Sveikatos langas 2015 rugpjūtis

Sveikatos langas 2015 Nr. 8

Nemokamas mÄ—nesinis Ĺžurnalas

ISSN 2029-2333

2015/6

1

Mielieji skaitytojai, sulaukėme pačių šilčiausių vasaros dienų, kai soduose jau kvepia alyviniais obuoliais, m ­ ­ iesto terasose dvelkia kavos aromatas, o naktį lyja žvaigždėmis. Sakysite, kasdienybė ne tokia romantiška, kai įsisukus į rutiną per karščius tenka dirbti, rūpintis vaikais ir artimaisiais. T­ uomet prisiminkite žurnalo svečio doc. dr. Visvaldo Legkausko palinkėjimą: „Praturtinkite gyvenimą naujomis patirtimis – darykite tai, ko anksčiau nedarėte, darykite taip, kaip a ­ nksčiau nedarėte.“ Tad linkime sveiko užsispyrimo ir, užuot švaisčius laiką veltui, į viską pažvelgti kūrybiškiau.

Taip pat šiame numeryje moterys iš akušerių ginekologių doc. Dianos Ramašauskaitės ir Vilijos Sniečkuvienės sužinos, į ką atkreipti dėmesį ketinant pastoti. O gydytoja psichoterapeutė Vida Kilikevičienė atskleidžia bendravimo svarbą. Mama Dalia, papasakojusi apie y­ patingą savo šeimos narį – Saulės vaiką, kviečia visuomenės narius būti atvirus, nes sveikieji ir neįgalieji vieni iš kitų tikrai gali daug ko pasimokti. Sužinosite, ką simbolizuoja skaičiai, kaip pagerinti atmintį, o galvosūkių puslapiai pralinksmins ir paskatins pamiklinti protą.

Kasdienio kūrybiškumo, tikslingumo ir džiugios pilnatvės dar šią vasarą!

Su vasariškais linkėjimais, Agnė

2

2015/6

Šiame numeryje

Liubavo dvaro muziejus ... 1 Kiek Jūsų gyvenime kūrybiškumo ... 2 Ką turėtų žinoti ketinančios pastotoi moterys ... 4 Bitininkus ir jų bičiulius subūrė XXXIX Lietuvos bitininkų šventė ... 6 Ypatingas ir laimingas ... 10 Ką simbolizuoja skaičiai...12 Žmogus-sociali būtybė...15 Alergija vaistams: ką daryti? ... 16

LIUBAVO DVARO MUZIEJUS

9 būdai pagerinti atmintį... 20 Liubavas – tai krašto istorijos, kultūros ir technikos paveldo muziejus viename seniausių Liubavo dvare.

Petražolė. Lapai, šaknys, sėklos... 22 Artėjant mokslo metams pasirūpinkime vaikų sveikata... 27 Uogos naudingos tinkamai surinktos ... 28 Pomidorų nauda sveikatai.. 30 Košės - sveika ir skanu ... 31 Su šypsena ... 32 Smagioji medicina ... 33

Jau 1546 metais Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto dvaro iždo knygoje detaliai aprašyti tuo metu remontuoti Liubavo tvenkiniai. Liubavą valdė kilmingieji – pradedant Goštautais, karališkaja šeima, kunigaikščiu Mikalojumi Radvila Ruduoju, Golejevskių šeima, politikais Krišpinais Kiršenšteinais, ir baigiant grafais Tyzenhauzais, Tiškevičiais bei talentingaisiais Slizieniais.

Kokybiškai restauruotas vandens malūnas su pilna technologine įranga ir pusės tūkstančio metų dvaro istorijos ekspozicija buvo iškart pastebėta ir įvertinta ES kultūros paveldo prizu bei Europa Nostra apdovanojimu.

Liubavo dvaro muziejaus adresas: Liubavo k., Vilniaus r.

Tel./faks. (8 5) 2377 077 www.liubavas.lt

2015/6

3

KIEK JŪSŲ GYVENIME KŪRYBIŠKUMO?

Vitos Tamoliūnės nuotr.

Ar kada pagalvojote, kiek kūrybingai gyvenate? Dažnai girdime: organizuotas, veiklus, verslus, tik rečiau sakoma „kūrybiškas“. Pastaroji savybė mūsų visuomenėje labiau siejama su meniniais gebėjimais ir dažnai s­uvokiama per siaurai ar net su neigiamu (jautruolio) atspalviu. Kaip teigia šio numerio svečias Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų daktaras Visvaldas Legkauskas, kūrybiškumo nereikia painioti su menu, nes menas – tik viena iš kūrybiškumo sričių. Taigi su gerbiamu lektoriumi kalbamės, Doc. dr. Visvaldas Legkauskas kaip kūrybiškumas pasireiškia ir koks jo vaidmuo mūsų gyvenimo kokybei.

Gerbiamas Visvaldai, kaip psichologijos mokslas apibūdina kūrybiškumą?

Kūrybiškumas yra žmogaus gebėjimas spręsti iškilusias problemas arba sudėtingus uždavinius. Sudėtingu laikomas toks uždavinys, kurio sprendimas nėra akivaizdus ir algoritminis. Mes kasdien kiekviename žingsnyje sprendžiame įvairius uždavinius ir gana

Kuo žmoguje daugiau nerimo ir įtampos, tuo dėmesio laukas siaurėja ir mažėja kūrybiškumas. dažnai sprendimai būna akivaizdūs, nereikalaujantys kūrybinio impulso. Žmogaus psichika yra kurianti materijos forma. Tai reiškia, kad nekūrybiškų žmonių nebūna, ir tiesą sakant, nekūrybiškų šunų taip pat. Tik žmonės, katės ar ­žiurkės būna kūrybiškesni ir mažiau kūrybiški. Kūrybiškesni pranašesni už mažiau kūrybiškus.

Ar kūrybingu gimstama?

Kaip ir su visomis psichloginėmis savybėmis, taip ir su kūrybiškumu, ši savybė iš dalies yra įgimta, iš dalies įgūdis ieškoti kūrybinių sprendimų yra išmokstamas. Lavinant bet kurią žmogaus savybę, kai jis linkęs mokytis, jam yra lengviau. Kai tinkamos prigimties nėra, mokymasis sunkesnis ir komplikuotesnis.

Išėjimas iš k zonos auto skatina kūry reiškimąsi

Kaip patartumėte mažamečių vaikų tėvams lavinti vaikų kūrybiškumą?

Vaikui visos situacijos yra sudėtingos, nes jos jam yra naujos. Ir kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau naujų situacijų. Pagrindinis tikslas – neapkrauti vaiko taisyklėmis ten, kur jos nereikalingos. Yra vietų, kur taisyklės būtinos, kad žmogus galėtų ramiai ir sėkmingai gyventi, ir yra vietų, kur jos nebūtinos. Kai mes vaikams per anksti ir per daug skiepijamų taisyklių, kūrybiškumas proporcingai mažėja. Kai skiepijame taisykles vėliau

4

2015/8

ir ne tiek daug, kūrybiškumas didėja. Bandant vaikui įdiegti naują taisyklę, verta savęs paklausti, o kas atsitiktų, jei jos nebūtų. Ir pamatysime, kad tų taisyklių yra šiek tiek daugiau negu būtina. Žmogus niekada nepraranda kūrybiškumo, jo neįmanoma prarasti, tik vieni jo turi labai mažai, o kiti – labai daug. Visi bendraujantys žmonės yra kūrybiški. Ir profesinėje veikloje, ir asmeniniuose santykiuose mūsų kūrybiškumas vėlgi skirtingas.

Ar galima teigti, kad sėkmingesni kūrybiški žmonės?

Be abejo. Kūrybiškumas yra vienas iš pagrindinių dalykų, suteikiančių konkurencinį pranašumą bet kokioje veikloje.

Ką patartumėte žmogui, kurio gyvenime per atsakomybes ir taisykles kūrybiškumo likę nebedaug?

Yra paprastas pratimas, kuris vadinasi „O kas baisaus atsitiktų, jeigu...“ Toks žmogus turi susirašyti svarbiausias savo gyvenimo taisykles, nor-

Žmogaus psichika yra kurianti materijos forma.

Tai reiškia, kad nekūrybiškų žmonių nebūna, ir, tiesą sakant, nekūrybiškų šunų taip pat. mas, po to mažiau svarbias ir t. t. Sudaryti kuo ilgesnį sąrašą ir maždaug savaitę jį pildyti. Užsipildęs jis turėtų stabtelti prie kiekvieno punkto ir savęs paklausti: „O kas blogo atsitiktų, jei aš to nedaryčiau arba ­daryčiau kitaip?“. Siūlyčiau pradėti nuo šio pratimėlio. Savaitę rašius taisykles, porą trejetą mėnesių jas peržiūrėti, išbandyti. Po kurio laiko paaiškėtų, kad vienos taisyklės yra nekeičiamos, nes jų nevykdant atsitiktų tikrai labai blogi dalykai, pavyzdžiui, pradėjus važinėti nesilaikant kelių eismo taisyklių. Ir atsirastų dalis punktų, kurių nevykdant iš principo nieko blogo neatsitiktų. Paskui reikėtų pereiti prie kitų pratimų.

Kas riboja žmogaus kūrybiškumą?

Nerimas yra atvirkščiai proporcingas kūrybiškumui, nes jis riboja dėmesio apimtį. Dėmesio apimtis tiesiogiai susijusi su kūrybiškumu: kuo ji didesnė, tuo žmogus kūrybiškesnis. Kuo žmoguje daugiau n ­ erimo ir įtampos, tuo dėmesio laukas siaurėja ir mažėja kūrybiškumas. Viskas, kas žmogui padeda atsipalaiduoti, didina jo kūrybiškumą, išskyrus visokius chemikalus (narkotikus, rūkalus, alkoholį ir pan.). Geras ­pasirinkimas - tinkama fizinė veikla.

A.Kiškytės nuotr.

Kaip žmogaus kūrybiškumą lemia aplinka?

Su aplinka yra dvipusis ryšys. Nekūrybiškas žmogus pasirenka aplinką, kurioje to kūrybiškumo nereikia.

Tai, aišku, mažina jo kūrybiškumą. Ir kai jis nusprendžia keisti aplinką tokia, kuri jam iškelia sudėtingų komforto uždavinių, jis automatiškai tampa kūrybiškesnis. Pavyzdžiui, emigracijoje žmogus natūraliai tampa kūrybiškesnis. Ką tu padarysi, jei, pavyzdžiui, nemoki ar prastai moki kalbą, tai bandai sukurti būdą, kaip susiomatiškai kalbėti nemokant kalbos. Išėjimas iš komforto zonos automatiškai skatina kūrybiškumo reiškimąsi. ybiškumo Patarkite, kaip puoselėti kūrybiškumą kas- Praturtinkite gyvenimą naujomis patirtimis – darykite tai, ko anksčiau nedarėte, darykite dieniame gyvenime?

Nieko geresnio nei įprastas ir daugelį kartų taip, kaip anksčiau nedarėte. girdėtas pastarųjų metų receptas: „išeikite iš komforto zonos“. Praturtinkite gyvenimą naujomis patirtimis – darykite tai, ko anksčiau nedarėte, darykite taip, kaip anksčiau nedarėte. Pats sudėtingiausias (ir pigiausiai kainuojantis) pasiūlymas – pabandykite į žinomus dalykus pažvelgti taip, kaip anksčiau nežiūrėjote (pvz., sugalvokite 30 būdų, kaip panaudoti šį žurnalą). Ir darykite tai nuolat.

Kalbėjosi Agnė Kiškytė

2015/8

5

6

2015/6 2015/8

2015/6 2015/8

7

Lietuvos bitininkų šventėje dūzgėjo Šių metų rugpjūčio 1–2 dienomis jau 39-ąjį kartą Lazdijų rajone esančio Dusios ežero pakrantėje linksmai dūzgėjo bitininkų šventė. Kaip ir kasmet, šventėje dalyvavo mūsų šalies bitininkų draugijos ir svečiai iš Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Ukrainos, Baltarusijos, taip pat artimus ryšius su Lazdijų ­bitininkais palaikantys bičiuliai iš Punsko ir Seinų. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis: Kryžių koplyčioje pašventintas medus, pagerbti mirę bičiuliai.

Oficialiame šventės atidaryme susirinkusiesiems žodį tarė Lietuvos bitininkų sąjungos pirmininkas prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius, Lazdijų rajono meras Artūras Margelis, Lietuvos apiterapeutų asociacijos prezidentė prof. dr. Jūratė J­ ankauskienė ir gausus būrys svečių. Šventės dalyvius ir svečius džiugino liaudiškos muzikos kapelos „Svaja“ ir „Griežlė“. Bitininkai savo ž­ inias galėjo atskleisti meistriškumo varžybose, konkursuose, viktorinose.

Agnės Kiškytės nuotr.

8

8

2015/8 2015/6

Į šventės atidarymą nešini savo draugijų vėliavomis vienas po kito žengė įvairių šalių bitininkai

Valgių iš medaus ir su medumi parodoje surengtoje degustacijoje savo išmonę atskleidė ne tik bitininkai, bet ir bitininkės

o per 3000 bitininkų ir jų bičiulių

2015/8 2015/6

9

9

Kaip ir kasmet, pagerbti geriausi 2015 m. bitininkai Metų Bičių karalienės titulas atiteko vilnietei Ramunei Cibienei, kuriai jau 32 metus bitės medų neša Anykščių ir Ukmergės rajonuose.

Geriausiu bitininku pripažintas druskininkietis Algis Milius, bityną laikantis Lazdijų rajone.

Apdovanoti pažangiausių bitynų šeimininkai: ukmergiškis Antanas Auglys, šakietis Arūnas Juodvalkis ir Laimis Beinoravičius iš Pasvalio rajono.

10 10

2015/6 2015/8

Šventėje buvo galima įsigyti bitininkų reikmenų, gaminių iš bičių produktų ir amatininkų dirbinių.

Matyk pasaulį gražesnį!

Kompleksinis preparatas „Visiovitalis” gaminamas iš džiovintų mėlynių uogų miltelių, praturtintas natūraliu bičių pieneliu, liuteinu bei vitaminais A, E ir C. Šio maisto papildo poveikį organizmui lemia ne atskirai vienas komponentas, o grupė tarpusavyje sąveikaujančių biologiškai aktyvių medžiagų.

Mėlynės (Vaccinium myrtillius L.).

Mėlynių uogose yra taninų ir antocianų.

Jie reguliuoja pigmento rodopsino, kuris ­padeda matyti tamsoje, sintezę, saugo akies ­l­ęšiuką, stiprina kapiliarų sieneles pasižymi priešskleroziniu, antioksidaciniu p ­oveikiu, saugančiu ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų veikimo.

Vitaminui E (tokoferoliui) būdingos veiksmingos antioksidacinės savybės, jis slopina lipidų peroksidinę oksidaciją, organizme kovoja su laisvaisiais ­ radikalais, normalizuoja širdies funkciją ir gerina kraujotaką, saugo nuo ­aterosklerozės, stiprina ­imuninę sistemą, padeda organizmą aprūpinti deguonimi, mažina nuovargį, stimuliuoja jaunėjimo procesus ­organizme.

Vitaminas C svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, padeda palaikyti ją intensyvaus fizinio krūvio metu ir po jo. Svarbus normaliam kolageno formavimui ir­­normaliai odos, kraujagyslių, kaulų, k­ remzlių, dantų ir dantenų funkcijai. Vitaminas C svarbus normaliai energinių medžiagų apykaitai, nervų sistemos veiklai ir psichologinei būklei palaikyti, padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

Bičių pienelis (apilakas). Bičių pienelis yra vienas stipriausių natūralių biostimuliatorių. Jis pagerina bendrą organizmo būklę, skatina medžiagų apykaitą, ­reguliuoja ­l­ipidų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies darbą, stiprina regėjimą, atmintį, mažina nuovargį, gerina fizinį ir protinį darbingumą.

Liuteinas. Liuteinas kaupiasi akies t­inklainės geltonojoje dėmėje, dėl kurios matome ryškų ir kokybišką vaizdą. Jis svarbus mūsų akims, nes saugo geltonąją dėmę nuo degeneracijos ir žalingo ultravioletinių spindulių poveikio, gerina akių kraujotaką, veikia kaip antioksidantas.

Vitaminas A padeda išsaugoti normalų regėjimą. Taip pat jis svarbus normaliai gleivinių ir odos būklei palaikyti, imuninės sistemos veiklai, ląstelių specializacijai, geležies apykaitai.

MEDICATA FILIA, UAB Tel. +370 5 2640944 El. paštas: medicata@medicata.lt www.medicata.lt

2015/6 2015/6 2015/8

11 11 11

Ypatingas ir laimingas?

Būdami sveiki, nesame pasiruošę kitokio gyvenimo iššūkiams. Staiga tiesiogiai susidūrusios su negalia, ypatingai susilaukusios tokio vaikučio, tampa pažeidžiamos ištisos šeimos. Paprastai dėl psichosocialinių priežasčių šeimos, kaip visuomenės ląstelės, funkcionavimas tampa ­nebevisavertis. Kaip pakeisti šią situaciją? Mūsų valstybė jauna, rodos, itin noriai siekianti būti tolerantiška ir moderni. Paisome visų vakarietiškų madų, siekiame daug ką toleruoti, tačiau negalią tebevertiname atsargiai.

Gyventi su negalia ar greta jos žmogus turėtų būti ruošiamas nuo gimimo. Geriau pasiruošti ir nepatirti, nei netikėtai atsidurti atviroje jūroje. Į darželių ir mokyklų ugdymo programas turėtų būti įtraukta disciplina, kurios metu vaikams priimtinu būdu būtų diegiama pažintinė informacija, kad ne visi žmonės, nors ir norėtų, gali būti v­ ienodai gražūs, greiti ir protingi, kad tai yra normalu, kad nereikia to bijoti, neigti ar šaipytis. Tiesiog tai yra žmonės, galintys gyventi tokį patį visavertį ­gyvenimą ir džiaugtis juo, jei šalia esantys sveikieji, pasitelkę empatiją, padėtų taip jaustis. Nors kartą per savaitę ugdymo įstaigoms vertėtų organizuoti bendrą veiklą su negalią turinčiais vaikučiais.

Nauda turėtų būti abipusė: sveikieji gautų informacijos, taptų tolerantiškesni, imtų suvokti tai kaip normą, o ne katastrofą, neįgalieji galėtų bendrauti su sveikais bendraamžiais, iš jų mokytis.

Mūsų šeima Aš – mama Dalia, tėtis Alvaras, 17 metų dukra, 10 metų sūnus ir prieš trejus metus gimęs Donatukas – Saulės vaikas (taip poetiškai vadinami vaikučiai, gimę su Dauno sindromu). Netikėtai pasikeitusios gyvenimo aplinkybės parodė, kaip svarbu, kokie žmonės supa ir kokia informacija gaunama. Pirmasis mėnuo gimus Donatukui mūsų atmintyje išliko kaip netikrumo, nesaugumo, informacijos bado ir

12

2015/8

profesionalios psichologinės pagalbos stokos laikas. Natūralu, kad neįprasti dalykai visada kelia tam tikrą baimę ir nerimą, tačiau begalinė meilė ir noras visokeriopai apsaugoti buvo tas inkaras, neleidęs palūžti pirmosiomis susitikimo su mažyliu akimirkomis ir subrandinęs poreikį padėti panašaus likimo žmonėms. Simboliška tai, kad Donatas gimė birželio 1-ąją, per Tarptautinę vaikų gynimo dieną.

Donatas yra lygiavertis mūsų šeimos ir visuomenės narys. Jis ypatingas ir nepakartojamas, turi unikalią nuojautą, puikiai žino, ką mėgsta kiti šeimos nariai, mielai pokštauja ir išdykauja, turi ­mėgstamus patiekalus, filmukus, veiklas. Yra be galo kantrus. Puikiai randa būdą pasiekti tai, kas jam aktualu, taip pat sėkmingai ignoruoja tai, kas neįdomu.

Jis puikiai jaučia ir atspindi kitų žmonių, su kuriais tenka bendrauti, emocijas. Jei žmogus mąsto pozityviai ir priima jį kaip lygiavertį, Donatas labai noriai bendrauja, koketuoja, stengiasi pasirodyti ir parodyti daugybę dalykų, kuriuos moka. Ir visiškai a­ tvirkščiai: jei žmogus nenatūralus, ignoruoja jo buvimą ar laiko jį nelygiaverčiu, Donatas reaguoja taip, tarsi siektų pateisinti jo lūkesčius. Donato meilė jį supantiems artimiesiems tokia stipri, kad paliečia pačias širdies gelmes. Jis pirmasis pastebi, kas šeimoje nusiminęs ar pavargęs, pirmasis savo mažomis putliomis rankutėmis paglosto plaukus, stipriai ­apkabina ir tarsi visa savo esybe sugeria viską, kas slegia ar vargina. Dabar, prabėgus trejiems metams nuo mūsų ­ypatingojo sūnaus gimimo, nekeistume jo į jokį kitą.

Tą jausmą, kurį patiriame jį augindami, su juo bendraudami, sunku nusakyti žodžiais.

Labai didžiuojamės savo vyresnėliais Liutauru ir Vilma, kurie yra labai išmintingi ir, vos tik sužinoję apie savo ypatingojo broliuko gimimą, patys pradėjo daug domėtis. Jie prisideda prie jauniausio brolio raidos skatinimo, didžiuojasi jo pasiekimais, dalyvauja švietėjiškoje veikloje, pasakoja draugams apie jo išskirtinumus, ne vieną mokykloje gautą užduotį bando susieti su šiuo genetiniu sutrikimu, vykdo projektus ir siekia, kad bendraamžiai taip pat dau-

Asmeninio archyvo nuotr.

Elly foto nuotrauka

giau sužinotų.

Pagrindinis Dauno sindromo trūkumas, dėl kurio susiformavo dauguma su šiuo sindromu susijusių stereotipų ir kuris lemia savarankiškumo trūkumą, yra silpniau išsivysčiusi kalba. Tačiau visuomenė esame mes, tie patys žmonės. O tai, kad žmonėms smalsu, kad jie įdėmiai nužiūri ar vertina stereotipiškai, yra tik informacijos trūkumo ir nežinojimo pasekmė. Švietimas, bendravimas, specialistų pa-

tirtimi, tapti laisvesni, atvirai kalbėtis ir atlikti šviečiamąjį darbą visuomenėje: darbovietėse, vaikų kolektyvuose, parduotuvėse. Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų organizacija, vienijanti vaikus su Dauno sindromu ­auginančius tėvus, dar labai jauna, bet jau spėjo nemažai nuveikti bendram labui: - bendradarbiaujant su VU genetikos katedra jau antrus metus kovo 21 d. organizuojama respublikinė konferencija Pasaulinei Dauno sindromo dienai paminėti.- reguliariai organizuojame susitikimus, vasaros šventes; - vykdome visuomenės sveikatos programas, kurių tikslas – švietėjiška veikla ugdymo įstaigose, papildomas kalbinių gebėjimų ir socialinių įgūdžių lavinimas, sporto treniruotės ir rengimas ­parolimpinėms žaidynėms; - asociacijos steigėjos Neringos Šalugienės iniciatyva sudaryta galimybė Dauno sindromą turintiems vaikučiams lankyti integruotą darželį, kuriame taikoma pažangi ugdymo metodika, palaipsniui diegiama papildoma specialistų pagalba.

Neįgaliųjų integracija galba ir dalyvavimas visuomenės gyvenime yra priemonės, padėsiančios keisti požiūrį. Žmonės laisvėja. Tikriausiai pastebite, kad vis d ­ ažniau galime sutikti vaikučių su Dauno sindromu. Donatas lanko sveikų vaikų darželį. Džiaugiamės, kad jis dalyvauja visose veiklose, kuria darbelius, kepa pyragus ir puikiai pasirodė kalėdiniame ­vaidinime. Smagu, kad iš pradžių kiek nerimaudami žiūrėję į kitokio vaikučio buvimą grupėje, sveikųjų vaikučių tėveliai dabar teigiamai vertina tokį vienijantį ugdymo būdą ir pabrėžia abipusę naudą. Gandas apie tai sklinda ir vis daugiau tėvų tikslingai siekia patekti į grupę, kurioje yra Saulės vaikų.

Donatas turi daug draugų, iš kurių noriai mokosi. Šventai tikiu, kad tokioje aplinkoje užaugusieji ne stebėsis, vengs kontakto su ypatingais žmonėmis, o tiesiog mėgausis lygiaverčiu bendravimu.

Turime savo gyvenimo filosofiją, džiaugiamės kiekviena diena drauge ir problemų nesureikšminame. Galbūt būna kiek sudėtinga suderinti darbą ir užsiėmimus ar gauti nedarbingumo pažymėjimą dažniau sergant vaikui, tačiau čia gali pagelbėti tik geranoriškai nusiteikęs darbdavys.

Kodėl žmogus, gavęs gyvybę, turi dar kažkur integruotis? Arba kodėl integruotis turi neįgalieji, o ne sveikieji?

Gamta yra pats teisingiausias ir išmintingiausias reguliatorius. Ypatingi žmonės į šį beprotišku greičiu besisukantį materialų, sintetinio grožio, dirbtinio intelekto vartotojišką pasaulį ateina tam, kad įneštų šilumos ir išsaugotų tikrąsias vertybes – meilę, atjautą ir supratimą... Tai – jų misija, tad nekurkime jiems barjerų. Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija Žolyno g. 47, Vilnius Asociacijos steigėja Neringa Šalugienė, El.paštas: nsalugiene@gmail.com L. e. p. direktorė Dalia Bacevičienė, El.paštas: baceviciene.dalia@gmail.com Asmeninio archyvo nuotr.

Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija Džiaugiamės susibūrusia „saulutes“ auginančių tėvelių bendruomene. Mes galime pasidalyti pa-

2015/6 2015/8

13 13

Ką simbolizuoja skaičiai?

Skaičiai reiškia ne tik kiekybę, jie turi ir simbolinę prasmę. Jau Aristotelis kalbėjo apie skaičių kokybinę reikšmę. Platonas juos laikė harmonijos esme, o Pitagoras teigė, kad viskas sutvarkyta pagal skaičius.

Graikai pirmuosius dešimt skaičių (rytiečiai – dvylika) tapatino su dvasios archetipais. Visi kiti tolesni skaičiai tėra jų kombinacijos. Skaičių s­udvasinimu pasižymi hebrajų, gnostikų mitologija ir kabalistų magija. Šiuolaikinė simbolių teorija taip pat pripažįsta, kad skaičiai gali būti sureikšminti, p ­ avyzdžiui: 1 + 1 + 1 = 3, kitu atveju – trejetas arba trejybė. Simbolių moksle 3 reiškia mąstymo ir d ­ vasios sąveiką, 4 – žemiškąją tvarką, 7 – planetų ir moralės tvarką, 12 – visatos tvarką. Poriniai skaičiai laikomi neigiamais ir pasyviais, o neporiniai – teigiamais ir aktyviais.

Skaičių seka labai dinamiška: viskas prasideda nuo vieneto ir plėtojasi iki begalybės. Trejeto ir ketverto sudėtis ir daugyba sudaro kitus reikšmingus ­skaičius (3 + 4 = 7; 3 x 4 = 12). Numerologijoje daugiausia atliekama jų sudėtis, daugyba, rečiau dalyba. Kai kurie skaičiai siejami su geometrinėmis figūromis (­kvadratu, pentagonu ir kt.).

0

Tai yra niekas (lot. nullus non ullus), į skaičių eilę įtrauktas palyginti vėlai, tik VII–VIII a. Europa jį perėmė iš arabų. Vertę jis įgyja šalia kitų skaičių. Nulis egzistencialistams simbolizuoja mirtį, gyvybės transformaciją į nebūtį. Tačiau kaip ir apskritimas simbolizuoja amžinybę.

14

2015/8

1

Esybės simbolis, visko pradžia. Dar laikomas vyriškumo (antikoje sietas su falu), dieviškumo, vienvaldiškumo įsikūnijimu, taip pat tapatinamas su saule, šviesa, tašku ir centru.

2

Porinis, dualistinis skaičius (dvyniai), siejamas su vaisingumu, poravimusi, aidu, atspindžiu, šešėliu, kontrapozicija, dviveidiškumu, priešingybėmis: kairė ir dešinė, gėris ir blogis, gyvenimas ir mirtis, pastovumas ir kaita, saulė ir mėnulis, diena ir naktis. Vizualiai du išreiškiami pusiausvyra, simetrija, dviem taškais, dviem linijomis arba jų kampu. Zodiake – Dvyniai, Žuvys.

3

Dualizmo sukurto konflikto išvada – ­triada: iš dviejų – trečias. Taip pat vieno ir dviejų suma (1 + 2 = 3) geometriškai vaizduojama lygiakraščiu trikampiu arba puslankiu, kuris reiškia gimimą, zenitą ir išnykimą. Trys tapatinami su idėja ir krikščioniškąja Švč. Trejybe bei trimis teologinėmis dorybėmis (tikėjimas, viltis ir meilė), laiko sąvokomis (praeitis, dabartis, ateitis), šeima (tėvas, motina, vaikas). Šis skaičius populiarus Biblijoje ir pasakose. Čia trejeto derinys dažniausiai skaidosi į du vienodus ir į vieną skirtingą įvaizdį, pavyzdžiui, trys karaliai: du iš jų į Betliejų atnešė aukso ir smilkalų, trečiasis – miros; pasaka apie tris brolius: du protingi, trečias – kvailas.

7

Laimės, lemties, harmonijos, harmoningos tvarkos, periodo, ciklo skaičius (septynios savaitės dienos). Žydams – šventas skaičius, krikščionims – septynios paslaptys, septyni sakramentai, septynios nuodėmės, septynios didžiosios dvasios dovanos, taip pat ir skausmo simbolis. Turi ypatingą reikšmę, nes sudarytas iš trejeto ir ketverto. Tai septynių gamos garsų, spektro spalvų ir planetų harmonija. Septyni grafiškai vaizduojami trikampiu, uždėtu ant kvadrato (dangus virš žemės), arba trikampiu, įrėmintu kvadrate, ­kopėčiomis su septyniais skersiniais.

8

4

Daugiaprasmis skaičius: keturios pasaulio šalys, keturi metų laikai, ­keturios vėjo kryptys, keturi elementai (ugnis, vanduo, oras, žemė), keturi amžiaus tarpsniai (vaikystė, jaunystė, branda, senatvė), keturių tipų temperamentai (sangvinikas, cholerikas, flegmatikas, melancholikas), keturi evangelistai ir t.t. Šis s­ kaičius vaizduojamas tetramorfiškai: kvadratu, kubu ir kryžiumi.

Jų galia – stabilumas. Remiantis šiomis figūromis kuriama dauguma formų ir kompozicijų.

5

Žmogaus (kūno sandaros) simbolis, nes keturias galūnes valdo galva, keturis pirštus – nykštys. Atitinka penkis pojūčius: klausą, regėjimą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Penki – kvadrato, kubo keturių pagrindinių taškų centras. Tai ir aukso pjūviui artimas skaičius (2 : 3 : 5). Šis skaičius siejamas su sėkme, laime, santuoka, šviesa, Kristaus stebuklais ir žaizdomis, jas simbolizuoja penkios raudonos rožės.

Regeneracijos (atsinaujinimo) ir be-

galybės simbolis. Dviejų sigmatinių (S) linijų derinys. Forma primena gyvatę, todėl atspindi dviejų antagonistinių jėgų pusiausvyrą bei dvasinę galią, atitinkančią fizinę. Dėl tos ­priežasties šis skaičius savo forma simbolizuoja amžinąją spiralę, ciklų pasikartojimą. Dėl r­ egeneracinių ypatybių aštuoni viduramžiais buvo krikšto vandens emblema (krikštykla oktagono formos); grafiškai aštuoni vaizduojami kaip aštuonkampis arba kvadrato ir rombo (uždėtų vienas ant kito) derinys.

9

Tai trigubas trilypumas (3 x 3 = 9). Trijų pasaulių (žemės, dangaus ir pragaro) atvaizdas, devintoji jūros banga. Ritualinis ­skaičius, nes tapatinamas su kūno, intelekto ir dvasios sinteze. Hebrajams tai buvo teisybės simbolis, krikščionims – šventas skaičius, gaunamas tris kartojant tris kartus (devyni angelų chorai). Dažnas ir lietuvių tautosakoje, liaudies medicinoje (devyni vilkai, devyni amatai, devyngalvis slibinas, trejos devynerios ir kt.).

6

Pusiausvyros, harmonijos, tobulumo, švelnumo ir meilės (lot. six, seks – seksas) simbolis. Grafiškai vaizduojamas kaip dviejų trikampių junginys (ugnies ir vandens), ­pavyzdžiui, Dovydo žvaigždė. Turi ryšį su kūrimu, išbandymu ir pastangomis (Dievas sukūrė pasaulį per šešias d ­ ienas), tačiau Apokalipsėje 666 pasirodo kaip pikto žvėries skaičius. Lietuvių ornamentikoje š­ešiakampiai segmentai vaizduoja saulę, žvaigždes.

2015/8

15

10

Pagal dešimtainę sistemą – sugrįžimas prie vieneto, naujos ­ skaičių eilės pradžia. Įdomu, kad pirmųjų keturių skaičių suma (1, 2, 3, 4) sudaro dešimt. Dekada simbolizuoja metafizinę ir materialinę visatą. Senovės Rytuose – išbaigtumo ir tobulumo simbolis (Dešimt Dievo įsakymų). Ir skaičiuoti pradedama nuo dešimt pirštų.

11

Pirmasis „nebylus“ skaičius kitų „nebyliųjų“ nelyginių skaičių rikiuotėje (13, 15, 17, 19, 21, 23 ir t. t.). Retkarčiais nuodėmės ir atgailos skaičius. Pavojaus, konflikto, nelaimės ir kančios ženklas. Anot Karlo Maxo Schneiderio, tai yra pragaro skaičius, nes jis užgožia dešimt (tobulumo skaičių), primena ugnikalnio kraterį. Du kartus pasikartojantis vieneto simbolis tampa prieštara, pavyzdžiui, negali būti dviejų dievų, dviejų valdovų.

12

Šis skaičius siejamas su erdvės ir laiko idėja, apskritimu bei ratu: dvylika zodiako ženklų, mėnesių, valandų. Tai kosminės tvarkos, tobulumo ir sėkmės simbolis. Dvylika Graikijos panteono dievų, dvylika Biblijos mokinių ir apaštalų, dvylika Jokūbo sūnų, dvylika žvaigždžių Apokalipsės karūnoje, dvylikos pentagramų ratas Europos Sąjungos vėliavoje.

13

Laikomas nelaimingu skaičiumi, dar vadinamas velnio tuzinu. Tai nesuderinama vieneto ir trejeto simbolių priešybė, todėl apie jį susidariusi neigiama nuomonė. Senajame Testamente trylika kartais laikomas gerovės skaičiumi; indėnams – šventas skaičius.

14

Mistinis suvienijimo, organizacijos, teisėtumo ir užgrūdinimo skaičius. Krikščioniškoje simbolikoje – gėrio ir ­gailestingumo, globos skaičius. Katalikų bažnyčioje 14 Kristaus Kryžiaus kelio stočių. Pusės Mėnulio ciklo (28 : 2 = 14) skaičius.

15

Skaičius siejamas su piktąja dvasia (velniu) ir erotika. Taip pat valingo tobulumo siekimas; valdymas. Aritmetiškai jį sudaro magiška penkių pirmųjų skaičių suma (1 + 2 + 3 + 4 + 5 = 15).

Kitų skaičių sekoje yra daugiau mįslingų skaičių (pvz., 24 valandų para, 33 Jėzaus gyvenimo metai, 40 dienų ir naktų truko pasaulinis tvanas, 40 metų izraelitų klajojimas po dykumą. Minimos įvairios amžiaus, santuokos ir kitos sukaktys).

Ištrauka iš knygos: Juozas Adomonis. NUO TAŠKO IKI SINTEZĖS. Taikomosios dailės kompozicijos pagrindai.

Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. © Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2008. © Juozas Adomonis, 2008.

16

2015/8

Gydytoja psichoterapeutė Vida Kilikevičienė Sunku rasti įtaigų žodį kitam žmogui, kad šis išties išgirstų ir imtųsi kažką keisti savo gyvenime: galbūt sau pačiam nenaudingą elgesį, o galbūt požiūrį. Mano rašinio mintį tiksliausiai apibendrina šie prancūzų rašytojo Loreno Gunelio (Laurent Gounelle) žodžiai: „<...> aš nieko neketinu pateikti naujo, ar genialaus laimės recepto. Tik noriu padėti suvokti, kokios iš tikrųjų vertingos yra paprastos tiesos, kurias kažkodėl dažniausiai pamirštame. Kviečiu pažvelgti kitaip.“ Žmogui būtina palaikyti socialinius ryšius. Vieniems bendravimas su kitais teikia džiaugsmą ir malonumą, kiti, rodos, ne itin pasigenda draugijos, tačiau bendravimas reikalingas mums visiems, kad patenkintume savo esminius žmogiškuosius poreikius, tokius kaip meilė, bendrumas, pripažinimas.

Dažnai manome, kad tik mums nesiseka, o kiti lengvai užmezga ryšius ir bendrauja be jokių pastangų. Anaiptol. Sveikas žmogus gali ir turi mokytis bendrauti, palaikyti ryšį su kitais.

Kas lemia, ar suaugęs žmogus gerai jaučiasi artimų žmonių draugijoje, ar moka palaikyti glaudžius ryšius? Nuo ko priklau-

so požiūris į kitus žmones? Kada kitus vertiname neutraliai, nuvertiname ar esame linkę pervertinti?

Nežinau, ar visi savo dabartinio elgesio šaknis ar priežastis atrandame vaikystėje. Galbūt kapstymasis ir priežasčių ieškojimas praeityje ne vienam jau gerokai pabodęs. Deja, nuliūdinsiu: ši savianalizė neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes savęs pažinimo procesas nėra greitas. Be to, atradus d ­ abartinio savo elgesio ir vaikystės patirties sąsajas, esami sunkumai niekur neišnyksta tarsi mostelėjus burtų lazdele. Savižinos, savivokos, savęs priėmimo ir keitimosi kelias ilgas. Simboliškai tai netgi galima pavadinti augimu iš naujo.

Keistis galima įvairiai: suvokiant ir priimant save, keičiantis pamažu (psichoanalitinis suvokimas) arba specialiai siekiant atsidurti sudėtingoje ir bauginančioje situacijoje (elgesio keitimas).

Vaizdžiai šį procesą galima ­palyginti su mokymusi plaukti.

Galima kūdikį mokyti švelniai, pamažu, suteikiant galimybę susivokti, o galima tiesiog įmesti jį į vandenį ir leisti išsikapanoti pačiam. Veiksmingi abu būdai, tik skirsis kūdikio patirtis. Pirmuoju būdu išmokęs plaukioti žmogus jaučiasi saugiai, linkęs pasikliauti kitais. Antruoju atveju žmogus mieliau veikia savarankiškai, linkęs būti net kiek dramatiškas ir dėti savo pastangas, kovoti, kartais pasijusdamas vienišas, tačiau atsakingas už savo veiksmus. Įveikęs kliūtį, toks žmogus paprastai jaučia didelį pasitenkinimą, tačiau norėdamas vėl pajusti šį jausmą, netrukus turi vėl ieškoti naujų

iššūkių. Pirmuoju atveju žmogus linkęs užmegzti ryšius, antruoju mieliau veikia vienas. Sakysite, pasakos? Kaip bebūtų, užuot ginčijęsi ir neigę šias mintis, verčiau pabandykite atsakyti į šiuos klausimus: ką jums teko patirti, kaip įveikėte ir įveikiate savo kliūtis: vieni, su kitų pagalba, tiesiog „šokate į vandenį ir kapanojatės“, ieškote p ­ alankesnių variantų?

Taip pat įdomu, koks kolektyvinis požiūris į kitus žmones susiformavęs mūsų, lietuvių, sąmonėje. Ar tikrai lietuvių tautai būdingas bendras požiūris į kitataučius? Iš savo patirties galiu teigti, kad lietuviai dažnai linkę į kraštutinumus: arba visiškai nuvertina, arba be saiko liaupsina. Deja, išlaikyti pusiausvyrą nėra paprasta. Ypač ši tendencija išryškėja lietuviui vertinant lietuvį: dažniausiai esame linkę peikti savo tautiečius, tik retai ką nors tepagirdami. O apie kitataučius neretai visai be pagrindo atsiliepiame pernelyg gerai, juos laikydami savaime geresnės rūšies už save. Tai ypač būdinga vertinant žmones iš kiek labiau pažengusių šalių, tokių kaip Prancūzija, Italija, Ispanija ir kt. Tačiau žmogaus mentalitetas priklauso ne nuo tautybės, o nuo šeimos, socialinės aplinkos.

Svarbu suprasti, kad giluminiai suvokimai vystomi ­ pamažu, brandinami įgyjant daugiau patirties, stebint aplinką ir atrandant naujus dalykus, skiriant pakankamai tam laiko ir dėmesio. O bendraujant, lavinant empatiją, stiprinant draugystę reikia ypač daug laiko, kol atrandame, suprantame, patikriname...

2015/6 2015/8 2015/6

Šeimos psichologas

Žmogus – sociali būtybė

17 17

Alergija vaistams: ką daryti?

Pasak Vaikų ligoninės Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Buterlevičiūtės, Vaikų ligoninėje tyrimų dėl alergijos vaistams imtasi pastebėjus, kad pacientai dažnai skundžiasi simptomais, kurie atsiranda pradėjus vartoti vaistus. Nors ne visada kaltas vaistas, tačiau mėginiai, kuriuos alergologai atlieka su paciento vartojamais vaistais, padeda įsitikinti, ar tikrai nepageidaujamus poveikius sukėlė medikamentai.

Vaikų ligoninės alergologai, norėdami nustatyti alergiją vaistams, atlieka odos – dūrio, lopo ar įodinius – mėginius. Jie atliekami laikantis atitinkamų protokolų. Jei odos mėginiai neigiami, atliekami provokaciniai mėginiai: duodama išgerti vaisto, pradedant nuo itin mažos koncentracijos. Visi tyrimai atliekami stebint gydytojui alergologui stacionare ar dienos stacionare.

18

2015/8

„Jei atsiranda alerginės reakcijos požymių, – pasakoja gydytoja N. Buterlevičiūtė, – provokacinis mėginys nutraukiamas, iškart gydomos reakcijos sukeltos pasekmės ir rekomenduojama nevartoti vaisto ar visos vaistų grupės“. Rekomendacijos perduodamos pacientą gydančiam gydytojui, kuris turi skirti gydymą kitais medikamentais.

Jei pradėjus vartoti vaistus atsirado bėrimas, patinimas ar kitų nemalonių požymių, gydantis gydytojas pacientui gali rašyti siuntimą, kad gydytojas alergologas pakonsultuotų ir ištirtų dėl alergijos vaistams.

Dėl ko atsiranda nepageidaujami vaistų poveikiai?

Jie gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir skirstomi į dvi dideles grupes: A ir B tipo reakcijas.

A tipo reakcijos Šio tipo reakcijos liaudyje geriau žinomos kaip vadinamasis šalutinis vaisto poveikis. Deja, neįmanoma sukurti vaistų, turinčių tik pageidaujamą poveikį, visiems jiems būdingi ir šalutiniai reiškiniai.

Dalis pacientų, kurie yra jautresni tiems kitiems reiškiniams, patiria vadinamąjį vaisto šalutinį arba nepageidaujamą poveikį. Šis vaisto poveikis yra nuspėjamas ir tikimybė jį patirti stiprėja didinat vaisto dozę. Veiksniai, dėl kurių yra didesnė tikimybė šioms reakcijoms atsirasti: amžius, inkstų ir kepenų gebėjimas suskaidyti vaistą, paciento kūno masė. Toliau pateikti A tipo reakcijų pavyzdžiai.

• Pernelyg stipri reakcija į vaistą, pavyzdžiui, žemas kraujospūdis pavartojus kraujospūdį mažinančių vaistų ar kraujavimas iš virškinimo trakto vartojant kraują skystinančius medikamentus.

• Nepageidaujamos reakcijos, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimas gydant morfinu arba viduriavimas geriant antibiotikus.

• Žalingas vaisto poveikis inkstams dėl kelių vienu metu vartojamų vaistų sąveikos, pavyzdžiui, kartu vartojant diuretikus (šlapimą varančius vaistus) ir tam tikrus skausmą mažinančius vaistus, tokius kaip diklofenakas ar ibuprofenas.

B tipo reakcijos Šio tipo reakcijos nenuspėjamos, atsiranda suvartojus nedidelį vaisto kiekį. Jos retesnės ir sunkesnės nei A tipo.

B tipo reakcijų klasifikacija • Idiosinkrazinės reakcijos, kurių priežastis daugeliu atvejų nežinoma. Jos gali išsivystyti, jei ­pacientai turi įgimtą ar įgytą trūkumą fermentų, dalyvaujančių skaidant vaistą organizme.

• Netoleravimas – nealerginis padidėjęs jautrumas vaistui. Geriausiai žinomas pavyzdys yra nesteroidinių vaistų nuo uždegimo netoleravimas. Jei pacientas netoleruoja nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pavyzdžiui, diklofenako ar ibuprofeno, ir išgeria jų, atsiranda pūkšlių (paburkimų odoje) arba ištinka astmos priepuolis.

• Alerginės reakcijos į vaistus.

Kas yra alergija vaistams?

Esant alergijai vaistams, organizmas gamina antikūnus prieš vaistą arba alerginiame atsake dalyvauja tam tikros ląstelės. Iš viso yra keturi alerginių reakcijų tipai.

• I tipo alerginių reakcijų metu organizmas gamina antikūnus ir tai lemia stiprią reakciją į vaistus. Šios reakcijos dažniausiai išsivysto per kelias minutes, retai daugiau nei po valandos suvartojus vaistą. Būdingi šių reakcijų simptomai: pūkšlės (dilgėlinė), patinimas, burnos ir ryklės dilgčiojimas, paburkusi nosis, sloga, paraudusios akys, pilvo spazmai, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Anafilaksija – sunkiausia alerginės reakcijos forma, kai pacientas gali prarasti sąmonę dėl su-

mažėjusio kraujospūdžio, pradėti dusti dėl ryklės patinimo ar smarkiai vemti.

• II tipo alerginių reakcijų metu organizmas taip pat gamina antikūnus prieš vaistus, tačiau kitokius nei esant I tipo alerginėms reakcijoms. Vaistas gali prisijungti prie tam tikrų ląstelių, pavyzdžiui, kraujo ar odos paviršiaus. Kai organizmas šias ląsteles ima atpažinti kaip svetimas, prasideda imuninė reakcija, dėl kurios gali sumažėti trombocitų kiekis kraujyje, o tai lemia pablogėjusį kraujo krešėjimą arba epidermio ląstelių sumažėjimą odoje, dėl ko susiformuoja pūslės.

• III tipo alerginių reakcijų metu antikūnai prisijungia prie vaisto kraujo tėkmėje ir suformuoja kompleksus. Šie kompleksai, nusėdę smulkiose inkstų, plaučių ir odos ląstelėse, gali sukelti karščiavimą, sąnarių skausmą, inkstų problemas, kraujosruvas odoje.

• IV tipo alerginės reakcijos yra lėtojo tipo. Per jas susidaro tam tikros imuninės sistemos ląstelės, nukreiptos prieš vaistą ir sukeliančios uždegimą. Šios reakcijos vystosi lėčiau nei I, II ar III tipo reakcijos ir dažniausiai atsiranda kelias dienas pavartojus vaistą. Būdingas požymis – įvairios odos reakcijos. Šios reakcijos dažniausiai nėra labai pavojingos, tokios kaip egzema, bet gali pasireikšti ir sunkesnėmis formomis, pavyzdžiui, pūslinėmis ligomis.

Ar reakcija į vaistus pavojinga?

Dauguma reakcijų į vaistus nėra labai pavojingos.

Tačiau dalis šių reakcijų gali būti labai sunkios ir net pavojingos gyvybei. Sunkios reakcijos nebūtinai reiškia, kad yra alergija vaistui.

Pavyzdžiui, vartojant nuskausminamuosius (nesteroidinius vaistus nuo uždegimo) nesunkios reakcijos yra kraujosruvos odoje, galinčios atsirasti dėl to, kad nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ne tik malšina skausmą, bet ir veikia kraujo krešumą.

Pavojingos reakcijos vartojant šiuos vaistus būtų skrandžio kraujavimas. Tačiau abi šios reakcijos nėra alergijos vaistui požymis.

Pavojingos alerginės reakcijos yra ūmios sisteminės alerginės reakcijos (anafilaksija).

2015/8

19

Per jas išsivysto pūkšlės (dilgėlinė), pykinimas, vėmimas, pasunkėja kvėpavimas, gali sumažėti kraujospūdis. Šias reakcijas gali sukelti įvairūs vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai.

Kaip diagnozuojama alergija vaistams?

Kokius atlikti mėginius, sprendžia gydytojas alergologas, remdamasis paciento reakcijos istorija bei informacija, gauta iš siunčiančio pas alergologą gydytojo. Jei reakcijos į vaistus metu buvo atsiradę odos bėrimų, labai pravartu padaryti jų nuotrauką ar turėti gydytojo, mačiusio tuos bėrimus, aprašymą. Siekiant nustatyti tikslią diagnozę, svarbu atsakyti į toliau išvardytus klausimus.

• Kokius vaistus vartojote reakcijos metu? (Taip pat prisiminkite ir tuos vaistus, kurie nebuvo išrašyti gydytojo, pavyzdžiui, vitaminus.)

• Kokie buvo Jūsų skundai ir (arba) simptomai reakcijos metu, kokia jų atsiradimo tvarka?

• Po kurio laiko nustojus vartoti įtariamą vaistą tie nusiskundimai ir (arba) simptomai išnyko?

• Per kurį laiką nuo vaisto vartojimo atsirado nusiskundimai ir (arba) išsivystė simptomai?

• Ar nusiskundimai atsirado pirmą kartą suvartojus įtariamą vaistą, ar po kelių kartų? Ar simptomai atsirado po kelių dienų baigus vartoti vaistą?

• Ar vartojote šį vaistą anksčiau?

• Kokia liga buvo gydoma šiuo vaistu? (Tai svarbu, nes reakciją gali sukelti ir liga, ne vien vaistas.)

• Ar sergate kitomis ligomis?

Odos mėginiai Tiriant dėl alergijos vaistams gali būti atliekami trijų tipų odos mėginiai.

• Odos dūrio mėginiai. Ant odos užlašinamas skysčio su vaistu lašas, kuris praduriamas specialiomis 1 mm ilgio adatėlėmis.

• Įodiniai mėginiai. Praskiestas vaistas įleidžiamas į odą. Gali būti atliekamos kelios įodinės injekcijos naudojant didėjančios koncentracijos vaistų tirpalus.

• Odos lopo mėginiai. Tam tikros koncentracijos vaistas specialiu pleistru priklijuojamas ant nugaros odos. Po dviejų parų jis nuimamas ir įvertinama mėginio vieta. Dar kartą įvertinama po 3, 4, kartais 7 dienų.

Odos dūrio ir įodiniai mėginiai naudojami I tipo alerginėms reakcijoms diagnozuoti. Odos lopo mėginiai ir vėlyvas įodinių mėginių vertinimas atliekamas diagnozuojant IV tipo alergines reakcijas.

Kraujo tyrimai Kraujyje ieškoma specifinių antikūnų prieš vaistą.

Kraujas tiriamas, jei įtariama I tipo alerginė reakcija vaistams, tačiau specifinius antikūnus galima nustatyti ne visiems vaistams.

Provokacinis mėginys Odos mėginiai ir kraujo tyrimas ne visada tiksliai parodo, ar yra alergija vaistui. Neigiami testai nebūtinai reiškia, kad vaistas yra saugus vartoti. Be to, odos mėginiai ir antikūnų kraujyje tyrimas nėra naudingi diagnozuojant A tipo padidėjusį jautrumą vaistams bei II ir III tipo alergines reakcijas į vaistus.

Kai yra didelė padidėjusio jautrumo vaistui tikimybė, o odos mėginiai neigiami ir (arba) antikūnų vaistui nustatymas kraujyje negalimas, atliekamas provokacinis mėginys su vaistu. Atliekant šį mėginį įtariamas vaistas duodamas pacientui pradedant nuo mažiausios dozės ir pamažu ją didinant. Pasiekiama didžiausia dozė yra tokia, kokia įprastai naudojama gydant. Kadangi provokacinis mėginys gali sukelti buvusius nusiskundimus ir (arba) simptomus, jis atliekamas atidžiai stebint visas paciento gyvybines funkcijas. Atsiradus alerginės reakcijos simptomams, provokacinis mėginys nutraukiamas

20

2015/6 2015/8

ir jie iš karto gydomi.

Provokacinis mėginys neatliekamas esant didelei sunkios alerginės reakcijos tikimybei, II ir III tipo alerginėms reakcijoms diagnozuoti ir su bendrajai anestezijai vartojamais vaistais.

Kartais provokacinis mėginys atliekamas ne su reakciją sukėlusiu vaistu, o su kitu vaistu iš tos pačios grupės. Tai daroma norint pacientui parinkti alternatyvų, saugų vartoti vaistą.

Registracija Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikos telefonais 8 5 272 0570, 8 640 366 96.

Parengė alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Buterlevičiūtė

Aš esu alergiškas vaistui. Ką daryti?

Jei gydytojas alergologas nustatė alergiją tam tikram vaistui, jo ateityje vartoti negalima. Kartais reikia vengti ne tik vieno konkretaus vaisto, bet ir kitų tai pačiai grupei priklausančių vaistų. Gydytojas alergologas aptars tai su jumis. Nepamirškite apie alergiją vaistui visada informuoti vaistininko ir kitų gydytojų, kurie jus gydys.

Kartais, kai vaistas labai reikalingas ir nėra kitų alternatyvų, jis skiriamas. Visa tai priklauso nuo alerginės reakcijos sunkumo ir tipo. Reakcija, galinti atsirasti paskyrus vaistą, slopinama kartu paskirtu apsaugančiu vaistu.

Jei gydytojas alergologas nustatys, kad tam t­ ikram vaistui nesate alergiški, gydytojas aptars, kada ir kokiomis aplinkybėmis galite pradėti vartoti vaist Vaikų ligoninėje ambulatoriškai konsultuoja gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Buterlevičiūtė

2015/8

21

9 Būdai

Nerandate automobilio raktų, namie palikote pietų krepšelį, pamiršote pasveikinti geriausią draugą su gimimo diena, naujoje kompanijoje sunku įsiminti žmonių vardus? Visi šie ir kiti su atmintimi susiję nemalonūs pokyčiai sukelia nepasitenkinimą ir įneša chaoso į gyvenimą. Taigi pats laikas atkreipti dėmesį į veiksnius, susijusius su atmintimi, ir pasinaudoti praktiniais patarimais, padėsiančiais išlaikyti aštrų protą.

pagerinti atmintį

2

1

Ugdykite įprotį MOKYTIS

Aukštesnis išsilavinimas tiesiogiai susijęs su aktyvesne smegenų veikla senyvame amžiuje. Pasak ekspertų, žmogui įgijus įprotį būti protiškai aktyviam, galima išlaikyti gerą atmintį. Mokykitės kalbų, tobulinkite jau žinomas, pagal savo pomėgius užsirašykite į kursus. Darbe siūlykitės savanoriu į projektus, reikalaujančius įgūdžių, kurių įprastai nenaudojate. Smegenų ląstelių tarpusavio ryšių kūrimas ir išsaugojimas – nenutrūkstamas procesas, todėl pirmenybę teikite mokymuisi visą gyvenimą.

2022

Būkite protiškai AKTYVŪS

Smegenis teigiamai veikia ne tik profesinių dalykų mokymasis, lygiai taip pat padeda pomėgiai arba naujų įgūdžių mokymasis. Vakarais namuose atraskite įvairių smegenų veiklai naudingų pomėgių, kurie jus įtrauktų: skaitykite knygas, tai gali būti ir garso knygos užsienio kalba, kurią norite lavinti; spręskite kryžiažodžius, sudoku; žaiskite šachmatais; dėliokite dėliones; rašykite savo gyvenimo istoriją; sudarykite giminės medį; užsiprenumeruokite mėgstamų leidinių; suprojektuokite naują sodo išdėstymą ir t. t.

2014/8 2015/8

5

Gerkite pakankamai VANDENS

Negaunantis pakankamai skysčių kūnas ir protas greičiau pavargsta. Vanduo aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių veiklą, dėl to jaučiamės energingesni.

3

Būkite fiziškai AKTYVŪS

Fiziniai pratimai gerina deguonies patekimą į smegenis ir mažina ligų, susijusių su rimtais atminties sutrikimais, riziką. Fiziniai pratimai stiprina naudingų smegenų cheminių medžiagų poveikį ir padeda geriau pasisavinti su maistu gaunamas medžiagas, būtinas smegenims.

6

Gerai IŠSIMIEGOKITE

Optimali miego trukmė apsaugo smegenis nuo senėjimo procesų. Britų mokslininkai nustatė, kad ilgesnė nei 8 valandų ir trumpesnė nei 6 valandų miego trukmė yra susijusi su galvos smegenų senėjimo procesais ir funkcijos sutrikimu. Pasirūpinkite, kad miegamajame nebūtų pašalinių daiktų, blaškančių dėmesį, taip pat televizoriaus. Miegokite gerai išvėdintose patalpose. Gulkitės ir kelkitės tuo pačiu metu.

4

Palaikykite darbinės ir namų aplinkos TVARKĄ

Piniginę, raktus, rankinę laikykite tik jiems skirtoje vietoje. Pertvarkykite namų aplinką, buitį. Daug kur pritaikomas patarimas: arčiausiai jūsų (spintelėse, stalčiuose), greičiausiai pasiekiami turėtų būti dažnai naudojami produktai ir priemonės. Darbo vietoje atsikratykite senų dokumentų, žurnalų. Įpraskite paskutinę mėnesio dieną skirti 30 min. darbo vietos, kompiuterio tvarkai. Tvarka padės susitelkti į naują informaciją, kurią norite įsiminti.

2014/8 2015/8

2123

Petražolė Lapai, šaknys, sėklos Apie augalą Petražolė – salierinių (skėtinių) šeimos dvimetis 50–100 cm aukščio kvapnus žolinis augalas su baltu į morką panašiu šakniavaisiu. Pirmaisiais metais išauga lapų rozetė, antraisiais – stiebas su žiedais. Stiebas stačias, šakotas, plikas. Lapai pliki, viršutinė pusė blizga. Apatiniai lapai yra plunksniškai suskaldyti, ­viršutiniai – trilapiai. Žiedai smulkūs, geltonai žali, susitelkę skėčio formos žiedynuose. Žydi nuo liepos iki rugsėjo. Tuo metu renkami ir vaisiai, kurie smulkūs, pilkšvai žali, kartoki. Šaknis – verpstės formos, išorė – gelsvai balta arba blyškiai ruda, o vidus baltas. Šaknies struktūra tokia pat kaip morkos. Šiam augalui būdingas malonus savitas kvapas.

Istorija Senovės egiptiečių legenda byloja, kad petražolė išaugo iš dievo Osirio žuvusio sūnaus Horo kraujo. Jo atminimui būdavo rengiamos religinės šventės, kurių dalyviai dėdavosi iš petražolių nusipintus vainikus. Petražolėmis gydytos žaizdos, jos vartotos šlapimui varyti.

Graikai petražoles laikė liūdesio simboliu, o kaip daržoves pradėjo auginti vėliau nei egiptiečiai. Prietaringi žmonės manydavo, kad sutikti petražoles nešančią ­valstietę yra blogesnis ženklas negu kelią perbėgusi juoda katė. Vėliau Graikijoje petražolėmis šerdavo lenktyninius žirgus, kad šie būtų greitesni ir ­ištvermingesni.

Senovės romėnams petražolės buvo mažai žinomos, o prietarai joms plisti trukdė. Europoje petražolės vėl pradėtos auginti tik IX a.

Viduramžiais šis augalas jau išplito beveik visoje Europoje.

Dar net nežinodamas cheminės augalo sudėties, įžymusis Avicena per savo gydymo praktiką įsitikino, kad ,,petražolė varo šlapimą ir mėnesines, taip valydama inkstus, šlapimo pūslę ir gimdą“.

Tėvynė Manoma, kad petražolė kilusi iš Viduržemio regiono, kur šis augalas dar tebeauga savaime. Iš Graikijos augalas išplito po visą pasaulį. Viduramžiais petražolė kaip prieskoninis augalas jau auginta beveik visose Europos šalyse. Lotyniškai petražolė reiškia „auganti ant akmens“.

Auginimas

Gerai auga puveningoje, daug organinių trąšų turinčioje, pakankamai drėgnoje dirvoje. Dauginama sėklomis, kurios balandžio pabaigoje į dirvą sėjamos eilėmis kaip morkos. Sėklos įterpiamos 1–1,5 cm gylyje. Galima sėti ir rudenį (spalio, lapkričio mėn.). Sudygsta per 15–20 dienų. Petražolėms išdygus ir susiformavus 2–3 lapeliams, jas reikia praretinti, patręšti, supurenti tarpueilius, išravėti piktžoles, laistyti. Sėklų galima išsiauginti palikus sėklojus, kurie gerai peržiemoja, o kitais metais žydi ir subrandina

24

2015/8

sėklas. Geriausiai petražolės auga atvirose vietose. Šis augalas mėgsta saikingą laistymą, nes perlaisčius gali įsimesti puvėsis. Petražolės reiklios priežiūrai: jas reikia nuolat ravėti, o paaugusias (susiformavus 1–2 tikriesiems lapeliams) retinti.

Dygimą galima paspartinti taikant vadinamąjį sėklų grūdinimą. Norint tai padaryti, sėklas reikia sudėti ant drėgno skudurėlio lėkštėje, užpilti labai silpnu kalio permanganato tirpalu, o po pirmųjų daigų sėklas 10–15 parų įdėti į šaldytuvą. Pasėtos sėklos sudygsta jau po savaitės, be to, šaltesniu oru auga greičiau.

Paruošimas Vertingos visos šio prieskonio dalys – sėklos, lapai ir šaknys. Paprasto ir eterinio aliejaus daugiausiai yra sėklose, o šaknyse ir lapuose – vitaminų C, A bei mineralinių medžiagų.

Pjaunami 15–20 cm aukščio lapai. Džiovinimui renkami sausi lapeliai. Jie nuplaunami, nusausinami ant popieriaus ar drobės, vėliau smulkiai supjaustomi, išdėstomi ant faneros lakšto gerai vėdinamoje patalpoje. Šaknys kasamos pavasarį, antraisiais auginimo metais, nuo jų nuvalomos žemės, tada jos nuplaunamos, išilgai perpjaunamos ir džiovinamos.

Vaisiai renkami vasarą nuo antramečio augalo, kai dauguma sėklų jau subrendusios. Pjaunami skėčiai, kurie paskleidžiami ant šešėlyje ir gerai vėdinamoje patalpoje patiesto drobinio audinio. Vaisiai baigiami nokinti, iškuliami ir išdžiovinami.

Sudėties ypatybės Petražolės turi eterinio aliejaus, daugiausia apiolio (iki 22 %), iki 300 mg vitamino C, provitamino A, vitamino E, B1, B2, PP, riebalų, flavonoidų, cukraus. Jose yra mineralinių druskų: geležies, fosforo, kalio, kalcio, mangano, nikelio, fluoro.

Petražolės skatina šlapimo išsiskyrimą, menstruacijas, laisvina vidurius, neleidžia organizme kauptis dujoms, tirpdo akmenis.

Augalo lapai aštrūs, kartūs, šaknis saldi, karti, šiek tiek šildanti, aštri.

Gydomosios savybės (vartojimas medicinoje) Petražolės puikiai valo organizmą, ypač sergant inkstų ligomis, neleidžia kauptis skysčiams.

Jas naudinga kramtyti sergantiesiems dantenų ir burnos gleivinės uždegimu, nes puikiai pašalina nemalonų burnos kvapą ir naikina mikrobus. Kuokštelis šviežių petražolių užtikrina žmogui vitamino C ir karotino paros normą. Petražolių arbatą patartina gerti vyresnio amžiaus vyrams, besiskundžiantiems šlapimo pūslės ir prostatos negalavimais. Jos stiprina kraujagysles, todėl vartojamos sergant cukriniu diabetu. Šviežių petražolių sultimis valomas labai spuoguotas veidas, taip pat galima balinti šlakuotą veido odą.

Petražolėmis žadinamas apetitas ir gerinamas virškinimas.

Labai dažnai sėklomis varomas šlapimas sergant vandene, inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, esant pabrinkimams dėl ­širdies nepakankamumo. Augalo sėklos vartojamos sutrikus mėnesinių ciklui (kai kuriais atvejais), esant skausmingoms menstruacijoms, prostatos uždegimui. Be to, tai – prakaitavimą skatinantis vaistas.Smulkintos sėklos sumalamos į miltelius, iš kurių dažniausiai daromas toks nuoviras: 4 arbatiniai šaukšteliai sėklų užpilami stikline verdančio vandens, verdama 15 min., atvėsinama, perkošiama ir geriama po valgomąjį šaukštą 4–6 kartus per dieną.

Vaikams nuoviras dozuojamas arbatiniais šaukšteliais. Antpilą galima pasigaminti ir šaltuoju būdu: stikline vandens užpiltas arbatinis šaukštelis sėklų palaikomas 8 val.

2015/8

25

Tokio antpilo po 1/4 stiklinės geriama 4 kartus per dieną.

Kartais vietoj sėklų vartojami petražolių lapai ir šaknys. Iš jų daromas toks antpilas: 20 g susmulkintos žaliavos užpilama stikline verdančio vandens ir geriama po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį. Vietoj antpilo galima vartoti šviežių petražolių lapų sultis (po 2 arbatinius šaukštelius 3–5 kartus per dieną). Šias sultis galima vartoti norint sumažinti karščiavimą.

Sėkmingą gydymą petražolėmis galima paaiškinti jų chemine sudėtimi ir patvirtinti farmakologiniais tyrimais. Atlikus bandymus su gyvūnais nustatyta, kad eterinio aliejaus medžiagos gerokai padidina šlapimo išsiskyrimą. Eksperimentai rodo, kad šaknų, ypač lapų, ištraukos stimuliuoja gimdos raumenis, gerina kvėpavimą ir širdies darbą. Valgant petražoles galima daug greičiau pasveikti nuo vėjaraupių.

Petražolę galima naudoti ir išoriškai. Švieži lapai ar sultyse suvilgyti vatos tamponėliai dedami ant uodų ir bičių įgėlimų. Nuo parazitų (utėlių) daromas tepalas iš sulčių ar tiršto vaisių nuoviro (2 dalys sulčių ir 3–4 dalys vazelino). Petražolės antpilais ir nuovirais plaunamas veidas. Šlakams ir tamsioms pigmentinėms dėmėms pašalinti rekomenduojama ryte ir vakare odą valyti stipriu šaknų nuoviru, sumaišytu su citrinos sultimis.

Petražolių sultys labai stiprios, todėl vienu metu negalima gerti daugiau kaip vieno valgomojo šaukšto, nebent sumaišius atitinkamu santykiu su morkų ir kitų daržovių sultimis.

Spuoguota oda

Į petražolių šaknų nuovirą reikia įpilti citrinų sulčių ir šiuo tirpalu veidą vilgyti ryte bei vakare.

Šlakuotos veido odos balinimas

Į petražolių šaknų nuovirą reikia įpilti citrinos sulčių ir šiuo skysčiu veidą vilgyti ryte bei vakare.

Šlapimo išsiskyrimo skatinimas

1. Petražolių lapus arba sutarkuotas ir išdžiovintas šaknis, vaisius lygiomis dalimis sumaišyti su medetkų žiedais, valerijonų šaknimis ar melisa. Šaukštą žaliavos užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti 15 min., nukošti ir gerti po 100 ml 3 kartus per dieną prieš valgį.

2. Kaip šlapimą varantį vaistą galima vartoti šviežiai spaustas petražolių sultis. Jos geriamos po desertinį šaukštelį 3–5 kartus per ­dieną. Galima vartoti nuovirą, antpilą, vaistažolių mišinių arbatą.

3. Sumaišyti vieną dalį petražolės, vieną dalį pankolio sėklų ir penkias dalis beržo pumpurų. Mišinį susmulkinti ir šaukštą žaliavos užpilti 300 ml verdančio vandens. Virti 5 min., nukošti ir gerti po 100 ml 3 kartus per dieną.

26

2015/8

Vidurių pūtimo mažinimas

1. Pankolių, kmynų ir petražolių sėklas sumaišyti lygiomis dalimis. Šaukštą žaliavos iš vakaro užpilti stikline kambario temperatūros vandens ir palikti per naktį. Ryte žaliavą užvirti nedideliame inde, įstatytame į verdančio vandens vonelę, skystį nukošti ir gerti po kelis šaukštus per dieną prieš valgį.

2. Pusę šaukštelio susmulkintų sėklų užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) kambario temperatūros vandens ir palikti per naktį. Gautą antpilą išgerti per dieną.

Gastrito gydymas

10 ml petražolių lapų sulčių išgerti suskirsčius į 5 porcijas prieš valgį.

Patartina gerti šviežių petražolių lapų sultis: po 10 miligramų 3–5 kartus per dieną nepriklausomai nuo valgio.

Apskritai, jei kankina skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, reikia valgyti kuo daugiau petražolių.

Cistitas

Esant šlapimo takų akmenligei, edemoms, inkstų spazmams, kraujavimui iš gimdos, neuralgijai reikia gerti paprastosios petražolės antpilą ar šviežias sultis.

Gautą antpilą išgerti per dieną.

Pablogėjus regėjimui

1. Du valgomuosius šaukštus smulkiai supjaustytos petražolės šaknies užpilkite stikline verdančio vandens. Palaukite, kol užvirs ir palaikykite atmerktas akis virš šios garų vonelės. Procedūrą kartokite kuo dažniau, nes eterinių aliejų garai stiprina regėjimą.

2. Petražolėse esantis karotinas padeda atstatyti akių funkcijas po įvairių susirgimų. Patartina gerai nuplautą ir supjaustytą petražolės šaknį užpilti verdančiu vandeniu ir nuovirą gerti prieš valgį 2–3 kartus per dieną. Taip pat galima dėti šio nuoviro kompresus, praplauti akis.

Inkstų ir gimdos stiprinimas

Kasdien išgerkite po 2 arbatinius šaukštelius šviežių petražolių sulčių.

Prostatos uždegimo gydymas

Smulkintas petražolių sėklas sumalti į miltelius. Imti 4 šaukštelius sėklų, užpilti stikline (200 ml) verdančio vandens, virti 15 min., atvėsinti, perkošti ir gerti po šaukštą 4–6 kartus per dieną.

Karščiavimo mažinimas

Po 2 šaukštelius petražolių sulčių gerti 3–5 kartus per dieną.

Plinkant

Plaukų šaknis įtrinkite grūstomis petražolės sėklomis.

Įgėlus uodui ar bitei

Šviežius petražolių lapus ar sultyse suvilgytus vatos tamponėlius dėti ant įgeltos vietos.

Maistinės savybės Petražolių žalumynai, ypač lapinių rūšių, ­plačiai vartojami kulinarijoje kaip garnyras ir pagardas. Supjaustytų šviežių žalumynų galima dėti beveik į visus pirmuosius ir antruosius patiekalus, išskyrus pieniškus. Prancūzų virtuvėje itin mėgstami aliejuje skrudinti petražolių stiebeliai. Petražolė vartojama ir konservų pramonėje. Šie žalumynai ne tik pagražina ir aromatizuoja valgius, bet ir puikus vitaminų šaltinis. Kad sriubos ir sultiniai maloniai kvepėtų, žalumynų (dažnai kartu su krapais) dedama 5–10 min prieš baigiant virti. Kulinarijoje dar dažniau nei žalumynai vartojama saldi ir aromatinga petražolės šaknis, kurios dedama į sriubas, sultinius, padažus. Šis prieskonis puikiai dera įmaišytas į majonezą ir bulvinius patiekalus. Iš petražolių lapų rekomenduojama gaminti užtepą su sviestu ir net gerti lapų nuovirą, paskanintą citrinos rūgštimi.

Kad petražolių turėtume ne tik vasarą, galime žalumynus ir smulkiai pjaustytus šakniavaisius džiovinti. Džiovintos petražolės ilgai išlaiko prieskonines savybes.

Petražolė yra vertinga dietinė daržovė.

Naudinga sergant kepenų ir tulžies pūslės susirgimais.

Naudingi patarimai

Petražolių lapelius reikia ne kapoti, o pjaustyti, nes kapojant prarandama daugiau sulčių, aromatinių ir skoninių savybių.

Petražolių lapeliai net kelias dienas išsilaikys švieži ir aromatingi, jei juos sandariame inde laikysime sausus.

Petražolių šaknys išsilaikys net 4 mėnesius, jei jas saugosime dėžutėse su smėliu tamsioje vėsioje vietoje.

Ruošiant salotas su šviežiomis petražolių šaknimis, reikia jas perplauti ne šaltu, o šiltu vandeniu, tuomet jos taps aromatingesnės.

Blogas burnos kvapas suvalgius svogūno ar česnako

Pakramtykite šviežių arba džiovintų petražolės lapų ar šaknų.

2015/8

27

Laikymas Į stiklinius indus sudėtas džiovintas petražoles geriausia laikyti tamsioje vietoje.

Jei petražoles norite šaldyti, smulkiai supjaustykite, sufasuokite į plastikinius maišelius ar indelius ir palaikykite šaldiklyje. Po kurio laiko išimkite ir pagniaužykite, kad liktų nesulipusios. Tada vėl sudėkite į šaldiklį.

Konservuojant petražolės smulkiai supjaustomos arba sumalamos, sumaišomos su druska, sudedamos į stiklinius indus ir laikomos rūsyje ar šaldytuve. Šaknys laikomos kaip morkos rūsyje. Supjaustytas šaknis galima džiovinti, šaldyti ir konservuoti.

Vartojimas

Galima vartoti pagal skonį. Kuo dažniau gardinkite petražolėmis salotas, sriubas, padažus.

Petražolių ir kiaulpienių salotos 50 g petražolių lapų 50 g kiaulpienių lapų 2 šaukštai grietinės krapų pagal skonį druskos pagal skonį Smulkiai supjaustykite petražolių lapus, sumaišykite su susmulkintomis kiaulpienėmis, pagardinkite krapais, pasūdykite ir uždarykite grietine.

Kada vartoti nepatartina

Nevartokite, kai kaitinatės saulėje ar deginatės soliariume, nes petražolės padidina jautrumą ultravioletiniams spinduliams. Paprastųjų petražolių negalima vartoti nėščiosioms, sergantiesiems ūmiu inkstų uždegimu. „Prieskoniai - ir maistas, ir vaistas“, sudarė Sigita Palionienė, 2013 m., p. 190 -196

Petražolių ir agurkų salotos 100 g petražolių lapų 2 švieži agurkai 2 šaukštai grietinės skiltelė citrinos druskos pagal skonį Smulkiai supjaustykite petražolių lapus, sumaišykite su susmulkintais šviežiais agurkais, įdėkite grietinės, pasūdykite, įlašinkite citrinos

28

2015/6

Artėjant mokslo metams pasirūpinkime vaikų sveikata

Vaikų ligoninės gydytojų specialistų komanda jau ne vienerius metus vykdo profilaktinės vaikų ir paauglių sveikatos patikros programą, padedančią įvertinti vaiko sveikatos būklę ir laiku diagnozuoti ligas. Sveikatos patikros programa skirta privalomuoju sveikatos draudimu draustiems vaikams ir parengta atsižvelgiant į vaikų sergamumo rodiklius bei Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos specialistų rekomendacijas.

Programą sudaro vaikų ligų gydytojo, vaikų akių ligų gydytojo, ortopedo traumatologo konsultacijos ir bendrasis klinikinis kraujo tyrimas.

Eilės Nr.

Specialistų konsultacijos, tyrimai

1.

Vaikų ligų gydytojas

2.

Vaikų akių ligų gydytojas (oftalmologas)

3.

Vaikų ortopedas traumatologas

4.

Bendrasis klinikinis kraujo tyrimas

Programos kaina – 42,07 Eur. Jei vaikui gydytojai diagnozuoja sveikatos būklės sutrikimų, tolesnis tyrimas ir gydymas yra nemokamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Jei tėvai pageidauja, atlikus patikrą gali būti išduota pažyma mokyklai apie vaiko sveikatos būklę.

Iš anksto užsiregistravus, sveikatos patikra Vaikų konsultacijų poliklinikoje (Santariškių g. 7, Vilnius) atliekama per dieną.

Paslaugos aprašymas

Pacientas apžiūrimas, įvertinamos svarbiausios vaiko organizmo sistemos ir jų funkcijos (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, skeleto ir raumenų sistemų, klausos organų, odos ir kt.).

Konsultacijos metu pamatuojamas kraujospūdis, įvertinamas kūno svoris, ūgis, nustatomas kūno masės indeksas (KMI), įvertinami kraujo tyrimo rezultatai, pateikiamos rekomendacijos sveikatos priežiūros klausimais, prireikus siunčiama tolesniam ištyrimui ir gydymui.

Išduodama medicininė pažyma mokyklai.

Pacientas apžiūrimas, įvertinamas regėjimo aštrumas, akių dugnas, aptariami tyrimų rezultatai, teikiamos rekomendacijos, prireikus skiriamas gydymas.

Pacientas apžiūrimas, įvertinama skeleto ir raumenų sistemos būklė, teikiamos rekomendacijos, prireikus skiriamas gydymas.

Padedama diagnozuoti ūmias ir lėtines infekcines, uždegimines ligas, alergiją, mažakraujystę, kraujo krešėjimo sutrikimus ir kitas ligas.

Dėl registracijos ir išsamesnės informacijos galima pasiteirauti Vaikų konsultacijų telefonais (8 5) 272 05 70, 272 05 68, 272 04 06 arba mobiliuoju tel. 8 640 36696 nuo 7.00 iki 17.00 val. d.d.

2015/8

29

Uogos naudingos tinkamai surinktos Šviežios uogos – puikus vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo) šaltinis.

Jose gausu žmogaus organizmui reikalingų skaidulinių medžiagų, celiuliozės ir pektino.

Tačiau specialistai perspėja, kad jos gali kaupti ir sunkiuosius metalus, būti užterštos ­pesticidais, kenkėjais. Taigi uogų vertė ir kokybė priklauso nuo to, kur ir kokiomis sąlygomis augo, kaip buvo renkamos, pakuojamos, laikomos, transportuojamos.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) nuolat tiria braškes, spanguoles, bruknes, mėlynes, žemuoges, serbentus, gervuoges, šaltalankius bei kitas uogas dėl pesticidų, sunkiųjų metalų likučių, vabzdžių kenkėjų, mikrobiologinės taršos. Tiriamas ir importuojamų uogų radioaktyvumo lygis.

2014 m. ir pirmąjį 2015 m. pusmetį NMVRVI ištyrė 189 uogų mėginius. Iš jų 4 neatitiko teisės aktų reikalavimų: 3 mėlynių mėginiuose nustatyti ekologiškuose produktuose neleistini pesticidų likučiai, o 1 mėlynių mėginyje švino kiekis viršijo didžiausią leistiną normą. Visos šios uogos rinktos ne Lietuvoje.

30

2015/8

Nesaugios gali būti ir pačių surinktos uogos Ne tik pirktos, bet ir pačių surinktos ar net užaugintos uogos gali būti netinkamos vartoti.

Specialistai įspėja nerinkti uogų pakelėse, netoli pramoninių objektų, nesodinti uogienojų šalia tvartų, lauko tualetų. Ligų sukėlėjai, su nuotekomis patekę į dirvą, gali užteršti maisto produktus patogeninėmis bakterijomis, virusais, parazitais. Tręšti galima tik tam skirtomis priemonėmis ir tiksliai nurodytais kiekiais, o pesticidus (įskaitant herbicidus) reikėtų naudoti tik griežtai nustatytais kiekiais bei laikantis instrukcijų.

Sukelia net ligų protrūkius

A.Kiškytės nuotrauka

Užterštos uogos, kaip ir kiti maisto produktai, gali tapti per maistą plintančių infekcijų priežastimi.

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, per metus Europos Sąjungos šalyse ­užregistruojama daugiau nei 5 tūkst. per maistą bei vandenį plintančių ligų protrūkių. Daugiausiai jų sukelia salmonelių rūšies bakterijos, virusai, bakterijų toksinai. Net trečdalio visų protrūkių sukėlėjas taip ir nenustatomas.

Dažniausiai per maistą plintančiomis infekcijomis užsikrečiama netinkamai tvarkant produktus namuose. Todėl labai svarbu uogas laikyti ­švariuose induose, atskirai nuo termiškai neapdorotų maisto produktų, vengti kryžminės taršos, prieš vartojant kruopščiai nuplauti po tekančiu geriamuoju vandeniu.

Uogas plaukite net tada, jei jos iš pažiūros š­ varios. Žmogui susirgti pakanka 400-500 bakterijų, o kai kuriais atvejais vos 15–20.

Uogas laikykite vėsioje vietoje, kad kuo ilgiau išliktų šviežios. Optimali uogų laikymo ­temperatūra yra nuo -1 iki +1 °C, spanguolių – nuo +2 iki +5 °C, santykinė drėgmė – 90–95 procentai.

Mikroorganizmams daugintis palankiausia +37 °C temperatūra, tačiau jie gali daugintis ir ­esant 5–60 °C, taigi ir kambario temperatūroje. Mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba liaujasi maisto produktus laikant šaldytuve, tačiau per maistą plintantys virusai yra atsparūs aplinkos veiksniams (šalčiui, išdžiūvimui, aukštai ­temperatūrai) bei kai kuriems biocidams. Užkrėstuose maisto produktuose virusas gali išlikti gyvybingas keliolika dienų ir ilgiau.

Pasaulyje per maistą plintančių virusų protrūkiai dažnai siejami su šaldytomis uogomis. Ant šviežių uogų patekę virusai išlieka gyvybingi per visą šaldymo laikotarpį. Valgant atitirpintas nepakaitintas uogas, virusai patenka į žmogaus organizmą ir sukelia hepatito A infekciją. NMVRVI specialistai ragina vartotojus ir viešojo maitinimo darbuotojus šaldytas uogas vartoti pakaitinus bent 2 minutes 90 °C temperatūroje.

Parengta pagal Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informaciją.

2015/8

31

P

omidorų

nauda sveikatai Doc. dr. Elena Bartkienė, magistr. Vaida Lūžaitė LSMU VA Maisto saugos ir kokybės katedra

Pomidorai – viena iš populiariausių maistui vartojamų augalinių kultūrų (Radzevičius ir kt., 2008). Jų vaisiuose daug cukrų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų: daugiausiai yra kalio, mažiau magnio, kalcio, fosforo, geležies, taip pat daug vitaminų (B, C, PP, karoteno). Iš pomidoruose esančių cukrų apie 60 proc. sudaro D-gliukozė ir D-fruktozė. Juose esantys lipidai yra trigliceridų, laisvųjų riebalų rūgščių ir hidrokarbonatų pavidalo. Pomidorų baltymuose yra iki 20 amino rūgščių. Daugiau yra alanino, arginino, leucino ir valino. Nemažai mikroelementų – jodo, vario, cinko, fluoro. Kalio pomidoruose yra beveik tiek pat, kiek ir kitose daržovėse, o alfa-tokoferolio ir vitamino A pomidoruose žymiai daugiau.

Palyginus su kitomis populiariomis daržovėmis, tik morkos yra geresnis vitamino A šaltinis už pomidorus.

Kuo raudonesnis, tuo daugiau likopeno

Spalva yra vienas pagrindinių vaisių ir daržovių bei iš jų pagamintų maisto produktų kokybės požymių.

Daugumos pomidorų veislių vaisiai yra raudoni, dažnai būna geltonų, rečiau pasitaiko oranžinių, rožinių, purpurinių, žalių, baltų ar juodų.

Vartotojai dažniausiai intuityviai renkasi ryškesnių spalvų produktus.

Pomidorų vaisiaus spalva iš esmės priklauso nuo jame esančių karotenoidų (likopeno, karotino, ksantofilo ir kt.) koncentracijos ir pasiskirstymo, o augalo auginimo sąlygos ir genetinė prigimtis gali turėti labai didelę įtaką likopeno kiekiui vaisiuose (Viškelis ir kt., 2005; Tomlekova ir kt., 2007; Brandt et al., 2006; Shi, Le, 2000). Dažniausiai pomidorų odelė yra ryškiai raudonos spalvos, nes daugiausia likopeno sukaupiama būtent pomidorų žievelėje (Reboul et al., 2005; George, Kaur et al, 2004; Toor, Savage, 2005).

32 8

2015/8 2012/08

Daug antioksidantų

Pomidorų produktuose (sultys, pastos, padažai) paprastai yra daugiau maistinių medžiagų ir antioksidantų (tokių kaip likopenas) negu vaisiuose. Pavyzdžiui, vienodame pomidorų pastos kiekyje antioksidanto yra 3–6 kartus daugiau negu vaisiuose (Khachik, Carvalho et al., 2002; Renfroe, Brevard, Montgomer, 2004).

Pomidorų ekstraktai Japonijoje, Graikijoje, Peru plačiai vartojami tradicinėje medicinoje – virškinimui gerinti, kepenų ligoms gydyti ir kitiems negalavimams šalinti (Salunkhe ir kt., 1974).

Šalina nuodingąsias medžiagas

Pomidoruose esantys vitaminai ir biologiškai aktyvios medžiagos ne tik praturtina žmonių mitybą, bet ir gali mažinti daugelio ligų riziką Pomidoruose esantys vitaminai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos (vit. A ir vit. C, kalcis, fosforas, kalis, natris, karotenoidai ir kt.) šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas, valo kraują, gerina virškinimą ir apetitą, laisvina vidurius. Manoma, kad pomidoruose esantys karotenoidai, kurių vidutiniškai yra 3,67 mg/100 g, gali lemti šių daržovių prevencinį poveikį nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei prostatos onkologinių susirgimų. Tyrimais įrodyta, kad pomidorai gali mažinti virškinamojo trakto onkologinių susirgimų riziką. Ir visa tai antioksidanto likopeno, neutralizuojančio kenksmingą laisvųjų radikalu poveikį, dėka (Sesso, Liu et al., 2003).

Tyrimais įrodyta, kad pomidorai gali mažinti virškinamojo trakto onkologinių susirgimų riziką.

Pomidorų produktuose (sultys, pastos, padažai) paprastai yra daugiau maistinių medžiagų ir antioksidantų (tokių kaip likopenas) negu vaisiuose.

Pavyzdžiui, vienodame pomidorų pastos kiekyje antioksidanto yra 3–6 kartus daugiau negu vaisiuose.

ošės – sveika ir skanu

Stabtelkite ir paklauskite, kokie jūsų šeimos pusryčiai? Ar dažnai valgote košes? Sakysite, nelabai skanu, sumuštinis, sūrelis – daug skaniau ir greičiau. Taip maišeliai su grūdeliais ir lieka tūnoti spintelėse. Tačiau vargu ar rasite ką nors maistingesnio ir vitaminingesnio pusryčiams negu košė.

Nors atrodo visai paprastas patiekalas, bet košę reikia mokėti virti, kiekviena jų verdama skirtingai.

Tik nedaugelis žino, kad verdamų košių negalima maišyti (išskyrus manų!). Supylus kruopas į verdantį vandenį, nevalia kištis į tolesnį virimo procesą. Taip išvirta košė keliskart skanesnė už tą, kurią mėgėjiškai virėte iki šiol. Taigi košių dažniausiai nemėgstame todėl, kad nemokame jų skaniai išvirti. Ir atminkite – košės virkite tiek, kiek suvalgysite iš karto, jos nereikėtų palikti rytdienai ir dar kartą šildyti.

Avižos – jėgų šaltinis ne tik arkliams

Senovėje avižos, paplitusios nuo Korėjos iki Vakarų Europos, dažniausiai buvo auginamos kaip pašaras gyvuliams. Tik gerokai vėliau jos imtos vartoti medicinoje, o dar vėliau įvertintos ir kaip maistingas patiekalas. Ir ne be reikalo žmonės pradėjo šį anuomet gyvulių maistą valgyti patys. Avižų grūduose žymiai daugiau riebalų ir vitaminų negu kituose javų grūduose: juose yra 11–18 proc.

baltymų, 4–6,5 proc. riebalų, iki 40 proc. krakmolo, B grupės vitaminų ir cholino, gerinančio atmintį, stabdančio plaukų slinkimą, dalyvaujančio riebalų ir cholesterolio apykaitoje, saugančio kepenis nuo riebalų ir kitų medžiagų sankaupų. Vertingiausia – nesmulkintų avižų grūdų košė, tačiau jos negalima duoti vaikams ir sergantiems žarnyno ligomis. Jei ne itin mėgstate avižinę košę, pabandykite ją pagardinti šviežiomis trintomis uogomis, medumi, sviestu. Skanesnė piene virta avižinė košė, pagardinta cinamonu ar citrinos žievelės milteliais.

Liaudies medicinoje vartojamas avižų kisielius (nuoviras) skrandžio ir žarnyno negalavimams malšinti. Jis verdamas iš kruopų antpilo skystosios dalies, paskui 8–10 valandų paliekamas nusistovėti.

Avižos maitina smegenis

Anot Kardifo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkų, nuolat valgydami avižinę košę, tapsite ne tik ramesni, bet ir pagerinsite smegenų veiklą. Mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu savanorių grupė (30–80-ties metų amžiaus) mėnesį kasdien valgė avižinę košę. Jau po savaitės pastebėtas geresnis eksperimento dalyvių smegenų darbingumas, žmonės tapo žvalesni, džiaugėsi geresne nuotaika.

Grikiai – geležies šaltinis

Grikių košė yra viena populiariausių. Šie augalai kilę iš Pietų Sibiro. Dar prieš Kristų Tibeto medicinoje buvo žinoma, kad jie gydo įvairias ligas. Grikiuose yra lengvai virškinamų baltymų (9,4–14,1 proc.), krakmolo (80,5–84,1 proc.), riebalų (1,8–3,1 proc.), ląstelienos (1,2– 2,2 proc.), vitaminų B1 ir B2, vitamino P, fosforo, kalcio (kovoja su kariesu, stiprina nagus, kaulus), kalio (palaiko optimalų kraujo spaudimą), magnio (kovoja su stresu ir nemiga), obuolių ir citrinos rūgšties. Taip pat šiose kruopose yra du kartus daugiau negu kitose kruopose geležies ir nepakeičiamosios žmogaus organizmui aminorūgšties lizino. Jis ypač svarbus vaikų kaulų augimui, mažina uždegiminius procesus, reikalingas po operacijų. Grikius rekomenduojama valgyti sergant kepenų ligomis, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, venų varikozei, hemorojui.

Grikių košė verdama santykiu 1:2 (vandens pilama dvigubai daugiau). Kruopos beriamos į verdantį vandenį, pirmąsias 3–5 minutes verdama ant stiprios, paskui dar 7 minutes ant silpnos ugnies. Supylus grikius, uždengiama sandariu dangčiu ir visą virimo laiką neatidengiama ir nemaišoma; košė verda savo garuose. Baigus virti, dar 12 minučių leiskite košei pašusti.

2012/08 2015/8

Virė košę vaikai atsilošę

K

7 33

Su šypsena Suraskite 5 skirtumus

Linksmasis kampelis

Seržantas apžiūrinėja pianiną ir sako naujokams: – Kas iš jūsų bent kiek nutuokia apie muziką?

Keli kareiviai pakelia rankas.

Seržantas: – Šaunu, pianiną į devintą aukštą nešite jūs. Į rojų atvyksta pragaro delegacija: – Nagi, surengiam futbolo rungtynes?

– Kodėl gi ne, tačiau ar prasminga, juk visi geriausi futbolininkai pas mus, rojuje?

– Ką jūs sakote! O ar turit bent vieną teisėją?

Prieš futbolo rungtynes pila stipri liūtis. Komandų kapitonai ateina prie teisėjo ir metę monetą išsiaiškina, kurioje pusėje bus jų vartai.

– Mums pasisekė, – sako grįžęs vienos komandos kapitonas, – žaisime pasroviui!

V. K. nuotr.

Dantų gydytojas prašo paciento: – Kada pradėsiu gręžti dantį, jūs imkite šaukti iš visų jėgų.

– Kodėl?

– Kadangi iki futbolo rungtynių transliacijos liko vos pusvalandis, o koridoriuje laukia dar dešimt žmonių.

34

2015/6 2015/8

Ateina žmogus pas psichiatrą ir sako: – Daktare, man vis atrodo, kad mano namuose pelės žaidžia futbolą...

– Aišku, jums vaidenasi. Imkite ir gerkite šiuos vaistus kasdien.

– O ar galėčiau šiandien dar negerti?

– Kodėl?

– Nes šiandien finalas.

Smagioji medicina Išminties gintarėliai

Horizontaliai: 2. Organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas, kai parūgštėja kraujas.

5. Nariuotakojai, randami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.

6. Uoga, skoniu ir išvaizda panaši į mėlynę.

7. Gyvulio dantys.

8. Pramušiau ledą – radau sidarbą, pramušiau sidabrą – radau auksą. Kas yra auksas?

9. „Keliai“, kuriais žmogaus kūne teka kraujas.

10. Žodžio „žema“ antonimas.

14. Pagrindinė virškinimo sistemos liauka.

A.Kiškytės nuotr.

Vertikaliai: 1. Gydymo deivė, Asklepijo ir Epionės dukra.

3. Vidaus ligų gydytojas.

4. Spalvotas lankas danguje.

11. Miško uoga.

12. Kirmėlinė atauga.

13. Žuvis.

15. Balso ...

Nauda

Kiną mokslininką pakvietė į Berlyno universitetą. Jo kolega vokietis laukė svečio atvykstant oro uoste. Apsikeitę mandagumo frazėmis, patraukė autobusų aikštelės link. Ten stovėjęs autobusas jau rengėsi išvykti.

Profesorius vokietis sugriebė kiną už alkūnės: – Greičiau, greičiau, paskubėkime! – paragino.

Abu puolė bėgti ir suspėjo.

Vos jiems įlipus, durys užsidarė, ir autobusas pajudėjo.

Vokietis, su palengvėjimu atsidusęs, žvilgterėjo į laikrodį.

– Ačiū Dievui, – sumurmėjo, – sutaupėme dešimt minučių.

Kinas klausiamai pažvelgė į jį ir šyptelėjęs tarė: – O ką veiksimė tas dešimt minučių?

Svarbu ne tai, kad esame užsiėmę gausybe darbų, bet

kodėl esame užsiėmę. Bitę visi giria; uodą daužo mušekliu.

Pusę gyvenimo tik ir ieškome, kaip sunaudoti laiką, kurį taip skrupulingai taupome.

(Bruno Ferrero. Tai žino tik vėjas. Trumpi pasakojimai sielai. – Vilnius, 2003, p. 60.)

2015/8 2015/6

35

36

2015/6