai, puošiantys architektūrą, vadinami monumentaliosios dailės kūriniais. Jai priskiriami architektūrą puošiantys tapybos kūriniai, skulptūros, lipdiniai, puošnūs šviestuvai. Pagal medžiagas ir atlikimo techniką monumentaliosios tapybos kūriniai gali būti freskos, mozaikos ir vitražai.

Pagrindinės spalvos: geltona, raudona, mėlyna. Antrinės spalvos: oranžinė, violetinė, žalia. Atspalviai: geltonai žalia, geltonai oranžinė, raudonai oranžinė, raudonai violetinė (purpurinė), mėlynai violetinė, mėlynai žalia. Kiekviena spalva turi savo atspalvių. Įsižiūrėkite į spalvų skritulį. Kokių atspalvių randate? Jei spalvas ir atspalvius šviesinsite ar tamsinsite, gausite dar daugiau įvairių atspalvių. Sumaišę tris pagrindines spalvas, gauname rudą spalvą. Rudos spalvos atspalviai

Neutralios spalvos

Įvairiai derinant spalvas, galima sukurti skirtingą nuotaiką: derinant spalvų skritulio gretimas spalvas ir atspalvius, sukuriama harmoninga, rami nuotaika; . derindami vieną priešais kitą išsidėsčiusias spalvas, galime sukurti judėjimo įspūdį, linksmą ar neramią nuotaiką; . aktyvių ir ryškių spalvų poveikį sušvelninsime neutralių spalvų deriniais; . neutralios spalvos dera su visomis spalvomis ir jų atspalviais; . neutralių spalvų derinius galima pagyvinti nedidelėmis ryškių spalvų dėmėmis.

Patirtis ir naujos įžvalgos Tai skyriaus kartojimo puslapiai. Juose rasite svarbiausias skyriaus išvadas, medžiagos dailei tyrinėti ir patarimų dėl kūrybos.

Šiandien Mokymosi uždaviniai, numatoma pamokos veikla, raiškai reikalingos medžiagos. Pasidalykime mintimis Dailės tyrinėjimo klausimai ir temos pasvarstyti.

Darbas poromis padės jums sunkesnes užduotis įveikti greičiau ir sėkmingiau. Su draugu galėsite pasitarti vienu ar kitu klausimu, bet abiem teks priimti bendrą sprendimą. Taip išmoksite bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų, savo veiksm 1 s k Mokymosi y r1 i u ss k y rRiOu Mžingsniai grįsti argumentais ir galbūt įtikinti vienas kitą. sO S I M P E R I J A K A I P PA R E N G T I V I E Š Ą P R AK NĄ E ŠŽI M I NĄO A MPEI,E KDOA M I LO Ė SK YKSŪI RMI ĖNSĮ

Kaip parengti viešą pranešimą apie dailės kūrinį Mokiniai, tyrinėdami dailę, gali ir kitiems papasakoti, ką įdomaus sužinojo. Išmokime tinkamai pristatyti pasaulio, Lietuvõs ar gimtųjų vietų dailininkų kūrybą. Mokiniai rengia pranešimą

1. Apmąstykite, ką svarbaus turite nuveikti. Parengti pranešimą apie tyrinėtą kūrinį ir jį pristatyti (žr. 3 punktą).

Priemonės, kurių reikės pranešimui apie dailės kūrinį iliustruoti

Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite. Prisiminkite, kaip rengėte pranešimą per lietuvių kalbos pamokas – šie įgūdžiai padės atlikti ir šią užduotį. Raskite informacijos apie pristatomą kūrinį, sužinokite, kaip jis atrodo. Sudarykite informacijos šaltinių – knygų, straipsnių, interneto puslapių sąrašą. Paruoškite aplanką ir popieriaus pranešimo tekstui. Apmąstykite, kaip rašysite kūrinio vertinimo tekstą: ranka ar tekstų rengykle. Sudarykite pranešimo planą: įžanga, kūrinio vertinimas, išvados. Numatykite laiko kūriniui nufotografuoti ar atspausdinti jo vaizdo kopijai. Įvertinkite, kiek laiko skirsite informacijos šaltinių analizei, teksto juodraščiui parengti, kiek truks perrašyti tekstą. Įvertinkite, kad kūriniui pristatyti jums gali būti skiriama nedaug laiko.

• • • • • • • • •

3. Veikite kryptingai.

• • • •

Jūs jau turite parengtą kūrinio vertinimą (žr. p. 72–73). Raskite papildomos informacijos apie šį kūrinį, jo dailininką ar architektą (internete, dailės albumuose, enciklopedijose). Parenkite įžangą: kaip vadinasi kūrinys, kada sukurtas, kas jo autorius, kur jį galime pamatyti (kūrinio metrika). Išdėstykite kūrinio vertinimą pagal kūrinio vertinimo aprašą (žr. p. 72). Venkite nesuprantamų žodžių, nes, pristatydami savo pranešimą, turėsite juos paaiškinti. Iš informacijos šaltinių išsirinkite tik tai, kas svarbiausia. Darykite išvadą: kuo šis kūrinys svarbus, kaip jis saugomas, kokį įspūdį padarė jums, ką naujo sužinojote.

Užduotis Raiškos ir dailės tyrinėjimo kūrybinės užduotys.

•

Surašykite informacijos šaltinius, kuriais naudojotės rengdami pranešimą: nurodykite knygos autorių, pavadinimą, išleidimo vietą, leidyklą ir metus. Jei naudojotės internetu, nurodykite visą tinklalapio ir puslapio adresą. Tai labai svarbu, šitaip jūs saugosite autorių teises. Nurodykite, kas parengė pranešimą: parašykite savo vardą ir pavardę. Visą pranešimo medžiagą tvarkingai perrašykite ar surinkite tekstų rengykle, įklijuokite tyrinėjamo kūrinio nuotrauką ar vaizdo kopiją. Peržiūrėkite tekstą: jis turi būti trumpas, aiškus, tilpti į 1–2 puslapius (nepamirškite, kad pranešimui skiriamos tik 5 minutės). Parenkite pranešimo aplanką. Įsekite pranešimo tekstą. Priekyje įsekite antraštinį lapą, parašytą pasirinkto stiliaus šriftu (žr. pavyzdį). Antraštiniame lape nurodykite: viršuje – savo mokyklos visą pavadinimą; per lapo vidurį, didesnėmis, ryškesnėmis raidėmis – kūrinio autorių ir pavadinimą; po juo mažesniu šriftu parašykite savo darbo pobūdį – pranešimas; kiek žemiau: pranešimą parengė 7x klasės mokinys(-ė) Vardenis(-ė) Pavardenis(-ė); žemiau, po savo pavarde, nurodykite: dailės mokytojas(-a) Vardas, Pavardė. Lapo apačioje nurodykite vietovę, kurioje mokotės, ir darbo parengimo metus. Pasirenkite pristatyti pranešimą: kelis kartus garsiai ir raiškiai perskaitykite tekstą, pabrėžkite, jūsų nuomone, įdomiausias detales, pasitikrinkite pagal laikrodį, kiek laiko trunka pranešimas. Padarykite viešą pranešimą. Pranešėjui gali būti pateikta klausimų – nesutrikite, susikaupkite ir stenkitės trumpai ir aiškiai atsakyti.

• • • • •

•

Antraštinio puslapio pavyzdys

•

4. Apmąstykite ir įvertinkite savo veiklą ir jos rezultatus.

•

Kaip pavyko pranešimas? Ar neviršijote laiko? Kaip sekėsi atsakyti į klausimus? Ką buvo sunku atlikti? Kaip įveikėte iškilusius sunkumus? Ką darytumėte kitaip, jei vėl reikėtų rengti pranešimą? Jei po pranešimo sulaukėte papildomų klausimų, vadinasi, jus girdėjo, jūsų pranešimas sudomino kitus. Nenusiminkite, jei patyrėte nedidelių nesėkmių – jūs labai rimtai mokotės ir vėliau gebėsite parengti iliustruotą pranešimą, naudodami iliustracijų skaidres.

Mokiniai pristato savo pranešimą

•

Mokymosi žingsniai Šias atlankas rasite vadovėlio pabaigoje. Jose patariama, kaip atlikti sudėtingesnes užduotis.

Dailės žodynėlis Dailės tyrinėjimo sąvokos ir terminai.

1 skyrius

KĄ ŽINOME, KO MOKYSIMĖS

Skyrelyje Šiandien nurodomi mokymosi uždaviniai ir dailės tyrinėjimo problemos: ką turėtume suprasti, išnagrinėję temą, ką tyrinėsime ir kursime, kokių medžiagų ir priemonių reikės šioms užduotims atlikti.

Skyrelyje Pasidalykime mintimis pateikiama svarbių klausimų, kuriuose slypi tos pamokos dailės pažinimo ir suvokimo pagrindai, siūloma diskusijų ar pasvarstymų temų. Atsakydami į klausimus, aiškinsimės meninės kūrybos problemas, mokysimės vertinti ir aptarti dailės kūrinius. 5 skyrius

T I K R O V Ė S VA I Z DA I I R J Ų I L I U Z I J O S

Kitokios tikrovės formos Šiandien

. . .

Aiškinsimės, kaip kuriamas sąlygiškas vaizdas. Kursime fantastinį objektą, pasitelkę sąlygiškus tikrovės vaizdus. Mums reikės pasirinktai raiškai tinkamų priemonių.

Pasidalykime mintimis

Daugumoje dailės kūrinių mes atpažįstame pavaizduotus objektus, bet tikrai negalėtume jų pavadinti tikroviškais. Tokie vaizdai vadinami sąlygiškais, nes tikrovės objektai vaizduojami labai apibendrinti, supaprastintų formų ir spalvų. O kartais jie virsta tik daikto schema. Sąlygiškus tikrovės vaizdus matome ir vaikų kūryboje. Sąlygiškai perteikti tikrovės vaizdai labai įdomūs, nes žiūrėdami į juos galime suprasti, ką mąsto dailininkas, kaip kinta jo ieškojimai, kaip plečiasi jo patirtis, atsiskleidžia savitas stilius. Tokie kūriniai dažnai ir kitus įkvepia kurti, ieškoti savito kelio. Kartais dailininkai sukuria tokių kūrinių, kuriuose labai tikroviškai pavaizduoti objektai ir vaizdiniai realiame pasaulyje neegzistuoja, nes tokį pavidalą sukūrė laki dailininko fantazija, savitai perkurianti gamtos ir gyvenimo reiškinius.

❶ Kuriai dailės šakai priskirtumėte šiuos kūrinius? Kokias vaizdavimo temas atpažįstate, prie kokio žanro priskirtumėte? ❷ Palyginkite Povilo Puzino (p. 63) ir Kazimiro Malevičiaus nutapytas rugiapjūtės scenas. Kuo jos panašios, kuo skiriasi? Kurį vaizdą galėtumėte pavadinti tikrovišku, kurį – sąlygišku? Kodėl? ❸ Tyrinėkite pateiktų kūrinių kompozicijas. Kokį įspūdį kelia šių kūrinių spalvos, dėmių ir linijų ritmas? Kuriuose kūriniuose įžvelgiate judėjimo įspūdį, o kuriuose – ramią nuotaiką? Kodėl taip manote?

Rimvydas Pupelis. Gyvūnas. 1994 m. Popierius, tušas

Ksenija Jeroševaitė. Verbų sekmadienis. 2005 m. Žalvaris

Murėjus Tinkelmanas. Mechanizmas (dyzeliu varomas gupis)

Užduotis Kazimiras Malevičius. Rugiapjūtė. 1912 m. Drobė, aliejus

Stasys Eidrigevičius. Retrospektyva 1973–1993. Plakatas. 1993 m.

Laisvoji raiška Sukurkite fantastinę būtybę. Junkite įvairių gyvų padarų ir judančių mechanizmų dalis, juos savaip perkurkite. Idėjų ieškokite biologijos ir fizikos vadovėliuose, įvairiuose gamtos ir technikos žurnaluose, vadovėlio p. 69. Pieškite, tapykite, lipdykite ar kurkite iš įvairių nereikalingų daiktų.

Skyrelyje Užduotis siūlomas mokinių raiškos ir veiklos pobūdis: dailės tyrinėjimas, grafinė, spalvinė, erdvinė arba laisvoji raiška. Atlikdami šias užduotis, geriau suvoksite ir įtvirtinsite mokomąją medžiagą, galėsite pritaikyti tai, kas buvo nagrinėta, pasitikrinti ir vertinti, kaip pavyko suprasti užduotį. Čia išvardijamos šiai užduočiai atlikti reikalingos medžiagos, įrankiai ir dailės technikos.

Dailės žodynėlis

.. .. ..

Buitnis žánras Dėm Kompozcija Lnija Objèktas Rtmas

.. .. .

Slygiškas vazdas Schemà Simètrija Spalvà Tikróviškas vazdas

Pamokos dailės žodynėlyje pateikiamos svarbiausios pamokos sąvokos. Jos padės suprasti dailės kalbą, tinkamai dalytis mintimis ir reikšti nuomonę dėl dailės reiškinių. Vadovėlio gale rasite žodynėlį, kuriame aiškinama, ką tie žodžiai reiškia.

Įžanginis tekstas – tai svarbus pamokos informacinis tekstas, iš kurio sužinosime, kuo svarbi nagrinėjama dailės r meno problema, kaip ji padeda geriau pažinti ir suvokti dailės kalbą, kaip išryškėja žmonių gyvenime ir kūryboje. Iliustracijos – kūrinių reprodukcijos, nuotraukos ir piešiniai. Tai pagrindinė pamokos uždavinių sprendimo dalis. Jas tyrinėsime ir galėsime svarstyti ir diskutuoti, lyginti ir analizuoti, fantazuoti ir rasti idėjų kūrybai. Šalia užduoties galite rasti ženklą MŽ ir nuorodą į tam tikrą puslapį. Tai užduotys, kurias atliekant siūlome ieškoti pagalbos Mokymosi žingsniuose. Jie ne tik padės atlikti dailės užduotis, patarimai pravers ir per kitų dalykų pamokas. Sąvokų rodyklė padės reikiamą žodį greičiau rasti vadovėlio puslapiuose.

4 skyrius LAIKO ŽENKLAI DAILĖJE Per ilgą žmonijos gyvavimo istoriją buvo sukurta begalė pačių įvairiausių dalykų, įdomių kūrinių, pastatyta įspūdingų statinių, pasikeista svarbia patirtimi ir tradicijomis. Kiekvienas pasaulio istorijos etapas įvairiuose kraštuose turėjo savo ypatumų, išskirtinių bruožų, kurie plito į kitus kraštus, įgydavo naujų požymių. Šiuolaikinis menas labai daug idėjų semiasi iš viso pasaulio kūrybinio palikimo. Ištyrinėję įvairias naujoves, dažnai galime išsiaiškinti jų kilmę, o, išmanydami senųjų laikų ženklus, galime patys kurti naujas prasmes ir suprasti, kokią mintį slepia šių laikų kūriniai.

KĄ ŽINOME, KO MOKYSIMĖS

1 skyrius

Antikos paminklai Romoje

Senovės architektų palikimas Šiandien

Aptarsime, kokias pastatų perdangų atramas žmonės statė senovėje, kaip atsirado arka. Kursime pastato maketą. Mums reikės įvairių pakuočių, antrinių žaliavų, vielos, klijų, lipnios juostelės, segiklio ir kitokių medžiagų.

Per istorijos pamokas sužinojote, kad senovėje žmonės labai daug kariavo: vienos tautos puldinėjo kitas, plėšikavo, grobė žmones ir jų turtą. Todėl tais laikais buvo statomi tvirti būstai. Ypač tvirtos turėjo būti šventyklos ir valdovų rūmai, o statybos menas visiškai priklausė nuo statybinių medžiagų. Egiptè ir Grakijoje svarbiausia statybinė medžiaga buvo akmens luitai. Iš akmens ištašytos sijos pravertė stogo konstrukcijai. Ji laikėsi ant daugybės galingų, tam tikra tvarka išdėstytų kolonų ir sudarė tvirtą keturkampę erdvę. Tuo tarpu Mesopotãmijoje molio buvo į valias. Mediena ir akmuo buvo labai brangios medžiagos, gabenamos iš tolimųjų kraštų, todėl namus statydavo iš džiovintų molinių plytų, o lubas išmoko dengti tų pačių plytų skliautais, langų ir durų angas apskliausdavo arkomis.

Romėnų akvedukas Segovijoje. 38–50 m. Ispanija

Karnako šventyklos salė. 1300 m. pr. Kr. Egiptas

Poseidono šventykla. 460 m. pr. Kr. Graikija

Vėliau kolonų ir arkų architektūrinę konstrukciją perėmė romėnų architektai ir išplatino po visą Europą. Tobulėjant statybos medžiagoms ir technologijoms, kolonos ir arkos pradėtos naudoti ir kaip statinio konstrukcijų architektūrinės puošmenos. Tyrinėdami senovės architektūros paminklus, atkreipkite dėmesį, kaip buvo puošiamos kolonos. Pagal kolonos ir jos viršūnės dekorą galima atpažinti jos istorinę kilmę ir meninį stilių. 50

4 skyrius

LAIKO ŽENKLAI DAILĖJE

Pasidalykime mintimis ❶ Įsižiūrėkite į architektūros paminklų nuotraukas, nustatykite, kurių pastatų kolonos yra pastato atramos, o kur jos panaudotos ir kaip puošmenos. ❷ Kurie pastatai yra perdengti akmens bloko sijomis? Kodėl taip manote? ❸ Kur, jūsų nuomone, arkos lankas tvirtai remiasi į kolonas ir atlaiko virš jos esančias perdangas? Kur arkos paryškina pastato puošnumą? ❹ Įsižiūrėkite, iš kokių medžiagų pastatyti šie statiniai. Kaip manote, iš ko statė namus senovės lietuviai? Kodėl?

Frančeskas Borominis, Lorensas Berninis. Šv. Karolio prie Keturių fontanų bažnyčia. 1665–1667 m.

Frydensreichas Hundertvaseris. „Spittelau“ atliekų deginimo gamykla. 1971 m. Viena

Užduotis Ilgalaikis projektinis darbas (žr. MŽ „Kaip kurti reklamą“, p. 76) Sukurkite senovinio miesto projektą. Parenkite veiklos planą. Susitarkite, kokių pastatų jūsų mieste turėtų būti. Pasiskirstykite į kūrybines grupeles (po 2, 3 ar 4 mokinius) ir iš įvairių pakuočių ir antrinių žaliavų sukurkite senovinio namo, pilies, viaduko maketą su kolonomis ir arkomis. Nupieškite trūkstamas detales. Aptarkite, kuo ypatingas kiekvienos grupės pastatas, kaip sekėsi konstruoti arkas ir kolonas. Iš savo pastatų sukomponuokite bendrą klasės miestą, jį nufotografuokite. Sugalvokite savo miesto pavadinimą ir surenkite parodą. Sukurkite jai įvairios reklamos. Suorganizuokite parodos atidarymą.

Dailės žodynėlis

.. .. ..

Architektūrà Árka Kolonà Makètas Pérdanga Skliaũtas

Pasaulio architektūros ženklai gimtinėje Šiandien

. .

Tyrinėsime Lietuvõs architektūros paminklus ir ieškosime juose senovinės architektūros ženklų. Pasirinksime gimtųjų vietų architektūros objektą ir ieškosime šio objekto architektūrinių detalių nuotraukų arba patys jas fotografuosime ir kursime naują kompoziciją. Mums reikės piešimo popieriaus ir pasirinkto architektūros objekto fragmento nuotraukos, įvairių rašiklių, flomasterių, teptuko ir dažų.

Europos architektūrinės konstrukcijos viduramžiais pasiekė ir Letuvą, todėl mūsų krašte gausu architektūros paminklų, turinčių tų pačių, Europos kultūros tradicijoms būdingų meninių bruožų. Tai iki mūsų dienų dar išlikusios pilys, bažnyčios, dvarų rūmai. Seniausi Lietuvõs mūrinės architektūros pastatai yra gotikinio stiliaus formų. Pats gražiausias lietuviškos gotikos šedevras – Šv. Onos bažnyčia – yra mūsų sostinėje Vlniuje. Apie šios bažnyčios grožį net sekamos legendos. O šalia jos glaudžiasi Bernardinų bažnyčia. Abiejų statinių grakščių formų pynė sudaro darnų architektūros ansamblį, kuris ne vieną menininką įkvėpė kurti. Didieji Lietuvõs miestai garsėja architektūros formų įvairove. Pasidomėkite gimtųjų vietų architektūros paminklais. Labai svarbu, kad šie pastatai būtų saugomi, tausojami. Esama puikių ir atsidavusių žmonių, kurie stengiasi atstatyti ir prižiūrėti išlikusį kultūrinį paveldą. Jiems gali padėti ir mokiniai: žiūrėti, kad senovę menantys kultūros paminklai nebūtų niokojami.

Laurynas Stuoka-Gucevičius. Vilniaus arkikatedra bazilika. XVIII a. pabaiga. Varpinė. XIII–XVI a.

4 skyrius

LAIKO ŽENKLAI DAILĖJE

Pasidalykime mintimis ❶ Įsižiūrėkite, kuo skiriasi šių statinių architektūros formos. Kuriuose pastatuose matote kolonų? Kokia jų forma? Kur matote arkų? Kuo skiriasi jų formos? ❷ Palyginkite šių pastatų arkų formas su romėniškų arkų formomis ir pagal statinių pastatymo laiką nustatykite, kaip kito jų forma. Apibūdinkite gotikinės arkos bruožus. ❸ Kurios, jūsų nuomone, kolonos svarbios kaip statinio konstrukcijų atramos? Kur jos svarbesnės kaip architektūrinės puošmenos? ❹ Kur matote simetriją? Kokios detalės ritmiškai pasikartoja? Kaip manote, kokią nuotaiką sukuria tie pasikartojimai?

Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis. XV–XVI a. Vilnius

Šv. Jonų bažnyčia. 1387–1737 m. Vilnius Atnaujinta Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Architektas K. Reisonas. 1934–1940 m. Kaunas

Užduotis Grafinė ir spalvinė raiška Nufotografuokite pasirinkto architektūros objekto detales arba raskite jų nuotraukų. Pasirinkite vieną ir priklijuokite ant piešimo popieriaus lapo. Pratęskite architektūrinės detalės nuotrauką: nupieškite naują kompoziciją iš ritmiškai pasikartojančių įvairių architektūros formų. Pasirinkite tinkamus dailės įrankius ir medžiagas.

Dailės žodynėlis

.. .. .. ..

Architektūrà Gòtika Konstrùkcija Kultūrà Stlius Šedèvras Pamiñklas Pãveldas

Žmogaus atvaizdų kaita Šiandien

Domėsimės, kaip sąlygiški, žmogaus atvaizdą simbolizuojantys ženklai palengva virto proporcingomis, tikroviškomis žmonių figūromis. Aiškinsimės, kokios yra pagrindinės žmogaus kūno proporcijos. Kursime žmogaus atvaizdą, mėginsime išlaikyti pagrindines proporcijas. Mums reikės lentelės lipdinio pagrindui, vielos ar lazdelių figūros karkasui, molio, plastilino ar papjė mašė technikai reikalingų medžiagų: klijų, vandens, minkšto popieriaus skiaučių, gipso miltelių.

. . .

Per visą žmonijos istoriją žmonės nuolat vaizduodavo patys save. Tą daro net maži vaikai. Pirmykščių žmonių palikimas – gyvūnų ir žmonių atvaizdai ant urvo sienų. Tai tik schemiškai pavaizduotų figūrėlių kompozicijos. Senųjų civilizacijų mene jau regime visai kitokias žmogaus kūno formas. Pagal tai, kaip tie žmonės vaizduojami, galima atpažinti, kokios civilizacijos kultūrai jie priklauso. Egiptè ir Mesopotãmijoje žmonės buvo vaizduojami laikantis griežtų taisyklių, vadinamųjų kanònų. Egiptietiškų figūrų veidai buvo vaizduojami iš profilio, bet akis – iš priekio; pečiai, liemuo ir rankos – iš priekio, tačiau kojos – iš šono, o viena koja būtinai turėjo būti atkišta į priekį. Antikos laikais buvo vertinamas tobulas kūnas. Graikai, vaizduodami žmogų, griežtai laikėsi tikslių gražaus kūno proporcijų ir puikiai mokėjo perteikti judesius. Tikroviškus žmonių atvaizdus kūrė romėnai, iš jų vėliau mokėsi Renesanso ir vėlesnių laikų meistrai. XX amžiaus dailininkai labai domėjosi Afrikos ir kitų tautų menu, jo formų įtaigumu. Šių laikų dailininkai dažnai kuria paprastesnius, labai sąlygiškus žmogaus atvaizdus, kai nori perteikti žmogaus formų grakštumą ar pabrėžti jo būties trapumą.

Tanumo uolų piešiniai. Švedija. 1800 m. pr. Kr.

Senovės graikų deivė Atėnė

Asirų karys, medžiojantis liūtus. VII a. pr. Kr. Iranas

4 skyrius

LAIKO ŽENKLAI DAILĖJE

Pasidalykime mintimis ❶ Palyginkite šiuos įvairių istorinių laikotarpių žmogaus atvaizdus. Kur matote scheminį žmogaus atvaizdą? Pasidomėkite, kada jie sukurti. Iš kur, jūsų nuomone, sėmėsi idėjų Antanas Mončys? ❷ Kuriuos atvaizdus priskirtumėte sąlygiškam žmogaus vaizdui, o kuriuos tikroviškam? Kodėl? ❸ Mėginkite apskaičiuoti, kokių proporcijų buvo laikytasi vaizduojant šiuos žmones. Kurių atvaizdų proporcijos skiriasi? Matavimo vienetu pasirinkite pavaizduoto žmogaus galvos dydį. Patarimų rasite p. 59.

Misterijų vilos freska. Fragmentas. Pompėja. I a. Italija

Antanas Mončys. Laba diena. 1977 m. Medis.

Dailės žodynėlis Luksoro šventyklos reljefas, kuriame vaizduojama deivė Hatora, dievai Horas ir Ihis. 1400 m. pr. Kr. Egiptas

Užduotis Erdvinė ir spalvinė raiška Sukurkite reljefinį žmogaus atvaizdą arba nulipdykite statulėlę, naudodami žmogaus figūros karkasą. Mėginkite perteikti pagrindines kūno formas, judesį ir proporcijas. Reljefą ar statulėlę lipdykite iš molio, plastilino ar naudokite papjė mašė techniką. Kūrinėlį paryškinkite spalvomis.

.. .. .. .. .

Kanònas Karkãsas Papj maš Pròfilis Propòrcijos Reljèfas Rtmas Slygiškas vazdas Tikróviškas vazdas

Laikas, grožis ir mada Šiandien

Aptarsime, kaip įvairių laikų ir epochų dailėje atsispindi grožio idealai ir to meto mados. Kursime savą žmogaus išvaizdos idealą. Mums reikės spalvoto popieriaus fonui, guašo dažų, teptukų, flomasterių, audinio ar mezginių atraižėlių, sėklų, sagų, storų siūlų.

. .

Grožio idealas – tai žmogaus sielos ir išorės meninis vaizdas. Kiekvienoje epochoje buvo savas grožio idealas, kurio samprata ryškiausiai matyti iš drabužių derinio. Apdaru buvo pabrėžiamas žmogaus idealas ir parodoma žmogaus socialinė padėtis. Egipto mene buvo perteikiamas dievų pasaulis ir žmogaus amžinybė po mirties. Senóvės Grakijoje žmogaus idealas buvo jaunas, narsus karys, puikaus kūno atletas, tad graikų skulptūrose regime puikias tobulo kūno formas. Viduramžiais žmogaus kūnas buvo laikomas nuodėmingu, todėl jį slėpė sunkūs drabužiai. Kokio nors reiškinio populiarumas tam tikrą laiką vadinamas madà. Madingi gali būti ne tik drabužiai, šukuosena, avalynė ar kitokios smulkmenos. Tai gali būti kurį laiką vyraujanti elgsena ar stilius, įvairūs masinės kultūros reiškiniai. XX amžiuje, smarkiai plėtojantis technikai ir pramonei, ėmė spartėti gyvenimo tempas, atsirado didelė originalios asmeninės kūrybos laisvė. Tačiau dailininkai ir madų kūrėjai, ieškodami originalių idėjų, vis dažniau atsigręžia į praeitį ir į senąsias tradicijas.

Senovės graikų skulptoriaus Mirono skulptūra „Disko metikas“. 470 m. pr. Kr. Marmuras. Kopija

Leonas Strioga. Sėdinti mergina. 1973 m. Kaunas. Granitas

Albrechtas Diureris. Muzikantai. Pano. 1500 m.

4 skyrius

LAIKO ŽENKLAI DAILĖJE

Pasidalykime mintimis

Karalienės Nofret statula. Fragmentas. Senoji karalystė. 2600 m. pr. Kr. Egiptas

Pablas Pikasas. Dory Maar portretas. 1937 m. Drobė, aliejus

❶ Palyginkite graikų skulptoriaus Mirono „Disko metiką“ su Leono Striogos „Sėdinčia mergina“. Kaip, jūsų nuomone, juose išreiškiama žmogaus kūno plastika ir grožis? ❷ Sugretinkite egiptietės Nofret skulptūrinį portretą , Pablo Pikaso ir Diego Velaskeso tapytų moterų atvaizdus. Kaip juose atskleidžiamas moteriškumo idealas? ❸ Įsižiūrėkite į iliustracijas ir apibūdinkite, kaip mada atspindi žmogaus socialinę padėtį, gyvenimo būdą ir įpročius. ❹ Kokie šiose iliustracijose matomi žmogaus išvaizdos elementai jums kelia nuostabą? Kodėl? Kokias žmonių išvaizdos detales galite pastebėti šių dienų aprangos įvairovėje? ❺ Kaip manote, kokiais šiuolaikinės mados ypatumais žmonės stebėsis po daugelio šimtmečių?

Diegas Velaskesas. Infantės Marijos Teresės portretas. 1652 m.

Užduotis Spalvinė raiška Pagalvokite, kokia žmogaus išvaizda jums atrodo gražiausia. Pavaizduokite savo grožio idealą mišria technika: tapykite, naudokite įvairių medžiagų koliažus, pieškite detales.

Dailės žodynėlis

.. ..

Epochà Ideãlas Koliãžas Madà

.. .

Mãsinė kultūrà Plãstika Stlius

5 Patirtis ir naujos įžvalgos • Kolonos ir arkos architektūrinę konstrukciją sukūrė senųjų civilizacijų architektai, jų deriniu pasinaudojo romėnai ir, užkariavę didelę Europos dalį, savo architektūros formų derinius išplatino po visą žemyną.

• • • • • • • •

• •

Vėlesniais laikais kolonos ir arkos pradėtos naudoti ir kaip architektūrinės puošmenos. Lietuvõs architektūra remiasi Europos architektūros tradicijomis. Labai svarbu saugoti architektūros paminklus. Juos gali padėti saugoti ir mokiniai. Senųjų civilizacijų mene žmonės buvo vaizduojami pagal griežtas taisykles, vadinamas vaizdavimo kanonais. Tikroviškus žmonių atvaizdus kūrė romėnai, jais sekė Renesanso meistrai ir vėlesnių laikų dailininkai. Šių laikų dailininkai savo kūryboje dažnai vaizduoja sąlygiškus žmonių atvaizdus. Kiekvienoje epochoje būta savų grožio idealų, kurių grožio samprata ryškiausiai matyti iš drabužių derinio. Mada vadiname kurį nors reiškinį, kuris tam tikrą laiką būna labai populiarus. Madingi gali būti ne tik drabužiai, šukuosena, avalynė ar kitokios smulkmenos. Gali vyrauti elgsena ar stilius, įvairūs masinės kultūros reiškiniai. XX amžiuje atsirado didelė dailininkų originalios asmeninės kūrybos laisvė. Dailininkai ir madų kūrėjai, ieškodami originalių idėjų, dažnai atsigręžia į praeitį ir į senąsias tradicijas.

K Ą ŽL IANI O M EŽ, E KNOK LMAOI KDYASI ILMĖ ĖJ E S KO

1 skyrius 4

Naudokite kurdami ir tyrinėdami dailę 1.

Pagrindinės žmogaus veido proporcijos.

Žmogaus figūros proporcijos pagal senovės egiptiečių grožio kanoną.

Žmogaus figūros proporcijos pagal senovės graikų grožio kanoną.

Serijos „Šok“ vadovėlio „Dailė“ komplektą VII klasei sudaro: Vadovėlis Mokytojo knyga

. .

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose