Sveikatos langas 2015 spalis

Sveikatos langas 2015 Nr. 10

Nemokamas mÄ—nesinis Ĺžurnalas

ISSN 2029-2333

Sveikatos langas

Daugiau šypsokitės – ligos pasitraukia, kai Jūs šypsotės.

Mielieji skaitytojai, išminčiai sako: „Leisti sau būti laimingam – didžiausia išmintis, kokia tik gali būti.“ Pamąstykime, ar ne per dažnai leidžiamės įsukami į įkyrių minčių verpetą, vis svarstydami, ko gyvenime trūksta, kaip gyvena kiti, kas buvo ar galėtų nutikti. Juk išties leidžiamės, nes jei būtume sąmoningesni ir įprastume blokuoti tokias mintis, ilgainiui joms neliktų vietos. Tad šiame numeryje linkime įsiklausyti į save, išmokti džiaugtis kiekviena diena ir atrasti vidinę pilnatvę.

Numerio viešnia gydytoja Gitana Skendelytė, papasakojusi, kokiais tyrimais nustatomos širdies ir kraujagyslių ligos, kviečia pasirūpinti savo širdimi, kol ji dar sveika. Gydytojas oftalmologas Almantas Makselis pataria, kaip prižiūrėti akis žiemą. Gydytoja psichoterapeutė Vida Kilikevičienė analizuoja nerimo priežastis. Iš arbatos degustacijų vedančiosios Ievos Virbalaitės sužinosite apie arbatas ir jų poveikį. Be to, šiame numeryje gausu informacijos, kaip įveikti peršalimo ligas šaltuoju metų laiku ir pasirūpinti, kad organizmui netrūktų vitaminų. O pabaigoje – smagios užduotys, valgių receptai ir mintys, kurios pradžiugins sielą.

Sušildykime vieni kitus maloniu bendravimu šąlant orams, juk gerų žodžių niekada nebūna per daug.

Su šilčiausiais linkėjimais, Agnė „Sveikatos lango“ redakcija:

Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė

Agnės Kiškytės nuotr.

Dizainas:

Aurelijaus Petrikausko ir Agnės Kiškytės Atsiliepimus rašykite: agne@reklamoslangas.lt Žurnalą leidžia UAB „Sveikatos langas“ A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius. www.sveikatoslangas.com Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060.

Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“, Vakarinis aplinkkelis 24, Kaunas.

Tiražas 30 000 egz.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.

Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti raštišką redakcijos sutikimą. Šis leidinys nemokamas, prekiauti juo be leidėjų raštiško sutikimo draudžiama.

Šiame numeryje

Įveikime peršalimą ... 1 „Širdies kraujagyslių ligos – vienos opiausių“ ... 2 Organizmo valymas kasdiene arbata ... 6

Įveikime peršalimą

Kaip pasirūpinti akimis rudenį ir žiemą ... 8 Juoktis sveika ... 14 Žindymo nauda kūdikiui ir motinai ... 12 Alzheimerio liga ... 14 Nerimo šaknys ... 15 Skanu ir greita ... 16 Močiučių receptai ... 17 Sveiki širdžiai pasirinkimai kiekvienam ir visur! ... 18 Kaip išvengti osteoporozės ... 21

Bruknių ir spanguolių kokteilis

Šios uogos pasižymi antibakteriniu poveikiu.

Sutrinkite bruknes ir spanguoles su cukrumi (santykiu 3:1). Gerkite 2 v. š. mišinio užpylę 0,5 l šilto vandens.

Džiovintų vaisių kompotas

Šis gėrimas stiprina imunitetą ir padeda įveikti kosulį.

100 g džiovintų vaisių kruopščiai nuplaukite, stambesnius susmulkinkite. Iš pradžių apie 30 min. virkite kriaušes ir obuolius, po to – džiovintas slyvas ir abrikosus, dar vėliau – razinas. Virkite tol, kol masė suminkštės. Į paruoštą kompotą galima įpilti citrinų arba apelsinų sulčių, įdėti medaus, įberti keletą gvazdikėlių.

Vitaminų ir mineralų įtaka organizmui ... 22

Imbierinė arbata su citrina

Ji sušildo ir stiprina imunitetą. Stiklinėje karšto, bet ne verdančio vandens ištirpinkite 1 v. š. medaus, įpilkite 1 v. š. citrinų sulčių, įberkite 0,5 a. š. tarkuoto imbiero. Galite pagardinti keliais džiovintų mėtų lapeliais ar keliomis sugrūstomis kardamono sėklomis.

Žvaigždinis anyžius ... 24 Kad depresija nebūtų jaunų liga ... 27 Paprastasis šermukšnis liaudies medicinoje ... 28 Smagioji medicina ... 30

Liepžiedžių, aviečių uogų ir lapų mišinys

Užplikytą mišinį palikite pastovėti 30 min. Jei neturite džiovintų aviečių uogų, jas galite pakeisti aviečių uogiene ar džemu.

Vitaminas C

Stiprina imuninę sistemą ir saugo nuo peršalimo. Natūralus šio vitamino šaltinis – citrinos, apelsinai ir jų sultys, spanguolės, svarainių sultys, rauginti kopūstai.

2015/10

1

Gitana Skendelytė:

„Širdies kraujagyslių ligos – vienos opiausių“ Apie širdies kraujagyslių ligas ir jų diagnostinius tyrimus kalbamės su gydytoja Gitana Skendelyte, dirbančia UAB „Medicina practica“ laboratorijoje.

Kokie širdies kraujagyslių ligų mastai Lietuvoje ir pasaulyje?

2014 m. duomenimis, Lietuvoje širdies kraujagyslių ligos, tokios kaip širdies infarktas ir galvos smegenų insultas, buvo daugiau nei 50 proc. mirčių priežastis. Padidėjusį kraujo spaudimą turi dar daugiau gyventojų. Kadangi gyvenimo trukmė ilgėja, daugėja ir sergančiųjų širdies kraujagyslių ligomis. Daugiau kaip pusė į šeimos gydytojus besikreipiančių pacientų skundžiasi būtent dėl šių ligų, todėl labai daug dėmesio skiriama profilaktikai, diagnostikai ir gydymui.

Kada rekomenduojama profilaktiškai tirtis dėl širdies kraujagyslių ligų?

Amerikos širdies asociacija ir Europos kardiologų draugija rekomenduoja profilaktiškai dėl širdies kraujagyslių ligų tirtis vyresniems kaip 30 metų žmonėms. Tyrimais įrodyta, kad būtina tirtis sulaukus 40 ir 45 m. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija nustatė, kad 40–60 metų – tai ta amžiaus riba, kai žmonėms reikėtų nuolat tikrintis sveikatą. Anksčiau turėtų susirūpinti turintieji genetinį polinkį, tie, kuriems jau jauniems nustatytas padidėjęs kraujospūdis, ir tie, kuriems tiriantis profilaktiškai nustatyti kraujo riebalų pakitimai.

Taip sutaupoma lėšų ir efektyviau padedama pacientui. Širdies kraujagyslių ligų diagnostika šiandien neįsivaizduojama be laboratorinių tyrimų. Tradiciniai, tokie kaip paprastas cholesterolio tyrimas ar lipidograma, jau visiems žinomi, tačiau svarbūs tampa ir naujesni, pavyzdžiui, didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo, NT-proBNP, homocisteino ir kiti tyrimai.

Koks laboratorinių tyrimų vaidmuo nustatant ir gydant širdies kraujagyslių ligas?

Sparčiai tobulėjant medicinai, diagnostinių tyrimų svarba tik didėja. Gydytojams diagnostiniai tyrimai padeda greičiau, tiksliau nustatyti diagnozę, paskirti tinkamą gydymą, jį stebėti ir kontroliuoti.

Kokius diagnostinius tyrimus rekomenduojate norintiems įvertinti bendrą širdies kraujagyslių būklę? Šiuo metu siūlome tris būtiniausius ir populiariausius: lipidogramą, didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo (hs-CRB) ir NT-proBNP tyrimus.

Atsižvelgdami į kardiologijos mokslo naujoves, siūlome pažangiausius širdies kraujagyslių ligų tyrimus.

Džiaugiamės, kad mūsų laboratorijose itin aukštos kvalifikacijos specialistai tyrimus atlieka naudodami pačią pažangiausią laboratorinę įrangą, kokia yra visose geriausiose Europos laboratorijose.

2

2015/10

Lipidogramos, arba kraujo riebalų, tyrimo metu nustatoma 4 riebalų rūšių koncentracija: bendrasis cholesterolio kiekis, MTL cholesterolis (mažo tankio arba blogasis cholesterolis, kuris nusėda kraujagyslėse), DTL cholesterolis (didelio tankio arba gerasis cholesterolis) ir trigliceridai (TG arba bendrieji riebalai kraujyje). Šie keturi riebalų tyrimai gydytoją informuoja apie medžiagų apykaitą ir riebalų rodiklius ir leidžia įtarti galimus kraujagyslių pažeidimus. Šiuo metu lipidograma – vienas pagrindinių širdies kraujagyslių ligų profilaktikos ir diagnostikos tyrimų. Šiam tyrimui pacientas turi pasiruošti: atvykti bent 12 valandų nevalgęs ir negėręs.

Tačiau lipidograma yra tik pirminis diagnostinis širdies kraujagyslių ligų tyrimas. Vien jo nepakanka, nes ne visi turintieji padidėjusį cholesterolio kiekį suserga širdies kraujagyslių ligomis. Ir atvirkščiai: yra žmonių, kurie turi genetiškai padidėjusį blogųjų rie-

balų kiekį, bet nuo širdies kraujagyslių ligų nemiršta.

Vis daugiau mokslininkų teigia, kad tai lemia kraujagyslių sienelių mikrouždegimas, skatinantis aterosklerozės pažeistų kraujagyslių plyšimą. Vadinasi, be kraujo riebalų sankaupų, svarbus kraujagyslių sienelių mikrouždegimas, kurį galima nustatyti atlikus didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo (hs-CRB) tyrimą.

Uždegimas – vienas iš aterosklerozės ir jos komplikacijų atsiradimo veiksnių. Bet kurioje šios ligos stadijoje (formuojantis plokštelei, jai augant, plyštant ir kt.) vykstančius pokyčius galima sieti su kraujagyslės sienelės uždegiminiu procesu. Kai didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo kiekis yra labai didelis, rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis padidėja 1,5–7 kartus. Tai – ženklus skirtumas.

Atliekant šį tyrimą reikia, kad žmogus būtų sąlyginai sveikas: nekarščiuotų, nekosėtų, taip pat neturėtų infekcijos požymių.

2015/10

3

Kam rekomendauojama atlikti hs-CRB tyrimą?

Didelio jautrumo hs-CRB tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet nuo 30 m., o turintieji padidėjusį arterinį kraujospūdį ar žalingų įpročių (rūkantys, vartojantys alkoholį asmenys) turėtų tirtis ir jaunesni.

Taip pat šis tyrimas rekomenduojamas pacientams, kuriems jau diagnozuoti kiti širdies kraujagyslių ligų požymiai ir patenkantiems į tam tikras rizikos grupes dėl amžiaus, rūkymo, šeiminės anamnezės, antsvorio, mažo fizinio aktyvumo.

Žmonės tampa sąmoningesni ir labiau rūpinasi sveikata.

Minėjote, kad labai informatyvus NT-proBNP tyrimas. Ką jis rodo?

Nuo praėjusių metų mūsų laboratorijoje širdies kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams atliekamas NT-proBNP tyrimas, kurio metu įvertinama, kiek yra apkrautas ir pavargęs širdies raumuo. Jei žmogų ilgiau nei penkerius metus kamuoja padidėjęs ar sunkiai kontroliuojamas kraujo spaudimas, didelė tikimybė, kad širdies raumuo nuvargs greičiau. Pirmieji širdies raumens nepakankamumo požymiai – lėtinis nuovargis, silpnumas, dusulys – gali būti pajuntami daug vėliau nei širdies raumuo pažeidžiamas. Kai širdies nepakankamumas stipresnis, galimi patinimai, ypač kojų (edemos), dusulys netgi dirbant labai lengvą fizinį darbą. Jei žmogui silpna, jaučiamas nuovargis, dusina, tinsta kojos, o NT-proBNP kiekis normalus, būtina ieškoti kitų priežasčių, nes kalta ne širdis.

Kam būtina atlikti NT-proBMP tyrimą?

• Vyresniems kaip 55 m.; • ilgą laiką (daugiau kaip 5 metus) turintiems padidėjusį kraujospūdį; • sergantiems cukriniu diabetu; • patyrusiems miokardo infarktą ir insultą; • sergantiems vainikinių širdies kraujagyslių liga.

Kas kiek laiko atliekamas šis tyrimas?

Jei pirmą kartą profilaktiškai ištyrus nustatomas normalus NT-proBNP kiekis, šį tyrimą rekomenduojama pakartoti tik po 2–3 metų. Jei nustatomas didesnis šio baltymo kiekis, viskas priklauso nuo širdies nepakankamumo laipsnio, todėl būtina ir gydytojo kardiologo konsultacija. NTproBNP tyrimas svarbus ir norint įvertinti, ar paskirtas tinkamas širdies kraujagyslių ligų gydymas, ar nereikia keisti vaistų arba jų dozės. Tokiu atveju tyrimą gali tekti kartoti kas 3–6 mėnesius.

NT-proBNP tyrimą bet kuriuo paros metu galima atlikti iš kraujo mėginio. Kai NT-proBNP kiekis didesnis už normą, su šeimos gydytoju reikėtų konsultuotis net ir tuo atveju, jei nejaučiami jokie simptomai.

4

2015/10

Statistika rodo, kad širdies nepakankamumas – vienas dažniausių vyresnio amžiaus žmonių susirgimų, nustatomas daugiau kaip 4 proc. visų Lietuvos gyventojų. Daugiau kaip 10 proc. serga vyresni nei 70 metų.

Kodėl svarbu kuo anksčiau nustatyti širdies nepakankamumą?

Nustačius širdies nepakankamumą, ypač vėlesnėse stadijose, labai suprastėja paciento gyvenimo kokybė, prognozės būna itin prastos. Anksti diagnozuotas, jis sėkmingiau gydomas.

Lietuvos kardiologai NT-proBNP tyrimą siūlo pripažinti kaip privalomą Ar NT-proBNP tyrimas Lietuvoje privalomas?

Europos Sąjungoje šis tyrimas jau treji metai privalomas nustatant širdies nepakankamumą, o Lietuvos sveikatos ministerija šį tyrimą nuo 2014 m. paskelbė kaip rekomendacinį. Žinome, kad šiuo metu sudarytos kardiologų darbo grupės, kurios šį tyrimą teiks patvirtinti kaip privalomą, kaip tai jau padaryta kitose Europos Sąjungos šalyse.

Širdies kraujagyslių ligų galima išvengti Pokalbio pradžioje minėjote, kad širdies kraujagyslių ligos vienos dažniausių, nors jų lengviausia išvengti. Prašau, paaiškinkite. Širdies kraujagyslių ligos yra iš tų, kurias labiausiai lemia mūsų elgesys, gyvenimo būdas. Tai įrodyta neseniai paskelbtoje tarptautinėje INTERHEART studijoje, kurioje pateikti 9 širdies kraujagyslių ligų rizikos veiksniai: 1) dislipidemija (sutrikę kraujo riebalai) riziką didina 49 proc.; 2) rūkymas – 36 proc.; 3) stresas ir depresija – 33 proc.; 4) pilvinis nutukimas – 20 proc.; 5) hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas) – 18 proc.; 6) per mažas vaisių ir daržovių vartojimas – 14 proc.; 7) fizinis pasyvumas – 12 proc.; 8) diabetas – 9,9 proc.; 9) alkoholio vartojimas – 7 proc.

Rengiant studiją įrodyta, kad rizikos faktoriai nepriklausė nuo rasės, lyties ir gyvenamosios vietos.

Ko palinkėtumėte žurnalo skaitytojams?

Saugoti širdį nuo pat pradžių, laiku kreiptis į gydytojus ir kontroliuoti ligą.

Kalbėjosi Agnė Kiškytė

Pažangiausi laboratoriniai tyrimai Iš 2000 m. gydytojo Svajūno Barakausko įsteigtos pirmosios Lietuvoje privačios laboratorijos „Medicina practica“ išplėtotas atestuotų medicininių tyrimų laboratorijų tinklas, kuris yra vienas patikimiausių ir žinomas visose Baltijos šalyse. „Medicina practica“ laboratorijose naudojamos pažangiausios laboratorinių tyrimų technologijos, darbuotojams svarbu atidumas, atvirumas ir inovacijos, dėmesys pacientams, taip pat organizuojama daug sveikatos profilaktikos akcijų.

Laboratorijose atliekama apie 200 skirtingų kraujo ir šlapimo tyrimų: • bendraklinikinių, • vėžio, • alergijos, • skydliaukės hormonų, • inkstų, • kepenų fermentų, • osteoporozės, • lytiškai plintančių ligų, • citologinių ir kt.

„Medicina practica“ laboratorijose tiek modernūs analizatoriai, tiek naujausios tyrimų metodikos diegiamos praktiškai tuo pat metu kaip ir Vakarų Europoje. Taigi mūsų pacientai gali gauti aukščiausius standartus atitinkančius tyrimus, kokius gautų Vokietijoje ar Prancūzijoje.

Ilgametė patirtis

Mums laboratorinius tyrimus patiki daugiau kaip 200 valstybinių ir privačių gydymo įstaigų, šimtai tūkstančių žmonių. Esame atlikę daugiau nei 8 mln. tyrimų, o tai sudarytų maždaug po tris tyrimus kiekvienam Lietuvos gyventojui.

Užtikriname tyrimų kokybę ir tikslumą

Nuolat dalyvaujame tarptautinėse tyrimų kokybės ir tikslumo tikrinimo programose „Labquality“ (Suomija) ir „RIQAS“ (D. Britanija). Tyrimams naudojame tik sertifikuotus reagentus. Planingai ir reguliariai atnaujiname laboratorinę įrangą. Darbuotojų kvalifikacija nuolat tobulinama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Galima pasirinkti apie 30 sveikatos profilaktikos tyrimų programų. Reguliariai rengiamos tokios akcijos kaip „Apsaugok širdį nuo blogojo cholesterolio!“, „Prostata – vyro gyvenimo kokybė!“, „Skydliaukė – tavo gyvenimo laikrodis!“, „Nusimesk anemijos kilpą!“, „Sveikink pavasarį be alergijos!“, „Vitamino D turėsi – sveikatai padėsi!“, kurių metu tyrimams taikomos didelės nuolaidos.

Modernūs analizatoriai

Laboratorijose analizatorių ir reagentų pasaulinės gamybos lyderės „Roche“ įdiegtos naujausios technologijos itin padeda tiksliai diagnozuoti ligas ir pacientus įspėti apie dar tik artėjančią grėsmę sveikatai.

Tyrimai atliekami su gydytojo siuntimu ar pageidaujant pacientui be išankstinės registracijos.

Padalinių adresai VILNIUJE Antakalnio g. 72, tel. (8 5) 234 0972 KAUNE Baltų pr. 7, tel. (8 3) 730 1605, mob. 8 620 17019 KLAIPĖDOJE Šilutės pl. 38, tel. (8 4) 623 0048, mob. 8 615 14039 ŠIAULIUOSE Tilžės g. 139, tel. (8 4) 142 1670, mob. 8 615 13964

PANEVĖŽYJE Nemuno g. 75, tel. (8 4) 550 0615, mob. 8 620 17091 MAŽEIKIUOSE Vilniaus g. 2, tel. (8 4) 433 5063 TAURAGĖJE Jūros g. 5, tel. (8 4) 466 2263, mob. 8 650 58847 NAUJOJOJE AKMENĖJE Žemaitijos g. 6, tel. (8 4) 255 1620

w w w.medicinap ractica.lt Tel. (8 5) 268 5164

ZARASUOSE Vilniaus g. 1B, tel. (8 3) 855 4487 IGNALINOJE Ligoninės g. 13A, tel. (8 3) 867 4234, mob. 8 656 85613 ŠILALĖJE VytautoDidžiojo g. 19, tel. (8 6) 566 7957 UTENOJE J. Basanavičiaus g. 54, tel. (8 3) 894 7116 KUPIŠKYJE Krantinės g. 28, tel. (8 4) 594 6110 2015/10

5

Organizmo valymas kasdiene arbata Daug esame skaitę ir girdėję apie valomąsias arbatas, įvairius jų paruošimo receptus. Vienas galima gerti kasdien, džiaugiantis papildomu efektu, t. y. jų valomuoju poveikiu, kitos geriamos sistemingai ir tam tikru metu kaip vaistas, prieš tai tinkamai paruošus.

Kinų tradicinėje medicinoje vartojami patys įvairiausi vaistingieji augalai, ir ne vien jų lapai. Kaip žinome, kinai arbatą gali paruošti kone iš bet ko: žolelių, šaknelių, netgi džiovintų grybukų ar džiovintų krevečių. Tačiau tai – vaistai, todėl reikia tiksliai žinoti, kaip juos vartoti.

Puero poveikis

Pueras – tai atskira arbatos rūšis. Nors ir vadinama juodąja, tačiau tai nėra mums įprasta juodoji arbata. Ši arbata fermentuojama ilgiau ir sudėtingiau nei juodoji, todėl įgauna kitokias savybes. Ji

gali būti biri arba presuota. Taigi neapsiribokite mažais presuotais gumuliukais, paragaukite keletą skirtingų puero rūšių.

Tyrimais įrodyta, kad ši arbata valo kraują ir kepenis, o vartojant sistemingai (anot tyrimų rezultatų, kasdien bent 6 mėnesius) galima atsikratyti blogojo cholesterolio, sumažinti cukraus ir lipidų kiekį kraujyje, taip normalizuojant padidėjusį kraujospūdį. Išsivalius organizmui galbūt numesite ir porą nereikalingų kilogramų. Arbata spartina medžiagų apykaitą, todėl gali padidėti sudeginamų kalorijų skaičius.

Taip pat daugelis pastebi pagerėjusį virškinimą.

Tačiau šias savybes turi ir kitos arbatos rūšys: žalioji, juodoji, ulongo. Tad ką gerti? Pueras, anot kinų, aktualesnis šaltuoju metų laiku. Visų pirma tai yra šildomosios prigimties arbata, o žiemą vėsinamosios arbatos gerti tikriausiai nenorėsite. Kinai rekomenduoja gerti puerą tiems žmonėms, kurie vartoja daugiau baltymų ir riebalų, valgo daug mėsos, mat tai gali apsunkinti virškinimą, o ši arbata tokiu atveju puikiai tinka. Ir, be abejo, puerą drąsiai galite dovanoti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dėl aukšto kraujo spaudimo nori atsisakyti kavos. Pueras savo tamsumu ir sodrumu gali priminti kavą, bet padės sumažinti spaudimą ir pagerinti kraujagyslių būklę.

Nepamirškite, kad bet kuri arbata (žalioji, ulongas, juodoji, pueras) yra aktyvus produktas. Neperdozuokite tikėdamiesi greito poveikio sveikatai. Neviršykite kofeino dienos normos, negerkite stiprios arbatos vakare. Mažiems vaikams ir mažakraujyste sergantiesiems geriau stipresnės arbatos negerti valgio metu, nes ji gali trukdyti pasisavinti geležį iš maisto. Taigi pavalgę valandą luktelėkite, o tada pasimėgaukite arbatos puodeliu. Pueras turi nepaprastai daug gerų savybių, ir nė pusės jų neišvardijome šiame straipsnyje.

Pabaigai patarimas: jei tikitės gero arbatos poveikio savijautai, nepirkite aromatizuotų, neberkite į ją trijų šaukštelių cukraus, negardinkite grietinėle.

Verčiau paieškokite geresnės kokybės arbatos, kuri jums būtų skani be jokių priedų (net bananų gabaliukai ar džiovintos žemuogės turi sintetinių kvapiklių). Arbata – tai gyva, intriguojanti ir įkvepianti istorija.

Skanios arbatos! „Arbatos magija“ arbatos degustacijų vedančioji Ieva Virbalaitė

6

2015/10

Skaniaors batos!

„DEEPURE®“ arbatos esencija moderniai „Detox“ gyvensenai „DEEPURE®“ arbatos esencija – tai natūralios arbatos ir aukščiausios ekstrakto išgavimo technologijos derinys, suteikiantis galimybę mėgautis visaverte „Detox“ gyvensena.

„DEEPURE®“ arbatos esencijos kilmė

„Deepure®“ arbatos esencijos istorija siekia senovės Kinijos laikus. Pirmą kartą puero arbatą ir jos naudingą detoksikuojamąjį poveikį žymus Čingų dinastijos laikų kinų medicinos gydytojas Drao Šue Minas (Zhao Xue Min) paminėjo vieno seniausių veikalų „Materia Medica“ papildyme (1765 m.). Visais laikais puero arbata Kinijoje buvo itin vertinama. Imperatorius Čian Longas savo valdymo metais paskelbė, kad pueras skirtas imperatoriams.

Kodėl verta rinktis „DEEPURE®“

Spartus gyvenimo tempas, mažas fizinis aktyvumas, nevisavertė mityba sukelia nuovargį, apetito stoką ir kitus negalavimus. Dėl to gali sutrikti sveikata ir išsivystyti rimta liga. Todėl nelaukite: jau šiandien rinkitės sveiką „Detox“ gyvenimo stilių ir pradėkite mėgautis naujos formos ir aukščiausios kokybės „Deepure®“ arbatos esencija. „Deepure®“ arbatoje gausu išgrynintų polifenolių, polisacharidų, tebronino. „Deepure®“ , kitaip negu paprasta puero arbata, neturi specifinio skonio, todėl maloniai nustebins. Dėl to šią arbatą jau pamėgo Vokietijoje ir Italijoje.

Geriant iš puero lapų paruoštą arbatą didžioji dalis aktyvių medžiagų lieka arbatžolėse ir nepanaudotos paprasčiausiai išmetamos, tad nauda būna menka. O „Deepure®“ arbatžolių ekstrakte yra daugiau polisacharidų, polifenolių ir tebronino nei kitose arbatose.

Rinkitės iš keturių skonių: • Unikali, švelniai saldaus aromato, tamsaus aukso arbata, pagaminta iš 100 proc. natūralios puero žaliavos, kurią jau pamėgo daugelis moterų.

• Sodriai aksominė, ryškaus aukso arbata, pagaminta iš 100 proc. natūralios puero žaliavos, liaupsinama kavos ir stiprios arbatos mėgėjų.

• Salstelėjusi, vaiskiai rausva esencija, paruošta iš 100 proc. natūralios juodosios arbatos, gautos iš didžiųjų Daijo arbatos lapų.

• Šviesiai rausva, skaidri ir dvelkianti stipriu ramunėlių aromatu arbata išsiskiria švelniu ir gaivinančiu skoniu. Ji pagaminta iš 100 proc. natūralios puero žaliavos ir ramunėlių ekstrakto. Puikiai tinka vakare dėl ramunėlėms būdingo raminamojo poveikio.

Visos arbatos kilo iš Junano provincijos. Čia arbata išskirtinėmis sąlygomis auga aukštumose, kur oras švarus, gausiai prisodrintas anijonų, o dirva drėgna ir derlinga. Tai tik viena iš priežasčių, kodėl „Deepure®“ arbatos esencija gavo „Ecocert®“ sertifikatą. 2013-ųjų gegužę puero arbata įvertinta pasauliniu lygiu, kai Tarptautinis arbatos komitetas Junano provincijos Puero miestui suteikė „Pasaulio arbatos kilmės“ vardą.

Kaip paruošti „DEEPURE®“? Įberkite „Deepure®“ arbatos esencijos į puodelį.

Užpilkite 200–300 ml karšto arba šalto vandens.

Viskas – arbata paruošta.

Daugiau informacijos apie „Deepure®“ arbatą rasite adresu www.deepure.lt. „Deepure®“ arbatos galima įsigyti www.deepure.lt svetainėje (artimiausiu metu) ir „Benu“ vaistinėse.

Gamintojas: Yunnan Tasly Deepure Biological Tea Group Co. Ltd. 2015/10 Importuotojas: UAB „Monameda“, Ukmergės g. 369 A, tel. 370 5 214 1222

7

Kaip pasirūpinti

akimis

rudenį ir žiemą Ilgėjant tamsiems vakarams, daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, apšviestose dirbtine šviesa. Pasak Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojo oftalmologo Almanto Makselio, šiuo metu didžiausias mūsų akių priešas – mes patys.

Nors norime gerai matyti ir puikiai jaustis, savo akims neskiriame deramo dėmesio.

Medikas pataria, kaip tamsiuoju metų laiku padėti akims.

3.

Rinkitės tinkamą atstumą iki objekto. Rekomenduojamas atstumas tarp akies ir skaitomo lapo ar kompiuterio ekrano – nuo alkūnės iki krumplių ištiesus riešą. Tai yra optimalus atstumas. Taisyklingas apšvietimas bei sėdėsena išskirtinai svarbu vaikams. O suaugusieji, rinkdamiesi apšvietimą ir kūno padėtį, galėtų atsižvelgti į tai, ko jie siekia. Jei norima kuo greičiau atsipalaiduoti ir užmigti, galima keletą minučių prieblandoje paskaityti prieš miegą. Toks skaitymas paskatins bendrą kūno atsipalaidavimą, todėl visiškai atsižadėti šios priemonės nereikėtų.

1. Naudokite dienos šviesą imituojančias

liuminescencines lempas. Šios lempos labiausiai tausoja mūsų akis, tik reikėtų rinktis geriausiai imituojančias mums įprastą natūralios šviesos spektrą.

2. Rinkitės tinkamą šviesos intensyvumą. Jei

užsiimame veikla, kur reikia matyti detales, pavyzdžiui, dirbti kompiuteriu, skaityti, megzti ar siuvinėti, gera šviesa yra ypač svarbu. Ji neturėtų būti per ryški ar per blanki. Tinkamą šviesos intensyvumą padės pasirinkti savijauta. Greitas nuovargis – tai ženklas, kad reikėtų daugiau šviesos. Jei kompiuterio ar išmaniojo telefono ekranas spigina į akis, jis per ryškus. Skaitydami knygą tinkamą apšvietimą galime nustatyti įvertinę, kaip matome baltą knygos lapą. Jei lapas yra pilkšvokas ar įgavęs kitą atspalvį, vadinasi, apšvietimas yra per silpnas.

8

2015/10

4.

Žiūrėdami televizorių, įvertinkite ir atstumą, ir apšvietimą. Atstumas iki televizoriaus turėtų atitikti maždaug 3–5 televizoriaus įstrižainių ilgį. Televizorių rekomenduojama žiūrėti esant bent jau silpnam apšvietimui. Net ir nedidelėje šviesoje vyzdys susitraukia, todėl matome kokybiškesnį vaizdą, o akys mažiau pavargsta. Šviesa neturėtų kristi tiesiai į akis. Geriausia, kai šviesos šaltinis yra tiesiai virš galvos arba šiek tiek už jos, t. y. už nugaros.

5.

Atkreipkite dėmesį į žiūrėjimo kampą. Dirbant kompiuteriu rekomenduojamas žiūrėjimo kampas yra 10–15 laipsnių žemiau žiūrėjimo lygio. Skaitant šis kampas gali siekti 20–30 laipsnių. Skaitymas gulint nėra pati geriausia padėtis, nes persiskirsčius akių raumenų apkrovai, daugiau dirba apatiniai akių raumenys, o viršutiniai raumenys pertempiami. Tai didina nuovargį. Įvairios netaisyklingos padėtys, pavyzdžiui, skaitymas gulint ant šono, ypač kenkia vaikų akims, nes jų rega ir anatominė struktūra dar tik formuojasi.

6.

Įvertinkite įtempto žiūrėjimo trukmę. Iš tiesų ji skiriasi ir itin priklauso nuo žmogaus regos ar refrakcijos ydų. Įtemptas žiūrėjimas neturi didesnės įtakos jauno, gerai matančio žmogaus regėjimui ir savijautai, o subrendusiam 45–50 metų asmeniui, kuriam pradėjo vystytis amžiaus toliaregystė, reikalinga regėjimo korekcija, kuri palengvina akių darbą ir paveikia bendrą savijautą. Šiems žmonėms svarbios žiūrėjimo pertraukos. Įtemptai žiūrintiems žmonėms įvairioje literatūroje rekomenduojama kas 20–40 minučių daryti pertraukas, taip pat patariama taikyti 20:20 formulę (kas 20 minučių daryti 20 sekundžių pertrauką).

7.

Per pertraukas darykite akių pratimus. Jų yra įvairių. Paprasčiausias atpalaiduojantis pratimas – pasižiūrėti iš arti į pirštą, o paskui į tolį – kuo toliau, tuo geriau, ypač pro langą.

8.

Tinkamai maitinkitės. Tai svarbu visais sezonais. Mityba turi įtakos bendrai sveikatos būklei, o kartu ir akims. Naudinga valgyti daugiau lapinių daržovių. Vartodami daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių bei žuvies produktų, kurie skatina akies tinklainės medžiagų apykaitą, sumažinsite tinklainės ligų atsiradimo tikimybę.

9.

Įvertinkite rūkymo riziką. Tai akis žalojantis veiksnys. Rūkant pažeidžiamos smulkiosios tinklainės kraujagyslės ir gali būti provokuojamos gana rimtos tinklainės ligos. Dėl jų gali stipriai suprastėti regėjimas.

10.

Daugiau judėkite ir dažniau būkite lauke. Fizinis aktyvumas tiesioginės įtakos regėjimui neturi, tačiau tonizuoja visą organizmą. Be to, padeda atpalaiduoti pečių juostą, kaklo raumenis ir bendrą žmogaus laikyseną. Tai mažina kompiuterio (arba sėdėsenos) sindromo atsiradimo riziką. Šis sindromas pasireiškia galvos, kaklo srities ir nugaros skausmais ir akių nuovargiu. Tyrimais nustatyta, kad fizinis aktyvumas ir buvimas lauke turi įtakos vaikų regėjimui. Bent dvi valandas kasdien lauke praleidžiančių vaikų regėjimas statistiškai yra geresnis nei tų, kurie daugiau laiko būna uždarose patalpose. Didelė erdvė ir natūralus apšvietimas atlieka akių apsauginę funkciją.

Oftalmologas Almantas Makselis: „Šiuo metu didžiausias mūsų akių priešas – mes patys“ Akių gydytojas A. Makselis taip pat atkreipia dėmesį, kad vyresniems nei 40 metų žmonėms, be visų akių sveikatai skirtų priemonių, dar labai svarbu papildoma regėjimo korekcija. Be to, atskiros rekomendacijos skiriamos toliaregiams ir trumparegiams. Šiems asmenims tinkamiausias akių priežiūros priemones galėtų rekomenduoti jų akis įvertinęs oftalmologas.

Kai kuriems asmenims gali būti reikalingi net treji akiniai, nes įvairiems žiūrėjimo atstumams reikia skirtingo stiprumo lęšių. Arba vietoj kelerių akinių galima naudoti progresinius akinius, kurių lęšiai suformuojami iš skirtingas dioptrijas turinčių dalių.

Dirbantieji kompiuteriu turi labiau rūpintis akimis

Gydytojas primena, kad daug kompiuteriu dirbantiems žmonėms nereikėtų užmiršti padrėkinti akis.

Anot gydytojo, net trys iš penkių į akių gydytoją besikreipiančių pacientų dažniausiai skundžiasi akių sausumu. Taip nutinka dėl to, kad dirbant kompiuteriu akys mirksi kelis kartus rečiau nei įprastai. Akių nuovargis, peršėjimas, paraudimas, anot mediko, nebūtinai yra suprastėjusio regėjimo ženklas. Tai gali būti ir akių sausumo požymiai. Juos įvertinęs gydytojas pacientui skirs tinkamiausias dirbtines ašaras.

Kiekvienais metais antrąjį spalio ketvirtadienį minima Pasaulinė regėjimo diena. Šią dieną akių gydytojai skatina daugiau dėmesio skirti savo akims ir rūpintis jų sveikata, apsilankyti pas oftalmologą.

Parenga pagal www.santaroszinios.lt

2015/10

9

Ausys pagauna malonų garsą, akys išvysta seniai matytą mielą draugą, ranka jaučia švelnų kitos rankos prisilietimą, o visa ši informacija keliauja į kairiąją smilkininę smegenų dalį tam, kad būtų „įjungti“ du atsakingo už šypseną veido raumenys: didysis žandikaulio raumuo, kuris slypi skruostuose ir pakelia lūpų kampučius į viršų, bei žiedinis akies raumuo, su kurio pagalba akių išorinėje pusėje susimeta „žąsies kojelė“. Visas šis procesas užtrunka 2/3–4 sekundes, tačiau mums, žmonėms, ši akimirka be galo svarbi ir maloni.

Devyniolika šypsenų

Būtent tiek šypsenų atmainų suskaičiavo psichologai. Iš jų net aštuoniolika laikoma nenuoširdžiomis, tačiau žmonių santykiams jos labai naudingos. Šios šypsenos – puikios kaukės kasdieniniame gyvenime. Žmonės šypsosi ne tik iš laimės, bet ir iš mandagumo, baimės, noro pritapti.

Pačia tikriausia šypsena vadinama Diušeno (Duchenne) šypsena. Ji pavadinta prancūzų anatomo Guillaume’o Duchenne’o garbei, kuris tyrinėjo žmonių emocines išraiškas stimuliuodamas veido raumenis elektros srove. Kalbama, jog ši technika buvusi labai skausminga, o tyrinėtojas savo bandymo objektais rinkosi myriop nuteistus nusikaltėlius.

1862 m. jis rašė, kad mes galime priverstinai nusišypsoti pakeldami lūpų kampučius, tačiau žiedinis akies raumuo susitraukia tik tada, „kai mūsų sielą aplanko malonios emocijos“. Tikros, nesuvaidintos šypsenos metu ne tik pakyla burnos kampai, bet ir truputį prisimerkia akys, jų kertelėse susimeta vadinamosios

10

2015/10

juoko raukšlelės, pakyla viršutinė skruostų dalis, o veide atsispindi džiaugsmas. Manoma, jog žiedinio akies raumens veiklos beveik neįmanoma valdyti valios pastangomis.

Šypsena – tai laimė, kurią surasi po savo nosimi.

Tom Wilson Šypsenos privalumai

Šypsena – galingas vaistas. Dauguma žmonių galvoja: jei mes šypsomės, vadinasi, esame laimingi, tačiau galima perfrazuoti ir kitaip: mes esame laimingi, nes šypsomės. Pasak Marko Stibicho, Kolumbijos universiteto konsultanto ir „Ilgaamžiškumo vadovo“ autoriaus, šypsotis būtina, nes: • šypsodamiesi tampame patrauklesni; • šypsena kelia nuotaiką, todėl, net ir būdami prastos nuotaikos, stenkitės šypsotis, tai pagerins savijautą; • šypsena yra užkrečiama. Įrodyta, jog tie, kurie šypsosi dažniau, turi daugiau draugų. Šypsena pritraukia žmones; • šypsena mažina stresą, kuris beveik visada palieka pėdsakus mūsų veiduose, o dažnai šypsantis nuovargio žymės veide mažėja; • šypsena stiprina imuninę sistemą, nes atsipalaiduojama; • šypsantis gali sumažėti arterinis kraujo spaudimas; • šypsantis išsiskiria endorfinai ir serotoninas, kurie mažina skausmą ir suteikia laimės.

Rosalind Hansen nuotr.

Juoktis sveika :)

Kaip išmokti vidinės šypsenos?

Susiraskite ramią vietą, patogiai įsitaisykite ir užsimerkite. Pabandykite nusišypsoti. Tai padaryti gali būti sunku, atrodys nenatūralu, tačiau pabandyti verta. Kai veidą papuoš šypsena, tuomet įjunkite savo vaizduotę ir pabandykite nusišypsoti savo nosiai, įsivaizduokite, jog ji jums taip pat nusišypso.

Nusišypsokite savo ausų galiukams ir įsivaizduokite, jog ausys jums taip pat šypsosi. Vėliau keliaukite žemyn ir šypsokitės krūtinei, pilvui, šlaunims, keliams ir net kiekvienam kojos pirštui, neskubėkite – sulaukite, kol jie jums irgi „nusišypsos“. Tada keliaukite savo nugara, rankomis ir kiekvienu rankos pirštu.

Jauskite jų šypseną.

Kai visą kūną apgaubs šypsena, truputėlį pailsėkite. Pajuskite šypseną savo viduje. Kuo dažniau tai praktikuosite, tuo lengvesnė ims atrodyti ši technika. Tai puikus būdas pasikrauti gerų emocijų ir atsikratyti streso.

Juoką galima prilyginti vidiniam „pabėgiojimui“.

Juokas suteikia spontaniškumo ir atpalaiduoja

Tai netgi gali padėti labiau pamilti save ir atrasti naujų elgesio savybių: tapti spontaniškesniems ir labiau atsipalaidavusiems, nes juokas padeda atsikratyti nuolatinio galvojimo apie rūpesčius. Būdami spontaniški patirsite daugiau džiugių akimirkų; vietoj gynybinės pozicijos, kurios laikomės norėdami atremti kritiką ir abejones, pasirinksite neutralią, nes juokas padeda pamiršti kritiką ir išsklaidyti abejones; atsikratysite vidinių baimių, kurios trukdo eiti į priekį; išreikšite tikruosius jausmus. Mažiau probemų laikydami savyje, pasijusite lengviau.

Mokslininkai nustatė, kad net ko nors juokingo laukimas jau teigiamai veikia imuninę sistemą.

Norite gyvenime daugiau šypsotis? Įsigykite augintinį

Augintiniai teigiamai veikia mūsų protinę ir psichologinę savijautą. Tyrimai rodo, kad naminiai gyvūnai padeda išvengti depresijos, sumažinti stresą ir netgi širdies ligų riziką. O jų iškrėstos šunybės verčia šypsotis net ir didžiausius rimtuolius.

Juokitės iš visos širdies!

Juokas – tai kvėpavimo gimnastika. Juoko jogai juoką priklausomai nuo to, iš kur jis sklinda, skirsto į: „cho cho“ – iš pilvo (ar diafragmos), „cha cha“ – iš širdies, krūtinės ląstos, „chi chi“ – iš trečiosios akies. Patariama praktikuoti visus šiuos juoko tipus, bet didžiausia terapeutinė reikšmė priskiriama giliam juokui.

Juokas ištirpdo cukrų

Jau seniai žinoma, kad juokas nugali stresą. Japonų mokslininkai nustatė, kad juokas veikia ir cukraus kiekį kraujyje. Tyrimų metu paaiškėjo, kad jei už stalo girdisi juokas ir linksmybės, pavalgius cukraus lygis kraujyje mažiau padidėja. Gydytojai mano, kad taip yra dėl aktyvesnės raumenų veiklos, kuri suaktyvinama juokiantis.

Šypsenos pratimai

Mokslininkai nuo senų laikų žino, kad mūsų emocijos neatsiejamos nuo fiziologinių pakitimų organizme – išgyvenant stiprias emocijas, pakinta daugelio organų ir sistemų veikla, susitraukia kraujagyslės, dažniau ima plakti širdis ir t. t. Tačiau ne taip seniai sužinota, jog mūsų smegenys kreipia dėmesį į tai, ką atlieka mūsų kūnas, o tai suformuoja atitinkamas emocijas. Šis atradimas buvo pavadintas „grįžtamąja veido hipoteze“, t. y. smegenys jaučia tam tikrų veido raumenų susitraukimą ir tai interpretuoja: „Aš esu laimingas“. Jei šypsenos raumenys nesusitraukia, tai interpretuojama: „Aš esu nelaimingas“.

Todėl jausdamiesi prislėgti, prisiverskite nusišypsoti, o jei tai padaryti sunku, psichologai pataria atlikti paprastą pratimą: sukąskite pieštuką lygiagrečiai savo lūpoms ir stenkitės jį išlaikyti dantimis. Jūsų išraiška taps panaši į šypseną. Tikėtina, kad smegenys išskaitys, jog šiuo metu jūs esate laimingas.

Juokas padeda numalšinti stresą, skausmą ir stiprinti imunitetą.

Parengta kartu su http://slaugytojams.wordpress.com 2015/10

11

Žindymo nauda kūdikiui ir motinai Neabejojama, kad teisinga ir sveika mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą naujagimių adaptaciją, gerą kūdikių augimą, vystymąsi ir sveikatos būklę. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad kūdikių ir mažų vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo motinų sveikatos, mitybos, elgesio, visuomeninės ir socialinės padėties, medikų praktikos, o žindymas – vienintelis tinkamas kūdikių maitinimo būdas, nulemiantis normalų jų augimą ir vystymąsi. Kartu tai procesas, turintis unikalų biologinį ir emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kūdikystėje tinkamai maitinti suaugusieji rečiau serga lėtinėmis kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu ir kt. Įrodyta, kad žindymas ir motinos pienas palankiai veikia tiek vaiko, tiek mamos sveikatą. Pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius tik motinos pienas patenkina visus maisto medžiagų ir vandens poreikius.

Motinos pienas skatina gerą naujagimio, kūdikio augimą ir fizinį vystymąsi, protinį brendimą, aprūpina naujagimio, kūdikio organizmą imuninėmis medžiagomis, t. y. apsaugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, toksinų, neleidžia alergenams patekti į organizmą. Žindymas turi įtakos taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi, apsaugo išdygusius dantukus nuo ėduonies. Palyginus maitinamus mi-

12

2015/10

šinukais ir žindomus vaikus, pastarieji dažniau būna normalaus svorio, o paaugę rečiau nutunka. Žindymas teigiamai veikia ir motinos sveikatą. Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, rečiau kyla kraujavimo rizika, taigi jų organizmas po gimdymo greičiau atsigauna. Taip pat įrodyta, kad žindymas sumažina tikimybę moteriai sirgti osteoporoze, reumatoidiniu artritu, kiaušidžių bei krūties vėžiu, saugo nuo pernelyg ankstyvo neplanuoto pastojimo.

Be to, žindymas itin teigiamai veikia mamos ir kūdikio santykius, padeda jiems užmegzti ir išlaikyti stiprų emocinį ryšį. Žindyvė tiksliau suvokia kūdikio norus, greičiau pastebėjusi jo būklės pokyčius gali jam padėti. Žindymas suteikia didesnį pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi net ir ateityje.

Žindymas turi įtakos taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi, apsaugo išdygusius dantukus nuo ėduonies.

Kūdikiai auga labai greitai, dėl to jų maisto poreikis sparčiai kinta. Atitinkamai keičiasi ir motinos pieno sudėtis, o augančio kūdikio poreikiai visiškai patenkinami maždaug iki 6 mėn. (26 savaičių). Jei kūdikis auga sveikas, jo svoris didėja proporcingai ūgiui, psichomotorinis vystymasis būna normalus ir papildomo maisto iki 6 mėnesių nereikia. Kai žindant kūdikio organizmo maisto medžiagų poreikis nebepatenkinamas, pradedama primaitinti tirštu

maistu, tačiau žindymo nereikėtų sumažinti ar nutraukti. Motinos pienas ir toliau turi likti pagrindinis kūdikio energijos, maisto medžiagų ir skysčių šaltinis. Papildomo maitinimo tikslas – ne pakeisti, o papildyti motinos pieną maistingais produktais, nes vien motinos pieno antrąjį gyvenimo pusmetį daugumai kūdikių jau nebeužtenka. Pirmųjų metų gale motinos pieno kiekis turėtų siekti nuo trečdalio iki pusės paros energijos poreikio. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) kūdikių ir vaikų mitybos ekspertai teigia, kad tik pavieniams kūdikiams papildomo maisto galima duoti nuo 4 mėnesių (18 savaičių), bet tikrai ne anksčiau. Žindyti rekomenduojama iki 2 metų, o jeigu motina ir kūdikis nori, tai ir ilgiau, kol kūdikis atsisakys pats.

PSO duomenimis, tik mažiau nei 3 proc. moterų negali žindyti. Deja, šiuo metu kūdikių žindymo praktika visame pasaulyje vis retesnė ir vis dažniau motinos pienas keičiamas dirbtiniais mišiniais. Pieno mišiniai dažniausiai gaminami naudojant karvės pieną ir bandant atkartoti motinos pieno sudėtį. Visgi jie neprilygsta motinos pienui ir negali jo pakeisti, todėl dirbtinis kūdikių maitinimas turėtų būti išimtis.

Gana didelį nežindančių motinų skaičių daugiausiai nulemia moterų nenoras žindyti, psichosocialinės priežastys, dar nepakankama ar nekvalifikuota pagalba ir pan.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad motinos pienas yra tinkamiausias maistas kūdikiui.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad motinos pienas yra tinkamiausias maistas kūdikiui. PSO ir UNICEF, atsižvelgdami į šią problemą, 1991 metais paskelbė visuotinę naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvą, prie kurios 1993 metais prisijungė ir Lietuva. Šia iniciatyva siekiama saugoti kūdikių ir mažų vaikų sveikatą bei įtvirtinti, skatinti, remti ir saugoti kūdikių žindymą, sutelkiant dėmesį į Naujagimiams palankių ligoninių tinklo plėtrą. Gimdymo namuose, akušerijos skyrius turinčiose ligoninėse ir motinystės centruose dirbantys sveikatos priežiūros darbuotojai turi diegti naujausius sveikatos priežiūros standartus, metodus, informuoti ir mokyti tėvus, kaip taisyklingai žindyti kūdikį, taip pat remti ir plėtoti šią praktiką.

Sveikatos priežiūros įstaigose turi būti diegiami Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso reikalavimai, užtikrinama, remiama ir skatinama kūdikių ir mažų vaikų žindymo apsauga suteikiant reikiamą objektyvią mokslinę informaciją atitinkamas pareigas einantiems sveikatos priežiūros darbuotojams. Jose neturi būti reklamuojami

motinos pieno pakaitalai, žindukai ir kiti dirbtiniam maitinimui skirti gaminiai ir aprašai, platinama gamintojų ar platintojų tiekiama medžiaga, išskyrus informacinę ar mokomąją medžiagą ir jos naudojimui reikalingą įrangą, kuri nemenkintų žindymo. Žindymas neginčijamai būtinas kūdikiui ir labai svarbus motinos sveikatai, todėl būtina siekti, kad kuo daugiau moterų ir kuo ilgiau žindytų savo kūdikius.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kūdikystėje tinkamai maitinti suaugusieji rečiau serga lėtinėmis kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu ir kt.

Gimus kūdikiui, mamai neretai kyla daug klausimų dėl darbo. Lietuvoje motinystei teikiama labai reikšminga parama – suteikiamos apmokamos atostogos prieš gimdymą ir iki dvejų metų imtinai po gimdymo, o darbo vieta moteriai saugoma iki trejų metų. Galimybę imti tėvystės atostogas turi ir mama, ir tėtis. Tėčiams dar suteikiamos papildomos atostogos, kol kūdikiui sueis mėnuo.

Motinai nusprendus grįžti į darbą, pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais labai svarbu pasistengti ir toliau žindyti bei maitinti kūdikį motinos pienu. Tam, kad pirmus šešis mėnesius būtų užtikrintas kūdikio maitinimas motinos pienu, dirbanti motina turi taip susiplanuoti savo dieną, kad darbe galėtų reguliariai išsitraukti pieną. Lietuvoje žindančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti arba pienui išsitraukti, kol vaikui sueis vieneri metai.

Labai gerai būtų, kad dirbanti mama galėtų pasiimti į darbą savo kūdikį, arba į darbo vietą mažylį galėtų kas nors atvežti pažindyti.

Nors įvairiose šalyse teisės aktais saugoma dirbančių motinų teisė žindyti ir stengiamasi sukurti žindymui palankią darbo aplinką, grįžusios į darbą motinos dažniausiai žindymą nutraukia. Siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą, per šiais metais vykusią Pasaulinę žindymo savaitę (kasmet minimą rugpjūčio 1–7 dienomis) PSO paskelbė šūkį: „Žindymas ir darbas – tegul tai bus įmanoma!“ Tai raginimas pripažinti, apsaugoti ir paremti dirbančias ir žindančias mamas.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Ignė Baltušytė Daugiau apie žindymą skaitykite www.smlpc.lt, www.who.org, www.pradzia.org.

2015/10

13

Alzheimerio liga Alzheimerio liga – bene dažniausia silpnaprotystės forma. 70 procentų silpnaprotystės atvejų išsivysto dėl šios progresuojančios smegenų nykimo ligos. Sergant Alzheimerio liga pamažu tam tikrose galvos smegenų srityse žūva neuronai. Taip nutinka nykstant nervinėms smegenų ląstelėms, mažėjant neuromediatorių koncentracijai ir esant tam tikro baltymo pokyčiams. Pagrindinė ligos priežastis nėra žinoma. Manoma, kad gali būti paveldima arba nulemta įvairių veiksnių: patirtos galvos traumos, arterinės hipertenzijos, virusinės infekcijos, apsinuodijimo aliuminiu, estrogenų kiekio sumažėjimo po menopauzės, prastos socialinės ir ekonominės padėties.

Didesnė tikimybė susirgti Alzheimerio liga, jei šeimoje esama Dauno sindromo atvejų. Dažniau serga moterys.

Paprastai demencija prasideda perkopus 65 metus, o jei suserga jaunesni, liga progresuoja greičiau ir pasireiškia kalbos, rašymo, skaitymo, veiklos sutrikimais.

Susirgus vyresniam žmogui, liga vystosi lėčiau.

Manoma, kad Alzheimerio liga gali būti paveldima arba nulemta įvairių veiksnių: patirtos galvos traumos, arterinės hipertenzijos, virusinės infekcijos, apsinuodijimo aliuminiu, estrogenų kiekio sumažėjimo po menopauzės, prastos socialinės ir ekonominės padėties.

Pagrindiniai simptomai • Nesugebėjimas įsisavinti naujos informacijos arba pasinaudoti anksčiau išmoktais dalykais.

• Sutrikusi kalba, prarandamas gebėjimas skaityti, skaičiuoti.

• Nesugebėjimas atlikti raumenų veiklos reikalau-

jančio darbo.

• Nesugebėjimas atpažinti objektų, artimų žmonių.

• Staigi nuotaikų kaita, garsios dejonės ir šauksmai be aiškios priežasties.

• Asmenybės pokyčiai.

• Nesugebėjimas orientuotis net ir pažįstamoje aplinkoje (pasiklystama).

• Asmeninės higienos nepaisymas.

• Visiškai prarandamas sugebėjimas kalbėti, suvokti ir judėti, galimi traukuliai (vėlesnėse stadijose).

Bendrieji Alzheimerio ligos požymiai ir simptomai

Pagrindinis simptomas – blogėjanti atmintis, ypač trumpalaikė. Daugelis sergančių žmonių užmiršta nesenus įvykius ir gali visiškai neprisiminti, kas nutiko vakar, bet iki smulkmenų atpasakos tai, kas vyko tolimoje praeityje. Jie vis kartoja tas pačias istorijas, lėčiau suvokia situaciją, ne taip greitai priima sprendimus, dažnai pameta daiktus ar netgi mano, kad juos paėmė kiti, labiau dėmesį koncentruoja į save ir mažiau domisi aplinkiniais ar kokia nors veikla, gali jaustis depresyvūs ir apatiški.

Kaip liga progresuoja

Trys Alzheimerio ligos stadijos I stadija – lengvi požymiai: • progresuojantis užmaršumas; • negebėjimas suvokti erdvės ir laiko; • dingęs noras ką nors veikti; • sunkiai reiškiamos mintys; • depresija.

II stadija – ryškūs požymiai: • itin suprastėjusi atmintis; • greitai pasiklystama; • sumažėjęs savarankiškumas; • ryškiai sutrikusi kalba; • haliucinacijos.

III stadija – stipri fizinė negalia, sutrikęs mąstymas: • neatpažįstami draugai ir šeimos nariai; • sutrikusi eisena; • sunkiai valgoma, nuryjama; • nelaikomas šlapimas ir išmatos; • ryškiai sutrikęs elgesys.

14

2015/10

Ligos simptomai vystosi labai lėtai. Žmogus tampa išsiblaškęs ir vis užmaršesnis. Ligoniai gali kartoti veiksmus, pamiršti pokalbius, susitikimus. Ligai progresuojant atsiranda asmenybės pokyčių, nebeatpažįstami šeimos nariai ir artimi draugai. Ligonis tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių.

Alzheimerio liga sergantieji vidutiniškai išgyvena 7–12 metų. Ligonis dažniausiai miršta nuo infekcijų, atsirandančių ilgai gulint ir išsekus organizmui.

Profilaktika

Profilaktikos priemonių nėra. Ankstyva diagnostika ir skiriamas gydymas tik palengvina simptomus ir padeda psichologiškai. Manoma, kad tam tikrą profilaktinį poveikį turi aktyvi protinė veikla, gydoma arterinė hipertenzija.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos edukologė Vida Dubinskienė

Nerimo šaknys Mano nuomone, pokalbių apie nemalonias emocines būsenas niekada nebus per daug.

Psichologų ir psichiatrų praktikoje nerimo ir panikos sutrikimai yra vieni sudėtigesnių ir neaiškesnių. Psichologinio nerimo priežastis nėra itin paprasta nuGydytoja psichoterapeutė statyti, o pašalinti – juo Vida Kilikevičienė labiau. Kaip ir bet kokie kiti žmogaus organizTel. + 370 655 44 123 me vykstantys pokyčiai, nerimo simptomai turi konkrečią priežastį. Pavyzdžiui, skausmas reiškia, kad tam tikroje kūno vietoje vyksta pasikeitimai, į kuriuos derėtų nedelsiant atkreipti dėmesį. Nors tai nemalonus pojūtis, bet organizmui jis naudingas. Kai kurios ligos, pavyzdžiui, onkologinės, nebūtų tokios klastingos, jei nuo pat pradžių būtų siunčiami aiškūs skausmo signalai.

Svarbiausia į įvairius požymius reaguoti ir spręsti problemas.

Tas pats pasakytina apie nerimą ar panikos priepuolius. Šie reiškiniai tėra išorinė kūno išraiška, būdinga vykstant tam tikriems vidiniams organizmo pokyčiams. Deja, neretai sunku įvardyti pokyčius, dėl kurių sustiprėja nerimas ar ištinka panikos priepuolis. Tiek nerimo priežastys, tiek jo išraiškos būna įvairios. Žmogus gali jausti didelį silpnumą, dažną ir stiprų širdies plakimą, taip pat gali svaigti galva, tirpti galūnės, prakaituoti ir drebėti rankos, tačiau šie požymiai būdingi vykstant ne tik psichologiniams, bet ir somatiniams pokyčiams. Be to, žmogų kamuoja nuolat galvoje besisukančios nemalonios mintys, kurių sunku atsikratyti sustiprėjus nerimui ar ištikus panikos priepuoliui.

Taigi nerimo sutrikimas už kitus negalavimus sudėtingesnis dėl to, kad jo pagrindas gali būti tiek psi-

Žmogus gali būti laimingas tik esamu momentu, kai jo neslegia kiti rūpesčiai ir praeities išgyvenimai. chologinis, tiek somatinis. Atsižvelgiant į sutrikimo priežastis, kartais reikia gydyti fizinius negalavimus, o kartais daugiau dėmesio derėtų skirti psichologiniams dalykams. Dažnai psichinė būklė pagerėja susidorojus su sunkumais, baimėmis, netektimis, t. y. tais dalykais, kurie ir sukėlė šiuos jutimus. Bet, kaip minėjau, organizmas yra vientisa sistema, todėl priežastis dažnai gerokai efektyviau surandama ir įveikiama bendradarbiaujant bent keliems specialistams. Žmogaus psichiką itin veikia ne tik esamos mintys ir sprendimai, bet ir ankstesni išgyvenimai. Ne iki galo ar ne itin sėkmingai išgyventos patirtys gali turėti įtakos dabartinei žmogaus savijautai. Vartojant vaistus būklė kartais laikinai, o kartais ir ilgam pagerėja, tačiau pasąmonė yra tokia galinga, kad neieškodamas gilesnių psichologinių priežasčių ir (ar) nekeisdamas savo mąstymo ar elgesio, žmogus ilgainiui gali grįžti į ankstesnę būseną.

Itin svabu gebėti susidoroti su skausmingais išgyvenimais ir preitimi. Pastarąją būtina suvokti ir išgyventi taip, kad nebeveiktų dabartinio gyvenimo, santykių ir savijautos.

Visai neseniai perskaičiau gražią mintį: „Būkime laimingi dabar, nebedejuokime dėl to, kas buvo.“ Žmogus gali būti laimingas tik esamu momentu, kai jo neslegia kiti rūpesčiai ir praeities išgyvenimai.

Nėra tokios burtų lazdelės, kuria mostelėjus viskas akimirksniu pasikeistų. Taigi būtina iki galo išgyventi ankstesnius jausmus ir emocijas (ypač skausmingas), įveikti sunkumus, išsiaiškinti simptomus (kūno kalbą). Svarbiausia į įvairius požymius reaguoti ir spręsti problemas. Apsimesdami, kad nuo šiol viskas bus gerai, bėdų neišvengsime, ypač tuo atveju, jei velkasi sunkumų šleifas iš praeities.

2015/10

15

Skanu ir greita

Abrikosų tyrė su jogurtu ir grūstais sėmenimis 1. Sudėkite abrikosus į prikaistuvį su sultimis ar vande-

niu ir ant lėtos ugnies virkite 10–12 minučių arba kol suminkštės (bet nepervirs) abrikosai. Jei reikia, įpilkite daugiau obuolių sulčių ar vandens. Smulkintuvu sutrinkite abrikosus į tyrę. Palikite atvėsti.

2. Į jogurtą suberkite tarkuotą citrinos žievelę ir gerai

išmaišykite. Grūstuvėje su piesta sugrūskite linų sėmenis. Juos turite sutraiškyti ir suskaldyti, tačiau ne iki miltelių. Jei neturite grūstuvės su piesta, sudėkite sėmenis į dubenėlį ir sutraiškykite kočėlo galu.

3. Atvėsusius abrikosus sudėkite į jogurto mišinį ir iš-

maišykite, kad jogurtas taptų marmurinės tekstūros.

Bemaišydami sudėkite tris ketvirtadalius sėmenų, paskui šaukštu išdėliokite tyrę į keturias desertines stiklinaites ir šaldykite 2 valandas.

Patiekite apibarstę likusiais sėmenimis ir uždėję avižinių sausainių.

Iš Lorraine Perretta ir Oona van den Berg knygos „Smegenų mityba“ (Vilnius: 2005, p. 119)

16

2015/10

Bon it!

Appet

4 porcijoms reikės: • 175 g džiovintų abrikosų, • 200 ml obuolių sulčių arba vandens, • smulkiai sutarkuotos pusės citrinos žievelės, • 450 ml tiršto jogurto, • 2 arbatinių šaukštelių linų sėmenų, • avižinių sausainių paduodant į stalą.

Paruošimo trukmė – 15 minučių.

Virimo ir kepimo trukmė – 10–15 minučių.

Įdomu

Linų sėmenų sėklose yra lignanų, omega-3 rūgščių ir skaidulų.

Lignanai – natūralūs antioksidantai. Linų sėmenys – vieno iš geriausių fitoestrogenų (augalinės kilmės hormonų) – lignanų šaltinis. 100 g linų sėmenų yra 0,3 g lignanų. Lignanai – tai cheminiai junginiai, turintys antioksidantinių savybių, kurios mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Tyrimai parodė, kad mėnesį kasdien vartojant bent 30 g linų sėmenų, cholesterolio kiekį kraujyje galima sumažinti iki 18 proc.

Omega-3 rūgštys širdžiai. Linų sėmenys yra alfa linoleno riebalų rūgšties (omega-3) šaltinis. Šios riebalų rūgštys labai naudingos širdžiai, nervų sistemai ir kitoms svarbioms organizmo funkcijoms. Viename linų sėmenų aliejaus šaukšte (14 g) yra daugiau nei 7 g omega-3 riebalų rūgščių.

Skaidulos virškinimui. Linų sėmenys turi daug maistinių skaidulų: tiek tirpių vandenyje, tiek netirpių. Tirpiosios skaidulos padeda sumažinti cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, netirpiosios gerina virškinimo sistemos darbą.

Troškinti kopūstai su džiovintais grybais Svogūnus smulkiai supjaustyti ir pakepinti aliejuje.

Jei labai rūgštūs, rauginti kopūstai nuplaunami keletą kartų vandeniu, nuspaudžiami ir sudedami į kepintus svogūnus. Užpylus daržovių sultiniu arba vandeniu, troškinama ant nestiprios ugnies, kol kopūstai suminkštėja. Jei skystis nugaruoja, įpilama karšto vandens. Troškinti pamaišant, kad kopūstai nepridegtų.

Jiems suminkštėjus, sudedami pipirai, druska ir atskirai virti, juostelėmis supjaustyti grybai.

Jei kopūstai nerūgštūs, troškinant pagardinami rūgščiais obuoliais, pomidorais. Troškinti kopūstai valgomi su virtomis neluptomis bulvėmis. Į verdamas bulves įberiamas žiupsnelis druskos, kad jos nesutrūkinėtų.

Iš Rimos Ruzgienės knygos „Lietuvių apeiginiai valgiai“ (1992 m.)

Įdomu

Rauginti kopūstai – vitamino C šaltinis Rauginti produktai (pvz., kopūstai, agurkai) turi gyvųjų bakterijų probiotikų, vitamino C, mineralinių medžiagų, stiprinančių imunitetą. Pastebėta, kad rauginti kopūstai padeda sergant inkstų, žarnyno ligomis, mažina vėžinių susirgimų riziką, o juose esantis vitaminas B gerina smegenų veiklą ir nuotaiką. Mėsą patartina valgyti su raugintais kopūstais, kuriuose esantis vitaminas C gerina geležies pasisavinimą iš mėsos.

Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė

Močiučių receptai

Reikės: • 1 kg raugintų kopūstų, • 2 stiklinių daržovių sultinio arba vandens, • pusės stiklinės virtų džiovintų grybų, • 6 šaukštų aliejaus, • 2–3 svogūno galvučių, • 10 juodųjų pipirų, • druskos, • rūgščių obuolių, • pomidorų.

Sėmenys su virtomis bulvėmis Reikės: • 2 stiklinių sėmenų, • šiek tiek svogūno, • druskos, • pipirų.

Sėmenys gerai išvalomi ir sausoje keptuvėje paskrudinami. Kepinama ant silpnos ugnies, nes skrudinami labai spragsi. Dar karšti sėmenys sugrūdami.

Gauta vienalytė masė pabarstoma pipirais, druska.

Tada sudedami smulkiai pjaustyti svogūnai ir dar truputį pakepinama.

Sėmenų druska valgoma šalta su virtomis neluptomis bulvėmis. Tai švelnus ir labai gardus senolių valgis. Panašiai ruošiamas spirgutis iš kanapių sėklų, tik jo skonis švelnesnis.

Iš Rimos Ruzgienės knygos „Lietuvių apeiginiai valgiai“ (1992 m.)

Skanaus!

2015/10

17

Sveiki širdžiai pasirinkimai kiekvienam ir visur!

Pasaulinė širdies diena jau šešiolikti metai minima paskutinį rugsėjo sekmadienį. Ja siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvenseną. Šiemet rugsėjo 27 d. visuomenė taip pat buvo skatinama rūpinantis savo širdimi priimti tinkamus sprendimus namuose, darbe, laisvalaikiu. Pasaulinės širdies federacijos paskelbtas šių metų šūkis – „Sveiki širdžiai pasirinkimai kiekvienam ir visur!“

18

2015/10

Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2014-aisiais sergamumas kraujotakos sistemos ligomis buvo 29,3 proc. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė 56 proc. Dažniausiai diagnozuojamos išeminės širdies ir cerebrovaskulinės ligos, aterosklerozė, insultas, miokardo infarktas ir kt. Visame pasaulyje šios ligos pasiglemžia apie 17,3 mln. gyvybių kasmet ir pranešama, kad ateityje šie skaičiai tik augs. Iš viso žinoma per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, iš kurių vienus galima valdyti, kitų – ne.

Rizikos veiksniai, kurių negalima valdyti • Amžius. Vyrams rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja sulaukus 45 metų, moterims – 55 metų.

• Lytis. Vyrai serga dažniau.

• Paveldimumas. Jei artimiesiems: tėvams, broliams, seserims anksti (vyrams – iki 55 metų, moterims – iki 65 metų) pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos (miokardo infarktai, insultai ar staigios mirtys), susirgti tomis pačiomis ligomis tikimybė didesnė.

• Esamos ligos. Jei jau nustatyta aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga (širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.), taip pat patenkama į rizikos grupę.

Rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti Padidėjęs kraujospūdis

Vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą, o tai apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus. Arterinė hipertenzija laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų.

Kraujospūdį galima kontroliuoti ir sumažinti palaikant optimalų kūno svorį, renkantis mažiau kalorijų ir riebalų turintį maistą, žalias daržoves, vaisius, nepersivalgant, vartojant mažiau cukraus, druskos, atsisakant saldumynų. Žinoma, reikia nepamiršti gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų įpročių.

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje

Cholesterolis – tai į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje. Cholesterolis būtinas ląstelių statybai, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D apykaitai ir kt. Cholesterolį kraujyje perneša lipoproteinai: • mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis) – tai blogasis cholesterolis, kurio kraujyje negali būti per daug. Jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir skatina aterosklerozės vystymąsi; • didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis) – tai gerasis cholesterolis, kuris padeda organizmui mažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Pastarąjį jis suriša, perneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną.

Cholesterolis į kraują patenka dviem būdais: iš kepenų, kur jis gaminamas, arba su maistu. Kai cholesterolio kiekis kraujyje per didelis, jis kaupiasi ant arterijų sienelių, todėl arterijos siaurėja ir kraujo tekėjimas į širdies raumenį sulėtėja arba blokuojamas.

Jei pakankamai kraujo ir deguonies negali pasiekti širdies, atsiranda skausmas krūtinėje arba ištinka širdies priepuolis. Gali išsivystyti koronarinės širdies ligos, aterosklerozė. Mažinant cholesterolio kiekį kraujyje pirmiausia paskiriamos nemedikamentinės priemonės: rekomenduojama atitinkama dieta ir didesniu fiziniu aktyvumu mažinti svorį, mesti rūkyti, koreguoti kitus dislipidemijos (būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis) rizikos veiksnius. Prieš paskiriant gydymą, turi būti ištirta, dėl kokios priežasties padidėjo cholesterolio kiekis kraujyje. Taip gali būti dėl amžiaus ir lyties, paveldimumo, vartojamų medikamentų, svorio ir kt.

Cukrinis diabetas

Gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas – vienas pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių. Sergant cukriniu diabetu padidėja gliukozės kiekis kraujyje, nukenčia visa organizmo medžiagų apykaita, anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, padidėja širdies infarkto rizika, pažeidžiamos kojų kraujagyslės. Cukrinio diabeto simptomai – nuovargis, pykinimas, dažnas šlapinimasis, neįprastas troškulys, kūno svorio sumažėjimas, regos sutrikimai, dažnos infekcijos, lėtai gyjančios žaizdos. Sergant cukriniu diabetu ir norinti sumažinti mikroinfarkto ir insulto riziką, reikia būti fiziškai aktyviems, rinktis kuo sveikesnius maisto produktus, nerūkyti ir kt.

Nutukimas

Tai kūno masės padidėjimas dėl riebalinio audinio pertekliaus. Antsvoris labai apsunkina širdies darbą: sutrinka širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas, sustorėja širdies sienelės, greičiau vystosi aterosklerozė, be to, gali išsivystyti širdies nepakankamumas, koronarinė širdies liga. Cholesterolio kiekis dažnai itin padidėja esant antsvoriui, todėl didesnė išeminės širdies ligos ir insulto rizika. Norint palaikyti optimalų kūno svorį, būtina tinkamai maitintis, nepersivalgyti, daugiau judėti.

Netinkama mityba

Valgant įvairų maistą organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas, palaikoma tinkama cholesterolio koncentracija kraujyje, išlaikomas normalus kūno svoris. Gyvulinės kilmės riebalai turi sudaryti ne daugiau kaip 15–30 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Taip pat patartina mažiau vartoti pusgaminių, cukraus, riebių pieno produktų. Subalansuotos mitybos racione turėtų būti daug riebių polinesočiųjų rūgščių ir mažai sočiųjų. Ypač naudinga polinesočiųjų riebalų rūšis – omega 3 (jos yra menkėje, lašišoje, jūros lydekoje ir kt.). Rekomenduojama vartoti daugiau daržovių, vaisių, grūdinių produktų, kuriuose yra mažai riebalų, bet daug kitų organizmui naudingų medžiagų: skaidulų, mineralų, vitaminų ir kt. Širdį stiprina maisto produktai, kuriuose yra: • kalio (bulvės, pomidorai, kopūstai, razinos, riešutai, česnakai); • kalcio (pieno produktai, kietasis sūris, kiaušiniai, avižos, grikiai, žuvis ir jūros gėrybės, švieži žalumynai, jūros kopūstai, švieži ir džiovinti vaisiai); • magnio (žalios lapinės daržovės, obuoliai, abrikosai, pieno produktai, jūros gėrybės, mėsa); • vitaminų A, E, C ir B (kiaušiniai, sviestas, morkos, citrinos, pomidorai, kepenys, riešutai).

2015/10

19

Stresas

Kone kiekvienas tam tikrais gyvenimo momentais atsiduria stresinėse situacijose, o tai labai alina sveikatą ir neigiamai veikia tarpusavio santykius. Tai tapo veik nuolatinė būsena, o ilgalaikis stresas yra vienas pagrindinių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Patiriant stresą gerokai dažniau gali ištikti staigi mirtis, sutrikti širdies veikla, ištikti miokardo infarktas ar insultas. Siekiant organizmą apsaugoti nuo kenksmingų streso padarinių, reikėtų išmokti įvertinti problemą ir ieškoti teigiamų sprendimo būdų, būti fiziškai aktyviems, išmokti atsipalaiduoti, bendrauti, neužsisklęsti savyje.

Jį vartojant kiekvieną dieną išlieka didesnė arterinės hipertenzijos išsivystymo tikimybė. Besaikis alkoholio vartojimas gali privesti prie insulto, padidėjusio kraujo spaudimo, padidėjusio trigliceridų lygio, turi įtakos hipertenzijos raidai.

Nepamirškite, kad jūsų sveikata daug priklauso nuo jūsų pačių. Rinkdamiesi sveikesnį gyvenimo būdą padėsite ir sau, ir aplinkiniams. Rūpinkitės savo bei artimųjų širdimis!

Daugiau informacijos apie širdies ir kraujagyslių ligas galima rasti Lietuvos širdies asociacijos svetainėje www.heart.lt.

Mažas fizinis aktyvumas

Daugiau nei 70 proc. suaugusių žmonių juda nepakankamai, todėl sutrinka kraujospūdžio reguliacija, nutunkama, kraujyje padaugėja lipidų, pakinta gliukozės apykaita. Fiziškai neaktyvūs žmonės 2 kartus dažniau serga širdies ligomis, miršta. Miokardo infarkto ir insulto riziką, diabeto ir didelio cholesterolio kiekio kraujyje tikimybę mažina fizinis krūvis, stiprinantis širdį, todėl reikėtų bent 30 min. per dieną skirti fiziniam aktyvumui. Jis veiksmingas tik tada, kai yra reguliarus, pakankamo intensyvumo, dažnio ir trukmės. Jeigu žmogus jau serga kokia nors širdies liga, dėl fizinio krūvio intensyvumo ir trukmės reikėtų pasitarti su gydytoju.

Padidėjęs kraujo krešumas, klampumas

Kraujo klampumas priklauso nuo kraujo sudėtinių dalių santykio. Didėjant kraujo ląstelių kiekiui, didėja ir kraujo klampumas. Padidėjus kraujo klampumui sulėtėja kraujotaka, pasunkėja širdies darbas, organai nėra pakankamai aprūpinami krauju, didesnė trombozės tikimybė. Ji yra itin didelė, jeigu pacientas serga arterine hipertenzija ar cukriniu diabetu. Kad kraujo klampumas būtų ne per didelis, reikėtų nerūkyti, reguliariai tikrintis kraują ir cholesterolio kiekį kraujyje, stebėti kraujospūdį, sveikai maitintis ir kt.

Alkoholio vartojimas

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos regione suvartojama daugiausiai alkoholio pasaulyje. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro informacija rodo, kad praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 758 žmonės, tai yra 147 mažiau negu 2013 m. Alkoholis sukelia daug su širdimi susijusių problemų, kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę. Svarbiausia alkoholiu nepiktnaudžiauti.

20

2015/10

Rūkymas

Tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių junginių įvairių dalelių ir dujų pavidalu. Širdžiai labiausiai kenkia nikotinas, skatinantis koronarinę širdies ligą, ir anglies monoksidas (CO), kuris skatina širdies ir kraujagyslių ligas. Rūkančio žmogaus širdis priversta dirbti smarkiau, širdis plaka 10–20 dūžių daugiau per minutę, todėl padidėja kraujospūdis, o kraujyje ima stigti deguonies. Rūkymas skatina kraujo krešėjimą, didina miokardo infarkto ir insulto, pilvo aortos aneurizmos, aterosklerozės ir jos sukeltų ligų riziką.

Lietuvos širdies asociacijos duomenimis, kasdien surūkant 20 ir daugiau cigarečių, miokardo infarkto rizika moterims padidėja šešis kartus, vyrams – tris kartus.

Rūkantieji nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius, nes patalpoje esantys iškvėpti cigarečių dūmai turi labai daug nuodingųjų medžiagų. Pasyvus rūkymas didina išeminės širdies ligos, krūtinės anginos, plaučių uždegimo, lėtinių plaučių ligų, infarkto ir insulto riziką.

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Gintarė Dapkutė

Kaip išvengti

osteoporozės Spalio 20-ąją minima Pasaulinė osteoporozės diena. Lietuvoje 2013 m. užregistruoti 1143 osteoporozės atvejai, tenkantys100 tūkst. gyventojų. Osteoporozė – tai kaulų liga, kuria sergant mažėja žmogaus kaulų tankis ir masė, kaulai tampa trapesni, todėl dažniau lūžta. Žmogaus kaulai nuolat keičiasi: vaikystėje jie būna gana minkšti, augant kietėja, o tvirčiausi tampa apie 30 gyvenimo metus. Senstant kauluose padaugėja mineralinių medžiagų, todėl kaulai tampa trapesni ir dažniau lūžta.

Osteoporozės simptomai

Vystantis osteoporozei, ilgai jokių simptomų nejaučiama, kadangi kaulų tankio sumažėjimas yra laipsniškas ir neskausmingas, pacientams ši liga dažniausiai yra diagnozuojama per vėlai – jau lūžus kaului. Osteoporozei būdingi stuburo slankstelių lūžiai dažnai lieka nepastebėti. Paprastai juos lydi lėtinis arba ūminis nugaros skausmas, sumažėja ūgis, pakinta laikysena.

Progresuojant ligai, formuojasi kupra, išnyksta talija, atsikiša pilvas. Osteoporoziniai riešo ar šlaunikaulio lūžiai yra labai skausmingi, sukelia deformacijas ir negalią, reikalauja ilgo gydymo ir reabilitacijos. Daugeliui patyrusiųjų osteoporozės nulemtas traumas reikia ilgalaikės slaugos.

Būtinas pakankamas vitamino D kiekis, nes jis padeda geriau įsisavinti kalcį, stabdo kalcio šalinimą iš kaulų audinio, reguliuoja fosforo apykaitą.

Osteoporozės riziką didina:

• amžius (daugiau nei 50 metų); • lytis (dažniau serga moterys); • paveldimumas (buvę osteoporozės atvejai šeimoje); • menopauzė; • virškinamojo trakto, endokrininės sistemos ir reumatinės ligos; • mitybos sutrikimai; • mažas kalcio ir D vitamino suvartojimas; • mažas fizinis aktyvumas; • dideli kofeino kiekiai (daugiau kaip trys puodeliai kavos ar arbatos per dieną); • žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas ir kt.).

Pagrindiniai profilaktikos principai • Sveikai ir tinkamai maitintis. Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 pavadinimų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Nuo pat vaikystės labai svarbus kuo įvairesnis dienos racionas (valgyti mėsą, daržoves, vaisius, žuvį, pieno produktus ir kt.). Kad kaulai būtų stiprūs, reikėtų pakankamai vartoti kalcio ir vitamino D. Lietuvos gyventojams rekomenduojama paros kalcio norma – 1000 mg, vyresniems asmenims – net 1200 mg. Liesuose pieno produktuose yra pakankamai kalcio, jo net daugiau nei riebiuose. Jei žmogus vartoja mažai pieno produktų, jis turėtų pasirūpinti gauti kalcio iš kitų šaltinių: žuvies konservų, kuriuose yra minkštų kaulų, taip pat iš brokolių, špinatų, kitų tamsiai žalių lapinių daržovių.

Būtinas ir pakankamas vitamino D kiekis, nes jis padeda geriau įsisavinti kalcį, stabdo kalcio šalinimą iš kaulų audinio, reguliuoja fosforo apykaitą. Vitamino D šaltiniai – mėsa, žuvis, ikrai, sviestas, kiaušinių tryniai.

• Būti fiziškai aktyviems. Rekomenduojama bent 30 min. užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla 5 kartus per savaitę. Kasdieninį aktyvumą galima padidinti renkantis lipti laiptais, užuot važiavus liftu, per pietų pertraukas ar laisvu laiku einant pasivaikščioti, į artimiausią parduotuvę nukankant pėsčiomis ir kt. Fizinis aktyvumas mažina osteoporozės riziką ir stabdo jos progresavimą. Kaulų retėjimui stabdyti ir kritimų rizikai mažinti labiausiai tinka fiziniai pratimai, stiprinantys raumenis, lavinantys ištvermę ir pusiausvyrą. Tačiau sergant osteoporoze didelių krūvių reikėtų vengti.

• Atsisakyti žalingų įpročių. Rūkymas mažina kalcio pasisavinimą žarnyne ir estrogenų gamybą. Rūkančioms moterims menopauzė prasideda anksčiau. Riziką susirgti osteoporoze didina ir besaikis alkoholio vartojimas.

• Vengti traumų. Žiemą einant nelygiu ar slidžiu keliu, reikėtų naudotis lazda ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis, avėti tik patogią avalynę su neslidžiu padu. Taip pat svarbi saugi aplinka namuose – netvarkingus kilimus reikėtų pašalinti arba pritvirtinti, daiktus pasidėti lengvai prieinamose vietose, pritvirtinti laidus, įrengti tinkamą apšvietimą. Įeidami į patalpas būkite atsargūs: patikrinkite, ar grindys nėra šlapios arba slidžios. Ilgiau pasėdėję ar pagulėję, kelkitės palengva, kad neapsvaigtų galva.

Jei pajutote silpnumą ar svaigulį, prisėskite arba prigulkite. Bet kuriuo atveju nebijokite prašyti pagalbos.

Negydoma osteoporozė gali progresuoti tol, kol kaulai pradeda lūžti, o tada prireikia ilgo gydymo, reabilitacijos.

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratorės Gintarės Dapkutės informaciją.

2015/10

21

Vitaminų ir mineralų įtaka organizmui Vitaminai

Vitaminas A būtinas ląstelėms augti ir daugintis, padeda reguliuoti imuninę sistemą ir kovoti su infekcijomis. Jo yra gyvulinės kilmės produktuose (žuvų taukuose, kepenyse, pieno produktuose ir kt.). Su šiais produktais gauname tik pusę vitamino A paros dozės. Kitą pusę gauname iš augalinių produktų, kuriuose yra pigmento karotino; iš jo, veikiant fermentui karotinazei, organizme pasigamina vitaminas A. Tačiau karotinas (provitaminas A) yra tris kartus silpnesnis, todėl jo reikia trigubai daugiau. Daugiausia karotino yra morkose, paprikose, špinatuose, salotose, svogūnų laiškuose, persikuose, abrikosuose, šermukšniuose, šaltalankiuose, erškėtuogėse.

Vitaminas B1 (tiaminas) – kofermentas, gerinantis kraujotaką, išlaisvinantis karbohidratuose esančią energiją, naudingas nervų sistemai. Daugiausia šio vitamino yra kviečių grūdų gemaluose, ryžių sėlenose, avižų ir grikių kruopose, žemės riešutuose, žaliuosiuose žirneliuose. Kadangi vitamino B1 atsar-

22

2015/10

gos nesusidaro, jo reikia gauti kasdien su maistu. Kai maiste trūksta vitamino B1, visiškai nesudega angliavandeniai, dėl to organizme kaupiasi šalutiniai jų apykaitos produktai, kurie labai kenkia periferinei ir centrinei nervų sistemai.

Vitaminas B2 (riboflavinas) būtinas baltymų ir riebalų sintezei, normaliai skrandžio bei kepenų funkcijai, kraujo gamybai, turi įtakos augimui ir vaisiaus vystymuisi, būtinas regėjimui. Šio vitamino yra grybuose, daržovėse, javuose, žemės riešutuose ir kt. augaluose (žirneliuose, grikiuose, kvietinėje duonoje, gyvulinės kilmės produktuose – mėsoje, kepenyse, inkstuose, karvės piene, kiaušinuose.

Vitaminas B3 (pantoteninė rūgštis) padeda reguliuoti odos ląstelių medžiagų apykaitą. Daug šios rūgšties yra riešutuose, ankštiniuose augaluose, bulvėse ir produktuose iš grūdų.

Vitaminas B5 padeda įveikti stresą, padeda kovoti su uždegiminiais procesais, dalyvauja plaukų augimo procese.

Mineralai

Vitaminas B6 labai svarbus imuninės sistemos veiklai, dalyvauja amino rūgščių apykaitoje, susidarant baltymams, padeda palaikyti reikiamą gliukozės kiekį kraujyje. Daug šio vitamino yra alaus mielėse, kviečiuose, miežiuose, sorose, kukurūzuose, pupelėse, o ypač gausu bananuose.

Vitamino E yra beveik visuose riešutuose. Jis yra labai svarbus antioksidantas. Slopina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį.

Taip pat vitaminas reikalingas ląstelių membranų stabilumui palaikyti, saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, aterosklerozės, skatina gyti žaizdas, stiprina organizmo imunitetą, gali apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio. Vitaminas E neleidžia atsirasti arba šalina jau atsiradusius kraujotakos pažeidimus, nes mažina kraujo krešėjimą ir neleidžia susidaryti trombams.

Folio rūgštis (folatai) – labai svarbi raudoniesiems kraujo kūneliams, atpalaiduoja kraujagysles ir padeda išvengti per didelio kraujospūdžio. Tai nėščių moterų vitaminas, nes saugo besivystančio vaisiaus nervų sistemą nuo žalingų veiksnių įtakos, mažina apsigimimų riziką.

• Geležis – sudedamoji deguonį pernešančių proteinų (hemoglobinų ir mioglobinų) dalis, taip pat reikalinga kitiems audiniams ir procesams. Geležies yra raudonuosiuose kraujo kūneliuose – hemoglobine ir ląstelių kvėpavimo fermentuose. Sergant mažakraujyste ir netekus daug kraujo, geležies organizmui reikia daugiau nei įprasta, todėl mityba papildoma tokiais produktais, iš kurių geležis lengvai pasisavinama: kepenimis, mėsa, kiaušinių tryniais, žalumynais, pomidorais, vaisiais ir kt.

• Magnis – vienas būtiniausių mikroelementų sportuojantiems ir besilaikantiems dietų. Didžiausios jo atsargos aptinkamos kauluose ir raumenyse. Kraujyje būtinas pastovus jo kiekis, o kai trūksta, organizmas vartoja kauluose esantį magnį. Magnis dalyvauja daugelyje gyvybinių procesų: energijos gamyboje, riebalų ir baltymų apykaitoje, nervinių impulsų sklidimo nervų kamienais procese. Jis būtinas kūno raumenų ląstelėms, reguliuoja kalcio apykaitą. Magnis svarbus geram širdies darbui. Daug magnio yra vaisiuose ir daržovėse, kuriose gausu ląstelienos, taip pat rupių miltų duonoje.

• Varis prisideda prie raudonųjų kraujo kūnelių gamybos ir kraujotakos sistemos, nervų, imuninės sistemos ir kaulų formavimosi.

• Fosforas – viena svarbiausių kaulų ir dantų medžiagų, dalyvaujančių medžiagų apykaitoje. Jis svarbus reprodukciniuose procesuose perduodant įgimtas savybes, palaiko pastovią audinių ir organizmo skysčių sudėtį. Fosforo yra daugelyje fermentų, reikalingų vidaus organų ir smegenų gyvybinei veiklai. Fosforo organizmas gauna su įvairiais produktais: mėsa, žuvimi, pienu, daržovėmis.

Daug fosforo yra riešutuose, žalumynuose, pupelėse, žirniuose.

• Kalis – būtinas nervų ir raumenų veiklai, dalyvauja reguliuojant organizmo skysčių osmosinį slėgį, rūgščių ir šarmų balansą, ląstelių sienelių pralaidumą. Reikalingas angliavandenių ir baltymų apykaitai, raumenų susitraukimui ir daugelio fermentų veiklai.

• Selenas veikia kaip antioksidantas, stiprina imuninę sistemą, skatina plaukų augimą, mažina vėžinių susirgimų galimybę. Geras seleno šaltinis jūrų gėrybės ir jūrinės žuvys. Šio mineralo daugiausia randama baltyminiuose produktuose, ypač kepenyse, inkstuose ir raudonoje mėsoje. Grūdai, saulėgrąžos, riešutai sėklos taip pat gali būti seleno šaltinis (jei dirvoje, kurioje jie augo, buvo gausu šio mineralo).

• Cinkas padeda skaidyti angliavandenius, skatina ląstelių atsinaujinimą. Cinkas būtinas žmogaus augimui ir brendimui, normaliai lytinių liaukų veiklai, dalyvauja virškinimo procese.

• Fluoras apsaugo dantis nuo karieso. Daug fluoro yra augaliniuose produktuose: žaliuose lapuose, svogūnų laiškuose, kviečiuose.

Trūkstant fluoro, didėja dantų ėduonies, osteoporozės rizika. Kai fluoro per daug, vystosi fluorozė.

• Jodas padeda susidaryti skydliaukės hormonui, gerina kalcio ir fosforo pasisavinimą. Jodo turi jūros produktai (jūros kopūstai), burokėliai ir kt.

2015/10 2013/2

23

Žvaigždinis anyžius Žvaigždinis anyžius – tai sumedėjęs magnolijos vaisius. Pasodintas šis nedidelis visžalis medis pradeda žydėti šeštaisiais metais, tačiau pirmasis derlius renkamas tik po penkiolikos ar šešiolikos metų. Jo žiedai gelsvai žalsvi, panašūs į narcizų. Tai ilgaamžis augalas: kai kurios rūšys vaisius brandina net 100 metų.

Medis užauga iki 8 m. Vaisiai yra šešiakampės, aštuonkampės (dažniausiai) ar dvylikakampės žvaigždės formos.

Tėvynė

Žvaigždinis anyžius kilęs iš Pietų Kinijos ir Vietnamo. Šis prieskonis ypač populiarus Kinijoje, kurio panaudojimo tradicijos turi gilias šaknis. Kiek vėliau jis paplito Indijoje, Pietų Azijoje, o galiausiai ir visame pasaulyje. Į Europą žvaigždinis anyžius atkeliavo tik XVII amžiuje.

Istorija

Beveik visuose senuosiuose gydytojų raštuose galima rasti žvaigždinio anyžiaus gydomųjų savybių aprašus. Hipokratas žvaigždiniu anyžiumi gydydavo kosulį, Dioskoridas – skrandžio ligas, potencijos sutrikimus, taip pat skirdavo kaip diuretiką. Plinijus patarė žvaigždinio anyžiaus nuoviru gydyti nuodingų vabzdžių įkandimus. Arabų gydytojai žvaigždinio anyžiaus preparatais malšindavo troškulį, reguliuodavo kvėpavimo sutrikimus. O italų kronikose užsimenama, kad žvaigždinis anyžius gydo kepenų nepakankamumą, inkstų ligas ir moteriškus negalavimus.

Europoje žvaigždinis anyžius ilgą laiką vartotas tik gydymo tikslais. Niekam neatėjo į galvą, kad juo galima gardinti patiekalus, o ir žvaigždutėse esančios sėklos kainuodavo labai brangiai.

24

2015/10

Paruošimas

Vaisiai nuo medžio nurenkami dar ne visai sunokę, nes pernokę vaisiai išsiskleidžia ir sėklos išsibarsto. Renkami vaisiai numušami bambukinėmis lazdomis. Džiūdami jie įgauna rudai raudoną spalvą.

Naudojami ir lapai, iš kurių išgaunamas 0,5 % aliejus. Jauni lapai turi kur kas daugiau anetolio nei seni.

Sudėties ypatybės

Žvaigždinio anyžiaus eterinių aliejų sudėtis panaši į anyžiaus ir pankolio. Jame yra net 8 % eterinių aliejų. Pagrindinis jų – anetolis (tai ta pati fenolių grupė, kuri aptinkama tiek europiniame anyžiuje, tiek pankolio sėklose). Taip pat yra linalolio, estragolio ir limoneno eterinių aliejų. Eterinis anetolio aliejus yra be galo saldus – 13 kartų saldesnis užcukrų. Žvaigždinis anyžius pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu, neleidžia kauptis dujoms, šalina spazmus, drėgmės perteklių plaučiuose, gerina skrandžio darbą, sudrėkina sausą kosulį, kelia tonusą.

Gydomosios savybės

Žvaigždinį anyžių prisimins tie, kurie vaikystėje nuo kosulio gėrė „Pertusiną“. Būtent žvaigždinis anyžius suteikia šiam sirupui būdingą kvapą ir saldžiai kartoką skonį. Žvaigždinis anyžius gerina virškinimą, skatina laktaciją, tulžies išsiskyrimą ir koreguoja žarnyno veiklą – mažina vidurių pūtimą.

Manoma, kad daugumą žvaigždinio anyžiaus gydomųjų savybių lemia anetolis. Tradiciškai šių augalų preparatais gydomi virškinimo ir žarnyno veiklos sutrikimai, ypač veiksmingai padeda esant žarnyno diegliams. Anetolis yra pripažintas vaistas nuo dermatito. Žvaigždanyžis varo šlapimą, malšina kvėpavimo takų uždegimus, skatina gleivių ir skreplių susidarymą ir naikina bakterijas. Taip pat reguliuoja širdies ritmą, ramina nervus. Nepaprastai malonus žvaigždanyžio aliejaus aromatas suteikia energijos, išsklaido nuovargį ir stresą, padeda kovoti su nemiga, kurią sukelia nuolatinė nervinė įtampa. Be to, gerina miego kokybę, apsaugo nuo naktinių košmarų.

Besilaukiančios moterys žvaigždanyžių aliejų turėtų vartoti ypač atsargiai, nes didelės anetolio dozės stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o labai didelės dozės gali sukelti nevaldomą drebulį ir traukulius.

Preparatai iš žvaigždanyžių ir anyžinių ožiažolių turi estrogeninį poveikį: skatina mėnesines, lengvina gimdymą ir pagerina pieno gamybą. 1980 m. leidinyje Journal of Ethnopharmacology paskelbta, kad tokį žvaigždanyžių poveikį lemia anetolio polimeriniai dariniai. Manoma, kad žvaigždanyžių preparatai padidina tiek moterų, tiek vyrų lytinį potraukį. Kadangi šie preparatai stimuliuoja ir skatina šlapimo išsiskyrimą, jais galima gydyti strėnų skausmus. Be to, šių preparatų neretai dedama į atsikosėjimą lengvinančius vaistus.

Japonijos ir Italijos mokslininkai nustatė, kad žvaigždanyžių preparatai veiksmingai naikina įvairias bakterijas, mieliagrybius, todėl galima sėkmingai vartoti gydant jų sukeltas ligas. Žvaigždinis anyžius yra svarbus ,,Tamiflu“ vaistų, vartojamų sergant kiaulių gripu (užsikrėtus virusu A/H1/N1/), komponentas.

Peršalimo ligos, gripas

Dvi žvaigždinio anyžiaus žvaigždutes užpilti 1 l verdančio vandens ir pavirti 15 min. Palaukus, kol šiek tiek atvės, gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną. Padeda atsigauti užkimus ar prapuolus balsui.

Skrandžio sutrikimai, dujos žarnyne, pykinimas

• 1 žvaigždinio anyžiaus aliejaus lašą sumaišyti su 1 arbatiniu šaukšteliu medaus. Būkite atsargūs! Padauginę žvaigždinio anyžiaus aliejaus iki 1–5 ml, rizikuojate sukelti pykinimą ar vėmimą.

• 20 g žvaigždinio anyžiaus vaisių užpilti stikline verdančio vandens ir virti 15 min.

Kosulys

10 g sumaltų žvaigždinio anyžiaus vaisių užpilti 100 ml degtinės ir palikti stovėti. Po 21 dienos nukošti. Gerti po 1 arbatinį šaukštelį, sumaišytą su 1 arbatiniu šaukšteliu medaus.

Kiti atvejai

• Vonia su žvaigždinio anyžiaus aliejumi ramina nervų sistemą.

• Žvaigždinio anyžiaus arbata rekomenduojama apetitą praradusiems ir viduriuojantiems vaikams.

Ji nuramins ir dygstant dantukams.

2015/10

25

Kvapni obuolių tyrė • 5 rūgštūs obuoliai • 5 šaukštai cukraus • 1 valgomasis šaukštas sviesto • 1 cinamono lazdelė • mažas žiupsnelis malto žvaigždinio anyžiaus • ½ stiklinės vandens Obuolius nulupti, išimti sėklalizdžius ir smulkiai supjaustyti. ½ stiklinės vandens užvirinti, įdėti cinamono lazdelę ir pavirus 5 min. ištraukti. Subėrus į vandenį cukrų maišyti tol, kol ištirps. Į sirupą subertus obuolius ant silpnos ugnies kaitinti tol, kol pasidarys košė. Tada įmaišyti sviestą, anyžiaus miltelius ir uždengti. Viryklę išjungti. Po 5 minučių galima skanauti.

Maistinės savybės

Žvaigždinis anyžius turi anyžiaus kvapą, būtent todėl jam prigijo šis pavadinimas. Tačiau žvaigždanyžiaus kvapas yra daug aromatingesnis ir subtilesnis nei anyžiaus. Skiriasi ir eterinio safloro aliejaus kiekis. Šis cheminės sudėties skirtumas išryškėja žvaigždinį anyžių pakepinus.

Kulinarinėse knygose teigiama, kad žvaigždinį anyžių galima keisti anyžiumi ir atvirkščiai. Tai ne visai tiesa. Saldumynuose šie prieskoniai labai neišsiskirs, tačiau kituose patiekaluose skirtumas jausis. Žvaigždinis anyžius yra artimas cinamonui, nes gali būti vartojamas gaminant visus saldumynus. Jis dera su pipirais, pankoliais, gvazdikėliais, imbieru, cinamonu, vanile, saldymedžiu. Patiekalams jis suteikia ne tik gaivų aromatą, bet ir pagerina patiekalo maistines savybes. Būtent todėl šį prieskonį galima vartoti gaminant įvairius prieskonių mišinius, kuriais bus skaninami patiekalai. Šiaurės šalyse ir Sibire žvaigždinio anyžiaus deda į marinuojamus agurkus.

Armėnijoje jis vartojamas įdarant moliūgus, marinuojant vynuoges. Žvaigždinį anyžių galima vartoti tiek maltą, tiek nesmulkintą (džiovintas žvaigždutes). Tai tinkamas daugelio pikantiškų patiekalų – padažų, sriubų, daržovių, troškinių, aštrių uždarų – pagardas, įeinantis į daugybės garsių prieskonių mišinių sudėtį. Be to, puikiai dera kepant duoną ir gaminant desertus, kepinius, kompotus, šokoladinius skanėstus, ruošiant vaisių ir prieskonių arbatas ir kitokius gėrimus. Pikantišką ir gaivų kvapą žvaigždinis anyžius suteikia košėms iš avižų ar ryžių. Šis prieskonis gerai dera su vyšniomis, todėl jo dažnai dedama į pyragus su pertepimais iš šių uogų.

26

Jei į norimo ruošti patiekalo sudėtį įeina anyžius ar pankolis, o jūs jų neturite, galite keisti maltu žvaigždiniu anyžiumi, tik kiekį mažinkite perpus.

Uogienė su žvaigždiniu anyžiumi nesusicukruoja.

Vienam litrui uogienės pakanka vieno sutrinto ar sumalto žvaigždutės lapelio.

Išpopuliarėjus saldainiukams nuo įvairių ligų, švedų konditeris Sobitekas sukūrė daug įvairių ledinukų.

Labiausiai išpopuliarėjo ledinukai nuo kosulio, kurių pagrindinė sudedamoji dalis buvo žvaigždinis anyžius, nurungęs kitus vaistus savo skoninėmis ir gydomosiomis savybėmis.

Laikymas

Geriausia laikyti sausoje vėsioje vietoje, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių, hermetiškoje kartoninėje arba popierinėje pakuotėje. Žvaigždinis anyžius tinkamomis sąlygomis skonį ir aromatą išlaiko 5 metus.

Vartojimas

Ruošiant saldžius patiekalus (kompotus, kisielius), į 1,5–2 l dėti vieną žvaigždutės dantelį arba 1/3 a. š. miltelių, o verdant puodą uogienės – vieną žvaigždutę.

Kada derėtų vengti

Ypač atsargiai žvaigždanyžių aliejų turėtų vartoti besilaukiančios moterys ir alergiški žmonės.

ĮSPĖJIMAS

Nepainiokite tikrųjų žvaigždanyžių vaisių su į juos panašiais nuodingais japoniniais žvaigždanyžiais, kurie gerokai mažesni nei tikrieji ir dažniausiai būna kiek netaisyklingos žvaigždės formos. Japoniniai žvaigždanyžiai skleidžia aštrų kvapą, yra aitroki, o tikriesiems žvaigždanyžiams būdingas anyžių kvapas ir salsvas skonis.

Parengta pagal knygą „Prieskoniai – ir maistas, ir vaistas“, kurią sudarė Sigita Palionienė, 2013 m.

2015/10

Kad depresija nebūtų jaunų liga Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje skelbiama, kad depresija tampa visos planetos problema – nuo šios ligos kenčia 350 mln. žmonių; taip pat prognozuojama, kad iki 2020 metų ši liga taps antra pagal dažnumą.

Dėl klastingų požymių depresija dažnai lieka nepastebėta, nors tai sunki, ilgai trunkanti, lemianti didelį mirštamumą ir kančias liga. O laiku diagnozavus depresiją, tik trečdalis ligonių gauna tinkamą gydymą.

Nustatyta, kad jau šiandien depresija pirmauja neįgalumo priežasčių sąraše. Moksliniai tyrimai rodo, kad net ir išgydyta liga dažnai atsinaujina. XXI a. depresija dažnai užklumpa jaunus žmones.

Depresija ne tik šių laikų liga. Pirmą kartą ji aprašyta VIII a. pr. Kr. Biblijos Psalmyne: „Susitraukęs ir jėgų netekęs, slankioju niūrus visą dieną“. V a. pr. Kr. Hipokratas mini „melancholiją“, kuriai būdingas nepaaiškinamas liūdesys, nemiga, dirglumas, nuovargis, apetito sutrikimai. Šiandien depresija – vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų – suprantama kaip žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta ir bloga nuotaika. Sergant depresija sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla, nepaisoma asmens higienos, sumažėja savigarba, atsiranda nuolatinis kaltės jausmas. Nediagnozuota ir negydoma depresija blogina asmens gyvenimo kokybę, skatina savižudybę, lemia kitų psichinių ir somatinių ligų atsiradimą, pavyzdžiui, sergantieji depresija 4,5 karto dažniau patiria miokardo infarktą.

Ispanijoje per 10 metų mokslininkai ištyrę daugiau kaip 15 000 gyventojų nustatė, kad vartojant daug vaisių, daržovių, riešutų ir mažai mėsos rizika susirgti depresija sumažėja.

Nors ši liga žinoma jau daugiau kaip du tūkstančius metų, o medicinos pasiekimai tiesiog fantastiški (persodinami organai, atkuriamos pažeistos funkcijos ir kt.), ją diagnozuoti ir, svarbiausia, tinkamai gydyti nepaprastai sudėtinga dėl mūsų požiūrio: ligą žmonės linkę neigti ir laikyti socialine stigma.

Sergantieji gėdijasi kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, be to, pas jį sudėtinga patekti.

Kiti depresijos požymiai

• Kamuoja nemiga, sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus.

• Būdingas dirglumas, jautriai reaguojama į emocinę įtampą.

• Vengiama bendrauti.

• Fizinio ir (arba) psichinio užslopinimo arba nerimo pojūtis.

• Kritusi savivertė, nuolatinis kaltės jausmas.

• Sunku prisiversti ką nors daryti.

• Ateitis įsivaizduojama pesimistiškai.

• Išsivysto polinkis save žaloti, kankina mintys apie savižudybę.

• Sutrinka apetitas.

• Siekiant atsijungti svaiginamasi alkoholiu ar narkotikais.

• Kūne jaučiami įvairūs nemalonūs pojūčiai, kurių priežastis lieka neaiški ir atlikus išsamų medicininį tyrimą.

Pastebėję, kad ilgiau nei mėnesį:

• nuotaika prislėgta, gyvenimas atrodo visiškai pilkas, dažnai kamuoja neaiškus ilgesys, gyvenimo „beprasmybė“, • išnyko malonumo jausmas, mėgstama veikla neįdomi ir ja nesinori užsiimti, • jaučiamas nuolatinis nuovargis, nekyla rankos ką nors daryti, dingo energija, fizinis ir psichinis aktyvumas, skubėkite pas gydytoją psichiatrą, nes juodų dienų būna kiekvienam, o depresija yra sekinanti liga, kuri savaime nepraeina ir labai kenkia gyvenimo kokybei.

Gydytojo specialisto darbas – atskirti jūsų nuotaikų kaitą nuo rimtos psichinės ligos. Neužsiminėkite savigyda, nes depresija gydoma kompleksiškai: vaistais, teikiant socialinę pagalbą ir skiriant psichoterapiją. Atsiminkite, kad mūsų smegenys yra tobulas kompiuteris, kuriame persipynę milijardai neuronų ir neįmanoma nuspėti, kaip jie pradės sąveikauti reaguojant į draugų, kaimynų, giminaičių patarimus.

Iki šiol medicina negali vienareikšmiškai išskirti ir detalizuoti depresiją lemiančių veiksnių, bet mokslininkai nepasiduoda. Siekiant nustatyti galimus depresijos faktorius visame pasaulyje atliekami tyrimai. Pavyzdžiui, Ispanijoje per 10 metų mokslininkai ištyrę daugiau kaip 15 000 gyventojų nustatė, kad vartojant daug vaisių, daržovių, riešutų ir mažai mėsos rizika susirgti depresija sumažėja. Šio tyrimo metu depresija diagnozuota daugiau nei 1500 gyventojų. O kinų mokslininkai nustatė, kad rizika susirgti depresija sumažėja valgant daug žuvies.

Taigi mylėkime save, skirkime pakankamai dėmesio sveikatai, stiprinkime ją ir neužmirškime vaisių, daržovių bei žuvies.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos informacija

2015/10

27

Paprastasis šermukšnis liaudies medicinoje Paprastojo šermukšnio (lot. Sorbus aucuparia) preparatais gydyta jau senovėje. Žmonės tikėjo, kad šis augalas saugo namus ir šeimininko turtą nuo bloga linkinčių mitinių būtybių.

Šermukšnis liaudies medicinoje

Liaudis gydymo tikslais naudojo šermukšnio žievę, lapus, žiedus ir vaisius. Lapų ir žievės nuoviru plaudavo žaizdas, gydydavo vidurių užkietėjimą, vaisių arbatą gerdavo esant prastam virškinimui, trūkstant vitaminų. Vaistinėse galima įsigyti vitaminingų mišinių, į kurių sudėtį įeina šermukšnio vaisiai.

Gydomųjų savybių turi šermukšnių žievė, žiedai, pumpurai, uogos ir lapai.

Jauno šermukšnio lapuose, žieduose ir žievėje yra nemažai fitoncidų, todėl preparatai iš šių augalo dalių tinka žaizdoms, akims dezinfekuoti ar gerklei skalauti. Žievėje esantys taninai naikina bakterijas, padeda esant alerginės ar nervinės kilmės viduriavimui.

Iš pumpurų paruošti preparatai naikina vabzdžius ir graužikus, o žieduose esantys salicilo junginiai skatina prakaitavimą, malšina sąnarių skausmus. Šermukšnio vaisiuose yra nemažai vitaminų, todėl juos galima vartoti gydant hipovitaminozę.

(Patariama ruošti arbatą iš šermukšnių uogų ir erškėtuogių mišinio.) Šviežiuose vaisiuose esančios

28

2015/10

medžiagos greitai laisvina vidurius, tačiau termiškai apdorotos arba paveiktos šalnų šią savybę praranda.

Vaisių nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą, padeda esant šlapimo organų sistemos, tulžies pūslės uždegimams. Šermukšnio vaisiuose kaupiasi pektinai, kurie neleidžia žarnyne kauptis dujoms, taip pat sujungia į organizmą patekusias nuodingąsias medžiagas ir neleidžia joms patekti į kraują. Šviežių ar džiovintų vaisių galima saikingai pakramtyti sergant parodontoze (sukramtytas uogas reikia išspjauti). Uogų sultys vartojamos, kai sumažėjęs skrandžio rūgštingumas.

Šermukšnio sėklose yra ciano rūgšties, kuri labai mažais kiekiais gerina virškinimą, teigiamai veikia kvėpavimo sistemą. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad didesni šios medžiagos kiekiai labai kenkia žmogaus organizmui.

Šermukšnio žievės nuoviras

Sergantant galvos kraujagyslių ateroskleroze 200 g šermukšnio žievės užpilkite puse litro vandens, pusvalandį pavirkite ant silpnos ugnies ir nukoškite. Gerkite po šaukštą 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

Kontraindikacijos

• Suvartojus didelį kiekį uogų gali pykinti.

• Šermukšnių uogų geriau nevartoti, jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas, esama skrandžio opų, viduriuojama.

• Neprinokusių uogų kauliukuose yra ciano rūgšties, kurios didesni kiekiai kenksmingi (mirtini) organizmui.

• Dėmesio: šermukšnio vaisių vartoti nepatariama esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, alergijai, viduriuojant, sergant opalige.

Kraujospūdį mažinanti priemonė

Susmulkinkite 10 g žievės, užpilkite stikline vandens, pavirkite 10 minučių ant silpnos ugnies, po to uždenkite ir palikite 6 valandas, kad pritrauktų. Nukoškite. Gerkite po šaukštą 2–3 kartus per dieną.

Rinkimas ir paruošimas laikymui

Priklausomai nuo to, kokiam tikslui bus naudojamos, uogos renkamos žalios arba visiškai prinokusios.

Prinokusios uogos atskiriamos nuo kotelių, tada gali būti apvytinamos, o vėliau džiovinamos ne aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje.

Jei surinktos uogos nelabai švarios, dulkėtos, jas galima nuplauti valgomosios sodos tirpalu (į litrą šilto vandens dedamas 1 v. š. sodos), o tada išskalauti švariu vandeniu.

Tinkamai surinktos ir išdžiovintos šermukšnių uogos yra tamsiai raudonos arba oranžinės, labai raukšlėtos, suspaustos tarp pirštų netepa. Būdingas silpnas savitas kvapas, karčiai rūgštus skonis. Taip laikymui paruoštos uogos tinka vartoti dvejus metus.

Šermukšnis etnografijoje

Lietuviai šermukšnį laikė magiškų galių turinčiu medžiu. Pasakojama, kad šis augalas apsaugo nuo raganų, mat jos negali praeiti, kol nesuskaičiuoja šermukšnio lapų. Kai kur minima, kad jos tiesiog nemėgsta aitraus šermukšnių kvapo (matyt, kalbama apie šermukšnio žiedus).

Mėgsta paukščiai

Šermukšnio uogas mielai lesa kurtiniai, strazdai, svirbeliai, devynbalsės. Žieve, šakelėmis ir lapais minta miško žvėrys.

Itin didelį svirbelių pomėgį lesti šermukšnius savo atsiminimų knygoje mini ir T. Ivanauskas, pabrėžiantis, kad šie paukščiai, aptikę šermukšnių uogas, medžio neapleidžia tol, kol visų nenulesa.

Esą juos išbaidyti iš šermukšnio sunku net su šautuvu. Tikėtina, kad būtent dėl to lotyniškai šis augalas pavadintas aucuparia (t. y. „vilioti paukščius“).

Parengta pagal Pauliaus Kripaičio informaciją (www.zolininkas.lt).

Naudota literatūra 1. Gudžinskas Z. Kur uogauti Lietuvoje. Kaunas: Šviesa, 2008. 65 p.

2. Gudžinskas Z., Balvočiūtė J. Lietuvos vaistiniai augalai: pažįstami, bet nežinomi, kūno sveikatai, sielos džiaugsmui. Kaunas: Šviesa, 2008. 130–131 p.

3. Ivanauskas T. Gamtininko užrašai. Vilnius: Mokslas, 1982. 112–113 p.

4. Jaskonis J. Augalai – mūsų gyvenimas. Vilnius: Algimantas, 1996. 53–55 p.

5. Jermakovas B. Vitamininiai augalai mėgėjo sode. Vilnius: Mokslas, 1985. 31–33 p.

6. Kaunienė V., Kaunas E. Vaistingieji augalai. Kaunas: Varpas, 1991. 353–355 p.

7. Kriščiūnas J. Bitininkystė. Vilnius: Valstybinė „Vaizdo“ sp., 1961. 610, 630 p.

8. Ragažinskienė O., Rimkienė S., Sasnauskas S. Vaistinių augalų enciklopedija.

Kaunas: Lututė, 2005. 359–361 p.

9. Šimkūnaitė E. Sveiko gyvenimo receptai. Vilnius: Žuvėdra, 2007. 204–208 p.

2015/10

29

Su šypsena Suraskite 5 skirtumus

Linksmasis kampelis

Grįžusi iš paskaitų į bendrabutį studentė randa verkiančią draugę.

– Kas nutiko?

– Nusiunčiau tėvams laišką, kad duotų pinigų kompiuteriui nusipirkti.

– Ir nedavė?

– Ne, atsiuntė kompiuterį...

– Daktare, man neramu. Imu prarasti atmintį.

– Kada tai prasidėjo?

– Kas kada?

Kalbasi dvi blondinės: Kaip manai, kas toliau: Afrika ar mėnulis?

– Kvailas klausimas! Aišku, kad Afrika toliau, juk mėnulį visi kasdien kuo aiškiausiai matome! O kas gi mato Afriką?!

Chirurgas sako pacientui: – Rytoj šalinsime jums kairįjį plautį.

– Bet mano plaučiai visiškai sveiki.

– Plaučiai sveiki, bet kepenys jau nebetelpa.

Ateina blondinė pas gydytoją ir skundžiasi: – Nežinau, kas man yra. Paliečiu galvą – skauda, paliečiu pilvą – skauda, paliečiu koją – skauda…

Gydytojas: – Žinau, kas jums yra.

– Kas? – Jūsų pirštas lūžęs.

Tai, ko moterys iš tikrųjų trokšta, galima rasti kažkur tarp Agnės Kiškytės nuotr.

pokalbio ir šokolado.

30

Aktorius Melas Gibsonas

2015/10

– Ko tu visą naktį neleidi man miegoti – vartaisi nuo šono ant šono, sukiojiesi? – klausia žmona vyro.

– Tokia, brangioji, gyvenimo realybė: nori gyventi – sukis!

Smagioji medicina Vertikaliai: 1. Imtynės, galinėjimasis kitaip.

4. Smulkiausia organizmo dalelė.

5. Skaidrus burnos skystis, sudrėkinantis kramtomą maistą, kad jį būtų lengviau nuryti.

6. Fosiliniai pušų sakai, iš kurių daromi papuošalai.

8. Organizmo atsparumas ligoms.

9. Jutimo organas, kurio dėka girdime garsus.

12. Dantų kariesas kitaip.

14. Tamsios spalvos pigmentas, randamas plaukuose, odoje, akies tinklainėje.

Horizontaliai: 2. Riešutmedis.

3. Stuburo sudedamoji dalis.

7. Nustatytas maitinimosi režimas.

10. Geltonas vaisius, turintis daug vitamino C. 11. Kenksmingų medžiagų pašalinimas iš kraujo dirbtiniu inkstu.

13. A, D, E, K, C, B1, B2 ir kt. – 15. Upė Aukštaitijoje, kairysis Šventosios intakas.

Orų spėjimai pagal gamtos dėsnius lapkritį Jei lapkritis šiurpus ir šaltas – reikia tikėtis derlingų metų.

Jei lapkritis šiltas – gruodis bus šaltas.

Jei per Visus Šventuosius (lapkričio 1 d.) šąla – bus lengva žiema.

Jei per Vėlines (lapkričio 2 d.) šlapia – ateinantys metai bus derlingi.

Jei lapkritį sninga ir šąla – sausis bus gražus.

Lapkričio perkūnija ilgą rudenį, o lapkričio darganos – lietingą vasarą žada.

Sausas lapkritis – sausą vasarą atneš.

Jei lapkritį sniegas nakvoja, tikra žiema po mėnesio ateis.

Jei lapkritis su sniegu, tai vasara su vaisiais ir šienu.

Jeigu ant beržų dar liko daug nenukritusių lapų, pavasaris bus darganotas.

2015/10

31

Stebuklas – Ar tiki stebuklais?

– Tikiu.

– Tikrai? Esi matęs bent vieną?

– Stebuklą? Taip.

– Kokį?

– Tave.

– Mane? Aš tau – stebuklas?

– Žinoma.

– Kodėl?

– Tu kvėpuoji. Tavo oda švelni ir šilta. Plaka tavo širdis. Tu gali matyti. Gali girdėti. Tu bėgioji. Valgai. Šokinėji. Dainuoji. Mąstai. Juokiesi. Myli. Verki…

– A… Tai todėl?

Sykį gyveno mažas pilkas žvirblis. Visa jo egzistencija buvo nerimas ir nesibaigiantys klausimai.

Dar neišsiritęs iš kiaušinio, baiminosi: „Ar sugebėsiu pradaužti kietą lukštą? Ar neiškrisiu iš lizdelio? Ar tėvai rūpinsis, kad būčiau sotus?“

Vos praėjo šios baimės, užplūdo kitos, kai drebėdamas ant šakos turėjo pirmą kartą skristi: „Ar sparnai mane išlaikys? O jei bumbtelsiu ant žemės?.. Kas iškels mane?“ Žinoma, skraidyti jis išmoko, tačiau ir vėl ėmė verkšlenti: „Ar susirasiu kaimą? Ar turėsiu kur susisukti lizdelį?“ Jam pasisekė, bet vis vien nerimavo: „Ar kiaušiniams nieko neatsitiks? Juk gali žaibas trenkti į medį ir sudegtų visa mano šeimyna... O jei atskris vanagas ir praris mažiukus? Ar pajėgsiu juos išmaitinti?“ Kai žvirblio mažyliai – gražūs, sveiki ir guvūs – išmoko skraidyti, žvirblis aimanavo: „Ar susiras pakankamai maisto? Ar mokės pasprukti nuo katino ir kitų grobuonių?“ Ir štai vieną dieną po medžiu stabtelėjo Mokytojas.

Parodė mokiniams žvirblį ir tarė: „Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: jie nei sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų Dangiškasis Tėvas juos maitina!“ Mažas pilkas žvirblis staiga suprato, kad turėjo viską... Tik nepastebėjo.

Šaltinis: Ferrero B. Tai žino tik vėjas. Trumpi pasakojimai sielai. Vilnius, 2003. 6–7 p.

Asilas ir fleita Pamesta Fleita gailiai verkė, kad jau seniai niekas ja negroja. Pro šalį eidamas Asilas stipriai į ją pūstelėjo, ir pasigirdo toks švelnus garsas, kokio per visą gyvenimą nebuvo girdėję nei Asilas, nei Fleita.

Nesuprasdami, kas pasidarė, – mat buvo ne itin didelio proto, nors proto galia abu tikėjo, – kuo skubiausiai išsiskyrė, gėdydamiesi paties gražiausio dalyko, nutikusio per jų liūdną gyvenimą.

Kiek daug gyvenime pamestų fleitų ir asilų. Daugelis taip ir lieka svetimi patys sau, slėpdami, kas esą, ir prašo meilės iš kitų, nepažįstamų, taip pat slepiančių savo tikrąjį veidą. Bet štai netikėtai – prabudimas, atsivertimas, šviesos spindulys... Deja, toliau nieko. Nes pritrūksta drąsos. Reikia daug drąsos mylėti.

Ne mažiau drąsos reikia ir leistis būti mylimam.

Agnės Kiškytė nuotr.

Šaltinis: Ferrero B. Tai žino tik vėjas. Trumpi pasakojimai sielai. Vilnius, 2003. 10–11 p.

32

2015/10